Byla 2K-315/2012
Dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Utenos rajono apylinkės teismo 2011m. balandžio 22 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Alvydo Pikelio, sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Vitalijai Songailienei, išteisintajam M. M., jo gynėjui advokatui Remigijui Merkevičiui, civilinių ieškovų atstovei advokatei Rūtai Andriulevičiūtei,

2teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinių ieškovų A. S. I., A. I., „M.“ korporacijos atstovės advokatės Rūtos Andriulevičiūtės kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Utenos rajono apylinkės teismo 2011m. balandžio 22 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis.

3M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

4Civilinių ieškovų A. S. I., A. I., „M.“ korporacijos ieškiniai atmesti.

5Daiktinis įrodymas nešiojamasis kompiuteris „Asus K50 AB TRRM75/3BG5/4G/RU/1A X/8“, serijos Nr. 9BN0AS40953146D, pašalinus jame esančias instaliuotas neteisėtas kompiuterių programų kopijas, jo kroviklis, akumuliatorius, kompiuterio naudojimo instrukcija, 3 vnt. kompaktinių diskų grąžinti M. M..

6Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda. Šiuo nuosprendžiu iš UAB „T.“ priteistos kompensacijos ieškovams A. S. I. 2808 Lt, A. I. – 13 786,74 Lt, „M.“ korporacijai – 31 16,32 Lt. Iš M. M., remiantis BK 106 straipsniu, priteistos ieškovams advokato atstovavimo išlaidas: A. S. I. – 500 Lt, A. I. – 500 Lt, „M.“ korporacijai – 500 Lt. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuotas nešiojamasis kompiuteris „Asus K50 AB TRRM75/3BG5/4G/RU/1ASX/8“, serijos Nr. 9BN0AS40953146D, su nelegaliai įdiegtomis kompiuterių programų kopijomis, jo krovikliu, akumuliatoriumi ir kompiuterio naudojimo instrukcija, 3 vnt. kompaktinių diskų.

7Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, civilinių ieškovų atstovės ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

8Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas pagal BK 192 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2009 m. gruodžio 17 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB „T.“ patalpose, esančiose Utenoje, ( - ), pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų nuostatas, komercijos tikslais neteisėtai atgamino ir platino kūrinius, kurių bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydį, 15 straipsnio 2 dalies reikalavimą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus), dirbdamas UAB „T.“ (įmonės kodas ( - )) direktoriumi, neturėdamas kompiuterių programų autorių teisių turėtojų leidimo, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įdiegė į nešiojamojo kompiuterio „Asus K50 AB TRRM75/3BG5/4G/RU/1ASX/8“, serijos Nr. 9BN0AS40953146D, kietąjį diską neteisėtas kompiuterių programų „Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Professional Edition 2003“, „Adobe Photoshop CS2“, „Corel Paint Shop Pro Photo XI“, „Anglonas“, „AutoCAD 2010–English“ kopijas, kurių teisėtų kopijų mažmeninės kainos yra atitinkamai 1002,35 Lt, 2113,97 Lt, 2808 Lt, 203,28 Lt, 121 Lt, 13 786,74 Lt, iš viso – 20 035,34 Lt, šias neteisėtas programų kopijas laikė UAB „T.“ buveinėje, o 2009 m. gruodžio 18 d., 12.12 val., šioje buveinėje jas išplatino kartu su parduodamu nešiojamuoju kompiuteriu „Asus K50 AB TRRM75/3BG5/4G/RU/1ASX/8“, serijos Nr. 9BN0AS40953146D.

9Panevėžio apygardos teismas pripažino neleistinais visus įrodymus, kuriais buvo grindžiama M. M. kaltė. Byloje nelikus jokių teisėtais būdais gautų M. M. kaltės įrodymų dalyvavus nusikalstamos veikos padaryme, jis pagal BK 192 straipsnio 1 dalį išteisintas.

10Civilinių ieškovų A. S. I., A. I., „M.“ korporacijos atstovė kasaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka bei priteisti civilinių atsakovų išlaidas, patirtas kasacinės instancijos teisme.

11Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3-5 dalių, 331 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktų nuostatas. Teismas vertino tik tuos duomenis, kuriais buvo grindžiama M. M. gynybinė pozicija, ir visiškai nenagrinėjo Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, kuriais buvo grindžiama M. M. kaltė, t. y. apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nevertino 2009 m. gruodžio 18 d. patikrinimo akto, dokumentų apžiūros protokolo ir kompiuterio pardavimo dokumentų, specialisto išvados, neišsamiai vertino ir klaidingai interpretavo liudytojų parodymus. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo imtis priemonių visapusiškai patikrinti ne tik nuteistojo gynybines versijas dėl bylos aplinkybių, bet ir įvertinti visus kitus bylos duomenis, sugretinant juos tarpusavyje, neteikiant prioriteto vieniems prieš kitus, vertinti duomenų viseto įrodomąją reikšmę, iš jo konteksto neišskiriant atskirų faktų ar teiginių, tačiau to teismas neatliko. Teismo išvada, kad policijos pareigūnas R. L. tariamai pasitelkė privatų asmenį S. K. vykdyti pareigūnų užduotį, turint tikslą patraukti M. M. baudžiamojon atsakomybėn (provokavo), grindžiama prielaidomis ir spėjimais, o vien R. L. ir S. K. telefoninių pokalbių išklotinės negali būti laikomos pakankamu įrodymu tokiai teismo išvadai pagrįsti. Byloje esanti telefoninių kontaktų išklotinė neatskleidžia pokalbių turinio. Teismas, esant prieštaringiems gynybos bei kaltinimo argumentams dėl pokalbių turinio, nesiėmė priemonių išreikalauti įrodymų, šių pokalbių turiniui nustatyti. Neapklausus S. K. sūnaus ir neišsiaiškinus jo žinių bei įgūdžių, vien iš pateiktos V. Sinkevičiaus knygos „2009-2010 pradmenys Autocad" ir inžinieriaus D. Š., apie kurio kvalifikaciją byloje nėra duomenų, parodymų teismas negalėjo daryti išvados apie tai, kad S. K. sūnus neturi pakankamai įgūdžių naudotis Autocad kompiuterine programa. Apeliacinės instancijos teismas, nesilaikydamas reikalavimo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, visiškai neatsižvelgė į tai, kad M. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylą iš esmės nagrinėjant teisme buvo prieštaringi, neišsamūs, nenuoseklūs ir nelogiški bei skundžiamame nuosprendyje šių prieštaravimų nepašalino.

12Kasatorės manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prieš M. M. buvo atlikti provokaciniai veiksmai. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo nustatyta, kad S. K. būtų įtikinėjęs, grasinęs, šantažavęs, prašęs M. M. ar naudojęs kitus veiksmus, palaužiančius jo valią ir darančius įtaką apsisprendimui elgtis nusikalstamai, t. y. atgaminti (įdiegti) būtent nelegalias kompiuterių programų kopijas. Tai, kad M. M. kai kurių kompiuterio programų neturėjo, nepaneigia fakto, jog tas programas jis gavo ir instaliavo į S. K. perkamą kompiuterį. M. M., būdamas įmonės, prekiaujančios technine įranga, vadovu, žinojo, kad teisėtam kompiuterių programos įdiegimui ir naudojimui yra reikalinga licencija, todėl negalėjo diegti nelegalių kompiuterių programų kopijų į klientų perkamus kompiuterius. Teismas neįvertino, kad būdamas asmeniu, kuriam keliami padidinti rūpestingumo ir teisėtumo komercinėje veikloje reikalavimai, M. M. elgėsi itin nerūpestingai bei neapdairiai. S. K. užsakius kompiuterį su programine įranga, M. M. iškart sutiko parduoti kompiuterį su konkrečia programine įranga. Tai patvirtina, kad M. M. tyčia daryti nusikalstamą veiką buvo susiformavusi dar prieš jo susitikimą su policijos pareigūnais. M. M. sąmoningai pasirinko nusikalstamą veikimą dėl savanaudiškų paskatų, t. y. siekdamas, kad jo įmonė gautų pajamų iš kompiuterio pardavimo, instaliavo į kliento perkamą kompiuterį kliento pageidautas programas. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad S. K. prašė instaliuoti būtent nelegalią programinę įrangą. Baudžiamojoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, jog M. M., tik policijos pareigūnų išprovokuotas, sukurstytas ar kokiais nors kitokiais jų veiksmais paskatintas, padarė nusikalstamą veiką, kurios šiaip nebūtų padaręs. Kasatorė teigia, kad neteisėtas veikas, instaliuojant neteisėtų kompiuterio programų kopijas į naujus kompiuterius, išteisintasis atliko ne tik S. K., bet ir anksčiau kitų pirkėjų paprašytas, – tai patvirtina asociacijos B. S. A. 2009 m. lapkričio 30 d. pareiškimas policijai. Atsižvelgiant į autorių teisių gynimo specifiką tokiose bylose ir į tai, kad tik 2009 m. gruodžio 18 d. policijos pareigūnams pavyko nustatyti neteisėtų kompiuterių programų platinimo faktą, neaišku, kiek laiko M. M. tęsė tokius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas visiškai neįvertino byloje buvusių duomenų dėl UAB „T." programinės įrangos pardavimų ankstesniu laikotarpiu (2009 m. rugsėjo-gruodžio mėn.). Be to, skunde pažymima, kad M. M. atžvilgiu nebuvo taikomi nusikalstamą veiką imituojantys veiksmai. Vien tik nelegalių kompiuterių programų kopijų įsigijimo veiksmas pagal BK 192 straipsnį ir ATPK 21410 straipsnį nėra laikomas nusikalstama veika ar teisės pažeidimu. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai veikė teisėtai - reagavo į autorių teisių turėtojų atstovų pranešimą dėl autorių teisių pažeidimo, atlikdami kontrolinį patikrinimą.

13Kasacinis skundas atmestinas.

14Dėl pagrindų, kuriais remiantis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje byloje

15( - ) vyriausiojo policijos komisariato viršininkas V. V. 2009 m. gruodžio 18 d. pavedimu Nr. 89-12-278, remdamasis advokatų profesinės bendrijos „P. P.“ advokatės J. K. pareiškimu dėl autorių teisių pažeidimo, pavedė atlikti netikėtą UAB „T.“ parduotuvės, esančios Utenoje, ( - ) patikrinimą.

16Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo pagrindus ir tvarką nustato taisyklės (toliau -- Taisyklės), patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 5-V-549. Šių Taisyklių bendrųjų nuostatų 3 straipsnis numato, jog ūkio subjektų patikrinimai atliekami siekiant vykdyti administracinių teisės pažeidimų prevenciją, atskleisti ir ištirti administracinius teisės pažeidimus. Šių Taisyklių 8 punktas numato, jog minėtos nuostatos netaikomos nagrinėjant skundus, pareiškimus ar pranešimus apie nusikalstamą veiką ar esant akivaizdiems nusikaltimų požymiams. Vertinant UAB „T.“ patikrinimo pagrindus atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškime, kuriuo remiantis buvo nutarta atlikti UAB „T.“ patikrinimą, nebuvo nurodyti informacijos šaltiniai ar konkretūs duomenys apie daromus teisės pažeidimus, jų pavojingumo laipsnį, tik pažymėta, jog gauta patikima informacija. Vėliau, nagrinėjant bylą teisme, B. S. A. (toliau – BSA) interesams atstovaujanti advokatė paaiškino, jog ši informacija buvo gauta iš BSA korporacijos, kurios nuostatai leidžia remtis ir anoniminiais pranešimais. Taigi baudžiamojo proceso metu nebuvo gauta pagrįstų duomenų, tokių duomenų neturėjo ir policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kad UAB „T.“, prieš atliekant jo veiklos patikrinimą, neteisėtai, neturėdamas nustatytų leidimų (licencijų) atgamino ir išplatino kompiuterių programinę įrangą. Vertinant patikrinimo procedūrą atkreiptinas dėmesys į tai, kad neaišku, ar patikrinimas buvo atliekamas siekiant išsiaiškinti administracinį teisės pažeidimą ar nusikaltimo požymius, nes nuo to priklauso ir asmens procesinių teisių garantijos. Pradedant ikiteisminį tyrimą dėl M. M. pagal patikrinimo metu nustatytus rezultatus, nebuvo keliamas klausimas dėl jo procesinių teisių užtikrinimo patikrinimo metu, nebuvo sprendžiama dėl kompiuterį su neteisėta programine įsigijusio asmens atsakomybės, o sumokėti pinigai grąžinti pirkėjui S. K.. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atlikto patikrinimo pagrindai bei eiga neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų.

17„In dubio pro reo“ principo taikymas, kai nepašalinamos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo metu gautų duomenų teisėtumo

18Kasacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad nagrinėjamoje byloje policijos pareigūnų veiksmų aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai nustatytos ir įvertintos, M. M. iškelta provokacijos versija, laikantis teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, argumentuotai nepaneigta. Vien kaltinamojo pirminiame paaiškinime užfiksuotas savo atliktų veiksmų pripažinimas dėl jau anksčiau paminėtų teisės aktuose nustatytų reikalavimų nesilaikymo atliekant patikrinimą negali būti pripažįstamas teisėtu būdu gautais duomenimis.

19Išteisintasis M. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu ir ją nagrinėjant teisme iškėlė dvi versijas dėl neteisėtai atgamintų kompiuterių programų „Windows 7 Ultimate“, „Microsoft Office Professional Edition 2003“, „Adobe Photoshop CS2“, „Corel Paint Shop Pro Photo XI“, „Anglonas“, „AutoCAD 2010–English“ kopijų, kurių teisėtų kopijų mažmeninės kainos yra atitinkamai 1002,35 Lt, 2113,97 Lt, 2808 Lt, 203,28 Lt, 121 Lt, 13 786,74 Lt, iš viso – 20 035,34 Lt, įdiegimo į nešiojamo kompiuterio „Asus K50 AB TRRM75/3BG5/4G/RU/1ASX/8“, serijos Nr. 9BN0AS40953146D, kietąjį diską. Vienoje jų teigiama, kad minėtos programos galėjo būti įdiegtos patikrinimą atlikusių policijos pareigūnų, tikrinant S. K. parduoto kompiuterio kietąjį diską, tačiau ši versija jokiais objektyviais duomenimis ar pagrįstais argumentais nebuvo paremta, todėl apeliacinės instancijos teismas jos plačiau nenagrinėjo. Kita M. M. gynybos versija paremta tvirtinimu, kad policijos pareigūnai elgėsi neteisėtai, nes, nesilaikydami Operatyvinės veiklos įstatyme nustatytų nusikalstamą veiką imituojančio modelio vykdymo reikalavimų, organizavo ir faktiškai atliko prieš jį nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

20Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, bylos duomenis įvertino vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimais. Pripažindamas galimą nusikalstamos veikos provokavimą, teismas rėmėsi liudytojo R. L. parodymais, jog iki minėto advokatų profesinės bendrijos pareiškimo gavimo policija neturėjo jokių duomenų, kad kas nors iš UAB “T.” darbuotojų, tarp jų ir M. M., būtų platinę nelegalias kompiuterines programas įdiegdami jas į parduodamus kompiuterius. Pažymėtina, kad su tuo susijusių duomenų (pavyzdžiui, apie kitą įmonėje laikomą nelegalią programinį įrangą) negauta ir atliekant patikrinimą bei ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Pagrįstų abejonių teismui kėlė ir tai, kad pagal tarnybinių pranešimų turinį bei apklausą ikiteisminio bylos tyrimo metu matyti, jog R. L. kompiuterį nupirkusio S. K. nepažinojo, 2010 m. birželio 3 d. apklausiamas teisme pareiškė, kad jį su S. K. sieja tik tarnybiniai reikalai, vėliau paskelbus telefoninių pokalbių išklotines pripažino, kad jie asmeniškai pažįstami jau 20 metų. S. K. ikiteisminio bylos tyrimo metu ir teismo posėdžio metu 2010 m. birželio 3 d. taip pat teigė, jog su R. L. asmeniškai nėra pažįstami, artimą pažintį pripažino vėliau, paaiškėjus telefoninių kontaktų duomenims. Iš byloje esančių duomenų apie R. L. tarnybinio telefono ir S. K. telefono kontaktus matyti, kad R. L. ir S. K. aktyviai tarpusavyje bendravo per visą šiai bylai reikšmingą laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 16 d. iki 2009 m. gruodžio 18 d., per šį trumpą laiką kalbėdami keliolika kartų. Pagrįstai apeliacinės instancijos teismo abejones dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo sustiprino tai, kad S. K. prašė įdiegti į kompiuterį sudėtingas informacinių technologijų programas, nors tvirtino, jog nežinojo, kad šios programos nemokamai neinstaliuojamos, o yra perkamos ir brangiai kainuoja. Nepagrįstas kasacinio skundo teiginys, jog teismas neišsiaiškino S. K. sūnaus sugebėjimų naudotis „AutoCAD 2010–English“. Teismo posėdžio metu buvo išsiaiškinta šios programos paskirtis, jos sudėtingumo laipsnis. Iš apeliacinės instancijos teisme apelianto gynėjo pateiktos V. Sinkevičiaus knygos „2009-2010 pradmenys Autocad“ apimties (872 psl.), jos turinio bei su šia programa atliktų darbų pavyzdžių matyti, kad ši programa yra viena galingiausių automatizuoto braižymo ir projektavimo sistemų, kurios paskirtis palengvinti projektavimą, automatizuoti, susisteminti projektavimo etapus, projektinės dokumentacijos (brėžinių) ruošimą, modeliuoti sudėtingas dvimates ir trimates erdvines konstrukcijas. Ji naudojama statyboje, mechanikoje, elektromechanikoje, kartografijoje ir kitose srityse. Pažymėtina, kad „AutoCAD 2010–English“ itin specifinė, sudėtinga, reikalaujanti daug techninių bazinių žinių, ypač matematikos, programa ir jos panaudojimas buitiniams poreikiams be specialaus paruošimo – apmokymo dirbti su šia programa, įgaunant minimalius inžinierinės grafikos pagrindus,– yra problemiškas. S. K. pripažino, kad pasiruošimo dirbti nei su šia, nei su kitomis kompiuteryje rastomis programomis jis neturi. Atsižvelgiant į nurodytą programos „AutoCAD 2010–English“ specifiką, nėra jokio pagrindo manyti, kad ši programa kokiam nors tikslui buvo reikalinga tada tik 16 metų amžiaus buvusiam S. K. sūnui ir kad jis turėjo pakankamai žinių šia programa naudotis. Iš duomenų apie iš S. K. paimtame kompiuteryje rastų instaliuotų atskirų ir viseto programų kainas akivaizdu, kad pagrindas M. M. veiką kvalifikuoti pagal BK 192 straipsnį buvo tik tai, jog kompiuteryje buvo instaliuota „AutoCAD 2010–English“ programos kopija, kurios mažmeninė kaina yra didesnė nei reikėtų baudžiamajai atsakomybei atsirasti. „AutoCAD 2010–English“ programos galimybių studijos, kurią teismo posėdyje atliko apeliacinės instancijos teismas, pakanka išvadai, jog S. K. sūnus nebuvo pasirengęs šia programa naudotis.

21Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė vienareikšmę išvadą, kad šiuo atveju M. M. buvo S. K., veikusio policijos pareigūno R. L. iniciatyva, buvo išprovokuotas daryti veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnio 1 dalyje, požymių. Tokios kategoriškos išvados teisėjų kolegija neturėjo pagrindo pripažinti teisinga, nes tam nėra pakankamai duomenų.

22Remiantis bylos proceso metu nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais duomenimis, galima daryti ne kategorišką išvadą, tačiau bylos proceso metu nustatytais faktais paremtą prielaidą dėl policijos pareigūnų provokuojančių veiksmų. Ši prielaida (pagrįstas manymas) yra pakankama tam, kad baudžiamojoje byloje surinkti duomenys būtų pripažinti nepatikimais.

23Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuria remiantis formuojama Lietuvos teismų praktika, įrodinėjimo našta (onus probandi) paneigti gynybos argumentus dėl provokavimo tenka valstybės institucijoms (pvz., kasacinė nutartis Nr. 2A–P–6/2008 ir joje nurodyta teismų praktika). Priešingai negu teigiama kasaciniame skunde, visos įrodinėjimo galimybės šiuo aspektu baudžiamajame procese išnaudotos – S. K. ir R. L. telefono pokalbių turinys nebuvo įrašinėjamas, kitų galimų kaltinimą pagrindžiančių duomenų nenustatyta. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra procesinių galimybių tai padaryti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms; kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. judgment of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009). Šis principas draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012). Taigi apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad nesant procesinių galimybių pašalinti pagrįstas prielaidas dėl provokavimo, taigi ir dėl įrodymų, kuriais buvo grindžiama išteisintojo M. M. kaltė, leistinumo, taip pat byloje nelikus jokių kitų teisėtais būdais gautų jį kaltinančių įrodymų, M. M. dėl jam inkriminuotos veikos išteisintinas pagrįstai, nes negalima konstatuoti, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

25Civilinių ieškovų A. S. I., A. I. ir „M.“ korporacijos atstovės advokatės Rūtos Andriulevičiūtės kasacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 192... 4. Civilinių ieškovų A. S. I., A. I., „M.“ korporacijos ieškiniai atmesti.... 5. Daiktinis įrodymas nešiojamasis kompiuteris „Asus K50 AB... 6. Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu M. M.... 7. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Pikelio pranešimą, civilinių... 8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas pagal BK 192... 9. Panevėžio apygardos teismas pripažino neleistinais visus įrodymus, kuriais... 10. Civilinių ieškovų A. S. I., A. I., „M.“ korporacijos atstovė kasaciniu... 11. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20... 12. Kasatorės manymu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad prieš M. M. buvo... 13. Kasacinis skundas atmestinas.... 14. Dėl pagrindų, kuriais remiantis buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas šioje... 15. ( - ) vyriausiojo policijos komisariato viršininkas V. V. 2009 m. gruodžio 18... 16. Ūkio subjektų patikrinimo atlikimo pagrindus ir tvarką nustato taisyklės... 17. „In dubio pro reo“ principo taikymas, kai nepašalinamos abejonės dėl... 18. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliacinės... 19. Išteisintasis M. M. bylos ikiteisminio tyrimo metu ir ją nagrinėjant teisme... 20. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes,... 21. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija padarė vienareikšmę išvadą,... 22. Remiantis bylos proceso metu nustatytomis aplinkybėmis ir surinktais... 23. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kuria remiantis... 24. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 25. Civilinių ieškovų A. S. I., A. I. ir „M.“ korporacijos atstovės...