Byla e2-26578-934/2016
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,

2sekretoriaujant Ingai Beiner, Gerardui Franckevičiui,

3dalyvaujant ieškovui A. L., ieškovo atstovui advokatui D. F.,

4atsakovei R. L., atsakovės atstovui advokatui G. P.,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo.

6Teismas

Nustatė

7I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

81. Ieškovas, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo, pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 250,34 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiami šiomis aplinkybėmis ir argumentais (El. b. l. 1-2, 22-24):

91.1. Ieškovas iki santuokos su atsakove sudarymo, bankiniais pavedimais 2010 m. spalio 15 d. paskolino atsakovei 4 000,00 Lt, 2010 m. spalio 18 d. paskolino 4 000,00 Lt, 2010 m. spalio 19 d. paskolino 1 670,00 Lt, iš viso 9 670,00 LT (2 800,62 Eur);

101.2. Pinigai buvo paskolinti, kadangi atsakovei reikėjo skubiai grąžinti greituosius kreditus;

111.3. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. sausio mėn. atsakovė banko pavedimais grąžino ieškovui 1 900,00 Lt (550,28 Eur) ir liko skolinga 2 250,34 Eur;

121.4. Atsakovė neginčija ieškovo atliktų pavedimų, o tai, kad tarp šalių buvo paskolos teisiniai santykiai, įrodo pavedimuose nurodyta mokėjimo paskirtis „kreditas“, bei aplinkybės, jog atsakovė dalį paskolos grąžino;

131.5. Tai, kad nutraukiant santuoką tarp šalių ieškovas nereiškė jokių kreditorinių reikalavimų, nepaneigia paskolos teisinių santykių buvimo tarp šalių;

141.6. Atsakovė neįvykdė savo prievolių ir skolos iki šiol negrąžino;

152. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimą iš esmės grindė šiomis aplinkybėmis ir argumentais (El. b. l. 34-37):

162.1. Atsakovė nuo 2004 metų pabaigos palaikė su ieškovu artimus santykius, nuo 2006 metų pradėjo gyventi kartu kaip šeima, o 2011 m. balandžio 22 d. su ieškovu įregistravo santuoką, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1488-558/2015 santuoka buvo nutraukta;

172.2. Kadangi šalys nuo 2006 metų vedė bendrą ūkį, todėl abiejų gautos pajamos buvo laikomos bendromis lėšomis, o išlaidos vertinamos kaip skirtos bendriems šeimos interesams tenkinti;

182.3. Atsakovė pripažįsta, kad į jos sąskaitą buvo pervestos ieškovo nurodytos sumos, tačiau nežino, kodėl mokėjimo paskirtyje nurodyta „kreditas“, be to, ieškovas niekada nereikalavo jos grąžinti jam jokių sumų;

192.4. Gautos lėšos buvo pervestos atsakovei naudoti jas jos nuožiūra ir reikmėms. Iš šių lėšų buvo planuojama poilsinė kelionė, daromos išlaidos kitiems bendriems šeimos interesams ir pirkiniams.

202.5. Ieškovo nurodytos į jo sąskaitą atsakovės pervestos lėšos nesietinos su paskolos grąžinimu, jos buvo skirtos ieškovui, šiam pritrūkus pinigų, be to, mokėjimo paskirtyje nurodyta „pavedimas“;

212.6. Vykstant skyrybų procesui ieškovas jokių kreditorinių reikalavimų atsakovei nereiškė;

222.7. Atsakovė jokiais veiksmais niekada nepripažino paskolos fakto, neprisiėmė įsipareigojimo vykdyti tariamą prievolę ir jo nevykdė, todėl tarp jos ir ieškovo nebuvo paskolos teisinių santykių.

233. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog 2010 metais paėmė 10 000,00 Lt dydžio paskolą iš SEB banko atsakovės paskoloms padengti ir visas sumas pervedė atsakovei, kuri jas atidavė kredito įmonėms. Taip elgėsi, kadangi kartu gyveno ir norėjo jai padėti. Aplinkybę, jog iš paskolintų pinigų atsakovė dengė savo turėtus kreditus, ieškovo teigimu, patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašas, be to, kitų pajamų ji neturėjo. Buvo sutarta, kad atsakovė mokės ieškovui po 700,00 Lt per mėnesį, du pirmus mėnesius ji paskolą grąžino, trečią mėnesį sumokėjo 500,00 Lt, o vėliau nebemokėjo. Nežino, kada ir kam buvo naudojami atsakovės paimti greitieji kreditai, apie atsakovės finansines problemas sužinojo tik atsakovei paprašius paskolos 2010 metais, jos finansais nesidomėjo. Rašytinė sutartis sudaryta nebuvo, kadangi su atsakove gyveno kartu ir ja pasitikėjo. Tvirtino, jog po santuokos sudarymo atlikti mokėjimo pavedimai atsakovei, kuriuose nurodyta paskirtis „kreditas“, taip pat buvo skolinami pinigai, kadangi atsakovė nedirbo, jai reikėjo lėšų jos būsto renovacijai, tačiau dėl šių sumų reikalavimo ieškovas nereiškia. Patvirtino, kad rašė atsakovei žinutes, teigdamas, jog jei ši neleis bendrauti su vaiku, jis paduos ją į teismą. Neginčijo aplinkybių, kad iki santuokos sudarymo šalys gyveno kartu nuo 2006 metų. Santuokos nutraukimo byloje šio klausimo nekėlė, kadangi tuo metu atsakovė žadėjo pinigus grąžinti, niekada tos skolos neneigė (El. b. l. 191-193).

244. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškiniu atsiliepime nurodytais motyvais, prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, jog jokios paskolos jai ieškovas neteikė, ji nežinojusi, kad ieškovas ėmė iš banko vartojimo kreditą. Ieškovo pervestos lėšos buvo skirtos suplanuotai kelionei, o jai nepavykus, atsakovė tiesiog pervedė dalį lėšų ieškovui jo reikmėms. Atsakovės tvirtinimu, niekada nebuvo kalbos, kad šiuos pinigus ieškovas skolina, nebuvo aptariamos jokios paskolos sąlygos, palūkanos, šių pinigų naudojimo paskirtis ar panašiai, be to, ieškovas niekada neragino grąžinti šių pinigų. Atsakovė taip pat nesutinka, kad šie pinigai buvo naudojami vien greitiesiems kreditams dengti. Pažymėjo, jog po santuokos sudarymo ieškovas taip pat jokių pinigų jai neskolino, visos jai pervestos lėšos buvo skirtos šeimos reikmėms. Pažymėjo, jog ieškovas žinojo apie atsakovės kreditus, kurių jai reikėjo sveikatos priežiūros, t. y. stomatologo, paslaugoms, taip pat šeimos buities prekėms. Kreditai buvo paimti apie 2007 metus. Teigė, jog visada turėjo savo pajamų, dirbo padalinio viršininkė, nuo 2010 metų dirbo Vilniaus miesto savivaldybėje teisininke, be to, turėjo kitą sąskaitą, grynųjų pinigų. Teigė, jog paaiškėjus, jog planuojama kelionė neįvyks, atsakovė, gavusi iš ieškovo pavedimus, tą pačią dieną pervedė lėšas kredito bendrovės, tą siūlė padaryti ir ieškovas (El. b. l. 191-193).

25Ieškinys atmestinas.

26II. Ginčo esmė

275. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos pagal ieškovo atliktus mokėjimo pavedimus atsakovei priteisimo. Ieškovas atliktais mokėjimų pavedimais iš esmės įrodinėja, jog paskolino atsakovei 2 800,62 Eur sumą, kurios ji pilnai negrąžino ir liko skolinga jam 2 250,34 Eur. Atsakovė įrodinėja, jog atliktų mokėjimo pavedimų tikslas nebuvo kredito suteikimas atsakovui, lėšos buvo naudotos bendriems šalių, kurie gyveno kaip šeima, poreikiams tenkinti, todėl tarp jų niekada nesusiklostė jokie paskolos teisiniai santykiai, be to, atsakovės įsitikinimu, ieškovas galėjo reikšti jai reikalavimus dėl kreditorinių prievolių vykdymo jų santuokos nutraukimo byloje.

28III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

29Dėl šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio

306. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:

316.1. Ieškovas A. L. 2010 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 117 į atsakovės R. L. (buvusi pavardė – Adomėnienė) pervedė 2 000,00 Lt (El. b. l. 5), mokėjimo nurodymu Nr. 118 pervedė 2 000,00 Lt (El. b. l. 6), 2010 m. spalio 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. 118 į atsakovės R. L. sąskaitą pervedė 2 000,00 Lt (El. b. l. 7), mokėjimo nurodymu Nr. 119 pervedė 2 000,00 Lt (El. b. l. 8 ir 2010 m. spalio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 120 į atsakovės R. L. sąskaitą pervedė 1 670,00 Lt (El. b. l. 9); mokėjimo paskirtyse nurodyta „kreditas“. Atsakovė R. L. 2010 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymu Nr. 302 į ieškovo A. L. sąskaitą pervedė 700,00 Lt (El. b. l. 10), 2010 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 311 pervedė 700,00 Lt (El. b. l. 11) ir 2011 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymu pervedė 500,00 Lt (El. b. l. 12); mokėjimo paskirtyse nurodyta „pervedimas“. A. L. ir R. L. 2011 m. balandžio 22 d. sudarė santuoką (El. b. l. 14), o 2015 m. balandžio 2 d. išsituokė (El. b. l. 15). Ieškovas taip pat grindžia savo ieškinio reikalavimą į bylą pateiktu atsakovės banko sąskaitos išrašu už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2011 m. balandžio 22 d. (El. b. l. 167-186), ieškovo 2010 m. spalio 14 d. mokėjimo nurodymu dėl paskolos iš AB SEB banko gavimo (El. b. l. 188);

326.2. Atsakovė savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė į bylą savo medicininius dokumentus bei ambulatorinės asmens sveikatos istorijos kopijas (El. b. l. 38-45), „Širvintų krašto“ laikraščio kopijas (El. b. l. 46-47), ieškovo A. L. viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje deklaracijos kopiją (El. b. l. 48-49), savo banko sąskaitos išrašą už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 15 d. iki 2013 m. sausio 28 d. (El. b. l. 91-92).

336.3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė į bylą A. L. ir R. L. Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2010-2014 m. ataskaitinius metus (El. b. l. 119-165);

346.4. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2000 metų dirbo kartu su ieškovu ir atsakove, su ieškovu santykiai kolegiški, o su atsakove draugiški. Teigė, jog žino apie šią situaciją, pažymėjo, jog ieškovas labai rūpinosi atsakove, pirkdavo jai dovanas ir taip pat geranoriškai padengė atsakovės paskolas, nes jie gyveno kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Liudytojos manymu, tie pinigai nebuvo paskola, jie gerai sutarė, siekė susilaukti vaikelio, buvo šeima (El. b. l. 191-193).

356.5. Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog bylos šalis pažįsta nuo 2002 metų, su ieškovu santykiai dalykiški, su atsakove – draugiški. Teigė, jog artimai bendrauja su atsakove, gyvenu kartu su atsakove Trakų reabilitacijos centre, ir jai susidarė įspūdis, kad pas juos nebuvo atskirų biudžetų, kadangi viską jie pirkdavo bendrai, vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima. Apie galimus paskolos santykius sužinojo iš atsakovės, kai ji gavo ieškovo ieškinį. Pamena, jog kai atsakovei buvo persileidimas, ji buvo stresinėje būsenoje ir liudytojai minėjo, jog su ieškovu planuoja išvykti į kelionę (El. b. l. 191-193).

366.6. Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovę pažįsta nuo vaikystės, su atsakove santykiai draugiški, jos bendrauja nuolat, o ieškovą pažįsta nuo 2006 metų, su juo santykiai draugiški. Teigė, jog iš atsakovės žino, kad ieškovas reikalauja iš jos kažkokios skolos. Nežino apie jokias paskolas tarp šalių, atsakovė jai sakė, kad nėra nieko skolinga ieškovui (El. b. l. 191-193).

376.7. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog bylos šalis pažįsta, su jais kartu dirbo, o atsakovė yra jos pusseserė. Teigė, kad nežino jokių aplinkybių dėl paskolinių santykių buvimo tarp šalių. Su atsakove bendrauja dažnai. Pažymėjo, jog ieškovas ir atsakovė viską pirkdavo bendrai, vedė bendrą ūkį, apie skolas tarpusavyje nieko nešnekėjo. Nežinojo, kad atsakovė turėjo pasiėmusi greitųjų kreditų (El. b. l. 191-193).

387. Ieškovas šioje civilinėje byloje įrodinėja, kad tarp jo ir atsakovės susiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, ir gina savo galimai pažeistas teises vadovaudamasis CK 6.873 straipsniu. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

398. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo ir ieškovas gynimo būdus ar būdą gali pasirinkti savo nuožiūra bei suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-695/2016; 2012 m. balandžio 25 d. Nr. 3K-7-39/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartis Nr. 3K-3-435-701/2015). Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti konstatuotas faktines aplinkybes. Šiuo klausimu kasacinio teismo praktika yra nuosekli, joje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-124/2012; 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-253-969/2015).

409. Teismas taip pat pažymi, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 nutartis Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis Nr. 3K-3-428/2010).

4110. Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, įvertinęs jų visumą ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu daro išvadą, jog tarp šalių nesusiklostė prievoliniai paskolos teisiniai santykiai. Tokią išvadą teismas motyvuoja šiais argumentais:

4210.1. CPK, galiojusiame ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų metu, numatyta, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Įstatymų leidėjas CPK 6.871 straipsnio 3 dalyje numatė išimtį iš šios taisyklės įtvirtindamas nuostatą, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, jog tarp ginčo šalių buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad abi ginčo šalys turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl turėjo žinoti, kad paskolos sumai viršijant dviejų tūkstančių litų sumą privalo būti sudarytas rašytinis susitarimas;

4310.2. Teismo vertinimu, vien ieškovo pateikti dokumentai, patvirtinantys atitinkamų sumų perdavimą atsakovei, t. y. į bylą pateikti mokėjimo nurodymai (El. b. l. 5-9), nesudaro pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas, darydamas tokią išvadą, vertina tas aplinkybes, jog pinigų perdavimo metu bylos duomenys liudija apie šalių tarpusavio santykius, artimus šeiminiams santykiams, t. y. iki pinigų perdavimo šalys gyveno kartu ketverius metus, rūpinimasis bendra buitimi ir poilsiu, vienas kito sveikata, siekė susilaukti vaikų, be kita ko, 2011 m. balandžio 22 d. sudarė santuoką (El. b. l. 14). Aptartų šio ginčo kontekste teisiškai reikšmingų aplinkybių šalys neginčijo, be to, jas patvirtina nuoseklūs ir neprieštaraujantys liudytojų parodymai (El. b. l. 191-193). Kadangi nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija, remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais šalių tarpusavio santykių pobūdį, ir nesant objektyvių duomenų apie šalių susitarimus sukurti paskolos teisinius santykius, teismas vertina, jog atsakovei ieškovo pervestų lėšų tikslas nebuvo paskolos dalyko perdavimas pastarosios nuosavybėn. Teismas, vadovaudamasis tikėtinumo principu, vertina, jog šios lėšos buvo skirtos bendriems šalių, faktiškai gyvenusių kaip šeima, interesams tenkinti;

4410.3. Nors ieškovo atsakovei atliktų mokėjų pavedimų paskirtyse nurodyta sąvoka „kreditas“, teismas sprendžia, kad atsižvelgus į šalis siejusių santykių pobūdį šiuo konkrečiu atveju tokia aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Tokią mokėjimo pavedimo paskirties formuluotę ieškovas naudojo ir mokėjimo pavedimuose, atliktuose šalims sudarius santuoką, dėl santuokoje atsakovei atliktų pavedimu paskirties ieškovas ginčo šioje civilinėje byloje nekelia, be to, minėta, jog iš nustatytų aplinkybių labiau tikėtina, jog kartu gyvendamos šalys, kartu rūpindamosi bendra buitimi ir poilsiu, bendrai tvarkė pinigines lėšas, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, jog vien ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų paskirties formuluotė suponuoja šalių paskolinių teisinių santykių buvimą. Aplinkybę, jog vien mokėjimo pavedimuose sąvokos „kreditas“ panaudojimas, nagrinėjamu atveju neįrodo paskolos teisinių santykių, papildomai įrodo ir po santuokos sudarymo ieškovo mokėjimo pavedimuose nurodant paskirtį – „kreditas“ (El. b. t. 91-92), nors duomenų, jog ieškovas ir po santuokos sudarymo būtų skolinęs pinigus bei juos reikalavęs grąžinti, nepateikė;

4510.4. Remiantis ankstesnėje pastraipoje nurodytais motyvais, teismas sprendžia, jog byloje pateikti įrodymai, kad atsakovė į ieškovo sąskaitą atliko du pavedimus po 700,00 Lt bei vieną 500,00 Lt pavedimą (El. b. l. 10-12), nepatvirtina, kad šių pavedimų paskirtis buvo paskolos ieškovui grąžinimas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teismui daryti tokią išvadą. Priešingos išvados padaryti, remiantis vien ieškovo teiginiais apie buvusius žodinius susitarimus dėl paskolos grąžinimo sąlygų, teismas neturi pagrindo. Be to, ieškovas, tvirtindamas, kad būtent tokio dydžio įmokas (700,00 Lt) jis turėjo atlikti bankui, kadangi paskolino atsakovei ginčo sumą paėmęs vartojimo kreditą iš SEB banko, neįrodinėjo šių aplinkybių, t. y. nepateikė teismui kredito sutarties, jos sąlygų, o vien ieškovo į bylą pateiktas 10 000,00 Lt pavedimas (El. b. l. 188), teismo įsitikinimu, nepatvirtina, kad tarp šio ginčo šalių buvo tam tikri susitarimai dėl paskolos grąžinimo sąlygų;

4610.5. Atsakovės atlikti pavedimai greitųjų kreditų bendrovėms savaime nesuponuoja išvados, jog atsakovė gavo paskolą iš ieškovo. Aplinkybė, jog ieškovo mokėjimų atsakovei bei atsakovės atliktų pavedimų kredito įmonėms datos sutampa, nereiškia šalių valios dėl paskolos teisinių santykių sukūrimo. Minėta, jog šalis siejo artimi santykiai, jie gyveno kaip šeima, todėl net ir pripažinus, jog ginčo pinigų sumas ieškovas pervedė atsakovei, kad ji padengtų buvusius įsiskolinimus, ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad lėšos atsakovei buvo suteiktos būtent paskolos pagrindais ir kad atsakovei kilo prievolė grąžinti šias sumas ieškovui;

4710.6. Šalių, liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, jog šalys turi aukštąjį teisinį išsilavinimą bei pagal užimamas pareigas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos teikė Metines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas už 2010-2014 m. ataskaitinius metus, kurios yra pateiktos byloje (El. b. l. 119-165). Šiose deklaracijose nėra jokių duomenų, apie ieškovo suteiktas atsakovei ir/ar atsakovės gautas iš ieškovo paskolas, todėl teismas, atsižvelgdamas ir į šiuos bylos šalių kompetentingai institucijai pateiktus oficialius duomenis, neturi pagrindo daryti išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis;

4810.7. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl piniginių lėšų atsakovei pervedimo, taip pat atsižvelgia į tai, kad šis ginčas nebuvo keliamas šalims nutraukiant santuoką teisme. Pažymėtina, jog nutraukdamas santuoką, teismas toje pačioje byloje turi išspręsti ir visus kitus klausimus, susijusius su jos nutraukimu (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, nutraukiant santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, visi klausimai turi būti išsprendžiami sutartyje dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3.51 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3.52 straipsnio 2 dalis). Tokioje sutartyje sutuoktiniai paprastai susitaria dėl dalytino turto, vaikų ir tarpusavio išlaikymo, taip pat ir kitas savo turtines teises bei pareigas, o teismas, patikrinęs sutarties sąlygų teisėtumą, ją patvirtina ir įtraukia į teismo sprendimą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis). Taigi, ieškovui tvirtinant, jog atsakovė turi jam skolinių įsipareigojimų, jis turėjo teisę kelti tokį ginčą santuokos nutraukimo byloje, o sutuoktiniams, nutraukusiems santuoką ir neišsprendusiems visų reikšmingų klausimų (iki santuokos sudarymo kilusių tarpusavio prievolių vykdymo), yra galimybė juos išspręsti atnaujinus procesą santuokos nutraukimo byloje, atsižvelgiant į civilinio proceso atnaujinimui keliamus reikalavimus.

4910.8. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog ieškovas dėl galimo atsakovės prievolės nevykdymo į teismą nesikreipė ilgą laiką, kas taip pat leidžia abejoti buvus tarp šalių paskoliniams teisiniams santykiams;

5010.9. Sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje, teismo vertinimu, nemažiau reikšminga šalių bei jų atstovų nurodyta aplinkybė, jog tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl bendravimo su vaiku (El. b. l. 95; 191-193), o tai galėjo sąlygoti ieškovo kreipimąsi į teismą dėl tariamo kredito grąžinimo. Tačiau teisminis procesas negali būti naudojamas kaip priemonė sukelti nepatogumų kitai šaliai, siekiant ne apginti savo tariamai pažeistą teisę, o kitų tikslų (CPK 7 straipsnio 2 dalis, CK 1.137 straipsnis).

5111. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės (dėl atsakovė sveikatos būklės, šalių planuotos kelionės, atsakovės turėtų/gautų pajamų apimčių ir kt.) yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

5212. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavus, jog tarp ieškovo A. L. ir atsakovės R. L. nebuvo susiklostę prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, teismas prieina prie išvados, kad atsakovei nekilo pareiga grąžinti ieškovui ginčo pinigų sumų CK 6.873 straipsnio pagrindu, todėl ieškovo ieškinys atsakovei R. L. dėl skolos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

53Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

5413. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

5514. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacija). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009).

5615. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė patyrė 650,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (El. b. priedas, b. l. 31). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų kiekį, jų turinį, advokato atstovavimo teisme laiką, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje patvirtintų dydžių, todėl priteistinas iš ieškovo atsakovės naudai.

5716. Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 1,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas).

58Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Nutarė

59Ieškinį atmesti.

60Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas ( - ), atsakovės R. L., asmens kodas ( - ), naudai 650,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

61Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,... 2. sekretoriaujant Ingai Beiner, Gerardui Franckevičiui,... 3. dalyvaujant ieškovui A. L., ieškovo atstovui advokatui D. F.,... 4. atsakovei R. L., atsakovės atstovui advokatui G. P.,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 6. Teismas... 7. I. Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų... 8. 1. Ieškovas, atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo išduoto įsakymo,... 9. 1.1. Ieškovas iki santuokos su atsakove sudarymo, bankiniais pavedimais 2010... 10. 1.2. Pinigai buvo paskolinti, kadangi atsakovei reikėjo skubiai grąžinti... 11. 1.3. Laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. iki 2011 m. sausio mėn.... 12. 1.4. Atsakovė neginčija ieškovo atliktų pavedimų, o tai, kad tarp šalių... 13. 1.5. Tai, kad nutraukiant santuoką tarp šalių ieškovas nereiškė jokių... 14. 1.6. Atsakovė neįvykdė savo prievolių ir skolos iki šiol negrąžino;... 15. 2. Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškinį atmesti.... 16. 2.1. Atsakovė nuo 2004 metų pabaigos palaikė su ieškovu artimus santykius,... 17. 2.2. Kadangi šalys nuo 2006 metų vedė bendrą ūkį, todėl abiejų gautos... 18. 2.3. Atsakovė pripažįsta, kad į jos sąskaitą buvo pervestos ieškovo... 19. 2.4. Gautos lėšos buvo pervestos atsakovei naudoti jas jos nuožiūra ir... 20. 2.5. Ieškovo nurodytos į jo sąskaitą atsakovės pervestos lėšos... 21. 2.6. Vykstant skyrybų procesui ieškovas jokių kreditorinių reikalavimų... 22. 2.7. Atsakovė jokiais veiksmais niekada nepripažino paskolos fakto,... 23. 3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį jame išdėstytais... 24. 4. Teismo posėdžio metu atsakovė nesutiko su ieškiniu atsiliepime... 25. Ieškinys atmestinas. ... 26. II. Ginčo esmė ... 27. 5. Ginčas tarp šalių kilo dėl skolos pagal ieškovo atliktus mokėjimo... 28. III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų... 29. Dėl šalis siejusių teisinių santykių pobūdžio ... 30. 6. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta:... 31. 6.1. Ieškovas A. L. 2010 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymu Nr. 117 į... 32. 6.2. Atsakovė savo atsikirtimams į ieškinį pagrįsti pateikė į bylą savo... 33. 6.3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė į... 34. 6.4. Liudytoja R. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2000 metų dirbo... 35. 6.5. Liudytoja L. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog bylos šalis pažįsta... 36. 6.6. Liudytoja I. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovę pažįsta... 37. 6.7. Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu nurodė, jog bylos šalis... 38. 7. Ieškovas šioje civilinėje byloje įrodinėja, kad tarp jo ir atsakovės... 39. 8. Civilinių teisių gynimo būdai nustatyti materialiosios teisės normose,... 40. 9. Teismas taip pat pažymi, jog faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu... 41. 10. Teismas, ištyręs šioje civilinėje byloje pateiktus įrodymus, šalių... 42. 10.1. CPK, galiojusiame ieškovo atliktų mokėjimo pavedimų metu, numatyta,... 43. 10.2. Teismo vertinimu, vien ieškovo pateikti dokumentai, patvirtinantys... 44. 10.3. Nors ieškovo atsakovei atliktų mokėjų pavedimų paskirtyse nurodyta... 45. 10.4. Remiantis ankstesnėje pastraipoje nurodytais motyvais, teismas... 46. 10.5. Atsakovės atlikti pavedimai greitųjų kreditų bendrovėms savaime... 47. 10.6. Šalių, liudytojų paaiškinimais byloje nustatyta, jog šalys turi... 48. 10.7. Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl piniginių... 49. 10.8. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog ieškovas dėl... 50. 10.9. Sprendžiant ginčą šioje civilinėje byloje, teismo vertinimu,... 51. 11. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės... 52. 12. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavus, jog tarp... 53. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ... 54. 13. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas... 55. 14. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su... 56. 15. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovė patyrė... 57. 16. Bylos nagrinėjimo metu valstybė patyrė 1,10 Eur išlaidų, susijusių su... 58. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270... 59. Ieškinį atmesti.... 60. Priteisti iš ieškovo A. L., asmens kodas ( - ), atsakovės R. L., asmens... 61. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...