Byla 2-970-381/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cerara“ bankrotas pripažintas tyčiniu pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Cerara“, atstovaujamos bankroto administratoriaus V. M., ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Emdo“ pareiškimus atsakovams A. B. ir R. M. civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Cerara“ dėl bankroto bylos iškėlimo, ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Cerara“, atstovaujama bankroto administratoriaus V. M., ir trečiasis asmuo UAB „Emdo“ pateikė prašymus pripažinti BUAB „Cerara“ bankrotą tyčiniu.
  2. BUAB „Cerara“ bankroto administratorius V. M. nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą. Nutartis įsiteisėjo 2015 m. balandžio 10 d.
  3. Bankroto administratorius teigia, kad bendrovės vadovas A. B. 2011 m. balandžio 15 d. įsigijo iš UAB „Autorek“ 20 000 vnt. akrilinio hermetiko pilkos spalvos už 98 824,14 Eur (341 220 Lt) sumą. 2015 m. sausio 15 d. bendrovės vadovas iš ofšorinės įmonės „Eldred Capital Ltd.“, registruotos Britų Mergelių salose, nupirko 20 000 vnt. akrilinio hermetiko pilkos spalvos už 67 600 Eur sumą. Tačiau įsigytas hermetikas buvo netinkamas gamybai, jo galiojimo data buvo pasibaigusi. Administratorius teigia, kad 2011 m. balandžio 15 d. įsigytas hermetikas yra tas pats hermetikas, kurį bendrovė įsigijo ir 2015 m. sausio 15 d., nes 2015 m. balandžio 15 d. įsigytas hermetikas jau 2011 m. birželio 6 d. buvo atvežtas iš Baltarusijos ir laikomas Daugpilyje muitinės sandėlyje. Bendrovės vadovas, žinodamas, kad hermetiko galiojimo terminas yra pasibaigęs, todėl jo parduoti neįmanoma, hermetiką nupirko ir tokiu būdu padarė bendrovei žalą.
  4. Bankroto administratorius nustatė, kad bendrovė Baltarusijoje įsigijo įvairių elektros prekių už 110 700 JAV dolerių, tačiau nurodytų prekių buvimo vietos nustatyti nepavyko. Bendrovė taip pat už 176 936,62 JAV dolerių sumą įsigijo pavarų dėžių, tačiau administratoriui jos taip pat nėra perduotos. Bankroto administratorius mano, kad šių prekių bendrovė neįsigijo, tiesiog buvo pasisavintos lėšos, tokiu būdu siekiant įmonę privesti prie bankroto.
  5. 2011 m. spalio 12 d. buvo sudaryta notarinė sutartis tarp BUAB „Cerara“, AB banko „Snoras“ ir D. M. dėl buto pirkimo, esančio Šiauliuose. Pagal šią sutartį bendrovė sumokėjo 10 136,70 Eur (35 000 Lt) avansą, kuris buvo užskaitytas D. M. skolos padengimui. Tokiu būdu BUAB „Cerara“ padengė privataus asmens D. M. skolą. Tuo metu, kai buvo sudaromas šis sandoris, BUAB „Cerara“ turėjo kreditorinių įsiskolinimų.
  6. 2017 m. sausio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo pripažino BUAB „Cerara“ buvusius direktorių A. B. ir buhalterę O. G. kaltais dėl bendrovės aplaidžios buhalterijos tvarkymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalis ir 223 straipsnio 1 dalis). Buvusi bendrovės vadovė R. M. Šiaulių apylinkės teismo pripažinta kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bet nuo baudžiamosios atsakomybės atleista pagal laidavimą.
  7. Trečiasis asmuo UAB „Emdo“ pareiškime dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad BUAB „Cerara“ buvo įkurta siekiant pasipelnyti, o vėliau privesti bendrovę prie bankroto. Tai patvirtina aplinkybė, kad tik įkūrus bendrovę 2007 m. vasario 6 d., BUAB „Cerara“ pasirašė 110 873 Eur (382 822,29 Lt) skolos perkėlimo sutartį su UAB „Habentia“.
  8. UAB „Emdo“ direktorius E. M. ir BUAB „Cerara“ direktorė R. M. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. sausio 8 d. pasirašė tris pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias BUAB „Cerara“ įsipareigojo patiekti sutartyse numatytas prekes, o jų sutartyse numatytu laiku nepatiekus, gražinti į UAB „Emdo“ atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią nepatiektų prekių sumą. BUAB „Cerara“ savo įsipareigojimų užtikrinimui pagal sutartis įvykdyti pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos pinigų gavėja nurodė UAB „Emdo“. Kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau prekės sutartyse numatytu laiku pateiktos nebuvo. Atsakovė prekių pateikti kreditorei nė neketino, pinigų į UAB „Emdo“ atsiskaitomąją sąskaitą, negražino. Pagal vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus išieškojimas nebuvo galimas, nes BUAB „Cerara“ neturi ir niekada neturėjo nei turto, nei piniginių lėšų. Vos apgaulės būdu iš verslininkų išvilioti pinigai patekdavo į BUAB „Cerara“ sąskaitą, jie būdavo nuimami ir panaudojami neaiškiu tikslu, neskaidriai apskaitomi arba neapskaitomi bendrovės buhalterijoje.
  9. A. B. sudarinėdavo su kreditoriais taikos sutartis dėl pradelstų sutartinių įsipareigojimų, tačiau iš tiesų siekė privesti BUAB „Cerara“ prie bankroto ir galimai įkurti naują, neskolingą įmonę, kaip pavyzdžiui UAB „Amota“. Šios bendrovės direktore tapo atsakovės direktorė R. M.. 2014 m. birželio 18 d. UAB „Emdo“ direktoriui E. M. UAB „Amota“ direktorė R. M. pateikė pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „Emdo“ turėtų sumokėti 14 481 Eur (50 000 Lt) į UAB „Amota“ sąskaitą avansu už įvairių elektros perdavimo linijų armatūrą, o likusius 3 041 Eur (10 500 Lt) sumokėti dalimis. Pinigų užtikrinimui pagal trišalę prekių saugojimo sutartį UAB „Gudžionys“ už atlyginimą įsipareigojo saugoti sutartyje nurodytas prekes tariamai UAB „Emdo“ naudai. 2014 m. birželio 17 d. Dvigubo sandėliavimo liudijime Nr. 04 3.1. punkte nustatyta, kad sandėliavimo ir įkeitimo liudijimo turėtojas turi įkeitimo teisę į šiame dvigubo sandėliavimo liudijime nurodytą prekę, kuri atitinka 2014 m. birželio 17 d. UAB „Amota“ rašte Nr. 01 dėl garantijos suteikimo už BUAB „Cerara“ skolinius įsipareigojimus. Tai įrodo, kad BUAB „Cerara“ nesiekė vykdyti sąžiningų ir skaidrių sandorių, neketino perduoti prekių pagal sutartinius įsipareigojimus, neketino susimokėti už prekes.
  10. BUAB „Cerara“ ūkinė finansinė veikla buvo vykdoma neregistruojant griežtos atskaitomybės blankų, aplaidžiai vedant „Didžiąją knygą“, nesilaikant nustatytos tvarkos, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. Nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2014 m. spalio 6 d. bendrovėje nebuvo už apskaitą atsakingo asmens. Kasos knygoje kasininkas, šioje situacijoje direktorė ir kasininkė R. M., privalėjo įrašyti kiekvieną kasos orderį, tačiau kasos pajamų orderiai buvo išrašomi kelis kartus tais pačiais numeriais, jų numeracijos seka neatitinka eiliškumo pagal datas, tais pačiais numeriais išrašytų kasos pajamų orderių išrašymo datos, sumos bei asmenys, iš kurių priimti grynieji pinigai, skiriasi. BUAB „Cerara“ 2012-2013 metais vykdė ūkinę finansinę veiklą su Vytautu Audiniu, kuriam išduoti devyni kasos pajamų orderiai 76 676,90 Eur sumai (264 750 Lt), kurie neapskaityti BUAB „Cerara“ buhalterijoje, išskyrus vieną iš jų – 2012 m. balandžio 19 d. KPO Nr. 0001133.
  11. 2009 m. pabaigoje, 2010 m. BUAB „Cerara“ vykdė abejotinus sandorius su įmone „Eldred Capital Ltd.” Sąskaitose nurodytas pardavėjas „Eldred Capital Ltd.” yra Britų Mergelių salose, sąskaitos išrašytos anglų kalba, prekių pavadinimai įrašyti lietuvių arba rusų kalbomis, nėra sąskaitų numerių eiliškumo. Didžioji dalis iš „Eldred Capital Ltd.” tariamai pirktų prekių parduotos BUAB „Cerara“, už prekes nesumokėta, bet pasirašytos skolų perleidimo sutartys. Ne tik nėra aišku, kur ir kada pristatytos prekės, bet ir ar „Eldred Capital Ltd.” apskritai egzistuoja. Iš to darytina išvada, kad minėti sandoriai buvo sudaromi fiktyviai, siekiant finansinės naudos, nuslėpti mokesčius bei neteisėtai iš biudžeto susigrąžinti PVM, ir tokiu būdu BUAB „Cerara“ išnaudoti ne skaidraus verslo tikslų pasiekimui.
  12. Atsiliepime į pareiškėjų skundus atsakovas A. B. nurodė, kad byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog bankroto administratoriaus nurodyti sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams. Atsakovas, pasisakydamas dėl 2011 m. balandžio 15 d. tarp BUAB „Cerara“ ir UAB „Autorek“ sudaryto sandorio paaiškino, kad sandorio pagrindu įsigytos prekės buvo parduotos „Eldred Capital Ltd”, o jos nurodymu šios prekės gavėjas Baltarusijos Individuali Popko Nikolajaus Konstantinovičiaus įmonė, registracijos pažymėjimo Nr. 191140615 išduotas 2009 m. rugpjūčio 31 d. Šios prekės eksportą patvirtina Muitinės deklaracija Nr. 11LTVR3000EK01C740.
  13. Tarp BUAB „Cerara“ ir „Eldred Capital Ltd.“ 2013 m. birželio 25 d. buvo sudaryta sutartis Nr. 13-06/25, pagal kurią BUAB „Cerara“ nupirko 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) skolos reikalavimo teisę į UAB „Habentia“ už 72 405 Eur (250 000 Lt) sumą. UAB „Habentia“ visą minėtą 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) skolą atsakovei pervedė ne pavedimu, bet atsiskaitė prekėmis pagal sąskaitas faktūras Nr. 001 (64 009,64 Eur (221 012,50 Lt)) ir Nr. 002 (67975,99 Eur (234 707,50 Lt)). Iš šio sandorio BUAB „Cerara“ uždirbo 59 580,19 Eur (205 718,48 Lt), tačiau uždarbis buvo gautas ne pinigų pavidale, o prekėmis. Už skolos perleidimo sandorį BUAB „Cerara“ turėjo atsiskaityti su „Eldred Capital Ltd.” (72 405 Eur (250 000 Lt)). BUAB „Cerara“ taip pat atsiskaitė prekėmis pagal sąskaitą faktūras Nr. 003 (64 000,65 Eur) ir Nr. 004 (54 110,98 Eur), viso 118 111,63 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad skirtumo „Eldred Capital Ltd.” sumokėti pinigais nesutiko (toks buvo dėl skolos ir tolimesnių su šiuo sandoriu susijusių operacijų susitarimas), ji už skolą perdavė BUAB „Cerara“ prekių už 67 600 Eur. Todėl, šiuo sandoriu nebuvo padaryta jokia žala BUAB „Cerara“, jos kreditoriams. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtų sandorių sudarymo laikotarpiu BUAB „Cerara“ turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimą, kuriuos privalėjo patenkinti pirmumo tvarka.
  14. Atsakovas tvirtina, kad Baltarusijoje įgytos elektros prekės yra saugomos UP „Belstroimet“ Bondarenko N. N., kodas UNN 690023160, adresas Minsko rajonas, gyvenvietė Lesnoj, 22, Baltarusija. Šiai įmonei 2010 m. už elektros prekes buvo sumokėta grynaisiais pinigais asmeniškai atsakovo A. B., kaip pirkimo-pardavimo sutarčių trečios šalies. Šiuos faktus patvirtina 2010 m. rugpjūčio 25 d. sutartys Nr. 25/08-10 ir Nr. 25/08-10-1, bei keturios UP „Belstroimet“ Bondarenko N. N. sąskaitos (Nr. 01/25/08-2010; Nr. 02/25/08-2010; Nr. 03/25/08-2010, Nr. 04/25/08-2010) ir pinigų gavimo kvitai. Tarp BUAB „Cerara“ ir A. B. buvo sudarytas 2010 m. gruodžio 17 d. susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo pagal 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 25/08-10 ir Nr. 25/08-10-1. Iš esmės šių prekių savininku tapo BUAB „Cerara“, bet mokėtoju savo lėšomis buvo A. B., todėl realiai BUAB „Cerara“ jokios žalos nepatyrė ir jokie kreditorių interesai nebuvo pažeisti.
  15. Bendrovės įsigytos pavarų dėžės yra saugomos pagal 2014 m. balandžio 23 d. saugojimo sutartį. Dėl šio sandorio ieškovė neteisingai nurodo informaciją, jog už šias prekes BUAB „Cerara“ sumokėjo 145 534 Eur (502 500 Lt). Pagal skolos derinimo aktą Nr. 20141124-1 BUAB „Cerara“ sumokėjo tik 38 374,65 Eur (132 500 Lt). Likusią nesumokėtą 107 159,41 Eur (370 000 Lt) sumą prekių pardavėjas A. B. Z. pagal skolos perleidimo 2014 m. lapkričio 24 d. sutartį Nr. 14-11/24 perleido fiziniam asmeniui A. B., kuris būdamas akcininkas ir direktorius 2014 m. lapkričio 27 d. raštu šią skolą bendrovei atidavė neatlygintinai.
  16. Atsakovas nurodo, kad 2011 m. BUAB „Cerara“ veiklą buvo planuojama perkelti į Šiaulius, tam buvo ieškomos patalpos ir buvo nuspręsta įsigyti butą Skalvių g. 3-27, Šiauliai. D. M. nebuvo susijusi su BUAB „Cerara“, nes dar 2004 m. kovo 31 d. ji išsituokė su R. M. broliu V. M.. Šiuo sandoriu nebuvo pažeisti kreditorių interesai. 2011 m. spalio 12 d. buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią sumokėtas 10 136,70 Eur (35 000 Lt) avansas. Pagal sutarties nuostatas likutis turėjo būti sumokėtas per 60 dienų. 2011 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas BAB banko „Snoras“ veiklos apribojimas, vėliau iškelta bankroto byla. Todėl turtas nebuvo įgytas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių, nes mokėjimai buvo sustabdyti dėl bankroto bylos iškėlimo.
  17. UAB „Emdo“ pareiškimas grindžiamas vien tik pačios kreditorės išmąstytomis „sąmokslo teorijomis“ ir neobjektyviomis išvadomis, nepateikiant jokių tą įrodančių dokumentų.
  18. Atsakovė R. M. atsiliepime nurodė, kad UAB „Emdo“ ir BUAB „Cerara“ per visą bendradarbiavimo laikotarpį sudarė didžiulį kiekį sutarčių, savo įsipareigojimų užtikrinimui BUAB „Cerara“ išleisdavo vekselius. Liko visiškai neužbaigtos trys sutartys, t. y. neįvykdyti įsipareigojimai iškėlus bankroto bylą. UAB „Emdo“ visą laiką žinojo BUAB „Cerara“ finansinę padėtį ir teiginys, kad „kaip paaiškėjo, kad BUAB „Cerara“ neturėjo ir neturi nei turto, nei piniginių lėšų ir niekada neturėjo“, kreditorei nebuvo naujiena.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 23 d. nutartimi BUAB „Cerara“ bankrotą pripažino tyčiniu.
  2. Teismas nustatė, kad BUAB „Cerara“ buvo įsteigta 2007 m. vasario 6 d. Bendrovės vadove nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo atsakovė R. M.. Nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. BUAB „Cerara“ vadovas buvo atsakovas A. B.. Atsakovus siejo artimi ryšiai – jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį.
  3. Pagrindiniai BUAB „Cerara“ ūkinės veiklos subjektai buvo UAB „Cerara servis“, UAB „Habentia“, UAB „RVM“, UAB „Raimis ir Co“, UAB „Autorek“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 5-4/86 „Dėl UAB „RVM“, UAB „Cerara“, UAB „Cerara servis“, UAB „Senoji smuklė“, UAB „RG pramogos“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau – FNTT išvadoje) nustatyta, kad UAB „Senoji smuklė“, UAB „RVM“, UAB „Cerara“, UAB „Cerara servis“, UAB „RG pramogos“ yra susijusios įmonės.
  4. Teismas nustatė, kad 2007 m. vasario 6 d. tik įregistruota BUAB „Cerara“ pasirašė skolos perkėlimo sutartį su UAB „Habentia“, kurios direktoriumi nuo 2008 m. gegužės 12 d. buvo A. B., dėl UAB „Cerara servis“ 110 873 Eur (382 822,29 Lt) skolos. Atsakovas šį sandorį pripažino, nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl naujai įsteigtai įmonei buvo tikslinga perkelti su BUAB „Cerara“ susijusios įmonės skolą.
  5. BUAB „Cerara“ 2011 m. balandžio 15 d. iš UAB „Autorek“ nupirko akrilinio hermetiko pilkos spalvos 20 000 vnt. už 98 824,14 Eur (341 220 Lt), kurį pagal sutartį turėjo pristatyti adresu Metalo g. 2A, Vilnius. Minėtas prekes BUAB „Cerara“ pardavė „Eldred Capital Ltd“. 2015 m. sausio 15 d. BUAB „Cerara“ iš „Eldred Capital Ltd.“ nupirko 20 000 vnt. akrilinio hermetiko pilkos spalvos už 67 600 Eur. Hermetikas buvo nupirktas ir laikomas muitinės sandėliuose Daugpilyje. Teismas sutiko, jog tikėtina, kad Daugpilyje saugomas hermetikas ir įsigytas iš UAB „Autorek“ yra tas pats, nes atitinka ir kiekis, ir spalva, be to, atsakovas savo paaiškinimuose patvirtino, kad iš UAB „Autorek“ nupirktą akrilinį hermetiką pardavė „Eldred Capital Ltd.“ Hermetiko galiojimo terminas jo įsigijimo metu 2015 m. sausio 15 d. jau buvo pasibaigęs. Minėti sandoriai buvo nenaudingi BUAB „Cerara“, nes A. B., žinodamas, kad hermetiko galiojimo terminas jau pasibaigęs, jį nupirko, tokiu būdu padarydamas žalą bendrovei bei jos kreditoriams.
  6. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis teismas nustatė, jog BUAB „Cerara“ nuo 2013 m. buvo iškelta daug bylų, kuriose jai buvo reiškiami turtiniai reikalavimai. 2015 m. vasario 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla BUAB „Cerara“, konstatuota, kad pareiškėja R. M. atsakovei suteikė 7 385,31 Eur (25 500 Lt) paskolą, o atsakovė paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo šią paskolą grąžinti laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 25 d. iki 2013 m. vasario 5 d. Dalį skolos atsakovė grąžino, tačiau dalis skolos – 4 271,90 Eur (14 750 Lt) – liko negrąžinta. Toje pačioje nutartyje konstatuoti pradelsti įsipareigojimai VSDFV Šilalės skyriui – 5 692,17 Eur (19 653,91 Lt). Nuo 2013 m. BUAB „Cerara“ turėjo įsiskolinimus UAB „Emdo“.
  7. 2010 m. rugpjūčio 25 d. BUAB „Cerara“ Baltarusijoje įsigijo įvairių elektros prekių už 111 100 JAV dolerių, bet įmonės ir prekių saugotojo rasti neįmanoma. Teismas nustatė, kad minėtos prekės saugoti paliktos 2010 m. spalio 11 d., jų pradėta ieškoti tik praėjus porai metų. Toks BUAB „Cerara“ vadovės R. M. ir A. B. elgesys, teismo vertinimu, neatsakingas ir nepaaiškinamas. Bylos nagrinėjimo metu A. B. pripažino, kad po dviejų metų įmonei nusprendus parsigabenti įsigytas prekes, jų saugojimo vietoje jau nebebuvo.
  8. Minėtų sandorių sudarymo metu BUAB „Cerara“ vadovavo atsakovė R. M., atsakovas A. B. veikė pagal jos išduotą įgaliojimą. Teismo vertinimu, atsakovas A. B., sudarydamas minėtus sandorius, veikė nerūpestingai ir neapdariai, netikrindamas, su kuo sudaro sandorius. Taip pat atsakinga ir atsakovė R. M., kuri nesidomėjo ir nekontroliavo, kaip atsakovas A. B. vykdo įmonės pavedimus. Minimi sandoriai yra BUAB „Cerara“ visiškai nenaudingi, nes dėl atstovų aplaidumo, nerūpestingumo buvo prarastos prekės.
  9. Teismas nustatė, kad 2011 m. spalio 12 d. buvo sudaryta notarinė sutartis tarp BUAB „Cerara“ ir D. M. (atsakovės motinos) dėl buto, esančio Šiauliuose, Skalvių g. 3-27, pirkimo. Pagal sutartį 2 024,79 Eur (6 991,18 Lt) BUAB „Cerara“ sumokėjo D. M. prieš sudarant šią sutartį (sutarties 4.2 punktas). Pardavėjos prašymu BUAB „Cerara“ sumokėjo pavedimu į banko sąskaitą 10 136,70 Eur (35 000 Lt) avansą, kuris buvo užskaitytas D. M. skolos padengimui (sutarties 2.4, 4.3.1 punktai). BUAB „Cerara“ įsipareigojo sumokėti 60 243,52 Eur (208 008,82 Lt) bankui ne vėliau kaip per 60 dienų (sutarties 4.3.2 punktas). Sutarties 4.9 punkte šalys susitarė, kad, laiku neįvykdžius prievolės, numatytos sutarties 4.3.2 punkte, pirkėjas už kiekvieną pradelstą dieną pardavėjui moka 0,04 proc. šios sutarties likusios nesumokėtos nekilnojamojo daikto pardavimo kainos dydžio delspinigius. BUAB „Cerara“ 60 243,52 Eur (208 008,82 Lt) bankui per 60 dienų nesumokėjo. Atsakovo A. B. teigimu, suma nebuvo sumokėta ir turtas BUAB „Cerara“ vardu neįgytas todėl, kad 2011 m. lapkričio 17 d. buvo paskelbtas AB banko „Snoras“ veiklos apribojimas, o vėliau iškelta bankroto byla. A. B. teigia, kad BUAB ,,Cerara“, neįgijusi buto, nereikalavo sutartį nutraukti ir gražinti įmonės sumokėtas lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, nes pagal minėtą sutartį D. M. įmonė būtų turėjusi sumokėti dar didesnę sumą delspinigių nei sumokėtas avansas.
  10. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad D. M. BUAB „Cerara“ pareiškė reikalavimą sumokėti delspinigius, todėl, teismo vertinimu, atsakovo argumentai yra nepagrįsti. Minėtas sandoris vertintinas kaip visiškai ekonomiškai nenaudingas BUAB „Cerara“. Pažymėtina, kad buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 52 421,22 Eur (181 000 Lt), pirkimo kaina – 72 405 Eur (250 000 Lt), kainos skirtumas 20 273,40 Eur (70 000 Lt), todėl toks permokėjimas už butą, net ir jį įgijus, būtų buvęs įmonei nuostolingas. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šiuo atveju BUAB „Cerara“ įmonės lėšomis sumokėjo privataus asmens įsiskolinimą.
  11. Teismas nustatė, kad 2014 m. balandžio 23 d. BUAB „Cerara“ iš Ukrainos piliečio Zubovo A. B. (Zubov A. B.) įsigijo pavarų dėžes už 145 534,06 Eur (502 500 Lt (176 936,62 JAV dolerių)). Tą pačią dieną tarp BUAB „Cerara“ ir Baltarusijos piliečio U. A. sudaryta minėtų prekių saugojimo sutartis. Ieškovas nurodė, kad šios prekės yra karinės paskirties, todėl tokias prekes gali realizuoti tik tam licenciją turinti įmonė ir jos iki šiol saugomos Baltarusijoje. Teismo vertinimu, šis sandoris taip pat yra nenaudingas BUAB „Cerara“, kadangi įsigytos nerealizuotinos prekės. Tuo tarpu atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad turėjo galimybę nupirktas prekes realizuoti.
  12. Teismas nustatė, kad UAB „Emdo“ direktorius E. M. ir BUAB „Cerara“ direktorė R. M. laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2013 m. sausio 8 d. pasirašė tris pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias BUAB „Cerara“ įsipareigojo patiekti sutartyse numatytas prekes, o jų sutartyse numatytu laiku nepateikus, grąžinti į UAB „Emdo“ atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią nepatiektų prekių sumą. BUAB „Cerara“ savo įsipareigojimų užtikrinimui pagal sutartis jų pasirašymo dieną pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos pinigų gavėju nurodė UAB „Emdo“. UAB „Emdo“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pagal dvi sutartis, atlikdama bankinius pavedimus, o pagal vieną – sumokėdama grynais pinigais. Tačiau prekės sutartyse numatytu laiku pateiktos nebuvo. Pagal vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus išieškojimo vykdymas nebuvo galimas, nes paaiškėjo, kad BUAB „Cerara“ neturėjo turto. Teismo vertinimu, minimi sandoriai nevertintini UAB „Cerara“ ekonominio naudingumo aspektu, kadangi jie labiau atitinka sukčiavimo baudžiamąja prasme ir apsimestinių sandorių sudarymo civiline prasme sudėtį. Šie sandoriai labiau patvirtina aplinkybes, kad BUAB „Cerara“ vadovai veikė nesąžiningai, neketindami vykdyti savo priimtų įsipareigojimų, sąmoningai didino įmonės kreditorinius įsiskolinimus, darė žalą įmonei ir jos kreditoriams.
  13. BUAB „Cerara“ atliekant daugybę įvairių užskaitų, perleidžiant ar užskaitant vienos įmonės skolas kitoms, išduodant vekselius, buvo pažeidinėjami kitų kreditorių interesai, nes taip buvo nesilaikoma atsiskaitymų eiliškumo. BUAB „Cerara“ pradelsti įsipareigojimai atsirado ne vėliau kaip 2013 m. BUAB „Cerara“ finansinės atskaitomybės duomenų neteikė nuo 2008 m. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Cerara“ kreditorių reikalavimai sudaro 417 900,61 Eur, kurie yra pradelsti.
  14. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas sutiko, kad BUAB „Cerara“ vadovų valdymu nebuvo siekiama vykdyti sąžiningų ir skaidrių sandorių, neketinama perduoti prekių pagal sutartinius įsipareigojimus, neketinama sumokėti už prekes. Sudarinėdami sandorius vadovai tik didino įmonės įsipareigojimus.
  15. Nagrinėjamu atveju netinkamo, aplaidaus BUAB „Cerara“ buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą patvirtina įsiteisėjęs 2017 m. sausio 19 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo buvęs BUAB „Cerara“ direktorius A. B. ir buhalterė O. G. pripažinti kaltais dėl aplaidžios bendrovės buhalterijos tvarkymo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnį. Buvusią direktorę R. M. Šiaulių apylinkės teismas pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
  16. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendė, jog atsakovės BUAB „Cerara“ vadovai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sudarė nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų bendrovei sandorių, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalteriją, sąmoningais veiksmais privedė įmonę prie bankroto. Teismo vertinimu, egzistuoja priežastinis ryšys tarp BUAB „Cerara“ vadovų veiksmų ir esminio ieškovės padėties blogėjimo tyčinio bankroto prasme, todėl teismas pripažino BUAB „Cerara“ bankrotą tyčiniu.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Atsakovas A. B. atskirajame skunde prašė Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. BUAB „Cerara“ administratoriaus V. M. pareiškimas dėl tyčinio bankroto Šiaulių apygardos teismui įteiktas tik 2017 m. spalio 6 d., tai yra praėjus beveik keturis kartus didesniam laikotarpui, negu imperatyviai numato ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas. Jokių motyvų, dėl kokių priežasčių nesilaikyta įstatyme įtvirtinto termino, pareiškime nenurodyta. Pateikiant pareiškimą buvo praleistas ir papildomas maksimalus pratęsimo terminas (6 mėn.), o tokio pratęsimo klausimą sprendžia tik teismas. Administratorius nesikreipė į teismą su prašymu pratęsti 6 mėnesių terminą. Teismas skundžiamojoje nutartyje nieko nepasisakė dėl įstatyme įtvirtinto termino esminio praleidimo, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatas.
  2. Nuo bankroto bylos BUAB „Cerara“ iškėlimo iki pareiškimo dėl tyčinio bankroto įteikimo Šiaulių apygardos teismui praėjo daugiau nei du metai, per tą laiką, kiek žinoma apeliantui, jokie BUAB „Cerara“ sudaryti sandoriai nebuvo ginčyti, taigi preziumuotina, jog administratorius daugiau nei du metus nenustatė sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Priešingu atveju ieškiniai būtų pateikti teismui. Nurodyta aplinkybė bei tai, kad sprendžiant šį klausimą reiškiasi tik viena kreditorė (UAB „Emdo“), leidžia pagrįstai teigti, jog administratorius su vienu iš kreditorių siekia ne ĮBĮ nustatytų tyčinio bankroto teisinių pasekmių, o tyčinio bankroto institutą siekia panaudoti savo individualių interesų patenkinimui – būsimam žalos atlyginimo iš buvusio vadovo reikalavimui pagrįsti.
  3. Teismas nenagrinėjo apelianto pastangų asmeninėmis savo lėšomis finansuoti BUAB „Cerara“ veiklą. Apeliantas veikė, laikydamasis bonus pater familias (rūpestingo ir atidaus žmogaus) standartų, išimtinai bendrovės interesais ir naudai. Tai, jog bendrovė turėjo perspektyvų išspręsti finansines problemas, patvirtina aplinkybė, jog bendrovės kreditoriai neinicijavo bankroto procedūrų. Byloje neįrodyta, kad ginčo sandoriai būtų viršiję įprastinę BUAB „Cerara“ ūkinės komercinės veiklos riziką. Teiginiai apie sandorių ekonominį nenaudingumą, tai, jog ginčo sandoriais įsigytos prekės iki šiol nerealizuotos, patys savaime nepatvirtina, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp šių sandorių sudarymo ir esminio BUAB „Cerara“ padėties pabloginimo.
  4. Teismas neįvertino, jog BUAB „Cerara“ pasirašius skolos perkėlimo sutartį ji tapo skolinga UAB „Habentia“ 110 873 Eur (382 822,29 Lt), tačiau ir BUAB „Cerara servis“ tapo skolinga BUAB Cerara“ tai pačiai sumai. Už šią skolą UAB „Cerara servis“ per 2007 m. lapkričio mėnesį patiekė prekių BUAB „Cerara“ už 100 004,41 Eur (345 295,23 Lt), kurias ji pelningai realizavo. Už likusią 10 869,18 Eur (37 529,09 Lt) sumą UAB „Cerara servis“ su BUAB „Cerara“ atsiskaitė per 2007 m. gruodžio mėnesį.
  5. BUAB „Cerara“ su UAB „Habentia“ pasirašė įsiskolinimo mokėjimo sutartį, kurioje buvo susitarta, jog minėtą 110 873 Eur (382 822,29 Lt) skolą bendrovė UAB „Habentia“ sumokės dalimis iki 2010 m. spalio 30 d. Taigi, vos įsteigta BUAB „Cerara“ be užstato gavo beprocentinį prekinį kreditą, todėl tai buvo ekonomiškai naudingi BUAB „Cerara“ sandoriai. Teismas aptarė 2007 m. įvykusį sandorį, kai tuo tarpu bankrotas bendrovei iškeltas po 8 metų. Kaip ekonomiškai naudingas sandoris priežastiniu ryšiu susijęs su bendrovei 2015 m. iškeltu bankrotu, teismas niekaip nemotyvavo.
  6. BUAB „Cerara” bendradarbiavo su kompanija „Eldred Capital Ltd.“, pirko iš jos įvairias elektros perdavimo linijų komplektuojančias (stikliniai izoliatoriai, aliumininiai neįzoliuoti laidai, elektros linijų armatūra) prekes. Planavo užsakovui iš Lietuvos nupirkti 20 tonų jūrinį konteinerį aliuminio profilio iš „Eldred Capital Ltd.“. Bendrovės patirtis rodė, kad su tiekėjais už jų parduodamas prekes atsiskaitant ne pinigais, o juos dominančiomis prekėmis, realu gauti geresnį ekonominį rezultatą. BUAB „Cerara“ gavo iš „Eldred Capital Ltd.“ užsakymą dėl 40 000 vnt. įvairių spalvų akrilinio hermetiko. Todėl bendrovė nupirko iš UAB „Autorek“ akrilinio hermetiko už 98 824,14 Eur (341 220 Lt), kurį pardavė „Eldred Capital Ltd.“ Šio akrilinio hermetiko pirkimo vertė buvo 81 672,85 Eur (282 000 Lt) be PVM, o parduotas jis „Eldred Capital Ltd.“ už 82 600 Eur. UAB „Vilniaus tranzitas”, būdamas BUAB „Cerara“ muitinės tarpininku, atliko eksporto procedūrą ir išsiuntė šį akrilinį hermetiką „Eldred Capital Ltd.“ nurodytam gavėjui kaip BUAB „Cerara“ dalį atsiskaitymo už prekes, kurias iki 2011 m. pabaigos bendrovė gavo iš „Eldred Capital Ltd.“ Antverpeno uoste. Todėl nesuprantama, kuo remiantis teismas sprendė, kad šis sandoris BUAB „Cerara“ buvo nenaudingas. Tokia teismo išvada niekuo neparemta, prieštarauja faktinėms aplinkybėms.
  7. BUAB „Cerara“ už avansu jai pervestas pinigų sumas bei pateiktas prekes kompanijai „Retlex Sales Ltd.“ 2012 m. birželio 20 d. buvo skolinga 151 740,04 Eur (523 928 Lt). UAB „Habentia” perėmė iš „Retlex Sales Ltd.“ teisę reikalauti iš BUAB „Cerara“ šią skolą, o BUAB „Cerara“ turėjo tikslą su nauja kreditore UAB „Habentia“ susitarti dėl palankesnių skolos padengimo sąlygų. Pasikeitus UAB „Habentia“ akcininkui 2013 m. birželio 17 d. BUAB „Cerara” pareikštas ultimatumas dėl minėtos skolos apmokėjimo. BUAB „Cerara“ pasinaudojo „Eldred Capital Ltd.“ pasiūlymu nupirkti 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Habentia“. BUAB „Cerara“ 2013 m. birželio 25 d. pasirašė sutartį su „Eldred Capital Ltd.“ dėl reikalavimo teisės į UAB „Habentia“ įgijimo. BUAB „Cerara“ 2013 m birželio 25 d. sutartį nedelsiant persiuntė UAB „Habentia“ bei pasiūlė šių dokumentų pagrindu atlikti priešpriešinių skolų užskaitą sudengiant priešpriešinius įsipareigojimus 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) sumai, o dėl 19 755,75 Eur (68 212,64 Lt) skirtumo tartis atskirai. UAB „Habentia“ siekė gauti pinigines įplaukas, todėl BUAB „Cerara“ sutiko UAB „Habentia” sumokėti 101 367 Eur (350 000 Lt), o UAB „Habentia“ laikė, kad bendrovė tokiu būdu padengė visą 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) įsiskolinimą. Tokiomis sąlygomis tarp BUAB „Cerara” ir UAB „Habentia” 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis Nr. 13-09-20, iš šio sandorio BUAB „Cerara” gavo 50 373,01 Eur (173 928,12 Lt (523 928,12 Lt – 350 000 Lt)) ekonominę naudą. UAB „Habentia“ 455 718,48 Lt skolą padengė prekėmis pagal sąskaitas faktūras Nr. 001 (64 009,64 Eur (221 012,50 Lt)) ir Nr. 002 (67 976 Eur (234 707,50 Lt)). Iš šio sandorio BUAB „Cerara“ uždirbo 59 580,19 Eur (205 718,48 Lt (455 718,48 Lt – 250 000 Lt)).
  8. BUAB „Cerara” po sutarties Nr. 13-06/25 sudarymo su „Eldred Capital Ltd.“ jai tapo skolinga 72 405 Eur (250 000 Lt), atsiskaitė prekėmis pagal sąskaitą faktūrą Nr. 003 (64 000,65 Eur) ir Nr. 004 (54 110,98 Eur), viso 118 111,63 Eur, taigi po prekių perdavimo jau „Eldred Capital Ltd.“ liko skolinga BUAB „Cerara“ 45 706,63 Eur (118 111,63 Eur – 72 405 Eur). „Eldred Capital Ltd.“ dar buvo likusi skolinga BUAB „Cerara” ir pagal kitą sandorį 21 893,37 Eur, bendra jos skola BUAB „Cerara” buvo 67 600 Eur (45 706,63 Eur + 21 893,37 Eur). Už šią skolą buvo planuota iš „Eldred Capital Ltd.“ gauti sunkvežimių variklius, šios prekės galėjo būti pristatytos tik gegužės-birželio mėnesiais, tai netiko. Kadangi „Eldred Capital Ltd.“ kategoriškai nesutiko skolą padengti pinigais, už tai jų siūlomos prekės buvo muitinės sandėliuose. Bendrovė nusprendė už skolą perimti 20 000 vnt. akrilinio hermetiko. Akrilinį hermetiką „Eldred Capital Ltd.“ perdavė BUAB „Cerara“ Daugpilio muitinės sandėlyje už 67 600 Eur – sąskaitoje nurodytos apmokėjimo sąlygos: 67 600 Eur įsiskolinimo padengimas už pristatytas prekes pagal sąskaitas faktūras Nr. 003 ir 004. Taigi, BUAB „Cerara“ gavo 50 373,01 Eur (173 928,12 Lt) ir 59 580,19 Eur (205 718,48 Lt) ekonominę naudą, į šią sumą įskaičiuotina ir už 67 600 Eur vertės akrilinis hermetikas. Bendrovė iš sandorių su akriliniu hermetiku gavo ekonominės naudos.
  9. Nėra įrodymų, jog šis akrilinis hermetikas nėra tinkamas naudojimui. Administratorius pateikė dvi nuotraukas, kurios niekieno nepasirašytos, neaišku, kur jos darytos, kas jas konkrečiai darė, kas konkrečiai tose nuotraukose nufotografuota. Nėra jokio akto, jog prekės apžiūrėtos. Apeliantas nurodė, jog jis buvo nuvykęs kartu su administratoriumi į muitinės sandėlius ir jokių lipdukų su pasibaigusiu galiojimo terminu ant prekių nebuvo.
  10. Teismas laikė, kad BUAB „Cerara“ 2010 m. rugpjūčio 25 d. Baltarusijoje įsigytas įvairias elektros prekes, kurios paliktos saugoti, prarado. Tačiau teismas nutylėjo, jog už šias prekes mokėjo ne bendrovė, o apeliantas savo sąskaita. Apeliantas neprašė jo įtraukti į BUAB „Cerara” kreditorių sąrašą, prekių įsigijimui bendrovės naudai naudojo savo asmenines lėšas. Šis sandoris jokios turtinės žalos bendrovei nepadarė, niekaip neįtakojo bendrovės bankroto po beveik penkių metų. Įmonė „Belstroimet“ realiai egzistuoja, todėl nėra suprantama, ką teismas norėjo pasakyti abejodamas tokios įmonės buvimu.
  11. Teismas nutylėjo, jog už 2014 m. balandžio 23 d. įsigytas pavarų dėžes BUAB „Cerara” sumokėjo tik iš dalies, o atsiskaityta už jas galutinai buvo apelianto. Šis sandoris turtinės žalos bendrovei nepadarė. Nors teismas teigė, kad šios pavarų dėžes nerealizuotinos, tačiau jokio įrodymo, kuris tokią teismo prielaidą patvirtintų, nenurodė. Apeliantas teisme paaiškino, jog įsigytos pavarų dėžės yra dvigubos paskirties, ne tik karinės.
  12. Teismas, aptardamas BUAB „Cerara“ ir UAB „Emdo“ sandorius, nurodė, kad jie nevertintini BUAB „Cerara“ ekonominio naudingumo aspektu, kadangi esą jie „labiau atitinka sukčiavimo baudžiamąja prasme ir apsimestinių sandorių sudarymo civiline prasme sudėtį“. Teismo nuomone, šie sandoriai labiau patvirtina aplinkybes, kad BUAB „Cerara“ vadovai veikė nesąžiningai, neketindami vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų, sąmoningai didino įmonės kreditorinius įsiskolinimus, darė žalą įmonei ir jos kreditoriams. Tokie teismo teiginiai yra prieštaringi ir nepagrįsti. Kokius sandorius ir kodėl teismas laikė apsimestinais, motyvų nepateikta. Teismas nevertino, jog tarp BUAB „Cerara“ ir UAB „Emdo“ buvo sudaryti ne trys šio kreditoriaus pateikti sandoriai, tačiau daugiau, kad su šiuo kreditoriumi buvo atsiskaitoma. Aplinkybė, jog BUAB „Cerara“ liko skolinga kreditorei pagal kelis sandorius, neteikia pagrindo tvirtinti, kad bendrovė neketino vykdyti savo prisiimtų įsipareigojimų.
  1. Trečiasis asmuo UAB „Emdo“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
  1. 2015 m. gegužės 19 d. administratoriaus turimi įmonės dokumentai pagal pareikalavimą, perduoti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurių pagrindu institucija surašė 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-477. FNTT Šiaulių apygardos valdybai įmonės dokumentai buvo perduoti 2016 m. vasario 24 d. pagal savanoriško dokumentų pateikimo protokolą, vyko tyrimai. BUAB „Cerara“ direktorė R. M. pripažinta kalta dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Apeliantas ir bendrovės vyr. finansininkė O. G. pripažinti kaltais dėl apgaulingos ir aplaidžios apskaitos tvarkymo. Administratorius kreipėsi į teismą dėl BUAB „Cerara“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kai jam buvo grąžinti bendrovės dokumentai. Apeliantas klausimo dėl terminų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bylos nagrinėjimo metu nekėlė.
  2. Apeliantas teikia naujus, jokios įrodomosios galios neturinčius ir įstatymams prieštaraujančius dokumentus: 2015 m. vasario 10 d. pelno nuostolių ataskaitą ir bendrovės balansą, kuriuos pasirašė apeliantas, kaip bendrovės direktorius. Šių dokumentų parengimo dieną (2015 m. vasario 10 d.), apeliantas buvo BUAB „Cerara“ direktorius. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 2, 5-6 dalis ūkio subjekto apskaitos negali tvarkyti ūkio subjekto vadovas, išskyrus mažosios bendrijos ir individualios įmonės apskaitą, tuo tarpu BUAB „Cerara“ turi uždarosios akcinės bendrovės statusą. 2015 m. vasario 10 d. BUAB „Cerara“ buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens įmonėje nebuvo, taigi bendrovės apskaita nebuvo tvarkoma. Apeliantas nuo 2014 m. vasario 6 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. buvo bendrovėje ir apskaitą tvarkantis asmuo, ir vadovas, tai yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį.
  3. Apelianto teiginiai, kad pasikeitus UAB „Habentia“ akcininkui 2013 m. birželio 17 d. BUAB „Cerara“ gavo ulitamatumą dėl 151 740,01 Eur (523 928,12 Lt) skolos apmokėjimo ir pasinaudojo „Eldred Capital Ltd.“ pasiūlymu nupirkti 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) reikalavimo teisę į UAB „Habentia“, prieštarauja byloje pateiktiems faktiniams duomenims. Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „Habentia“ akcininke nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. gegužės 6 d. buvo atsakovė šioje byloje R. M.. Apeliantas UAB „Habentia“ direktoriumi buvo nuo 2009 m. sausio 14 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., tuo pačiu metu apeliantas buvo ir BUAB „Cerara“ direktoriumi nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Apeliantas ir atsakovė R. M., būdami susijusių verslo subjektų direktoriais ir akcininkais, taip pat buvo ir sugyventiniai. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto išgalvotą „ultimatumo versiją“ pasikeitus akcininkams 2013 m. birželio 17 d.
  4. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo akte Nr. FR0680-477 nustatyta, kad didžioji dalis iš „Eldred Capital Ltd.“ tariamai pirktų prekių parduotos BUAB „Cerara“, už prekes nesumokėta, bet pasirašytos skolų perleidimo sutartys. Minėti abejotini sandoriai buvo sudaromi siekiant finansinės naudos, nuslėpti mokesčius bei neteisėtai iš biudžeto susigrąžinti PVM. Papildomai bendrovei paskaičiuota 118 802,13 Eur nesumokėto PVM. BUAB „Cerara“ buvo nemoki, neturėjo jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2008 m., nemokėjo įstatymų nustatytų mokesčių. 2014 m. gruodžio 10 d. nutartimi teismui priėmus ieškinį dėl bankroto bylos UAB „Cerara“ iškėlimo ir įpareigojus apeliantą pateikti atsiliepimą ir visus duomenis apie bendrovės turimą turtą, įsipareigojimus, jis jokių duomenų nepateikė. Apeliantas prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti, skundė teismo nutartis iki paaiškėjo objektyvi tiesa, jog dokumentai „netyčia per apsirikimą sunaikinti“, buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens įmonėje apskritai nebuvo nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2014 m. spalio 6 d., taip pat nuo 2015 m. vasario 6 d. iki bankroto bylos iškėlimo ir kt. Nurodytos faktinės aplinkybės vertintinos, kaip netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas – įstatymų nustatytą laiką buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas. Aplinkybę, kad bendrovės dokumentai nėra išsaugoti, patvirtina faktas, kad abu bendrovės vadovai ir finansininkė pripažinti kaltais dėl dokumentų neišsaugojimo, sunaikinimo ir sugadinimo, kai dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
  5. Apeliantas 2014 m. gruodžio 12 d., jau žinodamas apie bankroto bylos iškėlimą, pardavė bendrovės turtą (ratinį ekskavatorių) už 48 700,40 Eur. Apeliantas atsiskaitė su pasirinktais kreditoriais – iš BUAB „Cerara“ kasos išmokėjo UAB „Habentia“ 85 437,91 Eur. Apeliantas, būdamas UAB „Habentia“ ir BUAB „Cerara“ vadovu, BUAB „Cerara“ pinigus mokėjo pagal skolų reikalavimų perleidimo sutartis ne kam kitam, o sau pačiam, kai tuo metu bendrovė buvo skolinga Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.
  6. UAB „Emdo“ direktorius E. M. ir BUAB „Cerara“ direktorė R. M. 2012 m. gruodžio 11 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20121211-1, pagal kurią BUAB „Cerara“ įsipareigojo parduoti 18 vienetų gelžbetoninių stiebų CK 22.1-2.1 už 27 513,90 Eur (95 000 Lt), 16 487,60 Eur PVM. BUAB „Cerara“ išrašė avansinę sąskaitą, UAB „Emdo“ sumokėjo sutartyje nurodytą sumą. 2013 m. sausio 15 d. tą pat kiekį, tų pačių prekių BUAB „Cerara“ pardavė BUAB „Raimis ir Co“ už 20 060, 24 Eur (69 264 Lt), PVM nurodytas 0 proc., prekes pristatant į Jonavos geležinkelio stotį iki 2013 m. sausio 30 d. Nors pagal sutartį su BUAB „Cerara“ bendrovė yra pardavėja, kuriai pirkėja, tai yra BUAB „Raimis ir Co“, sumoka į sąskaitą už gelžbetonines atramas CK 22.1-2.1, 2013 m. vasario 27 d. BUAB „Cerara“ direktorė R. M., prieš tai nuėmusi grynus pinigus iš įmonės banko sąskaitos, atliko BUAB „Raimis ir Co“ išankstinį mokėjimą už gelžbetonines atramas CK 22.1-2.1 ir jai buvo išduotas kasos pajamų orderio kvitas Serija ARG Nr. 15. Nors 2013 m. vasario 9 d. pardavėja BUAB „Cerara“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą Serija AA Nr. 0513609 pirkėjui BUAB „Raimis ir Co“ už gelžbetoninius stiebus CK 22.1-2.1 sumai 17 831,33 Eur (61 568 Lt), PVM 0 proc. Taigi tapo nebeaišku, kuris verslo subjektas kuriam ir už ką bei kiek skolingas. UAB „Emdo“ iš BUAB „Cerara“ negavo nei gelžbetoninių atramų, nei sumokėtų pinigų. Pagal vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus išieškojimo vykdymas nebuvo galimas, nes, kaip nurodė antstolis, BUAB „Cerara“ neturi nei turto, nei piniginių lėšų ir niekada jų neturėjo.
  7. Neidentifikuotas asmuo, neva Ukrainos pilietis, pavarde „Zubov“, pasirašęs sutartį su BUAB „Cerara“ dėl pavarų dėžių įsigijimo, taip pat to piliečio parašas ant kasos išlaidų orderių, su rusų kalbos elementais, nepatvirtina sandorio sudarymo fakto ir iš jo kylančių sutarties vykdymo padarinių teisėtumo, kaip ir neįrodo, o priešingai – paneigia, didelių pinigų sumų išmokėjimo Lietuvos Respublikos teritorijoje iš BUAB „Cerara“ kasos teisėtumą. Nors apeliantas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad „vežė grynus pinigus“, paimtus iš BUAB „Cerara“ kasos ir mokėjo Ukrainoje piliečiui Zubovui, jis negalėjo pagrįsti 145 534,06 Eur (502 500 Lt) sandorio su Zubovu A. B. kitaip, kaip tik „didele nauda įmonei“. 2014 m. balandžio 23 d., 2014 m. balandžio 28 d., 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. liepos 1 d. BUAB „Cerara“ kasos išlaidų orderiuose nepateikti jokie kreditoriaus rekvizitai, kasos išlaidų orderiai patvirtinta nenustatytos tapatybės asmeniui „Z. A.“ 38 374,65 Eur (132 500 Lt) išmokėjimo iš BUAB „Cerara“ kasos faktą. Taip pat apeliantas pateikė į bylą 2014 m. lapkričio 27 d. jo paties pranešimą, kuriame jis sutinka, kad BUAB „Cerara“ 107 159,41 Eur (370 000 Lt) įsipareigojimas būtent apeliantui, nes apeliantas pagal 2014 m. lapkričio 24 d. skolos reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 14-11/24 perėmė reikalavimą iš Zubovo, būtų neatlygintinis. 2014 m. gruodžio 22 d. BUAB „Cerara“ direktoriaus pavaduotoja R. M. UAB „Habentia“ direktoriui, t. y. apeliantui, kuris tuo pačiu metu buvo ir BUAB „Cerara“ direktorius, pateikė raštą Nr. 25 „Dėl skolos apmokėjimo“, kuriame nurodė sumokėti asmeniškai A. B. pagal tą pačią 2014 m. lapkričio 24 d. skolos perleidimo sutartį Nr. 14-11/2425 418,77 Eur (87 765,94 Lt), nurodant, kad tai dalinis apmokėjimas A. B. pagal minėtą sutartį. Tuo tarpu pagal 2014 m. gruodžio 30 d. UAB „Habentia“ PVM sąskaitą faktūrą Serija HAB Nr. 000044 pardavėja UAB „Habentia“, kurios direktorius – apeliantas, pardavė maisto papildus sau pačiam, kaip fiziniam asmeniui, būtent už 25 418,77 Eur (87 765,94 Lt) sumą, kaip BUAB „Cerara“ skolos UAB „Habentia“ „dalinę užskaitą“. Tokiu būdu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad BUAB „Cerara“ patyrė 63 793,43 Eur (220 265,94 Lt (132 500 Lt +87 765,94 Lt) nuostolį.
  8. Apeliantas bylos nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kokiu tikslu jis atstovavo BUAB „Cerara“ interesus pagal direktorės, atsakovės byloje, įgaliojimą sandoriuose su UP „Belstroimet“ Bondarenko N. N., tuo metu nebūdamas susijęs jokiais darbiniais santykiais su bendrove, vykdė asmeninius mokėjimus bendrovės naudai. Apeliantas, kaip pirkimo-pardavimo sutarčių „Mokėtojas“, sumokėjo UP „Belstroimet“ Bondarenko N. N. viso 221 600 JAV dolerių. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. specialisto išvadoje Nr. S-4/86 dėl „Baltarusijos įmonės UP „Belstroimet“ pažymėta, kad liudytojas Bondarenko N. N. su UP „Belstroimet“ nėra susijęs, apie šios įmonės veiklą nežino nieko. Liudytojas parodė, kad 2002 m. sausio mėnesį neaiškiomis aplinkybėmis pametė pasą, kreipėsi į Minsko m. VRRV, kur 2002 m. gruodžio mėnesį jam išdavė naują pasą. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyrius tyrė parašus eilutėje „UP „Belstroimet“ direktorius Bondarenko N. N.“ tarpusavio atsiskaitymo aktuose ir nustatė, kad pasirašė ne Bondarenko N. N., o kitas asmuo. 2010 m. gruodžio 3 d., tą dieną, kai A. B. tvirtina „grynais pinigais sumokėjęs UP „Belstroimet“ direktoriui Bondarenko N. N. 25 100 JAV dolerių priimtas Minsko rajono vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 8773 apie įmonės UP „Belstroimet“ likvidavimą ir įmonė išbraukta iš juridinių asmenų registro.
  1. Bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą palaikė kreditorės atsiliepime nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad jis įvairiais laikotarpiais teikė dokumentus VMI bei FNTT patikrinimui, todėl negalėjo teikti pareiškimo dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu iki nurodytų institucijų išvadų. Tiek bendrovės sandoryje su A. Z., tiek su UP „Belstroimet“ Bondarenko N. N. nebuvo nurodyti šių bendrovių rekvizitai, todėl nebuvo galimybės ginčyti šių sandorių. Taip pat administratorius akcentavo, jog apeliantas nepaaiškino, kokiu tikslu buvo įsigytas akrilinis hermetikas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus –BUAB „Cerara“ 2015 m. vasario 10 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą. Bankroto administratorius kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė dokumentų perdavimo VMI ir FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybai aktus. Šiuos naujai pateiktus dokumentus šalys prašo prijungti prie bylos bei vertinti juos sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
  4. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, apelianto ir bankroto administratoriaus naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
  5. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis numato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Taigi, esant nors vienam iš nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  6. Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, įstatymas nereikalauja, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia, kaip kaltės forma. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, tačiau reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013). Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemokia, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekta. Tik byloje nustatytų aplinkybių (įmonės vadovo veiksmų ar neveikimo, priimtų sprendimų, sudarytų sandorių ir kt.) visuma suteikia pagrindą spręsti dėl įmonės vadovo kryptingo bei sąmoningo įmonės vedimo prie bankroto, t. y. byloje reikia turėti tiek duomenų, kurių visuma leistų spręsti apie ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių egzistavimą konkrečioje situacijoje, suteikiančių pagrindą įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu.
  7. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, reikšminga kasacinio teismo praktika, kurioje nurodyta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1-6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).
  8. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, jog įmonei iškėlus bankroto bylą, teismo nutartimi paskirtas bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Šiame punkte nurodytą 6 mėnesių terminą administratoriaus prašymu teismas gali pratęsti ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovo A. B. nuomone, šis 6 mėnesių terminas taikomas ne tik įmonės sudarytų sandorių patikrinimui, bet ir bankroto pripažinimo tyčiniu pareiškimui pateikti.
  9. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo argumentu. Įstatyme expresis verbis terminas pateikti prašymui dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nėra įtvirtintas. Įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo inicijavimas įstatymo yra ribojamas tam tikra bankroto proceso stadija. Jeigu bankroto procedūra vykdoma teismo tvarka, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu yra pagrindas inicijuoti iki įsiteisėja teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Toks aiškinimas pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, kad, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu ir jokios su įmonės bankroto procesu susijusios procedūros negali būti tęsiamos (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-96-381/2016, 2017 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-932-381/2017). Šiuo atveju BUAB „Cerara“ bankroto byla nėra užbaigta, nėra priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, todėl laikyti, jog bankroto administratorius pavėluotai kreipėsi dėl BUAB „Cerara“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nėra pagrindo.
  10. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 6 d. nutartimi iškėlė UAB „Cerara“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-533-569/2015). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-807-381/2015) pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2015 m. gegužės 19 d. administratoriaus turimi įmonės dokumentai pagal pareikalavimą perduoti Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 4, b. 1. 32), kurių pagrindu institucija surašė 2015 m. birželio 26 d. patikrinimo aktą Nr. FR0680-477. FNTT Šiaulių apygardos valdybai įmonės dokumentai buvo perduoti 2016 m. vasario 24 d. pagal savanoriško dokumentų pateikimo protokolą (t. 4, b. 1. 33-35), kurių pagrindu 2016 m. balandžio 12 d. surašyta specialisto išvada Nr. 5- 4/34. 2017 m. sausio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą (baudžiamosios bylos Nr. 1-28-1009/2017), kuriame pripažino BUAB „Cerara“ vyriausiąją buhalterę O. G. kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas apskaitos tvarkymas) bei bendrovės direktorių A. B. kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį bei223 straipsnio 1 dalį (aplaidus apskaitos tvarkymas). Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai bankroto administratoriui grąžinti 2017 m. kovo 29 d. (t. 2, b. 1. 115-116). 2017 m. balandžio 12 d. BUAB „Cerara“ kreditorių komiteto posėdžio metu (t. 1, b. 1. 18-19) nutarta kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu. Pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu bankroto administratorius pateikė 2017 m. spalio 6 d. Atsižvelgdamas į nustatytas bei nutarties 46 punkte išdėstytas aplinkybes, teismas atmeta atsakovo argumentus dėl ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyto termino pareiškimui dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu praleidimo kaip nepagrįstus.
  11. Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.
  12. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1-2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).
  13. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktą įmonės bankroto bylos iškėlimo atveju jos vadovas turi pareigą per teismo nustatytą laikotarpį, ne ilgesnį kaip 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti įmonės bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.
  14. Juridinių asmenų registro duomenimis BUAB „Cerara“ direktore nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2013 m. rugsėjo 21 d. buvo atsakovė R. M.. Atsakovas A. B. bendrovės akcininku buvo nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2015 m. gegužės 23 d., bendrovės direktoriumi atsakovas buvo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Bendrovės vyriausiąja buhaltere nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2013 m. kovo 14 d. buvo O. G.. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal šią normą paprastai bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir dokumentus turi perduoti buvęs (paskutinis) vienasmenis valdymo organas – vadovas. Perduoti įmonės turtą ir dokumentus bankroto administratoriui gali būti įpareigoti ir kiti asmenys (ankstesnis įmonės vadovas, faktinis vadovas, savininkas ir kt.), jeigu bylos duomenys patvirtina, jog turtas ir dokumentai yra pas šiuos asmenis ir nebuvo perduoti paskutiniam de jure įmonės vadovu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).
  15. Tiek pirmosios instancijos teismas, iškeldamas UAB „Cerara“ bankroto bylą, 2015 m. vasario 6 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. B2-533-569/2015), tiek Lietuvos apeliacinis teismas, palikdamas šiąteismo nutartį nepakeistą 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje (civilinės bylos Nr. 2-807-381/2015), konstatavo, kad bendrovės direktorius A. B. neįvykdė jam pirmosios instancijos teismo 2014 m gruodžio 10 d. nutartimi nustatyto įsipareigojimo pateikti teismui įmonės finansinius dokumentus, t. y. įmonės balansą, kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant įsipareigojimų ir skolų sumas, atsiskaitymo terminus, duomenis apie turtą, teismuose bendrovei iškeltas bylas, apie vykdomus išieškojimus iš bendrovės, kitus duomenis. Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai (2008 m. finansinė atskaitomybė, aiškinamasis raštas) paskutinį kartą pateikti 2009 m. kovo 31 d. Kaip minėta nutarties 47 punkte, 2017 m. sausio 19 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu BUAB „Cerara“ bendrovės vyriausioji finansininkė O. G., dirbusi bendrovėje nuo 2007 m. vasario 6 d. iki 2013 m. kovo 14 d. pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas). Tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. (atsakovas šioje byloje) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 223 straipsnio 1 dalyje (aplaidus apskaitos tvarkymas). Teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, vadovavosi ne tik kaltinamųjų pripažinimais dėl nurodytų nusikalstamų veikų, bet ir 2016 m. balandžio 12 d. specialisto išvada Nr. 5-4/34, kurioje nustatyta, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 17 ir 19 straipsnių reikalavimų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Cerara“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2012 – 2015 metus, negalima visiškai nustatyti UAB „Cerara“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, struktūros už 2007 – 2009 metus. Tuo tarpu atsakovas A. B. atskirajame skunde apie šias aplinkybes visiškai neužsimena, o vietoje to pateikė teismui 2015 m. vasario 10 d. bendrovės balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą. Kaip teisingai pastebėjo trečiasis asmuo UAB „Emdo“, bendrovės balansas bei pelno (nuostolių) ataskaita pasirašyta paties atsakovo. Minėta, kad atsakovas A. B. bendrovės direktoriumi buvo nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Nuo 2013 m kovo 14 d. bendrovėje nebuvo buhalterinę apskaitą tvarkančio asmens. Nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti pateiktų finansinių dokumentų teisingumu. Be to, BAĮ 10 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nustatyta, jog ūkio subjekto apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje (mažosios bendrijos apskaita) ir 6 dalyje (individualios įmonės apskaita) nustatytus atvejus. Nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia esant byloje nustatytus ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose įtvirtintus tyčinio bankroto požymius dėl įstatymuose įmonės vadovui priskirtų pareigų nevykdymo, įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.
  16. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtinančiame dar vieną tyčinio bankroto požymį, numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu, ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas bendrovės bankrotą tyčiniu, iš esmės neįrodė, kad ginčo sandoriai būtų viršiję įprastinę BUAB „Cerara“ ūkinės komercinės veiklos riziką.
  17. Bylos duomenimis 2011 m. spalio 12 d. tarp D. M. ir bendrovės buvo sudaryta Būsto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – Sutartis), kurios pagrindu bendrovė siekė nuosavybės teise įsigyti butą už 72 405 Eur (250 000 Lt) kainą. Iš Sutarties 2.4 punkto matyti, kad kreditorius AB bankas „Snoras“ neprieštaravo, kad D. M. parduotų jai nuosavybės teise priklausantį ir hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą, su sąlyga, kad lėšos, gautos už nurodyto turto pardavimą, būtų pervestos į banko sąskaitą D. M. skolos Bankui padengimui. D. M. skola Bankui sudarė 235 893,94 Lt skolos, 135 Lt žyminio mokesčio, 8 procentų metinių procesinių palūkanų, viso 243 008,92 Lt. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad 6 991,18 Lt šalių susitarimu UAB „Cerara“ sumokėjo D. M. prieš sudarant sutartį. Sutarties 4.3.1 punkte nustatyta, kad 35 000 Lt šalių susitarimu ir pardavėjos prašymu UAB „Cerara“ sumokėjo pavedimu į AB banko „Snoras“ sąskaitą, o likusią 208 008,82 Lt sumą bendrovė įsipareigojo sumokėti AB bankui „Snoras“ ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos (Sutarties 4.3.2. punktas). Sutarties 4.9 punkte šalys susitarė, kad laiku neįvykdžius 4.3.2. punkte numatytos prievolės, bendrovė už kiekvieną pradelstą dieną įsipareigojo pardavėjai mokėti 0,04 proc. šios Sutarties likusios nesumokėtos nekilnojamojo daikto pardavimo kainos dydžio delspinigius. Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną pasibaigus atsiskaitymo terminui ir baigiami skaičiuoti pirkėjui atsiskaičius su pardavėju. Iš byloje esančių dokumentų bei atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad bendrovė buto neįsigijo dėl AB banko „Snoras“ veiklos apribojimo 2011 m. lapkričio 17 d., o vėliau – bankroto. Lietuvos apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo atveju labiau tikėtina, kad šiuo atveju bendrovės lėšomis buvo padengtas privataus asmens įsiskolinimas kredito įstaigai. Atsakovas teigia, kad D. M. nebuvo susijusi su bendrove, tačiau minimu laikotarpiu bendrovės vadove buvo R. M.. Byloje esančioje FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. Specialisto išvadoje Nr. 5-4/86 nustatyta, kad D. M. yra buvusi R. M. brolio V. M. sutuoktinė (t. 1, b. 1. 138). Sutarties turinys bei aplinkybė, kad neįvykus nekilnojamojo turto sandoriui bendrovė nesikreipė į pardavėją 35 000 Lt bei 6 991,18 Lt grąžinimui, leidžia teigti, kad bendrovė Sutartį sudarė tikslu padengti įsiskolinimo Bankui dalį už D. M.. Nors A. B. teigė, kad nereikalavo nutraukti sutartį dėl joje numatyto įsipareigojimo mokėti delspinigius, tačiau, kaip teisingai nustatyta skundžiamoje nutartyje, jokių įrodymų, kad D. M. pareiškė BUAB „Cerara“ reikalavimą sumokėti delspinigius, byloje nėra. Taip pat iš Šiaulių apygardos teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria patvirtintas patikslintas bendrovės kreditorių ir kreditorinių reikalavimų sąrašas, tokios kreditorės taip pat nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas nurodytą sandorį vertina kaip neabejotinai nuostolingą bendrovei.
  18. Atsakovas A. B. atskirajame skunde nurodė, kad BUAB „Cerara“ gavo užsakymą iš „Eldred Capital Ltd.“ dėl 40 000 vnt. įvairių spalvų akrilinio hermetiko. Nors atsakovas tvirtina, kad 20 000 vnt. akrilinio hermetiko įsigijo iš UAB „Autorek“ už 98 824,14 Eur (341 220 Lt) sumą, tačiau tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš byloje esančių bendrovės dokumentų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2011 m. gegužės 6 d. BUAB „Cerara“ pardavė „Eldred Capital Ltd.“ 20 000 vnt. (pakuočių skaičius 16, svoris 105 000 kg) silikoninio hermetiko „Den Braven“ už 82 600 Eur, PVM 0 proc., krovinio gavėjas Baltarusija (t. 3, b. 1. 119-120). Krovinio deklaracijos, TIR knygelė, tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (t. 3, b. 1. 84-86, 121-129) patvirtina, kad silikoninio hermetiko gavėjas yra Popko Nikolajaus Konstantinovičiaus individuali įmonė, esanti Minske, Baltarusijoje. Atsakovas taip pat tvirtina, kad prekė pristatyta Popko Nikolajaus Konstantinovičiaus individualiai įmonei „Eldred Capital Ltd.“ nurodymu, kaip BUAB „Cerara“ atsiskaitymo už prekes dalis, kurias bendrovė gavo iš „Eldred Capital Ltd.“ iki 2011 m. pabaigos Antverpeno uoste. Taigi, viena vertus atsakovas nurodo, kad gavo iš „Eldred Capital Ltd.“ užsakymą dėl 40 000 vnt. įvairių spalvų akrilinio hermetiko, tačiau galiausiai paaiškina, kad prekė pristatyta kitai įmonei „Eldred Capital Ltd.“ nurodymu, kaip BUAB „Cerara“ atsiskaitymo už prekes dalis, kurias bendrovė gavo iš „Eldred Capital Ltd.“ iki 2011 m. pabaigos. Vienok, byloje nėra dokumentų, patvirtinančių „Eldred Capital Ltd.“ bendrovei pateikto užsakymo bei bendrovės iki 2011 m. pabaigos įsigytas prekes iš „Eldred Capital Ltd.“ faktus.
  19. Bylos duomenimis 2013 m. birželio 25 d. tarp „Elderd Capital Ltd.“ ir BUAB „Cerara“ buvo sudaryta Skolos reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 13-06/25 (toliau – Sutartis Nr. 13-06/25) (t. 2, b. 1. 101-102). Sutarties Nr. 13-06-/25 1.1 punkte numatyta, kad skolininkė UAB „Habentia“ skolinga pradinei kreditorei „Eldred Capital Ltd.“ 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt). Pagal Sutarties Nr. 13- 06/25 1.2 punktą pradinė kreditorė „Eldred Capital Ltd.“ perleido naujai kreditorei BUAB „Cerara“ visus savo reikalavimus, atsiradusius iš skolininkės prievolės sumokėti 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt), pagal 2010 m. vasario 5 d. skolos reikalavimo perleidimo sutartį. BUAB „Cerara“ įsipareigojo atsiskaityti su pradine kreditore „Eldred Capital Ltd.“ už perleistą skolos reikalavimo teisę sumokant jai pinigų sumą su nuolaida, kurią sutarties šalys nustatė 72 405 Eur (250 000 Lt) (Sutarties Nr. 13- 06/25 2.1 punktas). Apeliantas teigia, kad už perleistą skolos reikalavimo teisę 72 405 Eur (250 000 Lt) sumą BUAB „Cerara“ atsiskaitė prekėmis pagal sąskaitas faktūras Nr. 003 (64 000,65 Eur) ir Nr. 004 (54110,98 Eur), viso 118 111,63 Eur. Tuo tarpu iš byloje esančių 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. 003 ir 004 (t. 2, b. 1. 104-108) matyti, kad BUAB „Cerara“ pardavė „Eldred Capital Ltd.“ įvairių prekių už 118 111,63 Eur sumą, tačiau jokių pastabų ar žymenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, kad tokiu būdu bendrovė atsiskaitė už perleistą skolos reikalavimo teisę, šiose PVM sąskaitose faktūrose nėra. Be to, iš aptariamų PVM sąskaitų faktūrų matyti, kad jos surašytos lietuvių ir rusų kalbomis, prekės buvo perduodamos Baltarusijos Respublikoje, sandoriui taikomas Baltarusijos Respublikos PVM įstatymo 3 straipsnis, nurodoma 0 proc. PVM, jos nepasirašytos. Jokių kitų dokumentų, kurie galėtų patvirtinti šių prekių pardavimą „Eldred Capital Ltd.“ byloje nėra pateikta.
  20. Atsakovas taip pat nurodė, kad po to kai bendrovė tariamai prekėmis padengė 72 405 Eur (250 000 Lt)už perleistą skolos reikalavimo teisę, „Eldred Capital Ltd.“ liko skolinga bendrovei 45 706,63 Eur (118 111,63 Eur–72 405 Eur). Vienok, atsakovo teigimu, pagal kitą sandorį „Eldred Capital Ltd.“ dar buvo likusi skolinga BUAB „Cerara“ 21 893,37 Eur. Byloje nėra jokių šią aplinkybę patvirtinančių dokumentų. Juo labiau nėra pagrįsta, kodėl bendrovė atsiskaitinėjo su savo skolininke, pateikdama prekių kiekį, viršijantį jos skolą „Eldred Capital Ltd.“, jei galėjo atlikti tarpusavio skolų užskaitymą. Iš byloje esančios 2015 m. sausio 15 d. sąskaitos Nr. 2015-EC002 (t. 1, b. 1. 36-37) matyti, kad „Eldred Capital Ltd.“ pateikė bendrovei 20 000 vnt. akrilo hermetiko „Den Braven“ už 67 600 Eur sumą, kaip įsiskolinimo padengimą už pristatytas prekes pagal 2014 m. lapkričio 25 d. sąskaitas faktūras Nr. 003 ir 004. Prekių pristatymo vieta SP RAB „Teks“ muitinės sandėlys Daugpilyje, Latvijoje. Šią aplinkybę patvirtina atsakovo bankroto administratoriui pateiktas 2015 m. balandžio 21 d. UAB „Cerara“ turto sąrašas užsienyje (t. 1, b. 1. 14). Atsakovo teigimu, tokiu būdu BUAB „Cerara“ gavo ekonominę naudą. Vienok, atsakovas nepagrindė, kodėl šios bendrovei priklausančios prekės (turtas) nėra realizuotos daugiau nei tris metus ir nuo 2015 m. sausio mėn. tebelaikomos muitinės sandėlyje, ką patvirtino ir atsakovas atskirajame skunde nurodęs, kad kartu su bankroto administratoriumi buvo nuvykęs į muitinės sandėlį šių prekių apžiūrai (nutarties 35.9 punktas). Teismas sutinka, kad byloje esančios akrilinio hermetiko nuotraukos (t. 2, b. 1. 44-45) nėra tinkamai įformintos ir iš tiesų nepatvirtina, kad būtent šis bendrovei priklausantis turtas yra nebetinkamas naudojimui, tačiau teigti, kad tris metus bendrovei priklausanti nerealizuojama prekė atnešė ekonominę naudą bendrovei, nėra jokio pagrindo. Juo labiau nustatytos aplinkybės dėl akrilinio hermetiko įgijimo už debitorinę skolą bendrovei, kurios atsiradimas tik iš dalies yra pagrįstas bylos dokumentais, leidžia spręsti, kad bendrovė prarado turtą, o ne įgijo ekonominę naudą dėl aptarto sandorio.
  21. Atsakovas savo atskirajame skunde teismui nurodė, kad UAB „Habentia“ perėmė iš „Retlex Sales Ltd.“ teisę reikalauti iš BUAB „Cerara“ 151 740,04 Eur (523 928 Lt) skolą. Pasikeitus UAB „Habentia“ akcininkui 2013 m. birželio 17 d. BUAB „Cerara“ pareikštas ultimatumas dėl minėtos skolos apmokėjimo. 2013 m. birželio 25 d. tarp „Elderd Capital Ltd.“ ir BUAB „Cerara“ buvo sudaryta Skolos reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 13-06/25, kurios pagrindu bendrovė perėmė 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) skolos reikalavimą į UAB „Habentia“. BUAB „Cerara“ pasiūlė UAB „Habentia“ atlikti priešpriešinių skolų užskaitą sudengiant priešpriešinius įsipareigojimus 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) sumai, o dėl 19 755,75 Eur (68 212,64 Lt) skirtumo tartis atskirai. Tačiau atsakovas UAB „Habentia“ siekė gauti pinigines įplaukas, todėl BUAB „Cerara“ sutiko UAB „Habentia“ sumokėti 101 367 Eur (350 000 Lt), o UAB „Habentia“ laikė, kad bendrovė tokiu būdu padengė visą 131 985,19 Eur (455 718,48 Lt) įsiskolinimą. Tokiomis sąlygomis tarp BUAB „Cerara“ ir UAB „Habentia“ 2013 m. rugsėjo 20 d. buvo pasirašyta skolos padengimo sutartis Nr. 13-09-20. Teismas atmeta tokius atsakovo paaiškinimus kaip nepagrįstus. Iš Juridinių asmenų registro išrašo (t. 3, b. 1. 22-24) matyti, kad atsakovė R. M. UAB „Habentia“ akcininke buvo nuo 2004 m. rugpjūčio 9 d. iki 2015 m. gegužės 5 d., direktore buvo nuo 2004 m. rugsėjo 28 d. iki 2006 m. balandžio 12 d. Atsakovas A. B. UAB „Habentia“ direktoriumi buvo nuo 2006 m. balandžio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. Nors atsakovas tvirtina, kad, pasikeitus UAB „Habentia“ akcininkui, 2013 m. birželio 17 d. BUAB „Cerara“ pareikštas ultimatumas dėl skolos apmokėjimo, tačiau 2013 m. birželio 17 d. UAB „Habentia“ direktoriumi buvo atsakovas A. B., o akcininke R. M.. Tuo pačiu metu R. M. buvo BUAB „Cerara“ direktore, o A. B. buvo bendrovės akcininkas. Jokie akcininkų pasikeitimai UAB „Habentia“ tuo metu nevyko. Byloje nėra jokio 2013 m. birželio 17 d. UAB „Habentia“ reikalavimo padengti bendrovės įsiskolinimą. Be to, byloje esantis 2013 m. spalio 10 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis (t. 3, b. 1. 21) patvirtina, kad R. M. šio vekselio pagrindu privalo UAB „Habentia“ sumokėti 101 363,24 Eur (349 987 Lt). Iš į bylą pateiktų UAB „Habentia“ 17 Kasos pajamų orderių 85 435,50 Eur sumai, išrašytų 2015 m. sausio – vasario mėn. bei BUAB „Cerara“ 17 Kasos išlaidų orderių, išrašytų 2015 m. sausio – vasario mėn. tai pačiai sumai, kuriuose mokėjimo paskirtis nurodyta „dalinis UAB „Cerara“ atsiskaitymas pagal skolos padengimo sutartį Nr. 13-9-20“, tačiau tokios sutarties byloje nėra. Be to, kelia pagrįstų abejonių aplinkybės, kuomet akivaizdžiai susijusiosios bendrovės vietoje priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sudaro skolos padengimo sutartį. Nors atsakovas teigia, kad tokiu būdu BUAB „Cerara“ uždirbo 50 373,01 Eur (173 928,12 Lt (523 928,12 – 350 000 Lt)), tačiau šią aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Teismo vertinimu, BUAB „Cerara“, iš esmės prisidengdama 2013 m. rugsėjo 20 d. skolos padengimo sutartimi Nr. 13-9-20 kuri, kaip minėta, byloje nėra pateikta, iš tiesų dengė R. M. 101 363,24 Eur (349 987 Lt) skolą UAB „Habentia“, atsiradusią 2013 m. spalio 10 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu.
  22. Bankroto administratorius prašyme dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, kad BUAB „Cerara“ Baltarusijoje įsigijo elektros prekių, tačiau nurodytų prekių buvimo vieta nėra žinoma. Gelžbetoninių stulpų, skirtų elektros perdavimo linijoms, pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 25/08-10 sudaryta 2010 m. rugpjūčio 25 d. (t. 2, b. 1. 90-91) patvirtina, kad BUBAB „Cerara“ pirko iš Baltarusijos bendrovės UP „Belstroiment“ Bondarenko N. N. gelžbetoninius stulpus už 65 100 JAV dolerių. Aliuminio A markės laido, skirto elektros perdavimo linijoms pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 25/08-10-1 sudaryta 2010 m. rugpjūčio 25 d. (t. 2, b. 1. 94-95) patvirtina, kad BUAB „Cerara“ pirko iš Baltarusijos bendrovės UP „Belstroiment“ Bondarenko N. N. aliuminio A markės laidą už 46 000 JAV dolerių. Abejose sutartyse mokėtoju nurodytas A. B., veikiantis kaip fizinis asmuo. Atskirajame skunde teismui apeliantas nurodė, kad už įsigytas elektros prekes mokėjo ne bendrovė, o jis savo sąskaita, todėl šis sandoris jokios žalos bendrovei nepadarė. 2010 m. rugpjūčio 25 d. sąskaitos Nr. 01/25/08-2010 (t. 2, b. 1. 27), Nr. 02/25/08-2010 (t. 2, b. 1. 29), 03/25/08-2010 (t. 2, b. 1. 31) ir 04/25/08-2010 bei UP „Belstroiment“ Bondarenko N. N. 2010 m. spalio 28 d. Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 57 (24 150 JAV dolerių), 2010 m. spalio 11d. Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 56 (21 850 JAV dolerių), 2010 m. lapkričio 15 d. Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 71 (18 400 JAV dolerių), 2010 m. lapkričio 21 d. Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 74 (21 600 JAV dolerių), 2010 m. gruodžio 3 d. Kasos pajamų orderio kvitas Nr. 78 (25 100 JAV dolerių) (t. 2, b. 1. 69-71) patvirtina, kad A. B. už sutarčių pagrindu įsigytas prekes sumokėjo asmeniškai 111 100 JAV dolerių sumą. Tačiau byloje esantis 2010 m. gruodžio 17 d. Susitarimas dėl tarpusavio atsiskaitymo pagal 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 25/08-10 ir Nr. 25/08-10-1 (t. 2, b. 1. 98) patvirtina, kad BUAB „Cerara“ įsipareigojo sumokėti atsakovui dalimis 87 887,67 Eur (303 458,54 Lt (111 100 JAV dolerių)) sumą po kiekvienos prekių partijos realizavimo pagal atskirą atsakovo prašymą. Taip pat bendrovė įsipareigojo už pasinaudojimą pinigais, papildomai sumokėti atsakovui 10 proc. dydžio atlygį. Į bylą nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių bendrovės atliktų mokėjimų atsakovui faktą. Vienok, 2010 m. spalio 11 d. Prekių saugojimo sutartis Nr. 11/10-2010 (t. 2, b. 1. 2) patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 25/08-10 ir Nr. 25/08-10-1 įsigytos prekės buvo perduotos saugojimui Baltarusijos bendrovei UP „Belstroiment“ Bondarenko N. N. Prekių saugojimo sutarties Nr. 11/10-2010 1.3.4. punkte nurodyta, kad ši sutartis sudaryta neribotam laikui ir galioja tol, kol saugotoja neįvykdys visų atsakingai saugomų prekių pakrovimo. Tačiau 2010 m. spalio 11 d. Prekių -materialinių vertybių perdavimo saugoti priėmimo-perdavimo aktas (t. 1, b. 1. 32-33) įrodo, kad Baltarusijos bendrovei buvo perduota saugoti tik dalis prekių, t. y. 48 vnt. gelžbetoninių stovų. Nors teismas pritaria atsakovui, kad nurodytos aplinkybės tiesiogiai nepagrindžia bankroto administratoriaus nurodomų aplinkybių dėl žalos bendrovei 2010 m. rugpjūčio 25 d. sandoriais fakto, tačiau iš byloje esančios FNTT Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. rugpjūčio 30 d. Specialisto išvados Nr. 5-4/86 (t. 1, b. 1. 134-169) matyti, kad Baltarusijos Respublikos Tiriamojo komiteto Sovetsko rajono skyriaus vyriausiajam tyrėjui 2012 m. rugpjūčio 9 d. apklausus liudytoją Baltarusijos bendrovės „Belstroiment“ steigėją ir vadovą Bondarenko N. N., pastarasis paaiškino, kad niekuomet nebuvo šios bendrovės steigėju ir vadovu, o 2002 m. sausio mėn. jis neaiškiomis aplinkybėmis pametė savo pasą. Tuo tarpu „Belstroiment“ buvo įkurta 2002 m. balandžio 19 d. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti bendrovės sandorių su Baltarusijos bendrove UP „Belstroiment“ Bondarenko N. N. teisėtumu.
  23. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad jam taip pat nebuvo perduotos už 145 534,06 Eur (502 500 Lt (176 936,62 JAV dolerių)) sumą įsigytos pavarų dėžės. Atsakovas šiuo atveju teigė, kad už 2014 m. balandžio 23 d. įsigytas pavarų dėžes BUAB „Cerara“ sumokėjo tik iš dalies, o galutinai už jas atsiskaitė apeliantas. Bylos duomenimis 2014 m. balandžio 23 d. UAB „Cerara“ sudarė su Ukrainos piliečiu Z. A. B. (Z. A. B.) Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 23/04/2014 (t. 2 , b. 1. 18). UAB „Cerara“ šios sutarties pagrindu įsigijo 30 vnt. pavarų perjungimo dėžių 155-08CE-E (sutarties 1.1 punktas), bendra sutarties kaina 145 534,06 Eur (502 500 Lt) (sutarties 1.2 punktas). Šalys susitarė, kad apmokėjimą per 90 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo momento pirkėja atlieka grynosiomis lėšomis (sutarties 2.2 punktas). Atsakovas teigia, kad nurodytos prekės buvo perduotos saugoti. Byloje esanti 2014 m. balandžio 23 d. Atsakingo saugojimo sutartis (t. 2, b. 1. 25) patvirtina, kad tarp bendrovės ir fizinio asmens U. A. (U. A.) buvo sutarta, kad jis, būdamas prekių saugotoju, prekes priima ir saugoja jam priklausančiame sandėlyje Baltarusijos Respublikoje. Tačiau iš šios Atsakingo saugojimo sutarties turinio nėra aišku, dėl kokių prekių saugojimo ir kokiam laikotarpiui susitarė šalys. 2014 m. balandžio 23 d. UAB „Cerara“ Kasos išlaidų orderis Nr. 106 (34 000 Lt), 2014 m. balandžio 28 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 108 (33 000 Lt), 2014 m. gegužės 6 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 113 (33 500 Lt) ir 2014 m. liepos 1 d. Kasos išlaidų orderis Nr. 154 (32 000 Lt) (t. 3, b. 1. 12-13) patvirtina, kad bendrovė pagal 2014 m. balandžio 23 d. Pirkimo-pardavimo sutartį sumokėjo Z. A. 38 374,65 Eur (132 500 Lt). Dėl likusios nesumokėtos 107 159,41 Eur (370 000 Lt) sumos tarp Zubovo A. B. ir A. B. 2014 m. lapkričio 24 d. buvo sudaryta Skolos reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 14-11/24 (t. 2, b. 1. 75), kurios pagrindu A. B. už 18 825,30 Eur (65 000 Lt) sumą perėmė 370 000 Lt reikalavimo teisę į bendrovę (sutarties 2.1 punktas). A. B. 2014 m. lapkričio 27 d. pranešime (t. 2, b. 1. 96) nurodė, kad šie bendrovės įsipareigojimai jam būtų neatlygintiniai. Tačiau iš 2014 m. gruodžio 22 d. UAB „Cerara“ pranešimo bendrovei UAB „Habentia“ (t. 3, b. 1. 14) matyti, kad bendrovė, prašydama UAB „Habentia“ padengti 25 418,77 Eur (87 765,94 Lt), nurodė, kad atsiskaitymo dokumente turi būti pažymėta, jog tai dalinis mokėjimas pagal 2014 m. lapkričio 24 d. Skolos perleidimo sutartį Nr. 14-11/24 ir pinigai turi būti pervedami A. B., bet ne bendrovei. 2014 m. gruodžio 30 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 000044 25 418,77 Eur (87 765,94 Lt) (t. 3, b. 1. 14), kurią UAB „Habentia“ pateikė A. B., nurodyta, kad tai skolos dengimas bendrovei pagal 2014 m. gruodžio 22 d. prašymą. Taigi, nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina, kad bendrovė už 2014 m balandžio 23 d. įsigytas prekes (pavarų perjungimo dėžės) sumokėjo 63 793,42 Eur (38 374,65 Eur + 25 418,77 Eur). Tuo tarpu kaip pripažino pats atsakovas, nurodytas prekes bendrovė prarado.
  24. BUAB „Cerara“ ir trečiasis asmuo UAB „Emdo“ 2012 m. gruodžio 6 d. sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 20121206-1 (t. 2, b. 1. 138-139). 2012 m. gruodžio 11 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 20121211-1 ( t. 2, b. 1. 135), o 2013 m. sausio 18 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 20130118-1 (t. 2, b. 1. 142). Visų nurodytų sutarčių pagrindu UAB „Emdo“ įsigijo įvairių elektros prekių (atsišakojimo gnybtų, kilnojamų įžemiklių, gelžbetonių stiebų, tvirtinimo detalių, stiklinių izoliatorių) iš bendrovės bei sumokėjo bendrovei pagal tris avansines apyskaitas (t. 2, b. 1. 136, 139, 140, 143) 37 998,15 Eur (131 200 Lt). Atsakovas nurodytų aplinkybių neneigė, tačiau tvirtino, kad tai neįrodo, kad bendrovė neketino vykdyti įsipareigojimų. Tačiau byloje esanti 2013 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 130115-1 (t. 3, b. 1. 117-118) patvirtina, kad bendrovė įsipareigojo parduoti UAB „Raimis ir Co“ 18 vnt. centrifuguotas gelžbetonines atramas CK 22.1-2.1, kurias 2012 m. gruodžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 20121211-1 pardavė UAB „Emdo“. 2013 m. sausio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 0513601 (t. 2, b. 1. 121) patvirtina, kad BUAB „Cerara“ pardavė UAB „Raimis ir Co“ 18 vnt. atramų CK 22.1-2.1. Tuo tarpu byloje esantys UAB „Raimis ir Co“ Kasos pajamų orderis Nr. 15 (t. 2, b. 1. 120), priešingai, nurodo, kad UAB „Raimis ir Co“ priėmė iš bendrovės direktorės R. M. 18 072,29 Eur (62 400 Lt) išankstinį mokėjimą už gelžbetonines atramas CK 22.1-2.1. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovės direktorė R. M. neketino pateikti prekių UAB „Emdo“, apgaulingai vesdama buhalterinę apskaitą bei pasirašydama tris neprotestuotinus vekselius (t. 2, b. 1. 137, 141, 144) žinojo, kad bendrovei net ir neatsiskaičius su trečiuoju asmeniu, galimybių išieškoti skolą iš bendrovės galimybių nėra, nes bendrovė neturi turto ar piniginių lėšų.
  25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios tapusios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017, 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  26. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tokia išvada, be kita ko, darytina iš ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies, pagal kurią, minėta, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu tik esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems tyčinio bankroto požymiams. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-l 15-915/2017 30, 31 punktus).
  27. Jei įmonės turtinė padėtis jau buvo sunki iki veiksmų, lėmusių tyčinio bankroto pripažinimą, atlikimo, dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų gali būti priežastiniu ryšiu nesusiję su tyčiniu bankrotu – šie reikalavimai liktų nepatenkinti nepriklausomai nuo to, ar būtų atlikti tyčinį bankrotą lėmę veiksmai. Dėl šios priežasties prezumpcija, kad nepatenkinti kreditorių reikalavimai laikytini žala, kurią lėmė dėl tyčinio bankroto kalto asmens veiksmai, gali būti paneigta šiam asmeniui įrodžius, kad visi ar dalis nepatenkintų kreditorių reikalavimų būtų atsiradę net ir nesant tyčinio bankroto, t. y. nėra priežastiniu ryšiu susiję su veiksmais, lėmusiais tyčinio bankroto pripažinimą. Tokį įrodinėjimo naštos perkėlimą kaltam dėl tyčinio bankroto asmeniui, siekiančiam išvengti žalos atlyginimo, pateisina ir aplinkybė, kad šis asmuo geriausiai žino įmonės veiklos aplinkybes, jos finansinę padėtį iki ir po veiksmų, privedusių prie tyčinio bankroto, atlikimo, todėl būtent šis asmuo turi didesnę galimybę įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kreditorius, reikalaujantis žalos atlyginimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 47punktą).
  28. Teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorių nuostolingumo ir ekonominio nenaudingumo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, aplinkybes (nutarties 54-61 punktai), kad dalį ginčo sandoriais įsigytų prekių bendrovė prarado dėl jos vadovų aplaidžių ir nerūpestingų veiksmų, dalis prekių nebuvo realizuotos, taip pat tai, kad bendrovės lėšomis buvo dengiamos asmeninės fizinių asmenų skolos. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad bendrovės vadovų veiksmai viršijo įprastinę bendrovės ūkinės komercinės veiklos riziką, o sudarant šiuos sandorius bendrovė buvo tyčia privesta prie bankroto.
  29. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, kad BUAB „Cerara“ atliekant daugybę įvairių užskaitų, perleidžiant ar užskaitant vienos įmonės skolas kitoms, išduodant vekselius, buvo pažeidinėjami kreditorių interesai, nebuvo siekiama vykdyti sąžiningų ir skaidrių sandorių, neketinama perduoti prekių pagal sutartinius įsipareigojimus, neketinama sumokėti už prekes. Sudarinėdami sandorius vadovai tik didino įmonės įsipareigojimus, tokiu būdu sąmoningai vesdami bendrovę prie bankroto. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės neabejotinai pagrindžia apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimą bendrovėje bei nuostolingus bendrovės vadovų veiksmus. Be to bendrovei ir jos vadovui asmeniškai sudarius įvairius sandorius pagal sudėtingas verslo schemas su užsienio bendrovėmis ir fiziniais asmenimis, įskaitant su galimai fiktyviomis įmonėmis, faktiškai neįmanoma pagal byloje pateiktus duomenis tiksliai patikrinti tokių sandorių vykdymo eigos.
  30. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog atsakovų atlikti veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose numatytus įmonės tyčinio bankroto požymius.
  31. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų skunde išdėstytų argumentų, kaip neturinčių esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui.

3Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

4Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai