Byla 2-96-381/2016
Dėl uždarosios akcinės bendrovės jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. V., S. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų A. V., bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria patenkintas pareiškėjų Z. J. ir uždarosios akcinės bendrovės „Rafesa“ prašymas dėl uždarosios akcinės bendrovės jūrų krovinių kompanijos „Kabotažas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys A. V., S. P. , ir

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3UAB JKK „Kabotažas“ kreditorių susirinkimo 2014 m. sausio 2 d. nutarimu bendrovei iškelta bankroto byla, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka; bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Posterus“.

4Pareiškėjai Z. J. ir UAB „Rafesa“ pateikė teismui prašymą pripažinti UAB JKK „Kabotažas“ bankrotą tyčiniu. Prašymą grindė aplinkybe, kad didžioji dalis bendrovės turto – statiniai ir turtinė teisę į žemės sklypo nuomą buvo perleista su jos (bendrovės) akcininku susijusiai įmonei. Pareiškėjai paaiškino, kad 2012 m. lapkričio 22 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi UAB „Kamineros grupė“ dukterinė įmonė – UAB „Borta“, atstovaujama N. G., įsigijo UAB JKK „Kabotažas“ 100 procentų akcijų paketą. Po minėtos sutarties sudarymo bendrovės direktoriumi buvo paskirtas A. V., kuris tuo pačiu metu dirbo ir pagrindinės bendrovės akcininkės – UAB „Borta“ motininėje įmonėje – UAB „Kamineros grupė“. UAB „Borta“ įsigijo ir UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ – didžiausio UAB JKK „Kabotažas“ kreditoriaus, akcijų paketą. UAB JKK „Kabotažas“ akcijų pirkimo – pardavimo metu bendrovė nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą – stalių dirbtuves, kurių, kaip verslo (kartu su bendrovės turima žemės nuomos teise), vertė, pareiškėjų teigimu, siekė nuo 1,5 mln. Lt iki 3 mln. Lt. A. V. paskyrimo bendrovės vadovu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 26 d. iki 2012 m. gruodžio 19 d., UAB JKK „Kabotažas“ vienam iš bendrovės kreditorių – bendrovės vienintelės akcininkės UAB „Borta“ motininei įmonei UAB „Kamineros grupė“ (buvęs pavadinimas UAB „Logista“) išdavė vekselį, užtikrinantį prievolės įvykdymą. Vekselio pagrindu 2012 m. gruodžio 19 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas dėl bendrovės 458 000 Lt skolos išieškojimo. Nors 2013 m. sausio 28 d. buvo paskelbta apie bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto – stalių dirbtuvių varžytynes, tačiau tą pačią dieną varžytynės buvo atšauktos, kadangi skolininkas pateikė prašymą turtą už 330 000 Lt parduoti jo pasiūlytam pirkėjui – UAB „Agroimpeksa“, kurios buveinės adresas – Minijos g. 43, Klaipėda, – sutampa su UAB „Borta“, UAB „Kaminera“ bei su UAB „Verslo vertikalė“ adresais (pastarosios bendrovės direktorė – A. V. sutuoktinė). UAB „Agroimpeksa“ 2013 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutartimi stalių dirbtuves perleido susijusiai įmonei – UAB „Kamineros krovinių terminalas“.

5Prašymą UAB JKK „Kabotažas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjai grindė ir kitomis aplinkybėmis – perimant bendrovės turtą bei išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais dalyvavo per bendrai valdomas įmones ir darbo santykiais susijusi įmonių ir fizinių asmenų grupė: UAB „Borta“, UAB „Klaipėdės hidrotechnika“, UAB „Logista“, UAB „Kaminera“, UAB „Kamineros grupė“, N. G., N. M. ir kiti.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB JKK „Kabotažas“ bankrotą pripažino tyčiniu; iš BUAB JKK „Kabotažas“ priteisė pareiškėjui Z. J. 1 000 Eur, pareiškėjai UAB „Rafesa“ – 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, šias sumas pripažindamas bendrovės administravimo išlaidomis.

8Dėl pareiškėjų teisės reikšti reikalavimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

9Teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų – BUAB JKK „Kabotažas“ bankroto administratoriaus ir A. V. pozicija, kad pareiškėjai nėra bendrovės kreditoriai, todėl neturi teisės inicijuoti klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas nustatė, kad bendrovės kreditorių susirinkimas 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė sprendimą BUAB JKK „Kabotažas“ pripažinti pasibaigusia, tačiau bendrovė nėra išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2014 m. gruodžio 18 d., 2015 m. vasario 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimis pareiškėjai įgijo reikalavimo teises į bendrovę ir apie tai atitinkamai 2014 m. gruodžio 18 d. bei 2015 m. vasario 25 d. buvo pranešta bankroto administratoriui. Teismas sprendė, kad bankroto administratorius, gavęs pareiškėjų pranešimus, neįvykdė jam įstatyme nustatytos pareigos šiuos asmenis įtraukti į BUAB JKK „Kabotažas“ kreditorių sąrašą, kad formalus pareiškėjų neįtraukimas į bendrovės kreditorių sąrašą nesudaro pagrindo neigti jų galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

10Dėl tyčinio bankroto.

11UAB JKK „Kabotažas“ 2012 m. spalio 31 d. balanso pagrindu teismas nustatė, kad perduodant vadovavimą A. V., bendrovė turėjo turto už 933 619 Lt, mokėtinų sumų – 1 579 308 Lt, todėl sprendė, kad minėtu laikotarpiu UAB JKK „Kabotažas“ buvo nemoki. Teismas taip pat nustatė, kad keliant bendrovei bankroto bylą, ji turėjo darbo užmokesčio skolų darbuotojams, kurios susidarė nuo 2011 m. ir nuolat augo. Pažymėjo, kad nepaisant ilgalaikės skolos įmonės darbuotojams egzistavimo fakto, nei vienas UAB JKK „Kabotažas“ vadovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Teismas nurodė, kad tokia situacija atitinka Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 3 dalies 2 punkte nustatytus bankroto pripažinimo tyčiniu požymius dėl įmonės valdymo organų netinkamai vykdomos įmonės valdymo pareigos, dėl ilgiau nei 3 mėnesius darbuotojams nemokamo darbo užmokesčio. Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 29 d. UAB JKK „Kabotažas“ ir P. ir M. J. (P. J. vadovavo bendrovei „Kabotažas“ laikotarpiu nuo 2005 m. liepos 19 d. iki 2010 m. gegužės 10 d.) susitarimo pagrindu, bendrovė iki 2012 m. lapkričio 15 d. įsipareigojo P. ir M. J. atlyginti 440 000 Lt nuostolius, kurie kilo pastariesiems, nekilnojamuoju turtu užtikrinusiems bendrovės prievolės (paskolos) vykdymą kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“, priverstinai pardavus skolininko naudai įkeistą turtą. 2012 m. lapkričio 21 d. P. ir M. J. reikalavimo teisė į UAB JKK „Kabotažas“ buvo perleista UAB „Logista“. 2012 m. gruodžio 3 d. susitarimu dėl įsiskolinimo padengimo tvarkos, UAB JKK „Kabotažas“, vadovaujama A. V., įsipareigojo UAB „Logista“ minėtos prievolės užtikrinimui pasirašyti paprastąjį neprotestuotiną vekselį 455 840 Lt sumai; 2012 m. gruodžio 3 d. bendrovei „Logista“ UAB JKK „Kabotažas“ išdavė minėtą vekselį, kurį įsipareigojo apmokėti per 5 dienas nuo vekselio išrašymo dienos. Įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad įmonei faktiškai esant nemokiai buvę įmonių vadovai, žinodami, jog per trumpą laiką nesugebės atsiskaityti, sudarė ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, kuriais suteikė pirmenybę atitinkamiems kreditoriams (P. ir M. J., UAB „Logista“) gauti savo reikalavimų patenkinimą. Nurodė, kad tokia situacija atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus tyčinio bankroto požymius. Analizuodamas byloje esančią medžiagą dėl asmenų, dalyvavusių UAB JKK „Kabotažas“ turto perėmime, sąsajumo, teismas nustatė, kad bendrovės turto perėmime dalyvavo įmonių ir fizinių asmenų grupė, kuri yra susijusi per bendrai valdomas įmones arba yra susijusi darbo santykiais tokiu būdu, kad gali kontroliuoti viena kitą ir daryti įtaką sprendimų priėmimui: UAB „Borta“ (vadovas N. G.) – vienintelė UAB JKK „Kabotažas“ akcininkė, taip pat valdė 60 procentų UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ (vadovas N. G.) akcijų; UAB „Kaminera“ vadovu nuo 2013 m. balandžio 4 d. paskirstas N. M.; valdybos narys – N. G.; 2010 m. birželio 10 d. įsteigta UAB „Kamineros grupė“ (vadovas A. T., kuriam su šeimos nariais priklauso 66 procentai bendrovės akcijų), kuri reorganizuota prijungiant UAB „Logista“; UAB „Kamineros grupė“ nuosavybės teise valdo 100 procentų bendrovės „Kaminera“ akcijų, 50 procentų UAB „Baltic ekspedicija“ akcijų, kurios direktoriumi iki 2013 m. lapkričio 28 d. buvo A. T., pavaduotoju – N. M.; A. V. yra buvęs UAB „Kamineros grupė (UAB „Logista“) darbuotojas. Teismas nustatė, kad priverstinai realizuojant bendrovės „Kabotažas“ nekilnojamąjį turtą UAB „Logista“ vadove buvo J. T., tačiau tiesiogiai į antstolę dėl priverstinio skolos išieškojimo kreipėsi N. G., taip pat kad bendrovės kilnojamasis turtas – techninės alyvos kaitintuvas, kuris 2011 m. balandžio 18 d. turto vertintojų buvo įvertintas 279 450 Lt suma, M. ir P. J. (P. J. sūnų) buvo parduotas UAB „Klaipėdos keliai“ už 29 040 Lt.

12Teismas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad bendrovės nekilnojamasis turtas – stalių dirbtuvės, buvo parduotas už nepagrįstai žemą kainą, kuri buvo grindžiama argumentais, kad minėto turto vertė turėjo būti skaičiuojama atsižvelgiant į žemės, esančios jūrų uosto teritorijoje, nuomos teisę. Teismas pažymėjo, kad priverstine tvarka buvo parduodamas tik nekilnojamasis turtas, todėl turto vertintojas neturėjo pagrindo vertinti žemės nuomos teisės. Nurodė, kad ne ginčo turto kaina, nustatyta priverstinio pardavimo vykdymo procese metu, bet sąlygų tokiam priverstiniam turto realizavimui sudarymas leidžia pripažinti UAB JKK „Kabotažas“ bankrotą tyčiniu.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą atmesti; solidariai priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

141. Teismo išvada, kad pareiškėjų neįtraukimas į kreditorių sąrašą nesudaro pagrindo neigti jų galimybę kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, prieštarauja ĮBĮ 10, 21, 26 straipsniams. Aplinkybė, kad asmuo yra kreditorius ĮBĮ prasme, savaime nedaro kreditoriaus dalyvaujančiu byloje asmeniu. Teismui priėmus nutartį iškelti bankroto bylą, kreditoriaus teisė dalyvauti bankroto byloje gali būti įgyvendinama tik teismui nutartimi patvirtinus jo, kaip kreditoriaus, reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2012). Kadangi UAB JKK „Kabotažas“ bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, pagal ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalį, kreditorių susirinkimas turėjo įtraukti pareiškėjus į bendrovės kreditorių sąrašą, tačiau toks kreditorių susirinkimo nutarimas nėra priimtas.

152. ĮBĮ nustato imperatyvų draudimą po teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos į kreditorių sąrašą įtraukti naujus kreditorius ar pašalinti esamus, taip pat tikslinti kreditorių reikalavimų dydį. Skundžiamos nutarties priėmimo metu pareiškėjai neturėjo ne tik kreditorių procesinio statuso, bet ir galimybės šį statusą įgyti.

163. Pareiškėjai neįrodė, kad įgijo nuosavybės teises į jiems (pareiškėjams) perleistus reikalavimus – nei teismui, nei administratoriui nepateikė finansinių reikalavimų kainas ir jų sumokėjimą patvirtinančių įrodymų.

174. Tyčinio bankroto inicijavimo metu bankrutavusios UAB JKK „Kabotažas“ bankroto procesas buvo baigtas. Tikrųjų bendrovės kreditorių pozicija dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo aiški – nei vienas iš jų iki 2014 m. gruodžio 16 d. įvykusio kreditorių susirinkimo tokio prašymo nepareiškė, todėl pareiškėjai veikė prieš esamų ir ankstesnių bendrovės kreditorių valią, siekdami užvilkinti bankroto procesą ir bendrovės išregistravimą.

185. Teismas nepagrindė savo išvados, kad po kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės pabaigos, tačiau dar įmonės neišregistravus, kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Tokia išvada prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2010; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009; 2007 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74/2007).

196. Pareiškėjai finansinius reikalavimus į bendrovę įgijo tam, kad nebūtų veikiama esamų kreditorių vardu ir taip išvengta argumentų dėl praleisto termino ar bankroto procedūrų vilkinimo: UAB „Rafesa“ vadovas ir vienintelis akcininkas yra S. P. – UAB JKK „Kabotažas“ vadovas laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d., kuris bylos nagrinėjimo metu pripažino esąs susijęs su P. J.; Z. J. žmona – I. J. yra P. J. sūnų pusseserė. Taigi pareiškėjams per susijusius asmenis turėjo būti žinoma bendrovės „Kabotažas“ finansinė padėtis, sudaryti sandoriai ir kitos aplinkybės žymiai anksčiau, nei jie įgijo finansinius reikalavimus į bendrovę.

207. ĮBĮ nustatyta tyčinio bankroto sąvoka siejama ne su bet kokiais sandoriais ar veiksmais, o tik su tais, kurie laikytini įmonės bankroto priežastimi, ir kurie sudaryti tyčia siekiant įmonės nemokumo arba finansinės padėties pabloginimo jau esant nemokumui. Teismas neanalizavo nustatytų tyčinio bankroto požymių įtakos bendrovės mokumui – ar nustatyti požymiai buvo bendrovės bankroto priežastimi. Skundžiamoje nutartyje nebuvo atsakyta į klausimą, ar delsimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, delsimas mokėti darbo užmokesčius buvo bendrovės bankroto priežastimi.

218. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ – didžiausios UAB JKK „Kabotažas“ kreditorės – sąsaja su bendrove leidžia manyti, kad pastarosios pinigų ir išlaidų srautai buvo paskaičiuoti netinkamai, gaunamų pajamų neužteko įsipareigojimams minėtam kreditoriui padengti, todėl palaipsniui kaupėsi skola. Tačiau dėl to, kad įmonės buvo susijusios, priverstinis skolos išieškojimas buvo nenaudingas ir apie tai žinojo visi įmonių valdymo organų nariai ir dalyviai. Ilgainiui didelė skola tapo bendrovės bankroto priežastimi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad tokiu būdu buvo sąmoningai tyčia siekiama bendrovės „Kabotažas“ bankroto.

229. Teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė, ar 2012 m. spalio 29 d., 2012 m. gruodžio 3 d. susitarimų sudarymas bei 2012 m. gruodžio 3 d. vekselio išdavimas buvo bendrovės bankroto priežastimi. Nors minėtuose susitarimuose nustatyti prievolių įvykdymo terminai yra vertinimo dalykas, tačiau net ir tuo atveju, jei susitarimai nebūtų buvę sudaryti, bendrovės prievolė sumokėti 440 000 Lt vis tiek būtų egzistavusi, o jos vykdymo terminas jau buvo suėjęs. Situacija nepasikeitė ir 2012 m. gruodžio 3 d. išdavus vekselį UAB „Logista“ naudai – šis dokumentas nesukūrė naujos, o tik pratęsė prievolę, kurios įvykdymo terminas buvo net du kartus pratęstas. Faktas, kad skolos išieškojimą priverstine tvarka inicijavo UAB „Logista“ nereiškia, kad kitų kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į bendrovės turtą buvo apribotos ar panaikintos. Visi bendrovės kreditoriai turėjo lygiai tokias pat galimybes kreiptis į teismą dėl skolų priteisimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokiu būdu užsitikrinti savo interesus proporcingai turimo reikalavimo sumai.

2310. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės turtas – stalių dirbtuvės bei terminės alyvos kaitintuvas buvo perleisti su bendrovės akcininkais susijusioms įmonėms. Stalių dirbtuvės buvo parduotos UAB „Agroimpeksa“. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pastarosios ryšį su bendrovės valdymo organų nariais ar dalyviais.

2411. Teismas, spręsdamas dėl asmenų, perėmusių bendrovės turtą, sąsajumo, nurodė Registrų centro informaciją, tačiau šios informacijos pagrindu nepadarė jokių išvadų, todėl lieka neaišku, kuo remdamasis teismas nurodė, kad susijusios įmonės gali kontroliuoti viena kitą ir daryti įtaką sprendimų priėmimui. Net ir esant tam tikroms sąsajoms tarp teismo nurodytų asmenų, šios sąsajos nebuvo tokios, kurios turėtų įtakos svarstant klausimą dėl UAB JKK „Kabotažas“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

25Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo BUAB JKK „Kabotažas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:

261. Teismas nevertino argumentų, kad UAB „Rafesa“ negali būti laikoma bendrovės kreditore, netyrė ir nevertino, ar UAB „Rafesa“ yra teisėta reikalavimo teisių perėmėja. 2015 m. rugpjūčio 28 d. prašymu kreditorė UAB „Blaze systems“ informavo, kad nėra perleidusi UAB „Rafesa“ reikalavimo į bendrovę „Kabotažas“.

272. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimą dėl pareiškėjų finansinių reikalavimo patvirtinimo ir jų įtraukimo į bendrovės kreditorių sąrašą turi priimti ne administratorius, o kreditorių susirinkimas. Be to, nėra aišku, kokiu būdu bankroto administratorius ar bendrovės kreditoriai, galiojant nutarimui dėl bendrovės pabaigos, gali spręsti klausimą dėl naujų kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimo.

283. Įstatymas nenustato galimybės atnaujinti bankroto procesą, atkurti pasibaigusį juridinį asmenį. Be UAB „Rafesa“ reikalavimo, Z. J. reikalavimą bendrovei sudaro 547 Eur. Tai reiškia, kad siekiama atnaujinti bendrovės bankroto procedūrą, atkurti juridinį asmenį, siekiant patenkinti vieno, viso bankroto proceso metu savo teisėmis nesinaudojusio kreditoriaus interesą.

294. Aplinkybė, kad bendrovė, jos valdymą perduodant A. V., buvo nemoki, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės valdymo organų netinkamo pareigų vykdymo – nei vienas kreditorius nebandė inicijuoti bendrovei bankroto bylos iškėlimo, bendrovė vykdė veiklą, jos įsipareigojimai nepadidėjo.

305. Teismas nepagrįstai konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytus požymius bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu. Teismas netyrė ir nevertino, ar buvo sudaryti ekonomiški nenaudingi sandoriai, kuo pasireiškė jų ekonominis nenaudingumas, ar faktiškai buvo suteikta pirmenybė atskiriems bendrovės kreditoriams bei ar tokie veiksmai sąlygojo tyčinį bendrovės privedimą prie bankroto. Bendrovės ir UAB „Logista“ 2012 m. gruodžio 3 d. susitarimo pagrindu vekselis buvo išduotas ne sukuriant naujas prievoles ar suteikiant pastarajai pirmumo teisę, tačiau užtikrinant bendrovės ankstesnių prievolių įvykdymą – nuostolių P. ir M. J. atlyginimą. Priverstinis UAB „Logista“ skolos išieškojimo nukreipimas į bendrovės turtą nėra ir negali būti vertinamas kaip tyčinis kreditorių galimybių į jų reikalavimų patenkinimą apribojimas.

316. Skundžiama nutartis nepagrįstai grindžiama tuo, kad bendrovės turto perėmime dalyvavo įmonių ir fizinių asmenų grupė, kuri yra susijusi per bendrai valdomas įmones ir gali kontroliuoti viena kitą bei daryti įtaką sprendimų priėmimui. Bendrovės turtas buvo ne perimtas, o parduotas dėl objektyvių priežasčių.

327. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu yra deklaratyvus ir neatitinkantis šio instituto paskirties. Teismas nenustatė, kad bendrovės turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę nei rinkos kainą. Ginčyti bendrovės turto perleidimo sandorių nėra galimybių, tad vienintelė bankroto pripažinimo tyčiniu pasekmė bus jos (bendrovės) sandorių, sudarytų 5 metų laikotarpyje, patikrinimas, kuriais bendrovės tyčinis bankrotas nebuvo grindžiamas.

33Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime prašo atskiruosius skundus tenkinti. Nurodo, kad sutinka su suinteresuoto asmens BUAB JKK „Kabotažas“ atskirajame skunde išdėstytais argumentais.

34Suinteresuotas asmuo BUAB JKK „Kabotažas“ atsiliepime prašo suinteresuoto asmens A. V. skundą tenkinti. Nurodo, kad pritaria A. V. skundo argumentams.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

36Atskirieji skundai netenkintini. Byla nutrauktina.

37CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

38Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria neteismine tvarka nagrinėjamas UAB JKK „Kabotažas“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

39Dėl Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, sprendžiant įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimus ne teismo tvarka vykdomoje įmonės bankroto procedūroje

40Šioje byloje esminis klausimas – kieno (teismo ar kreditorių susirinkimo) kompetencijai įstatymas priskiria įmonės tyčinio bankroto klausimo svarstymą, jei bankroto procesas vykdomas ne teismo tvarka.

41Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant analogišką klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1181/2014), suformuota teisės taikymo taisyklė pagal kurią tyčinio bankroto klausimo svarstymas bankroto bylą nagrinėjant ne teismo tvarka priskirtas išimtinai teismo kompetencijai. Nors ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad vykdant bankroto procedūras ne teismo tvarka, teismo kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas, teismas išaiškino, kad ši nuostata netaikytina svarstant tyčinio bankroto klausimą, nes ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrovės bankrotą tyčiniu gali pripažinti tik teismas. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama taip, kad kreditorių susirinkimas ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso atveju svarsto ir sprendžia tik tokius teismo kompetencijai priskirtus klausimus, kurie betarpiškai susiję tik su bankroto proceso metu vykdomomis procedūromis. Įvertinęs, kad tyčinio bankroto konstatavimas sukelia tam tikras pasekmes (likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, bendrovės kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali pareikšti ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo iš asmens (asmenų), dėl kurio (kurių), veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu įmonės kreditoriui (kreditoriams) prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo), teismas konstatavo, kad tyčinio bankroto klausimo svarstymas negali būti prilygintas klausimų, susijusių su konkrečiomis bankroto proceso procedūromis, svarstymui, kaip tai numatyta ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalies nuostatoje.

42Teismų precedentų kūrimo, galiojimo bei keitimo taisykles suformulavo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (LR Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas byloje Nr. 26/07, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas byloje Nr. 33/03 ir kt.), jas nuosekliai plėtoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-2012, 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. spalio 10 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2012, pažymėjo, jog tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamas, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, juos aiškiai ir racionaliai argumentuojant. Kai aukštesnės ar tos pačios grandies teismo sprendimas analogiškoje byloje priimtas padarius aiškią teisės taikymo klaidą, bylą nagrinėjantis teismas privalo ne juo vadovautis, bet tinkamai taikyti teisės normas, kartu argumentuojant, kodėl nesivadovaujama atitinkamu teismo sprendimu ar jo dalimi.

43Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas ir teisinis poreikis nukrypti nuo anksčiau sukurto teismo precedento, sprendžiant teismo ar kreditorių susirinkimo kompetencijai (bylos priskirtinumas) įstatymas priskiria įmonės tyčinio bankroto nustatymo klausimą, jei bankroto procesas yra vykdomas ne teismo tvarka.

44Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų prijungimo

45Suinteresuotas asmuo A. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – duomenis iš I. J. profilio socialiniame tinkle Facebook (t. 4, b. l. 127), kuriuo grindžia skundo argumentą dėl pareiškėjų Z. J. ir UAB „Rafesa“ sąsajų su bendrovės kreditoriais S. P., R. J. ir pastarojo šeimos nariais. Suinteresuotas asmuo BUAB JKK „Kabotažas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė 2015 m. rugpjūčio 28 d. UAB „Blaze systems“ prašymą, kuriuo ginčija pareiškėjo UAB „Rafesa“ reikalavimo teisę į BUAB JKK „Kabotažas“ (t. 4, b. l. 138). 2016 m. sausio 14 d. BUAB JKK „Kabotažas“ pateikė teismui rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus – 2015 m. rugsėjo 8 d. ieškinį, pateiktą Kauno apylinkės teismui, dėl UAB „Blaze systems“ ir UAB „Rafesa“ 2015 m. vasario 24 d. sudarytos reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2015 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant UAB „Rafesa“ atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su kreditoriaus UAB „Blaze systems“ pakeitimu UAB JKK „Kabotažas“ bankroto byloje, ir Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį dėl įrodymų išreikalavimo (civilinė byla Nr. e2-952-918/2016) (t. 4, b. l. 158-170). 2015 m. gruodžio 22 d. suinteresuotas asmuo – BUAB JKK „Kabotažas“ kreditorius – advokatų kontora Varul ir partneriai pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą (t. 4, b. l. 149-152). 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjai Z. J. ir UAB „Rafesa“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose atsikerta į suinteresuotų asmenų skundų ir BUAB JKK „Kabotažas“ rašytinių paaiškinimų argumentus dėl pareiškėjo UAB „Rafesa“ finansinio reikalavimo bendrovei nepagrįstumo, dėl pareiškėjų teisės reikšti prašymą dėl tyčinio UAB JKK „Kabotažas“ bankroto pripažinimo etc. (t. 4, b. l. 171-207).

46CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, kad byloje egzistuoja viešasis interesas, kad apie naujus įrodymus suinteresuotam asmeniui BUAB JKK „Kabotažas“ tapo žinoma po skundžiamos nutarties priėmimo (šią aplinkybę patvirtina BUAB JKK „Kabotažas“ pateiktų dokumentų sudarymo (sukūrimo) datos), BUAB JKK „Kabotažas“ pateikti papildomi dokumentai priimami (CPK 177, 314 str.). Įvertinusi suinteresuoto asmens A. V. pateikto įrodymo – I. J. profilio socialiniame tinkle Facebook išrašo sąsajumą su nagrinėjama byla bei nenustačiusi A. V. procesiniuose veiksmuose piktnaudžiavimo dėl nesavalaikio šio dokumento pateikimo, teisėjų kolegija prijungia prie bylos minėtą išrašą. Teisėjų kolegija priima ir suinteresuotų asmenų BUAB JKK „Kabotažas“, advokatų kontoros Varul ir partneriai bei pareiškėjų Z. J. ir UAB „Rafesa“ pateiktus rašytinius paaiškinimus, nes tokią teisę (teikti teismui paaiškinimus raštu ir žodžiu) bylos šalis (dalyvis) turi CPK 42 straipsnio, 47 straipsnio 2 dalies ir 302 straipsnio nustatytais pagrindais.

47Dėl subjekto, kuriam priskirtinas nagrinėti neteismine tvarka vykdomo bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas

48Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014).

49ĮBĮ 13 straipsnis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis šiuo įstatymu, o teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Ši specialioji bankroto procesą ne teismo tvarka reglamentuojanti teisės norma nenustato jokių kreditorių susirinkimui priskirtinų nagrinėti klausimų išimčių. ĮBĮ 13 straipsnio atžvilgiu tyčinį bankrotą reglamentuojantis ĮBĮ 20 straipsnis yra bendroji norma. Nors pagal ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalį, teismas, esant šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu, tačiau tokia minėtos normos formuluotė neteikia pagrindo spręsti, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu gali būti priskirtas išimtinai teismo kompetencijai. Tokią išvadą patvirtina tiek lingvistinis, tiek ir sisteminis bei teleologinis (įstatymo tikslo bei įstatymų leidėjo ketinimų) ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos aiškinimas. Visų pirma, pačioje normoje (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje) nurodoma, jog tyčinį bankrotą nustato įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas, t.y. apie teismo kompetenciją nagrinėti tyčinio bankroto nustatymo klausimą nurodoma tik tais atvejais, kai bankroto bylą nagrinėja teismas. Taigi, šioje normoje nėra jokių užuominų, jog tyčinio bankroto klausimas yra išskirtinės reikšmės vykdomoje bankroto procedūroje klausimas ir kad teismas šį klausimą sprendžia taip pat vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka. Antra, kreditorių susirinkimas, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, sprendžia visą eilę bankroto proceso klausimų, kurie savo padariniais yra žymiai reikšmingesni, nei įmonės tyčinio bankroto požymių nustatymas. Pavyzdžiui, pats bankroto bylos iškėlimas kreditorių susirinkimo nutarimu sukelia atitinkamus materialiuosius teisinius padarinius: keičiasi įmonės teisinis statusas, pripažįstamas įmonės nemokumas, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, atleidžiami įmonės darbuotojai, per nustatytą terminą reiškiami ir tvirtinami kreditorių finansiniai reikalavimai, nutraukiamas netesybų ir palūkanų skaičiavimas pagal prievoles, pasibaigia prievolių įvykdymo terminai, sprendžiama dėl įmonės sudarytų sutarčių galiojimo, dėl komercinės – ūkinės veiklos tęsimo, įmonės pabaigos ir kt. Tuo tarpu konstatavus tyčinį įmonės bankrotą, sukeliami tik procesiniai teisiniai padariniai. ĮBĮ 20 nustato tokius bankroto pripažinimo tyčiniu procesinius teisinius padarinius: administratorius privalo patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); įsiteisėjus nutarčiai dėl tyčinio bankroto, teismas turi informuoti prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat informuoti Vyriausybės įgaliotą instituciją dėl informacijos apie priimtą teismo nutartį dėl tyčinio bankroto paskelbimo savo interneto svetainėje (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis); galima reikšti ieškinius dėl žalos atlyginimo asmenims, dėl kurių veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas ir nagrinėjant tokius ieškinius laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai (ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalis). Jokių kitų teisinių padarinių, taip pat ir jokių materialiųjų teisinių padarinių, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nesukelia. Taigi, įmonės tyčinio bankroto pripažinimas, kaip vienas iš įmonės bankroto procedūros vykdymo padarinių, šiais aspektais netgi yra mažiau reikšmingas, nei minėtų kitų bankroto proceso metu vykdomų procedūrų sukeliami teisiniai padariniai. Tuo labiau, net ir nepripažinus tyčinio bankroto, administratorius ir kreditoriai (tiek teisminiame bankroto procese, tiek ir bankroto procese ne teismo tvarka) gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus įmonės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo etc. Net ir nepripažinus bankroto tyčiniu, administratoriui nedraudžiama patikrinti ir ginčyti, jei yra pagrindas bei nepraleistas įstatymuose nustatytas terminas, įmonės sandorius už daugiau nei 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo gali reikalauti ir jos (įmonės) kreditoriai (ĮBĮ 21-23 straipsniai) nepriklausomai nuo fakto, pripažintas įmonės bankrotas tyčiniu, ar ne.

50Taigi, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti savitikslis. Šia procesine priemone suinteresuoti asmenys (kreditoriai, bankroto administratorius) turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą, padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu įmonės valdymu ar neteisėtų sandorių sudarymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ne tik reikšdami prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Pripažinus įmonės bankrotą tyčiniu, savaime nėra išsprendžiamas šio klausimo (dėl įmonės tyčinio bankroto) nagrinėjimo metu analizuotų sandorių galiojimo, žalos priteisimo iš blogu įmonės valdymu ar neteisėtų sandorių sudarymu kaltinamų asmenų klausimai. Tai gali būti padaryta tik reiškiant atskirus ieškinius dėl konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais ar žalos atlyginimo, įrodant sandorių negaliojimo pagrindus bei civilinės atsakomybės sąlygas. Tačiau, kaip minėta, net ir nepripažinus įmonės bankroto tyčiniu, tokius ieškinius reikšti yra galima ir tokie teisių gynimo būdai pažeistoms teisėms ginti praktikoje dažnai naudojami, t. y. įmonės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą.

51Esant tokioms aplinkybėms, neatrodytų pagrįstu tyčinio bankroto, kaip vienos iš bankroto procedūros, išskyrimas bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka, kurią išimtinai ir tiesiogiai turėtų vykdyti tik teismas. Tokia išvada būtų pateisinama nebent tais atvejais, jeigu įstatymas nustatytų, kad ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje kilus ginčams tarp jos dalyvių, ne teismo procedūra baigiasi ir visos bankroto bylos nagrinėjimas perduodamas teismui. Tačiau toks reglamentavimas įstatyme nenustatytas ir išimčių dėl tyčinio bankroto klausimą sprendžiančio subjekto, vykdant bankroto procesą ne teismo tvarka, įstatymas nenustato. Priešingas aiškinimas paneigtų bankroto proceso ne teismo tvarka esmę ir paskirtį – vykdyti tokį bankroto procesą operatyviai ir ekonomiškai tais atvejais, kai tarp šio proceso dalyvių (skolininkų ir kreditorių ar tarp kreditorių) nekyla esminių ginčų. Pagal ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalį bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus. Jeigu tokių ginčų tarp bankroto proceso dalyvių esama, tai apie juos turėtų būti nurodyta jau pradinėje bankroto bylos ne teismo tvarka inicijavimo stadijoje, ginčijant tokią procedūrą - bankroto bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka galimybę, t.y. skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą vykdyti įmonės bankroto procesą ne teismo tvarka.

52Toks ĮBĮ nuostatų dėl tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimo priskirtinumo aiškinimas nepaneigia suinteresuotų asmenų teisės pasinaudoti teise į veiksmingą teisminę gynybą ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje visais anksčiau aptartais atvejais. Kreditorių susirinkimo nutarimai, priimti visais esminiais bankroto procedūros klausimais, gali būti skundžiami teismui: tiek nutarimas iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, tiek nutarimai dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti, dėl įmonės komercinės – ūkinės veiklos, įmonės sudarytų sandorių vykdymo ar nutraukimo, administratoriaus atstatydinimo, taikos sutarties sudarymo, bankroto bylos nutraukimo ir kiti, įskaitant ir nutarimą dėl pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Taigi, jeigu kreditorių susirinkimas priėmė nutarimą iškelti bankroto bylą ir šis nutarimas įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytas, vėliau visos bankroto procedūros, taip pat ir įmonės privedimo prie bankroto tyčia pripažinimo procedūra, visų pirma, vykdoma kreditorių susirinkimo. Įmonės privedimo prie bankroto tyčia klausimą pirmiausiai turėtų išnagrinėti ir argumentuotai išspręsti patys kreditoriai balsų dauguma kreditorių susirinkime. Nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl įmonės tyčinio bankroto pripažinimo ar atsisakymo tyčinį bankrotą pripažinti, suinteresuoti asmenys (bankroto administratorius, kreditoriai, buvęs įmonės vadovas ar dalyviai, kurių veiksmų teisėtumo klausimas nagrinėjamas tyčinio bankroto procedūroje) turi teisę atitinkamą nutarimą skųsti teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Išimties nustatymas ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje tyčinio bankroto klausimą perduoti spręsti tiesiogiai teismui sudarytų sąlygas atskiriems kreditoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims užvesti neracionalius, savitikslius teisminius procesus, nors anksčiau jie neginčijo bankroto bylos pradėjimo ne teismo tvarka. Tai nepagrįstai užtęstų bankroto procedūrų vykdymą ir jas pabrangintų.

53Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad BUAB JKK „Kabotažas“ kreditorių susirinkime inicijavo bendrovės tyčinio bankroto pripažinimo procedūrą, kad kreditorių susirinkimas būtų priėmęs atitinkamą sprendimą šiuo klausimu, o su prašymu įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu tiesiogiai kreipėsi į teismą. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Civilinio proceso teisėtumo, ieškinio atsisakymo bei civilinės bylos nutraukimo pagrindų egzistavimą, teismas kontroliuoja ex officio. Todėl pareiškėjų pateiktą prašymą dėl UAB JKK „Kabotažas“ bankroto pripažinimo tyčiniu pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, o jį priėmęs ir nustatęs, kad toks prašymas nenagrinėtinas teisme, teismas turėjo nutraukti bylą pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą.

54Suinteresuotieji asmenys atskiraisiais skundais kvestionuoja pareiškėjų, kurie kreditorių susirinkimo nutarimu nebuvo įtraukti į bendrovės kreditorių sąrašą, reikalavimų BUAB JKK „Kabotažas“ teisėtumą. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai įgijo nuosavybės teises į jiems (pareiškėjams) perleistus buvusių bendrovės kreditorių – advokato G. P. ir UAB „Blaze systems“ – finansinius reikalavimus bendrovei. Nei teismui, nei administratoriui nebuvo pateikti finansinių reikalavimų kainas ir jų sumokėjimą patvirtinantys įrodymai. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad minėtų įrodymų byloje nėra. Į bylą yra pateiktos 2014 m. gruodžio 18 d. advokato G. P. ir pareiškėjo Z. J. sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis (t. 1, b. l. 152-153) bei 2015 m. vasario 24 d. tarp UAB „Blaze systems“ ir pareiškėjos UAB „Rafesa“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartis (t. 3, b. l. 63-64) patvirtina, kad pareiškėjai įgijo pradinių kreditorių turėtas finansinių reikalavimų teises į BUAB JKK „Kabotažas“ (CK 6.101 straipsnis). Apie minėtas sutartis pareiškėjai atitinkamai 2014 m. gruodžio 18 d. bei 2015 m. vasario 25 d. pranešimais informavo skolininko bankroto administratorių – UAB „Posterus“ (CK 6.109 straipsnio 1 dalis) (t. 1, b. l. 151, t. 3, b. l. 63). Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinių bendrovės kreditorių – advokato G. P. ir UAB „Blaze systems“ reikalavimai pareiškėjams nebūtų perleisti ar minėtos sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis, teisinis ginčas pagal UAB „Blaze systems“ ieškinį UAB „Rafesa“ dėl 2015 m. vasario 24 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra išnagrinėtas. Iki kreditorių susirinkimo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo pareiškėjai į įmonės kreditorių sąrašą įtraukti nebuvo, taigi jų teisinio statuso įmonės bankroto byloje klausimas nėra išspręstas. Tačiau nagrinėjamu atveju aplinkybė, ar pareiškėjai turi kreditoriaus ir dalyvaujančio byloje asmens teisinį statusą bei teisinį suinteresuotumą byloje sprendžiamais klausimais, nėra esminė, nes, atsižvelgiant į anksčiau konstatuotas bylos aplinkybes, nelemia teisinio rezultato nagrinėjamoje byloje ir nėra kliūtimi teisingai išspręsti klausimą dėl įmonės tyčinio bankroto. Pagrindinis klausimas šioje byloje, kaip minėta, kreditorių susirinkimui ar teismui priskirtinas klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ne teismo tvarka vykdomoje bankroto procedūroje. Pripažinus, jog šis klausimas priskirtinas teismui, tokiu atveju esminės reikšmės neturi formali aplinkybė, jog teismui įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu inicijuoja kreditorių bei dalyvaujančių byloje asmenų statuso neturintys asmenys, nes, nustatęs tam pagrindą, tyčinį bankrotą teismas gali konstatuoti ir savo iniciatyva. Pripažinus kreditorių susirinkimo kompetenciją dėl įmonės tyčinio bankroto klausimo sprendimo, juo labiau tampa neaktualiu faktas, jog pareiškėjai neturi teisinio suinteresuotumo keliamu klausimu, nes tokiu atveju byla nutraukiama, kaip nenagrinėtina teisme.

55Suinteresuotas asmuo A. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kreditorių galimybės inicijuoti tyčinio bankroto klausimo svarstymą po kreditorių susirinkimo nutarimo dėl įmonės pabaigos. Teigia, kad tokia išvada prieštarauja susiformavusiai teismų praktikai analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-117/2010; 2009 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-735/2009; 2007 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-74/2007). Teisėjų kolegija šiuos argumentus pripažįsta iš esmės pagrįstais ir atkreipia dėmesį, jog įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo inicijavimas įstatymo yra ribojamas tam tikra bankroto proceso stadija. Jeigu bankroto procedūra vykdoma teismo tvarka, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu yra pagrindas inicijuoti tik iki įsiteisėja teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Kai bankroto procedūra vykdoma ne teismo tvarka, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu yra pagrindas inicijuoti iki yra priimtas kreditorių susirinkimo nutarimas dėl įmonės pabaigos ir iki baigiasi šio kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo teismui terminas. Toks aiškinimas pagrįstas galiojančiu teisiniu reguliavimu, kad, priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu ir jokios su įmonės bankroto procesu susijusios procedūros negali būti tęsiamos. Šioje bankroto proceso stadijoje atlikti tam tikras procedūras neturi būti ir jokio teisinio intereso bei poreikio, nes priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos galima tik tuo atveju, kai visos kreditoriams, administratoriui, įmonės savininkams reikšmingos procedūros yra užbaigtos (išspręsti kreditorių reikalavimų tvirtinimo, įmonės sandorių teisėtumo, skolų išieškojimo iš debitorių, įmonei padarytos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, įmonės turto pardavimo ir paskirstymo kreditoriams ir visi kiti klausimai). Pavyzdžiui, dėl tos priežasties ir ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kreditorių ir jų sąrašo tikslinimai yra galimi tik iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos. Po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo administratorius tik atlieka veiksmus, susijusius su bankrutavusios ir dėl bankroto likviduotos įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 5 dalį administratorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos įsiteisėjimo dienos arba nuo kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dienos (kai vykdoma bankroto procedūra ne teismo tvarka) pateikia prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti dėl bankroto likviduotą įmonę. Pripažinimas, jog po sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo dar galima inicijuoti klausimo dėl įmonės tyčinio bankroto nagrinėjimą, ne tik prieštarautų anksčiau aptartam teisiniam reguliavimui, bet ir paneigtų bankroto proceso, jo atskirų nuosekliai vykdomų procedūrų ir stadijų esmę bei paskirtį.

56Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai klausimą dėl neteisminiu būdu vykdomo UAB JKK „Kabotažas“ bankroto pripažinimo tyčiniu teisme inicijavo po 2014 m. gruodžio 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo, kuriuo kreditoriai nutarė bendrovę pripažinti pasibaigusia ir išregistruoti iš juridinių asmenų registro. Šis kreditorių susirinkimo sprendimas teismui skundžiamas nebuvo, taigi nėra nuginčytas ir yra galiojantis. Nors kreditorių sprendimas dėl įmonės pabaigos jau buvo priimtas, tačiau pareiškėjo Z. J. prašymo dėl tyčinio UAB JKK „Kabotažas“ bankroto pripažinimo pateikimo teismui metu – 2014 m. gruodžio 29 d. bendrovė nebuvo išregistruota, o 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi teismas byloje pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė UAB JKK „Kabotažas“ administratoriui, jo įgaliotiems asmenims ir bendrovės kreditorių susirinkimui atlikti kokius nors veiksmus, susijusius su bendrovės likvidavimu, pabaiga ir išregistravimu iš juridinių asmenų registro, įpareigojo sustabdyti minėtų procedūrų vykdymą (t. 1, b. l. 164-165). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjų prašymas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu negalėjo būti tenkinamas ir dėl nustatyto byloje fakto, jog prašymas pateiktas jau po kreditorių susirinkimo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo.

57Teisėjų kolegija anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir pritaikė ĮBĮ nuostatas, reglamentuojančias ne teismo tvarka vykdomo bankroto proceso procedūras. Kaip minėta, vykdant bankrotą ne teismo tvarka, klausimas dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia, visų pirma, nagrinėtinas kreditorių susirinkimo ir tik nesutikdami su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl tyčinio bankroto pripažinimo ar atsisakymo tyčinį bankrotą pripažinti, suinteresuoti asmenys turi teisę atitinkamą kreditorių susirinkimo nutarimą skųsti teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis). Dėl to suinteresuotųjų asmenų skundžiama teismo nutartis naikintina ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 302 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

58Esant tokiam bylos procesinės baigties rezultatui, teisėjų kolegija nevertina ir nepasisako dėl kitų atskirųjų skundų argumentų.

59Nutraukus bylą, panaikinamos pareiškėjų reikalavimams užtikrinti teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nes neliko objekto, kuriam apsaugoti laikinosios apsaugos priemonės galėtų būti taikomos (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 144 straipsnio 1 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukus bylą, perskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

62CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

63Pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl UAB JKK „Kabotažas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dėl to suinteresuoti asmenys patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurias pareiškėjai privalo atlyginti.

64Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė duomenis, kad už procesinių dokumentų paruošimą, teisines konsultacijas ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme patyrė 3 630 Eur (t. 4, b. l. 78-80), o už atskirąjį skundą – 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 4, b. l. 128-129). Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme A. V. advokatas parengė ir pateikė teismui du procesinius dokumentus – atsiliepimus į ieškinį bei pareiškimą dėl liudytojų apklausos, taip pat atstovavo savo klientą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė – 8 valandos. Suinteresuoto asmens prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir kiekį, viršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) nustatytus tokių paslaugų maksimalius dydžius, todėl A. V. priteistina suma mažintina iki 2 000 Eur. Bylinėjimosi išlaidų už atskirąjį skundą dydis taip pat viršija rekomendacijose už šio procesinio dokumento parengimą nustatytą maksimalų dydį (8.15 punktas). Nors suinteresuoto asmens pateiktas skundas didelės apimties, tačiau jame iš esmės atkartoti A. V. atsiliepimo į pareiškėjų prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu argumentai, 1 936 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas visa apimtimi neatitiktų Rekomendacijų, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl A. V. priteistina jų dalis – 300 Eur (CPK 98 straipsnis). Suinteresuotam asmeniui atlygintinos išlaidos lygiomis dalimis priteisiamos iš pareiškėjų.

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 150 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi

Nutarė

66Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą Nr. B2-936-253/2015 nutraukti.

67Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

68Priteisti iš pareiškėjų Z. J. (a. k. ( - ) ir uždarosios akcinės bendrovės „Rafesa“ (j. a. k. 303376217) suinteresuoto asmens A. V. (a. k. ( - ) naudai po 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. UAB JKK „Kabotažas“ kreditorių susirinkimo 2014 m. sausio 2 d. nutarimu... 4. Pareiškėjai Z. J. ir UAB „Rafesa“ pateikė teismui prašymą pripažinti... 5. Prašymą UAB JKK „Kabotažas“ bankrotą pripažinti tyčiniu pareiškėjai... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi UAB JKK... 8. Dėl pareiškėjų teisės reikšti reikalavimą dėl bankroto pripažinimo... 9. Teismas nesutiko su suinteresuotų asmenų – BUAB JKK „Kabotažas“... 10. Dėl tyčinio bankroto.... 11. UAB JKK „Kabotažas“ 2012 m. spalio 31 d. balanso pagrindu teismas... 12. Teismas nesutiko su pareiškėjų pozicija, kad bendrovės nekilnojamasis... 13. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo A. V. prašo panaikinti Klaipėdos... 14. 1. Teismo išvada, kad pareiškėjų neįtraukimas į kreditorių sąrašą... 15. 2. ĮBĮ nustato imperatyvų draudimą po teismo sprendimo dėl įmonės... 16. 3. Pareiškėjai neįrodė, kad įgijo nuosavybės teises į jiems... 17. 4. Tyčinio bankroto inicijavimo metu bankrutavusios UAB JKK „Kabotažas“... 18. 5. Teismas nepagrindė savo išvados, kad po kreditorių susirinkimo nutarimo... 19. 6. Pareiškėjai finansinius reikalavimus į bendrovę įgijo tam, kad nebūtų... 20. 7. ĮBĮ nustatyta tyčinio bankroto sąvoka siejama ne su bet kokiais... 21. 8. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ – didžiausios UAB JKK „Kabotažas“... 22. 9. Teismas taip pat neįvertino ir nepasisakė, ar 2012 m. spalio 29 d., 2012... 23. 10. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bendrovės turtas – stalių dirbtuvės... 24. 11. Teismas, spręsdamas dėl asmenų, perėmusių bendrovės turtą,... 25. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo BUAB JKK „Kabotažas“ prašo... 26. 1. Teismas nevertino argumentų, kad UAB „Rafesa“ negali būti laikoma... 27. 2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimą dėl pareiškėjų finansinių... 28. 3. Įstatymas nenustato galimybės atnaujinti bankroto procesą, atkurti... 29. 4. Aplinkybė, kad bendrovė, jos valdymą perduodant A. V., buvo nemoki,... 30. 5. Teismas nepagrįstai konstatavo esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 4... 31. 6. Skundžiama nutartis nepagrįstai grindžiama tuo, kad bendrovės turto... 32. 7. Bendrovės bankroto pripažinimas tyčiniu yra deklaratyvus ir... 33. Suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime prašo atskiruosius skundus tenkinti.... 34. Suinteresuotas asmuo BUAB JKK „Kabotažas“ atsiliepime prašo suinteresuoto... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 36. Atskirieji skundai netenkintini. Byla nutrauktina.... 37. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 38. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 39. Dėl Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, sprendžiant įmonės bankroto... 40. Šioje byloje esminis klausimas – kieno (teismo ar kreditorių susirinkimo)... 41. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant analogišką klausimą... 42. Teismų precedentų kūrimo, galiojimo bei keitimo taisykles suformulavo... 43. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas ir teisinis poreikis nukrypti nuo... 44. Dėl naujų įrodymų, rašytinių paaiškinimų prijungimo... 45. Suinteresuotas asmuo A. V. kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį... 46. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako... 47. Dėl subjekto, kuriam priskirtinas nagrinėti neteismine tvarka vykdomo... 48. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai... 49. ĮBĮ 13 straipsnis nustato, kad ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos... 50. Taigi, įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra ir negali būti... 51. Esant tokioms aplinkybėms, neatrodytų pagrįstu tyčinio bankroto, kaip... 52. Toks ĮBĮ nuostatų dėl tyčinio bankroto klausimo nagrinėjimo priskirtinumo... 53. Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad BUAB JKK „Kabotažas“ kreditorių... 54. Suinteresuotieji asmenys atskiraisiais skundais kvestionuoja pareiškėjų,... 55. Suinteresuotas asmuo A. V. nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada... 56. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai klausimą dėl... 57. Teisėjų kolegija anksčiau nurodytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad... 58. Esant tokiam bylos procesinės baigties rezultatui, teisėjų kolegija... 59. Nutraukus bylą, panaikinamos pareiškėjų reikalavimams užtikrinti teismo... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį ir nutraukus bylą,... 62. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo... 63. Pareiškėjai neturėjo teisės kreiptis į teismą su prašymu dėl UAB JKK... 64. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė duomenis, kad už procesinių dokumentų... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 66. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir... 67. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi byloje... 68. Priteisti iš pareiškėjų Z. J. (a. k. ( - ) ir uždarosios akcinės...