Byla 1A-90-360-2014
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nuosprendžio, kuriuo D. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 202 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Stasio Valužio, sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, išteisintojo gynėjui advokatui Raimondui Kivyliui, išteisintajam D. L.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nuosprendžio, kuriuo D. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d., 202 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių,

Nustatė

3D. L. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės, o būtent:

4jis, turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės - gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad vykdant individualią veiklą privaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Mokesčių mokėtojų registre ir mokėti gyventojų pajamų mokestį, apgaule, laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2010-10-08 pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovės „( - )", registracijos numeris 318407-96, įregistruotos 2005-10-21 Oregono valstijoje, JAV, vardu bei laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-10-31 pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovės „( - )", registracijos numeris ( - ), įregistruotos 2009-04-07 Oregono valstijoje, JAV, vardu, taip apsunkindamas savo asmens identifikavimą, vykdė prekybą polietileno medžiagomis bei gaminiais: laikotarpiu nuo 2005-12-02 iki 2010-06-17 ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu 419 atvejais įsigijo polietileno medžiagų ir gaminių už 11.428.086,95 Lt, iš jų: 214 atvejais už 7379290,76 Lt iš UAB „( - )", 134 atvejais už 2612258,79 Lt iš UAB „( - )", 44 atvejais už 513516,95 Lt iš UAB „( - )", 7 atvejais už 116447,69 Lt iš AB „( - )", 2 atvejais už 24596,54 Lt iš UAB „( - )", l atveju už 27035,42 Lt iš UAB „( - )", 4 atvejais už 235979,47 Lt iš UAB „( - )", 2 atvejais už 37694,29 Lt iš užsienio įmonės „( - )", 11 atvejų už 481267,04 Lt iš UAB „( - )", kuriuos ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu realizavo ir už realizuotas prekes 2005-12-14 - 2010-09-02 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 283 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 15.446.639,28 Lt (4469685,89 Eurų, kurių vertė 15.432.931,44 Lt ir 2967,00 GBR (Didžiosios Britanijos svarų sterlingų), kurių vertė 13.707,84 Lt) pajamų, iš jų: per 3 kartus gavo 18.002,00 Eurų, kas sudaro 62.157,31 Lt iš užsienio įmonės „( - )"; per 205 kartus gavo 4.098.537,55 Eurų, kas sudaro 14.151.430,45 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per 24 kartus gavo 178.744,61 Eurų, kas sudaro 617.169,39 Lt iš Norvegijos įmonės „( - ); per 2 kartus gavo 19.000,00 Eurų, kas sudaro 65.603,20 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per l kartą gavo 7.561,50 Eurų, kas sudaro 26.108,34 Lt iš Norvegijos įmonės „( - ) per 3 kartus gavo 6.012,36 Eurų, kas sudaro 20.759,48 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ); per 45 kartus gavo 141.827,87 Eurų 489.703,27 Lt iš kitų pirkėjų; 2.967,00 GBR, kas sudaro 13.707,84 Lt iš įmonės „( - )"; laikotarpiu nuo 2010-05-21 iki 2010-10-16 ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu 26 atvejais įsigijo polietileno medžiagų ir gaminių už 376.768,28 Lt, iš jų: 17 atvejų už 197.187,85 Lt iš UAB „( - )", 3 atvejais už 8.503,25 Lt iš UAB „( - )", 6 atvejais už 171.077,18 Lt iš AB „( - )", kuriuos ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" realizavo ir už realizuotas prekes 2010-06-08 - 2010-10-28 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) AŠ „Aizkraukles banką" (reg. Nr. 50003149401, Elizabetės g. 23, Ryga, Latvijos Respublika), kuria pats disponavo, per 22 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 385.384,57 Eurų, kas sudaro 1.330.655,84 Lt pajamų, iš jų: per 18 kartų gavo 346.190,27 Eurų, kas sudaro 1.195.325,76 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ); per 4 kartus gavo 39.194,30 Eurų, kas sudaro 135.330,08 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ), šių pirkimo-pardavimo operacijų duomenų neįtraukė į savo, kaip asmens vykdančio individualią veiklą buhalterinę apskaitą, gautų pajamų 16.777.295,12 Lt ir leidžiamų atskaitymų, susijusių su individualios veiklos pajamų gavimu arba uždirbimu 13.624.792,17 Lt nedeklaravo savo Gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose už 2005 - 2010 metus, nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 472.875,44 Lt gyventojų pajamų mokesčio.

5Be to, D. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos bei apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

6jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr. 1225 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1059 „Dėl mokesčio mokėtojų registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mokesčių mokėtojų registro nuostatų 34.4. punktą, kuris numato, kad „Dokumentus ir duomenis apie registro objektus registrui teikia: nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą gyventojų, savarankiškai mokančių privalomojo sveikatos draudimo įmokas, nenuolatinių Lietuvos gyventojų vykdančių individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, gyventojų samdančių kitą gyventoją ar gyventojus, ir kitais mokesčių įstatymų nustatytais atvejais - gyventojas ar jo įgaliotas asmuo“, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymų Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo" patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradėjimą vykdyti individualią veiklą taisyklių" 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios privalo apsilankyti apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos miesto (rajono) skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir užpildyti fizinio asmens prašymo įregistruoti (išregistruoti) Mokesčio mokėtojų registre FR0039 formą" (galiojo iki 2008-03-30) bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Viršininko 2008 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. VA-19 „Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 373 „Dėl pranešimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo veiklos pradžią, šio gyventojo veiklos vykdymo pažymos, taip pat nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymos išdavimo taisyklių bei su tuo susijusių formų patvirtinimo" pakeitimo" patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių" 4 punkto nuostatas, kurios numato, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos A VMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo (registruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4d. įsakymu Nr. VA-29. Kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą", laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2010-10-31 Klaipėdoje, tyčia, siekdamas gauti pajamų, neįsiregistravęs individualios veiklos, veikdamas ribotos atsakomybės bendrovių „( - )" bei „( - )" vardu, versliškai ir stambiu mastu vykdė polietileno medžiagų bei gaminių pirkimą-pardavimą ir gavo iš šios veiklos 16.777.295,12 Lt pajamų, tame tarpe: 2005-12-14 - 2010-09-02 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 283 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 15.446.639,28 Lt (4469685,89 Eurų), kurių vertė 15.432.931,44 Lt ir 2967,00 GBR, kurių vertė 13.707,84 Lt) pajamų, iš jų: per 3 kartus gavo 18.002,00 Eurų, kas sudaro 62.157,31 Lt iš užsienio įmonės „( - )"; per 205 kartus gavo 4.098.537,55 Eurų, kas sudaro 14.151.430,45 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per 24 kartus gavo 178.744,61 Eurų, kas sudaro 617.169,39 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per 2 kartus gavo 19.000,00 Eurų, kas sudaro 65.603,20 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )."; per l kartą gavo 7.561,50 Eurų, kas sudaro 26.108,34 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per 3 kartus gavo 6.012,36 Eurų, kas sudaro 20.759,48 Lt iš Norvegijos įmonės ( - )"; per 45 kartus gavo 141.827,87 Eurų 489.703,27 Lt iš kitų pirkėjų; 2.967,00 GBR, kas sudaro 13.707,84 Lt iš įmonės „( - )", už realizuotas prekes; 2010-06-08 - 2010-10-28 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) AŠ „Aizkraukles banką" (reg. Nr. 50003149401, Elizabetės g. 23, Ryga, Latvijos Respublika), kuria pats disponavo, per 22 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 385.384,57 Eurų, kas sudaro 1.330.655,84 Lt pajamų, iš jų: per 18 kartų gavo 346.190,27 Eurų, kas sudaro 1.195.325,76 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ); per 4 kartus gavo 39.194,30 Eurų, kas sudaro 135.330,08 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ).

7Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad privalėdamas pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 l straipsnio l dalies nuostatas, kurios numato, kad „Šis įstatymas nustato ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų išskyrus šeimynas, ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų išteklių ir mokesčių fondų ūkininkų ūkių gyventojų, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatinių Lietuvos gyventojų kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatinių Lietuvos gyventojų veikiančių per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje), užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių, esančių Lietuvos Respublikoje, (toliau - ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą" tvarkyti savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla buhalterinę apskaitą ir būdamas pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 str. 6 dalį atsakingu už savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, apskaitos tvarkymą pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 16 straipsnio l dalies nuostatas, kurios numato, kad „ Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose", laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2010-10-31, Klaipėdos mieste, apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, buhalterinę apskaitą, tai yra neįregistravęs veiklos Mokesčių mokėtojų registre, vykdė individualią veiklą pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovių „( - )" bei „( - )" vardu, tačiau į apskaitą neįtraukė apskaitos dokumentus, pagrindžiančius ūkines operacijas: 16.777.295,12 Lt pajamų ir 13.624.792,17 Lt išlaidų bei neregistravo šių ūkinių operacijų apskaitos registruose, t.y. 2005-12-14 - 2010-09-02 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 283 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 15.446.639,28 Lt (4469685,89 Eurų, kurių vertė 15.432.931,44 Lt ir 2967,00 GBR, kurių vertė 13.707,84 Lt) pajamų, iš jų: per 3 kartus gavo 18.002,00 Eurų, kas sudaro 62.157,31 Lt iš užsienio įmonės „( - )"; per 205 kartus gavo 4.098.537,55 Eurų, kas sudaro 14.151.430,45 Lt iš Norvegijos įmonės ( - )"; per 24 kartus gavo 178.744,61 Eurų, kas sudaro 617.169,39 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per 2 kartus gavo 19.000,00 Eurų, kas sudaro 65.603,20 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per l kartą gavo 7.561,50 Eurų, kas sudaro 26.108,34 Lt iš Norvegijos įmonės „( - )"; per 3 kartus gavo 6.012,36 Eurų, kas sudaro 20.759,48 Lt iš Norvegijos įmonės ( - )"; per 45 kartus gavo 141.827,87 Eurų 489.703,27 Lt iš kitų pirkėjų; 2.967,00 GBR, kas sudaro 13.707,84 Lt Lt iš įmonės „( - )" ir 2010-06-08 - 2010-10-28 laikotarpiu į ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) AS „Aizkraukles banką" (reg. Nr. 50003149401, Elizabetės g. 23, Ryga, Latvijos Respublika), kuria pats disponavo, per 22 kartus pirkėjų banko mokėjimo pavedimais gavo 385.384,57 Eurų, kas sudaro 1.330.655,84 Lt, pajamų iš jų: per 18 kartų gavo 346.190,27 Eurų, kas sudaro 1.195.325,76 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ); per 4 kartus gavo 39.194,30 Eurų, kas sudaro 135.330,08 Lt iš Norvegijos įmonės ( - ), už realizuotas prekes, tačiau neįtraukė į apkaitą šias ūkines operacijas pagrindžiančius apskaitos dokumentus bei neužregistravo šių ūkinių operacijų apskaitos registruose laikotarpiu nuo 2005-12-14 iki 2010-10-08 per ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 1333 kartus patyrė išlaidų pervesdamas banko mokėjimo pavedimais pinigines lėšas tiekėjams už prekes ir paslaugas, apmokėdamas banko paslaugas iš viso 12.354.635,90 Lt (3.471.581,20 Eurų, kas sudaro 11.986.675,57 Lt; 73.985,76 USD, kas sudaro 267.185,81 Lt ir 100.774,52 Lt), iš jų: per 157 kartus pervesdamas 2.152.876,30 Eurų už prekes UAB „( - )", per 40 kartų pervesdamas 149.220,99 Eurų už prekes UAB „( - )", per 5 kartus pervesdamas 68.344,38 Eurų už prekes UAB ( - )", per 67 kartus pervesdamas 391.261,14 Eurų už prekes UAB „( - )", per l kartą pervesdamas 2.000,00 Eurų už prekes UAB „( - )", per 130 kartų pervesdamas 670.022,89 Eurų už prekes kitiems tiekėjams, per 37 kartus pervesdamas 37.224,31 tiekėjams už transporto paslaugas, per 186 kartus sumokėdamas 631,19 Eurų banko mokesčių, per 17 kartų pervesdamas 73.715,00 USD tiekėjams už prekes ir paslaugas, per 5 kartus sumokėdamas 270,76 USD banko mokesčių, per 578 kartus sumokėdamas 15.471,08 Lt banko mokesčių, per 72 kartus sumokėdamas 59.471,44 Lt prekių ir paslaugų tiekėjams, per 37 kartus sumokėdamas 25.832,00 Lt muito mokesčių ir mokesčių už prastovas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; laikotarpiu nuo 2006-11-27 iki 2007-03-07 per ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą kortelių sąskaitą Nr. ( - ) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 6 kartus patyrė išlaidų pervesdamas mokėjimo pavedimais iš viso 46.921,06 Eurų, kas sudaro 162.009,04 Lt už prekes UAB „( - )", tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo;

8laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2007-05-30 per ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą kortelių sąskaitą Nr. ( - ) banke AB bankas „NORD/LB Lietuva", kuria pats disponavo, per 9 kartus patyrė išlaidų pervesdamas mokėjimo pavedimais iš viso 15.959,18 Eurų, kas sudaro 55.103,86 Lt už prekes ir paslaugas, iš jų: per l kartą pervesdamas 727,00 Eurų už paslaugas A. P., per l kartą pervesdamas 10.430,18 Eurų už prekes UAB „( - )"; per l kartą pervesdamas 1003,00 Eurų už paslaugas G. M., per 6 kartus pervesdamas 3799,00 Eurų už paslaugas UAB „DSV Transport", tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo;

9laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-08-31 iš AB SEB bankas mokėjimo kortelės Nr. ( - ) išduotos A. L. vardu, sąskaitos, kuria pats disponavo, išmokėjo 8.000,00 Lt už paslaugas M. K., tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-10-25 per ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu atidarytą sąskaitą Nr. ( - ) AS „Aizkraukles banką", kuria pats disponavo, per 110 kartų patyrė išlaidų pervesdamas banko mokėjimo pavedimais pinigines lėšas tiekėjams už prekes ir paslaugas, apmokėdamas banko paslaugas iš viso 1.037.043,38 Lt (299.267,00 Eurų, kas sudaro 1.035.035,50 Lt; 483,95 NOK, kas sudaro 2.007,88 Lt), iš jų: per 14 kartų pervesdamas 164.619,34 Eurų už prekes UAB „( - )", per l kartą pervesdamas 431,70 Eurų už prekes UAB „( - )", per 3 kartus pervesdamas 9.247,42 Eurų už prekes Lenkijos įmonei ( - )", per 4 kartus pervesdamas 25.343,88 Eurų už prekes AB „( - )", per 11 kartų pervesdamas 31.440,85 Eurų už prekes UAB „( - )", per 4 kartus pervesdamas 51.694,61 Eurų už prekes UAB „( - )", per 4 kartus pervesdamas 5.270,00 Eurų už prekes Turkijos įmonei, per l kartą pervesdamas 3.100,00 Eurų už prekes UAB „( - )", per l kartą pervesdamas 4.949,62 Eurų už prekes UAB „( - )", per 6 kartus pervesdamas 2.158,58 Eurų tiekėjams už transporto paslaugas, per 10 kartų sumokėdamas 1.011,00 Eurų banko mokesčių; per 4 kartus sumokėdamas 483,95 NOK banko mokesčių, tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo; laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2010-10-07 iš AS „Aizkraukles banka" mokėjimo kortelės Nr. 6763 7740 0902 9129, sąskaitos Nr. ( - ) atidarytos ribotos atsakomybės bendrovės „( - )" vardu, išmokėjo 8.000,00 Lt už paslaugas P. Ž., tačiau šias išlaidas pagrindžiančius apskaitos dokumentus į apskaitą neįtraukė bei šių ūkinių operacijų apskaitos registruose neužregistravo. Dėl padarytų pažeidimų nebuvo galima už laikotarpį nuo 2005-10-21 iki 2010-10-31 iš dalies nustatyti D. L. veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

10Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-29 nuosprendį, kuriuo D. L. išteisintas ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Pripažinti D. L. kaltu ir nuteisti pagal BK 182 str. 2 d. - 4 metus laisvės atėmimo, pagal BK 202 str. 1 d. - 2 metus laisvės atėmimo, pagal BK 222 str. 1 d. – 2 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 p. dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir galutinę bausmę paskirti 4 metus ir 6 mėnesius laisvės atėmimo, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Taip pat prašo patenkinti civilinį ieškinį ir priteisti iš D. L. Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 472875,44 Lt.

11Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis, byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atskirai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Nuosprendyje išdėstęs liudytojų ir kaltinamojo parodymus, kitą rašytinę medžiagą, Klaipėdos miesto apylinkės teismas konstatavo, kad „kaltinamasis nepadarė nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d., 202 str. 1 d., 222 str. 1 d.“ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003- 06-20 nutarime Nr.40 nurodyta, kad „Aprašomoji išteisinamojo nuosprendžio dalis turi atitikti BPK 305 str. 3 d. reikalavimus. <...> Toliau nurodoma teismo nustatytos bylos aplinkybės, svarbios priimtam sprendimui pagrįsti, įrodymų įvertinimo motyvai ir teismo išvados dėl kaltinamojo išteisinimo ir išteisinimo pagrindas“. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

12Apeliantės manymu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, „kad nėra paneigti kaltinamojo D. L. teiginiai, jog jis tik atstovavo įmones RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ ir pajamų už tai negavo (t. 17, b. l. 90). Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, jog prekių pirkimą-pardavimą, paslaugų pirkimą, muitinės procedūras, bankines operacijas atliko ne asmeniškai D. L. kaip fizinis asmuo, bet jo atstovaujamos įmonės RAB „( - )“ ir RAB „( - )“. Atsižvelgiant į tai, kad D. L. veikė ne kaip fizinis asmuo, o kaip RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ atstovas, teismas jį išteisino ne tik dėl to, kad jis išvengė didelės vertės turtinės prievolės - sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 472.875,44 Lt gyventojų pajamų mokesčio (Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.), bet ir dėl to, kad jis versliškai ar stambiu mastu ėmėsi neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla (BK 202 str. 1 d.), apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (BK 222 str. 1 d.)

13Pasak apeliantės, teismo priimtas nuosprendis prieštarauja ne tik visai bylos medžiagai, bet ir D. L. parodymams. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme D. L. davė analogiškus parodymus, t.y. kad visas bankines korteles jis gavo asmeniškai, dalį jų perdavė kitiems asmenims, pasakė jiems PIN kodus. Pavedimus JAV RAB „( - )“ vardu atlikdavo asmeniškai jis, panaudodamas internetine bankininkystę. Kiti asmenys JAV RAB „( - )“ sąskaitomis naudotis negalėjo, nes neturėjo prisijungimo kodų. Nuo sąskaitos banke atidarymo - 2005 m., plastiko gaminius iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ įsigydavo JAV RAB „( - )“ vardu ir perparduodavo Norvegijos kompanijai „( - )“. Norvegijos kompanija „( - )“ pinigus už parduotą produkciją pervesdavo į RAB „( - )“ sąskaitą AB DnB Nord banke Vilniaus skyriuje. Gavęs iš Norvegijos kompanijos „( - )“ pinigus, jis RAB „( - )“ vardu padarydavo pavedimus UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )‘, UAB „( - )“ atsiskaitydamas už gautą produkciją. Pelną, kuris likdavo RAB „( - )“ sąskaitoje, jis padalindavo pervesdamas apie 60-80 % į kortelės sąskaitą, kuria naudojosi G. V., likusią dalį į kortelės sąskaitą, kuria naudojosi jis pats. JAV RAB „( - )“ vardu Norvegijos kompanijai „( - )“ produkciją tiekė iki 2010 m. gegužės mėn. JAV RAB „( - )“ mokesčių mokėtoju Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jis neįregistravo. 2010 metų pradžioje, nutarė toliau pardavimus vykdyti Norvegijos kompanijai „( - )“ ne JAV RAB „( - )“ vardu, bet kitos tarpinės bendrovės vardu. Kodėl paaiškinti negali, tiesiog taip nutarė. JAV RAB „( - )“ buvo įregistruota 2009 m. balandžio 7 d. Ją įregistravo analogiškai per skelbimą, kurį susirado interneto svetainėje „Google“. Kontaktų, kas atidarė JAV RAB „( - )“ neišliko, steigimo dokumentai, antspaudas, jam buvo atsiųsti paštu, su šiais asmenimis jis asmeniškai susitikęs nebuvo. Apmokėjo už paslaugas pavedimu iš JAV RAB „( - )“ sąskaitos į RAB „( - )“ sąskaitą. JAV RAB „( - )“ vardu sąskaitą banke Latvijoje, Rygoje, Aizkraukles banke, atidarė asmuo įsteigęs šią bendrovę, o jam paštu atsiuntė sąskaitų numerius, kodus ir 4 korteles, o po to dar vieną kortelę. Dėl piniginių operacijų atlikimo RAB „( - )“ vardu sąskaitoje, bendraudavo su Aizkraukles banko vadybininku K. K.. JAV RAB „( - )“ kortelėmis naudojosi: viena kortele G. V., dvejomis jis, viena M. L. ir dar viena P. Ž., į kurias jis pervesdavo analogiškai, JAV RAB „( - )“ pelną, jiems kaip atlygį už jų darbą. Korteles G. V., M. L., P. Ž. perdavė jis pats, pasakė jiems kortelių PIN kodus. Pavedimus JAV RAB „( - )“ vardu atlikdavo asmeniškai jis, panaudodamas Internetine bankininkystę. Kiti asmenys JAV RAB „( - )“ sąskaitomis naudotis negalėjo, nes neturėjo prisijungimo kodų. Nuo 2010 metų gegužės mėnesio plastiko gaminius, analogiškai, iš UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ įsigydavo JAV RAB „( - )“ vardu. Šią nupirktą produkciją perparduodavo Norvegijos kompanijai „( - )“. Norvegijos kompanija „( - )“ pinigus už parduotą produkciją pervesdavo į RAB „( - )“ sąskaitą banke. Gavęs iš Norvegijos kompanijos „( - )“ pinigus, jis RAB „( - )“ vardu padarydavo pavedimus UAB „( - )“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ atsiskaitydamas už gautą iš jų plastiko gaminius. Pelnu, kuris likdavo RAB „( - )“ sąskaitoje, jis padalindavo su G. V., M. L., P. Ž., dalis pelno likdavo jam. JAV RAB „( - )“ mokesčių mokėtoju Valstybinėje mokesčių inspekcijoje įregistruota nebuvo, nes buvo planuojama jos vykdomą veiklą perkelti į IĮ „( - )“. Užsakymus produkcijai, iš Norvegijos kompanijai „( - )“, kurią tiekdavo JAV RAB „( - )“ ir „( - )“ vardu, gaudavo jis. JAV RAB „( - )“ ir „( - )“ veiklai vadovavo jis pats, G. V. nevadovavo. Su G. V. derindavo užsakomos produkcijos kainas, kiekius, ir už jo suteiktą pagalbą, perkant produkciją iš JAV RAB „( - )“ ir „( - )“ pervesdavo į jo naudojamų kortelių sąskaitas pinigus, kaip atlygį.

14Apeliantės manymu, be D. L. parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 202 str. 1 d. yra įrodyta: 2011-07-22 specialisto išvada Nr. 5-3/70, 2011-11-03 VMI prie LR FM raštu Nr.(12.25-31-3)-R-10238, 2011- 10-28 VMI prie LR FM raštu Nr. (12.25-3 l-3)-R-10167, 2010-10-27 kratos protokolu, 2010-12-03 apžiūros protokolu (paimti ir apžiūrėti apvalūs antspaudai „( - )“, „( - )“, šių kompanijų steigimo dokumentai (originalai): sertifikatai, banko kortelės išduotos šioms kompanijoms ir kt.), 2010-10-27 kratos protokolu ir 2010-12-03 apžiūros protokolu (pas D. L. namuose kratos metu rasta ir paimta banko kortelės įvairūs dokumentai), 2010-11-15 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštu Nr. EK/07638/040/LT/10, 2010-11-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštu Nr. (29.2-3 l-3)-R-10936 (nurodyta, kad „( - )“ bei „( - )“ Mokesčių mokėtojų registre nėra registruotos), 2011-01-06 apžiūros protokolu ir RAB „( - )“ sąskaitų istorijomis, AB „DnB Nord“ banko 2010-11-22 raštu Nr. 30.42-182/1285 (2005-11-15 D. L. pateikė prašymą atidaryti sąskaitą „( - )“ vardu, „( - )“ įregistravimo dokumentus bei bendrąjį įgaliojimą D. L. vardu), AB „DnB Nord“ banko 2011-06-30 raštu Nr. 30.42-182/760, 2011-01-06 apžiūros protokolu ir AB „DnB Nord“ banko 2011-06-30 raštu Nr. 30.42-182/760, 2010-11-11 AB „Teo LT“ raštu Nr. 01-2-345, 2011-01-07, 2011-01-10, 2011-02-04 apžiūros protokolais, 2010-10-29 UAB „First Data Lietuva“ raštu Nr. 1235 ir 2011-01-11 apžiūros protokolu, 2011-01-18 apžiūros protokolais, iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų gauta medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

15Prokuratūra akcentuoja, kad byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, iš kurių matyti, kad D. L. organizavo per tarpininką RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ įregistravimą, kurias valdė asmeniškai pats, atidarinėjo sąskaitas Latvijos „Aizkraukles banka“, gavo iš šio banko siuntinį, mokėjimo korteles (kurias savo nuožiūra perduodavo kitiems asmenims), atlikdavo mokėjimo pavedimus, vykdė veiklą RAB „(duomenys neskelbtini)“ ir RAB „( - )“ vardu: užsakinėjo prekes, užsakinėjo transportą, derino kainas, užsakymų specifikacijas, siuntimus, gaudavo prekių pirkimo dokumentus iš gamintojų, siųsdavo pardavimo dokumentus galutiniam prekių pirkėjui, organizuodavo siunčiamų prekių muitinės deklaracijų ir CMR paruošimą per muitinės tarpininkus, kuriems pateikdavo vežamų krovinių, transporto, vairuotojų duomenis, organizuodavo dokumentų persiuntimą prekių gamintojui su gavėjo (eksporto) atžymomis ir kt., veiklai naudojo elektroninį paštą, veiklą, kurią vykdė RAB „( - )“ vardu nutraukė, po ko tęsė analogišką veiklą RAB „( - )“ vardu. D. L. pokalbiu metu mini, kad „aš uždarau tą „( - )“, žinai, nu nes negali būti Lietuvoje ilgai ofšorinė įmonė, paskui pradės kabinėtis“.

16Apeliantė nurodo, kad D. L., tyčia, turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, žinodamas, kad vykdant individualią veiklą privaloma registruotis Valstybinėje mokesčių inspekcijoje Mokesčių mokėtojų registre ir mokėti gyventojų pajamų mokestį, apgaule, laikotarpiu nuo 2005-10-21 iki 2010-10-08 pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovės „( - )“, registracijos numeris ( - ), įregistruotos 2005-10-21 Oregono valstijoje, JAV, vardu bei laikotarpiu nuo 2010-05-18 iki 2010-10-31 pasinaudodamas ribotos atsakomybės bendrovės „( - )“, registracijos numeris ( - ), įregistruotos 2009-04-07 Oregono valstijoje, JAV, vardu, taip apsunkindamas savo asmens identifikavimą, vykdė prekybą polietileno medžiagomis bei gaminiais.

17Prokuratūra pažymi, kad D. L. kaip mokesčių mokėtojas Mokesčių mokėtojų registre neįsiregistravo, gautų pajamų, vykdant veiklą RAB „( - )" bei RAB „( - )“ vardu, nedeklaravo, apskaitos netvarkė, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija duomenų apie D. L. vykdomą veiklą, gaunamas pajamas neturėjo bei vadovaujantis Mokesčio administravimo įstatymo nuostatomis negalėjo įvykdyti savo funkcijas - užtikrinti, kad mokesčiai į biudžetą būtų sumokėti (negalėjo kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai). Duomenis apie D. L. gautas pajamas, išlaidas, apmokestinamąsias pajamas, buvo surinkti tik ikiteisminio tyrimo metu vadovaujantis BPK 155 str. tvarka ir tik gavus ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimą gauti tokią informaciją. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas surinkus informaciją apie nusikalstamų veikų požymius atliekant operatyvinį tyrimą, o operatyvinis tyrimas buvo pradėtas gavus informaciją iš FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus, kuris gauna informaciją vadovaujantis Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis.

18Apeliantė nurodo, kad D. L. vykdė individualią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje pasinaudodamas RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu. D. L., turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, savo iniciatyvą kreipėsi dėl minėtų bendrovių įregistravimo į Vilniuje esantį asmenį, kuris teikia lengvatinio apmokestinimo zonose registruotų įmonių steigimo paslaugas, gavo steigimo dokumentus, bendruosius įgaliojimus veikti minėtų bendrovių vardų, mokėjo metinius mokesčius už šių bendrovių registracijos pratęsimą. Ikiteisminio tyrimo byloje gauti duomenys, kad D. L. žinojo, jog veiklą vykdo neteisėtai, kad ilgesnį laikotarpį vykdydamas veiklą Lietuvos Respublikoje vienos įmonės vardu gali būti nustatyti jo vykdomos veiklos nusikalstamų veikų požymiai ir jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl siekė perkelti ir perkėlė savo vykdomą individualią veiklą kitos - RAB „( - )“ vardu bei atsidarė sąskaitas šios bendrovės vardu ne Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančiose banko įstaigose, o užsienyje, tokiu būdu, be kitų būdų, apsunkindamas savo asmens identifikavimą. D. L. vykdydamas veiklą RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu apsunkino savo asmens identifikavimą ir tuo, kad AB „DnB Nord“ bankas atidarinėjo mokėjimo kortelių sąskaitas, pateikęs bendrąjį įgaliojimą V. V. vardu, kuri nieko bendro su RAB „( - )“ neturėjo, nesudarydavo sutarčių su prekių ir paslaugų pardavėjais bei prekių pirkėjais, arba sudarydavo jas išgalvotų asmenų vardu E. B., S. B. vardu, nepasirašydavo kaip RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ atstovas dokumentuose susijusiuose su prekių išvežimu iš Lietuvos, kuriuos gražindavo prekių pardavėjams, kad būtu pritaikytas nulinis PVM tarifas, įvairius sandorius sudarydavo, dokumentus pateikdavo pasinaudojant elektroninio pašto paslaugomis, o siunčiamuose dokumentuose įterpdavo priešinį su RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ antspaudais ir parašais.

19Pasak apeliantės, individuali veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., kurios apibrėžimas pilnai atitinka D. L. vykdytai veiklai RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu: savarankiška komercinė veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų, tačiau D. L. savarankiškai vykdytą veiklą pagrįsdavo RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu, kas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, siekdamas apsunkinti savo asmens identifikavimą ir tuo siekdamas išvengti mokėti privalomų mokesčių. D. L. siekdamas gauti pajamų savarankiškai atlikdavo rinkos tyrimus tikslu surasti prekių gamintoją ir pigiausią prekių pardavėją, ieškodavo prekių pirkėjų, gaudavo iš prekių pirkėjų užsakymus bei pateikdavo užsakymus prekių gamintojui, užsakydavo paslaugas susijusias su eksporto dokumentų įforminimu, užsakydavo logistikos paslaugas, parduodavo prekes, gaudavo pinigines lėšas už parduotas prekes, atsiskaitydavo su prekių pardavėjais, atidarinėjo sąskaitas banko įstaigose, pasinaudojant Internetine bankininkystę atlikdavo finansines operacijas sąskaitose, pinigines lėšas naudojo savo reikmėms, savo nuožiūra atidarydavo mokėjimo kortelių sąskaitas kitų asmenų vardu, kuriems perduodavo korteles ir kt., per tęstinį laikotarpį. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata dėl turinio viršenybės prieš formą principas, kuris reiškia, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniu, o ne jos formaliai išraškai. Apeliantės manymu, D. L. tik formaliai įkūrė RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ ir pasinaudodamas jų vardu vykdė veiklą bei išvengė mokėti mokesčius valstybei.

20Nurodo, kad D. L. vykdoma individuali veikla RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu, atitinka Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2002-02-27 įsakymo Nr. 54 „Dėl užsienio vieneto veiklos nuolatinumo apibrėžimo ir užsienio vieneto atstovo (agento) statuso priklausomumo ar nepriklausomumo kriterijų patvirtinimo“ apibrėžimų, todėl laikytina kaip vykdoma Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 3, 4, 5 straipsniuose numatyti gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai ir pajamų mokesčio objektas, apibrėžta kas yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. D. L. atitinka nurodytus kriterijus, todėl privalėjo mokėti gyventojų pajamų mokestį.

21Pasak apelianto, teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto išvada, kuri turi būti vertinama kritiškai, kadangi ji prieštarauja ikiteisminio tyrimo bylos medžiagai ir remiasi tik teoriniais išvedžiojimais, o ne konkrečiais skaičiais ar duomenimis.

22Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 202 str. 1 d. padarymo ir jo atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Civilinis ieškinys yra pagrįstas ir turi būti priteistas iš D. L. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai - 472.875,44 Lt.

23Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

24Apeliacinis skundas atmestinas.

25Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

26Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais ir vertindamas, nesilaikė šio straipsnio nuostatų. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

27Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 305 str. 1 ir 3 d. nuostatas teismas tiek apkaltinamajame, tiek ir išteisinamajame nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, t. y. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, o išteisinamajame nuosprendyje išdėsto motyvuotas išvadas dėl įrodymų nebuvimo ir kaltinamojo išteisinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas nepažeidė BPK 304, 305, 307 str., reglamentuojančių nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, t. y. nuosprendyje išvardijo visus tiek įžanginei, tiek aprašomajai, tiek ir rezoliucinei nuosprendžio dalims priskirtus duomenis. Taip pat nuosprendyje teismas išdėstė kaltinimo, dėl kurio byla buvo perduota nagrinėti teisme, esmę, nustatytas bylos aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadas dėl D. L. išteisinimo. Taigi skundžiamas nuosprendis savo forma ir turiniu iš esmės atitinka išteisinamajam nuosprendžiui keliamus reikalavimus.

28Prokuratūra apeliaciniu skundu nesutikdama su D. L. išteisinimu, ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Nurodo, kad D. L. kaltę įrodo ne tik jo paties parodymai, bet ir kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t.y. 2011-07-22 specialisto išvada Nr. 5-3/70, 2011-11-03 VMI prie LR FM raštas Nr.(12.25-31-3)-R-10238, 2011- 10-28 VMI prie LR FM raštas Nr. (12.25-3 l-3)-R-10167, 2010-10-27 kratos protokolas, 2010-12-03 apžiūros protokolas (paimti ir apžiūrėti apvalūs antspaudai „( - )“, „( - )“, šių kompanijų steigimo dokumentai (originalai): sertifikatai, banko kortelės išduotos šioms kompanijoms ir kt.), 2010-10-27 kratos protokolas ir 2010-12-03 apžiūros protokolas (pas D. L. namuose kratos metu rasta ir paimta banko kortelės įvairūs dokumentai), 2010-11-15 Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos raštas Nr. EK/07638/040/LT/10, 2010-11-18 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM raštas Nr. (29.2-3 l-3)-R-10936 (nurodyta, kad „( - )“ bei „( - )“ Mokesčių mokėtojų registre nėra registruotos), 2011-01-06 apžiūros protokolas ir RAB „( - )“ sąskaitų istorijos, AB „DnB Nord“ banko 2010-11-22 raštas Nr. 30.42-182/1285 (2005-11-15 D. L. pateikė prašymą atidaryti sąskaitą „( - )“ vardu, „( - )“ įregistravimo dokumentus bei bendrąjį įgaliojimą D. L. vardu), AB „DnB Nord“ banko 2011-06-30 raštas Nr. 30.42-182/760, 2011-01-06 apžiūros protokolas ir AB „DnB Nord“ banko 2011-06-30 raštas Nr. 30.42-182/760, 2010-11-11 AB „Teo LT“ raštas Nr. 01-2-345, 2011-01-07, 2011-01-10, 2011-02-04 apžiūros protokolai, 2010-10-29 UAB „First Data Lietuva“ raštas Nr. 1235 ir 2011-01-11 apžiūros protokolas, 2011-01-18 apžiūros protokolai, iš užsienio valstybių teisėsaugos institucijų gauta medžiaga, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklaustų liudytojų parodymai ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, nors teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai bei, remdamasis teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė išvadas dėl D. L. nekaltumo. Kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakos nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui. Teismo padarytos išvados atitinka bylos faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų, abejoti apylinkės teismo padarytomis išvadomis, ir su jomis sutinka. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad D. L. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, yra motyvuotos ir pagrįstos byloje surinkta medžiaga, o iš apeliacinio skundo pagrindų ir motyvų matyti, kad prokuroras siekia, jog būtų panaikintas išteisinamasis nuosprendis ir priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

29Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas byloje esančių duomenų nevertino kaip įrodymų visumos, o byloje esančius faktinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nesusiejo tarpusavyje, nagrinėjo atskirai vienus nuo kitų ir todėl padarė nepagrįstas bei klaidingas išvadas. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis apelianto argumentas yra nepagrįstas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad D. L. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis visa byloje esančia medžiaga: teisiamojo posėdžio metu liudytojų E. S., R. V., V. T., A. G., R. J. duotais parodymais, pagarsintais M. T. parodymais, specialistų išvadomis, taip pat specialistų R. M. ir A. K. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiškinimais ir kita byloje esančia rašytine medžiaga. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė vertindamas visumą byloje esančių duomenų, o ne kiekvieną jų atskirai. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai pasisakė, kad „Teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus įrodymus, o būtent, atliktų kratų ir apžiūrų protokolus, sąskaitas-faktūras, bankinių operacijų išrašus, liudytojų parodymus, matyti, kad nėra paneigti kaltinamojo D. L. teiginiai, jog jis tik atstovavo įmones RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ ir pajamų už tai negavo (t. 17 b. l. 90). Priešingai, byloje surinkti duomenys rodo, jog prekių pirkimą-pardavimą, paslaugų pirkimą, muitinės procedūras, bankines operacijas atliko ne asmeniškai D. L. kaip fizinis asmuo, bet jo atstovaujamos įmonės RAB „( - )“ ir RAB „( - )“.

30Prokuroras akcentuoja, kad byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, iš kurių matyti, kad D. L. organizavo per tarpininką RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ įregistravimą, kurias valdė asmeniškai pats, atidarinėjo sąskaitas Latvijos „Aizkraukles banka“, gavo iš šio banko siuntinį, mokėjimo korteles (kurias savo nuožiūra perduodavo kitiems asmenims), atlikdavo mokėjimo pavedimus, vykdė veiklą RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ vardu: užsakinėjo prekes, užsakinėjo transportą, derino kainas, užsakymų specifikacijas, siuntimus, gaudavo prekių pirkimo dokumentus iš gamintojų, siųsdavo pardavimo dokumentus galutiniam prekių pirkėjui, organizuodavo siunčiamų prekių muitinės deklaracijų ir CMR paruošimą per muitinės tarpininkus, kuriems pateikdavo vežamų krovinių, transporto, vairuotojų duomenis, organizuodavo dokumentų persiuntimą prekių gamintojui su gavėjo (eksporto) atžymomis ir kt., veiklai naudojo elektroninį paštą, veiklą, kurią vykdė RAB „( - )“ vardu nutraukė, po ko tęsė analogišką veiklą RAB „( - )“ vardu. D. L. pokalbiu metu mini, kad „aš uždarau tą „( - )“, žinai, nu nes negali būti Lietuvoje ilgai ofšorinė įmonė, paskui pradės kabinėtis“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismas vertindamas įrodymus, atsižvelgia į surinktų įrodymų visetą, jų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms ir tik pagal tai sprendžia, ar asmens veiksmai yra nusikalstami. Šiuo atveju vien tik telefoninių pokalbių nepakanka, kad būtų galimą konstatuoti D. L. kaltę. Aukštesnysis teismas pagrindo abejoti tokia apylinkės teismo padaryta išvada neturi ir tai nereiškia, kad buvo netinkamai atliktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ištirtų įrodymų vertinimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad proceso dalyvių parodymų, kaip ir kitų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, vertinimas yra išimtinė bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tuo tarpu vien proceso dalyvių nesutikimo su teismo padarytomis išvadomis nepakanka konstatuoti, kad vienokį ar kitokį sprendimą teismas priėmė, vadovaudamasis atrinktais įrodymais. Tai, kad teismo priimtas sprendimas neatitinka apeliantės lūkesčių, nedaro sprendimo neteisėto ir nepagrįsto. Be to, pažymėtina, kad D. L. ir neneigia tų aplinkybių, kad jis organizavo per tarpininką RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ įregistravimą, kurias valdė asmeniškai pats, atidarinėjo sąskaitas Latvijos „Aizkraukles banka“, gavo iš šio banko siuntinį, mokėjimo korteles (kurias savo nuožiūra perduodavo kitiems asmenims), atlikdavo mokėjimo pavedimus, vykdė veiklą RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ vardu ir kt. D. L. teismo posėdžio metu apylinkės teisme paaiškino, kad jis tai darė ne siekiant nuslėpti savo asmenybę ar panašiai, o tikslu, kad būtų greičiau atidaryta ir pradėtų veikti bendrovė, kurios interesus jam buvo pavesta atstovauti. D. L. patvirtino, kad jis veikė generalinio įgaliojimo ribose, turėjo teisė atlikti įvairius veiksmus, kuriuos atlikinėjo bendrovių naudai ir interesams, atstovavimo teisinių santykių ribose. Visos piniginės lėšos priklausė įmonėms RAB „( - )“ ir RAB „( - )“, o ne jam. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visas šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – sąskaitų išrašai gauti iš bankų, liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys.

31Pasak apeliantės, teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto išvada, kuri turi būti vertinama kritiškai, kadangi ji prieštarauja ikiteisminio tyrimo bylos medžiagai ir remiasi tik teoriniais išvedžiojimais, o ne konkrečiais skaičiais ar duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi UAB „Mokesčių ekspertų biuras“ specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais duotais teisme. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad „byloje pateiktos dvi viena kitai prieštaraujančios specialistų išvados, atliktos Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei UAB „Mokesčių eksperto biuras“. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje nurodoma, kad D. L. vykdė individualią veiklą, tuo tarpu UAB „Mokesčių eksperto biuras“ išvadoje nurodoma, kad D. L. veiksmai neatitinka individualios veiklos požymių. Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas A. K. nurodė, kad D. L. nevykdė individualios veiklos, nes neveikė savo valia ir nuožiūra. Kadangi tą pačią dieną D. L. nuėmė pinigus Lietuvoje ir dar kažkas pinigus nuėmė Norvegijoje, rodo, kad sąskaitą Norvegijoje dar kažkas valdė (t. 17 b. l. 130-131). Kaip jau buvo minėta, vienas iš savarankiškos veiklos požymių yra tiesiogiai gaunamos pajamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad visos pajamos, kurios buvo gautos perkant ir parduodant polietileno gaminius, įplaukė į RAB „( - )“ ir „( - )“ sąskaitas, o ne į D. L. asmeninę sąskaitą. Teismo posėdžio metu apklausta specialistė R. B., parodė, kad niekas netyrė D. L. veiklos kaip įmonės atstovo. Buvo tiriama kaltinamojo veikla tik kaip fizinio asmens (t. 17 b. l. 152). Pažymėtina ir tai, kad išteisinamasis nuosprendis byloje priimtas ne tik vadovaujantis specialisto A. K. išvada, bet ištyrus ir įvertinus visą bylos medžiagą. Teismas byloje vertina įrodymų visumą ir vieni įrodymai neturi viršenybės prieš kitus.

32Apeliantė nurodo, kad D. L. vykdė individualią veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje pasinaudodamas RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu, turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, Pasak prokuratūros, individuali veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 d., kurios apibrėžimas pilnai atitinka D. L. vykdytai veiklai RAB „( - )“ bei RAB „( - )“ vardu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliantės argumentai yra nepagrįsti. Aukštesnysis teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinio skundo argumentus sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad D. L. individualios veiklos nevykdė, o veikė kaip įmonių atstovas. Aptariant individualios veiklos sąvoką ir siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla teismų praktikoje laikytina tokia veikla, kurią vykdydamas asmuo veikia savo valia ir nuožiūra, nepriklausomai nuo kitų asmenų, ir iš kurios tiesiogiai gauna pajamas (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-14-916/2006). Savarankiškai veikdamas fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (nutartis administracinėje byloje Nr. A-8-693/2007). Šios bylos faktiniai duomenys leidžia spręsti, kad išteisintasis veikė ne savo vardu. Išteisintajam D. L. buvo išduoti įgaliojimai atstovauti ribotos turtinės atsakomybės bendroves RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ įgaliojimuose nurodytais klausimais. D. L. atstovavo bendrovių RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ interesus ieškant tiekėjų ir perparduodant prekes, įmonių vardu atidarinėjo bankuose sąskaitas. Byloje nustatyta, kad prekių pirkimas – pardavimas vyko tik su juridiniais asmenimis ir tik per RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ bankines sąskaitas. Byloje nenustatyta, kad piniginės lėšos būtų pervedamos į D. L. asmenines sąskaitas. Šias aplinkybes patvirtina sąskaitų išrašai pateikti bankų. Tai reiškia, jog aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog D. L. veikė savo valia ir nuožiūra, nėra. Savarankiškumo aplinkybė nėra įrodyta. Kaip jau buvo minėta, tam, kad atitinkamą gyventojo veiklą būtų galima priskirti individualiai veiklai Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalies prasme, taip pat būtina nustatyti, ar išteisintasis, vykdydamas nagrinėjamą veiklą, turėjo tikslą - gauti pajamų ar siekti kitokios ekonominės naudos – bei šios veiklos versliškumo (komerciškumo) požymį. Sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai (administracinė byla Nr. A442-66/2009). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje versliškumas bei ekonominės naudos siekimas iš D. L. pusės nėra pakankamai akivaizdus. Kaip jau nustatyta anksčiau D. L. veikė įgaliojimų ribose, veikė bendrovių vardu, visi atsiskaitymai vyko per bendrovių sąskaitas, visos pajamos, kurios buvo gautos perkant ir parduodant polietileno gaminius, įplaukė į RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ sąskaitas, o ne į D. L. asmeninę sąskaitą. Taigi byloje nenustatytas versliškumas bei ekonominės naudos siekimas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje nenustatyta individualios veiklos požymių visuma, todėl apeliantės kaltinimas, kad D. L. vykdė individualią veiklą turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės prievolės gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kadangi D. L. nevykdė individualios veiklos, jam nekyla prievolė mokėti gyventojo pajamų mokesčio, todėl jis šios prievolės negalėjo išvengti apgaule. D. L. pagal BK 182 str. 2 d. išteisintas pagrįstai.

33Teisėjų kolegijos vertinimu D. L. pagrįstai išteisintas ir pagal BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d. Vadovaujantis BK 202 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai jis (ji) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal šį straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau teismų praktikoje, aiškinant BK 202 str. 1 d. taikymą, yra ne kartą nurodyta, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011 ir kt.). Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai ar nuolat (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ir tokia veikla yra nuolatinis pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Subjektyvusis šios dispozicijos požymis – tiesioginė tyčia, t.y. asmuo suvokia, kad imasi neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos ir nori taip veikti.

34Byloje nustatyta, kad D. L. veikė kaip įgaliotas RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ atstovas, teisėtai įregistruotų ir veikiančių juridinių asmenų vardu, tiesioginių pajamų negavo. Išteisintasis individualios veiklos nevykdė, tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, t.y. įmonių bankinės sąskaitos, muitinės dokumentai, produkcijos pervežimo dokumentai. Įmonės įregistruotos oficialiai ir teisėtai veikiančios. D. L. turėdamas jam suteiktus įgaliojimus ir veikdamas įgaliojimų ribose įmonių vardu ieškojo tiekėjų. Ofšorinės kompanijos buvo registruotos JAV, kurios pirko produkciją Lietuvoje. Produkciją parduodavo Norvegijoje. D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jo atstovaujamos įmonės veikė kaip tarpininkas. Tarpininkavimas yra normalus verslo pasaulio elementas, pirkimu-pardavimu nebuvo daroma žala nei Lietuvos, nei Norvegijos, nei kitos šalies ekonomikai. Priešingai, ūkio subjektai vykdė veiklą, uždirbo pelno, išlaikė darbo vietas. Ofšorinių kompanijų įkūrimo tikslas yra mokestinės bazės privalumai, kas yra legalu visame pasaulyje ir Lietuvoje, nes tai leidžia prekę pirkėjui pasiūlyti žemesne kaina, kas yra pagrindinis variklis verslo plėtime. Byloje nustatyta, kad D. L. atstovavo RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ pagal įgaliojimus, kurie juridiškai galiojantys ir apibrėžiantys išteisintojo veikimo ribas. Įgaliojimuose nenustatyta tvarkyti buhalterinius dokumentus. Atliktų kratų metu D. L. biure ir namuose nebuvo rasta buhalterinės apskaitos dokumentų, išskyrus einamieji dokumentai, įmonių sertifikatai, antspaudai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino aplinkybes, kad D. L. veikė kaip įmonių atstovas. Liudytojas E. S. parodė, kad „D. L. nesivertė jokia neteisėta veikla“. Liudytojas R. V. parodė, kad „kaip fizinis asmuo D. L. nėra pirkęs produkcijos. Su įmonėmis RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ dirbo. Prekės buvo eksportuojamos. Šios įmonės buvo geros, nes užsakymai ir atsiskaitymai buvo visada laiku. Minėtas įmones atstovavo D. L., tai jis žinojo, nes D. L. niekada neslėpė savo atstovavimo“. Liudytojas V. T. parodė, kad „gaudavo užsakymų iš RAB „( - ). D. L. pasirašydavo kaip firmos RAB „( - )“ atstovas. Vėliau atsirado kita firma RAB „( - )“. Norvegas V. atvažiuodavo į įmonę, jis atstovavo firmą „( - )“. Liudytoja A. G. taip pat parodė, kad „D. L. atstovavo įmonę. Pagal krovinių išvežimo dokumentus – prekės būdavo išvežamos į Norvegiją“. Liudytojas R. J. parodė, kad „jis dirba muitinės tarpininku. D. L. atstovavo įmonę RAB „( - )“, buvo daromas eksportas. RAB „( - )“ taip pat buvo. Tos firmos buvo pirkėjos. Lietuviai parduodavo prekes įmonėms. Užsakymų gavėjas - RAB „( - )“, o produkcijos gavėjas – Norvegija“. Liudytojas M. T., kurio parodymai buvo pagarsinti teismo posėdžio metu, parodė, kad „jis dirba muitinės tarpininko atstovu. Deklaracijose būdavo nurodomas gavėjas RAB „( - )“ ir RAB „( - )“. Importo deklaracijas pildyti negalėjo, nes trečiosioms šalims tai daryti negalima, todėl prekės važiuodavo į Norvegiją. Norvegijoje būdavo įforminamas importas ir tranzitas. Pretenzijų dėl prekių gavimo RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ nėra pateikusios. Nėra buvę pastabų, kad šios įmonės neegzistuotų. Pati muitinė kontroliuoja, kad prekės gautos gavėjo“. Byloje taip pat nenustatytos aplinkybės, kad į D. L. asmenines sąskaitas būtų įplaukusios pajamos. Viskas buvo vykdoma per RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ sąskaitas. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą išanalizavęs visus byloje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados, jog D. L. veikė RAB „( - )“ ir RAB „( - )“ interesais ir jų naudai ir nevykdė individualios veiklos yra teisingos. D. L. nėra nusikaltimų numatytų BK 202 str. 1 d., 222 str. 1 d. subjektas, todėl išteisintas pagrįstai. Pažymėtina, kad BK 222 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, kitaip tariant, kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir šių padarinių nori, arba, nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Taigi, tyčios rūšys nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 222 str. 1 d. neturi reikšmės, būtina nustatyti kaltės formą, t. y. kad veika padaryta tyčia. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko parodymais apie tai, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekta. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-526/2011 ir kt.). Teisėjų kolegija įvertinusi byloje esančius duomenis pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą D. L. nekilo prievolė tvarkyti buhalterinę apskaitą, nes D. L. nevykdė individualios veiklos, o veikė kaip užsienio įmonių įgaliotas atstovas. Nepateikdamas buhalterinių dokumentų nepažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimų ir nesiekė išvengė mokesčių mokėjimo valstybei. Byloje įrodyta, kad D. L. prekių pirkimą-pardavimą, paslaugų pirkimą, muitinės procedūras, bankines operacijas atliko ne asmeniškai kaip fizinis asmuo, bet jo atstovaujamos įmonės RAB „( - )“ ir RAB „( - )“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. L. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, t.y. jis nesuvokė, kad atstovaudamas bendroves imasi neteisėtos veiklos ir nori taip veikti. Priešingai, byloje nustatyta, kad D. L. domėjosi ofšorinių įmonių teisiniu reguliavimu, pats buvo individualios įmonės „( - )“ savininkas ir tinkamai vykdė mokestines prievoles.

35Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintojo D. L. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumą, juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas mano, jog nagrinėjamu atveju išteisintojo D. L. teikiama įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų pagrįstumu ir D. L. kaltės klausimu daryti priešingas išvadas.

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

Nutarė

37Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Aleknos apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. D. L. buvo kaltinamas tuo, kad apgaule savo naudai išvengė didelės vertės... 4. jis, turėdamas išankstinį tikslą išvengti didelės vertės turtinės... 5. Be to, D. L. buvo kaltinamas ir tuo, kad neteisėtu būdu versliškai ir... 6. jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-30 nutarimu Nr.... 7. Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad privalėdamas pagal Lietuvos Respublikos... 8. laikotarpiu nuo 2006-11-21 iki 2007-05-30 per ribotos atsakomybės bendrovės... 9. laikotarpiu nuo 2010-06-01 iki 2010-08-31 iš AB SEB bankas mokėjimo kortelės... 10. Klaipėdos apygardos prokuratūra apeliaciniu skundu prašo panaikinti... 11. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino byloje surinktus duomenis,... 12. Apeliantės manymu, apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo,... 13. Pasak apeliantės, teismo priimtas nuosprendis prieštarauja ne tik visai bylos... 14. Apeliantės manymu, be D. L. parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamas veikas... 15. Prokuratūra akcentuoja, kad byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo... 16. Apeliantė nurodo, kad D. L., tyčia, turėdamas išankstinį tikslą išvengti... 17. Prokuratūra pažymi, kad D. L. kaip mokesčių mokėtojas Mokesčių... 18. Apeliantė nurodo, kad D. L. vykdė individualią veiklą Lietuvos Respublikos... 19. Pasak apeliantės, individuali veikla apibrėžta Lietuvos Respublikos... 20. Nurodo, kad D. L. vykdoma individuali veikla RAB „( - )“ bei RAB „( -... 21. Pasak apelianto, teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi UAB... 22. Byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių D. L. kaltę dėl... 23. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.... 24. Apeliacinis skundas atmestinas.... 25. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 26. Pagal BPK 20 str. nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta... 27. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo... 28. Prokuratūra apeliaciniu skundu nesutikdama su D. L. išteisinimu, ginčija... 29. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas byloje esančių duomenų... 30. Prokuroras akcentuoja, kad byloje yra operatyvinių veiksmų atlikimo... 31. Pasak apeliantės, teismas visiškai nepagrįstai nuosprendyje rėmėsi UAB... 32. Apeliantė nurodo, kad D. L. vykdė individualią veiklą Lietuvos Respublikos... 33. Teisėjų kolegijos vertinimu D. L. pagrįstai išteisintas ir pagal BK 202... 34. Byloje nustatyta, kad D. L. veikė kaip įgaliotas RAB „( - )“ ir RAB „(... 35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija visiškai sutinka su... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija... 37. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros...