Byla 2K-490/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Rimanto Baumilo ir pranešėjo Benedikto Stakausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. ir nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės ( - ) atstovo V. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 202 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 60 MGL (7800 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; UAB ( - ) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 202 straipsnio 1 dalį 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

3Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis dėl V. S. paskirtų bausmių bendrinimo pakeista ir dėl šios dalies priimtas naujas sprendimas: panaikinta nuosprendžio dalis dėl nuteistajam V. S. paskirtų bausmių bendrinimo ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, jam pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda. Kita Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

5V. S. ir UAB ( - ) nuteisti už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla: V. S., būdamas UAB ( - ), į. k. ( - ), registruotos 2006 m. balandžio 3 d. Klaipėdos rajono savivaldybėje, adresu: ( - ), direktorius, atsakingas už įmonės veiklą, pažeisdamas 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio 5 dalį (bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais), 1995 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 12 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus angliavandenilius, geriamąjį gėlą ir gamybinį požeminį vandenį bei šiluminę energiją, gali naudoti juridiniai asmenys bei šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę leidimą, išduotą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių ar ertmių naudojimo sutartį), 13 straipsnio 3 dalį (Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius), laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d., neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – LGT) leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, versliškai ir stambiu mastu UAB ( - ) vardu, Klaipėdos rajone, Kojelių kaime, organizavo kasimo darbus, jų metu buvo iškasta 36 867 t grunto (smėlio, žvyro) ir 180 kub. m gruntinio žvyro, kurį UAB ( - ) už 236 636,12 Lt pardavė kitoms įmonėms:

6pagal 2006 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0002, pardavė 2 853 t smėlio už 19 971,00 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;

7pagal 2006 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0003, pardavė 11 477 t grunto už 38 792,26 Lt UAB „Alfva“;

8pagal 2006 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0004, pardavė 400 t smėlio už 2700,00 Lt A. Šatkaus įmonei;

9pagal 2006 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0005, pardavė 1 318 t grunto už 5256,71 Lt UAB „Alfva“;

10pagal 2006 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0006, pardavė 6 006 t smėlio už 49 609,56 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;

11pagal 2006 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0007, pardavė 675 t smėlio už 5177,25 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;

12pagal 2006 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0010, pardavė 950 t smėlio už 7286,50 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;

13pagal 2006 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0011, pardavė 1 320 t smėlio už 10 669,56 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;

14pagal 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0012, pardavė 2 631 t smėlio už 21 732,06 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;

15pagal 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0013, pardavė 1 305 t smėlio už 10 548,31 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;

16pagal 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0014, pardavė 1 000 t smėlio už 5900,00 Lt A. Šatkaus įmonei;

17pagal 2006 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0018, pardavė 831 t smėlio už 6716,97 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;

18pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0017, pardavė 5 932 t smėlio už 48 998,32 Lt UAB „Pamario tiekėjai“;

19pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0019, pardavė 169 t smėlio už 1366,02 Lt G. Neimanto individualiai įmonei;

20pagal 2006 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0020, pardavė 180 m3 gruntinio žvyro už 1911,60 Lt B. Mirauskienės individualiai įmonei.

21Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB ( - ) direktorius ir atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d., Klaipėdos rajone, Kojelių kaime, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 12 straipsnio 1 dalį (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus), veikdamas per nusikalstamų veiksmų esmės nesuvokusią buhalterę N. N., aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. neužtikrino prekių – 36 867 t smėlio ir žvyro bei 180 kub. m gruntinio žvyro – įsigijimo dokumentų surašymo ir jų nepateikė UAB ( - ) buhalterei N. N., dėl to ji neįtraukė šių ūkinių įvykių į buhalterinę apskaitą. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 4 d. iki 2006 m. gruodžio 1 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

22Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir nuteistosios UAB ( - )atstovas V. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendį ir jį išteisinti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, o UAB ( - )išteisinti pagal BK 202 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių ir bylą nutraukti. Kasatoriai, nesutinka su teismų procesiniais sprendimais, nes, jų nuomone, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai, byla išnagrinėta neišsamiai, šališkai, neaptarti ir neįvertinti administracinės teisės reguliuojami santykiai tarp šalių, subjektyviai vertinti įrodymai, nepagrįstais motyvais atmesti neaptarti teisiamųjų parodymai, vadovautasi tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų (užsakovų) parodymais (BPK 20 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasatoriai nurodo, kad teismai nuosprendžiuose neteisingai jų veikoje nustatė BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius. Aptardami nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuosius požymius (kaltės pasireiškimą tiesiogine tyčia ir veiklos neteisėtumą) kasatoriai teigia, kad UAB ( - ) veiklą vykdė ir vykdo oficialiai ir legaliai (T. 2, b. l. 134–172). 2006 m. kovo 29 d. ir 2006 m. birželio 10 d. rangos sutartyse tarp bendrovės ir žemės sklypų savininkų A. Č. ir R. Ž. nurodyti darbai (tvenkinių kasimas ir grunto naudojimas savo nuožiūra) buvo teisėti, nes to nedraudė tuo metu galioję teisės aktai. Ir tik 2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojęs statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 reglamentavo kitokią grunto naudojimo būklę (iškasto grunto negalima parduoti, perleisti, išnuomoti, įkeisti, keisti jo teisinę būklę), tačiau, kaip nurodo kasatoriai, šio teisinančio motyvo teismai neaptarė ir dėl jo nepasisakė (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Kasatoriai nurodo, kad tvenkiniai iškasti ir gruntas panaudotas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų (2004 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 264 ,,Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo”. Tai patvirtina specialistė, vyr. architektė Vida Vytienė, savininkų žemės nepriskyrimas naudingųjų išteklių teritorijai, esant suderintam leidimui kasti tvenkinius, žemės savininkams netaikytos administracinės nuobaudos. Kasatoriai taip pat nurodo, kad apeliacinio teismo motyvas, jog nėra leidimo eksploatuoti naudingąsias iškasenas, nenustačius veikos objekto pagal 2006 m. balandžio 29 d. ir 2006 m. gegužės 19 d. sąskaitas, yra nepagrįstas, nes nėra nustatyta, kad gruntas – naudingoji iškasena. Juolab kad LGT 2009 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1.7-2523 patvirtinta, kad neišžvalgytas gruntas nėra pripažįstamas žemės gelmių ištekliumi. Kasatoriai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad parduoto už 1911,6 Lt gruntinio žvyro kiekis nesudaro stambaus masto požymių. Taip pat kasatoriai nesutinka su UAB „Perdanga“ 2006 m. kovo 20 d. atliktu „Bandymo protokolu“ (T. 2, b. l. 183), kuriame nurodyta, kad bandinys paimtas iš UAB ( - ) karjero yra skiedinių gamybai tinkamas smėlis, nes ši UAB neturi LGT leidimo tyrimui atlikti. Motyvas, kad tvenkinių kasimas buvo tik priedanga realiai vykdomai bendrovės veiklai, yra nepagrįstas, nes įmonė būtent ir užsiima šia veikla. Kasatoriaus nuomone, teismai nenustatė įmonės kaip šios veiklos subjekto nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos. Kasaciniame skunde cituojamas Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 12 straipsnio 2 dalis dėl žemės gelmių išteklių naudojimo, nurodant, kad kasatorius turėjo tikslą tik iškasti tvenkinius, o ne išgauti naudingąsias iškasenas. Kasatorius, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214, 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai)“ 27 punktu, pažymi, kad teismai neteisingai nustatė, kad jo veikoje yra BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių. Teismai vadovavosi prielaidomis dėl neva neginčijamai nustatytos ir įrodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių visumos ir veikimo tiesiogine tyčia, taip pat iki bendrovės įregistravimo turėtos susiformavusios tyčios užsiimti karjerų eksploatavimu, analizavo tik dalį parodymų, nepagrindė ir nenurodė, kodėl kaltinantys įrodymai priimti, o teisinantys atmesti, nesukonkretino atsiradusių padarinių. Kasatorius nurodo, kad buvo pažeistos tik buhalterinės apskaitos taisyklės, todėl, jo nuomone, taikytina administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1731 straipsnį, o ne BK 223 straipsnio 1 dalį (BPK 1 straipsnis, BPK 20 straipsnis).

23Atsiliepimu į nuteistojo V. S. ir nuteistosios UAB ( - ) atstovo V. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras prašo skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad byloje esminių BPK pažeidimų nepadaryta, tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 202 straipsnio 1 dalis, 223 straipsnio 1 dalis), o teismų procesiniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Prokuroras pastebi, kad yra nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos požymiai, pateikti išsamūs motyvai, pagrindžiantys tyčinį V. S. veiksmų pobūdį (BK 202 straipsnio 1 dalis). Prokuroras, remdamasis byloje surinktų duomenų visuma, tvirtina, kad UAB ( - ) vykdė ūkinę, komercinę veiklą, susijusią su smėlio ir žvyro kasimu bei pardavimu, o kasatoriai neteisingai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką. Prokuroras nurodo, kad V. S. nesilaikė veikos padarymo metu galiojusių norminių aktų reikalavimų, nesikreipė dėl leidimų atlikti, organizuoti žemės gelmių išteklius; juos eksploatuoti, naudoti. Taip pat prokuroras pastebi, kad V. S. dar iki UAB ( - ) įregistravimo turėjo susiformavusią tyčią eksploatuoti karjerus, o ne kasti tvenkinius. Iškastų žemės gelmių išteklių kiekis, ilgas veiklos laiko tarpas bei gautų iš neteisėtos veiklos pajamų dydis patvirtina verslo ir stambaus masto požymių, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvimą tiek V. S., tiek ir jo vadovaujamo juridinio asmens UAB ( - ) veikloje. Anot prokuroro, teismas, priešingai negu tvirtina kasatorius, argumentuotai nustatė būtinus padarinius baudžiamajai atsakomybei už aplaidų apskaitos tvarkymą kilti, kai negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, struktūros (BK 223 straipsnio 1 dalis). Prokuroro manymu, atmestini kasatoriaus V. S. argumentai dėl administracinės, o ne baudžiamosios atsakomybės kilimo už buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimus, nes teismai, remdamiesi specialistės išvada nustatė, jog padaryti pažeidimai sukėlė BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius.

24Kasacinis skundas atmestinas.

25Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo

26BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš šio straipsnio dispozicijos matyti, kad juridiniam ar fiziniam asmeniui baudžiamoji atsakomybė atsiranda, esant tokioms sąlygoms:

271) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar ėmėsi šiame straipsnyje numatytos veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Šios sąlygos yra alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų. Kitokių neteisėtų veiklos būdų įstatymas neatskleidžia, tačiau, sistemiškai aiškinant nagrinėjamo nusikaltimo sudėties požymius, šiuo atveju neteisėtumas taip pat sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, be su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu;

282) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos taip pat alternatyvios, baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš jų, esant bent vienai iš pirmame punkte numatytų sąlygų. Versliškumas šioje nusikaltimo sudėtyje reiškia, kad ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla minėtais būdais užsiimama sistemingai (paprastai ne mažiau kaip tris kartus) ar nuolat ir tokia veikla yra nuolatinis, pagrindinis ar papildomas kaltininko pajamų šaltinis. Stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas, kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

29Ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla, neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad UAB ( - ), vadovaujama direktoriaus V. S., neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos leidimo naudoti žemės gelmių išteklius, versliškai ir stambiu mastu vykdė žemės grunto (smėlio, žvyro) kasimo darbus, žemės gelmių išteklius parduodama kitoms įmonėms.

30Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neteisingai nustatė, jog nuteistųjų veikoje yra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių. Anot kasatorių, veikos padarymo metu (2006 m.) galioję teisės aktai nedraudė žemės sklypų savininkams ir darbų atlikėjams naudoti iškastą gruntą (žvyrą, smėlį) savo nuožiūra, nes toks draudimas atsirado 2007 m. gruodžio 29 d. įsigaliojus statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 pakeitimams. Skunde ginčijama apeliacinės instancijos teismo išvada, kad kasatoriai privalėjo gauti leidimą eksploatuoti naudingąsias iškasenas, nes byloje nenustatyta, jog gruntas yra žemės gelmių išteklis, o V. S. turėjo tikslą tik iškasti tvenkinius, bet neišgauti naudingųjų iškasenų. Šie kasatorių argumentai nepagrįsti, todėl atmestini. Kasatoriai neteisingai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką. Ji buvo nustatyta Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymu (1995 m. liepos 5 d. Nr. I-1034 nauja redakcija, galiojusi nuo 2004 m. m. lapkričio 17 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 393/285 „Dėl naudingųjų iškasenų mažųjų karjerų, esančių žemės savininkų, valdytojų ir naudotojų sklypuose, įrengimo, naudojimo ir rekultivavimo tvarkos“. Remiantis šiais teisės aktais, smėlis ir žvyras priskiriami prie žemės gelmių išteklių ir yra išimtinė valstybės nuosavybė. Teisę juos išžvalgyti, nustatyti ir naudoti turi juridiniai asmenys, gavę Lietuvos geologijos tarnybos leidimą (Žemės gelmių įstatymo 6 straipsnio 1, 3 dalys, 12 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 3 dalis). Pagal Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimo Nr. 198 (nauja redakcija, patvirtinta 2005 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 621) 2 punkte nurodyta, kad tik žemės savininkas ar naudotojas priklausančiame jam nuosavybės teise, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius turi teisę naudoti savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) be leidimo kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos geologijos tarnybos rašte Nr. 1.7-1567 „Dėl UAB ( - ) nurodyta, kad tvenkinių kasimo darbai turi būti vykdomi pagal suderintą ir patvirtintą statinio projektą, o tvenkinių kasimo metu išgautas gruntas turi būti naudojamas pagal statybos projekto sąlygose nurodytą grunto panaudojimą. Jei tvenkinių kasimo metu išgautas gruntas naudojamas pardavimui, tokia veikla laikoma grunto išteklių (žemės gelmių išteklių) naudojimu. Šią veiklą taip pat reglamentuoja grunto geologinio tyrimo ir grunto išteklių naudojimo tvarkos apraše bei kituose teisės aktuose nustatytos taisyklės (T. 1, b. l. 60, 61). Beje, šis raštas surašytas, remiantis Aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ bei Aplinkos ministro 2005 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. D1-200 patvirtinto „Dėl statinio projektavimo sąlygų rengimo“ nuostatomis. Taigi, remiantis teisės aktų nuostatomis, UAB ( - ) žemės gelmių ištekliais (smėliu, žvyru) galėjo disponuoti, tik nustatyta tvarka žemės sklypus ištyrus, aprobavus ir ūkinei komercinei veiklai gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimą.

31Tai, kad UAB ( - ), vadovaujama V. S., A. Č. ir R. Ž. priklausančiuose žemės sklypuose kasė smėlį, žvyrą ir jį kitoms įmonėms atlygintinai realizavo, nustatyta visuma duomenų, kurių šaltiniai buvo liudytojų R. Ž., A. Č., G. N., A. Š., G. K., V. J., S. R., S. S., kaltinamojo V. S. parodymai, specialistų išvados, PVM sąskaitos-faktūros ir kt. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad UAB ( - ) daugiau kaip šešis mėnesius užsiėmė smėlio, žvyro gavyba bei šių žemės išteklių pardavimu. Bendrovė iš šios veiklos gavo 236 636, 12 Lt pajamų, o tvenkinių kasimas tebuvo priedanga realiai vykdytai jos veiklai. Ši veikla nebuvo įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo gautas Lietuvos geologijos tarnybos leidimas. Teismas pagrįstai nurodė, kad V. S., kaip UAB ( - ) direktorius, privalėjo užtikrinti, kad jo įmonė veiktų nepažeisdama teisės aktų, o UAB ( - ) įstatuose įtvirtinta nuostata įpareigojo bendrovę turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos, kaip būtinos jos veiklos sąlygos (Įstatų 8 punktas). Nuteistasis turėjo žinoti ir žinojo, kad leidimas žemės gelmių išteklių (smėlio, žvyro) pardavimui reikalingas, nes, kaip nustatyta teismo, kartu su kūdrų kasimo veikla naujai kuriamos įmonės įstatuose nurodė ir karjerų kasimo veiklą, dėl karjerų eksploatavimo sąlygų teiravosi kompetentingose institucijose. Įmonei pradedant žemės kasimus, jau galiojo žemės gelmių išteklių naudojimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, kuriuose aiškiai nurodyta, kokias teises ir pareigas turi žemės gelmes eksploatuojantys subjektai, kokius reikalavimus turi atitikti kūdrų kasimas, neišvežant iš jų žemės išteklių, ir kokius – karjerų eksploatavimas, kurio tikslas būtent ir yra tokių išteklių išvežimas. Teismas taip pat nustatė, kad V. S. dar iki UAB ( - )įregistravimo turėjo susiformavusią tyčią užsiimti karjerų eksploatavimu ir žemės gelmių išteklių (smėlio, žvyro) pardavimu, o ne tvenkinių kasimu.

32Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad V. S. neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla. Iškastų žemės gelmių išteklių kiekis, pakankamai ilgas veiklos laikotarpis ir gautų iš neteisėtos veiklos pajamų dydis akivaizdžiai patvirtina versliškumo ir stambaus masto požymių, numatytų BK 202 straipsnio 1 dalyje, buvimą kasatoriaus veikloje. Kadangi nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje, V. S. padarė juridinio asmens naudai, eidamas vadovaujančias pareigas ir turėdamas teisę jam atstovauti, todėl už šią nusikalstamą veiką pagrįstai baudžiamojon atsakomybėn patraukta ir nubausta UAB ( - ). Baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai.

33Aplaidus apskaitos tvarkymas

34BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, nes jos tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą. Tai reiškia, kad BK 223 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis išaiškinama, remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais teisės šaltiniais. Buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punkte. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo 21 straipsnyje nurodyta, kad ūkio subjekto vadovas atsakingas už apskaitos organizavimą. Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis įpareigoja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, o 16 straipsnyje nustatyta, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose pagal apskaitos dokumentus. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 2 punktą ūkio subjekto vadovas turi parinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, 19 straipsnyje nurodyta, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jos saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Nagrinėjamoje byloje tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas aiškino sistemiškai kartu su baudžiamuoju įstatymu ir, remdamasis ištirtais bylos faktiniais duomenimis (specialisto išvada, liudytojos N. N., kaltinamojo V. S. parodymais, kitais duomenų šaltiniais), nustatė, kad V. S., dirbdamas UAB direktoriumi, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą. Kolegijos nuomone, tokia teismo išvada kasacinio skundo argumentais nepaneigta. Pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos, nurodant nustatytus jas pagrindžiančius faktinius bylos duomenis. Ištirtų įrodymų viseto pagrindu teismas nustatė, kad UAB ( - ) 15 atvejų apskaitos dokumentais nepagrindė ir apskaitos registruose neužregistravo 36 867 t smėlio, žvyro bei 180 kub. m gruntinio žvyro už 236 636,12 Lt įsigijimo fakto. Šie žemės gelmių ištekliai buvo atlygis bendrovei už atliktus darbus, t. y. pajamos, kurios turėjo būti parodytos apskaitos registruose. V. S. neužtikrino smėlio ir žvyro įsigijimo pirminės apskaitos dokumentų surašymo bei jų nepateikė buhalterei, dėl to pastaroji neturėjo galimybės ūkinių įvykių įtraukti į apskaitą. Taip UAB ( - ) vadovas pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl šių pažeidimų už 2006 m. balandžio 4 – gruodžio 1 d. laikotarpį nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ( - ) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

35Pagal tuos faktus, kuriuos byloje yra konstatavęs pirmosios instancijos teismas, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuteistojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

36Dėl BPK pažeidimų

37Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Vis dėlto baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas suponuoja reikalavimą indukuoti į šį procesą visas reikšmingas bylai aplinkybes, išnaudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti, nuosekliai sujungiant visus faktus į loginę visumą, ir po to daryti apibendrinančias išvadas. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai išsamiai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino byloje gautus duomenis, nepažeisdami įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Argumentai, kuriais kasatoriai ginčija faktines aplinkybes, įrodymų vertinimą, nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

38Kasatoriai laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis nepakankamai motyvuotas, pagrįstas prielaidomis ir abejones keliančiomis formuluotėmis, dėl to šis procesinis dokumentas neatitinka BPK 305 straipsnio reikalavimų. Toks nuosprendžio vertinimas neteisingas. Nuosprendžio išvados padarytos remiantis ne prielaidomis, bet išsamiai ištirtais ir įvertintais įrodymais, atskleistas jų turinys, patikrinta nuteistųjų ginta versija dėl veiksmų teisėtumo. Teismo išvados dėl įrodymų įvertinimo, faktinių aplinkybių kategoriškos, logiškos, apibrėžtos, be prieštaravimų. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje aiškiai išdėstyta įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės. Nusikalstamų veikų aprašymas atitinka baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį, atsispindi veikų sudėčių elementai ir visa, kas reikšminga kvalifikavimui. Nurodyta, kokios teisės normos pažeistos, koks tai buvo pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Teismo nuosprendžio motyvai atitinka teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos duomenis, jų vertinimą. Kolegijai jie priimtini, todėl nekartojami.

39Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o skundžiamas procesinis sprendimas pripažintinas teisėtu (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

41Nuteistojo V. S. ir nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės ( - ) atstovo V. S. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos... 3. Taip pat skundžiamas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą ir... 5. V. S. ir UAB ( - ) nuteisti už tai, kad neteisėtai vertėsi ūkine,... 6. pagal 2006 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0002,... 7. pagal 2006 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0003,... 8. pagal 2006 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0004,... 9. pagal 2006 m. gegužės 19 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0005,... 10. pagal 2006 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0006,... 11. pagal 2006 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0007,... 12. pagal 2006 m. birželio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0010,... 13. pagal 2006 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0011,... 14. pagal 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0012,... 15. pagal 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0013,... 16. pagal 2006 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0014,... 17. pagal 2006 m. rugpjūčio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0018,... 18. pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0017,... 19. pagal 2006 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0019,... 20. pagal 2006 m. lapkričio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija SIM Nr. 0020,... 21. Be to, V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB ( - ) direktorius... 22. Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir nuteistosios UAB ( - )atstovas V.... 23. Atsiliepimu į nuteistojo V. S. ir nuteistosios UAB ( - ) atstovo V. S.... 24. Kasacinis skundas atmestinas.... 25. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalies taikymo... 26. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 27. 1) kaltininkas neturi licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga,... 28. 2) versliškas veiklos pobūdis ar stambus jos mastas. Šios sąlygos taip pat... 29. Ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pagal... 30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai... 31. Tai, kad UAB ( - ), vadovaujama V. S., A. Č. ir R. Ž.... 32. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes pirmosios ir apeliacinės... 33. Aplaidus apskaitos tvarkymas ... 34. BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už... 35. Pagal tuos faktus, kuriuos byloje yra konstatavęs pirmosios instancijos... 36. Dėl BPK pažeidimų ... 37. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo... 38. Kasatoriai laiko, kad apkaltinamasis nuosprendis nepakankamai motyvuotas,... 39. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, apeliacinės instancijos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1... 41. Nuteistojo V. S. ir nuteistosios uždarosios akcinės bendrovės ( - )...