Byla 2K-199/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Antano Klimavičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Jūratei Neniškienei, dalyvaujant prokurorui Sergejui Bekišui, gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, išteisintajai J. M., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Valdemaro Mociškio kasacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžio ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarties.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu J. M. išteisinta dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, nes ji nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

3Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutartis, kuria Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. M. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kaltinta tuo, kad ji nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., nuo 2003 m. kovo 24 d. nuosavybės teise jai priklausančiame sklype, esančiame ,,duomenys neskelbtini“, tyčia, versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neteisėtu būdu bei neturėdama leidimo ir pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, numatantį, kad žemės gelmės sausumoje yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, 12 straipsnio 4 dalį, numatančią, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius, 13 straipsnio 3 dalį, numatančią, kad Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, 13 straipsnio 5 dalį, numatančią, kad leidimai naudoti žemės gelmių išteklius turi būti registruojami nustatyta tvarka juos išduodančioje institucijoje, leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 621 redakcija) 5 straipsnį, numatantį, kad Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos išduoda leidimus ir sudaro sutartis su juridiniais asmenimis, t. y. neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduoto galiojančio leidimo naudoti žemės gelmių išteklius – smėlingą gruntą, kuris yra būtinas norint vykdyti šių naudingųjų iškasenų kasybos darbus, pasinaudodama UAB „Keliai“ parengtu, bet Panevėžio rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2007 m. kovo 20 d. nepatvirtintu J. M. žemės sklype kūdros–priešgaisrinio rezervuaro projektu, sudarydama pirkimo pardavimo sutartis su AB Panevėžio statybos tresto filialu „Gerbusta“, atstovaujamu direktoriaus J. R., pagal 2007 m. kovo 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 07/03/05 dėl 12 000 m3 smėlingo grunto pardavimo po 3,45 Lt už 1 m3, pagal 2007 m. birželio 4 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 07/06/04 dėl 12 000 m3 smėlingo grunto pardavimo po 3,45 Lt už 1 m3, pagal 2007 m. liepos 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 07/03/05 dėl 25 000 m3 smėlingo grunto pardavimo po 3,45 Lt už 1 m3, pagal 2007 m. rugsėjo 5 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. 07/09/05 dėl 30 000 m3 smėlingo grunto pardavimo po 4 Lt už 1 m3, AB Panevėžio statybos tresto filialui „Gerbusta“ panaudojus savo ir UAB „Algminda“ techniką bei darbo jėgą ir iškasus valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 62 234 m3 smėlio grunto, J. M. šį gruntą pardavė pagal septynias PVM sąskaitas faktūras už 222 536 Lt AB Panevėžio statybos tresto filialui „Gerbusta“: pagal 2007 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1 – 7000 m3 už 24 150 Lt; pagal 2007 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2 – 5000 m3 už 17 250 Lt; pagal 2007 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 3 – 12 000 m3 už 41 400 Lt; pagal 2007 m. liepos 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 4 – 12 700 m3 už 43 815 Lt; pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 5 – 11 300 m3 už 38 985 Lt; pagal 2007 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 6 – 8000 m3 už 32 000 Lt; pagal 2007 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 7 – 6234 m3 už 24 936 Lt. J. M. išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6Be to, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį J. M. kaltinta tuo, kad nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., iš jai priklausančio sklypo, esančio ,,duomenys neskelbtini“, pagal pirkimo pardavimo sutartis: 2007 m. kovo 5 d. Nr. 07/03/05, 2007 m. birželio 4 d. Nr. 07/06/04, 2007 m. liepos 5 d. Nr. 07/03/05, 2007 m. rugsėjo 5 d. 07/09/05 pardavusi AB Panevėžio statybos tresto filialui „Gerbusta“ 62 234 m3 smėlingo grunto, kuris pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, kaip viena iš sudėtinių žemės gelmių sausumoje dalis yra išimtinė valstybės nuosavybė ir teisę jas naudoti gali suteikti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o pagal 12 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius gali naudoti juridiniai asmenys, gavę leidimą ir sudarę su Vyriausybės įgaliota institucija išteklių naudojimo sutartį, pagrobė vagystės būdu didelės vertės svetimą Lietuvos Respublikos valstybei priklausantį, turtą – 62 234 m3 smėlingo grunto, kurio vertė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių už valstybės gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 1 priedu, yra 155 586 Lt (62 234 m3×0,25×10), taip pat išteisinta kaip nepadariusi veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Apeliacinės instancijos teismo nutartimi prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo buvo prašoma išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti apkaltinamąjį, atmestas.

8Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

9Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, reikšmingų teisingam J. M. veikos kvalifikavimui, todėl pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už dvi alternatyvias veikas, padarytas versliškai ar stambiu mastu: 1) už ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos, kuriai reikalinga licencija, jos neturint; 2) už ėmimąsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu. Kaltinime nurodyta, kad J. M., kaip fizinis asmuo, ėmėsi veiklos, kurią vykdyti turi teisę tik juridiniai asmenys, todėl ji, kaip nesiverčiantis ūkine komercine veikla fizinis asmuo, sumokėjo mažesnius mokesčius valstybei, nei būtų turėjusi sumokėti kaip verslo subjektas. Dėl to darytina išvada, kad jos veika atitinka objektyvų sudėties požymį – ėmimąsi ūkinės komercinės veiklos kitokiu neteisėtu būdu ir turėtų būti kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenys patikimai patvirtina išvadą, kad J. M. vertėsi ūkine komercine veikla – smėlingo grunto pardavimu. Ji asmeniškai apie aštuonis mėnesius kiekvieną darbo dieną, kai tam netrukdydavo oro sąlygos, dalyvaudavo grunto kasimo darbuose, skaičiuodama išvežamo grunto kiekius, išrašydama savo, kaip pardavėjos, vardu sąskaitas faktūras, asmeniškai pasirašydama savo vardu išteklių pirkimo pardavimo sutartis, gaudama pajamas 222 536 Lt į asmeninę sąskaitą, o tai visiškai nebūdinga asmeniui, kuris nesiverčia ūkine komercine veikla. Tokius veiksmus išteisintoji atliko gerai suprasdama, kas yra kūdrų kasimas, neišvežant žemės išteklių, ir kokie veiksmai yra karjerų eksploatavimas, kurių tikslas yra žemės išteklių išvežimas, gaunant už tai atlygį. Iškastų žemės išteklių kiekis – 62 234 m3 smėlingo grunto, pakankamai ilgas veiklos laikotarpis – aštuoni mėnesiai, gautų iš neteisėtos veiklos pajamų dydis – 222 536 Lt, akivaizdžiai patvirtina, kad J. M. ėmėsi veiklos versliškai ir stambiu mastu. Priešingai nei nurodo apeliacinės instancijos teismas, J. M. visų mokesčių nesumokėjo – ji sumokėjo tik fizinių asmenų pajamų mokestį, o, kaip verslo subjektas, būtų turėjusi dar sumokėti pridėtinės vertės, valstybinių gamtos išteklių naudojimo, pelno ir kitus mokesčius. Byloje surinktais įrodymais nustatytos faktinės veikos padarymo aplinkybės patvirtina išvadą, kad J. M. veikė tyčia imdamasi vykdyti versliškai ir stambiu mastu ūkinę komercinę veiklą. Ji savo vardu sudarė smėlingo grunto pirkimo pardavimo sutartis, deklaravo pajamas Lietuvos Respublikos valstybinėje mokesčių inspekcijoje, sumokėjo fizinių asmenų pajamų mokestį, asmeniškai ilgą laiką – aštuonis mėnesius, kiekvieną darbo dieną, kai tam netrukdydavo oro sąlygos ir vykdavo grunto kasimo ar išvežimo darbai, dalyvaudavo šiuose darbuose apskaičiuodama išvežamo grunto kiekius, su AB „Gerbusta“ atsakingu asmeniu suderindavo išvežamų žemės išteklių kiekius, išrašydavo savo, kaip pardavėjos, vardu sąskaitas faktūras pirkėjui, asmeniškai pasirašydavo savo vardu valstybei priklausančių išteklių pirkimo pardavimo sutartis, gaudavo už išteklių pardavimą pajamų į savo asmeninę sąskaitą, o tai visiškai nebūdinga asmeniui, nesiverčiančiam ūkine komercine veikla. Apeliacinės instancijos teismo nurodomos aplinkybės, kad J. M. sutuoktinis padėjo užmegzti jai ryšius su kasusia ir pirkusia smėlingą gruntą bendrove, jog jis ir kiti asmenys padėjo ruošti teisinius dokumentus, nepašalina veikusios savo vardu ir rizika J. M. atsakomybės. Kasatorius pabrėžia, kad šioje byloje nėra sprendžiamas nei išteisintosios sutuoktinio, nei kitų asmenų atsakomybės klausimas, todėl nagrinėję bylą teismai, analizuodami kitų asmenų atsakomybės klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas, apibrėžtas BK 255 straipsnio 1 dalyje.

10Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo, nes nutartyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl skundo argumentų, kad J. M. veika neatitinka įstatymuose pateikiamos individualios veiklos sąvokos, jog išteisintoji sudarė ne paslaugų teikimo, o smėlingo grunto pirkimo pardavimo sutartis, siekė naudos iš savo neteisėtos veiklos, kad jos veika atitinka ėmimosi veiklos kitokiu neteisėtu būdu požymį, padaryta versliškai ir stambiu mastu, todėl turėtų būti kvalifikuota pagal BK 202 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo argumento, kad J. M. veika turėtų būti kvalifikuojama kaip vagystė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes ji, nebūdama žemės gelmių savininkė, išgavo ir pardavė, t. y. realizavo valstybei priklausantį turtą – naudingąsias iškasenas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalies reikalavimus. Visi nurodyti pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

11Kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu.

12Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo

13Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas bylą turi patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų laikoma, kad skundas liko neišnagrinėtas, taip pažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tai yra esminis BPK pažeidimas, nes dėl jo apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

14Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, priimtoje nutartyje į esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakė (BPK 332 straipsnio 5 dalis), išvadas dėl pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė neišnagrinėjęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių.

15Apeliaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį – J. M. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 202 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, bei, paskyrus atitinkamas bausmes, jas subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis. Prokuroras teigė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad J. M. neteisėta ūkine komercine veikla vertėsi versliškai bei stambiu mastu ir tai patvirtina byloje esančios pirkimo pardavimo sutartys, sąskaitos faktūros, banko pavedimai, kad teismo išvada, jog J. M. veiksmuose nėra tyčios, yra klaidinga, ir tai, be kitų nustatytų aplinkybių, t. y. to, kad buvo sudaromos ne kūdros kasimo, o pirkimo pardavimo sutartys, patvirtina byloje esantys duomenys, rodantys, jog leidimas kasti kūdrą apskritai nebuvo gautas, po to, kai AB Panevėžio statybos tresto filialas ,,Gerbusta“ įvykdė savo įsipareigojimus, J. M. žemės sklypą padovanojo dukteriai; kad iš visų bylos aplinkybių matyti, jog jos veiksmai buvo nukreipti į naudos gavimą iš neteisėtos veiklos. Be to, prokuroras teigė, kad teismas, nurodydamas, jog kasimo darbus bei žemės gelmių išteklius J. M. žemės sklype išgavo juridinis asmuo – AB Panevėžio statybos tresto filialas ,,Gerbusta“, kuris ir turėjo gauti leidimą verstis šia veikla, subjektyviai įvertino tiek liudytojų parodymus, tiek rašytinius įrodymus bei visiškai nevertino to, kad tarp J. M. ir minimo filialo ,,Gerbusta“ buvo sudarytos ne paslaugų teikimo, o pirkimo pardavimo sutartys, kad kasimo bei grunto vežimo darbus atliko UAB ,,Algmina“. Prokuroras savo skunde nurodė ir motyvus, kuriais grindė savo nuomonę, kad J. M. veikoje yra ir nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, sudėtis.

16Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas prokuroro apeliacinį skundą atmetė apsiribodamas teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje išdėstė išsamius argumentus, pagrindžiančius teismo išvadą, jog J. M. nepadarė jai inkriminuotų veikų; kad prokuroro skunde išdėstyti argumentai, kurie iš esmės neturi reikšmės išteisintosios veiksmų vertinimui. Pažymėjęs, kad pagal priimtą nuosprendį pagrindiniai J. M. išteisinimo argumentai yra du, t. y. 1) kad ji nėra nusikalstamų veikų, kuriomis kaltinama, subjektas (pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine veikla yra nustatoma tik tada, kai tai daroma neturint leidimo ir versliškai arba stambiu mastu, konstatavo, kad J. M. leidimo neturėjo gauti, todėl ji nėra šio nusikaltimo subjektas) ir 2) kad jos veikoje nėra subjektyviojo požymio – kaltės, pripažino juos esant teisingais ir pagrįstais bylos duomenimis.

17Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir kokiais argumentais motyvuojamos teismo išvados, bei į apeliacinės instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis motyvuojamas prokuroro apeliacinio skundo atmetimas, neturi pagrindo nesutikti su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas bylos tiek, kiek to buvo prašoma, nepatikrino ir priimtoje nutartyje į visus esminius apeliacinio skundo argumentus neatsakė. Tokia išvada motyvuojama taip:

181. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla yra pripažįstamas neteisėtu, jei tokios veiklos imamasi esant bent vienam iš alternatyvių, kaip teisingai pažymima ir kasaciniame skunde, požymių, t. y. neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji reikalinga, arba kitokiu neteisėtu būdu. Baudžiamoji atsakomybė už užsiėmimą komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) tokiai veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu, kyla tik tada, kai šia veikla užsiimama versliškai arba stambiu mastu. Taigi pagal įstatymo dispoziciją versliškumo bei stambaus masto požymiai taip pat yra alternatyvūs. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnio taikymą, yra pasisakęs, kad kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami ir tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; kai imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo, taigi faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus; kai akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidimo) apibrėžtos veiklos ribos; kai licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys: Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010).

192. Kaltė yra vienas nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais. Kaltė yra glaudžiai susijusi su objektyviaisiais nusikalstamos veikos požymiais, nes jeigu nepadaryta pavojinga veika, tai negali kilti ir kaltės klausimas. Taigi sprendžiant kaltės – tyčios klausimą visų pirma turėjo būti tinkamai išnagrinėta, ar J. M. padarė tuos veiksmus, dėl kurių ji kaltinama, ir ar jie atitinka nusikaltimų, kuriais ji kaltinama, objektyviuosius požymius.

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

21Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 9 d. nuosprendžiu J. M.... 3. Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio... 5. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu J. M. pagal BK 202 straipsnio 1... 6. Be to, pagal BK 178 straipsnio 3 dalį J. M. kaltinta tuo, kad nuo 2007 m. kovo... 7. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo... 8. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo... 9. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir... 10. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo... 11. Kasacinis skundas tenkintinas, apeliacinės instancijos teismo nutartis... 12. Dėl Baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 13. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis... 14. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė... 15. Apeliaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo... 16. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, šis teismas... 17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmosios... 18. 1. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį vertimasis ūkine, komercine, finansine ar... 19. 2. Kaltė yra vienas nusikalstamos veikos subjektyviųjų požymių. Kaltės... 20. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 21. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...