Byla 2S-2284-254/2015
Dėl nuotolių atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17911-920/2015 pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovui A. V. S. dėl nuotolių atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 8 688,60 Eur (30 000 Lt) skolą, 217,22 Eur (750,02 Lt) palūkanas, iš viso 8 905,82 Eur (30 750,02), 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas įgaliojo ieškovą nupirkti jam butą, esantį Kaune, ( - ) 4‑7 (toliau butas), kurį ieškovas nupirko, dalį kainos – 8688,60 Eur (30 000 Lt) už atsakovą sumokėdamas savo lėšomis: pagal 2006-07-18 preliminarią sutartį sumokėjo 1 448 Eur (5000 Lt) avansą ir 7 240,50 Eur (25 000 Lt), gavus banko paskolą, kas sudaro ieškinio dalyką. Nors buto pirkimo-pardavimo sutartyje buto kaina buvo nurodyta 28 962 Eur (100 000 Lt), tačiau faktiškai už šį butą buvo sumokėta 52 131,60 Eur (180 000 Lt) ir atsakovas to neginčijo, atsakydamas į 2012-08-17 ieškovo įspėjimą. Atsakovas suteiktos paskolos negrąžina. Ieškovas reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog ieškinio suma yra didelė, atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, ignoruoja jo pagrįstus reikalavimus, todėl yra realus pavojus, kad netaikius laikinosios apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino ir prašomai priteisti sumai (8 905,82 Eur) areštavo atsakovo kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ‑ pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir/ar esančias pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus perleisti ar suteikti naudojimui tretiesiems asmenims, o su piniginėmis lėšomis atlikti bet kokias pinigų išmokėjimo, pervedimo ar kitas disponavimo operacijas, leidžiant įskaityti į atsakovo sąskaitą gautas lėšas ir iš šios sąskaitos atsiskaityti su ieškovu. Teismas nurodė, jog ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą fiziniam asmeniui, reikalavimo suma (8 905,82 Eur) yra didelė, o iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas vengia padengti susidariusį įsiskolinimą. Kadangi nėra išsamių duomenų apie atsakovo turimą turtą, jo finansines galimybes, teismo nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog atsakovas, sužinojęs apie jo atžvilgiu pradėtą teisminį procesą, gali imtis priemonių perleisti ar paslėpti jam priklausantį turtą ar turtines teises, suvaržyti teises į jį ar kitaip apsunkinti disponavimą juo, dėl ko sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnis).

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atsakovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 201 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti šiais argumentais:

81. Ieškovo ieškinys yra prima facie akivaizdžiai nepagrįstas, o teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, privalėjo tuo įsitikinti, kas nebuvo padaryta. Ieškinio dėstomojoje dalyje ieškovas nurodo, kad sumokėjo 1 448 Eur (5 000 Lt) avansą iš savo asmeninių lėšų, o siekdamas padėti apeliantui visiškai atsiskaityti su buto pardavėja, 2006-10-09 paskolino jam dar 11 584,80 Eur (40 000 Lt), iš jų pagal banko paskolą – 7 240,50 eurų (25 000 Lt), tačiau ieškiniu jis prašo priteisti 8 688,60 Eur (30 000 Lt) skolą, kuri neaišku kaip susidarė. Ieškovas pripažįsta, kad apeliantas už butą pardavėjai sumokėjo 14 481 eurų (50 000 Lt) bei dar po kurio laiko pervedė 23 169,60 eurų (80 000 Lt), nors iš tiesų apelianto šie 2006-09-11 pervesti 40 000 AUD pagal Lietuvos banko oficialų kursą prilygo 82 164 Lt (23 796,34 Eur). Be to, ieškovas nenurodo, kad apeliantas jam 2007-02-09 persiuntė dar 3 970 AUD, kas pagal Lietuvos banko oficialų kursą prilygo 8 224,65 Lt (2 382,02 Eur). Taigi, iš viso apeliantas perdavė ieškovui 40 659,36 Eur (140 388,64 Lt). Todėl remiantis ieškinyje pripažįstama aplinkybe, kad butas pagal notarinę pirkimo‑pardavimo sutartį apeliantui kainavo 100 000 Lt (28 962 Eur) akivaizdu, kad už buto pirkimą tiek su pardavėja, tiek su ieškovu apeliantas visiškai atsiskaitė. Ieškovo argumentai, kad butas kainavo ne 100 000 Lt, o 180 000 Lt (52 131,60 eurų) yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir atmestini. Apeliantas yra ( - ) pilietis ir jam nepriimtini bet kokie neoficialūs atsiskaitymai ar mokesčių slėpimai ir panašiai. Notarinėje pirkimo‑pardavimo sutartyje buvo nurodyta galutinė buto kaina, kurią apeliantas per savo įgaliotą asmenį (ieškovą) sutiko sumokėti pardavėjai ir su ja yra visiškai atsiskaitęs. Apelianto nuomone, ieškovas pareiškė ieškinį kaip spaudimo priemonę, nes ieškovas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-148-163/2015 yra pralaimėjęs apelianto broliui. Be to, pats ieškovas už apeliantui nuosavybes teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomą, kaip įgaliotas asmuo, gavo pajamas, kurių apeliantui neperdavė ir jomis iki šiol disponuoja.

93. Apeliantas yra ( - ) pilietis, kuris kas mėnesį gauna apie 1 500 Australijos dolerių pensiją, kas yra lygu 990 Eur, bei turi butą Sidnėjuje, ( - ), kuris yra nuomojamas už apie 500 Australijos dolerių (AUD) per mėnesį, ir kurio vertė yra 245 000 AUD.

10Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą šiais argumentais:

111. Tai, kad teismas nutarties motyvuose nenurodė, kad buvo preliminariai vertinamas ieškinio pagrįstumas, savaime nereiškia, kad toks vertinimas nebuvo atliktas. Jei teismas priėmė nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nurodė, kad jų nepriėmus galėtų pasunkėti galimo palankaus teismo sprendimo vykdymas, vadinasi teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimus ir jame nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, ir teismui nekilo abejonės dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Teismas neturi teisės ieškinio priėmimo ir pasiruošimo nagrinėti bylą stadijoje nagrinėti ieškinio pagrįstumo, todėl ir apelianto atskirajame skunde analizuojami ieškinio pagrįstumo klausimai ir reikalavimai turėtų būti atmesti kaip netinkami sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos Apeliacinio teismo 2012-09-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1809/2012)

122. Apeliantas nurodo, kad ieškinio suma jam nėra didelė, todėl laikinosios apsaugos priemonės yra nepagrįstos, o, esant palankiam ieškovui teismo sprendimui, apeliantas turėtų galimybių priteistą sumą visą ar dalimis ieškovui išmokėti. Savo finansinei padėčiai pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų. Kita vertus, šiuo metu esančios apelianto pajamos ir turimas turtas negarantuoja, kad ateityje jis nesumažės ir apeliantas bus pajėgus įvykdyti galimą teismo sprendimą. Kaip matyti iš paties apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, jo nekilnojamąjį turtą šiuo metu sudaro tik butas Sidnėjuje, Australijos sandraugoje, nors dar 2015 metų pavasarį jis turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto. Darytina pagrįsta išvada, kad apeliantas išparduoda, padovanoja ar perleidžia kitiems asmenims savo nekilnojamąjį turtą (pvz.: ginčo butą, poilsio namus „Zundelė“, kurie apeliantui priteisti minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2015-02- 20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-148-163/2015). Dėl šių aplinkybių manytina, kad apeliantas tikslingai siekia parduoti, padovanoti ar perduoti turtą kitiems asmenims, dėl ko galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįvykdomu.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008). Draudimas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, spręsti dėl pareikšto materialiojo reikalavimo pagrįstumo, neapima teismo pareigos atlikti preliminarų (lot. prima facie) ieškinio reikalavimų ir pateiktų įrodymų vertinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar egzistuoja ieškinio patenkinimo tikimybė. Kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010, 2015 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-368-943/2015). Apelianto teigimu, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pastarasis už ginčo butą perdavė ieškovui 40 659,36 Eur (140 388,64 Lt), todėl remiantis aplinkybe, kad butas pagal notarinę pirkimo‑pardavimo sutartį apeliantui kainavo 100 000 Lt (28 962 Eur) akivaizdu, kad už buto pirkimą tiek su pardavėja, tiek su ieškovu apeliantas visiškai atsiskaitė, o ieškovo argumentai, kad butas kainavo ne 100 000 Lt, o 180 000 Lt (52 131,60 eurų) yra visiškai nepagrįsti, nelogiški ir atmestini.

16Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje ieškovas kreipėsi į teismą dėl 8 688,60 Eur (30 000 Lt) skolos, 217,22 Eur (750,02 Lt) palūkanų, iš viso 8 905,82 Eur (30 750,02), bei procesinių palūkanų iš apelianto priteisimo, kuriuos jis, kaip teigia, paskolino apeliantui buto pirkimui, todėl paties turto kaina šiuo atveju įtakos neturi. Kaip spręstina iš šalių procesinių dokumentų, tarp šalių kilo ginčas dėl įsiskolinimo dydžio, patį sutartinį faktą (t. y. jog apeliantas pirko butą, o jo įsigijimui ieškovas apeliantui paskolino pinigų) šalys pripažįsta. Kaip spręstina iš prie ieškinio pateiktų dokumentų, ieškovas 2006-10-06 su banku sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. ( - ), pagal kurią iš banko paėmė 7 240,5 Eur (25 000 L) paskolą. Ši suma 2006-10-09 mokėjimo pavedimu buvo pervesta buto pardavėjai, banko paskirtyje nurodant „už butą ( - ) 4‑7“. Kaip spręstina iš prie ieškinio pateiktų dokumentų, 2006-10-12 faksogramoje apeliantas kalba apie paskolą bei buto įsigijimo procedūros baigą, o 2006-12-07 faksogramoje pripažįsta, kad už butą ieškovui yra skolingas 13 032,9 Eur (45 000 Lt) ir pasižada juos grąžinti, kuomet turės pinigų. Taigi, nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, apelianto argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių (pvz.: skola yra grąžinta ar neaišku iš kur susidarė prašoma priteisti skola) atmetami kaip argumentai, nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1343/2013). Ar ieškovės materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės.

17Kita vertus, apeliantas nurodo, jog ginčo suma jam nėra didelė, kas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių jo atžvilgiu panaikinimui. CPK 12 ir 178 straipsniuose, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y., kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens turtinę padėtį atskleidžia nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Tačiau apeliantas, teigiantis, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo atžvilgiu, kartu su skundu nepateikė įrodymų, paneigiančius teismo nustatytas aplinkybes apie jo galimai sunkią finansinę padėtį, nepateikė įrodymų, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas jam nesukeltų didelių finansinių problemų. Apeliantui nepateikus įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie gerą jo finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškinio patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Pažymima, kad tokie įrodymai nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui. Kita vertus, kaip teisingai pastebima atsiliepime į atskirąjį skundą, šiuo metu esančios apelianto pajamos ir turimas turtas negarantuoja, kad ateityje jis nesumažės ir apeliantas bus pajėgus įvykdyti galimą teismo sprendimą. Kaip matyti iš paties apelianto atskirajame skunde nurodytų aplinkybių, jo nekilnojamąjį turtą šiuo metu sudaro tik butas Sidnėjuje, Australijos sandraugoje, nors dar 2015 metų pavasarį jis turėjo didelės vertės nekilnojamojo turto, įskaitant butą, esantį Kaune, ( - ) 4‑7 (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18Pažymėtina, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir ekonomiškos, pritaikytos atsižvelgiant į apelianto interesus, nesuteikiant ieškovui pranašumo ir siekiant kaip įmanoma mažiau suvaržyti apelianto gyvenimą, laikantis areštuotino turto eiliškumo. Tuo labiau, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet yra susijęs su tam tikrais ribojimais, suvaržymais asmens, kuriam šios priemonės taikomos, atžvilgiu, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Apeliantui nurodytina, jog jis turi galimybę prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 straipsnis) ar reikalauti nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 straipsnio 1 dalis), ir šios priemonės sudaro jam galimybę iš dalies apsaugoti savo interesus. Kita vertus, civilinio proceso įstatymas numato galimybę, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys yra atmestas, atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos atsakovas patyrė dėl ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 146 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1186/2013). Tuo tarpu ieškovo turtiniai interesai, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti pažeisti, ir jis šiuo atveju neturi alternatyvių savo interesų užtikrinimo būdų. Todėl darytina išvada, jog taikius laikinąsias apsaugos priemones nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra.

19Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nutartį nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė... 2. I. Ginčo esmė... 3. Kauno apylinkės teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, kuriuo prašoma... 4. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 5. Kauno apylinkės teismas 2015 m. liepos 28 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atsakovas (toliau apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 201 m. liepos... 8. 1. Ieškovo ieškinys yra prima facie akivaizdžiai nepagrįstas, o teismas,... 9. 3. Apeliantas yra ( - ) pilietis, kuris kas mėnesį gauna apie 1 500... 10. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o teismo... 11. 1. Tai, kad teismas nutarties motyvuose nenurodė, kad buvo preliminariai... 12. 2. Apeliantas nurodo, kad ieškinio suma jam nėra didelė, todėl laikinosios... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 15. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių... 16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje byloje ieškovas kreipėsi... 17. Kita vertus, apeliantas nurodo, jog ginčo suma jam nėra didelė, kas sudaro... 18. Pažymėtina, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės... 19. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad... 20. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337... 21. atskirąjį skundą atmesti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos...