Byla eAS-579-261/2016
Dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 22 d. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 3R-149(AG-75/02-2016); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. prašymą dėl teisių išaiškinimo; 3) įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti pareiškėjui jo asmens sveikatos istorijos originalą; 4) priteisti iš atsakovo 1,20 Eur turtinės žalos ir 47 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

5II.

6Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti pareiškėjui jo asmens sveikatos istorijos originalą. Priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimų: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 3R-149(AG-75/02-2016); 2) įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją pateikti motyvuotą atsakymą į pareiškėjo 2016 m. vasario 25 d. prašymą dėl teisių išaiškinimo; 3) priteisti iš atsakovo 1,20 Eur turtinės žalos ir 47 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

7Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsniu, atsižvelgęs į bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjo turtinė padėtis yra sunki ir jis neturi galimybės sumokėti žyminio mokesčio, todėl atleido pareiškėją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo.

8Taip pat teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu, pažymėjo, jog VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų. Teisinis reglamentavimas nenustato, kad ginčai tarp asmenų ir sveikatos priežiūros įstaigų galėtų būti sprendžiami administraciniuose teismuose. Todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti atitinkamus dokumentus negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

9Kitą skundo dalį teismas laikė atitinkančia ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių reikalavimus, todėl priėmė.

10III.

11Pareiškėjas J. S. elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį iš dalies, priimti nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro įpareigojimo išduoti pareiškėjo sveikatos istoriją.

12Nurodo, kad šis reikalavimas yra esminis, kurio aplinkybėse ir kilo administracinis ginčas, todėl teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šią skundo dalį.

13Teigia, kad teismo nurodytas motyvas, jog VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, neatitinka faktinių aplinkybių. Atsižvelgiant į VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro įstatus, ji yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais. Įstatai patvirtina, kad ši įstaiga yra viešojo administravimo subjektas. Be to, ginčo esmė nėra susijusi su sveikatos priežiūra, gydymu. Ginčo esmė – administracinių funkcijų neatlikimas. Ginčas atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje išvardytus reikalavimus. Dokumentų ar kopijų išdavimas susijęs su administraciniais veiksmais, kuriuos atsisakoma atlikti.

14Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame elektroninių ryšių priemonėmis, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

15Nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo esmė nesusijusi su sveikatos priežiūra, gydymu, tačiau primygtinai reikalauja, kad būtų išreikalauta jo medicininė dokumentacija iš sveikatos priežiūros įstaigos, t. y. dokumentacija išskirtinai susijusi su pareiškėjui teiktomis sveikatos priežiūros paslaugomis ir gydymu. Mano, jog pareiškėjas nesinaudoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo jam suteiktomis teisėmis ir piktnaudžiauja procesu.

16Pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigoms įpareigojimą pildyti ir saugoti pacientų medicininius dokumentus yra suformulavęs įstatymų leidėjas. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 45 straipsnio 5 punkte numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigoms privaloma pildyti ir saugoti pacientų ligos istorijas, ambulatorines korteles Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Sveikatos priežiūros įstaigose pacientų medicininiai dokumentai saugomi, vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakyme Nr. 515 „Privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų, pildomų sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašas ir saugojimo terminai“ nustatyta tvarka, todėl pacientams medicininių dokumentų (ambulatorinių kortelių) originalai nėra atiduodami, o perduodami iš įstaigos į įstaigą teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėjas yra nurodęs, kad VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminiame sveikatos priežiūros centre nebesigydo, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 583 „Dėl Gyventojų prisirašymo prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų tvarkos“ pareiškėjo ambulatorinė kortelė turėjo būti perduota tai sveikatos priežiūros įstaigai, prie kurios pareiškėjas yra prisirašęs. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Sveikatos apsaugos ministerijos 2016 m. vasario 25 d. raštu Nr. (1.1.36-421)4-766 „Dėl prašymo“.

17Atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 7 straipsnio 5 dalimi, pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, pacientui pageidaujant, jo lėšomis sveikatos priežiūros įstaigos privalo padaryti ir išduoti jam sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicininių dokumentų kopijas, taip pat išduoti diagnozės ir gydymo aprašymus ir ši paciento teisė gali būti ribojama tik įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 1 dalyje numatyta, kad medicinos dokumentų pateikimas pacientui gali būti ir ribojamas, jei juose esanti informacija pakenktų paciento sveikatai ir sukeltų pavojų jo gyvybei. Tokiais atvejais sprendimą neišduoti pacientui medicinos dokumentų priima gydantis gydytojas, apie tai pažymėdamas paciento medicininiuose dokumentuose. Ministerija nekvestionuoja pareiškėjo teisės susipažinti su paciento medicinos dokumentais ar gauti sveikatos priežiūros įstaigos patvirtintas paciento medicinos dokumentų kopijas, taip pat diagnozės ir gydymo aprašymus, tačiau sprendimą išduoti / neišduoti pacientui medicinos dokumentus priima sveikatos priežiūros įstaiga (gydantis gydytojas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas, teigdamas apie jo teisių pažeidimą, nepateikia teismui nė vieno įrodymo, pagrindžiančio jo teiginius apie tai, kad yra kreipęsis į skundžiamą sveikatos priežiūros įstaigą dėl galimybės susipažinti su įrašais jo medicininėje dokumentacijoje, gauti jų kopijas ir gavo iš įstaigos neigiamą atsakymą.

18Taip pat pažymi, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnis nustato pacientų skundų, nesusijusių su žalos atlyginimu, pateikimo ir nagrinėjimo tvarką. Remdamasis šiuo reglamentavimu, pareiškėjas galėtų įgyvendinti šio įstatymo jam suteiktas teises. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalis numato, jog pacientas, manydamas, kad yra pažeistos jo teisės, sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje, jo manymu, buvo pažeistos jo teisės, turi teisę pateikti skundą, laikydamasis šiame įstatyme nustatyto pacientų skundų nagrinėjimo tvarkos turinio ir formos reikalavimų. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad skundą pateikti gali pacientas arba jo atstovas. Nagrinėjami tie skundai, kurie yra paciento pasirašyti, nurodytas jo vardas ir pavardė, faktinė gyvenamoji vieta ir duomenys ryšiui palaikyti, išdėstyta skundo esmė. Pacientas skunde privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kai toks skundas siunčiamas paštu ar per pasiuntinį, prie jo turi būti pridėta notaro ar pacientui atstovaujančio advokato patvirtinta pareiškėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija. Pacientas turi teisę pareikšti skundą ne vėliau kaip per vienus metus, kai sužino, kad jo teisės pažeistos, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo teisių pažeidimo dienos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 4-5 d.). Pažymėtina, jog į pacientų skundus nagrinėjančias valstybės institucijas (nagrinėjamu atveju į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos) pacientai turi teisę kreiptis tik nepatenkinti skundų nagrinėjimu sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje, jų manymu, jų teisės buvo pažeistos (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 6 d.). Taigi, vertinant su pareiškėjo skundu susijusias aplinkybes, akivaizdu, jog pareiškėjas nepasinaudojo aprašytu būdu pirmiausia kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą (į VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą ar į tą sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašęs šiuo metu), kuri, gavusi paciento skundą, privalo jį išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 str. 7 d.). Paminėtina, jog Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 9 dalis nustato, kad pacientų skundus nagrinėjančių valstybės institucijų sprendimus pacientai turi teisę apskųsti įstatymų nustatyta tvarka.

19Viešoji įstaiga Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, kad pareiškėjas 2015 m. gruodžio 31 d. pateikė prašymą nutraukti sutartį dėl prisirašymo gydytis VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centre. Sutartis su pacientu nutraukta 2016 m. sausio 1 d. J. S. informuotas apie galimybę gauti asmens sveikatos istorijos F 025/a kopiją už savo lėšas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Kaip nurodyta teisės aktuose (Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 9 d. įsakymas Nr. 583, Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gegužės 20 d. įsakymas Nr. V-506, Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 1 d. įsakymas Nr. V-658), pacientas turi teisę į asmens sveikatos istorijos F 025/a kopiją savo lėšomis. Asmens sveikatos istorijos F 025/a originalas pateikiamas sveikatos priežiūros įstaigai, prie kurios prisirašo pacientas, kai įstaiga pateikia atitinkamą prašymą. VšĮ Klaipėdos senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro žiniomis, pareiškėjas prisirašęs gydytis UAB „Nefridos“ klinika nuo 2016 m. sausio 18 d., tačiau UAB „Nefridos“ klinika prašymo perduoti J. S. asmens sveikatos istoriją F 025/a nepateikė.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

22Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

23Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį, nurodė, kad VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti atitinkamus dokumentus negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka.

24Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, jog pagal savo įstatus VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras yra Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos iš valstybės turto ir lėšų įsteigta viešoji sveikatos priežiūros ne pelno įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas pagal sutartis su užsakovais, todėl ši įstaiga yra viešojo administravimo subjektas. Be to, ginčo esmė nėra susijusi su sveikatos priežiūra, gydymu, tačiau su administracinių funkcijų neatlikimu – atsisakymu išduoti dokumentus ar jų kopijas, t. y. su administraciniais veiksmais.

25Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas turi atsisakyti priimti skundą, kai byla nepriskirtina teismo kompetencijai.

26Remdamasi ABTĮ 15 straipsniu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus, t. y. dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Pagal ABTĮ 2 straipsnio 16 dalį, administraciniai teisiniai santykiai yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais reglamentuoti visuomeniniai santykiai, atsirandantys atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas – tai įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešasis administravimas apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (ABTĮ 2 str. 1 d.).

27Nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti pareiškėjui jo asmens sveikatos istorijos originalą. Tačiau pastebėtina, kad nors pagal ABTĮ 2 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas yra ir viešoji įstaiga, kaip šiuo atveju VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras, tačiau administraciniuose teismuose nagrinėtini tik tokie ginčai dėl valstybės ar savivaldybės veiksmų (neveikimo), kurie siejami su viešuoju administravimu, kuris, kaip minėta, apima administracinių sprendimų priėmimą, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolę, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimą, viešųjų paslaugų teikimo administravimą ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą (ABTĮ 2 str. 1 d.). Šiuo atveju VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti asmenims viešąsias paslaugas (sveikatos priežiūrą), tačiau nevykdanti viešojo administravimo veiklos. VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centro veiksmai, išduodant ar atsisakant išduoti pareiškėjui ar kitiems asmenims jo medicininius dokumentus, taip pat laikytini sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, tačiau ne viešuoju administravimu. Tai patvirtina tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota iš esmės panašiose bylose (žr., pvz., 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012, 2013 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-600/2013, 2015 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-167-261/2015), tiek Specialiosios teisėjų kolegijos ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti išaiškinimai (žr., pvz., 2005 m. gruodžio 6 d. nutartį byloje Nr. T-2005-106, 2006 m. liepos 21 d. nutartį byloje Nr. T-2006-07, 2006 m. spalio 9 d. nutartį byloje Nr. T-77/2006, 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį byloje Nr. T-111-2014), pagal kuriuos sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl sveikatos priežiūros įstaigos (kaip viešosios įstaigos) veiksmų (taip pat ir dokumentų, sveikatos istorijų (ne)išdavimo) yra laikytini sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, kas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

28Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centras nėra viešojo administravimo subjektas ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti atitinkamus dokumentus negali būti nagrinėjamas administracinio proceso tvarka. Pažymėtina, jog prašymas įpareigoti VšĮ Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros centrą išduoti atitinkamus dokumentus yra civilinės teisės reguliavimo dalykas, todėl ši keliamo ginčo dalis yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso XXXV skyrius antrasis skirsnis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 str. 1 d., 22 str. 1 d., 25 str.).

29Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

30Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

31pareiškėjo J. S. atskirojo skundo netenkinti.

32Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

33Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2016 m. balandžio 22 d.... 5. II.... 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi... 7. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 8. Taip pat teismas, remdamasis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsniu,... 9. Kitą skundo dalį teismas laikė atitinkančia ABTĮ 23, 24, 39 straipsnių... 10. III.... 11. Pareiškėjas J. S. elektroninių ryšių priemonėmis padavė atskirąjį... 12. Nurodo, kad šis reikalavimas yra esminis, kurio aplinkybėse ir kilo... 13. Teigia, kad teismo nurodytas motyvas, jog VšĮ Klaipėdos Senamiesčio... 14. Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepime į... 15. Nurodo, kad pareiškėjas skunde nurodo, jog ginčo esmė nesusijusi su... 16. Pažymi, kad sveikatos priežiūros įstaigoms įpareigojimą pildyti ir... 17. Atkreipia dėmesį į tai, kad, vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos... 18. Taip pat pažymi, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo... 19. Viešoji įstaiga Klaipėdos Senamiesčio pirminės sveikatos priežiūros... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis,... 23. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo dalį,... 24. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada,... 25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pirmiausia, pažymi, jog... 26. Remdamasi ABTĮ 15 straipsniu, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ... 27. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas trečiuoju skundo reikalavimu prašo... 28. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog... 29. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 30. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 31. pareiškėjo J. S. atskirojo skundo netenkinti.... 32. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartį... 33. Nutartis neskundžiama....