Byla e2-946-330/2018
Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo R. K

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-229-280/2018 pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilseda“ bankroto administratoriaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu; suinteresuotas asmuo R. K.,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas bankrutavusios UAB „Vilseda“ bankroto administratorius Lygaudas Petronis kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti bankrutavusios UAB „Vilseda“ bankrotą tyčiniu.
  2. Pareiškėjas nurodė, kad buvęs BUAB „Vilseda“ vadovas R. K. neįvykdė įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės turtą ir dokumentus; dalį tų dokumentų (iki 2016 m. rugsėjo 30 d.) perdavė įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi kita įmonė. Taip pat R. K. neteikė deklaracijų Valstybinei mokesčių inspekcijai, nepateikti ir finansinių ataskaitų rinkiniai. Administratorius negalėjo nustatyti įmonės turto likučio ir jo buvimo vietos teismo nutarties iškelti bankroto bylą UAB „Vilseda“ įsiteisėjimo datai (2017 m. liepos 21 d.), todėl manytina, kad buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai; sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas laikytinas tyčinį bankrotą kvalifikuojančiu požymiu. 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis įmonė turėjo turto už 66 944 Eur, o įsipareigojimai sudarė 66 164 Eur. Įmonės vadovas 2016 – 2017 m. į savo sąskaitą pervedė 5 450 Eur, mokėjimo paskirtimi nurodęs paskolos grąžinimą. 2016 m. spalio 1 d. R. K., veikdamas UAB „Vilseda“ vardu, pasirašė skolos padengimo sutartį su bendrove Byggimport & Service AS, pagal kurią pastarajai įmonei perdavė langų ir durų gamybos įrenginius (39 800 Eur vertės). Bendrovę Byggimport & Service AS atstovavo R. K. sutuoktinė M. K.. Taigi nemokios įmonės turtas buvo realizuotas susijusiems asmenims, pasisavintos piniginės lėšos siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Bankroto administratoriaus teigimu, suinteresuoto asmens veiksmais įmonė prie bankroto privesta tyčia.
  3. Suinteresuotas asmuo R. K. atsiliepime nesutiko su pareiškimu dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodė, kad visus dokumentus administratoriui turėjo perduoti UAB „Balansita“, tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą. Langų ir durų gamybos įrenginius nupirko Byggimport & Service AS, o UAB „Vilseda“ nebuvo šios įrangos savininke, nebuvo sumokėjusi pinigų už įrangą, tik turtas buvo įtrauktas į jos balansą. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2016 m. bandydamas gelbėti įmonę jis iš asmeninės sąskaitos sumokėjo skolas kreditoriams – 14 262,57 Eur. Pasak suinteresuoto asmens, nėra pagrindo teigti, jog UAB „Vilseda“ prie bankroto privesta tyčia.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi pripažino UAB „Vilseda“ bankrotą tyčiniu.
  2. Teismas nustatė, kad R. K. UAB „Vilseda“ akcininku yra nuo 2014 m.; įmonei jis vadovavo 2014 m. ir nuo 2016 m. gegužės 18 d.; prieš tai įmonei vadovavo E. K. (nuo 2014 m. rugsėjo 9 d. iki 2016 m. gegužės 18 d.). Finansinės atskaitomybės dokumentai VĮ Registrų centrui pateikti pagal įmonės būklę 2016 m. balandžio 27 d., bankroto byla įmonei iškelta Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartimi. Įmonė nutraukė veiklą, atleido darbuotojus 2016 m., R. K. tapus jos vadovu. Prieš bankroto bylos iškėlimą R. K. teismui pripažino įmonės skolas, tačiau nepateikė dokumentų bei duomenų apie įmonėje apskaitomą turtą, jo įgijimo aplinkybes, įmonės skolas.
  3. Teismas konstatavo, jog už tinkamą buhalterinės apskaitos vedimą atsakingas įmonės vadovas. Bankroto administratoriui buvo perduoti tinkamai nesutvarkyti ir ne visi įmonės dokumentai. UAB „Vilseda“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi įmonė paslaugų nebeteikė nuo 2016 m. rugsėjo mėn., bet tai nereiškia, kad tik dėl šios įmonės kaltės apskaita nebuvo tvarkinga. 2016 m. balandžio mėn. įmonė apskaitė turto už 66 944 Eur, materialaus – už 28 547 Eur. Po 2016 m. rugsėjo 30 d. įmonės vertingas turtas buvo realizuotas, veikla nutraukta ir įmonė palikta likimo valiai. Įmonės vadovas R. K., realizavęs įrangą, sau išsimokėjo įmonės pinigus, atsiskaitė tik su dalimi kreditorių, tačiau bankroto bylos iškėlimo neinicijavo; duomenų apie įmonės turėtas skolas jam ar įmonei, kuriai neatlygintinai perduota įranga, jis nepateikė. Teismas sprendė, kad administratorius negali tinkamai vykdyti bankroto procedūrų dėl netinkamai tvarkytos buhalterinės apskaitos.
  4. Bankroto administratorius UAB „Vilseda“ bankrotą prašė pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 bei 5 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu. Teismas sprendė, kad nepaneigti administratoriaus nurodyti faktai apie netinkamą įmonės valdymą bei apie vadovo veiksmus susidarius finansiniams sunkumams, nukreiptus dar pabloginti įmonės padėtį. Buvusio vadovo pateikti banko išrašai tik patvirtina faktą, kad buvo sumokėtos sumos, tačiau nėra duomenų joms pagrįsti. Be to, R. K. 2016 m. sumokėjo už UAB „Vilseda“ tik 4 238,55 Eur, o iš UAB „Vilseda“ sau pervedė 5 450 Eur. Nors jis ir tvirtina, kad įmonė buvo skolinga Norvegijos įmonei, kuriai buvo perduota langų ir durų gamybos įranga, įrodymų apie tai nepateikė. Nutraukdama veiklą, įmonė atsiskaitė tik su atskirais kreditoriais. Neatsiskaitęs su visais kreditoriais, vadovas įmonės pinigus pasisavino. Teismas laikė, kad buvęs vadovas su kreditoriais atsiskaitė ne savo, bet įmonės lėšomis, kurias sau pervedinėjo.
  5. Teismas nustatė, kad R. K., būdamas įmonės akcininku, nuo 2014 m. pasitikėjo paskirtu vadovu, savo sūnumi E. K., jo tinkamai nekontroliavo arba sutiko su jo veiksmais, o įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais, nutraukė jos veiklą, perėmė įmonės turtą ir lėšas, nors nebuvo atsiskaityta su visais kreditoriais, neinicijavo bankroto bylos. Nors ir baustas už dokumentų bei turto neperdavimą administratoriui, suinteresuotas asmuo R. K. visų dokumentų nepateikė, taip pat nepateikė teismui įrodymų dėl pagrindo nemokamai perleisti įmonės turtą kitai įmonei, pasisavinti įmonės lėšas.
  6. Teismas padarė išvadą, kad nustatytomis aplinkybėmis yra pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas UAB „Vilseda“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Įmonės vadovai nebuvo atidūs ir rūpestingi, veiklos rezultatus naudojo ir apskaitė netinkamai, dėl to nukentėjo įmonės kreditoriai.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Suinteresuotas asmuo R. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas netinkamai vertino įrodymus, pažeidė procesinės teisės normas, todėl padarė neteisingas išvadas.
    2. Apeliantui tapus UAB „Vilseda“ vadovu, įmonės dokumentai nebuvo perduoti, bet apeliantas įmonę bandė gelbėti. Apelianto atstovas prašė įtraukti prieš tai buvusį vadovą E. K. į bylą suinteresuotu asmeniu, kadangi jo vadovavimo metu įmonėje prasidėjo finansiniai sunkumai, todėl sprendimas gali turėti įtakos E. K. teisėms ir pareigoms. Nutartyje teismas konstatavo, kad visi įmonės vadovai (tarp jų ir E. K.) prisidėjo prie UAB „Vilseda“ bankroto sukėlimo; taip pat teismas nurodė šią nutartį po įsiteisėjimo perduoti prokurorui, todėl tai neabejotinai turės įtakos ir E. K. teisėms bei pareigoms. Egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, skundžiama nutartis naikintina ir tyčinio bankroto pripažinimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo, ištaisant šiuos pažeidimus.
    3. Nepagrįsta byloje esančiais faktiniais duomenimis teismo išvada, kad vadovas pasisavino įmonės pinigus, su kreditoriais atsiskaitė ne savo, o įmonės lėšomis, kurias sau persivedinėjo. Asmeniniai pinigai kreditoriams pradėti pervedinėti dar E. K. vadovavimo įmonei laikotarpiu. Nors apeliantas sau (kaip paskolos grąžinimą) išsimokėjo 5 450 Eur, tačiau už įmonę buvo pervedęs 14 262,57 Eur.
    4. Neturint įsigijimo dokumentų, negalima konstatuoti, kad langų ir durų gamybos įranga priklausė UAB „Vilseda“.
    5. Bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai sudaro apie 5 000 Eur, o atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, pervesdamas asmeninius pinigus, bandė gelbėti įmonę nuo bankroto, UAB „Vilseda“ bankroto pripažinimas tyčiniu yra neproporcingas.
    6. Už buhalterinės apskaitos teisingą tvarkymą pagal sutartį atsakinga UAB „Balansitas“, atitinkamai ši įmonė privalėjo perduoti visus, o ne dalį dokumentų bankroto administratoriui.
  2. Pareiškėjas bankrutavusios UAB „Vilseda“ bankroto administratorius atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tapęs įmonės vadovu R. K. turėjo pareigą perimti įmonės turtą, dokumentus, pasirūpinti buhalterinės apskaitos vedimu. Nors skunde nurodoma, kurie iš buvusių vadovų kalti dėl įmonės bankroto, tačiau kiekvieno asmens kaltės laipsnis nėra nustatinėjamas.
    2. Vykdydamas atsiskaitymus nesilaikant eiliškumo, perdavęs turtą savo sutuoktinės vadovaujamai įmonei, laiku nesikreipęs į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, buvęs įmonės vadovas R. K. pažeidė ne tik įmonės, bet ir kreditorių interesus bei tyčia privedė UAB „Vilseda“ prie bankroto.
  3. Bankrutavusios UAB „Vilseda“ kreditorė MB „Verslo idėja“ atsiliepime į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo šį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog R. K., matydamas, kad yra sunki įmonės finansinė padėtis, nesiėmė priemonių mokumui atstatyti, laiku nepaskelbė įmonės bankroto, galimai aplaidžiai vedė įmonės buhalterinę apskaitą, nepateikė visų reikalingų dokumentų bankroto administratoriui, keitė savo nuomonę dėl dokumentų perdavimo, o taip pat sudarė skolos padengimo sutartį, akivaizdžiai pažeidžiančią kreditorių teises ir interesus. Šios aplinkybės patvirtina, jog R. K. nerūpestinga ir aplaidi veikla turėjo tyčinio bankroto požymių, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai bankrutavusios UAB „Vilseda“ bankrotą pripažino tyčiniu.

3Dėl bylos ribų ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  2. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atskirojo skundo argumentus dėl absoliutaus apskųstos nutarties negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, nes nėra objektyvių prielaidų teigti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 266 straipsnį draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
  3. Šioje byloje teismas nagrinėjo bankroto administratoriaus prašymą dėl UAB „Vilseda“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal jo pareiškime nurodytas aplinkybes ir argumentus. Vieno iš buvusių vadovų – E. K. paminėjimas teismo nutartyje savaime nereiškia tiesioginio nusprendimo dėl šio asmens teisių ar pareigų, nes bankroto administratorius savo pareiškimo negrindė kokiais nors E. K. veiksmais ar neveikimu, o teismas taip pat nenustatinėjo ir netyrė tokių aplinkybių.

4Dėl ginčytino klausimo esmės

  1. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnyje yra apibūdinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai.
  2. Teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų tyčinio bankroto požymių. Šioje byloje, pirmosios instancijos teismas pagal bankroto administratoriaus prašymą tyčinio bankroto klausimą nagrinėjo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 bei 5 punktuose įtvirtintus požymius: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
  3. Teismų praktikoje pažymėta, kad pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015, 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, jog teismo paskirtam įmonės bankroto administratoriui jos valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktai), kad pareigą pagrįsti svarbumą priežasčių, kurios nulėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai; kad sąmoningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) yra tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-163-381/2016).
  4. Bylos duomenimis, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartyje konstatuotas UAB „Vilseda“ nemokumas pagal įmonės pradelstos skolos kreditorei MB „Verslo idėja“ faktą ir neturint aktualių duomenų apie įmonėje apskaitytą turtą. Pagal duomenis Juridinių asmenų registre UAB „Vilseda“ finansinės atskaitomybės dokumentai paskutinį kartą pateikti už 2015 finansinius ataskaitinius metus; už 2016 m. (apelianto vadovavimo įmonei laikotarpiu) įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkiniai Juridinių asmenų tvarkytojui nepateikti. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Vilseda“ dokumentai nebuvo tvarkomi tinkamai, nebuvo perduoti bankroto administratoriui; už tai buvusiam vadovui R. K. Panevėžio apygardos teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi skirta bauda. Apeliantas nėra teisus, nurodydamas, kad sudarius buhalterinės apskaitos sutartį su UAB „Balansitas“, už teisingą ir savalaikį apskaitos tvarkymą atsakinga būtent ši įmonė.
  5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Todėl viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 12 dalies 2, 6 punktuose (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) nurodyta, jog bendrovės vadovas atsako už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 28 straipsnį už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-355-798/2018).
  6. Atsižvelgus į tai, kad BUAB „Vilseda“ buvęs vadovas (apeliantas) finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2016 finansinius metus neteikė (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas, ĮFAĮ 28 straipsnis) bei įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą neperdavė administratoriui įmonės dokumentų ir turto pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, kurių trūkumas kliudo bankroto administratoriui nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, taip pat yra kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 1 punktas), spręstina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant tyčinio bankroto kvalifikuojantį požymį – apelianto (buvusio vadovo) netinkamą įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu ir buhalterinės apskaitos tvarkymu, vykdymą (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktai).
  7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad neatsiskaitęs su visais kreditoriais įmonės vadovas pasisavino įmonės pinigus, kad su pasirinktais kreditoriais atsiskaitė ne savo, bet įmonės lėšomis, kurias sau pervedinėjo. Apelianto teigimu, tokia teismo išvada nepagrįsta faktiniais duomenimis. Apeliantas aiškina buvus priešingai – jis visą laiką bandęs gelbėti įmonę, 2014-2016 metais už UAB „Vilseda“ iš savo asmeninės sąskaitos pervedęs 14 262,57 Eur. Bylos duomenimis, apeliantas savo vykdytus mokėjimus grindė kartu su atsiliepimu į pareiškimą dėl tyčinio bankroto pateiktais atskirais mokėjimo nurodymais, bei išrašo dalimi iš jo asmeninės sąskaitos, esančios AB SEB banke. Atkreiptinas dėmesys, kad duomenų (sutarčių, sąskaitų ar pan.), kurių pagrindu mokėjimai buvo atliekami, apeliantas nepateikė. Bankroto administratorius į bylą teikė įmonės sąskaitos AB SEB banke išrašą, patvirtinantį 5 450 Eur lėšų pervedimą R. K.. Tačiau vėlgi, duomenų, kokiu pagrindu buvo atliekami tie mokėjimai. Nesant tokio turinio įrodymų, negalima nustatyti lėšų judėjimo (mokėjimų) pagrįstumo.
  8. R. K., veikdamas UAB „Vilseda“ (skolininkės) vardu, 2016 m. spalio 1 d. pasirašė skolos padengimo sutartį Nr. 1 su bendrove Byggimport & Service AS (kreditore), pagal kurią skolininkė įsipareigojo perduoti kreditorės nuosavybėn skolininkei priklausančius langų ir durų gamybos įrengimus, kurių kaina 39 800 Eur, atitinkanti skolininkės finansinius įsipareigojimus kreditorei (sutarties 1.1 punktas). Taigi toks sutarties turinys neleidžia daryti išvados, kad turtas, kaip aiškina apeliantas, nepriklausė UAB „Vilseda“. Pirminių skolos dokumentų, pagrindžiančių skolininkės įsipareigojimus nurodytai kreditorei, į bylą nepateikta. Sudarant nurodytą sutartį, bendrovę Byggimport & Service AS atstovavo R. K. sutuoktinė M. K., vadinasi, sandoris sudarytas tarp susijusių asmenų. Tokiu sandoriu buvo esmingai sumažinta įmonės turto masė, tuo dar labiau pabloginant nemokios įmonės padėtį ir eliminuojant galimybę įmonės kreditoriams patenkinti savo reikalavimus. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tokie apelianto veiksmai iš esmės atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą tyčinio bankroto požymį.
  9. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliacinis teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 5 punktuose apibrėžti tyčinio bankroto požymiai ir egzistuoja pagrindas pripažinti UAB „Vilseda“ bankrotą tyčiniu. Padarius tokią išvadą, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis paliekama nepakeista, o suinteresuoto asmens R. K. atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

6Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai