Byla 2-163-381/2016
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaiteka“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. B2-447-755/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaiteka“ buvusio vadovo G. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuria bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Skaiteka“ bankrotas pripažintas tyčiniu, bylos Nr. B2-447-755/2015.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Skaiteka“ (toliau – BUAB „Skaiteka“) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. P., BUAB „Skaiteka“ administracijos vadovą G. P. įpareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus bendrovės dokumentus; 2015 m. birželio 4 d. nutartimi – pripažino BUAB „Skaiteka“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtino bendrovės kreditorių Valstybinės mokesčių inspekcijos (50 88,76 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Panevėžio skyriaus (3935,38 Eur) finansinius reikalavimus.

52015 m. vasario 23 d. Panevėžio apygardos teisme gautas BUAB „Skaiteka“ bankroto administratoriaus prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu. Prašyme bankroto administratorius nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi BUAB „Skaiteka“ vadovui G. P. nustatytas įpareigojimas perduoti bendrovės turtą ir visus dokumentus iki šiol neįvykdytas, nėra žinoma kur yra bendrovės turtas, apskaitytas įmonės finansiniuose dokumentuose iki bankroto bylos jai iškėlimo. Neturint bankrutuojančios įmonės turto ir visų dokumentų yra stabdoma bankroto procedūra, pažeidžiami įmonės kreditorių teisėti interesai, nes neįmanoma operatyviai vykdyti būtinų Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nustatytų pareigų bei tolimesnės bankroto procedūros. BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. tyčia nevykdo teismo įpareigojimo galimai dėl to, kad bendrovėje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai ir dėl to negalima visiškai nustatyti bendrovės veiklos.

6Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. atsiliepime į bankroto administratoriaus pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad bankrutuojančios bendrovės vadovu tapo tik iškėlus bendrovei bankroto bylą, todėl iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei nevadovavo bei jokių nurodymų dėl mokėjimų kreditoriams negalėjo duoti. Bankroto administratoriaus pareiškime nurodyti argumentai dėl tyčinio bendrovės bankroto nepagrįsti realiais faktais ir objektyviais įrodymais. UAB „Skaiteka“ bankroto byla inicijuota VSDFV 2014 m. liepos 31 d. sprendimo, kuris nėra galiojantis, pagrindu (apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui), todėl teismo nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo yra neteisėta. Jeigu išnagrinėjus skundą dėl VSDFV sprendimo bus priimtas teigiamas sprendimas, atsiras teisinis pagrindas bankroto bylą nutraukti bei panaikinti visus bankroto byloje priimtus teismo sprendimus. Aplinkybė, kad bankroto administratoriui nėra perduotas bankrutuojančios bendrovės turtas ir visi dokumentai, nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu, kadangi sprendžiant šį klausimą svarbūs bendrovės vadovų veiksmai iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra tyčios, todėl teismo įpareigojimo pateikti bankrutuojančios bendrovės turtą ir visus dokumentus nevykdymas turėtų būti vertinamas ne kaip pagrindas pripažinti bankrotą tyčiniu, o kaip pagrindas apriboti teisę bendrovės vadovui eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pripažino BUAB „Skaiteka“ bankrotą tyčiniu.

9Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas bankroto administratoriui neperduoda dokumentų ir turto, pati savaime nagrinėjamoje byloje nesuteikia pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu.

10Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto teisinę reikšmę turi bendrovės vadovų veiksmai/neveikimas iki iškeliant bankroto bylą; buvusių bendrovės valdymo organų, savininko (savininkų), vyriausių buhalterių pareiga pateikti teismui/perduoti administratoriui įmonės turtą ir dokumentus atsiranda teismui rengiantis nagrinėti bankroto bylos iškėlimo klausimą ar iškėlus tokią bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktai, 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas); po bankroto bylos iškėlimo nustatytus buvusio vadovo veiksmus/neveikimą teismas neturi pagrindo vertinti kaip tyčinius veiksmus/neveikimą, priežastiniu ryšiu susijusius su bendrovės nemokumu bei bankroto bylos iškėlimu.

11Teismas konstatavo, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai/neveikimas (turto ir (ar) dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui, vengimas pateikti procesui reikalingą informaciją) Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi yra įvertinti paskiriant vadovui baudą, šiuo metu pakartotinai svarstomas klausimas dėl tų pačių priežasčių apriboti jam teisę eiti viešojo ir/ar privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).

12Nors bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindžiamas vien aplinkybe dėl bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo, teismas, vadovaudamasis bankroto bylose vyraujančiu viešuoju interesu, svarstė klausimą dėl VSDFV Panevėžio skyriaus atstovių išreikštų argumentų dėl iki bankroto paskelbimo bendrovėje galimai buvusios netinkamos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos.

13Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikė mokėjimų eiliškumo ir kaip taisyklė, visų pirma, atsiskaitydavo su ketvirtosios eilės kreditoriais darant užskaitas ir taip apeinant ankstesnių eilių kreditorius, nustatyta įsiteisėjusia teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Kadangi ši aplinkybė pripažinta viena iš bendrovės nemokumą sąlygojusių priežasčių, todėl toks atsiskaitymų kelias pažeidė kreditorių teises, nes nevykdant atsiskaitymų per finansų įstaigas faktiškai nebuvo įvykdomi VSDFV nurodymai sumokėti įsiskolinimus socialinio draudimo biudžetui.

14Teismas, remdamasis bankroto bylos duomenimis, pažymėjo, kad pagal sutartį su bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmone UAB „BANA“ 6 procentus (35 340 Lt) už pagamintus skaitiklius ši bendrovė turėjo sumokėti UAB „Skaiteka“ grynais ar pavedimu, tačiau duomenų, jog tokios lėšos buvo gautos ir panaudotos atsiskaitymui su aukštesnių eilių kreditoriais nėra, taip pat pagal sutartį su UAB „Intelektas“ atsiskaitymas už darbą buvo numatytas pavedimu ir grynaisiais, bet bylos aplinkybės rodo, jog šiais būdais nebuvo pasinaudota. Teismas sprendė, kad tokia atsiskaitymo tvarka buvo galima tik bendrovės vadovo nurodymais, taigi tyčiniais veiksmais.

15Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis, taip pat liudytojos R. A. paaiškinimais, kad iki 2014 m. balandžio mėnesio ji tvarkė įmonės apskaitą, tuo metu visi atsiskaitymai buvo daromi G. P. nurodymu, padarė išvadą, jog UAB „Skaiteka“ vadovas negalėjo nesuvokti, jog pažeisdamas mokėjimų atlikimo eiliškumą bendrovė vengia atsiskaityti su kreditoriumi VSDFV bei pažeidžia šio kreditoriaus turtinius interesus. Kadangi šis faktas nustatytas įsiteisėjusia teismo nutartimi byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, teismas sprendė, jog jis nebeįrodinėtinas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

16Teismas pažymėjo, kad bankroto byla buvo inicijuota jos kreditorių, o ne tuometinio bendrovės vadovo.

17III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

18Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. atskirajame skunde prašo Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – bankroto administratoriaus pareiškimą dėl BUAB „Skaiteka“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti, priimti naujus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

191. Bankroto byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikė mokėjimų eiliškumo ir atsiskaitydavo su ketvirtosios eilės kreditoriais darant užskaitas ir taip apeinant ankstesnių eilių kreditorius, taip pat nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl įsipareigojimų vykdymo bendrai Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonei UAB „BANA“ ir UAB „Intelektas“, todėl teismas nepagrįstai šiomis aplinkybėmis vadovavosi, kaip įrodytomis bankroto byloje. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, kad UAB „Skaiteka“ atsiskaitydavo su kreditoriais grynais pinigais ar pavedimais nesilaikydama mokėjimų eiliškumo tvarkos nei iki bankroto bylos iškėlimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu.

202. Bankroto administratorius nuo pat bankroto bylos iškėlimo teisme elgėsi nesąžiningai, piktnaudžiavo įstatymų jam suteiktomis teisėmis, tačiau pirmosios instancijos teismas šių svarbių aplinkybių visai nevertino. Kreipdamasis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, bankroto administratorius grindė savo pareiškimą negaliojančiu VSDFV sprendimu, kuris buvo apskųstas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, be to, proceso metu bankroto administratorius nepateikė teismui duomenų apie visus bendrovės kreditorius, ko pasėkoje nebuvo patvirtinti jo ir bendrovės buvusios darbuotojos N. M. reikalavimai. Be to, bankroto administratoriaus pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nebuvo nurodyta jokios informacijos apie bendrovės įsteigimą, bendrovės valdymo narius, bendrovės finansinės padėties pablogėjimo priežastis ir kitas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant šį klausimą. Netinkamas bankroto administratoriaus veikimas turėjo didesnės įtakos bankrutuojančios bendrovės žalos atsiradimui, nes tokiais bankroto administratoriaus veiksmais UAB „Skaiteka“, kuri tuo metu buvo moki ir vykdanti veiklą, buvo užkirsta galimybė išvengti bankroto proceso.

213. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tyčinių veiksmų, neatsižvelgė į tai, kad kreipiantis į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl VSDFV sprendimo panaikinimo, buvo siekiama išvengti bendrovės bankroto ir žalos padarymo.

224. Liudytojos R. A. paaiškinimai neišsamūs ir klaidingi, nes iki 2014 metų ši liudytoja pasirašydavo visus UAB „Skaiteka“ buhalterinius dokumentus, tame tarpe ir kasos pajamų orderius, be to ši liudytoja nenurodė, kokiu laikotarpiu – iki bankroto bylos iškėlimo ar po jos iškėlimo, jai buvo duodami nurodymai dėl apmokėjimų bendrovės kreditoriams.

235. Teismas nepagrįstai peržengė bankroto administratoriaus pareiškimo nagrinėjimo ribas bei sprendė klausimą dėl iki bankroto paskelbimo bendrovėje galimai buvusios netinkamos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos. Nagrinėjamoje byloje teismas, vadovaudamasis bankroto bylose egzistuojančiu viešuoju interesu, turėjo spręsti klausimą dėl bankroto administratoriaus nesąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013).

24BUAB „Skaiteka“ bankroto administratorius L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

251. Bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonė UAB „BANA“ ir UAB „Intelektas“ yra G. P. priklausančios įmonės, todėl jis realiai šias bendroves ir UAB „Skaiteka“ valdė iki bankroto bylos UAB „Skaiteka“ iškėlimo bei atitinkamai atsiskaitinėjo su šiomis įmonėmis. Buvęs bankrutavusios bendrovės vadovas, nepateikdamas turto ir visų dokumentų, siekia nuslėpti galimai tarp bankrutavusios bendrovės ir jo valdomų kitų įmonių sudarytus sandorius.

262. Buvęs bankrutavusios bendrovės vadovas G. P. iki šiol neperdavė bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turto ir visų dokumentų, neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimo, kas leidžia manyti, kad UAB „Skaiteka“ buvo vykdoma neteisinga apskaita, dėl ko neįmanoma nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio, struktūros, taip pat patikrinti, ar apskaitos registrai – metiniai, tarpiniai, yra teisingi. Duomenys apie tai, kad G. P. ir buvusi įmonės darbuotoja N. M. yra įmonės kreditoriai, nėra pateikta.

273. Atskirojo skundo argumentai, kad kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Skaiteka“ iškėlimo nebuvo tam teisėto pagrindo, nepagrįsti. Bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės įsipareigojimai VSDFV buvo praterminuoti, pradelsti įsipareigojimai bankroto bylos iškėlimo dienai buvo didesni, nei pusė į balansą įrašyto turto vertės, be to, teismo nutartis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo yra įsiteisėjusi, todėl G. P. skundo nagrinėjimas Vilniaus apygardos administraciniame teisme nesukeltų jokių teisinių pasekmių. Šiuo metu skundas yra atsiimtas, byla nutraukta.

283. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi G. P. už teismo įpareigojimų nevykdymą paskirta 145 Eur bauda, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. įsiteisėjusiu sprendimu už akių – iš G. P. BUAB „Skaiteka“ priteista 13 792,57 Eur žalos už neperduotą bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus.

29VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, priimti naujus rašytinius įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

301. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikė mokėjimų eiliškumo ir, visų pirma, atsiskaitydavo su ketvirtosios eilės kreditoriais darant užskaitas ir taip apeinant ankstesnių eilių kreditorius, kas nustatyta teismo įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi dėl bankroto bylos UAB „Skaiteka“ iškėlimo.

312. Teismo išvadą, kad UAB „Skaiteka“ atsiskaitymus tarp verslo partnerių – bendros Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonės UAB „BANA“, UAB „Intelektas“ vykdė užskaitų būdu, patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai, kurie paaiškino, kad atsiskaitymus tarp susijusių įmonių vykdė G. P. nurodymu. Teismas teisingai sprendė, kad tokiu būdu organizuojant bendrovės veiklą G. P. negalėjo nesuvokti, jog taip išvengiama atsiskaityti su kreditoriumi VSDFV Panevėžio skyriumi bei pažeidžiami šio kreditoriaus interesai.

323. UAB „Skaiteka“ veikla buvo organizuojama taip, kad įmonei geranoriškai nemokant įmokų į VSDFV biudžetą, faktiškai nebuvo galimybės išieškoti įsiskolinimo taikant priverstinio išieškojimo būdus. Egzistuojant bendrovės nemokumo požymiams, įmonės vadovybė neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, tuo sukeldami neigiamas pasekmes bendrovės buvusiai darbuotojai, kurios iniciatyva ir buvo pradėtas bankroto bylos iškėlimas.

334. Buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas turėjo pareigą laiku teikti finansines ataskaitas ir metinį pranešimą Juridinių asmenų registrui, o iškėlus bankroto bylą, perduoti buhalterinės apskaitos dokumentus bankroto administratoriui, tačiau iki šiol to nepadarė, o tai vertintina kaip aplinkybė, jog bendrovės bankroto procesas apsunkinamas dėl netvarkingai vestos buhalterinės apskaitos ar jos nebuvimo apskritai.

345. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, buvo pakankamai aktyvus, įvertinęs viešojo intereso egzistavimą, pagrįstai tyrė ir vertino kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl iki bankroto bylos iškėlimo bendrovėje buvusios atsiskaitymų eiliškumo nesilaikymo aplinkybės.

356. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad G. P. nebuvo įmonės vadovu ir jokių nurodymų įmonės buhalterei neduodavo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys G. P. bendrovės vardu pasirašyti dokumentai – finansinės ataskaitos už 2012-2013 metus, pažymos VSDFV, sutartys ir kt.

367. Nepagrįstas ir neturintis teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentas dėl UAB ‚Skaiteka“ vardu pateikto skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kurio nagrinėjimo metu G. P. neatvyko į teismo posėdį, neskundė teismo priimto procesinio sprendimo bei nesinaudojo kitomis teisinėmis priemonėmis apginti galimai pažeistą jo teisę.

378. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl bankroto administratoriaus netinkamų veiksmų, kadangi tokį klausimą kompetentingas spręsti tik Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos.

38IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

40Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas pripažino BUAB „Skaiteka“ bankrotą tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nėra.

41Dėl naujų įrodymų priėmimo

42Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – pažymą apie BUAB „Skaiteka“ išmokėtas sumas pagal 2013 m. liepos 15 d. sutartį, sudarytą su bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmone UAB „BANA“, VSDFV detalią ataskaitą apie UAB „Skaiteka“ sumokėtas įmokas laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. bei nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., UAB „Skaiteka“ ir N. M. taikos susitarimą. Pateiktus naujus įrodymus G. P. prašo priimti į bylą bei vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.

43BUAB „Skaiteka“ bankroto administratorius L. P., atsikirsdamas į buvusio bendrovės vadovo G. P. atskirąjį skundą, pateikė naują rašytinį įrodymą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-7531-488/2015 dėl antstolio M. A. veiksmų, vykdant Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties dalį dėl bendrovės vadovo įpareigojimo perduoti teismo paskirtam administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bendrovės turtą ir visus bendrovės dokumentus. Šia teismo nutartimi pareiškėjo G. P. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis įsiteisėjusi. Pateiktą naują įrodymą bankroto administratorius prašo priimti į bylą bei vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.

44VSDFV Panevėžio skyrius, atsikirsdamas į buvusio bendrovės vadovo G. P. atskirąjį skundą, taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus – 2013 m. liepos 15 d. BUAB „Skaiteka“ buvusio vadovo G. P. ir bendros Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonės UAB „BANA“ sutartį dėl buitinių vandens skaitiklių gamybos; 2014 m. kovo 25 d. BUAB „Skaiteka“ buvusio vadovo G. P. ir UAB „Intelektas“ sutartį dėl darbų rangos; VĮ „Registrų centras“ duomenis apie UAB „Skaiteka“ vadovą 2012 m. ir 2015 m.; 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės aiškinamąjį raštą ir 2014 m. balandžio 20 d. balansą, pasirašytus bendrovės vadovo G. P.; VSDFV detalią ataskaitą apie UAB „Skaiteka“ sumokėtas įmokas laikotarpiais nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 29 d.; 2013 m. gruodžio 30 d. UAB „Skaiteka“ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinę ataskaitą; 2014 m. gegužės 5 d. UAB „Skaiteka“ vadovo G. P. prašymą Panevėžio apygardos teismui dėl dokumentų pateikimo. Pateiktus naujus įrodymus VSDFV Panevėžio skyrius prašo priimti į bylą bei vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.

45Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių prašomi prijungti prie bylos dokumentai, kurie yra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, buvo išsiųsti šalims susipažinti, taip pat į bankroto bylose vyraujantį viešąjį interesą, apelianto, bankroto administratoriaus ir VSDFV Panevėžio skyriaus pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

46Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

47Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. atskirajame skunde prašo bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme grindžia argumentais, kad tokiu būdu bus tinkamai įgyvendinta jo teisė būti išklausytam, taip pat bus tinkamai išnagrinėti nagrinėjamos bylos faktiniai ir teisiniai aspektai.

48CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

49Apeliantas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia argumentais, kad tokiu būdu byla bus teisingiau ir efektyviau išnagrinėta, be to jam bus suteikta teisė duoti paaiškinimus. Prašydamas užtikrinti jam teisę būti išklausytam, apeliantas nenurodo, kodėl jis savo paaiškinimų ir argumentų, jo nuomone, reikšmingų šios bylos teisingam išnagrinėjimui, neišdėstė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat savo atskirajame skunde dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pripažinti UAB „Skaiteka“ bankrotą tyčiniu. Apeliantas, prašydamas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, naujų faktinių aplinkybių, esmingai reikšmingų bylos teisingam išnagrinėjimui, taip pat nenurodo. Nurodydamas, kad žodinio proceso tvarka išnagrinėjus jo atskirąjį skundą bus teisingiau išnagrinėta byla, jokių paaiškinimų, kodėl teisingas atskirojo skundo išnagrinėjimas negali būti užtikrintas atskirąjį skundą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, apeliantas taip pat nenurodo.

50Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs buvusio BUAB „Skaiteka“ vadovo G. P. atskirajame skunde nurodytus bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka argumentus, sprendžia, kad jie nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl apelianto prašymo netenkina.

51Dėl įmonės valdymo organo netinkamo įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo ir buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo bankroto administratoriui faktų, kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių

52Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties straipsnio 3 dalyje įvardytos teisinės bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcijos, kurias paneigiančius įrodymus pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą (lot. affirmanti incumbit probatio) turi teikti buvę juridinio asmens valdymo organai ar dalyviai (CPK 12, 178 straipsniai). Iš ĮBĮ įvardytų aplinkybių, kurios laikomos turinčiomis tyčinio bankroto požymių, matyti, kad bankrotas gali būti pripažįstamas tyčiniu ne tik tais atvejais, kai nustatomi veiksmai, kuriais sąmoningai siekta perleisti, sunaikinti, sugadinti ar iššvaistyti įmonės turtą, bet ir akivaizdžiai aplaidus įmonės valdymo organų pareigų, numatytų įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose, vykdymo faktas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

53Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, įrodinėdamas BUAB „Skaiteka“ bankrotą esant tyčinį, pareiškimą grindė aplinkybėmis, kad buvęs bendrovės vadovas neperdavė bendrovės turto ir visų dokumentų, todėl dėl šio tyčinio bankroto kriterijaus pasisakytina plačiau.

54Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalimi, bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę jos veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (ABĮ 37 straipsnio 7 dalis).

55Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Bendrovės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad bendrovė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Bendrovės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai bendrovės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas bendrovei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su bendrovės kreditoriais. Tai ne kartą konstatuota ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

56Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą, netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1–2 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas).

57Dėl UAB „Skaiteka“ bankroto pripažinimo tyčiniu

58Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „Skaiteka“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė L. P., BUAB „Skaiteka“ administracijos vadovą G. P. įpareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, perduoti teismo paskirtam administratoriui ar jo įgaliotam asmeniui bendrovės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, ir visus bendrovės dokumentus. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 27 d., Lietuvos apeliaciniam teismui atmetus atsakovo UAB „Skaiteka“ vadovo G. P. atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartimi G. P. paskirta piniginė nuobauda už Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymą, nutartis įsiteisėjusi. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimu už akių iš buvusio BUAB „Skaiteka“ vadovo G. P. priteistas žalos atlyginimas, susidaręs dėl to, kad po bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios bendrovės administratoriui nebuvo perduotas bendrovės turtas ir lėšos, nutartis įsiteisėjusi. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartimi G. P. už Panevėžio apygardos teismo įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatyto įpareigojimo nevykdymą apribota teisė 3 metus eiti viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti tokio asmens kolegialaus valdymo organo nariu; nutartis neįsiteisėjusi. VĮ „Registrų centras“ bei kitais duomenimis, kuriuos apeliacinės instancijos teismui pateikė VSDFV Panevėžio skyrius, G. P. vadovavo (buvo akcininkas ir vadovas) UAB „Skaiteka“ ir vykdė šioje bendrovėje laikinai einančio direktoriaus pareigas nuo 2012 m. sausio 1 d. iki kreditoriaus kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „Skaiteka“ iškėlimo (2014 m. kovo 31 d.), po bankroto bylos bendrovei iškėlimo teikė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dokumentus bankrutuojančios bendrovės vardu, dalyvavo ir iki šiol dalyvauja kituose teisminiuose procesuose dėl baudos jam skyrimo, apribojimo eiti viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti tokio asmens kolegialaus valdymo organo nariu, taip pat dėl žalos, padarytos bendrovei neperdavus bendrovės turto ir visų dokumentų, atlyginimo. Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas iki šiol neperdavė bankroto administratoriui bankrutavusios bendrovės turto ir visų dokumentų, šio fakto jis atskirajame skunde neginčija.

59Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, patvirtina, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti BUAB „Skaiteka“ bankroto bylą, įmonės vadovu buvo G. P., taigi ĮBĮ bendrovės vadovui nustatytų pareigų vykdymas teko jam. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, nenurodo jokių objektyvių priežasčių, kodėl iki šiol neįvykdė ĮBĮ numatyto ir Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi jam nustatyto įpareigojimo perduoti bendrovės turtą ir dokumentus bei atskirajame skunde iš esmės kvestionuoja šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytus faktus bei padarytas išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, kad bankroto bylos iškėlimo metu nebuvo teisinio pagrindo pripažinti UAB „Skaiteka“ nemokia, kadangi bendrovė vykdė veiklą bei stengėsi išvengti bankroto kreipdamasi į teismą su skundu dėl VSDFV sprendimo panaikinimo, yra išnagrinėti Panevėžio apygardos teismo nagrinėjamoje bankroto byloje, kurioje dalyvavo ir apeliantas G. P., todėl šioje byloje 2014 m. rugsėjo 10 d. priimtoje nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių iš naujo įrodinėti nereikia, jos laikomos nustatytomis ir turinčiomis prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad remiantis bylos duomenimis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi buvo priimtas BUAB „Skaiteka“ atsisakymas nuo skundo dėl VSDFV sprendimo panaikinimo bei byla nutraukta, minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Apelianto argumentus dėl bendrovės mokumo bankroto bylos iškėlimo metu paneigia Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje padarytos išvados, kad UAB „Skaiteka“ yra nemoki, bendrovės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę jos turto ir tai sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su bankroto administratoriaus ir VSDFV Panevėžio skyriaus atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad nagrinėjamu atveju skundo dėl VSDFV sprendimo išnagrinėjimas neturėtų teisinės reikšmės bendrovės (ne)mokumui konstatuoti ar bankroto bylos iškėlimo klausimo teisingam išsprendimui (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta, kaip nepagrįstus, apelianto argumentus dėl bankroto administratoriaus galimai neteisėtų veiksmų, kadangi teismo nustatyto įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui bendrovės turtą ir dokumentus vykdymas niekaip nesąlygojamas bankroto administratoriaus veiksmais.

60Neturėdamas bankrutavusios bendrovės turto ir dokumentų, bankroto administratorius negali nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų bendrovės bankroto priežasčių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks buvusio bendrovės vadovo neveikimas, kai nenurodant objektyvių priežasčių, net po baudos skyrimo ir žalos atlyginimo iš jo priteisimo, ir toliau nevykdomas teismo nustatytas įpareigojimas perduoti bankrutavusios bendrovės turtą ir dokumentus, laikytinas sąmoningu ir piktybišku bei suteikia pakankamą pagrindą išvadai, jog BUAB „Skaiteka“ veikla buvo organizuojama netinkamai (įmonės akcininkas ir vadovas nesirūpino jos veikla, tinkama įmonės ūkinių operacijų apskaita, neužtikrino tinkamo įmonės veiklos dokumentų archyvavimo ir apsaugos) bei tokiais veiksmais galimai siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias BUAB „Skaiteka“ bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą. Faktą, kad BUAB „Skaiteka“ turtas galėjo būti iššvaistytas ar pasisavintas, suponuoja įsiteisėjusioje Panevėžio apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo padaryta išvada, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB „Skaiteka“ turėjo 13 792,57 Eur vertės turtą. Nesant pateiktų bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, objektyviai negalima nustatyti, kur yra šios vertės bendrovei priklausęs turtas, taip pat negalima patikrinti įmonės atliktų ūkinių operacijų, sudarytų sandorių teisėtumo. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad dokumentų ir turto neperdavimas nagrinėjamu atveju laikytinas kaip tyčinį bankrotą kvalifikuojantis požymis, numatytas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose. Nors pirmosios instancijos teismas be pagrindo nekonstatavo šių įmonės tyčinio bankroto požymių, tačiau galutinę išvadą dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia padarė tinkamą.

61Tyčinio bendrovės bankroto požymių nustatinėjimo nagrinėjamoje byloje kontekste būtina taip pat akcentuoti, kad Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nustatė, jog UAB „Skaiteka“ balanse buvo neteisingai apskaitomas bendrovės trumpalaikis turtas, didžiąją UAB „Skaiteka“ veiklos dalį sudarė sutartinių santykių vykdymas tik su bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmone UAB “BANA“ ir UAB“ Intelektas“, iki bankroto bylos iškėlimo bendrovė absoliučią dalį atsiskaitymų atlikdavo priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, nesilaikydama įstatymų nustatytos tarp juridinių asmenų tvarkos bei mokėjimų eiliškumo (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.930 straipsnio 1 dalis), pirmiausiai atsiskaitydama (darydama įskaitymą) su ketvirtosios eilės kreditoriais, taip pažeidžiant trečiosios eilės kreditorių teises. Tokiu būdu buvo pažeistas CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, nes darydama įskaitymus UAB „Skaiteka“ valstybės biudžetams buvo skolinga apie 97 000 Lt. Esant tokioms bylos aplinkybėms, kai nėra bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, nepaneigta, jog neteisėti atsiskaitymai buvo ne vienkartiniai, bet sistemingi, taip siekiant sumažinti įmonės mokumą ir jos kreditorių (ar kreditorių dalies) galimybes patenkinti savo reikalavimus. Buvęs bendrovės vadovas, organizuodamas atsiskaitymus su bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmone UAB “BANA“ ir UAB“ Intelektas“, kurių vadovu jis taip pat yra, be kita ko, nesilaikė lojalumo BUAB „Skaiteka“ pareigos ir pažeidė įstatymų reikalavimus (CPK 18 straipsnis, CK 6.9301 straipsnis,). Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad nustatyti teisės aktų pažeidimai yra tyčinio bankroto prezumpcija, kurią paneigiančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsnis).

62Nepagrįstas apelianto argumentas, jog bankroto byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos iškėlimo nesilaikė mokėjimų eiliškumo ir atsiskaitydavo su ketvirtosios eilės kreditoriais, taip pat nebuvo įrodinėjamos aplinkybės dėl įsipareigojimų vykdymo bendrai Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonei UAB „BANA“ ir UAB „Intelektas“, todėl teismas nepagrįstai šiomis aplinkybėmis vadovavosi, kaip įrodytomis bankroto byloje. Kaip minėta, apelianto nurodomi faktai patvirtinti, visų pirma, įsiteisėjusia teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi, be to, pirmosios instancijos teismas išvadas šiais klausimais pagrindė liudytojos R. A., iki 2014 m. balandžio mėnesio tvarkiusios įmonės apskaitą, parodymais. Šias išvadas paneigiančių įrodymų G. P. nepateikė. Apelianto pateikta 2013 m. liepos 15 d. pažyma apie bendrą išmokėtą sumą UAB „Skaiteka“ taip pat nepaneigia išvados, kad UAB „Skaiteka“ nesilaikė mokėjimų eiliškumo ir visų pirma atsiskaitė su ketvirtosios eilės kreditoriais, kadangi nepateikti šioje pažymoje nurodytus duomenis pagrindžiantys įrodymai – kasos pajamų orderiai ar banko pavedimų kopijos. Apeliacinės instancijos teismui G. P. pateikti kiti dokumentai yra įvertinti bankroto byloje teismo priimtoje 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje.

63Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo peržengė pareiškėjo pateikto prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu ribas, spręsdamas klausimą dėl iki bankroto paskelbimo bendrovėje atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimų. Nors bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu buvo grindžiamas aplinkybe dėl bankrutuojančios bendrovės turto ir dokumentų neperdavimo, teismas, vadovaudamasis bankroto bylose vyraujančiu viešuoju interesu, turėjo pagrindą svarstyti klausimą dėl atsiskaitymų tvarkos bendrovėje laikymosi, nes argumentus šiuo klausimu iškėlė VSDFV Panevėžio skyrius. Be to, atsižvelgiant į viešąjį interesą ir teismo aktyvų vaidmenį bankroto bylose, teismas ne tik turi įgaliojimus peržengti šalių procesiniuose dokumentuose nustatytas ribas ir tirti su įmonės tyčiniu bankroto susijusias kitas aplinkybes, kurių šalys nenurodė, tačiau net ir savo iniciatyva gali pradėti tyrimą dėl įmonės tyčinio bankroto požymių (ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalis).

64Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės teisingai išsprendė klausimą dėl UAB „Skaiteka“ bankroto pripažinimo tyčiniu, padarė teisingą išvadą dėl tyčinio bankroto požymių egzistavimo, todėl naikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

65Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

66Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartimi uždarajai... 5. 2015 m. vasario 23 d. Panevėžio apygardos teisme gautas BUAB „Skaiteka“... 6. Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. atsiliepime į bankroto... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pripažino BUAB... 9. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog buvęs bankrutuojančios bendrovės... 10. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tyčinio bankroto teisinę... 11. Teismas konstatavo, kad buvusio bendrovės vadovo veiksmai/neveikimas (turto ir... 12. Nors bankroto administratoriaus pareiškimas dėl bendrovės bankroto... 13. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos... 14. Teismas, remdamasis bankroto bylos duomenimis, pažymėjo, kad pagal sutartį... 15. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis, taip pat... 16. Teismas pažymėjo, kad bankroto byla buvo inicijuota jos kreditorių, o ne... 17. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 18. Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. atskirajame skunde prašo Panevėžio... 19. 1. Bankroto byloje nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, kad UAB „Skaiteka“... 20. 2. Bankroto administratorius nuo pat bankroto bylos iškėlimo teisme elgėsi... 21. 3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tyčinių veiksmų, neatsižvelgė į... 22. 4. Liudytojos R. A. paaiškinimai neišsamūs ir klaidingi, nes iki 2014 metų... 23. 5. Teismas nepagrįstai peržengė bankroto administratoriaus pareiškimo... 24. BUAB „Skaiteka“ bankroto administratorius L. P. atsiliepime į atskirąjį... 25. 1. Bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonė UAB „BANA“ ir UAB... 26. 2. Buvęs bankrutavusios bendrovės vadovas G. P. iki šiol neperdavė bankroto... 27. 3. Atskirojo skundo argumentai, kad kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl... 28. 3. Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 6 d. nutartimi G. P. už teismo... 29. VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį... 30. 1. Teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Skaiteka“ iki bankroto bylos... 31. 2. Teismo išvadą, kad UAB „Skaiteka“ atsiskaitymus tarp verslo partnerių... 32. 3. UAB „Skaiteka“ veikla buvo organizuojama taip, kad įmonei geranoriškai... 33. 4. Buvęs bankrutuojančios bendrovės vadovas turėjo pareigą laiku teikti... 34. 5. Teismas, priimdamas skundžiamą teismo nutartį, buvo pakankamai aktyvus,... 35. 6. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad G. P. nebuvo įmonės vadovu ir... 36. 7. Nepagrįstas ir neturintis teisinės reikšmės atskirojo skundo argumentas... 37. 8. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl bankroto administratoriaus... 38. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 39. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 40. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos... 41. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 42. Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. su atskiruoju skundu pateikė naujus... 43. BUAB „Skaiteka“ bankroto administratorius L. P., atsikirsdamas į buvusio... 44. VSDFV Panevėžio skyrius, atsikirsdamas į buvusio bendrovės vadovo G. P.... 45. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių prašomi... 46. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo... 47. Buvęs BUAB „Skaiteka“ vadovas G. P. atskirajame skunde prašo bylą... 48. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų... 49. Apeliantas prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka iš esmės... 50. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs buvusio BUAB „Skaiteka“... 51. Dėl įmonės valdymo organo netinkamo įstatymuose nustatytų pareigų vykdymo... 52. Tyčinio bankroto požymiai apibrėžti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje. To paties... 53. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, įrodinėdamas BUAB... 54. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8... 55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir... 56. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita... 57. Dėl UAB „Skaiteka“ bankroto pripažinimo tyčiniu... 58. Bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta,... 59. Aptartos faktinės aplinkybės bei byloje esantys įrodymai, priešingai nei... 60. Neturėdamas bankrutavusios bendrovės turto ir dokumentų, bankroto... 61. Tyčinio bendrovės bankroto požymių nustatinėjimo nagrinėjamoje byloje... 62. Nepagrįstas apelianto argumentas, jog bankroto byloje nebuvo įrodinėjamos... 63. Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas be... 64. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios... 65. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 66. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti...