Byla e2A-1158-866/2019
Dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka žodiniame teismo posėdyje, dalyvaujant apeliantui (ieškovui) E. D., atsakovo akcinės bendrovės (toliau AB) „Kauno energija“ atstovui K. K., išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) L. D. ir E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų L. D. ir E. D. ieškinius atsakovei AB „Kauno energija“ dėl sutarties pripažinimo nesudaryta ir įpareigojimo atlikti veiksmus, išvadą teikiančios institucijos – Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41.

5I. L. D. pareikštu ieškiniu prašė:

61.1.

7pripažinti, kad buto, esančio ( - ), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis nebuvo su atsakovu sudaryta iki 2013 m. gegužės 31 d.;

81.2.

9įpareigoti atsakovą atlikti šilumos, skirtos bendro naudojimo reikmėms perskaičiavimą nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., į šilumos paskirstymą įtraukant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas.

102.

11Ieškovas E. D. pareikštu ieškiniu prašė:

122.1.

13pripažinti, kad E. D. 2013 m. gegužės 31 d. įsigydamas butą, esantį ( - ), su vietiniu šildymu, perėmė buvusio buto savininko L. D. sutartį su atsakovu dėl namo bendrų patalpų centralizuoto šildymo, bet neperėmė ir nėra perėmęs (ir/arba) sudaręs centralizuoto šildymo sutarties su atsakove AB „Kauno energija“ dėl buto šildymo;

142.2.

15įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos perskaičiavimą nuo 2014 metų šildymo sezono pradžios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas.

163.

17Ieškovai nurodė, kad L. D. nutraukė ginčo buto šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį 2001 metais, kai AB „Kauno energija“ 2001 m. kovo 15 d. protokolu Nr. 01-03 leido ieškovui, kaip tuometiniam buto ( - ), savininkui, laikinai atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos, šildymo sistemos atnaujinimui (iki tol karštas vanduo buvo ruošiamas vietine dujų kolonėle, o butas šildomas iš centralizuotų tinklų). Remiantis minėtu protokolu, tarp AB „Kauno energijos“ ir L. D. 2001 m. spalio 8 d., buvo surašytas šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 43643, kuriuo nustatyta ir patvirtinta, kad butas atjungtas nuo centralizuoto šildymo sistemos.

184.

19Atsakovė nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., mokesčių už buto centralizuotą šildymą visai neskaičiavo, o nuo 2007 m. iki 2013 m., skaičiavo mokesčius tik už bendrų namo patalpų šildymą, pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, taip, patvirtindama atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų teisėtumą, nes minėto metodo 1.4 punkte nurodyta, kad metodas yra taikomas, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.).

205.

21Ieškovų teigimu, ginčo buto vietinį šildymą patvirtina 2013 m. vasario 25 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, kuriame, pagal 1999 m. birželio 14 d. nustatytus kadastro duomenis, buto šildymas autonominis – vietinis centrinis. Ieškovas nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės 31 d. pasikeitė buto savininkas, ir juo tapo E. D., tačiau AB „Kauno energija“ ir toliau, visą 2013-2014 m. šildymo sezoną, siuntė sąskaitas už bendrųjų patalpų šildymą, nes buvo pripažinusi, jog buto šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis yra nutraukta ir daugiau nebesudaryta.

226.

23Ieškovų teigimu, atsakovė, 2001 metais nutraukdamas buto šildymo sutartį ir nuo 2007 m. pradėdamas taikyti tik tuomet įsigaliojusį Komisijos metodą Nr. 5, taip pat pripažino, kad teisėtai ir laikantis teisės aktų reikalavimų atsisakyta centralizuoto buto šildymo, todėl laikytina, kad šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis buvo nutraukta 2001 m. ir nebuvo sudaryta iki 2013 m. gegužės 31 d.

247.

25Ieškovai pripažįsta savo prievolę mokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, pagal kitą sutartį dėl bendro naudojimo patalpų šildymo, kuri galiojo nuo proporcingos bendro naudojimo patalpų dalies įsigijimo, tapus ginčo buto savininku, ir nustojo galioti ieškovui perleidus buto nuosavybę E. D.. Ieškovas tvirtino, kad šilumos tiekėjas ginčo laikotarpiu netinkamai skirstė šilumos energiją.

268.

27Ieškinyje ieškovas E. D. nurodė, kad 2013-05-31 įsigijo butą, kurio šildymo būdas - vietinis centrinis šildymas. Buvęs buto savininkas buvo visiškai atsiskaitęs atsakovui už šilumos energiją, patiektą iki dabar ieškovui priklausančio buto atjungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos 2001 m. ir šių darbų deklaravimo 2010 m. spalį. Nuo 2001 metų atsakovas nebetiekia šilumos energijos į ieškovo butą, nes butas yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ir šildomas autonomiškai vietiniu šildymu, todėl ieškovas neprivalo atgaline tvarka „oficialiai“ atjungti butą nuo centralizuoto šildymo, nes pripažintina, kad centralizuotos šilumos tiekimo, vartojimo, atsiskaitymo sutartis su atsakovu dėl ieškovo buto yra nutraukta.

289.

29Ieškovo įsitikinimu, kadangi nuo 2001 metų iki 2013 metų atsakovas nepateikė buvusiam buto savininkui jokių pretenzijų ar raginimų įteisinti buto atsijungimą nuo centralizuotų šilumos tinklų ir mokesčių už buto šildymą neskaičiavo, o nuo 2007 metų šildymo sezono pradžios iki ieškovo buto įsigijimo, atsakovas buvusiam buto savininkui, be jokio atskiro pranešimo, pradėjo skaičiuoti mokesčius, bet tik už namo bendrų patalpų šildymą (mokesčių už Buto šildymą atsakovas neskaičiavo) pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 5, tokiu būdu atsakovas patvirtino atsijungimo nuo centralizuotų šilumos tinklų teisėtumą ir sutarties su buvusiu buto savininku dėl centralizuoto šildymo nutraukimą.

3010.

31Be to, mano, kad buvusio buto savininko veiksmams yra taikoma 10 metų senatis, todėl atsakovas neturi teisės ginčyti ieškovo buto šildymo būdo pakeitimo teisėtumo. Ieškovas sutinka, jog privalo proporcingai savo turimų patalpų daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti, tačiau tvirtina, kad name yra asmeninio naudojimo nešildomų patalpų, kurioms neturėtų būti priskiriamas joks šilumos kiekis iš namo bendroms reikmėms priskiriamo kiekio, taip pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnio nuostatas. Ieškovas teigia, kad butų savininkai privalo asmeniškai padengti jų asmeninio naudojimo sandėliavimo (sandėliukų) ir palėpės patalpų šildymo išlaidas.

3211.

33Ieškovas nurodė, kad susidarė faktinė ir teisinė padėtis, kurioje abi šalys pripažįsta, kad šilumos energija faktiškai nebuvo tiekiama į ieškovo patalpas, o ginčo energijos kiekį gavo ieškovo kaimynai, tačiau atsakovas reikalauja iš ieškovo apmokėjimo už ieškovo kaimynams, o ne pačiam ieškovui faktiškai patiektą šilumos energiją, tik todėl, kad atsakovo nuomone buvęs buto savininkas L. D. 2001 m. „neteisėtai“ pakeitė patalpų šildymo būdą, o Komisijos metodai nenumato jokių išimčių tokiais atvejais.

3412.

35Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimais su pareikštais ieškiniais nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovas 2001 m. kovo 15 d. suderino buto šildymo sistemos atnaujinimą, bet ne buto šildymo kuro rūšies pakeitimą iš centralizuoto šilumos tiekimo į kitą kuro rūšį. Atkreipė dėmesį, jog 2000 m. sausio 12 d. ir 2003 m. birželio 30 d. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymais ir galiojo iki 2008 m. gruodžio 4 d., nereglamentavo mokesčių skaičiavimo už namo bendro naudojimo patalpų šildymą. 2003 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kurio 12, 25 ir 29 straipsniai pradėjo reglamentuoti skaičiavimą už šilumą, tame tarpe ir mokesčius už namo bendro naudojimo patalpų šildymą, bei už šilumą tenkančią namo bendriems poreikiams tenkinti.

3613.

37Nurodė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41 patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5. Atsakovas mokesčius už šilumą skaičiavo vadovaujantis Kauno m. savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. T-379. Kauno m. tarybai 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. T-392 nusprendus, kad 2005 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. T-379 netenka galios, buvo pradėti taikyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai. Dėl nurodytos priežasties ieškovui mokesčiai už namo bendro naudojimo patalpų šildymą buvo skaičiuojami nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Ieškovas, pilna apimtimi mokėdamas nurodytu laikotarpiu pateiktas sąskaitas, savo veiksmais patvirtino šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties buvimą.

3814.

39Atsakovė AB ,,Kauno energija“, jog dėl reikalavimo perskaičiuoti mokesčius už šilumos energiją jau yra pasisakiusi ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-362 išnagrinėjusi ieškovo E. D. prašymą perskaičiuoti mokesčius atmetė bei nurodė, jog ieškovas privalo mokėti teikiamas sąskaitas už šilumos tiekimą, nes šilumos tiekimą bute atjungė neteisėtai.

40II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4115.

42Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovų ieškinius atmetė.

4316.

44Teismas nustatė, kad AB „Kauno energija“ L. D. 2001 m. kovo 15 d. protokolo Nr. ( - )pagrindu leido laikinai atjungti centrinio šildymo sistemą atnaujinimui bute, esančiame ( - ), 2001 m. spalio 8 d. atsakovo surašytu šilumos objekto tikrinimo aktu Nr. ( - ) buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. L. D., kaip buto savininkas, 2010 m. lapkričio 1 d. užpildė deklaraciją apie statybos užbaigimą. Taigi nuo 2001 metų, AB „Kauno energija“ 2001 m. kovo 15 d. protokolu Nr. ( - )leidus ieškovui L. D. laikinai atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos atnaujinimui, ginčo butas buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir už jo šildymą AB „Kauno energija“ mokesčių neskaičiavo.

4517.

46E. D. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo ginčo butą. AB ,,Kauno energija“ 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. ( - ) informavo pareiškėją apie sprendimą nuo 2014 - 2015 metų šildymo sezono pradžios pradėti skaičiuoti mokesčius už buto, esančio ( - ), centralizuotą šildymą, jei nebus pateikta teisėtą buto atsijungimą nuo centralizuotų šildymo sistemos tinklų pagrindžiančių dokumentų. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi konstatuota, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis pabaigė atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūras pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl jo atsijungimas negali būti laikomas teisėtu.

4718.

48Teismas sprendė, kad atsakovas 2001 m. kovo 15 d. suderino buto šildymo sistemos atnaujinimą, bet ne buto šildymo kuro rūšies pakeitimą iš centralizuoto šilumos tiekimo į kitą kuro rūšį ar buto šilumos pilnam atjungimui nuo namo šilumos tiekimo sistemos. Atjungiant buto šildymą nuo namo šilumos tiekimo sistemos visais atvejais yra reikalingas namo bendraturčių sutikimas.

4919.

50Nurodė, kad Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ( - )buvo patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, o 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 4-617 šios Taisyklės buvo pakeistos ir nauja Taisyklių redakcija galiojo iki 2010 m. lapkričio 1 d.. Taisyklių 257 punktas (2008 m. gruodžio 4 d. redakcija) numato, kad daugiabučio namo buto savininkas gali atjungti savo šilumos vartojimo įrenginius nuo daugiabučio namo šildymo sistemos tik nepažeisdamas kitų butų savininkų teisių bei teisėtų interesų. Ieškovai tokios išvados šioje byloje nepateikė. Pažymėjo, kad Taisyklių (2008 m. gruodžio 4 d. redakcija) 259, 260 punktai numato, jog daugiabučio namo buto savininkas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą ir buto šilumos įrenginiai atjungiami dalyvaujant pastato valdytojo (administratoriaus) ir šilumos tiekėjo įgaliotiems atstovams, pasirašant jų atjungimo aktą. Byloje tokio akto nėra. Taisyklių 263 punktas numato, kad buto savininkas, kuris savo šilumos įrenginius nuo pastato šildymo sistemos atjungė pažeisdamas teisės aktuose nustatytą tvarką, išlieka tiekiamos šilumos buitiniu šilumos vartotojas tol, kol neatliks Taisyklių 262 punkte nurodytų veiksmų.

5120.

52Teismas pažymėjo, kad 2003 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymas, kurio 12, 25 ir 29 straipsniai pradėjo reglamentuoti skaičiavimą už šilumą, taip pat ir mokesčius už namo bendro naudojimo patalpų šildymą, bei už šilumą tenkančią namo bendriems poreikiams tenkinti. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. ( - )patvirtino Šilumos bendro naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5.

5321.

54Atsakovas mokesčius už šilumą skaičiavo vadovaujantis Kauno m. savivaldybės tarybos 2005 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. ( - ). Kauno m. tarybai 2007 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. ( - )nusprendus, kad 2005 m. liepos 14 d. sprendimas Nr. ( - )netenka galios, buvo pradėti taikyti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai. Dėl nurodytos priežasties ieškovui mokesčiai už namo bendro naudojimo patalpų šildymą buvo skaičiuojami nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. Ieškovas, pilna apimtimi mokėdamas nurodytu laikotarpiu pateiktas sąskaitas, savo veiksmais patvirtino šilumos tiekimo ir vartojimo sutarties buvimą.

5522.

56Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje, kurioje nustatyti nagrinėjamoje byloje aktualūs prejudiciniai faktai, pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo –pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

5723.

58Pagal Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. ( - ), 132.5 punktą, šilumos vartotojas kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų. Vartotojams šia teise nepasinaudojus, šilumos paskirstymo metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų šilumos skirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas. Pagal šių Taisyklių, 29.2.4 punktą, tuo atveju, kai šilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir (ar) kai tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas metodas Nr. 4, o tais atvejais, kai dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ir kt.), taikomas metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5.

5924.

60Nurodė, kad ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jog ginčo namo bendrasavininkai buvo pasirinkę šilumos paskirstymo metodą, todėl ieškinio reikalavimai, susiję su šilumos energijos perskaičiavimu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ieškovas E. D. nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas visiems namo gyventojams priskiria šilumą už name esančių sandėliukų ir palėpių patalpas kaip už bendro naudojimo patalpas. Informaciją apie pastate esančių butų (kitų patalpų) plotą, aukštį šilumos tiekėjui privalo pranešti pastato šilumos vartotojai (butų ir kitų patalpų savininkai). Kaip pagrįstai nurodė atsakovas, tokios informacijos nėra pateikę nei namo gyventojai, nei namo valdytojas bei ieškovas, todėl nėra įrodyti ieškovo E. D. teiginiai dėl mokesčių skaičiavimo pažeidimo – mokesčiai nagrinėjamu atveju skirstomi pagal turimus vartotojų Nekilnojamojo turto registro duomenis.

6125.

62Pasisakydamas dėl E. D. reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad jis, 2013 m. gegužės 31 d. įsigydamas butą, esantį ( - ), perėmė buvusio buto savininko L. D. sutartį su atsakovu dėl namo bendrų patalpų centralizuoto šildymo, bet neperėmė centralizuoto šildymo sutarties su atsakovu, teismas pažymi, kad E. D., įsigydamas ginčo butą, įgijo visas savininko teises ir pareigas. Teismas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, jei dėl įgyto daikto nebuvo atskleistos visos aplinkybės, jis pretenzijas turėtų reikšti L. D..

63III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6426.

65A. L. D. ir E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą; priimti naują sprendimą – ieškinių reikalavimus tenkinti.

6627.

67Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nagrinėti šildymo būdo pakeitimo teisėtumą, remdamasis įsiteisėjusiais Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-280-798/2016 ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 4202-781/2015, nes minėtose bylose nedalyvavo L. D., kuris nėra E. D. teisių perėmėjas.

6828.

69Pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovas L. D. šildymo būdą pakeitė 2001 m. spalį, o įteisino 2010 m. lapkritį, todėl ginčo teisiniam santykiui spręsti teismas turėtų taikyti 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatas, įsigaliojusias nuo 2010 m. spalio 1 d., įvertinęs, kad, pagal nuo 2010 m. spalio 1 d. galiojančio Statybos įstatymo reikalavimas, ieškovai pašalino savavališkos statybos padarinius, nors šildymo ir karšto vandens ruošimo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai buvo atlikti anksčiau.

7029.

71Teigia, kad faktinio atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos momentas yra 2001 metai. Šios aplinkybės teisėtumą atsakovas pripažino 2007 m. spalį, pradėdamas taikyti metodą Nr. 5, o ieškovai šildymo būdo pakeitimą įteisino 2010 m. lapkritį, užpildydami deklaraciją apie šildymo būdo pakeitimą, ir šią deklaraciją įregistruodami viešame registre 2015 m. spalio 9 d. Todėl šioje byloje ieškovų ir atsakovo sutartys ginčo laikotarpiu nebuvo sudarytos, nes šilumos energija nebuvo tiekiama ir apie tai šilumos tiekėjas žinojo, o šildymo būdo pakeitimas buvo įteisintas 2010 m. lapkritį pagal tuo metu galiojusią šių statybos darbų atlikimo tvarką, kaip tai numato Statybos įstatymo 28 straipsnis.

7230.

73Ieškovai tvirtina, kad atsakovas netinkamai skirstė šilumos energiją ieškovo name, nes į paskirstymą neįtraukė dalies asmeninio naudojimo patalpų, o skirstymą vykdė pagal patalpų plotą, nors privalėjo skirstyti pagal patalpų aukštį, nes namo patalpų aukščiai skiriasi. Byloje pateikti įrodymai, kad name yra kitos paskirties asmeninio naudojimo patalpos namo pastogėje ir rūsyje, kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso daliai butų savininkų, tačiau kurios nebuvo įtrauktos į šilumos energijos paskirstymą. Pavyzdžiui, name yra kitos paskirties patalpos pastogėje, kurių plotas 7,25 kv.m., 41,55 kv.m., taip pat yra rūsio R2, R3, R7 patalpos, kurios asmeninės nuosavybės teise priklauso ne visiems, o tik daliai ginčo namo butų savininkų A. P., A. V. ir kitiems asmenims asmeninės nuosavybės teise.

7431.

75Ieškovai nurodo, kad iš į bylą pateiktų namo aukštų planų matyti, kad dalies butų aukštis yra 3,20 m, tačiau patalpų ir buto, esančio namo pastogėje aukštis yra nuo 1,60 iki 2,60 m, o kitų asmeninio naudojimo patalpų aukštis namo rūsyje yra 2,80 m, todėl ieškovai pagristai tvirtina, kad atsakovė pagal ieškovo prašomą pripažinti nesudaryta šilumos tiekimo ir vartojimo sutartį netinkamai vykdė savo prievolę apskaityti ir paskirstyti ieškovo name suvartotą centralizuotą šilumą, į paskirstymą neįtraukdamas dalies asmeninio naudojimo patalpų pažeidžiant proporcingumo principą, taip pat nepagrįstai skirstė pagal plotą, nors privalėjo skirstyti pagal tūrį.

7632.

77Pagal atsakovės anksčiau pateiktą informaciją, ginčo laikotarpiu centralizuota šiluma ieškovo name yra skirstoma pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą 4-ą metodą ir 5 metodą iki 2014 m., nors atsakovas ir toliau privalėjo skirstyti pagal 4-ą metodą taikomą kartu su 5 metodu, tačiau į paskirstymą įtraukdamas visas name esančias patalpas, įskaitant ir pagalbines. Laikytina, kad atsakovas netinkamai skirstė šilumą pagal šiuos metodus, nes dalį šilumos energijos priskyrė ir ieškovo butui, kuris buvo šildomas vietiniu būdu, nors tokiais atvejais joks šilumos kiekis atjungtam butui nepriskiriamas.

7833.

79Ieškovas tvirtina, kad teisėtai pakeitus ieškovo buto šildymo būdą, atsakovas privalėjo taikyti metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 ir nuo 2014 m., ieškovo butui nepriskiriant jokio centralizuotos šilumos energijos kiekio, o šilumos energiją padalinti tarp visų name esančių asmeninio naudojimo patalpų, įskaitant ir esančias kitos paskirties asmeninio naudojimo patalpas namo pastogėje ir rūsyje.

8034.

81I. L. D. tvirtina, kad buto šildymo tiekimo ir vartojimo sutartis turi būti pripažinta nesudaryta nuo 2007 m. spalio iki 2013 m. gegužės ir perskaičiavimas atliktas statybos darbų įteisinimo 2010 m. lapkritį pagrindu. Ieškovai tvirtina, kad ginčo teisiniam santykiui spręsti turėjo būti taikomos Statybos įstatymo 28 straipsnio nuostatos, įsigaliojusios 2010 m. spalio 1 d., nors šildymo būdo pakeitimo paprastojo remonto darbai buvo atlikti anksčiau, tačiau statybos darbų įteisinimas ir 2010 m. lapkričio deklaracijos galiojimas turėjo būti vertinimas pagal neteisėtų statybos darbų padarinių pašalinimo ir šios deklaracijos užpildymo metu galiojusius teisės aktus nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. birželio. Byloje esančiuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose nurodyta, kad ieškovo namo ir buto jame šildymo būdas visada buvo ir yra vietinis centrinis. Ieškovai byloje siekia ne įrodyti, kad statybos darbai atlikti po Statybos įstatymo pakeitimo įsigaliojimo (2010 m. spalio 1 d.), o tik siekia apginti ir įrodinėjo savo teisę pagal nuo 2010 m. spalio galiojančią Statybos įstatymo redakciją įteisinti statybos darbus pagal 2010 m. lapkričio deklaraciją apie buto šildymo būdo pakeitimą užpildymo metu nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. liepos galiojusių teisės aktų nuostatas.

8235.

83Atsiliepimu UAB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad AB „Kauno energija“ L. D. 2001 m. kovo 15 d. protokolo Nr. ( - )pagrindu leido laikinai atjungti centrinio šildymo sistemą atnaujinimui bute, esančiame ( - ), 2001 m. spalio 8 d. atsakovo surašytu šilumos objekto tikrinimo aktu Nr. ( - ) buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos. L. D., kaip buto savininkas, 2010 m. lapkričio 1 d. užpildė Deklaraciją apie statybos užbaigimą. Taigi nuo 2001 metų, AB „Kauno energija“ 2001 m. kovo 15 d. protokolu Nr. ( - ) leidus ieškovui L. D. laikinai atsijungti nuo centralizuoto šildymo sistemos šildymo sistemos atnaujinimui, ginčo butas buvo atjungtas nuo centralizuoto šildymo ir už jo šildymą AB „Kauno energija“ mokesčių neskaičiavo.

8436.

85E. D. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo ginčo butą. Atsakovė 2014 m. kovo 28 d. yra gavusi 30-osios BSB pirmininkės pareiškimą, kuriame nurodoma, kad name išbalansuota šildymo sistema, kad butų savininkai daug metų ieškovo prašo prisijungti prie šildymo sistemos.

8637.

87Teigia, kad ieškovas E. D. į tokius prašymus atsako, kad neturi lėšų baigti remonto darbus. Šis pareiškimas patvirtina faktą, kad ieškovas piktnaudžiavo jiems suteiktu leidimu laikinai atjungti šilumos įrenginius su tikslu atlikti kapitalinį remontą, neįteisino šilumos įrenginių atjungimo. Remonto darbai nebuvo užbaigti ir šilumos įrenginiai nebuvo prijungti prie namo šildymo sistemos.

8838.

89AB ,,Kauno energija“ 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. ( - )informavo ieškovą apie sprendimą nuo 2014 - 2015 metų šildymo sezono pradžios pradėti skaičiuoti mokesčius už buto, esančio ( - ), centralizuotą šildymą, jei nebus pateikta teisėtą buto atsijungimą nuo centralizuotų šildymo sistemos tinklų pagrindžiančių dokumentų. Tokių dokumentų nei buvęs ginčo buto savininkas, nei dabartinis savininkas nepateikė.

9039.

91Nurodo, kad aplinkybės dėl šildymo būdo pakeitimo teisėtumo, nustatytos Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu civ. byloje Nr. 2-4202-781/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo įsiteisėjusioje nutartyje civ. byloje Nr. 2A-280-798/2016 (kuria Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą).

9240.

93Atsakovas nurodo, kad reikšmingas faktas byloje, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2016 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. ( - )ieškovo E. D. prašymą perskaičiuoti mokesčius atmetė bei nurodė, jog ieškovas privalo apmokėti teikiamas sąskaitas už šilumos tiekimą, nes šilumos tiekimą bute atjungė neteisėtai. Komisija patvirtino, kad AB „Kauno energija“ mokesčius ieškovui skaičiuoja pagrįstai.

94IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9541.

96Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

97Dėl faktinių bylos aplinkybių.

9842.

99Byloje nustatyta, kad nuo 2000 m. liepos 31 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. L. D. nuosavybė teise priklauso butas esantis ( - ) (toliau – butas). Nuo 2013 m. gegužės 31 d. butas nuosavybės teise priklauso E. D..

10043.

1012001 m. kovo 15 d. protokolo Nr. ( - ) pagrindu ieškovui (buto savininkui) L. D. leista laikinai atjungti šildymo sistemą atnaujinimui bute, esančiame ( - ). 2001 m. spalio 8 d. šilumos objekto tikrinimo aktu Nr. ( - ) minėto buto šildymo sistemos atjungtos nuo namo centralizuotos šildymo sistemos. Iki šildymo sistemos atjungimo momento buvo tiekiama šilumas per centralizuotą šildymo sistemą.

10244.

103Nekilnojamojo turto registre išviešintas buto šildymas – vietinis centrinis šildymas. Nuo 2015 m. spalio 19 d. išviešinti duomenys dėl 2010 m. lapkričio 1 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1. Laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2007 m. spalio 1 d., jokie šildymo mokesčiai nebuvo skaičiuojami. Nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., buvo skaičiuojami šildymo mokesčiai už namo bendro naudojimo patalpų šildymą.

10445.

1052013 m. gegužės 31 d. ginčo butą įsigijo E. D.. Atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 20-2191 informavo pareiškėją apie sprendimą nuo 2014 – 2015 metų šildymo sezono pradžios pradėti skaičiuoti mokesčius už buto, esančio ( - ), centralizuotą šildymą, jei nebus pateikta teisėtą buto atjungimą nuo centralizuotų šildymo sistemos tinklų pagrindžiančių dokumentų.

106Dėl prejudicinių faktų.

10746.

108Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu, nustatančiu, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems asmenims (prejudiciniai faktai), vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi nustatytomis aplinkybėmis.

10947.

110Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atmestas E. D. (buto savininko nuo 2013 m.) ieškinys pareikštas AB „Kauno energija“ dėl šilumos tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta, atsakovės AB „Kauno energija“ teiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėtu, dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimo Nr. ( - )panaikinimo. Teismas minėtu sprendimu sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog yra tinkamai ir leistinu būdu atsijungęs nuo bendros šildymo sistemos, tuo realizuodamas įstatymo jam suteiktą atsijungimo galimybę nuo bendros šildymo sistemos ir atleidžiančia jį nuo pareigos atsakovui vykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

11148.

112Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. D. (buto savininkas iki 2013 m.) nedalyvavo nurodytoje byloje, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti šioje byloje nustatytų aplinkybių, kaip prejudicinių. Su šiais argumentais, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nesutinka.

11349.

114Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas siejamas su tokiais reikalavimais: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-313/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-205-415/2017).

11550.

116CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

11751.

118Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra nurodęs, kad šioje teisės normoje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008). Fakto prejudicijos paskirtis – išvengti pakartotinio aplinkybės nustatymo teisme, kai ji teismo jau buvo nustatyta kitoje byloje tarp tų pačių asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2012).

11952.

120Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja ne tik bylos dalyviams, bet ir bylą nagrinėjančiam teismui. CPK 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas byloje dalyvavusiems asmenims pakartotinai pareikšti teisme tuos pačius ieškinio reikalavimus tuo pačiu pagrindu arba kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius taip pat reiškia ir draudimą teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008)

12153.

122Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pareikšti reikalavimai buvo susiję su atsijungimu nuo šildymo sistemos fakto ir būdo nustatymu, šių veiksmų (ne) teisėtumu, o šios aplinkybės buvo nustatytos įsiteisėjusiu sprendimu, teismas neturėjo teisinio pagrindo šių aplinkybių nustatinėti ir vertinti iš naujo, ir privalėjo remtis aplinkybėmis, nustatytomis įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

123Dėl sutarties pripažinimo nesudaryta.

12454.

125Abu ieškovai, pareikštais reikalavimais iš esmės prašė pripažinti, kad iki 2013 m. gegužės 1 d. nebuvo sudaryta šilumos tiekimo butui, esančiam ( - ), sutartis, visų pirma su L. D., ir atitinkamai, kad naujasis buto savininkas E. D., nuo 2013 m. gegužės 1 d., įgijęs nuosavybės teises į butą, neperėmė ir nėra perėmęs centralizuotos buto šildymo sutarties, nes buto savininkas tokios sutarties neturėjo.

12655.

127Sutarties nesudarymo faktas grindžiamas atsakovės veiksmais, kuriais ji, anot ieškovų, pripažino sutarties nesudarymo faktą, o būtent: nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. mokesčiai už buto centralizuotą šildymą apskritai nebuvo skaičiuojami, o vėliau pradėta skaičiuoti tik už bendrų namo patalpų šildymą; atsakovei leidus atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, vėliau jokia sutartis nebuvo sudaryta. Atsakovė, atsikirsdama teigia, kad 2001 metais, buvo leista tik laikinai atjungti butą nuo centralizuotos šildymo sistemos, pastarosios rekonstrukcijai.

12856.

129Byloje nėra ginčo, ir apeliantas E. D. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patvirtino, kad iki 2001 metų, kuomet butas buvo atjungtas nuo centralizuotos šildymo sistemos, butui buvo tiekiama šiluma centralizuotai.

13057.

131Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, šilumos energija tiekiama šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu (CK 6.383 straipsnis). Taigi šilumos vartotojo pareiga mokėti už tiekiamą šilumos energiją siejama su asmeniu, kuris tokią pareigą yra prisiėmęs pagal sutartį. Tuo atveju, kai nėra sudarytos rašytinės sutarties su tiekėju, laikytina, kad šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šilumos tiekėjo ir buto, kuriam tiekiama šiluma, savininko (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2012). Byloje nėra pateiktos rašytinės sutarties dėl šilumos energijos tiekimo butui, tačiau byloje nėra ginčo, kad iki 2001 m. spalio 8 d. šilumos objekto tikrinimo akto Nr. 43643, kuriuo buto šildymo sistemos atjungtos nuo namo centralizuotos šildymo sistemos, butui buvo tiekiama šiluma, laikytina, kad sutartis dėl šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais.

13258.

133Konstatavus, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta, tai ieškovų nurodoma aplinkybė dėl atsijungimo nuo centrinės šildymo sistemos fakto ir atsakovės sutikimas, gali būti teisiškai reikšmingas tik sprendžiant dėl teisinių santykių pasibaigimo ar nutrūkimo, tačiau nelemia išvados jog sutartis nebuvo sudaryta. Šiuo apsektu, teisiškai nereikšmingos ir ieškovų nurodomos aplinkybės, dėl vėlesnių atsakovės veiksmų (mokesčių neskaičiavimo butui, vėlesnio skaičiavimo tik už bendro naudojimo patalpas ir kt.), nes jos susijusios su sutarties šalių teisių ir pareigų apimties pokyčiais, bet ne su pačiu sutarties nesudarymo faktu.

13459.

135Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atmestas E. D. (buto savininko nuo 2013 m.) ieškinys pareikštas AB „Kauno energija“ dėl šilumos tiekimo sutarties pripažinimo nutraukta. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

13660.

137Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo L. D. ieškinio reikalavimo pripažinti, kad buto šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis nebuvo su atsakovu sudaryta iki 2013 m. gegužės 31 d., bei ieškovo E. D. ieškinio reikalavimo pripažinti, kad jis įsigydamas butą su vietiniu šildymu, perėmė buvusio buto savininko L. D. sutartį su atsakovu dėl namo bendrų patalpų centralizuoto šildymo, bet neperėmė ir nėra perėmęs (ir/arba) sudaręs centralizuoto šildymo sutarties su atsakove AB „Kauno energija“ dėl buto šildymo, nes nurodytų ieškinių reikalavimų tenkinimui nebuvo nei teisinio nei faktinio pagrindo.

138Dėl ieškinių reikalavimų perskaičiuoti mokėtinus mokesčius.

13961.

140I. L. D. pareikštu reikalavimu prašo perskaičiuoti mokesčius už pateiktą šilumą bendro naudojimo patalpoms už laikotarpį nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d., o ieškovas E. D. prašo perskaičiuoti mokesčius už pateiktą šilumos energiją nuo 2014 metų šildymo sezono pradžios.

14162.

142Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2007 m. spalio 1 d. mokesčiai nei už butui tiekiamą nei bendro naudojimo patalpoms tiekiamą šilumos energiją nebuvo skaičiuojami. Mokesčiai už šilumos energiją bendrojo naudojimo patalpoms, ieškovui L. D. buvo skaičiuojami nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. Ieškovas neginčija pareigos mokėti už bendrojo naudojimo patalpoms tenkančią šilumos energiją proporcingai valdomų patalpų naudingajam plotui, tačiau teigia, kad atsakovė skirstydama mokesčius nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prie kai kurių butų yra priskirti sandėliukai, kurie nepriskirtini prie bendrojo naudojimo patalpų. Ieškovas teigia, kad atsakovė priskyrė ieškovo kitu būdu šildomoms patalpoms dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos, nors ieškovo kaimynams tokia pati dalis už jų turimus sandėliukus nėra priskiriama, dėl to neproporcingai padidėjo ieškovo mokėtina dalis už bendrojo naudojimo patalpų šildymą.

14363.

144Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas L. D. nepateikė įrodymų pagrindžiančių, kad kažkurios konkrečios daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos nuosavybės teise priklauso konkrečių butų savininkams, ko pasekoje turėtų būti atlikti perskaičiavimai. Pažymėtina, kad bendrojo naudojimo patalpos naudojamos bendraturčių sutarimu (CK 4.83 straipsnis).

14564.

146Ieškovas E. D. pareikštu reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos perskaičiavimą nuo 2014 metų šildymo sezono pradžios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, į šilumos paskirstymą įtraukiant visas asmeninio naudojimo nešildomas patalpas. Ieškinys šioje dalyje taip pat grindžiama aplinkybe, kad ieškovui nepagrįstai tenka mokėti už šilumos energiją tenkančią bendrosioms patalpoms, nors dalimi jų naudojasi tik konkrečių butų savininkai. Šiuo apsektu, ieškovų argumentai yra analogiški, tačiau neparemti jokiais objektyviais duomenimis. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė nėra subjektas galintis daryti kokią nors įtaką bendraturčių naudojimosi bendromis patalpomis tvarkai. Atsakovė skaičiuodama mokesčius, remiasi oficialiais duomenimis apie bendraturčiams priklausančius nuosavybės teises patalpų plotus, tūrius, oficialius bendrojo naudojimo plotus ir byloje nėra pateikta įrodymų, kad oficialūs duomenys yra kitokie nei remiasi atsakovė skaičiuodama mokesčius.

14765.

148Ieškovo E. D. teigimu, jam nepagrįstai skaičiuojami mokesčiai nuo 2014 metų už butui tiekiamą centralizuotą šilumos energiją, tuo tarpu kai butas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atjungtas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, 2015 m. spalio 9 d. išviešinta 2010 m. lapkričio 1 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1, parengta buto savininko.

14966.

150Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kadastro duomenų apie patalpų šildymo būdą pakeitimo įregistravimas bei išviešinimas savaime nepatvirtina atsijungimo nuo bendrų pastato šilumos perdavimo tinklų teisėtumo ir kartu nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl teisinių santykių tarp šilumos energijos tiekėjo ir patalpų savininko – šilumos energijos vartotojo – pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017). Savininkas, kuris savo patalpų šilumos ir karšto vandens sistemas nuo pastato šildymo ir karšto vandens sistemų atjungia pažeisdamas teisės aktais nustatytą tvarką, išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos buitinis vartotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013).

15167.

152Todėl, nagrinėjamu atveju ieškovas E. D. laikomas šilumos energijos vartotoju iki įstatymų nustatyta tvarka bus įteisintas atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos. Nagrinėjant ieškovų apeliacinius skundus prijungti nauji ieškovų patekti dokumentai, tarp kurių ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus 2019 m. sausio 10 d. pažyma apie faktinių aplinkybių patikrinimą adresu ( - ). Faktinių aplinkybių patikrinimo metu buvo tikrinama ar pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. Nr. ( - )AB „Lietuvos dujos“ išduotas technines sąlygas naudojamas dujinis katilas (dujinio katilo įrengimas, karštam vandeniui ruošti). Nustatyta, kad dujinis katilas kietu prijungimu prijungtas prie bute esančios šildymo sistemos ir karšto vandens ruošimui. Komisijai nepateiktas pertvarkytos vartotojo dujų sistemos įrengimo užbaigimo aktas ar Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, šildymo sistemos projektas ir leidimas įsirengti autonominę šildymo sistemą. Taigi, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertinimu, teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinus atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovas E. D. nėra šilumos energijos vartotojas.

15368.

154Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant aukščiau nurodytą civilinę pagal E. D. ieškinį dėl sutarties nutraukimo, ieškovas nesirėmė 2010 m. lapkričio 1 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, nors apie ją jam negalėjo būti žinoma, nes pats ieškovas deklaracijoje pasirašė kaip statybos vadovas. Nauji kadastriniai matavimai atlikti po Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo ir deklaracija išviešinta 2015 m. spalio 9 d., taigi vien tik nurodyta deklaracija, be kita ko, objektyviai nepatvirtina faktinio darbų užbaigimo momento. Kita vertus, kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad svarbus ne faktinis, o teisėtas atsijungimas nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-7-13-916/2017, 41 p.).

15569.

156Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinius atmetė, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmestinas o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

157Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

158apeliacinį skundą atmesti.

159Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. I. L. D. pareikštu ieškiniu prašė:... 6. 1.1.... 7. pripažinti, kad buto, esančio ( - ), šilumos tiekimo ir vartojimo sutartis... 8. 1.2.... 9. įpareigoti atsakovą atlikti šilumos, skirtos bendro naudojimo reikmėms... 10. 2.... 11. Ieškovas E. D. pareikštu ieškiniu prašė:... 12. 2.1.... 13. pripažinti, kad E. D. 2013 m. gegužės 31 d. įsigydamas butą, esantį ( -... 14. 2.2.... 15. įpareigoti atsakovą atlikti šilumos energijos perskaičiavimą nuo 2014... 16. 3.... 17. Ieškovai nurodė, kad L. D. nutraukė ginčo buto šilumos tiekimo ir... 18. 4.... 19. Atsakovė nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2013 m. gegužės 1 d., mokesčių už... 20. 5.... 21. Ieškovų teigimu, ginčo buto vietinį šildymą patvirtina 2013 m. vasario 25... 22. 6.... 23. Ieškovų teigimu, atsakovė, 2001 metais nutraukdamas buto šildymo sutartį... 24. 7.... 25. Ieškovai pripažįsta savo prievolę mokėti už bendro naudojimo patalpų... 26. 8.... 27. Ieškinyje ieškovas E. D. nurodė, kad 2013-05-31 įsigijo butą, kurio... 28. 9.... 29. Ieškovo įsitikinimu, kadangi nuo 2001 metų iki 2013 metų atsakovas... 30. 10.... 31. Be to, mano, kad buvusio buto savininko veiksmams yra taikoma 10 metų senatis,... 32. 11.... 33. Ieškovas nurodė, kad susidarė faktinė ir teisinė padėtis, kurioje abi... 34. 12.... 35. Atsakovė AB „Kauno energija“ atsiliepimais su pareikštais ieškiniais... 36. 13.... 37. Nurodė, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2005 m.... 38. 14.... 39. Atsakovė AB ,,Kauno energija“, jog dėl reikalavimo perskaičiuoti... 40. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 41. 15.... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovų... 43. 16.... 44. Teismas nustatė, kad AB „Kauno energija“ L. D. 2001 m. kovo 15 d.... 45. 17.... 46. E. D. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo ginčo butą. AB ,,Kauno energija“... 47. 18.... 48. Teismas sprendė, kad atsakovas 2001 m. kovo 15 d. suderino buto šildymo... 49. 19.... 50. Nurodė, kad Ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. ( - )buvo... 51. 20.... 52. Teismas pažymėjo, kad 2003 m. gegužės 20 d. buvo priimtas Šilumos ūkio... 53. 21.... 54. Atsakovas mokesčius už šilumą skaičiavo vadovaujantis Kauno m.... 55. 22.... 56. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartyje,... 57. 23.... 58. Pagal Taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010... 59. 24.... 60. Nurodė, kad ieškovai nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, jog... 61. 25.... 62. Pasisakydamas dėl E. D. reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti, kad jis,... 63. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 64. 26.... 65. A. L. D. ir E. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmos instancijos... 66. 27.... 67. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai atsisakė... 68. 28.... 69. Pažymi, kad byloje nustatyta, jog ieškovas L. D. šildymo būdą pakeitė... 70. 29.... 71. Teigia, kad faktinio atsijungimo nuo centralizuoto šildymo ir karšto vandens... 72. 30.... 73. Ieškovai tvirtina, kad atsakovas netinkamai skirstė šilumos energiją... 74. 31.... 75. Ieškovai nurodo, kad iš į bylą pateiktų namo aukštų planų matyti, kad... 76. 32.... 77. Pagal atsakovės anksčiau pateiktą informaciją, ginčo laikotarpiu... 78. 33.... 79. Ieškovas tvirtina, kad teisėtai pakeitus ieškovo buto šildymo būdą,... 80. 34.... 81. I. L. D. tvirtina, kad buto šildymo tiekimo ir vartojimo sutartis turi būti... 82. 35.... 83. Atsiliepimu UAB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti.... 84. 36.... 85. E. D. 2013 m. gegužės 31 d. įsigijo ginčo butą. Atsakovė 2014 m. kovo 28... 86. 37.... 87. Teigia, kad ieškovas E. D. į tokius prašymus atsako, kad neturi lėšų... 88. 38.... 89. AB ,,Kauno energija“ 2014 m. balandžio 14 d. raštu Nr. ( - )informavo... 90. 39.... 91. Nurodo, kad aplinkybės dėl šildymo būdo pakeitimo teisėtumo, nustatytos... 92. 40.... 93. Atsakovas nurodo, kad reikšmingas faktas byloje, jog Valstybinė kainų ir... 94. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 95. 41.... 96. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 97. Dėl faktinių bylos aplinkybių. ... 98. 42.... 99. Byloje nustatyta, kad nuo 2000 m. liepos 31 d. iki 2013 m. gegužės 31 d. L.... 100. 43.... 101. 2001 m. kovo 15 d. protokolo Nr. ( - ) pagrindu ieškovui (buto savininkui) L.... 102. 44.... 103. Nekilnojamojo turto registre išviešintas buto šildymas – vietinis... 104. 45.... 105. 2013 m. gegužės 31 d. ginčo butą įsigijo E. D.. Atsakovė 2014 m.... 106. Dėl prejudicinių faktų.... 107. 46.... 108. Pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CPK 182 straipsnio 2 punktu,... 109. 47.... 110. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu... 111. 48.... 112. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad L. D. (buto savininkas iki 2013 m.)... 113. 49.... 114. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog CPK 182 straipsnio 2 dalies taikymas... 115. 50.... 116. CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui... 117. 51.... 118. Aiškindamas CPK 279 straipsnio 4 dalies nuostatas kasacinis teismas yra... 119. 52.... 120. Įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinė ir res judicata reikšmė galioja... 121. 53.... 122. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad... 123. Dėl sutarties pripažinimo nesudaryta.... 124. 54.... 125. Abu ieškovai, pareikštais reikalavimais iš esmės prašė pripažinti, kad... 126. 55.... 127. Sutarties nesudarymo faktas grindžiamas atsakovės veiksmais, kuriais ji, anot... 128. 56.... 129. Byloje nėra ginčo, ir apeliantas E. D. nagrinėjant bylą apeliacine tvarka... 130. 57.... 131. Kaip yra pažymėjęs kasacinės instancijos teismas, šilumos energija... 132. 58.... 133. Konstatavus, kad šilumos tiekimo sutartis buvo sudaryta, tai ieškovų... 134. 59.... 135. Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu... 136. 60.... 137. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų... 138. Dėl ieškinių reikalavimų perskaičiuoti mokėtinus mokesčius.... 139. 61.... 140. I. L. D. pareikštu reikalavimu prašo perskaičiuoti mokesčius už pateiktą... 141. 62.... 142. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2001 m. spalio 8 d. iki 2007 m. spalio 1... 143. 63.... 144. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia... 145. 64.... 146. Ieškovas E. D. pareikštu reikalavimu prašė įpareigoti atsakovą atlikti... 147. 65.... 148. Ieškovo E. D. teigimu, jam nepagrįstai skaičiuojami mokesčiai nuo 2014... 149. 66.... 150. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad kadastro duomenų apie... 151. 67.... 152. Todėl, nagrinėjamu atveju ieškovas E. D. laikomas šilumos energijos... 153. 68.... 154. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjant aukščiau nurodytą... 155. 69.... 156. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teisėjų... 157. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 158. apeliacinį skundą atmesti.... 159. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti...