Byla 2A-280-798/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo E. D. ieškinį dėl buto centralizuoto šildymo sutarties pripažinimo nutraukta, teiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėtu, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimo panaikinimo ir komisijos bei šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams akcinei bendrovei „Kauno energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, asmeniui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti ieškovo buto centralizuoto šildymo sutartį su atsakovu akcine bendrove (toliau – AB) „Kauno energija“ nutraukta nuo ieškovo buto šildymo būdo teisėto pakeitimo ir šilumos tiekimo nutraukimo ieškovui į butą 2001 metais, nes ieškovui centralizuoto šildymo paslauga faktiškai nebebuvo teikiama; 2) pripažinti atsakovo AB „Kauno energija“ teiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymą neteisėtu; 3) panaikinant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2014-09-08 sprendimą Nr. R2-2547 ir įpareigoti Komisiją išnagrinėti išankstine tvarka ieškinio dalį dėl ieškovo buto šildymo būdo pakeitimo teisėtumo ir šilumos paskirstymo neteisėtumo už 2014-2015 metų šildymo sezoną, kurią Komisija atsisakė nagrinėti, jei šiuos reikalavimus teismas laikys savarankiškais reikalavimais, kurie nėra išvestiniai vienas iš kito (fakultatyvūs) ir todėl teisminio nagrinėjimo prioriteto pagrindu nagrinėtini teisme toje pačioje byloje, nebereikalaujant pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka Komisijoje. Atsakovė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Atsakovas AB „Kauno energija“ pateiktame atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu atmetė ieškovo E. D. ieškinį dėl buto centralizuoto šildymo sutarties pripažinimo nutraukta, teiktos centralizuotos šilumos energijos paskirstymo pripažinimo neteisėtu, Valstybinės kainų ir energetikos komisijos sprendimo panaikinimo ir komisijos bei šilumos tiekėjo įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams AB „Kauno energija“, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam asmeniui Valstybinei energetikos inspekcijai.
  2. Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju, buto šildymo sistemos atjungimą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos reglamentavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. rugsėjo 17 d. nutarimas Nr. 723 ,,Dėl gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos atjungimo nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarkos tvirtinimo”, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. 20 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 patvirtinimo“ patvirtintas Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. 1581 V patvirtinta Gyvenamųjų namų butų (atskirų patalpų) šilumos ir karšto vandens tiekimo įrangos nuo bendros namo šilumos ir karšto vandens tiekimo sistemos tvarka. Šiuose teisės aktuose galiojusiuose atsakovo veiksmų atjungiant savo buto šildymą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos metu buvo nustatytos specialios atjungimo procedūros, kurių turėjo laikytis buto savininkas daugiabučiame name.
  3. Vėlesnis buto atjungimo nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos teisinis reglamentavimas nustatytas jau įstatymų galios aktų (2000 m. CK 6.390 straipsnis, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565, priimto 2003 m. gegužės 20 d., 23, 24, 25 straipsniai).
  4. Reikalavimą laikytis nustatytos šildymo sistemos atjungimo tvarkos pakeičiant savo buto, patalpų šildymo būdą konstatavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
  5. Konstatavo, jog tiek pagal teisinį reglamentavimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką civilinėse bylose butų savininkams įtvirtinta teisė atjungti savo buto šildymo sistemą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, tačiau įgyvendindami šią teisę jie turi laikytis teisės aktų nustatytos atjungimo tvarkos. Atsakovas šios tvarkos nesilaikė.
  6. Iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovui buvo leista tik laikinai atjungti savo butą nuo centralizuotos šilumos sistemos, tačiau jis, tuo pasinaudodamas, yra atjungęs savo butą jau 14 metų, 13 metų nemokėjo už šilumą, nors teisiškai nebuvo tinkamai įforminęs savo buto atjungimo.
  7. Sprendė, jog bylos medžiaga patvirtino, kad ieškovas 2001 m. atjungė savo butą nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos nesilaikydamas pirmiau nurodytuose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir 13 metų nemokėjo už centralizuotai patiektą šilumą. Byloje yra duomenys, kad toks jo neteisėtas atsijungimas išbalansuoja visą namo šildymo sistemą.
  8. Vertino jog atsakovas piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją.
  9. Teismas atmetė ieškovo nepagrįstus argumentus, kad teismas turi ginti jo, kaip vartotojo ir silpnesnės šalies, teises nuo šilumos tiekėjo - monopolisto, nes ieškovas piktnaudžiavo savo teise. Todėl tiek Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, tiek ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovo skundus, o ir nagrinėjamoje byloje tie patys klausimai negali būti keliami dar kartą ginče tarp tų pačių šalių ir tuo pačiu pagrindu. Konstatavo, jog ieškovas dabartiniu metu nebegali pasinaudoti Energetikos įstatymo 34 straipsnyje įtvirtinta išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir to pasekmės numatytos CPK 293 straipsnio 3 punkte. Dėl tų pačių priežasčių atmetė ir ieškovo teiginius, jog jo butas nuo 2001 m. yra teisėtai atjungtas nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, kadangi atsijungimo neteisėtumas yra patvirtintas byloje surinkta medžiaga, todėl nėra paneigta ir ieškovo pareiga mokėti mokesčius už jam tiekiamą šilumą.
  10. Nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2013-07-01 išraše nurodyta, jog ieškovo buto šildymas yra „vietinis centrinis šildymas“ (pagal Kadastrinių duomenų nustatymo datą 1999-06-14), tačiau tiek ieškovas, tiek atsakovas AB „Kauno energija“ pripažino, kad ieškovas atsijungė nuo centralizuotos šildymo sistemos nuo 2001 m. Vertino, kad pats ieškovas pripažino, jog duomenys viešajame registre yra netikslūs. Konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir jame įrašyta nuoroda, kad patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu ir kiti šalių pateikti įrodymai tik patvirtino, kad ieškovas vykdė atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, bet iki šiol nėra jos baigęs iki galo įstatymų nustatyta tvarka. Galiausiai, šalys pripažino, kad ieškovas šildosi nuosavu dujų katilu, tačiau ieškovas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad jo bute buvo suprojektuoti ir įrengti atitinkami šildymo prietaisai, t. y. įrengtos atitinkamos inžinerinės sistemos, kurių tiesioginė paskirtis – šių patalpų apšildymas.
  11. Pažymėjo, jog ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių, jog jis pabaigė atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūras pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, todėl jo atsijungimas negali būti laikomas teisėtu.
  12. Nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog ieškovo namo šilumos vartotojai buvo pasirinkę kitokį metodą, nei yra parinkęs atsakovas AB „Kauno energija“. Teismas nurodė, kad nei Komisija, nei Inspekcija nėra įpareigotos ikiteismine tvarka nagrinėti prievolinių teisinių santykių pabaigos teisėtumo klausimus, todėl ieškovo reikalavimą panaikinti Komisijos 2014-09-08 sprendimą Nr. R2-2457 pripažino nepagrįstu.
  13. Teismas, atsižvelgęs, jog atsakovas nėra įstatymų nustatyta tvarka atjungęs buto nuo centralizuotų sistemų, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo pripažinti jog AB „Kauno energija“ turi pareigą perskaičiuoti mokėjimus už šilumą. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog namo Parodos g. 8, Kaune, bendrasavininkai suteikė ieškovui vienasmenišką teisę kreiptis į teismą dėl įpareigojimo atsakovą AB „Kauno energija“ atlikti ieškovo namui pateiktos šilumos energijos paskirstymo perskaičiavimą.
  14. Apibendrinęs išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog tinkamai ir leistinu būdu atsijungė nuo bendros šildymo sistemos, dėl to buvo atleistas nuo pareigos atsakovui vykdymo, todėl ieškovo ieškinį pripažino neįrodytą (b. l. 141 – 148).

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6

  1. Apeliacinius skundu ieškovas E. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir bylą sugrąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą: pripažinti ieškovo buto centralizuoto šildymo sutartį, sudarytą su atsakovu nutraukta nuo ieškovo buto šildymo būdo teisėto pakeitimo ir šilumos tiekimo nutraukimo ieškovui į butą 2001 m., nes ieškovai šildė savo butą ir bendrojo naudojimo patalpas šiluma, kurią išskirdavo ieškovo autonominiu būdu šildomas butas; pripažinti atsakovo tiektos centralizuotos šilumos energijos paskirstymą neteisėtu.
  2. Dėl teisėtai pakeisto ieškovo buto šildymo būdo ir teisėto sutarties nutraukimo nurodė:
    1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantas 2001 m. neteisėtai pakeitė šildymo būdą, tačiau 2001 m. buto savininkas buvo L. D., o ne apeliantas. Apeliantas butą įsigijo 2013 m. gegužės mėn. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendė dėl buto šildymo būdo pakeitimo neteisėtumo nedalyvaujant L. D., t. y. pasisakė dėl byloje nedalyvaujančio asmens teisių ir pareigų ir išėjo už ginčo ribų. Pažymėjo, jog butą įsigijo 2013 m. su teisiškai įregistruotu vietiniu šildymu, todėl už buvusio buto savininko veiksmus neatsako. Viešajame registre nurodyta, jog apelianto buto šildymo būdas yra vietinis ir šių duomenų atsakovas neginčijo, todėl nėra pagrindo jais nesivadovauti.
    2. Šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo sutarties tarp atsakovo ir apelianto niekada nebuvo sudaryta, nes apeliantas butą įsigijo, kuriame jau nebuvo įrengtos centralizuotos šildymo sistemos. Todėl sutarties tarp L. D. nutraukimo aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos dalykas.
    3. Mano, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai nuo 2014 m. pradėjo skaičiuoti mokesčius už buto centralizuotą šildymą, nes pradėjo laikyti, kad apelianto buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra neteisėtas, savavališkas, nepaisant to, jog teisės aktų nustoryta tvarka buvo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pripažinta antikonstitucine.
    4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi kasacinio teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012, kurios faktinės aplinkybės su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nesutampa. Taip pat netinkamai taikė kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010 pateiktus išaiškinimus.
    5. Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo 2005 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, kurioje nurodytos faktinės aplinkybės ir šios bylos aplinkybės bei faktinis pagrindas sutampa.
    6. Statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada dėl atsakovo bute atliktų paprastojo remonto darbų patvirtina, jog pastato inžinierinių sistemų įrengimas priskirtinas prie paprastojo remonto darbų. Todėl laikytina, jog atsakovo bute teisėtai ir laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos bei reikalavimų buvo išmontuoti buto centralizuoto šildymo vartotojo įrenginiai (šildytuvai).
    7. Per ginčo laikotarpį apeliantas atsakovo teikiamos šilumos energijos nenaudojo ir atsakovas su šia aplinkybe sutiko.
    8. Pažymėjo, jog apelianto buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2010-10-02 deklaracijos apie statybos drabų užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, kuri yra įregistruota viešame registre. Nei deklaracija, nei registro įrašas nėra panaikinti.
    9. Pasak apelianto, Statybos darbus reglamentuoja Statybos įstatymas ir jį detalizuojantys statybos techniniai reglamentai, o ne Kauno miesto savivaldybės, Ūkio ministerijos ir Energetikos ministerijos priimami teisės aktai.
    10. Ginčas kilęs dėl apelianto buto atjungimo nuo centralizuoto šilumos teikimo sistemos, todėl šis ginčas turi būti sprendžiamas pagal Šilumos ūkio įstatymo ir Vartotojų teisių gynimo įstatymo nuostatas.
    11. Buvęs buto savininkas L. D. buvo visiškai atsiskaitęs su atsakovu už pateiktą šilumos energiją iki buto atjungimo nuo centralizuotos šilumos sistemos.
    12. Jei vartotojas nesilaikė teisės aktų nustatytos tvarkos, atsakovas turi teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą, tačiau toks reikalavimas byloje pareikštas nebuvo.
  3. Dėl netinkamų šilumos paskirstymo metodų taikymo ieškovo butui ir bendro naudojimo patalpoms:

721.1. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, susijusių su apelianto butui priskirtos šilumos energijos kiekiu, šilumos paskirstymo perskaičiavimu. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, kadangi atsakovas nepateikė į bylą šilumos paskirstymo skaičiavimų, apelianto namo butuose įrengtų karšto vandens skaitiklių metrologinių patikrų, nepaisant to, jog apeliantas ne kartą teismo posėdžio metu prašė šiuos dokumentus pateikti.

821.2.Mano, jog atsakovas netinkamai skirstė šilumos energiją pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą 4 – tą metodiką, nes apelianto butas nuo 2001 m. šildomas vietiniu būdu. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo parinkto metodo Nr. 4 tinkamumo.

921.3.Byloje keliamas klausimas, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus naudinguosius plotus turi būti įskaičiuoti kaimynų asmeninio naudojimo rūsio patalpų (sandėliukų) plotai, taip pat nustatant proporciją ir konkretaus butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalį turi būti atsižvelgiama į šio asmens faktiškai naudojamą didesnį nei nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingąjį plotą. 22. Dėl pažeisto teisės turėti atstovą byloje, nurodė:

1022.1.Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę turėti byloje atstovą, kadangi atsisakė patenkinti prašymą parengiamąjį teismo posėdį atidėti, kuomet buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog ieškovo atstovas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ negali dalyvauti dėl užimtumo kitoje byloje. 23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija prašo teismo skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1123.1.Kadangi apeliaciniu skundu nėra skundžiamas Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimas, šioje dalyje priimto sprendimo naikinti arba pakeisti nėra pagrindo.

1223.2.Skundžiamas sprendimas išsamus ir motyvuotas.

1323.3.Apelinatas nenurodė jokių materialinės ir procesinės teisės pažeidimų, sąlygojusių neteisingą bylos išsprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstė tuos pačius argumentus, kurie išdėstyti ieškinyje.

1423.5.Apeliantas neįrodė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas AB „Kauno energija“ su skundu nesukina ir parašo jį atmesti. Nurodė šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu motyvus: 25. Dėl neteisėto šilumos įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos:

1525.1.Pagal Statybos įstatymą, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ bei STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, siekiant atjungti daugiabučio namo šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, būtina rengti paprastojo remonto sąrašą bei gauti statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui.

1625.2.Buvęs buto savininkas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai atjungti šilumos įrenginius nuo namo, esančio Parodos g. 8-4, Kaunas, šildymo sistemos, dėl atliekamo kapitalinio remonto bute.

1725.3.Atsakovo vertinimu, leidimas laikinai atjungi šildymo įrenginius nuo namo centralizuotos šildymo sistemos nėra tapatus teisėtam šilumos įrenginių atjungimui, nes atsakovas neturėjo ir neturi įgaliojimų išduoti dokumento, patvirtinančio atsijungimo teisėtumą.

1825.4.Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog teisinio reguliavimo srityje galioja bendrasis principas lex retro non agit.

1925.5.Atkreipė dėmesį, jog apeliantas prašo pripažinti, kad buto šilumos įrenginiai buvo tesėtai atjungti nuo 2001 m., todėl šiuo metu galiojančių Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių atitikimas/neatitikimas neturi jokios reikšmės. Šiai dienai galioja Statybos įstatymas ir poįstatyminiai teisės aktai, reguliuojantys šilumos įrenginių atjungimą nuo namo šilumos įrenginių. 26. Dėl naujojo savininko teisių ir pareigų:

2026.1.Neteisėto atsijungimo veiksmus atliko buvęs buto savininkas L. D., todėl naujojo buto savininko (apelianto) teisės ir pareigos yra išvestinės, nes jis perėmė iš buvusio savininko objektą bei prisiėmė pareigas dėl objekto eksploatacijos. Mano, jog buto šildymo sistemos įrenginių atjungimas nuo namo šilumos įrenginių laikytinas tęstiniu veiksmu, nes atsijungimo naujasis savininkas taip pat neįteisino.

2126.2.Mano, jog apeliantas piktnaudžiauja laikinai atsijungusios vartotojo statusu, kuomet namo gyventojai nuolat skundžiasi dėl esamos situacijos. Apeliantas 2014-04-24 raštu buvo įspėtas pateikti teisėtą buto šilumos atsijungimą patvirtinantį dokumentą iki 2014 - 2015 m. šildymo sezono pradžios, priešingu atveju jam bus pradėti skaičiuoti mokėjimai pagal atsiskaitomuosius šilumos apskaitos rodmenis už 59,57 m2 ploto šildymą.

2226.3.Nėra įrodymų, jog buto, esančio Parodos g. 8-4, Kaunas, šildymo įrenginiai nuo bendrosios namo šildymo sistemos yra atjungti teisėtai. 27. Dėl vietinio centrinio šildymo:

2327.1.VĮ „Registrų centras“ kadastrinių duomenų nustatymo data yra 1999-06-14, apeliantas ir atsakovas pripažino, jog atsijungta nuo centralizuotos šildymo sistemos 2001 m. Taigi, atsijungimo faktas įvyko 2001 m. Be to apeliantas nepateikė įrodymų, jog jo bute yra įrengtas dujų katilas. 28. Dėl neteisėto buto šilumos įrenginių atjungimo nuo namo šildymo sistemos pasekmių:

2428.1.Atsakovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos kiekio paskirstymo (išdalijimo) vartotojams tvarkos (keisti apskaičiuoto mokesčio) iki apeliantas įteisins patalpų šildymo sistemos įrenginių atsijungimą nuo bendros šildymo sistemos. 29. Dėl taikyto šilumos paskirstymo metodo nuo 2014 – 2015 m. šildymo pradžios bei apskaitos prietaiso metrologinės patikros:

2529.1.Teigia, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu apeliantas neprašė pateikti šilumos paskirstymo skaičiavimų ir karšto vandens apskaitos prietaisų metrologinės patikros dokumentų. Pažymėjo, jog atsakovas yra atsakingas tik už namo, esančio Parodos g. 8, Kaunas, įvadinio šilumos apskaitos prietaiso ir nuotolinio duomenų perdavimo savalaikę metrologinę patikrą ir techninę priežiūrą; metrologinės patikros sertifikatas pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį.

2629.2.Namo, esančio Parodos g. 8, Kaunas, bendraturčiai nėra pasirinkę kitokio metodo, todėl taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (metodas Nr. 4). 30. Dėl apelianto argumentų apie šilumos priskyrimą rūsyje esantiems sandėliams:

2730.1. Atsakovui nėra pateikti duomenys, jog daugiabučiame name, esančiame Parodos g. 8, Kaunas, yra asmenine nuosavybe registruotas buto sandėliukas kaip atskiras turto vienetas su išskirtu naudinguoju plotu. 31. Dėl pažeistos teisės turėti byloje atstovą:

2831.1.Pažymėjo, jog posėdžio metu apeliantas neprieštaravo bylos nagrinėjimui jo atstovui nedalyvaujant.

29IV. Apeliacinio teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados

30Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 32. Apeliantui E. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b. l. 37 – 38). 33. Apelianto bute atsakovo AB „Kauno energija“ techninės komisijos 2001m. kovo 15 d. protokolu Nr. 01-03 buvo leista buvusiam buto savininkui L. D. laikinai atjungti buto šildymo įrenginius nuo centralizuotos sistemos. 34. Atsakovo AB „Kauno energija“ 2001m. spalio 8 d. šilumos objekto tikrinimo akte Nr. 43643 nurodyta, kad šilumos įrenginiai laikinai atjungti, nes atliekamas kapitalinis remontas (b. l. 46). 35. Nuo 2001m. spalio 8 d. iki 2014 m. spalio 15 d. atsakovas AB „Kauno energija“ mokesčių ieškovui už buto centralizuotą šildymą neskaičiavo. 36. Atsakovas AB „Kauno energija“ 2014 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 20-2191 informavo apeliantą, kad nuo 2014 - 2015 m. šildymo sezono pradžios pradės skaičiuoti mokesčius už ieškovo buto šildymą (b. l. 47 - 48).

31Dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo

3237. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir teismo ištirtus bei įvertintus duomenis; tikrinama, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pvz., nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą), arba šalis negalėjo jų pateikti ankščiau, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima (CPK 314 straipsnis).

3338. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas 2015 m. spalio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir prašymą priimti naujus įrodymus (b. l. 181 – 209), kurių pateikimo būtinybė, pasak apelianto, atsirado vėliau, teismui priėmus skundžiamą sprendimą. Taip pat 2016 m. kovo 22 d. apeliantas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo ir papildomų įrodymų prijungimo (b. l. 212 – 225). 39. Teisėjų kolegija, susipažinusi su šiais įrodymais, nustatė, kad dalis dokumentų yra datuojami iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, jų šalimi yra (buvo) apeliantas, todėl laikytina, kad jie galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. 40. Apeliantas naujai pateiktais dokumentais įrodinėja, jog jis įsigijo butą su jau pakeistu šildymo būdu, buvusiam buto savininkui buvo išrašomos sąskaitos tik už bendrojo naudojimo patalpų šildymą, atsakovas pripažino, kad buto atjungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos buvo atliktas teisėtai. 41. Teisėjų kolegija sprendžia prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo priimti. 42. Dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo nustatyta, jog dalis prašomų prijungti dokumentų galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Papildomuose paaiškinimuose yra dėstomos tos pačios aplinkybės, kaip ir apelianto teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Todėl teisėjų kolegija sprendžia paaiškinimų bei naujai pateikiami įrodymų nepriimti, kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui (CPK 314 straipsnis).

34Dėl šilumos įrenginių atjungimo nuo namo centralizuotos šildymo sistemos 43. Reikalavimas laikytis nustatytos šildymo sistemos įrenginių atjungimo tvarkos, pakeičiant savo buto (patalpų) šildymo būdą ne kartą konstatuotas kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-932/2001; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012). 44. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvęs buto, esančio Parodos g. 8-4, Kaunas, savininkas L. D. nuo šildymo sistemos laikinai atsijungė 2001 metais. Tuo metu galiojo Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr. 20 (šios taisyklės galiojo nuo 2000-01-22 iki 2003-07-17). Taisyklių 6 punkte numatyta, kad objekto buto šilumos vartojimo įrenginiams atjungti nuo šilumos tinklų objekto buto savininkas privalo iš šilumos tiekėjo gauti šilumos įrenginių atjungimo technines sąlygas. Taip pat Taisyklių 14.4. punkte numatyta, kad rekonstruoto objekto šilumos ir ( ar ) karšto vandens vartojimo įrenginiai nuo šilumos tinklų laikomi atjungtais, kada jų savininkas pateikia šilumos tiekėjui Energetikos valstybinės inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus. 45. Byloje duomenų, kad buto buvęs savininkas L. D. iš šilumos tiekėjo gavo šilumos įrenginių atjungimo technines sąlygas, ir (ar) pateikė šilumos tiekėjui Energetikos valstybinės inspekcijos išduotą nustatytos formos pažymą, kad atjungti šilumos įrenginiai atitinka šių įrenginių projektą ir galiojančių norminių aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis). 46. Laikinas atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos nepagrindžia aplinkybės, jog buvęs buto savininkas, jam suteikta teise atjungti buto sistemas nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, pagal tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, faktinio atsijungimo metu pasinaudojo. 47. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad vartotojas, norėdamas nutraukti šilumos tiekimo sutartį, turi laikytis specialiuose šilumos tiekimo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tam, kad šilumos vartotojo prievolės pagal šilumos tiekimo sutartį pasibaigtų, būtinas ne tik faktinis, bet ir teisinis, t. y. atliktas pagal teisės aktų reikalavimus, šilumos tiekimo įrenginių atjungimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartis Nr. 3K-3-44/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-591/2013). 48. Nagrinėjamu atveju buvęs buto, esančio ( - ), savininkas L. D. atjungė šildymo ir karšto vandens tinklus nesilaikydamas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000-01-12 įsakymu Nr. 20, nustatytos tvarkos ir nesiėmė priemonių įteisinti faktinę situaciją iki 2013 m. gegužės 31 d. buto dovanojimo sutarties sudarymo su apeliantu E. D.. 49. Naujojo turto savininko teisės ir pareigos yra išvestinės iš buvusio savininko teisių ir pareigų, todėl visa apimtimi perėmęs nuosavybės teises į įsigytą butą apeliantas perėmė ir buvusio objekto savininko prisiimtas pareigas, t. y. po 2013 m. gegužės 31 d. buto dovanojimo sutarties sudarymo apeliantui E. D. kilo pareiga įteisinti šildymo ir karšto vandens tinklų atjungimo nuo centralizuotos sistemos faktą. 50. 2002-12-05 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo patvirtinto statybos reglamento STR 1.0108:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktą suformuota paprastojo remonto sąvoka. Jame numatyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant. 51. Byloje nagrinėjamu atveju, reikalingi atlikti buto ( - ) remonto darbai priskirti paprastajam remontui. 52. Pagal šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 9 punktą turi būti parengtas paprastojo remonto aprašas – statinio paprastajam remontui tik Aplinkos ministerijos ar Kultūros ministerijos nustatytais atvejais 53. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalis nustato, jog statybą leidžiantis dokumentas yra rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4–13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas) 54. Pažymėtina, jog apelianto butas yra pastate, kuris yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje ar jos apsaugos zonoje (b. l. 37). Todėl pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose. 55. Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, 32 punktas įtvirtina, atvejus kada privaloma rengti atitinkamos rūšies statinio projektą ir gauti šiam projektui rašytinį pritarimą, pateikiamus Reglamento 6 priede. Pagal Reglamento 6 priedo 5 punkto 3 papunktį rašytinis pritarimas paprastojo remonto aprašui privalomas įrengiant, pertvarkant, išmontuojant bendrąją pastato dujų inžinerinę sistemą, įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį) šildymo ir elektros bendrąsias inžinerines sistemas. 56. Taigi, apeliantui pageidaujant atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos (pakeisti buto, esančio daugiabučiame name šildymo būdą) būtina parengti paprastojo remonto aprašą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinį pritarimą paprastojo remonto aprašui. 57. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas nepateikė įrodymų (parengto paprastojo remonto aprašo ir gauto įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo rašytinio pritarimo paprastojo remonto aprašui), kurių pagrindu būtų galima pripažinti, jog apelianto buto šildymo ir karšto vandens tinklai teisėtai atjungti nuo centralizuotos šildymo sistemos (CPK 2, 178 straipsniai). 58. Pagal kasacinio teismo praktiką vartotojai, neteisėtai atjungę buto šildymo sistemą nuo bendrų šildymo įrenginių, išlieka šilumos energijos vartotojai iki teisės aktų nustatyta tvarka įteisins buto šildymo ir karšto vandens sistemų atjungimą ir jiems tenka pareiga mokėti už šilumos energiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013). 59. Neįteisinus šildymo ir karšto vandens tinklų atjungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos fakto apeliantui kilo pareiga sumokėti už pateiktą šilumos energiją nuo 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžią.

35Dėl buto šildymo būdo 60. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad apeliantui priklausančio buto šildymas yra vietinis centrinis šildymas (b. l. 37). 61. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas AB „Kauno energija“ pripažino, kad ieškovas yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos tik nuo 2001 m., t. y. duomenys viešajame registre yra netikslūs. 62. Apeliantas teigia, jog apelianto buto atjungimas nuo centralizuoto šildymo įvyko 2010-10-02 deklaracijos apie statybos drabų užbaigimą/paskirties pakeitimą pagrindu, kuri yra įregistruota viešame registre. Nei deklaracija, nei registro įrašas nėra panaikinti. 63. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013). 64. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše įrašyta nuoroda, kad patalpos šildomos vietiniu centriniu šildymu patvirtina tik tai, jog buvęs buto savininkas ketino pradėti atsijungimo nuo centrinio šildymo sistemos procedūrą, ją buvo pradėjęs, nes gavo iš atsakovo leidimą laikinai atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos, bet bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog ši procedūra nebuvo tinkamai pratęsta ir šiai dienai nėra užbaigta.

36Dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 65. Pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas (Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). 66. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-397, 132.5 punktą, šilumos vartotojas kartu su kitais pastato butų ir kitų patalpų savininkais turi teisę pasirinkti vieną iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų taikyti ar su ja suderintų šilumos ir (ar) karšto vandens išdalijimo butams ir kitoms patalpoms metodų. Vartotojams šia teise nepasinaudojus, šilumos paskirstymo metodą iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamų šilumos skirstymo metodų parenka šilumos tiekėjas. 67. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-397, 29.2.4. punktą, atveju, kai šilumos pirkimo - pardavimo vietoje ir (ar) kai tiekimo – vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas Metodas Nr. 4, o tais atvejais, kai dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ir kt.), taikomas Metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. 68. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog apelianto namo bendrasavininkai nuo 2014 – 2015 m. šildymo sezono pradžios buvo pasirinkę šilumos paskirstymo metodą, teisėjų kolegija sprendžia apelianto teiginius, susijusius su netinkamo metodo taikymu (parinkimu) atmesti kaip nepagrįstus.

37Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 69. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad daugiabučio namo, esančio Parodos g. 8, Kaunas, rūsyje esantys sandėliai asmeninės nuosavybės teise priklauso namo gyventojams, tačiau atsakovas AB „Kauno energija“ netinkamai skirsto šilumos energiją, tokiu būdu pažeidžia namo butų ir kitų savininkų prievolę mokėti bendrojo naudojimo objektų šildymo proporcingumo principą. 70. Atsakovas AB „Kauno energija“ atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, jog skirstydamas namui, esančiam ( - ), šilumos energiją vadovaujasi šilumos paskirstymo metodu Nr. 4 ir turima butų savininkų ir (ar) daugiabučio namo valdytojo pateikta Nekilnojamojo turto registro informacija apie būtų plotus ir tūrius. 71. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis apeliantui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu (b. l. 37). 72. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). 73. Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas apeliantui, kaip turto – daugiabučio namo, esančio Parodos g. 8, Kaunas, bendrasavininkui tenka pareiga proporcingai jo daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms (rūsio sandėliui) šildyti. 74. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę turėti byloje atstovą, kadangi atsisakė patenkinti prašymą parengiamąjį teismo posėdį atidėti, kuomet buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, jog ieškovo atstovas asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ negali dalyvauti dėl užimtumo kitoje byloje. 75. Byloje nustatyta, kad teisėjos Jūratės Varanauskaitės 2015 m. gegužės 22 d. rezoliucija buvo paskirtas 2015 m. liepos 13 d., 13:30 val. parengiamais teismo posėdis (b. l. 90). Teismo šaukimas ieškovui įteiktas 2016 m, birželio 5 d. (b. l. 108). 2015 m. liepos 13 d. posėdžio metu teismui pateiktas ieškovo prašymas dėl bylos atidėjimo, nes ieškovo atstovas turėjo dalyvauti kitoje byloje ir negalėjo atvykti (b. l. 112). Teismo posėdžio protokoline nutartimi šis ieškovo prašymas atmestas (b. l. 113). 76. CPK 246 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas ieškovo ar jo atstovo prašymu, jeigu ieškovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose). 77. Teisėjų kolegijos vertinimu, asociacija „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“ turėjo pakankamai daug laiko, jog užtikrinti tinkamą ieškovo atstovimą byloje, kadangi 2015-07-13 posėdis paskirtas 2015-05-22, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai asociacijos „Nacionalinė teisingumo ir gynybos sąjunga“, ieškovo atstovo, neatvykimo priežasčių nepripažino svarbiomis. 78. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu šioje byloje, nurodo, kad 2014 m. spalio 31 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I 858 -13/2014, pripažino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija) 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. 79. Aukščiau paminėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas yra priimtas 2014 m. spalio 31d. Butas buvo atjungtas nuo centrinio šildymo sistemos (2001 m.), t. y. iki šio teismo sprendimo priėmimo. 80. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 116 straipsnio 1 dalį norminis administracinis aktas (ar jo dalis) laikomas panaikintu ir paprastai negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas dėl atitinkamo norminio akto (ar jo dalies) pripažinimo neteisėtu. 81. Atsižvelgiant į tai, jog apelianto butas nuo centrinio šildymo sistemos buvo atjungtas iki 2014 m. spalio 31d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo, jis negali būti taikomas sprendžiant patalpų atjungimo nuo centrinio šildymo sistemos teisėtumo klausimą šioje civilinėje byloje. 82. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos suformuotos 2005 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005, nes nagrinėjamos bylos ir kasacinio teismo išnagrinėtos bylos faktinės aplinkybės sutampa. Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. 83. Vėlesnėse Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse teismu praktika, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, buvo suformuota ta linkme, kad patalpų savininko teisė atsijungti savo patalpas nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, turi buti įgyvendinama prisilaikant galiojančio reglamentavimo, nustatytų specialiu atjungimo procedūrų, taip pat laikantis CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatos, draudžiančios piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistu ar varžytu kitu asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytu žalos kitiems asmenims arba prieštarautu subjektinės teisės paskirčiai. 84. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). 85. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 86. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. theNetherlands, judgementof 19 April 1994, par. 61).

38Dėl bylinėjimo išlaidų 87. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos (200 Eur už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 213) apeliantui neatlyginamos (CPK 98 straipsnis).

39Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

40Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu,... 5. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 6.
    1. Apeliacinius skundu ieškovas E. D. prašo... 7. 21.1. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, susijusių su apelianto... 8. 21.2.Mano, jog atsakovas netinkamai skirstė šilumos energiją pagal... 9. 21.3.Byloje keliamas klausimas, ar į proporcijai apskaičiuoti imamus... 10. 22.1.Pirmosios instancijos teismas pažeidė ieškovo teisę turėti byloje... 11. 23.1.Kadangi apeliaciniu skundu nėra skundžiamas Valstybinė kainų ir... 12. 23.2.Skundžiamas sprendimas išsamus ir motyvuotas.... 13. 23.3.Apelinatas nenurodė jokių materialinės ir procesinės teisės... 14. 23.5.Apeliantas neįrodė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo. 24.... 15. 25.1.Pagal Statybos įstatymą, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos... 16. 25.2.Buvęs buto savininkas kreipėsi į atsakovą dėl leidimo laikinai... 17. 25.3.Atsakovo vertinimu, leidimas laikinai atjungi šildymo įrenginius nuo... 18. 25.4.Sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvu, jog teisinio reguliavimo... 19. 25.5.Atkreipė dėmesį, jog apeliantas prašo pripažinti, kad buto šilumos... 20. 26.1.Neteisėto atsijungimo veiksmus atliko buvęs buto savininkas L. D.,... 21. 26.2.Mano, jog apeliantas piktnaudžiauja laikinai atsijungusios vartotojo... 22. 26.3.Nėra įrodymų, jog buto, esančio Parodos g. 8-4, Kaunas, šildymo... 23. 27.1.VĮ „Registrų centras“ kadastrinių duomenų nustatymo data yra... 24. 28.1.Atsakovas neturi teisinio pagrindo keisti pastate suvartoto šilumos... 25. 29.1.Teigia, kad nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu apeliantas... 26. 29.2.Namo, esančio Parodos g. 8, Kaunas, bendraturčiai nėra pasirinkę... 27. 30.1. Atsakovui nėra pateikti duomenys, jog daugiabučiame name, esančiame... 28. 31.1.Pažymėjo, jog posėdžio metu apeliantas neprieštaravo bylos... 29. IV. Apeliacinio teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados... 30. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 32. Apeliantui E. D. nuosavybės... 31. Dėl paaiškinimų ir naujų įrodymų priėmimo... 32. 37. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios... 33. 38. Lietuvos apeliaciniam teismui apeliantas 2015 m. spalio 22 d. pateikė... 34. Dėl šilumos įrenginių atjungimo nuo namo centralizuotos šildymo... 35. Dėl buto šildymo būdo 60. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto... 36. Dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 65. Pagal Šilumos ūkio... 37. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 69. Apeliaciniame skunde nurodyta,... 38. Dėl bylinėjimo išlaidų 87. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi... 39. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 40. Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą...