Byla 2A-290-368/2013
Dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, priteisimo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Egidijaus Mockevičiaus,

2kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų akcinės bendrovės (toliau AB) „ORLEN Lietuva“ ir ERGO Insurance SE, veikiančio per Lietuvos filialą (akcinės draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ teisių perėmėjo), apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. M. ieškinį atsakovams AB „ORLEN Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Anista“, ERGO Insurance SE, trečiajam asmeniui R. S. dėl turtinės ir neturtinės žalos, patirtos, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, priteisimo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas J. M. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ (iki 2009 m. rugpjūčio 31 d. AB „Mažeikių nafta“), ERGO Insurance SE (ADB „ERGO Lietuva“ teisių perėmėjo), UAB „Anista“ 50 000,00 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl jo sveikatos sužalojimo nelaimingo atsitikimo darbe metu 2008 m. spalio 28 d., atlyginimą ir 782,84 Lt turtinės žalos atlyginimą; 2) pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 10 d. susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo tarp AB „Mažeikių nafta“ ir ieškovo dalį (2.2.2. punktą) ir taikyti restituciją; 3) priteisti solidariai iš atsakovų visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 tomas, 117–122 b. l.). 2012 m. gruodžio 11 d. teismo posėdžio metu patikslino ieškinio reikalavimus, prašydamas taikyti dalinę civilinę atsakomybę ir priteisti iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 25 000,00 Lt ir iš ERGO Insurance SE bei UAB „Anista“ solidariai 25 000,00 Lt (3 tomas, 116 b. l.). Nurodė, kad 2008 m. spalio 28 d. darbo metu, vykdant darbus objekte adresu: ( - ), įvyko nelaimingas atsitikimas – nugriuvo savaeigis keltuvas, priklausantis UAB „Anista“, nes mašinistas neteisingai pastatė automobilinį bokštelį. Teigia, kad būdamas minėtame bokštelyje kartu su kitu darbuotoju krito iš 6–7 metrų aukščio ir sunkiai susižalojo – lūžo kairės kojos kulkšnies ir blauzdos kaulai, išniro dešinysis petys. Pažymėjo, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo blaivus, po šio nelaimingo atsitikimo iki 2010 m. gruodžio mėnesio buvo nedarbingas, ilgai gydėsi, nuolat buvo reikalingi vaistai. Vaistams ir kelionėms pas gydytojus iš viso išleido 2775,34 Lt. Atkreipė dėmesį, kad dėl patirtos traumos patyrė didžiulį fizinį skausmą, kurį jautė viso gydymo metu, jam buvo atliktos keturios kaulų atstatymo operacijos, nes lūžiai buvo skeveldriniai. Nuolat turėjo vartoti nuskausminamuosius vaistus, negalėjo vaikščioti ir laisvai judėti, negalėjo apsitarnauti atliekant fiziologines funkcijas. Patyrė didelius nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Po sužalojimo tapo neįgalus, jo darbingumas pagal darbingumo lygio pažymą sudaro tik 40 proc. Minėti pokyčiai sužlugdė jį psichologiškai ir pakirto pasitikėjimą savo jėgomis, patyrė depresiją, nemigo naktis tiek dėl skausmo, tiek dėl dvasinių išgyvenimų. Neturtinę žalą įvertina 50 000,00 Lt.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Panaikino ieškovo J. M. ir atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktą, netaikant restitucijos, sprendė, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ yra sumokėjęs ieškovui 6786,87 Lt neturtinę žalą. Priteisė ieškovui iš atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ 40 000,00 Lt neturtinės žalos, o iš atsakovo ADB „ERGO Lietuva“ 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškinio dalį dėl 782,84 Lt turtinės žalos priteisimo atmetė. Perkėlė ieškovo atleidimo iš darbo datą ir vertino, kad darbo sutartis nutraukta 2008-09-23, išmokant vidutinį darbo užmokestį. Priteisė ieškovui iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir ADB „ERGO Lietuva“ po 1119,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat po 761,50 Lt žyminio mokesčio ir po 55,27 Lt proceso išlaidų valstybei (3 tomas, 117–130 b. l.). Sprendė, kad atsakovai AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos kartu dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas ir taikė dalinę atsakomybę. Atsižvelgdamas į atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ atsakomybės dydį, kiekvieno iš jų veiksmus / neveikimą, sukeltas pasekmes, kaltės laipsnį, ir įvertindamas tai, jog atlikus ieškovo sveikatos patikrinimą, jam buvo rekomenduota neskirti darbų aukštyje, sprendė, kad ieškovo darbdaviui (AB „ORLEN Lietuva“) taikytina didesnė atsakomybė už padarytą žalą, nes jis neužtikrino saugių darbo sąlygų savo darbuotojui, nuomodamas automobilinį bokštelį neužtikrino, jog jis bus naudojamas saugiai. Teismo vertinimu, atsakovas UAB „Anista“ neįgyvendino būtinų priemonių, apsaugančių darbuotojus nuo kritimo iš aukščio, neišskleidė papildomų atramų. Pažymėjo, kad apie tai, jog atsakovas UAB „Anista“ buvo apsidraudęs, ieškovas sužinojo tik 2012-06-07 teismo posėdžio metu, o atsakovas ADB „ERGO Lietuva“, teismo nuomone, žinojo apie įvykusį nelaimingą atsitikimą su atsakovo UAB „Anista“ transporto priemone, nes atliko žalos reguliavimo procedūrą, todėl teismas netaikė ieškinio senaties. Tenkindamas ieškovo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas įvertino ieškovo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, netektą 60 proc. darbingumą, tai, kad nenustatyta ieškovo kaltės dėl atsiradusios žalos, ir rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ išmokėjo ieškovui 2600,00 Lt materialinę pašalpą iš Socialinių poreikių fondo, atmetė reikalavimą priteisti turtinę žalą. Konstatavo, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo sudarytas darbdavio iniciatyva, jo ruoštas ir duotas pasirašyti ieškovui, kaip silpnesnei darbo teisinių santykių šaliai, ir jis neatitiko tikrosios ieškovo valios, todėl panaikino šalių 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktą. Teismas, pasinaudodamas savo teise viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą ir, įvertindamas tai, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas nepasibaigus įspėjimo terminui, atleidimo iš darbo datą perkėlė iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas šalims, teismas atsižvelgė į tai, kad pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo patenkintas.

9III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

10Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) AB „ORLEN Lietuva“ prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, 1–6, 11 b. l.). Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes. Apelianto manymu, tik atsakovas UAB „Anista“ kaltas dėl ieškovui padarytos žalos, o teismas nepagrįstai peržengė ieškinio reikalavimų ribas. Tvirtinama, kad ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti sumažintas. Pažymima, kad teismas nepagrįstai panaikino 2009 m. liepos 10 d. susitarimo 2.2.2. punktą ir perkėlė atleidimo iš darbo datą.

11Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą, apeliantas (atsakovas) ERGO Insurance SE prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš draudiko priteistas 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas, ir priimti naują sprendimą dėl šios sprendimo dalies – ieškinį ERGO Insurance SE atžvilgiu atmesti (4 tomas, 12–17 b. l.). Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, materialines ir procesines teisės normas. Apeliantas mano, kad atsakovui UAB „Anista“ civilinės atsakomybės nekilo, ir teismas nepagrįstai apeliantui taikė sutartinę atsakomybę, kadangi šiuo atveju nėra draudiminio įvykio sąlygų. Atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui pareikšti. Nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

12Atsiliepdamas į atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą, ieškovas J. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, 24–26 b. l.). Atsiliepime teigia, kad atsakovas UAB „Anista“ nesilaikė draudimo sutartimi nustatytų sąlygų, įvykus draudiminiam įvykiui, ir tai neturėtų sukelti pasekmių ieškovui.

13Atsiliepdamas į atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą, ieškovas J. M. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (4 tomas, 30–32 b. l.). Atsiliepime tvirtina, kad priteistas neturtinės žalos dydis yra pagrįstas ir neprieštarauja kasacinio teismo formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose. Pažymi, kad 2009 m. liepos 10 d. susitarimas neatitiko tikrosios jo valios.

14Atsiliepdamas į atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą, atsakovas AB „ORLEN Lietuva“ prašo atmesti ERGO Insurance SE apeliacinį skundą. Atkreipia dėmesį į tai, kad žala buvo patirta dėl rangovo kaltės, ir rangovas privalėjo užtikrinti darbuotojų saugų darbą.

15Atsiliepdamas į atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą, atsakovas ERGO Insurance SE pabrėžia, kad nesutinka su apelianto AB „ORLEN Lietuva“ skundu ir mano, jog tik šis atsakovas yra tinkamas šioje byloje.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

17teisiniai argumentai ir išvados

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

19Apelianto (atsakovo) AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinis skundas netenkintinas.

20Dėl dalinės atsakovų atsakomybės

21Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ atsakomybė yra dalinė, ir ieškovo darbdaviui tenka didesnė atsakomybė.

22Apeliantas AB „ORLEN Lietuva“ teigia, kad didesnė atsakomybė turėjo būti taikoma atsakovui UAB „Anista“.

23Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių asmenų atsako tik už žalos dalį, priklausomai nuo jo atliktų veiksmų, jų sukeltų pasekmių ir kaltės laipsnio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, jog būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2006).

24Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovai AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas.

25Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis ir pažymi, kad atsakovo UAB „Anista“ atsakomybė kyla ne tik iš CK 6.270 straipsnio nuostatų, pagal kurias asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, jog žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo, UAB „Anista“ veiksmai taip pat pažeidė užsakovo AB „Mažeikių nafta“ ir rangovo UAB „Anista“ 2007-04-26 sudarytos sutarties Nr. ( - ) 8.1 punktą, pagal kurį rangovas turėjo pasirūpinti, kad darbo vieta būtų saugi (1 tomas, 101 b. l.), 8.2.3. punktą, kuriame pažymėta, jog vykdydamas paslaugas aukštyje rangovas privalo įgyvendinti būtinas priemones, apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio. Byloje nustatyta, kad UAB „Anista“ buvęs darbuotojas trečiasis asmuo R. S. (įvykio metu buvo ( - )) nurodė, jog buvo atsakingas už bokštelio pastatymą (3 tomas, 63 b. l.); tuščio bokštelio nekėlė; nesakė, jog bokštelis yra saugiai pastatytas; atramas nuleido vertikalias, kitų neleido (3 tomas, 64 b. l.). Pažymėtina, kad pagal statybinio automobilinio bokštelio mašinisto saugos ir sveikatos instrukcijos 3.1.4 punktą prieš pradėdamas dirbti mašinistas privalėjo visus automobilinio bokštelio mechanizmus išbandyti tuščiąja eiga (3.1.3 punktas); įsitikinti, kad veikia saugos įtaisai, patikrinti pastatytas papildomas atramas (3.1.4 punktas); pastatyti automobilinį bokštelį ant papildomų atramų (3.1.6 punktas) (1 tomas, 144 b. l.).

26Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad AB „ORLEN Lietuva“ P. K. buvo atsakingas už darbų saugą vykdant darbus atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ objekte, pasitelkiant UAB „Anista“ automobilinį bokštelį su vairuotoju. Apeliantas AB „ORLEN Lietuva“ šių aplinkybių skunde neginčija. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu P. K. paliudijo, kad matė, jog automobilinis bokštelis buvo netinkamai pastatytas; nesakė darbuotojams nelipti į bokštelį, nors tai galėjo padaryti; įtarė, jog lipti į bokštelį nesaugu (pvz., 2 tomas, 70 b. l.). Pagal prieš tai minėtos 2007-04-26 sudarytos sutarties Nr. ( - ) 8.2.5 užsakovas (AB „ORLEN Lietuva“) turėjo teisę sustabdyti rangovo darbuotojų atliekamas paslaugas, jeigu jie pažeistų saugos darbe reikalavimus, keltų grėsmę žmonių sveikatai arba gyvybei (1 tomas, 101 b. l.), tačiau šia teise AB „ORLEN Lietuva“ darbuotojas P. K. nepasinaudojo, nors buvo atsakingas už darbų saugą darbų objekte metu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai papildomai įvertino ir tas aplinkybes, kad atlikus ieškovo sveikatos tikrinimą, jam buvo rekomenduota neskirti darbų aukštyje (1 tomas, 92 b. l.), tačiau darbdavys į tai neatsižvelgė.

27Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai rėmėsi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio nuostatomis ir konstatavo, jog AB „ORLEN Lietuva“ ir UAB „Anista“ neįvykdė jiems įstatyme nustatytos pareigos bendrai dirbantiems abiejų darbdavių darbuotojams užtikrinti saugias ir sveikas darbo sąlygas, todėl taikė dalinę atsakomybę. Teismo išvadas patvirtina kasacinio teismo formuojama praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2008).

28Dėl įrodymų vertinimo

29Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis).

30Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; kt.).

31Teisėjų kolegija, įvertindama apskųsto teismo sprendimo turinį, apelianto skundo teiginius, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad negalima daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė pirmiau išdėstytas procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

32Dėl teismo teisės viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą

33Kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai peržengė ieškinio reikalavimų ribas ir pažymi, kad ši byla priskiriama nedispozityviųjų bylų kategorijų, ir joje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų. Pagal CPK 417 straipsnį byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000,00 Lt, teismas, taikydamas dalinę atsakomybė, sprendė, kad ieškovo darbdaviui taikytina didesnė atsakomybės dalis ir, tai, kolegijos vertinimu, negalima laikyti procesinių teisės normų pažeidimu.

34Dėl neturtinės žalos, patyrus sunkius sveikatos sužalojimus, atlyginimo

35Apelianto AB „ORLEN Lietuva“ teigimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui 50 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos bylose, panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009).

37Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).

38Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Vertinant neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, būtina atsižvelgti į teismų konstatuotą kompensacinę neturtinės žalos paskirtį, ir didžiausia reikšmė suteikiama žalos padariniams, t. y. asmens patirtų išgyvenimų trukmei ir intensyvumui, kurie nustatomi, atsižvelgiant į patirtų traumų pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą.

39Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt.

40Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją ir pan., neteko 60 procentų darbingumo (1 tomas, 50 b. l.)

41Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas sutiko, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus (3 tomas, 75 b. l.), tačiau pažymėjo, jog atsakovas patyrė lengvą traumą, ir tai užfiksuota Klaipėdos apskrities ligoninės 2008-10-30 pažymoje (1 tomas, 138 b. l.), todėl prašė mažinti ieškovo prašomą priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (2 tomas, 46 b. l.).

42Pirmosios instancijos teismui 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės ir paklausus VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę apie ieškovo patirtą traumą (3 tomas, 82–83 b. l.), buvo gautas ligoninės atsakymas, kad, įvertinant traumos ilgai išliekančius padarinius, ieškovo trauma remiantis 2001-07-18 SAM įsakymu Nr. 397 nustatytais kriterijais yra priskiriama prie sunkių (3 tomas, 102 b. l.). Taigi bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo naujos bylos aplinkybės, kad ieškovo patirta trauma yra priskiriama prie sunkių traumų.

43Kolegija sprendžia, kad dėl skirtingų faktinių bylų aplinkybių negalima remtis apelianto nurodytomis kasacinio teismo išnagrinėtomis civilinėmis bylomis Nr. 3K-3-174/2010 ir 3K-3-482/2007. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutarties civilinė byloje Nr. 3K-3-174/2010 matyti, kad sumokėti 80 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą buvo sutarta pagal taikos sutartį. Be to, ieškovams buvo papildomai sumokėta 10 000 Lt pašalpa, 100 000 Lt draudimo išmoka. Civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2007 neturtinės žalos atlyginimas priteistas mirusiojo nepilnametėms dukterims dėl netektos pajamų dalies vienkartinėmis išmokomis, apskaičiuotomis iki jų pilnametystės. Civilinės bylos Nr. 3K-3-1049/2003 duomenimis, pati ieškovė patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažino iki 20 000 Lt. Teisėjų kolegijos nuomone, labiau panašios nagrinėjamai bylai yra apelianto minėtų kasacinio teismo išnagrinėtų civilinių bylų Nr. 3K-3-540/2006 ir 3K-3-157/2007 faktinės bylos aplinkybės. Iš šiose bylose priimtų kasacinio teismo nutarčių matyti, kad darbo funkcijų atlikimo metu ieškovai dėl darbdavio neteisėtos veikos patyrė sunkias traumas ir jiems buvo priteista po 50 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Šiose bylose kasacinis teismas nurodė, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas atitiko teismų praktiką.

44Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.250 straipsnyje nurodytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

45Dėl 2009 m. liepos 10 d. susitarimo

46Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-10 ieškovas ir apeliantas pasirašė susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo (1 tomas, 80 b. l.), pagal kurį sutarta darbo sutarties pasibaigimą įforminti 2009-07-10 (2.1 punktas); jog darbdavys įsipareigoja nė vėliau kaip darbo sutarties nutraukimo dieną išmokėti darbuotojui 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, pagal Kolektyvinės sutarties 2009–2011 m. 3.13 punktą (2.2.1 punktas); 3 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžiu, darbuotojo ir darbdavio bendru sutarimu įvertintą dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtą neturtinę žalą (2.2.2 punktas); kompensaciją už kasmetinių atostogų nepanaudotas kalendorines dienas (2.2.3 punktas).

47Ieškovas, teigdamas, kad nesuvokė pasirašyto dokumento turinio, prašė pripažinti negaliojančią susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo dalį (2.2.2. punktą) ir taikyti restituciją.

48Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo sudarytas darbdavio iniciatyva, jo iš anksto ruoštas ir duotas pasirašyti ieškovui, atvykus pas jį į namus, sprendė, jog šis susitarimas neatitiko tikrosios ieškovo valios.

49Apeliantas skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis.

50Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 125 straipsnyje numatytų procedūrų laikymąsi ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-290/2005; kt.).

51Apeliantas skunde neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo sudarytas ir iš anksto paruoštas darbdavio, jog šis susitarimas buvo pasirašytas, atvykus į ieškovo namus. Tai patvirtina ir bylos medžiaga: apelianto atstovė nurodė, kad įmonės personalo direktorė ir teisininkas nuvyko į ieškovo namus su iš anksto paruoštais dokumentais, o įsakymas dėl atostogų suteikimo buvo pasirašytas atgaline data (2 tomas, 45, 73 b. l.). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovas, nutraukiant darbo sutartį, neišreikė savo tikrosios valios.

52Dėl atleidimo iš darbo termino

53Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas nepasibaigus įspėjimo terminui, atleidimo iš darbo datą perkėlė iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

54Apelianto vertinimu, 2009-07-10 susitarimas atitiko šalių valią ir teismas pripažino neteisėtą tik susitarimo 2.2.2 punktą (dėl neturtinės žalos atlyginimo), todėl negalėjo perkelti atleidimo iš darbo datą.

55Šie apelianto skundo motyvai yra nepagrįsti. Minėta, kad kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ieškovas pasirašydamas 2009-07-10 susitarimą, neišreikė savo tikrosios valios, todėl pakartotinai šių aplinkybių neanalizuoja.

56Pagal DK 130 straipsnio 5 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

57Esant šioms aplinkybėms, atmestini apelianto prieš tai minėti skundo teiginiai.

58Apelianto (atsakovo) ERGO Insurance SE apeliacinis skundas netenkintinas.

59Dėl apelianto atsakomybės

60Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu automobilinis bokštelis kartu su operatoriumi buvo išnuomoti AB „ORLEN Lietuva“, kuris veikė savo rizika.

61Pagal 2007-04-26 sudarytos sutarties Nr. ( - ) 8.2.1 punktą darbų saugai šalys suteikė pirmenybę. Aplinkybė, kad pagal sutartį rangovas UAB „Anista“ įsipareigojo pateikti ne tik nuomojamą įrangą, bet ir mašinistus (sutarties 2 punktas), nesuponuoja išvados, jog UAB „Anista“ neturėjo laikytis darbų saugos reikalavimų. Pagal sutarties 8.2.3. punktą, vykdydamas paslaugas aukštyje, rangovas įsipareigojo įgyvendinti būtinas priemones, apsaugančias darbuotojus nuo kritimo iš aukščio.

62Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu UAB „Anista“ atstovas nurodė, kad į AB „ORLEN Lietuva“ teiktų paslaugų turinį įėjo darbuotojų perkėlimas į vietą, kur atliekami darbai; į darbuotojo darbo funkcijas, be kita ko, įėjo automobilinio bokštelio atraminių kojų pastatymas (49 b. l.). Kaip anksčiau pažymėta, pats „Anista“ buvęs darbuotas trečiasis asmuo R. S. ( - ) nurodė, kad buvo atsakingas už bokštelio pastatymą (3 tomas, 63 b. l.); tačiau nesakė, jog bokštelis yra saugiai pastatytas; atramas nuleido vertikalias, kitų neleido (3 tomas, 64 b. l.). Taigi didesnio pavojaus šaltinio valdytoju įvykio metu buvo UAB „Anista“, todėl teismas pagrįstai atsakinga už saugų ir sveikų darbo sąlygų sudarymą laikė ir UAB „Anista“.

63Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo

64Iš apelianto skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog perkelia atsakomybę atsakovui AB „ORLEN Lietuva“ ir siekia, jog apeliacinės instancijos teismas padarytų kitokias išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiama teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes, ar pažeidė materialines ir procesines teisės normas.

65Dėl draudimo sutarties aiškinimo ir draudiminio įvykio sąlygų

66Apelianto manymu, jam nekilo pareigos mokėti ieškovui draudimo išmokos.

67Kolegija nesutinka su apelianto nuomone.

68Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarčių teisėje galioja principas, kad sutartis visų pirma turi būti aiškinama pagal tikruosius šalių ketinimus ir pagal juos sprendžiama dėl sutarties esmės.

69Iš bylos medžiagos metyti, kad draudėjas UAB „Anista ir draudikas UADB „ERGO Lietuva“ 2008-09-02 sudarė bendrosios civilinės atsakomybės draudimo liudijimą (sutartį) Nr. ( - ), pagal kurį draudimo laikotarpiu (nuo 2008-09-03 iki 2009-09-03) maksimaliai 100000,00 Lt draudimo sumai buvo apdrausta draudėjo civilinė atsakomybė dėl įmonės veiklos, nurodytos draudimo sutarties sąlygų 2.3 punkte (3 tomas, 1 b. l.). Pagal 3.1punktą pagal draudimo sutartį apdraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė dėl žalos, kuri atsirado darbų atlikimo ir / ar paslaugų teikimo metu dėl darbų arba kitokių paslaugų (b punktas).

70Kolegija pažymi, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią draudikas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką.

71Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties lingvistinė analizė leidžia tiksliai spręsti, kad draudimo sutarties objektas nurodytas „draudėjo veikla“. Sutarties sąlygų 2.3 punkte prie draudėjo veiklos, be kita ko, priskiriama kėlimo mechanizmų (automobilinių bokštelių) nuoma (kartu su draudėjo darbuotoju) (3 tomas, 2 b. l.).

72Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas, įvyko 2008-11-10 ir nuvirto UAB „Anista valdytas automobilinis bokštelis, kuris ieškovo darbdaviui buvo išnuomotas pagal 2007-04-26 sutartį Nr. ( - ).

73Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas buvo sužalotas draudėjui UAB „Anista“ vykdant tiesioginę veiklą, įvykio metu draudimo sutartis galiojo, draudimo sutartyje nėra nuostatų, jog draudikas neprisiima draudimo rizikos, susijusios su reikalavimais atlyginti neturtinę žalą, teismo iš apelianto ieškovui priteistas neturtinės žalos atlyginimas neviršija maksimalios draudimo sumos, ir pirmosios instancijos teismas nepažeidė CK 6.987 straipsnio.

74Apelianto manymu, įvykis negali būti pripažintas draudiminiu.

75Pagal draudimo sutarties sąlygų 2.2 punktą draudėjo civilinė atsakomybė yra apdraudžiama pagal draudimo sutarties sąlygas ir civilinės atsakomybės draudimo taisykles (toliau taisyklės) (sutarties 2.2 punktas).

76Taisyklių 3.2 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant reikalavimas atlyginti žalą draudėjui pripažįstamas draudiminiu įvykiu (3 tomas, 5 b. l.).

77Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nėra visų draudiminio įvykio sąlygų: rašytinis reikalavimas atlyginti žalą draudėjui nepareikštas draudimo laikotarpiu. Tvirtina, kad ieškovas praleido terminą ieškiniui pareikšti.

78Kolegijos vertinimu, apeliantas yra neteisus.

79Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Toks pat ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimams atlyginti padarytą žalą taikytinas ir reikalavimams atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl nelaimingo atsitikimo darbe sužalojus darbuotojo sveikatą.

80Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes teisę ginti savo pažeistas teises asmuo gali įgyvendinti tik žinodamas, kad šios yra pažeistos.

81Nors tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo asmens sužalojimo dienos, paties apelianto nurodytoje kasacinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010 išaiškinta, kad sprendžiant dėl senaties terminą reglamentuojančių teisės normų taikymo, pažymėta, jog negalima jų taikyti formaliai, neatsižvelgiant į teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, susiformavimo specifiką, ir svarbu siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo.

82Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas UAB „Anista“ atsakovu nurodė 2011-07-28 patikslintame ieškinyje. Be to, byloje nustatyta, kad UAB „Anista“ nebuvo sutartyje nustatyta tvarka informuotas apie nelaimingo atsitikimo tyrimo aplinkybes. Tai patvirtina ir bylos medžiaga, kadangi 2008-11-10 nelaimingo atsitikimo darbe aktas (1 tomas, 4–5 b. l.) buvo vienašališkai surašytas AB „Mažeikių nafta“ (ieškovo darbdavio), nors pagal AB „Mažeikių nafta“ ir UAB „Anista“ 2007-04-26 sudarytos sutarties Nr. ( - ) 8.2.7 punktą nelaimingų atsitikimų tyrimas turėjo būti atliktas dalyvaujant rangovo UAB „Anista“ atstovui (1 tomas, 102 b. l.). UAB „Anista“ nurodė, kad nebuvo informuotas apie atliktą tyrimą (1 tomas, 67 b. l.). Bylos duomenimis, ieškovas ieškinį teismui pateikė 2011-07-14, UAB „Anista“ dokumentus apie įvykį iš ieškovo darbdavio pareikalavo 2011-08-03 (2 tomas, 35 b. l.). Ieškovas apie draudėjo UAB „Anista ir draudiko UADB „ERGO Lietuva“ sudarytas draudimo sutartis sužinojo 2012-06-07 teismo posėdžio metu (2 tomas, 113–115 b. l).

83Esant prieš tai minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė ieškovo teisių gynimui.

84Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

85Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

86Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkintas pagrindinis ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir į tai, kad turtinė žala, dėl kurios ieškinio dalis buvo atmesta, beveik 64 kartus mažesnė nei neturtinė žala, sprendė, kad apelianto išlaidos neatlygintinos, ir iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir apelianto priteisė ieškovui po 1119,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

87Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.

88Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalis ir būtent materialinio teisinio pobūdžio ginčo išsprendimo rezultatas lemia procesinio teisinio pobūdžio reikalavimo pagrįstumą.

89Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalimi, kurios naudai priimtas galutinis procesinis sprendimas, laikytinas ieškovas. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas UAB „Anista“ ir AB „ORLEN Lietuva“ taikė dalinę civilinę atsakomybę, todėl UAB „Anista“ draudikui ir AB „ORLEN Lietuva“ buvo lygiomis dalimis priteistos bylinėjimosi išlaidos.

90Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalims bylinėjimosi išlaidas tokia tvarka, nepadarė procesinių teisės normų pažeidimų.

91Dėl Šiaulių apygardos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų

92Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų ieškovui priteistina po 500,00 Lt advokato pagalbos išlaidų už atsiliepimų į apeliacinius skundus paruošimą (CPK 98 str. 1 d.) (4 tomas, 27–28, 33–34 b. l.).

93Kiti skundo teiginiai, atsižvelgiant į jų esmę, šios bylos kontekste neturi teisinės reikšmės.

94Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

95Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

96Priteisti ieškovui J. M. (a. k. ( - )) iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ (į. k. 166451720) ir ERGO Insurance SE (į. k. 302912288) po 500,00 Lt advokato pagalbos išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus,... 3. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 6. Ieškovas J. M. kreipėsi į Mažeikių rajono apylinkės teismą, prašydamas... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu... 9. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 10. Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d.... 11. Skųsdamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d.... 12. Atsiliepdamas į atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą, ieškovas J.... 13. Atsiliepdamas į atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą, ieškovas... 14. Atsiliepdamas į atsakovo ERGO Insurance SE apeliacinį skundą, atsakovas AB... 15. Atsiliepdamas į atsakovo AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinį skundą, atsakovas... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 17. teisiniai argumentai ir išvados... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Apelianto (atsakovo) AB „ORLEN Lietuva“ apeliacinis skundas netenkintinas.... 20. Dėl dalinės atsakovų atsakomybės ... 21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovų AB „ORLEN Lietuva“ ir... 22. Apeliantas AB „ORLEN Lietuva“ teigia, kad didesnė atsakomybė turėjo... 23. Dalinės atsakomybės esmė yra ta, kad kiekvienas iš žalą padariusių... 24. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 25. Teisėjų kolegija sutinka su šiomis teismo išvadomis ir pažymi, kad... 26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad AB „ORLEN Lietuva“ P. K. buvo... 27. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad teismas... 28. Dėl įrodymų vertinimo... 29. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia... 30. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi... 31. Teisėjų kolegija, įvertindama apskųsto teismo sprendimo turinį, apelianto... 32. Dėl teismo teisės viršyti ieškinio dalyką ir pagrindą... 33. Kolegija nesutinka su apelianto skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai... 34. Dėl neturtinės žalos, patyrus sunkius sveikatos sužalojimus, atlyginimo... 35. Apelianto AB „ORLEN Lietuva“ teigimu, pirmosios instancijos teismas,... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas... 37. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant... 38. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo... 39. Ieškovas patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Lt.... 40. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą,... 41. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas sutiko, kad... 42. Pirmosios instancijos teismui 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi atnaujinus... 43. Kolegija sprendžia, kad dėl skirtingų faktinių bylų aplinkybių negalima... 44. Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad pirmosios... 45. Dėl 2009 m. liepos 10 d. susitarimo ... 46. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-07-10 ieškovas ir apeliantas pasirašė... 47. Ieškovas, teigdamas, kad nesuvokė pasirašyto dokumento turinio, prašė... 48. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas nustatytas aplinkybes, kad... 49. Apeliantas skunde nesutinka su teismo padarytomis išvadomis.... 50. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra... 51. Apeliantas skunde neginčija teismo nustatytų aplinkybių, kad susitarimas... 52. Dėl atleidimo iš darbo termino... 53. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas... 54. Apelianto vertinimu, 2009-07-10 susitarimas atitiko šalių valią ir teismas... 55. Šie apelianto skundo motyvai yra nepagrįsti. Minėta, kad kolegija pritarė... 56. Pagal DK 130 straipsnio 5 dalį, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo... 57. Esant šioms aplinkybėms, atmestini apelianto prieš tai minėti skundo... 58. Apelianto (atsakovo) ERGO Insurance SE apeliacinis skundas netenkintinas.... 59. Dėl apelianto atsakomybės ... 60. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad įvykio metu automobilinis bokštelis... 61. Pagal 2007-04-26 sudarytos sutarties Nr. ( - ) 8.2.1 punktą darbų saugai... 62. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu UAB „Anista“ atstovas... 63. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo... 64. Iš apelianto skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodė konkrečių... 65. Dėl draudimo sutarties aiškinimo ir draudiminio įvykio sąlygų... 66. Apelianto manymu, jam nekilo pareigos mokėti ieškovui draudimo išmokos.... 67. Kolegija nesutinka su apelianto nuomone.... 68. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Sutarčių teisėje galioja... 69. Iš bylos medžiagos metyti, kad draudėjas UAB „Anista ir draudikas UADB... 70. Kolegija pažymi, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, pagal kurią... 71. Nagrinėjamu atveju draudimo sutarties lingvistinė analizė leidžia tiksliai... 72. Byloje nėra ginčo dėl to, kad įvykis, kurio metu buvo sužalotas ieškovas,... 73. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad ieškovas buvo sužalotas draudėjui... 74. Apelianto manymu, įvykis negali būti pripažintas draudiminiu.... 75. Pagal draudimo sutarties sąlygų 2.2 punktą draudėjo civilinė atsakomybė... 76. Taisyklių 3.2 punkte nurodytos sąlygos, kurioms esant reikalavimas atlyginti... 77. Apeliantas teigia, kad šiuo atveju nėra visų draudiminio įvykio sąlygų:... 78. Kolegijos vertinimu, apeliantas yra neteisus.... 79. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos... 80. Teisės į ieškinį atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia... 81. Nors tuo atveju, kai sužalojama asmens sveikata, teisė į ieškinį dėl... 82. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas UAB „Anista“... 83. Esant prieš tai minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija... 84. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 85. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 86. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo patenkintas... 87. Apeliantas nesutinka su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu.... 88. Kolegija pažymi, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimai nėra... 89. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalimi, kurios naudai priimtas galutinis... 90. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas šalims... 91. Dėl Šiaulių apygardos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų... 92. Apeliacinius skundus atmetus, iš apeliantų ieškovui priteistina po 500,00 Lt... 93. Kiti skundo teiginiai, atsižvelgiant į jų esmę, šios bylos kontekste... 94. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 95. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti... 96. Priteisti ieškovui J. M. (a. k. ( - )) iš atsakovų AB „ORLEN Lietuva“...