Byla 2A-238-178/2018
Dėl skolos atlyginimo, neprotestuotino paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys D. J., notarė J. D. ir antstolė B. P

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos priteisimo bei atsakovo E. J. priešieškinį ieškovui A. M. dėl skolos rašto, susitarimo dėl skolos atlyginimo, neprotestuotino paprastojo vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys D. J., notarė J. D. ir antstolė B. P..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas A. M. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 60 270 Eur skolą bei bylinėjimosi išlaidas.
    1. Nurodė, kad paskolino D. J. 208 100 Lt (60 270 Eur) sumą buto, esančio ( - ), ir požeminės automobilio stovėjimo aikštelės pirkimui bei buto įrengimui. D. J. mirė ( - ). Atsakovas ir trečiasis asmuo D. J. yra D. J. įpėdiniai (sūnūs), priėmę po D. J. mirties atsiradusį palikimą. Atsakovas ir trečiasis asmuo buvo tinkamai informuoti apie D. J. skolą ieškovui bei notarės supažindinti su ieškovo reikalavimu ir jį patvirtinančiu D. J. pasirašytu skolos raštu.
    2. 2015 m. gegužės 20 d. ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė susitarimą dėl skolos atlyginimo (toliau – ir Susitarimas), kuriuo atsakovas ir trečiasis asmuo įsipareigojo solidariai sumokėti ieškovui 60 270 Eur dydžio D. J. skolą. Šio susitarimo įvykdymui užtikrinti 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas ir trečiasis asmuo išdavė ieškovui po paprastąjį neprotestuotiną vekselį 30 135 Eur sumai, kuriuos įsipareigojo apmokėti iki 2015 m. gruodžio 31 d. Skola ieškovui pagal 2015 m. gegužės 20 d. susitarimą dėl skolos atlyginimo nėra grąžinta. Ieškovas prašo priteisti visą 60 270 Eur skolą tik iš atsakovo, nes ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą solidarią prievolę įvykdytų vienas iš solidarių skolininkų.
    3. Atsakovui ir trečiajam asmeniui iki 2015 m. gruodžio 31 d. neapmokėjus vekselių, ieškovas kreipėsi dėl vykdomųjų įrašų pagal šiuos vekselius išdavimo. Notarė

      5J. D. 2016 m. birželio 7 d. išdavė vykdomuosius įrašus dėl skolos pagal vekselius išieškojimo iš atsakovo ir trečiojo asmens.

  2. Atsakovas E. J. priešieškinyje, vėliau jį patikslinęs, prašė pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio (liet. nuo sudarymo momento) tarp ieškovo ir D. J. sudarytą skolos raštą, 2015 m. gegužės 20 d. susitarimą dėl skolos atlyginimo, 2015 m. rugpjūčio 19 d. atsakovo išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 30 134,96 Eur sumai ir notarės J. D. 2016 m. birželio 7 d. išduotą vykdomąjį įrašą.
    1. Nurodė, kad D. J. niekada nesiskolino pinigų iš ieškovo, nes jos finansinė būklė buvo gera, o ieškovas neturėjo finansinių galimybių paskolinti D. J. 208 100 Lt dydžio sumą. Skolos rašte nėra aiškiai nurodyta, kad D. J. gavo iš ieškovo skolos rašte nurodytą sumą. Be to, skolos raštas surašytas tik dėl 168 100 Lt, dėl likusios 40 000 Lt skolos dalies nėra jokio D. J. pasirašyto skolos rašto. Abejoja, ar skolos raštą pasirašė būtent D. J.. Be to, skolos raštas turėjo būti sudarytas notarine forma.
    2. Susitarimą ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį atsakovas pasirašė dėl ieškovo apgaulės, kadangi ieškovas įtikino atsakovą, kad D. J. buvo skolinga ieškovui 60 270 Eur, nors jokia D. J. skola ieškovui neegzistavo. Be to, ieškovas pasinaudojo ir tuo, kad atsakovui yra diagnozuoti elgesio ir psichikos sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės nuo alkoholio sindromas, todėl šiuos dokumentus atsakovas pasirašė būdamas neblaivus.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Priteisė valstybės naudai iš ieškovo 9 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo – 1 503 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų sprendė, kad ieškovas suteikė D. J. paskolą, kurią paveldėjo atsakovas ir trečiasis asmuo po skolininkės mirties.
  3. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad Susitarimą jis pasirašė dėl ieškovo apgaulės, kadangi nėra įrodymų, jog atsakovas, būdamas notarės informuotas apie ieškovo reikalavimą D. J. įpėdiniams, šio reikalavimo dydį ir jo pagrindą, būtų reiškęs ieškovui kokius nors prieštaravimus. Priešingai, Susitarimu ir 2015 m. rugpjūčio 19 d. išduodamas neprotestuotiną paprastąjį vekselį, atsakovas pripažino 60 270 Eur D. J. skolą ieškovui ir įsipareigojo šią skolą ieškovui grąžinti solidariai su trečiuoju asmeniu. Šiuo atveju iki 2016 m. kovo 25 d. prieštaravimų, pateiktų po ieškovo kreipimosi į teismą dėl 60 270 Eur skolos priteisimo, atsakovas neginčijo savo prievolės sumokėti ieškovui D. J. skolą. Be to, ginčo teisiniai santykiai susiklostė tarp artimai susijusių asmenų, todėl atsakovui turėjo / galėjo būti žinomos aplinkybės apie ieškovo paskolintus pinigus buto, esančio ( - ), įsigijimui ir įrengimui. Atsakovas nenurodė, kad po Susitarimo ar vekselio pasirašymo paaiškėjo jam nežinomos aplinkybės, kurias žinodamas nebūtų pasirašęs Susitarimo ar vekselio.
  4. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovas pasinaudojo tuo, jog atsakovui yra diagnozuoti elgesio ir psichikos sutrikimai vartojant alkoholį ir priklausomybės nuo alkoholio sindromas, o Susitarimą ir vekselį atsakovas pasirašė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad dėl šios diagnozės atsakovas pasirašymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Notarė patvirtino, kad 2015 m. balandžio 9 d. informuojant apie ieškovo reikalavimą, pasirašant Susitarimą ir vekselį atsakovas buvo blaivus, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, pasirašydamas Susitarimą ir vekselį, buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
  5. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą motyvuodamas tuo, kad atsakovo ir trečiojo asmens išduoti vekseliai yra susitarimo dėl D. J. skolos atlyginimo užtikrinimo priemonės. Šiuo atveju 2016 m. birželio 7 d. notarei J. D. išdavus vykdomuosius įrašus dėl skolos pagal vekselius išieškojimo ieškovo naudai iš atsakovo ir trečiojo asmens, kurių pagrindu iš atsakovo ir trečiojo asmens antstolė B. P. vykdo išieškojimą, konstatuotina, kad iš atsakovo ir trečiojo asmens ieškovo naudai jau yra išieškoma 60 270 Eur suma. Todėl teismas sprendė, kad ieškovas jau yra realizavęs savo reikalavimo teisę, kylančią iš Susitarimo.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai

9

  1. Atsakovas (toliau ir - apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad D. J. buvo poreikis skolintis net po 2006 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kurios pagrindu ji įgijo 680 000 Lt dydžio pinigines lėšas.
    2. Skolos raštas yra suklastotas. Jame nurodytas D. J. vardas, pavardė ir parašas yra rašyti ne jos ranka, skolos raštas neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi nenurodyta jo surašymo data, skolos raštas nėra patvirtintas notaro, nenurodytas pinigų gavimo faktas, nėra galimybės nustatyti ar pinigai buvo gauti, todėl skolos rašto pagrindu negalima daryti išvados, jog prievolės šalis siejo būtent paskolos teisiniai santykiai.
    3. Įrodinėjimo pareiga dėl skolos perdavimo tenka ieškovui (paskolos davėjui), o jam neįrodžius, kad pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti, pripažintina, jog paskolos gavėjas faktiškai negavo šių pinigų, nepriklausomai nuo to, rėmėsi paskolos gavėjas pinigų faktiško negavimo aplinkybe kaip savo atsikirtimų pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009).
    4. Nustačius, kad D. J. skola neegzistavo sudarant Susitarimą, pagrįstas teiginys, kad ieškovas savo tyčiniais veiksmai pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją ir tokiais veiksmais privertė atsakovą pasirašyti minėtą Susitarimą. Ieškovo apgaulė pasireiškė dėl ydingai suformuotos atsakovo valios - ieškovui suteikus atsakovui tikrovės neatitinkančią informaciją, tuo pasinaudojęs ieškovas privertė atsakovą pasirašyti Susitarimą. Taigi Susitarimas buvo sudarytas dėl apgaulės, tokių ieškovo veiksmų pasekmės buvo atsakovo valios iškreipimas.
    5. Apeliantas dėl psichikos sutrikimų vartojant alkoholį gydėsi 2015 m. liepos 9-13 d., t. y. iš karto po ginčijamų sandorių sudarymo, kas patvirtina, kad apeliantas sudarydamas sandorius buvo veikiamas alkoholio ir negalėjo tinkamai ir blaiviai įvertinti situacijos.
    6. Pripažinus negaliojančiu Susitarimą, 2015 m. rugpjūčio 19 d. vekselis taip pat pripažįstamas kaip negaliojantis, nes sudarytas apgaulės būdu. Niekinio vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas taip pat yra negaliojantis ir neteisėtai esantis civilinėje apyvartoje, todėl turi būti panaikintas.
  2. Ieškovas A. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apelianto skunde nurodomi argumentai nepaneigia jo pareigos sumokėti ginčo skolą. Aplinkybės, jog ieškovas nepateikė kreditorinio reikalavimo paveldėjimo byloje, paveldėjimo teisės liudijime nenurodyta palikėjos skola ieškovui, taip pat nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti minėtą skolą, kadangi tokį reikalavimą notarei pateikė, o atsakovas su trečiuoju asmeniu buvo su juo supažindinti.
    2. Susitarimui sudaryti nėra nustatyta notarinė forma, atsakovas suprato tokio susitarimo esmę ir laisva valia jį sudarė. Šią aplinkybę patvirtina 2016 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VB7-1689 ir 2016 m. kovo 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. VB7-1684 sudarymas, kurių pagrindu atsakovas pardavė jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą ieškovui, tačiau šių sandorių sudarymo neginčija remdamasis sveikatos būkle ir valios trūkumu.
  3. Trečiasis asmuo notarė J. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 2015 m. rugpjūčio 19 d. E. J. savo noru atvyko į notaro biurą ir pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį. E. J. buvo blaivus, vekselio pasirašymo pasekmės jam buvo išaiškintos. Šio vekselio pagrindu 2016 m. birželio 7 d. išduotas vykdomasis dokumentas.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, motyvai ir išvados

11

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
  2. Apeliacinis skundas netenkintinas.
  3. Kaip matyti iš bylos esmės, apeliantas siekia, kad jam, kaip D. J. įpėdiniui, nekiltų prievolės pagal tarp ieškovo ir D. J. sudarytą skolos raštą dėl 60 270 Eur sumos buto, esančio ( - ), ir požeminės automobilio stovėjimo aikštelės pirkimui bei buto įrengimui, taip pat šio rašto pagrindu ieškovo ir apelianto sudarytą Susitarimą, kurio užtikrinimui išduotas vekselis.

12Dėl skolos rašto pripažinimo negaliojančiu

  1. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog tarp D. J. ir ieškovo susiklostė paskolos teisiniai santykiai, todėl D. J. mirus, jos skolą paveldėjo jos įpėdiniai apeliantas ir trečiasis asmuo (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).
  2. Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012). Nustačius, kad paskolos dalykas (daiktai, pinigai) paskolos gavėjui nebuvo perduotas, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK

    136.875 straipsnio 3 dalis). Taigi, sprendžiant, ar konkrečiu atveju buvo sudaryta paskolos sutartis, turi būti nustatomas pinigų (daiktų) perdavimo (neperdavimo) pagal sutartį faktas.

  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, koreguodamas ir plėtodamas paskolos sutartinius teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad paprastai paskolos sutartyje ar kitame skolos dokumente turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis).
  4. Atkreiptinas dėmesys, jog apelianto nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2009 neatitinka nagrinėjamo ginčo faktinių aplinkybių, t. y. nesutampa ratio decidendi. Apelianto cituotoje kasacinio teismo nagrinėtoje byloje nebuvo pareikštas paskolos gavėjo reikalavimas dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta dėl to, jog jis negavo pinigų ir pinigų faktiško negavimo pagal pateiktą paskolos dokumentą, todėl kasacinis teismas sprendė, kad įrodinėjimo pareiga tokiu atveju tenka paskolos davėjui. Nagrinėjamu ginčo atveju apeliantas ginčija paskolos sandorio sudarymą reikšdamas priešieškinį, todėl jam ir tenka pareiga įrodyti, jog piniginės lėšos faktiškai nebuvo gautos.
  5. Apelianto teigimu, D. J. skola neegzistavo sudarant Susitarimą, kadangi D. J. neturėjo poreikio skolintis. D. J. finansinė būklė buvo gera, nes 2006 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sandorio pagrindu ji buvo įgijusi 680 000 Lt sumą, ginčo piniginių lėšų ji nėra gavusi ir šią aplinkybę turi įrodyti būtent ieškovas, kuris, apelianto teigimu, tokių lėšų sumos (208 100 Lt) neturėjo. Apeliantas skunde nurodo, jog paskolos sandoris iš viso nebuvo sudarytas, skolos raštas yra suklastotas, todėl pripažintinas negaliojančiu.
  6. Nagrinėjamu atveju byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad D. J. ir ieškovas sudarė skolos raštą, kuriame nurodyta, kad D. J. pasiskolino iš ieškovo laikotarpiu nuo 2005 m. gegužės 9 d. iki 2006 m. balandžio 5 d. iš viso 168 100 Lt. Skolos rašte prie įrašo „Pinigus gavau“ yra įrašyti D. J. vardas, pavardė ir jos parašas. Kadangi sutartyje ne tik yra žodis „skolinausi“, bet yra ir D. J. patvirtinta, kad pinigus ji gavo, tai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, jog D. J. ir ieškovo sudarytoje sutartyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas pinigų perdavimas. Tai reiškia, kad, remiantis kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimo naštos tokios kategorijos bylose paskirstymo taisyklėmis, apeliantui neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą jam ir tenka našta įrodyti, kad pinigai D. J. nebuvo perduoti ir paskolos sutartis nesudaryta.
  7. Pirmosios instancijos teismas atsisakė byloje skirti D. J. rašysenos ekspertizę, kadangi apeliantas nenurodė faktinių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog D. J. parašas yra suklastotas (2017 m. sausio 16 d. teismo posėdis, laikas 13:22:10), trečiasis asmuo D. J. patvirtino, jog jam nekyla abejonių dėl motinos D. J. parašo tikrumo (2017 m. balandžio 4 d. teismo posėdis, laikas 10:51:13), apeliantas dėl ginčo skolos rašto nuginčijimo iki ieškovo pareikšto ieškinio teisme nebuvo reiškęs reikalavimų, dėl dokumento suklastojimo nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Apeliantas, keldamas skolos rašto tikrumo klausimą apeliacinės instancijos teisme, nenurodo jokių duomenų, leidžiančių daryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, t. y. kad skolos raštas yra šalių realiai sudaryta paskolos sutartis. Jis apeliaciniame skunde nepateikia ir argumentų, kuriais kvestionuotų jo prašymo skirti ekspertizę pirmosios instancijos teisme atmetimo pagrįstumą, taip pat neprašo skirti ekspertizę klastojimo faktui įrodyti (CPK 184 straipsnio 1 dalis), iš esmės jo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais dėl paskolos sutarties nesudarymo. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad D. J. neturėjo poreikio skolintis, pati savaime nesudaro pagrindo pripažinti paskolos sutarties sudarymo faktą patvirtinantį dokumentą suklastotu.
  8. Nesant patikimų sandorį paneigiančių įrodymų, negalima konstatuoti sandorio ir nesudarymo fakto. Aplinkybė, kad D. J. turtinė padėtis, kaip teigia apeliantas, buvo gera ir dėl to skolintis nebuvo būtinumo, savaime nepatvirtina, jog faktiškai pagal skolos raštą pinigai nebuvo pasiskolinti. Pastebėtina, kad apeliantas nenurodo jokių motyvų, kokiam tikslui galėjo reikėti tik dėl akių sudaryti paskolos sandorį apskritai.
  9. Byloje neginčijamos aplinkybės, jog palikėjai mirus, jos turtinės teisės ir pareigos nepasibaigė ir perėjo jos įpėdiniams (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), jog ieškovas į paveldėjimo bylą pateikė savo finansinį reikalavimą, su kuriuo notarė apeliantą ir trečiąjį asmenį supažindino (CK 5.63 straipsnis). Šalys yra patvirtinusios, jog D. J. su ieškovu vedė bendrą ūkį (gyveno kartu). Skolos raštas buvo surašytas siekiant turėti įrodymus apie ieškovo D. J. perduotas pinigines lėšas buto su požemine stovėjimo aikštele, esančių ( - ), statybai, įrengimui bei baldų pirkimui, jeigu jų santykiai ateityje nutrūktų. Šiuo atveju D. J. mirus, minėtas turtas, kuriam buvo skolintos lėšos, lygiomis dalimis atiteko jos įstatyminiams įpėdiniams sūnums (apeliantui ir trečiajam asmeniui). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsižvelgiant į 2017 m. gegužės 9 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos raštą, kuriame nurodomos 2002-2006 m. ieškovo A. M. personalinės įmonės deklaruotos pajamos, jog ieškovas turėjo piniginių lėšų ginčo paskolai, o 680 000 Lt gautos lėšos už 2006 m. balandžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotą žemės sklypą ir butus, esančius ( - ), yra gautos po lėšų D. J. perdavimo. Šią aplinkybę iš dalies patvirtina ir 2005 m. gegužės 9 d. ieškovo sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad dalis paskolos (10 000 Lt) 2005 m. gegužės 9 d. buvo bankine operacija pervestas už buto, esančio ( - ), rezervaciją.
  10. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog skolos raštas neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi nenurodyta jo surašymo data, jis nėra patvirtintas notaro, nenurodytas piniginių lėšų perdavimo faktas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apelianto teiginiais, kadangi nepaisant to, jog skolos rašte nėra nurodoma jo sudarymo data, paskolos suteikimo (pinigų perdavimo) faktas yra patvirtintas pačios D. J. (šios nutarties 19 punktas) ir nedaro ginčo sutarties savaime negaliojančia/nesudaryta. Anaiptol, iš skolos rašto turinio matyti, kad pinigai skolinti 2005-2006 m. Pagal 2005-2006 m. m. galiojusią CK 6.871 straipsnio redakciją notarinė paskolos sutarčių forma nebuvo būtina, tam pakako sutarties rašytinės formos, tokios formos reikalavimus atitiko paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui.
  11. Apeliantas, priimdamas D. J. palikimą, 2015 m. balandžio 9 d. pareiškimu, jog yra supažindintas su 2015 m. balandžio 9 d. ieškovo pareiškimu dėl skolos rašto ir paskolintų piniginių lėšų D. J. bei pačiu skolos raštu dėl 168 100 Lt jai perduotų piniginių lėšų buto su požemine stovėjimo aikštele, esančių ( - ), statybai ir įrengimui, bei 40 000 Lt suma, apskaičiuota kitoje skolos rašto pusėje, baldų pirkimui (iš viso 208 100 Lt suma). Jis ne tik pasirašė Susitarimą, bet ir išdavė ieškovui vekselį, t. y. ne tik neginčijo sandorio, bet savo veiksmais dar ir patvirtino bei pripažino tarp šalių sudarytą paskolos sandorį ir savo prievolę sumokėti ieškovui dalį paskolintos sumos (30 135 Eur), todėl nebegali šio sandorio ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad iki šios bylos iškėlimo atsakovas paskolos ir Susitarimo neginčijo jokia apimtimi.
  12. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog pagal D. J. ir ieškovo pasirašytą skolos raštą D. J. nesiskolino ir negavo pinigų iš ieškovo ir jis (raštas) yra suklastotas (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas laikyti šalių paskolos sutartį sudaryta yra teisėtas ir pagrįstas.

14Dėl Susitarimo pripažinimo negaliojančiu

  1. CK 1.91 straipsnio 1 dalyje, kurioje, inter alia (liet. be kita ko), nustatyta, kad sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu jis sudarytas dėl apgaulės. Apgaulės samprata ir sandorio pripažinimo negaliojančiu šiuo pagrindu sąlygos nedetalizuojamos, tačiau šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais plačiai pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Vadovaujantis CK 1.91 straipsniu, apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Šiuo atveju siekiant nustatyti, ar sandoris buvo sudarytas dėl apgaulės, turi būti tiriama ir vertinama, ar ieškovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti apeliantą), dėl kurių apeliantas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iš tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi būti tiriamas bei vertinamas ir apelianto elgesys tiek prieš sandorio sudarymą, tiek sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų šalių veiksmai turi būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2013, 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).
  2. Apeliantas teigia, kad Susitarimą, kuriuo apeliantas ir trečiasis asmuo pripažino

    15D. J. 208 100 Lt (60 270 Eur) dydžio skolą ieškovui bei kuriuo susitarė dėl solidaraus skolos grąžinimo išduodant ieškovui po 30 135 Eur dydžio paprastąjį neprotestuotiną vekselį nustatant vekselių apmokėjimo datą – 2015 m. gruodžio 31 d., pasirašė dėl ieškovo apgaulės, kuri pasireiškė dėl ydingai suformuotos jo valios, t. y. Susitarimas buvo sudarytas ieškovui pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, kad D. J. yra skolinga ieškovui 60 270 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai pritarus pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad tarp D. J. ir ieškovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, minėtas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas ir nesudarantis pagrindo teigti, jog Susitarimas sudarytas esant jo valios trūkumams dėl apgaulės. Pritartina pirmosios instancijos teismui, jog nėra įrodymų, kad apeliantas, būdamas notarės informuotas apie ieškovo reikalavimą, šio reikalavimo dydį bei jo pagrindą, būtų nesutikęs su juo. Be to, apeliantas nenurodė, kad po Susitarimo sudarymo paaiškėjo jam nežinomos aplinkybės, kurias žinodamas, atsakovas nebūtų pasirašęs Susitarimo. Pažymėtina, kad Susitarimas taip pat sudarytas ir trečiojo asmens D. J., šis jo neginčija.

  3. Atkreiptinas dėmesys, jog Susitarimu, kaip minėta, šalys susitarė dėl D. J. skolos ieškovui grąžinimo termino ir tvarkos, todėl netgi ir nesant jo, nėra paneigiama apelianto bei trečiojo asmens prievolė, kaip D. J. įpėdinių, ieškovui (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, 5.63 straipsnis). Šiuo atveju apeliantas neįrodė tyčinių ieškovo veiksmų (neveikimo), kurie turėjo lemiamos įtakos klaidingai susiformuoti apelianto valiai pasirašant Susitarimą. Taigi apeliantas neįrodė tų aplinkybių, kuriomis grindė apgaulę (CK 1.91 straipsnio 1, 5 dalys).
  4. Apeliantas taip pat tiek priešieškinį, tiek apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad Susitarimas pripažintinas negaliojančiu taip pat ir tuo pagrindu, kad dėl psichikos sutrikimų vartojant alkoholį, iš karto po Susitarimo pasirašymo (2015 m. liepos 9-13 d.), jis buvo gydomas Vilniaus priklausomybės ligų centre, kas patvirtina aplinkybę, jog Susitarimo ir vekselio pasirašymo metu jis buvo veikiamas alkoholio ir negalėjo tinkamai ir blaiviai įvertinti situacijos.
  5. CK 1.89 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio normos aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009, 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009).
  6. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad apeliantas Vilniaus priklausomybės ligų centre gydytas nuo 2012 m. spalio 4 d. iki 2012 m. spalio 18 d., bei nuo 2015 m. liepos 9 d. iki 2015 m. liepos 13 d. nuo psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį priklausomybės.
  7. Siekiant įvertinti, ar apeliantas Susitarimo pasirašymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, svarbu atsižvelgti ir į sudaromo sandorio esmę, jo paskirtį. Ginčijamu Susitarimu šalys faktiškai siekė susitarti dėl D. J. prievolės ieškovui vykdymo termino ir tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Susitarime yra nurodyta, jog šalys iš esmės siekė užkirsti galimus ginčus kilsiančius ateityje ir geranoriškai susitarti dėl prievolės įvykdymo. Byloje esantys medicininiai įrašai nepatvirtina, kad Susitarimo sudarymo laiku apeliantas buvo nesąmoningas ar pasirašant jį buvo neblaivus. Aplinkybę, jog Susitarimo sudarymo metu apeliantas suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, patvirtina ir vėliau (2015 m. rugpjūčio 19 d.) šiame Susitarime nurodyto paprastojo neprotestuotino vekselio išdavimas.
  8. Teisėjų kolegija, vertindama ginčijamo Susitarimo turinį jo naudingumo ar žalingumo, pagrįstumo, protingumo bei kitais reikšmingais CK 1.89 straipsnio taikymui aspektais, sprendžia, kad aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantui 2015 m. gegužės 20 d. nebuvo nustatyta jokių sveikatos sutrikimų, jis suvokė Susitarimo paskirtį bei jo turinį, vėlesni jo veiksmai (išduodant vekselį) patvirtina, jog Susitarimas visiškai atitiko jo valią ir atliekamus veiksmus, todėl nėra CPK 1.89 straipsnyje nurodyto pagrindo pripažinti Susitarimą negaliojančiu.
  9. Pažymėtina, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato įstatymai (CK 6.156 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje Susitarimas buvo sudaryta laisva šalių valia.

16Dėl vekselio ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais

  1. Vekselis, kaip prievolės užtikrinimo priemonė, yra pripažįstamas tiek civilinėje apyvartoje, tiek teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); vekselis taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad vekselio išdavimas prievolei užtikrinti savaime nereiškia, jog įvyksta novacija, t. y. pradinė prievolė pasibaigia ir pakeičiama vekseliu. Teismų praktikoje suformuluoti teiginiai, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį, reiškia, kad kreditoriaus pasirinkimu jo reikalavimas gali būti patenkinamas ne pradinės prievolės, o vekselio pagrindu; nurodyti teismų praktikos teiginiai negali būti traktuojami kaip išaiškinimas, kad, išdavus vekselį, visais atvejais pasibaigia ir pakeičiama vekseliu juo užtikrinama prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2014).
  2. Nagrinėjamu atveju tiek apelianto, tiek trečiojo asmens išrašyti vekseliai po 30 135 Eur yra iš D. J. ir ieškovo sudaryto skolos rašto kylantis įsipareigojimas, D. J. skolą sumokėti ne iš karto, o per pusę metų. Vekseliai atliko paveldėtos D. J. prievolės sumokėti ieškovui pagal paskolos raštą 60 270 Eur sumą užtikrinimo funkciją, ką pripažino ir pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimus.
  3. D. J. ir ieškovą siejo paskolos teisiniai santykiai, kildinami iš skolos rašto, o jai mirus ir jos įpėdiniams priėmus visą jos palikimą, įskaitant ir skolas, ginčijamas vekselis užtikrino šios paskolos dalies grąžinimą. Paskolos sandoris nepripažintas negaliojančiu ir / ar nesudarytu. Todėl apelianto kaip D. J. įpėdinio prievolė atsiranda skolos rašto ir Susitarimo pagrindu. Taigi, jo prievolė grąžinti ieškovui skolą neišnyktų ir pripažinus vekselį negaliojančiu.
  4. Ginčijamas 2016 m. birželio 7 d. vykdomasis įrašas yra išduotas 2015 m. rugpjūčio 19 d. vekselio pagrindu jo neapmokėjus iki 2015 m. gruodžio 31 d. Nenuginčijus pareigos grąžinti skolą bei vekselio galiojimo, negali būti pripažintas negaliojančiu ir jo pagrindu išduotas vykdomasis įrašas.
  5. Apibendrinant darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartimi atidėtas 1 120 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą. Netenkinus skundo, jis priteistinas iš apelianto valstybės naudai.
  2. Ieškovas prašo priteisti už advokato pagalbą 1 089 Eur turėtų išlaidų už atsiliepimo į

    18E. J. apeliacinį skundą parengimą. Ieškovo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pagrįstos byloje esančiais įrodymais. Šiuo atveju prašomos priteisti išlaidos viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – ir Rekomendacijos), kadangi už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis, vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, jo pateikimo teismui metu sudarė 1 062,88 Eur. Taip pat pateikto procesinio dokumento nei apimtis, nei sudėtingumas neleidžia spręsti, jog šiuo atveju taikytinas maksimalus Rekomendacijų dydis, todėl ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinkamai sumažintinos iki 700 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

  3. Todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgtina į atitinkamai sumažintas priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumas.

19Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Priteisti iš atsakovo E. J. (asmens kodas ( - ) 1 120 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

22Priteisti iš atsakovo E. J. (asmens kodas ( - ) ieškovui A. M. (asmens kodas ( - ) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Ryšiai