Byla e2-4926-235/2016
Dėl skolos, trečiasis asmuo byloje BUAB „BA prekyba“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ bei UAB „Turto rizikos valdymas“

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovei G. U.

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Komeksimas“ dėl skolos, trečiasis asmuo byloje BUAB „BA prekyba“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Restrus“ bei UAB „Turto rizikos valdymas“.

Nustatė

5Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „Komeksimas“ 25 369,91 Eur draudimo išmoką, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „BA Prekyba“ sudarė grįžtamojo lizingo sutarti Nr. LT017552 (2005-04-26) (kai turto pardavėjas ir lizingo gavėjas tas pats asmuo), pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo (kaip pardavėjo) įsigyti savo nuosavybėn - naują skardos rulono išvyniojimo įrenginį, naują skardos lyginimo liniją, naują skardos pjovimo įrenginį, naują skersinio pjovimo giljotiną, naują skardos valymo įrenginį, naują skardos suvyniojimo įrenginį (toliau - turtas) ir perduoti ji naudoti ir valdyti klientui (kaip lizingo gavėjui) su sąlyga, kad klientas sutartyse numatytais terminais mokės sutartines įmokas. Nurodė, kad ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai: sudarė turto pirkimo - pardavimo sutartį Nr. LT017552/PPS (2005-04-26), pagal kurią įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį klientui valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Teigė, kad klientas įsipareigojo mokėti ieškovui sutartines įmokas pagal aukščiau nurodytos sutarties įmokų grafiką, tačiau klientas savo įsipareigojimus pažeidė ir nebemokėjo įmokų pagal Sutari, todėl susidarė įsiskolinimas. Ieškovas ir atsakovas sudarė laidavimo sutartį Nr. LT017552/L (2005-04-26), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įvykdyti kliento neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles, prisiimtas pagal sutartį Nr. LT017552.

7Ieškovas paaiškino, kad klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nemokant įmokų pagal sutartį, ieškovas 2010-01-19 išsiuntė klientui pretenziją Nr. 01-20-26941, reikalaudamas sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų ir įspėjo atsakovą, kad šio reikalavimo neįvykdžius, sutartis bus vienašališkai nutraukta. Klientui per nustatytą terminą neįvykdžius ieškovo reikalavimo sumokėti skolą, pastarasis, remdamasis sutarties bendrosiomis sąlygomis 2010-05-26 pranešimu Nr. 01-30-5769 vienašališkai nutraukė sutartį ir pareikalavo sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei grąžinti sutarties pagrindu valdytą ir naudotą turtą ieškovui. Klientas įvykdė ieškovo reikalavimą padengti susidariusį įsiskolinimą ir gražinti turtą. Tačiau, dėl sutarties nutraukimo, ieškovas patyrė kitų nuostolių, kurių atlyginimo yra reikalaujama. Ieškovas 2014-07-21 pranešimu Nr. SL-SR/14-2618 pareikalavo atsakovo įvykdyti kliento neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal sutartį, tačiau šio savo įsipareigojimo pagal laidavimo sutartį atsakovas neįvykdė.

8Ieškovas teigė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkte nurodyta, kad klientui iš esmės pažeidus sutartį, ieškovas turi teisę nutraukti sutartį, pareikalauti nedelsiant grąžinti ieškovui turtą bei tokio dydžio nuostolius, kad jie ieškovą grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu klientas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 str). Atsižvelgiant j tai, jog turtas, buvęs sutarties Nr. LT017552 dalyku, buvo parduotas tretiesiems asmenims, patiriant nuostolį iš turto pardavimo, ir vadovaujantis minėta sutartine nuostata, ieškovas turi teisę reikalauti padengti nuostolį iš turto pardavimo (turto likutinės (neišpirktos) vertės ir turto pardavimo kainos skirtumą).

9Atsakovas UAB „Komeksimas“ nurodė, kad nors lizingo sutarties 1 p. ir kalbama apie tai, jog laiduotojas įsipareigoja įvykdyti Lizingo gavėjo, už kurį laiduojama, neįvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas kliento pagal lizingo sutartį Nr. LT017552 su visais tolimesniais jos papildymais ir pakeitimais, tačiau pati lizingo sutartis atsakovui nebuvo apteikta ir ji nebuvo priedas prie lizingo sutarties. Pažymėjo, jog lizingo sutartį parengė ir pateikė ieškovas. Pažymėjo ir tai, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, nes ieškovas prieš paduodamas ieškinį į teismą, neįvykdė laidavimo sutarties 6 p. numatyto reikalavimo, t.y. nepateikė atsakovui raštiško reikalavimo klientui neįvykdžius prievolės, kuriame turėjo būti reikalaujama įvykdyti lizingo bendrovei kliento neįvykdytą prievolę pagal lizingo sutartį.

10Atsakovas yra įsitikinęs, jog nuostolį ieškovas patyrė dėl savo paties ir jo samdyto rangovo turto išmontavimui bei pervežimui, t.y. trečiojo asmens UAB „Turto rizikos valdymas”, kaltės. Paaiškino, kad turtas buvo sumontuotas ir veikiantis adresu Serbentų g. 222, Šiauliai, jo atvyko pasiimti ieškovo atstovas tretysis asmuo UAB „Turto rizikos valdymas”, atstovaujamas E. P.. Tai patvirtina prie trečiojo asmens atsiliepimo į ieškinį pridedamo 2014-02-06 antstolio Faktinių aplinkybių protokolo kopija. Faktinių aplinkybių konstatvimo protokole antstolis užfiksavo, jog UAB „Turto rizikos valdymas” atstovas E. P. pripažino turto perdavimo metu, jog turtas yra veikiantis, trečiojo asmens atstovas direktoriaus pavaduotoją marketingui A. V. siūlė trečiojo asmens UAB „Turto rizikos valdymas” atstovui E. P., kad turtui išmontuoti būtų kviečiami šios įrangos specialistai, tačiau jis su tuo nesutiko ir nurodė, E. P. patvirtino, jog neturi technologinės linijos demontavimo, pakrovimo ir transportavimo instrukcijos ir prisiima visą atsakomybę perimant turtą. Atsakovo teigimu, vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota, jog turto pakavimo ir konservavimo darbai, judančių dalių fiksavimas nebuvo atliekamas. Tai, jog turtas UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo pardavinėjamas jau sugadintas, patvirtina trečiojo asmens pateiktos nuotraukos. Pažymėjo ir tai, kad tretysis asmuo iki ieškovo įgaliotam asmeniui perimant šį turtą buvo atlikęs jo vertinimą ir nepriklausomi turto vertintojai buvo nustatę, jog šio turto vertė 2010-10-15 buvo 500.00,00 Lt, 2013-06-13 - 350.000,00 Lt, 2014-01-17 - 280.000,00 Lt. Turtas buvo perimtas 2014-02-06, t.y. nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo šio turto paskutinio įvertinimo. Tačiau turtas buvo parduotas, ieškovo teigimu, tik už 21.721,50 Eur, t.y. už 75.000,00 Lt. Ši suma yra beveik tris kartus mažesnė, nei buvo nustatyta prieš pat šio turto perdavimą ieškovui - 2014-01-17.

11Pažymėjo ir tai, kad turtas buvo perimtas 2014-02-06, tačiau UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo perduotas tik tikėtinai 2014-07-11 arba anksčiau laikotarpyje iki 5 darbo dienų iki šios datos. Tokią išvada darytina, nes UAB „Baltijos realizacijos centras“ vadovaujantis 2012-04-16 Bendradarbiavimo sutarties SL-S- 16 3.2. p., turėjo pateikti turto vertinimo ataskaitą ieškovui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po turto priėmimo. Nėra aišku kur ir kokiomis sąlygomis šis turtas buvo iškrautas po to, kai tretysis asmuo UAB „Turto rizikos valdymas” perėmė šį turtą ir trečiojo asmens, ir kur tretysis asmuo UAB „Turto rizikos valdymas” saugojo šį turtą iki jo perdavimo UAB „Baltijos realizacijos centras“. Be to, nėra aišku kokio stovio šis turtas buvo perduotas UAB „Baltijos realizacijos centras“. Nurodė, kad nors 2012-04-16 Bendradarbiavimo sutarties SL-S-16 3.1.2. p. numatyta, kad tokiu atveju turėjo būti surašytas turto perdavimo-priėmimo aktas. Atsakovas nurodė, kad jam nėra suprantama, ir kaip UAB „Baltijos realizacijos centras“ darbuotojas M. K., būdamas pagal byloje pateiktus dokumentus tik vadybininkas, galėjo atlikti šio turto vertinimą ir nustatyti tris kartus mažesnę kainą 75.000,00 Lt, o likvidacinę kainą nurodyti 10.000,00 Lt, t.y. 28 kartus mažesnę, nei nepriklausomo turto vertintojo buvo nustatyta 2014-01- 17, ir tokia kaina tiko ieškovui. Juo labiau, kad ieškovo ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ sutartyje buvo numatyta, jog turtą įvertina ir turto rinkos vertę nustatyti privalo atitinkamą kvalifikaciją turintis turto vertintojas (2012-04-16 Bendradarbiavimo sutarties SL-S-16 3.2. p.).

12Atsakovo teigimu, UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2014-07-11 Turto įvertinimo aktas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimų. Pažymėjo ir tai, kad tame pačiame 2012-04-16 Bendradarbiavimo sutarties SL-S-16 3.2. p. yra numatyta, jog visais atvejais galutinę turto pardavimo kainą nustatys Lizingo bendrovė, t.y. ieškovas. Tos pačios Bendradarbiavimo sutarties 3.3. p. numatyta, jog tuo atveju, jeigu Lizingo bendrovė laiko nepriimtina Vertinimo ataskaitoje nurodytą turto pardavimo kainą, Lizingo bendrovė informuoja apie tai P. S. nustatyta tvarka. Bendradarbiavimo sutarties 8.1. p. numatyta, jog visi pagal šią sutartį arba susiję su ja pranešimai privalo būti įforminami raštu. Tokiu atveju Lizingo bendrovė turi teisę paskirti nepriklausomą vertintoją nustatyti turto pardavimo kainą. Konkrečiu atveju ieškovas neatliko nei vieno iš aukščiau nurodytų veiksmų ir byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Bendradarbiavimo sutarties 3.6. p. numatyta, jog tuo atveju, jeigu partneris, priimdamas turtą, nenustato defektų ir nenustato, kad yra reikalingas turto remontas, tačiau atliekant Turto vertinimą paaiškėja, jog turtas yra su defektais, kurie negalėjo atsirasti turtui esant pas partnerį neeksploatuojamam, ir turtui yra reikalingas remontas, partneris įsipareigoja savo sąskaitą ir riziką suremontuoti turtą per protingą terminą, kuris nustatomas bendru šalių susitarimu, atsižvelgiant į turto būklę ir reikalingus remonto darbus. Tačiau, kaip galima spręsti iš byloje esančių dokumentų, UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2014-07-11 Turto įvertinimo akte nustačius defektus joks turto remontas nebuvo atliktas.

13Trečiasis asmuo BAUB „BA Prekyba“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Restrus“, nurodė, kad nuostolį ieškovas patyrė dėl savo ir jo samdyto rangovo turto išmontavimui bei pervežimui, t. .y t. y. UAB „Turto rizika“ kaltės. Teigė, kad turtas buvo sumontuotas ir veikiantis adresu Serbentų g. 222, Šiauliai. Jo atvyko pasiimti ieškovo atstovas UAB „Turto rizikos valdymas“, atstovaujama E. P.. Nurodė, kad tai patvirtina prie atsiliepimo į ieškinį pridedamo 2014-02-06 Faktinių aplinkybių protokolo kopija (priedas Nr. 2). Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolis užfiksavo, jog UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovas E. P. pripažino turto perdavimo metu, jog turtas yra veikiantis, trečiojo asmens atstovas direktoriaus pavaduotoją marketingui A. V. siūlė UAB „Turto rizikos valdymas“ atstovui E. P., kad turtui išmontuoti būtų kviečiami šios įrangos specialistai, tačiau jis su tuo nesutiko ir nurodė, E. P. patvirtino, jog neturi technologinės linijos demontavimo, pakrovimo ir transportavimo instrukcijos ir prisiima visą atsakomybę perimant turtą. Teigė, kad vaizdo įraše ir nuotraukose užfiksuota, jog turto pakavimo ir konservavimo darbai, judančių dalių fiksavimas nebuvo atliekamas. Tai, jog turtas UAB „Baltijos realizacijos centras“ buvo pardavinėjamas jau sugadintas, patvirtina pridedamos nuotraukos.

14Pažymėjo ir tai, kad tretysis asmuo iki ieškovo įgaliotam asmeniui perimant šį turtą buvo atlikęs jo vertinimą ir nepriklausomi turto vertintojai buvo nustatę, jog šio turto vertė (priedas Nr. 3) 2010-08-10 buvo 500.00,00 Lt, 2013-06-13 - 350.000,00 Lt, 2014-01-17 - 280.000,00 Lt. Turtas buvo perimtas 2014-02-06, t.y. nepraėjus nei vienam mėnesiui nuo šio turto paskutinio įvertinimo. Tačiau turtas buvo parduotas, ieškovo teigimu, tik už 21.721,50 Eur, t.y už 75.000,00 Lt. Ši suma yra beveik tris kartus mažesnė, nei buvo nustatyta prieš pat šio turto perdavimą ieškovui. Pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų dėjęs pastangas parduoti turtą už maksimaliai didžiausią sumą.

15Ieškinys tenkintinas

16Nustatytos faktinės bylos aplinkybės

17Byloje yra pateikta 2005 m. balandžio 26 d. lizingo sutartis Nr. LT017552 tarp UAB „ Swedbank lizingas“ ir UAB „BA prekyba“, 2005 m. balandžio 26 d. laidavimo sutartis Nr. LT017552/L, 2005 m. balandžio 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. LT017552/PPS, 2005 m. balandžio 26 d. Turto priėmimo-perdavimo aktas, 2010 m. sausio 19 d. UAB „Swedbank“ pretenzija adresuota UAB „BA prekyba“, 2010 m. gegužės 26 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimas UAB „BA prekyba“ dėl vienašališko sutarties nutraukimo. Byloje yra pateiktas 2014 m. vasario 6 d. turto priėmimo-perdavimo aktas pasirašytas tarp UAB „Turto realizacijos centras“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“. Byloje pateiktas UAB „Baltijos realizacijos centras“ turto kainos įvertinimo aktas. Ieškovas į bylą yra pateikęs UAB „Swedbank lizingas“ 2014 m. liepos 21 d. pasiūlymą skirta UAB „Komeksimas“ ir UAB „BA prekyba“, 2014 m. spalio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Ajeras“. Byloje pateikta UAB „Turto rizikos valdymas“ 2014 m. vasario 6 d. PVM sąskaitą-faktūra, paslaugų atlikimo aktas, bei 2014 m. spalio 7 d. UAB „Baltijos realizacijos centras“ išrašyta UAB „Swedbank lizingas“. Tarp UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2012 m. balandžio 16 d. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Ieškovas į bylą yra pateikęs 2015 m. vasario 24 d. pareiškimą dėl finansinių reikalavimų 43 437,21 Eur sumai bei 2015 m. gruodžio 22 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2014 m. lapkričio 20 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis. Bylos medžiagoje yra pateiktas 2014 m. vasario 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo su vaizdo medžiaga kopija, 2010 m. rugpjūčio 10 d., 2013 m. birželio 13 d. ir 2014 m. sausio 17 d. turto vertinimo ataskaitų kopijos. Taip pat byloje yra 2011 m. gegužės 6 d. UAB „Komeksimas“ raštas skirtas UAB „BA prekyba“ ir UAB „Swedbank lizingas“ bei UAB „Swedbank lizingas“ atsakymas į raštą. Bylos medžiagoje yra 2010 m. birželio 15 d. UAB „BA prekyba“ raštas dėl atsakymo į raštą, 2011 m. birželio 1 d. UAB „Swedbank“ raštas dėl įsipareigojimo padengti skirtas UAB „BA prekyba“, 2014 m. rugsėjo 9 d. direktoriaus A. R. Š. Tarnybinis pranešimas su foto nuotraukomis. Byloje yra UAB „Swedbank lizingas“ 2014 m. rugpjūčio 7 d. atsakymas skirtas UAB „BA prekyba“, 2014 m. liepos 17 d. UAB „Ajeras“ pasiūlymas.

18Motyvai ir teisiniai argumentai.

19Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius.

20Civilinio kodekso 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

21Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje daikto vertė, buvusi sutarties nutraukimo momentu (ar kitu šalių sutartyje nustatytu momentu, jeigu šalys susitarė kitaip) nenustatyta kaip vienintelis kriterijus, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (lizingo gavėjo sumokėtų įmokų grąžinimo arba lizingo davėjo nuostolių atlyginimo). Priešingai, kasacinio teismo išaiškinta, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo metu ir turto grąžinimo momentu būtų reikšminga tik tuo atveju, jei lizingo davėjas pasirinktų kitokį turto naudojimo būdą, o ne imtųsi priemonių jį parduoti. Tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro ne turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu, o skirtumas tarp sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „SEB lizingas“ v. UAB „Altėja“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-397/2013). Plėtodama šią praktiką, teismas pažymi, kad turto vertė lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Be to, kai lizingo sutarties nutraukimo ir lizingo sutarties dalyko sugrąžinimo momentai nesutampa (taip yra nagrinėjamu atveju), reikšminga tampa daikto vertė jo sugrąžinimo momentu, nes tik nuo sugrąžinimo momento lizingo davėjas įgyja galimybę naudoti, valdyti ir disponuoti lizingo dalyku kaip savininkas.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 397/2013 nurodytas konkretus pavyzdys kaip turi būti apskaičiuojami lizingo davėjo nuostoliai, patirti dėl priešlaikinio lizingo sutarties nutraukimo. Teismas įvertino tai, kad po vienašalio lizingo sutarties nutraukimo, lizingo davėjas išrašė lizingo gavėjui kreditinę PVM sąskaitą faktūrą, kurioje buvo fiksuojama prekių (turto), kurių vertė pasikeitusi (sumažėjusi) po dalies pagal lizingo sutartį priklausiusių mokėjimų, grąžinimo ūkinė operacija, ir konstatavo, jog lizingo davėjas, vykdydamas PVM įstatymo reikalavimus, fiksavo sumažėjusią grąžinamos prekės (turto) vertę šio apskaitos dokumento išrašymo momentu ir to, pagal PVM įstatymą, pakanka PVM apskaitos tvarkymui. Civilinio kodekso 6.574 straipsnio nuostata dėl lizingo davėjo teisės išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jei lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, aptariamos bylos kontekste reiškia, kad lizingo davėjo nuostolius sudaro skirtumas tarp kreditinėje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos sumažėjusios dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtu mokėjimu įsipareigojimu vykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos. Ieškovas nurodė, kad patirti nuostoliai pardavus lizingo sutarties objektus apima 25 369,91 Eur sumą. Atsakovas abejoja dėl to ar atsiimtas turtas buvo parduotas už rinkos sąlygas atitinkančią kainą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir dėl atvejų kuomet tarp bylos šalių kyla ginčas dėl kreditoriaus kaltės dėl nuostolių atsiradimo ar padidėjimo. Kasacinis teismas nurodė, jog tokiu atveju kreditoriaus elgesys po sutarties nutraukimo turi būti vertinamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos požiūriu. Tačiau teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreditoriaus kaltė civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama, nes Civilinio kodekso 6.248 str. nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės prezumpcija. Taigi kreditoriaus kalte pagal Civilinio proceso kodekso 178 str. privalo ?rodyti skolininkas, kuris remiasi šia aplinkybe. Be to, kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad esminė aplinkybė, patvirtinanti arba paneigiant kreditoriaus sąžiningą elgesį siekiant išvengti nuostoliu atsiradimo ar ju padidėjimo, yra ta, ar susigrąžintas lizingo dalykas buvo realizuotas dedant visas protingas pastangas gauti maksimalia jo rinkos kaina. Šias aplinkybes taip pat turi įrodyti buvęs lizingo gavėjas, kuris ginasi nuo pareikšto reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013). Šioje byloje atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių didesnę turto kainą ir realias galimybes parduoti turtą už kitokią kainą (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), t. y. įrodymų, jog buvo nors vienas pirkėjas norintis ir galintis turtą įsigyti brangiau. Vien atsakovo teiginiai, kad ieškovas pardavė turtą per maža kaina, nepateikiant tai patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip deklaratyvaus pobūdžio.

23Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje UAB „Swedbank lizingas“ neatliko lizingo objektų turto vertinimo, tačiau remiantis teismų praktika ieškovas prieš parduodamas jam nuosavybės teise priklausantį turtą, neturi imperatyvaus reikalavimo dėl turto įvertinimo atlikimo ir neprivalo atlikti nepriklausomo (oficialaus) turto vertinimo. Reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to kiek atsiras, ar gali atsirasti realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo - pardavimo sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012, 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012, 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; Lietuvos Apeliacinis teismo 2014 01 23 nutartis, civ. b. Nr. 2A- 118/2014; Lietuvos Apeliacinis teismo 2012 01 19 nutartis, civ. b. Nr. 2-44/2012).

24Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką. Tačiau lizingo sutarties nutraukimo atveju susigrąžinto sutarties dalyko pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2012; 2013 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2014 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014).

25Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pabrėžtina ir tai, jog ieškinio reikalavimas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia Šiaulių apygardos teismo 2015 12 22 nutartimi trečiojo asmens bankroto byloje Nr. B2-558- 268/2015, turinčia prejudicinę galią šioje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2012) nurodoma, jog nutartis patvirtinti kreditoriaus reikalavimus restruktūrizavimo byloje prejudicinę reikšmę įgyja ta prasme, kad, nutartimi patvirtinus kreditorių reikalavimus restruktūrizavimo byloje, ši nutartis gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje Civilinio proceso kodekso 182 str. 2 p. pagrindu. Tokios pat taisyklės turi būti taikomos ir nutartims dėl finansinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo.

26Teismas konstatuoja, kad pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Civilinio proceso kodekso 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas daro išvadą, kad apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, teismų praktiką, ieškovas šioje byloje pateikė visus įrodymus, kurie pagrindžia jog dėl lizingo sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolius, kurie nėra atlyginti, tad teismo priteistini.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų.

28Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d. jeigu ieškinys tenkinamas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo. ieškovo. Ieškovas pateikė įrodymus, kad jo išlaidos sudaro 591 Eur sumokėtas žyminis mokestis.

29Civilinio proceso kodekso 92 straipsnio 1dalyje nustatytu pagrindu iš ieškovo į Valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidos). Tokių išlaidų nėra (elektroninė byla).

30Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais teismas,

Nutarė

31ieškinį tenkinti.

32Priteisti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, naudai iš atsakovo UAB „Komeksimas“, j. a. k. 141908613, 25 369,91 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių trijų šimtų šešiasdešimt devynių eurų 91 ct) sumą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2015 m. gruodžio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 591 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas.

33Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant Sonatai Venclovaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ atstovei G. U.... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti iš atsakovo UAB... 6. Nurodė, kad UAB „Swedbank lizingas“ ir BUAB „BA Prekyba“ sudarė... 7. Ieškovas paaiškino, kad klientui nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir... 8. Ieškovas teigė, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 punkte nurodyta, kad... 9. Atsakovas UAB „Komeksimas“ nurodė, kad nors lizingo sutarties 1 p. ir... 10. Atsakovas yra įsitikinęs, jog nuostolį ieškovas patyrė dėl savo paties ir... 11. Pažymėjo ir tai, kad turtas buvo perimtas 2014-02-06, tačiau UAB „Baltijos... 12. Atsakovo teigimu, UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2014-07-11 Turto... 13. Trečiasis asmuo BAUB „BA Prekyba“, atstovaujamas bankroto... 14. Pažymėjo ir tai, kad tretysis asmuo iki ieškovo įgaliotam asmeniui perimant... 15. Ieškinys tenkintinas ... 16. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės... 17. Byloje yra pateikta 2005 m. balandžio 26 d. lizingo sutartis Nr. LT017552 tarp... 18. Motyvai ir teisiniai argumentai.... 19. Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia... 20. Civilinio kodekso 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui... 21. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje daikto vertė, buvusi... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartyje civilinėje... 23. Teismas taip pat pažymi, kad šioje byloje UAB „Swedbank lizingas“... 24. Teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip... 25. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad šioje byloje pabrėžtina ir tai, jog... 26. Teismas konstatuoja, kad pagal Civilinio proceso kodekso 178 straipsnį šalys... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų. ... 28. Pagal Civilinio proceso kodekso 93 str.1 d. jeigu ieškinys tenkinamas,... 29. Civilinio proceso kodekso 92 straipsnio 1dalyje nustatytu pagrindu iš ieškovo... 30. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 straipsniais... 31. ieškinį tenkinti.... 32. Priteisti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“, j. a. k. 111568069, naudai iš... 33. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...