Byla e2A-97-459/2017
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

2rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. ieškinį atsakovui A. U. (A. U.) dėl skolos priteisimo ir atsakovo A. U. (A. U.) priešieškinį ieškovui R. P., tretiesiems asmenims G. G., A. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė :
  1. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur skolos, 920,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys 2014-10-02 pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas pasiskolino grynaisiais pinigais iš ieškovo 3000 Eur ir įsipareigojo grąžinti ieškovui pasiskolintą pinigų sumą iki 2014-12-02, tačiau skolos negrąžino. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo delspinigius, dėl kurių susitarė sudarydami sutartį.
  2. Atsakovas priešieškinyje prašė pripažinti 2014-10-02 paskolos sutartį nesudaryta, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad apie ginčo sutartį jis sužinojo tik gavęs iš teismo ieškinį. 2015-06-02 jo pažįstamas Antanas pasakė, jog iš A. G. galima pasiskolinti pinigų. Nuvykęs pas A. G., atsakovas pasiskolino iš jo 700,00 Eur, tačiau A. G. jam pasakė, kad atsakovas turi parašyti, jog skolinasi 3000,00 Eur, nes A. G. turi iš to uždirbti. Kadangi atsakovas tuo metu buvo girtas, nesuvokdamas bei nesigilindamas į paduotus pasirašyti dokumentus, gerai nemokėdamas lietuvių kalbos, jis pasirašė ant dviejų lapų, parašė, ką liepė A. G., bei lapus pasirašė. Gavęs ieškinį iš teismo, atsakovas kreipėsi į Registrų centrą, iš kurio sužinojo, kad 2015-06-05 VĮ Registrų centre įregistruota 2015-06-05 preliminarioji sutartis su jam nepažįstamu R. G., pagal kurią jis įsipareigoja parduoti savo kambarį bendrabutyje, esantį ( - ), už 5000,00 Eur, tačiau tokios sutarties atsakovas nepasirašinėjo, R. G. nepažįsta, ir ši sutartis jam buvo duota pasirašyti 2015-06-02 skolinantis iš A. G. 700,00 Eur. Taip tretieji asmenys pelnosi iš socialiai pažeidžiamų asmenų. Tą patvirtina ir teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-2095-796/2015. Ginčo 2014-10-02 paskolos sutarties fiktyvumą įrodo sutarties sudarymo aplinkybės: 2014-10-02 paskolos sutartyje ir 2015-05-07 dvišalėje sutartyje yra vienodas atsakovo ranka rašytas įrašas „Tris tūkstančius eurų gavau“, 2014 m. galiojanti valiuta Lietuvoje buvo litai, pagal CK pataisas nuo 2015-04-01 skolinant daugiau nei 3000,00 Eur grynais pinigais reikalingas sutarties notarinis patvirtinimas, abi sutartys spausdintos kompiuteriu. Visa tai patvirtina, kad abi sutartys buvo pasirašytos vienu metu, atsakovas manė, jog pasirašo ant sutarties dėl A. G. jam skolinamų 700,00 Eur. Su atsakovu buvo pasielgta piktavališkai, pasinaudojant jo priklausomybe alkoholiui, naivumu ir patiklumu. Atsakovui pinigai nebuvo perduoti, todėl paskolos sutartis pripažintina nesudaryta.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė :
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-02 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 3000,00 Eur skolos, 920,00 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015-06-10, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1088,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; priešieškinį atmetė.
  2. Teismas nurodė, jog atsakovas neginčija, kad buvo trečiojo asmens R. G. nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ patalpose ir pasiskolino 700,00 Eur, kad pasiskolindamas 700,00 Eur jis pasirašinėjo dokumentus, kad 700,00 Eur gavo; atsakovas neigia, kad pinigus skolinosi iš ieškovo R. P. bei kad skolinosi būtent 3000,00 Eur, taip pat teigia, jog pinigus pasiskolino ne 2014-10-02, o 2015 m. gegužės mėn. Atsakovas nurodo, jog sutarties pasirašyti jis negalėjo, nes gydėsi, ir pateikė 2015-10-28 Medicinos dokumentų išrašą, iš kurio matyti, jog atsakovas laikotarpiais nuo 2010-07-18 iki 2010-07-20, nuo 2014-01-17 iki 2014-01-31, nuo 2014-09-27 iki 2014-10-01 gydėsi, tačiau tai nepaneigia fakto, jog atsakovas 2014-10-02 buvo A. G. NTA „Jauki pastogė“ patalpose ir pasirašė sutartį.
  3. Atsakovas įrodinėja, jog sutarties pasirašymo metu jis buvo girtas, nesuprato kas vyksta, sutarties neskaitė ir jos nesuprato. 2015-10-28 Medicinos dokumentų išrašas, kuriuo atsakovas įrodinėja šias aplinkybes, patvirtina tik atsakovo nurodytas faktines aplinkybes, jog jis dokumente nurodytu laiku buvo gydomas, tačiau ne atsakovo nurodomas aplinkybes, jog sutarties sudarymo bei pasirašymo momentu buvo girtas ir dėl tokios savo būsenos negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.
  4. Atsakovas teigia, jog ieškovas sukčiauja ir pateikė fiktyvią sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų bei įrodymų, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl dėl galimo ieškovo sukčiavimo įstatymų nustatyta tvarka nesikreipė, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas.
  5. Nors atsakovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino ir nurodė, kad sutartis buvo sudaryta jį suklaidinus iš esmės, taip pat dėl apgaulės, tačiau šios aplinkybės neįrodytos, todėl nėra pagrindo teigti, kad sutartis buvo sudaryta iš esmės suklydus ar dėl apgaulės. Taigi teismas padarė išvadą, jog priešieškinio reikalavimas yra nepagrįstas, ir jį atmetė, o ieškinį, konstatavęs, kad nėra duomenų, jog atsakovas būtų grąžinęs ieškovui pasiskolintus pinigus, tenkino.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai :
  1. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-02 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti: pripažinti 2014-10-02 paskolos sutartį nesudaryta.
  2. Atsakovas nurodo, jog teismas nevertino ir jam nesukėlė abejonių ieškovo paaiškinimai dėl paskolos sudarymo aplinkybių: ieškovas atsakovo nepažinojo, nesidomėjo jo turtine padėtimi, posėdžio metu paaiškino, kad pinigus skolino kaip ir A. G., suėjus paskolos grąžinimo terminui kreipėsi ne į atsakovą, o į šį asmenį. Neįtikėtina, kad ieškovas nepažįstamam girtuokliui skolintų 3000 Eur be jokių palūkanų 2 mėnesių laikotarpiui.
  3. Teismas nevertino ir trečiojo asmens A. G. vaidmens šioje pinigų skolinimo istorijoje: A. G. nėra artimas atsakovo draugas ar pažįstamas, kuris galėtų tarpininkauti ir prašyti R. P. paskolinti be jokių palūkanų girtuokliaujančiam asmeniui tokią didelę pinigų sumą. Atsakovo nuomone, sutarčių pasirašymas buvo kruopščiai suplanuotas ieškovo ir trečiųjų asmenų.
  4. Atsakovas į bylą pateikė medicininius dokumentus įrodinėdamas aplinkybę, kad tuo metu buvo priklausomas nuo alkoholio, jo priklausomybė buvo akivaizdžiai matoma aplinkiniams. Atsakovo žodžius iš dalies patvirtino ir trečiasis asmuo teigdamas, kad atsakovo bendrabučio kambarys buvo visiškai apleistas.
  5. Teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojų Ž. K. ir A. K. paaiškinimus. Ž. K. yra „Jauki pastogė“ darbuotoja, todėl tikėtina, kad buvo suinteresuota savo parodymais nepakenkti A. G. interesams. Tai pat teismas turėjo kritiškai įvertinti A. K. paaiškinimus, nes atsakovo žinojo tik šio liudytojo vardą, kartu girtuokliaudavo kieme, A. K. atsakovui nurodė, kad galima pasiskolinti pinigų iš A. G., nuvyko kartu su atsakovu, iš A. G. gavo pinigų už atsakovo atvežimą. A. K. duodamas parodymus painiojosi.
  6. Teismas, priimdamas sprendimą, turėjo atkreipti dėmesį į atsakovo pateiktus duomenis dėl kitų ieškovo ir trečiųjų asmenų iškeltų analogiškų bylų tiek Klaipėdos miesto apylinkės teisme, tiek Šilutės rajono apylinkės teisme, tiek Klaipėdos apygardos teisme. Atsakovais šiose bylose paprastai būna asmenys, priklausomi nuo alkoholio ar socialiai pažeidžiami.
  7. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašo skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovo nesutikimas su teismo bylos aplinkybių vertinimu nepagrįstas, nes tai patvirtino byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, eksperto išvada. Atsakovas skolinosi iš ieškovo būtent ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, skolos negrąžino, todėl teismas pagrįstai ją priteisė.
  8. Ieškovo nuomone, tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas grįsti vien prielaidomis, o ne faktais ar įrodymais. Atsakovo nurodytos aplinkybės neįrodo jo teiginių, jog jis neva skolinosi iš A. G..

5Teismas

konstatuoja:

6IV.

7Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8Apeliacinis skundas netenkintinas.

9

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 3000,00 Eur skolos pagal 2014-10-02 tarp šalių sudarytą Paskolos sutartį. Atsakovas nuo pareikšto ieškinio gynėsi, pateikdamas priešieškinį dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, nes 2014-10-02 Paskolos sutartyje nurodytų 3000,00 Eur nesiskolino ir negavo, o skolinosi tik 700,00 Eur ir ne iš ieškovo R. P., o iš trečiojo asmens R. G.; apie tai, jog 3000,00 Eur gavo jis rašė ne ant 2014-10-02 Paskolos sutarties, o ant 2015-05-07 Dvišalės sutarties.
  4. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 d., 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2006-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (LAT 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (LAT 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).
  5. Ieškovas savo reikalavimą grindžia 2014-10-02 Paskolos sutartimi, sudaryta tarp jo ir atsakovo A. U., pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 3000,00 Eur iki 2014-12-02 (Sutarties 1 p.), atsakovas A. U. iš ieškovo R. P. 3000,00 Eur gavo prieš sutarties sudarymą (Sutarties 4 p.), šalys susitarė dėl 0,2 proc. delspinigių (Sutarties 3 p.), sutartyje ranka parašyta „Tris tūkstanšius eurų gavaų“, sutartis pasirašyta abiejų sutarties šalių (b. l. 58).
  6. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai (CK 6.870 str., 6.478 str.): šalys susitarė dėl 3000,00 Eur paskolos suteikimo, atsakovas parašu patvirtino, jog sutartyje numatytą paskolos sumą gavo, taigi jam kilo pareiga paskolintą sumą grąžinti. Duomenų byloje apie tai, kad skolos suma būtų grąžinta, nėra. Pažymėtina, jog, nors atsakovas pripažino tik 700 Eur pasiskolinimo iš A. G. faktą, jis net neįrodinėjo, kad būtų grąžinęs nors šią sumą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo reikalavimą dėl skolos pagal sutartį priteisimo, taip pat pagrįstai priteisė ieškinyje nurodytą delspinigių sumą bei procesines palūkanas.
  7. Atsakovas pasirinko gynybinę poziciją ginčyti pačią paskolos sutartį: pareiškė reikalavimą pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Atsakovas teigė, jog buvo apgautas, sutarties sudarymo metu nesuvokė, ką pasirašo, skolinosi ne 3000 Eur, o 700 Eur ir ne iš ieškovo, o iš A. G., be to, sutartis sudaryta ne 2014-10-02, o 2015-06-02, t. y. tuo pat metu, kai buvo pasirašyta 2015-05-07 Dvišalė sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo G. G. parduoti iki 2015-07-01 už 5000 Eur vieną kambarį bendrabutyje, esantį ( - ).
  8. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijant sutartį, kaip sudarytą suklydus ar dėl apgaulės, pareiga įrodyti, kad asmuo, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 str. 1 d.), kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis (CK 1.90 str. 1 d.), kad sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str. 1 d.), tenka šaliai, kuri siekia nuginčyti sandorį nurodytais pagrindais (CPK 12 str., 178 str.).
  9. Bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme metu atsakovas savo priešieškinio reikalavimą grindė tokiomis faktinėmis aplinkybėmis: jog buvo trečiojo asmens R. G. nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ patalpose ir pasiskolino 700,00 Eur, kad pasiskolindamas 700,00 Eur jis pasirašinėjo dokumentus; atsakovas neigia, kad pinigus skolinosi iš ieškovo R. P., taip pat ginčija pinigų pasiskolinimo laiką. Ieškovas gi nurodė, jog 2014 m. spalio mėn. pradžioje NTA „Jauki pastogė“ savininkas A. G. jam pasiūlė paskolinti pinigų žmogui, kuriam tų pinigų reikia, ir, kadangi ieškovas turėjo pinigų eurais, jis sutiko skolinti eurais; atvykęs nurodytu laiku į agentūrą, ieškovas susitarė su A. G. pristatytu atsakovu bei pasirašė paskolos sutartį dėl 3000,00 Eur paskolos, atsakovas šiuos visus pinigus gavo, atsakovas paaiškino ieškovui, jog vyksta keliems mėnesiams į užsienį uždarbiauti ir grįžęs į Lietuvą grąžins pasiskolintus 3000,00 Eur, nurodė, jog turi nekilnojamojo turto, jokių abejonių dėl to, jog atsakovas suvokė, kas vyksta ir ką pasirašo, ieškovui nekilo, atsakovas nebuvo išgėręs, prieš pasirašydami sutartį ieškovas ir atsakovas sutartį perskaitė ir tik po to pasirašė. Šias ieškovo nurodytas aplinkybes posėdžio metu pirmosios instancijos teisme metu patvirtino trečiasis asmuo A. G., teismo posėdžio metu apklausti liudytoja Ž. K., A. K., iš dalies ir trečiasis asmuo R. G..
  10. Atsakovas teigia, jog teismas turėjo kritiškai vertinti Ž. K. parodymus, nes ji yra nekilnojamojo turto agentūros „Jauki pastogė“ darbuotoja, o A. K., duodamas parodymus, painiojosi. Kolegija pažymi, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šių liudytojų parodymus. Iš esmės atsakovo gynybinė pozicija yra grindžiama tik paties atsakovo paaiškinimais, kurie prieštarauja ieškovo nurodomoms ir liudytojų patvirtintoms sutarties sudarymo aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas R. P., tretieji asmenys R. G., A. G., liudytojai Ž. K., A. K. yra suinteresuoti, todėl nurodo melagingas aplinkybes, tuo tarpu atsakovo pozicija grindžiama tik netiesioginių įrodymų pagrindu padarytomis prielaidomis. Vien tas faktas, jog Ž. K. yra įmonės, kuriai vadovauja trečiasis asmuo, darbuotoja savaime nereiškia jos suinteresuotumo bylos baigtimi, tuo labiau, jog šioje byloje trečiajam asmeniui nėra reiškiamas joks reikalavimas. Liudytojai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl nesant jokių akivaizdžiai priešingų kitų asmenų parodymų, nėra pagrindo abejoti jų parodymų teisingumu.
  11. Atsakovas teigia, jog sutarties pasirašyti negalėjo, nes gydėsi. Į bylą pateiktas 2015-10-28 Medicinos dokumentų išrašas, iš kurio matyti, jog atsakovas laikotarpiais nuo 2010-07-18 iki 2010-07-20, nuo 2014-01-17 iki 2014-01-31, nuo 2014-09-27 iki 2014-10-01 gydėsi. Paskolos sutartis pasirašyta 2014-10-02, taigi ne gydymosi laikotarpiu. Taip pat šis įrodymas nepatvirtina ir atsakovo teigiamo fakto, jog sutarties pasirašymo metu jis buvo girtas, nesuprato kas vyksta, sutarties neskaitė ir jos nesuprato. Akivaizdu, jog atsakovas buvo priklausomas nuo alkoholio, tačiau tai savaime nereiškia, jog sutarties pasirašymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tuo labiau, kad atsakovas teigia, jog jis pasiskolino 700 Eur iš A. G., taigi suvokė sudarantis paskolos sutartį, pagal kurią turės skolą grąžinti. Be to, jeigu, kaip teigia atsakovas, paskolos sutartis buvo pasirašyta 2015-06-02, iš pažymos apie asmens įdarbinimus laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2015-09-30 matyti, jog tuo metu jis buvo dirbantis asmuo (dirbo UAB ( - )), nuo 2015-07-17 pasirašė darbo sutartį su ( - ) (b. l. 20-21, 26), vadinasi, dalyvavo civiliniuose teisiniuose ir darbiniuose santykiuose, pasirašinėjo sutartis, duomenų, kad būtų pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu, byloje nėra. Todėl atmestina kaip neįrodyta atsakovo teigiama aplinkybė, kad sutarties pasirašymo metu jis nesuvokė savo veiksmų.
  12. Atsakovas teigia, jog ieškovas sukčiauja ir pateikė fiktyvią sutartį, tačiau bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, jog būtų ėmęsis kokių nors veiksmų, siekdamas užkirsti kelią tokiam sukčiavimui, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl dėl galimo ieškovo sukčiavimo, sutarties klastojimo įstatymų nustatyta tvarka neinicijavo ikiteisminio tyrimo. Pažymėtina, jog iš esmės atsakovas pripažįsta, jog pasirašė ant abiejų sutarčių: tiek paskolos sutarties, tiek dvišalės sutarties. Pakankamų įrodymų, kurie leistų teigti, jog pasirašant šias sutartis, egzistavo valios trūkumai, atsakovas buvo apgautas ar iš esmės suklydo, nepateikta.
  13. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovas įrodinėja, jog žodžius „Tris tūkstančius eurų gavau“ jis rašė ant visiškai kitos sutarties ir visai kitu laiku, t. y. ant 2015-05-07 Dvišalės sutarties, ir kad nurodyta 2015-05-07 Dvišalė sutartis taip pat yra neteisėta, tačiau įstatymų nustatyta tvarka jos neginčija. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog į bylą pateiktų įrodymų pagrindu, taip pat įvertinus sutarties šalių tikrąją valią bei jų ketinimus, sutarties sudarymo tikslą, šalių elgesį po sutarties sudarymo, labiau tikėtina, kad sutartis yra pasirašyta ieškovo ir atsakovo 2014-10-02, sutartyje nurodytą pinigą sumą 3000,00 Eur ieškovas perdavė atsakovui ir atsakovas šiuos pinigus gavo.
  14. Atsakovas teigia, jog tiek paskolos, tiek dvišalė sutartys pasirašytos vienu metu. Teismui paskyrus ekspertizę byloje, Lietuvos teismo ekspertizės centras 2016-06-03 pateikė Ekspertizės aktą Nr. 11-691(16), 11-1039(16), kurio išvadose teigiama, jog nustatyti, ar sutartyse įrašai padaryti vienu metu neįmanoma; didelė tikimybė, kad 2014-10-02 Paskolos sutarties įrašai „Tris tūkstanšius eurų gavaų“, „A. U.“ ir 2015-05-07 Dvišalės sutarties įrašo dalis „Tris tūkstančius euru g“ yra parašyti tuo pačiu rašikliu. Tačiau atsižvelgiant į išvados tikėtinumą bei tai, kad ekspertai negalėjo nustatyti, ar įrašai padaryti vienu metu, vien tas faktas, jog sutartys galbūt pasirašytos tuo pačiu rašikliu, savaime neįrodo, jog jos pasirašytos vienu metu.
  15. Atsakovas, kaip savo versiją patvirtinantį faktą, nurodo ir tai, jog sutarties valiuta yra eurai, nors tuo metu Lietuvoje dar buvo naudojami litai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tai nesudaro pagrindo pripažinti sutartį negaliojančia, nes šalys yra laisvos susitarti dėl sutarties valiutos; taip pat nenustatyta, jog sutarties sudarymo momentu būtų pažeista jos sudarymo forma.
  16. Atsakovui pagrįstų įtarimų kelia ieškovo pozicija: ieškovas atsakovo nepažinojo, nesidomėjo jo turtine padėtimi, posėdžio metu paaiškino, kad pinigus skolino kaip ir A. G., suėjus paskolos grąžinimo terminui kreipėsi ne į šį atsakovą, o į šį asmenį. Neįtikėtina, kad ieškovas nepažįstamam girtuokliui skolintų 3000 Eur be jokių palūkanų 2 mėnesių laikotarpiui. Be to, pasak atsakovo, teismas nevertino ir trečiojo asmens A. G. vaidmens šioje pinigų skolinimo istorijoje: A. G. nėra artimas atsakovo draugas ar pažįstamas, kuris galėtų tarpininkauti ir prašyti R. P. paskolinti be jokių palūkanų girtuokliaujančiam asmeniui tokią didelę pinigų sumą. Atsakovo nuomone, sutarčių pasirašymas buvo kruopščiai suplanuotas ieškovo ir trečiųjų asmenų. Visgi iš esmės atsakovas nepaneigė pačios sutarties sudarymo fakto, tuo tarpu ieškovo ir trečiojo asmens veiksmų motyvai šiuo atveju negali būti vertinami kaip apgaulę įrodantis veiksnys, nes atsakovas neįrodė, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, be to, šalys yra laisvos dalyvauti civiliniuose santykiuose ir sudaryti sutartis. Kita vertus, atsakovas pats nurodo, jog trečiajam asmeniu A. G. buvo žinoma atsakovo situacija, trečiasis asmuo per savo vadovaujamą agentūrą padėjo jam parduoti 2 kambarių butą ir nusipirkti kambarį bendrabutyje, nurodo, jog būtent iš A. G. jis skolinosi 700 Eur, tačiau šiomis aplinkybėmis trečiojo asmens veiksmų motyvai atsakovui nesukėlė jokių dvejonių.
  17. Kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog prijungtos civilinės bylos Nr. e2-2095-796/2015 duomenys ar tas faktas, jog teismuose nagrinėjamos analogiškos civilinės bylos, nepaneigia teismo nustatytų aplinkybių ir išvadų.
  18. Nors atsakovas teigia, kad sutartis buvo sudaryta jį suklaidinus iš esmės, taip pat dėl apgaulės, tačiau šių aplinkybių neįrodė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priešieškinį atmetė. Kita vertus, kolegija pažymi, jog atsakovas pats pripažįsta pasiskolinęs ir gavęs 700 Eur, tačiau reiškia reikalavimą visą sutartį pripažinti nesudaryta.
  19. Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  20. Ieškovo atstovė 2017-01-02 pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pridėjo prie prašymo išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Kadangi byla išnagrinėta 2016-12-22, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas pagrindžiantys įrodymai pateikti jau išnagrinėjus bylą iš esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Ieškovo atstovė nurodo, jog negalėjo išlaidas pagrindžiančių dokumentų pateikti anksčiau dėl EPP sistemos trikdžių, tačiau nepateikia jokių to įrodymų. Be to, ji turėjo galimybę išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti kitais būdais, tuo labiau, kad bylos nagrinėjimo data buvo paskirta dar 2016-11-04 nutartimi, taigi laiko pateikti dokumentus buvo pakankamai. Ieškovo atstovė neįrodė esant svarbių priežasčių, kodėl dokumentai pateikti pavėluotai, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kaip pateiktas pavėluotai, atmestinas (CPK 98 str. 1 d.).

10Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai