Byla 3K-3-73/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Vinco Versecko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Minduvos statyba“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Minduvos statyba“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovo priešinį ieškinį ieškovei dėl nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje keliami sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (netesybų) ir sutarties neįvykdymo teisinių padarinių klausimai. 2006 m. gegužės 2 d. šalių sudaryta rangos sutartimi atsakovas (rangovas) įsipareigojo savo rizika atlikti namo pamatų, rąstinių sienų ir stogo statybą ir gautą rezultatą perduoti ieškovei (užsakovei), visus statybos darbus atlikti iki 2006 m. spalio 31 d. (kai statybos darbai pradedami 2006 m. gegužės 6 d.); ieškovė įsipareigojo sumokėti avansą, vėliau darbą priimti ir atsiskaityti. Prie sutarties buvo pridėtas atliekamų darbų grafikas ir jų apmokėjimas pagal etapus. Ieškovė, vykdydama sutartį, pervedė į atsakovo sąskaitą iš anksto sutartą 50 000 Lt mokėjimą; atsakovas pamatų montavimo darbus atliko vėliau nei buvo nustatyta sutartyje; ieškovė už pamatų montavimo darbus sumokėjo 63 873,40 Lt, taip pat pervedė už atsakovo teritorijoje surinktą namo rąstinę dalį 100 000 Lt, nors sutartimi buvo sutarta šiuo etapu sumokėti 159 874 Lt. Atsakovas, motyvuodamas ieškovės atsisakymu sumokėti likusią sutartos pinigų sumos dalį, 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu rangos sutartį vienašališkai nutraukė. Ieškovė, nesutikdama su sutarties nutraukimu atsakovo nurodytais pagrindais, pareiškė pretenziją ir pareikalavo grąžinti visą sumokėtą 213 873,40 Lt sumą bei raštu nustatė terminą vykdymo darbams pagal sutartį pradėti. Atsakovui nepradėjus jų vykdyti, ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį.

5Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Minduvos statyba“ 314 329,34 Lt žalos atlyginimo, nes ją patyrė dėl atsakovo kaltės – nekokybiškai atlikti darbai, pažeisti darbų atlikimo terminai ir dėl to prarasta galimybė įkeisti gyvenamąjį namą kredito unijai ir gauti 500 000 Lt ilgalaikę paskolą. Kadangi rangos sutartyje nustatyta kaina šiuo metu ieškovė jau negalėtų pasistatyti namo, tai, jos nuomone, atsakovas turi atlyginti ne tik patirtą 213 873 Lt tiesioginę žalą, bet ir sutarties sudarymo metu ir dabar esančios kainos skirtumą (80 455 Lt) bei su pamatų daliniu demontavimu ir atstatymu pagal sutartus matmenis susijusias išlaidas (20 000 Lt).

6Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 92 387,20 Lt nuostolių atlyginimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (nepateikė statybos leidimo ir statybos projekto, nepasirašė atliktų darbų perdavimo-priėmimo akto, delsė apmokėti bei nevisiškai atsiskaitė už atliktus darbus). Šie padaryti sutarties pažeidimai, atsakovo teigimu, laikytini esminiais, todėl pripažintina, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė buvo įsipareigojusi parengti namo statybos projektą bei gauti statybos leidimą iki 2006 m. birželio 1 d., tačiau nustatytu terminu, taip pat ir vėliau jo nepateikė; atsakovas paruošė medieną ir sukirto namo rąstines sienas bei sustatė jas įmonės ceche. Atsakovas teigia, kad dėl ieškovės delsimo pateikti statybos leidimą negalėjo baigti ir perduoti ieškovei darbų, priimti naujų užsakymų ir gauti pajamų, nes surinkta namo rąstinė dalis įmonės ceche užėmė trečdalį cecho patalpų. Atsakovas, siekdamas išvengti nuostolių didėjimo, sutiko pradėti namo pamatų įrengimą be statybos leidimo ir juos baigė 2006 m. spalio 31 d. Atsakovas nurodė, kad dėl ieškovės kaltės patyrė 15 852,20 Lt tiesioginių nuostolių (rąstinės dalies išrinkimo-surinkimo darbai, pervežimas) ir neteko 176 528 Lt pajamų (namo rąstinės dalies priverstinis saugojimas ceche, negalėjimas priimti naujų užsakymų). Atsakovas sutiko ieškovei grąžinti 100 000 Lt, todėl iš viso jam priteistina 92 387,20 Lt nuostolių.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovo 100 000 Lt. Teismas šalių teisiniams santykiams taikė vartojimo rangą reguliuojančias CK normas, nes sutartis buvo sudaryta ieškovės, kaip fizinio asmens, ir atsakovo - juridinio asmens; susitarta dėl gyvenamojo namo ieškovės ir jos šeimos narių buitiniams asmeniniams poreikiams tenkinti statybos. Teismas nustatė, kad ieškovė pervedė atsakovui 50 000 Lt išankstinę įmoką sutartyje nustatytu terminu, tačiau vėliau abi sutarties šalys nesilaikė sudaryto grafiko. Kadangi ieškovė, nereikšdama jokių pretenzijų, už pamatų betonavimą sumokėjo per dvi dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo, teismas padarė išvadą, kad atlikti darbai ją tenkino. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis vėlavo padaryti pamatus dėl to, jog ieškovė nepateikė namo projekto ir statybos leidimo, nurodydamas, kad sutartyje nebuvo numatytos tokios ieškovės pareigos. Teismo nuomone, labiau tikėtina vėlavimo priežastis buvo atsakovo užimtumas ar kitos nuo jo paties priklausiusios priežastys. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepasinaudojo sutarties 4.2 punkte nustatyta galimybe sutartį nutraukti rangovui nepradėjus darbų iki 2006 m. liepos 31 d. Abiejų šalių veiksmai rodo, kad sutartis, nepaisant pradelstų terminų, nebuvo nutraukta.

9Teismas paaiškino, kad prie sutarties sudarytame grafike buvo nustatyti avanso, atskirų darbų atlikimo ir apmokėjimo etapai, t. y. darbai turėjo būti apmokėti juos atlikus pagal tą patį grafiką. Pagal šalių sudarytą grafiką buvo susitarta, kad, atsakovui sukirtus namo rąstinę dalį savo teritorijoje, ieškovė sumoka 159 874 Lt; į šią sumą avansas neįskaitomas. Raštišką pranešimą dėl sutarties vykdymo – 159 874 Lt už rąstinę namo dalį sumokėjimo – atsakovas išsiuntė ieškovei 2007 m. kovo 27 d., tačiau ji 2007 m. gegužės 15 d. pervedė tik dalį šios sumos (100 000 Lt). Teismas nustatė, kad apie sutarties nutraukimą ir kito pirkėjo sukirstam namui paieškas atsakovas informavo ieškovę 2007 m. rugpjūčio 29 d; ieškovė 2007 m. rugsėjo 24 d. pareiškė pretenziją, todėl atsakovas 2007 m. spalio 8 d. dar kartą nustatė trisdešimties dienų terminą prievolei pagal sutartį įvykdyti ir nurodė, jog suėjus šiam terminui sutartį nutrauks ir reikalaus 97 786,60 Lt nuostolių atlyginimo; ieškovė, atsakydama į šią pretenziją, pareikalavo atsakovo sutartį įvykdyti ir perspėjo, kad, neįvykdžius sutarties per trisdešimt dienų, nutrauks ją ir reikalaus sumokėtos sumos. Teismo įsitikinimu, ieškovė, atsisakydama sumokėti už atliktus darbus, elgėsi neatsakingai, tačiau atsakovas taip pat pažeidė sutartyje nustatytus terminus darbams atlikti, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, taip didindamas nuostolius. Teismas laikė, kad neįrodyta, jog atsakovas realiai negavo pajamų dėl užimtų gamybinių patalpų, ir realiais nuostoliais pripažino namo išrinkimo ir perkėlimo išlaidas

10(15 859,20 Lt). Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai sutartu laiku nesumokėjus už atliktą darbą, tai pagal sutarties nuostatas sumokėtas avansas (50 000 Lt) jai negrąžintinas. Dėl to teismas atsakovo šią priešieškinio dalį tenkino, o ieškinio atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovui lieka suma, sumokėta už pamatus, todėl tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei už namo rąstinę dalį sumokėtus 100 000 Lt.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi tenkino dalį ieškovės apeliacinio skundo, pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą – padidino iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną sumą 34 140,80 Lt už sumokėtus statybos darbus, nustatė, kad bendra ieškovei iš atsakovo priteistina suma yra

12134 140,80 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šalių teisiniams santykiams taikytinos vartojimo rangą reglamentuojančios CK normos, kartu pažymėjo, kad šalių santykiams taikytinos ir statybos rangą reglamentuojančios normos. Pagal turinį vertindama šalių sudarytą rangos sutartį, kolegija laikė, kad tai yra savarankiškas dviejų lygiaverčių subjektų suderintą valią išreiškiantis susitarimas, kuriame yra aptartos individualios sąlygos dėl šalių teisių ir pareigų apimties. Šalių sudarytoje rangos sutartyje buvo nustatytas tiek darbų pradžios, tiek pabaigos momentas, atskirų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos terminai. Kolegija pažymėjo, kad šalys aptarė terminuotos sąlygos nulemtą galutinį darbo atlikimo terminą, t. y. darbai turėjo būti atlikti iki 2006 m. spalio 31 d., esant projektui ir statybos leidimui iki 2006 m. birželio 1 d. Kadangi byloje nustatyta, kad nei iki nurodytos datos, nei vėliau statybos leidimas nebuvo gautas, tai kolegija pažymėjo, kad nė viena šalis negali remtis aplinkybe, kad dėl kitos šalies kaltės yra pažeistas tarpinis ar galutinis sutarties įvykdymo terminas. Dėl to kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abi sutarties šalys neteikė svarbos sutartyje nustatytam darbų atlikimo grafikui. Kolegija nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog sutartimi buvo įpareigojusi atsakovą statytojo vardu rūpintis statybos projektu ir statybos leidimo išdavimu.

13Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo ne visą sutartyje nustatytą sumą už faktiškai atliktą darbą – namo sukirtimą atsakovo teritorijoje, nesumokėjo ir per papildomai nustatytą terminą, todėl kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, nesumokėjus visos sumos už atliktą darbą. Kolegija laikė pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pagal rangos sutarties priede esantį grafiką šalys susitarė, kad darbai bus atliekami tam tikrais etapais, už kiekvieną atliktų darbų etapą bus atsiskaitoma dalinėmis įmokomis, ir pažymėjo, kad tokia išvada darytina ir iš sutarties priedo, ir iš sutarties. Už namo rąstinės dalies pagaminimą atsakovo teritorijoje ieškovė turėjo sumokėti 159 874 Lt. Kolegija laikė nepagrįstu ieškovės teiginį, kad sumokėtas avansas turi būti įskaičiuotas į namo rąstinės dalies pagaminimo darbų kainą. Avansas yra galutinės visos darbų kainos sudedamoji dalis, todėl ieškovė nepagrįstai teigė, kad sumokėtas avansas (50 000 Lt) ir pervesti 100 000 Lt tik nežymiai skiriasi nuo privalomos mokėti 159 874 Lt sumos. Namo rąstinė dalis liko atsakovui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 100 000 Lt, o realiais atsakovo nuostoliais pripažino pirmosios instancijos teismo nustatytas namelio išrinkimo ir perkėlimo išlaidas (15 859,20 Lt). Tačiau kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog avanso paskirtis yra rangovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas, ir nustatęs, kad dėl ieškovės padaryto sutarties sąlygų pažeidimo, lėmusio ir jos nutraukimą, atsakovas realiai patyrė 15 859,20 Lt nuostolių, turėjo pagrindą įskaityti šiuos nuostolius į avanso sumą. Dėl to teismas turėjo ieškovei grąžinti tą avanso dalį (34 140,80 Lt), kuri viršija atsakovo patirtų nuostolių sumą.

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Minduvos statyba“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

161) dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, siekiant nukentėjusiajai šaliai atlyginti nuostolius, netesybos atlieka kompensuojamąją funkciją. Sutartimi šalys nustatė, kad užsakovui nepagrįstai atsisakius priimti atliktą darbą, už jį sumokėti, išankstinė įmoka negrąžinama, o sutarties objektas lieka rangovui. Taigi pagal CK 6.70 ir 6.71 straipsnio 1 dalies nuostatas avansas turėjo būti aiškinamas kaip aptartos netesybos rangovui. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad avanso dalis (34 140,80 Lt), viršijanti atsakovo patirtų nuostolių sumą, turi būti grąžinta ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CK 6.193 straipsnio normą ir atsižvelgdamas tik į žodžio ,,avansas“ reikšmę, netinkamai aiškino tikruosius šalių ketinimus. Avansas atlieka ne tik mokėjimo, bet ir prievolės užtikrinimo funkciją. Kasatorius teigia, kad sutarties sąlyga dėl avanso, kaip netesybų, sandorio pažeidimo atveju buvo šalių derybų ir laisvos valios rezultatas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 1.2, 6.156 straipsniuose nustatytus civilinių santykių ir sutarties laisvės principus, leidžiančius šalims susitarti dėl netesybų;

172) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių argumentų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl avanso kaip netesybų priteisimo, nenurodė teisės normų, kuriomis remdamasis padidino ieškovei priteistiną sumą. Kasatorius teigia, kad teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, todėl pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies normą;

183) dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš ieškovės galėjo būti priteisti tik atsakovo įrodyti realūs nuostoliai, nepriteisiant sutartinių netesybų, padaryta nesivadovaujant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje

19J. N. v. T. M. (T. M.), V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007. Šioje nutartyje kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.73 straipsnio 1 dalyje ir 6.258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas nesudaro teisinio pagrindo mažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių dydžio.

20Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė D. R. prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

211) dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai avansą vertino kaip išankstinę įmoką, įskaitomą į būsimas įmokas, ir grąžino tą jo dalį, kuri viršija atsakovo patirtų nuostolių dydį. Ieškovės nuomone, avansas atlieka išankstinio mokėjimo, o ne sutartinių netesybų funkciją. Ieškovė taip pat pateikia argumentus, kad nesutinka teismo patvirtintais atsakovo nuostoliais, ir nurodo, jog šie nuostoliai atsirado dėl paties atsakovo kaltės, nes, būdamas stipresnė statybų verslu užsiimanti šalis, liedamas pamatus ir sukirsdamas namo rąstinę dalį ieškovei neturint statybos leidimo, elgėsi neapdairiai;

222) dėl proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovė nesutinka su kasatoriaus argumentu, kad teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies normas, ir nurodo, jog nutartyje yra nurodyti argumentai ir motyvai dėl faktiškai atliktų darbų priėmimo, kainos, mokėjimo prievolės;

233) dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Ieškovė teigia, kad skiriasi kasaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. N. v. T. M. (T. M.), V. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007, ir šioje byloje nagrinėjamos aplinkybės, todėl nurodyta kasaciniame skunde nutartis neturi precedento reikšmės nagrinėjamoje byloje.

24Kasaciniu skundu ieškovė D. R. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutarties dalį ir padidinti iki 50 000 Lt iš atsakovo ieškovės naudai priteistiną sumą už apmokėtus statybos rangos darbus bei nustatyti, kad bendra ieškovei iš atsakovo priteista suma už statybos rangos darbus yra 150 000 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

25Apeliacinės instancijos teismas, teisingai išaiškinęs avansinės įmokos pagal sutarties sąlygas prasmę, grąžino ieškovei pagal sutartį sumokėtą avansą, išskaičiuodamas iš šios sumos atsakovo patirtus nuostolius. Kasatorė nesutinka su teismo nustatytais atsakovo nuostoliais ir nurodo, kad teismai neatskleidė bylos esmės dėl atsakovo realiai patirtų nuostolių pagrįstumo. Kasatorė pažymi, kad byloje yra atsakovo pateikta sąmata dėl patirtų nuostolių, tačiau ji nepatvirtina, kad šių atsirado sukertant, surenkant, išrenkant ir pervežant būtent kasatorės namą, nenurodyta, kokią naudą atsakovas gavo, pardavęs kasatorei sukirstą namą. Kasatorė teigia, kad šių nuostolių atsirado būtent dėl atsakovo kaltės, nes jis elgėsi neapdairiai, todėl CK 6.248 straipsnio 4 dalies pagrindu kasatorei turėtų būti grąžinta visa avanso suma.

26Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo patirtų nuostolių paremta atsakovo pateiktais skaičiavimais, tačiau teismas nesiaiškino šių nuostolių realumo, t. y. teismas netinkamai atskleidė bylos esmę dėl nuostolių priteisimo ir pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies, 331 straipsnio 4 dalies nuostatas.

27Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį. Atsiliepime nurodama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, todėl avansinė įmoka turi būti paliekama atsakovui kaip netesybos. Atsakovas atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartyje esančiu išaiškinimu ir nurodo, kad kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių, jam priteistina didesnioji suma, kuri apima mažesnę. Apeliacinės instancijos teismas neargumentuotai nurodė dėl nuostolių įskaičiavimo į avansinę įmoką ir neatsižvelgė į šalių sudarytos sutarties sąlygą, kurioje buvo nustatyti minimalūs nuostoliai (netesybos). Tokia sutarties sąlyga buvo sudaryta laisva šalių valia, nepažeidžiant šalių lygiateisiškumo principo. Atsakovas nurodo, kad pateikė į bylą įrodymus dėl jo realių patirtų nuostolių.

28Teisėjų kolegija

konstatuoja:

29IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

30Dėl netesybas reglamentuojančių teisės normų aiškinimo

31Byloje nustatyta, kad kasatorė – ieškovė D. R., vykdydama šalių 2006 m. gegužės 2 d. sudarytą rangos sutartį, iš anksto pervedė į kasatoriaus – atsakovo UAB ,, Minduvos statyba“ sąskaitą 50 000 Lt, kurie pagal sutartį turėjo būti įskaityti į darbų apmokėjimą juos užbaigus. Sutarties 4.6 punkte šalys nustatė, kad, ieškovei nepagrįstai atsisakius priimti atliktą darbą, sumokėti už jį, taip pat vienasmeniškai nutraukus šią sutartį, avansinė įmoka negrąžinama. Teismai, nustatę, kad rangos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, pripažino, kad šiuo atveju avanso paskirtis yra rangovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas, tačiau šią aplinkybę teisiškai kvalifikavo nevienodai. Pirmosios instancijos teismas į 50 000 Lt avansinę įmoką įskaitė atsakovo patirtus dėl rangos sutarties nutraukimo nuostolius ir visą avansą paliko atsakovui, o apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą atsakovo patirtus nuostolius įskaityti į gauto avanso sumą, nurodė, kad likusi, atskaičius atsakovo nuostolius, avanso suma turi būti grąžinama ieškovei ir dėl to keitė pirmosios instancijos teismo sprendimą.

32Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Rangos sutarties šalių nuožiūra nustatyta sąlyga, kad ieškovei, nepagrįstai atsisakius priimti darbą, už jį sumokėti, taip pat vienpusiškai nutraukus sutartį, avansinė įmoka negrąžinama, o sutarties objektas lieka rangovui, neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Ši sutarties sąlyga reiškia, kad, nustačius joje išvardytus ieškovės veiksmus, avansinė įmoka lieka atsakovui (rangovui), ieškovei negrąžinama. Taigi sutartyje nustatytas ir ieškovės sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už rangos sutarties darbus funkciją ir turėjo būti įskaičiuota į darbų kainą rangovui įvykdžius sutartį. Antra – atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovė pažeistų sutartį 4.6 punkte nurodytais veiksmais. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo – atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo-atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje

33J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-305/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kaduva“ v. UAB ,,Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010; kt.)

34Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė mokėti už rangovo faktiškai atliktus darbus; rangos sutartis neteisėtai vienašališkai nutraukta ieškovės valia dėl atsakovo kaltės, t. y. teismas nustatė šalių sudarytos rangos sutarties 4.6 punkte nurodytas priežastis, kurioms esant ieškovei sumokėtas avansas negrąžinamas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė netesybas reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktikos išaiškinimus, nes, nustatydamas, jog avansas yra tik įrodytų (nustatytų) atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimas ir avanso suma, atskaičius iš jos atsakovo patirtų nuostolių sumą, grąžintina ieškovei, klaidingai aiškino šalių sutartą avanso paskirtį, šalių atsiskaitymo nutraukus sutartį dėl ieškovės kaltės teisinius santykius ir dėl to nepagrįstai pripažino, kad iš avansinės įmokos gali ir turi būti išskaityti tik atsakovo įrodyti nuostoliai.

35Dėl netesybų dydžio ir jų sumažinimo

36CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnėmis už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, ne kartą yra nurodęs, kad kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertinamos atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir pan.), vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje nustatytais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei siekiant nepažeisti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-305/2007; 2007 m. kovo 5d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma,,Forthmill Limited“ v. UAB ,,Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; kt.). Šių netesybų vertinimo kriterijai taikomi sprendžiant tiek baudos, tiek delspinigių forma sutartų netesybų dydį. Teismas turi teisę ir pareigą pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalį ir 6.258 straipsnio 3 dalį kontroliuoti, ar nustatytos netesybos nėra neprotingai didelės ir nesudaro pagrindo vienai šaliai nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, tiek šalies prašymu, šiai manant, kad sutartimi nustatytos netesybos aiškiai neprotingos ir pažeidžia jos teisėtus interesus.

37Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis yra vartojimo rangos sutartis, nes rangovas, kuris verčiasi rangos sutartimi prisiimtais darbais, įsipareigojo ieškovei kaip fiziniam asmeniui pastatyti namą jos šeimos buitiniams poreikiams tenkinti, o ieškovė – darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.672 straipsnis). Taip kvalifikavęs sutartį, pirmosios instancijos teismas įgijo pareigą būti aktyvus ir, be kita ko, savo iniciatyva (ex officio) pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytą sąžiningumo kriterijų įvertinti šalių sutarties sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti ir svarstyti, ar sutartyje nustatytos netesybos nėra aiškiai per didelės, nepriklausomai nuo to, kad ieškovė savo atsikirtime į atsakovo priešinį ieškinį šių argumentų nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Vigysta“ v. V. L., bylos Nr. 3K-3-502/2009), tačiau netyrė, nesvarstė ir sprendime nepasisakė dėl netesybų dydžio.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių 2006 m. gegužės 2d. sudarytos vartojimo rangos sutarties kaina, įskaitant PVM, yra 389 735 Lt. Atsakovo galimų nuostolių atlyginimą, ieškovei nepagrįstai atsisakant sumokėti už darbą ar nepagrįstai vienašališkai nutraukiant sutartį, šalys užtikrino

3950 000 Lt netesybomis baudos forma. Netesybos už sutarties pažeidimą nustatytos tik ieškovei. Atsakovui už sutarties pažeidimą sutartimi nenustatyta netesybų baudos forma. Vertindama aptartas byloje nustatytas aplinkybes ir sutarties kainos bei netesybų dydžių santykį (netesybos sudaro daugiau kaip 1/8 dalį sutarties kainos), teisėjų kolegija sprendžia, kad sutartimi ieškovei nustatytos netesybos yra aiškiai per didelės ir sudaro pagrindą atsakovui nepelnytai praturtėti ieškovės sąskaita.

40Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 50 000 Lt netesybų (palikdamas atsakovui sumokėtą avansą), realiais atsakovo nuostoliais dėl sutarties nutraukimo pripažino

4115 859,20 Lt – tiek kainavo ieškovei pagaminto namo išrinkimas atsakovo teritorijoje ir perkėlimas į kitą vietą. Teisėjų kolegija, iš dalies sutikdama su ieškovės atsikirtimo į atsakovo kasacinį skundą ir jos kasacinio skundo argumentais, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai neanalizavo atsakovo patirtų nuostolių dydžio, ir, juo nustatydamas, rėmėsi tik atsakovo pateikta sąmata, kurioje nedetalizuotai nurodyta namo sienų išrinkimo, transportavimo ir surinkimo kitoje vietoje kaina. Atsakovas nenurodė, kad dėl sutarties nutraukimo turėjo daugiau tiesioginių nuostolių, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog, išsamiai tiriant įrodymus dėl realių atsakovo patirtų nuostolių, pirmosios instancijos teismo nustatyta suma galėtų mažėti, tačiau bet kuriuo atveju nebūtų didesnė negu nustatyta. Dėl to teisėjų kolegija nurodo, kad yra pagrindas pagal byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes išspręsti netesybų mažinimo klausimą negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo žemesnės instancijos teismui, ir, vertindama aptartas aplinkybes dėl šalių sutartinių teisinių santykių pobūdžio, vienašališko ieškovei netesybų nustatymo, sutarties kainos ir netesybų dydžių santykio, atsakovo galimų nuostolių dydžio, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą mažinti šalių sutartyje nurodytas netesybas iki 15 850,20 Lt. Tokia patirtų netesybų suma, teisėjų kolegijos nuomone, užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

42Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino netesybas reglamentuojančias teisės normas ir neteisingai jas taikė šalių teisiniams santykiams. Tačiau teisėjų kolegija, nustatydama sumažintų netesybų sumą, kuri yra tokia pati kaip priteista (palikta atsakovui) Lietuvos apeliacinio teismo kitais motyvais, šioje nutartyje aptartais ir paneigtais, apeliacinės instancijos teismo rezoliucinę dalį palieka nepakeistą.

43Dėl bylinėjimosi išlaidų ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

44Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 42,20 Lt su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje nekeičiamas, ir į tai, kad kasacinį procesą šioje byloje inicijavo abi bylos šalys, ši suma priteistina valstybei iš abiejų kasatorių po lygiai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis).

45Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2010 m. vasario 4 d. nutartimi ieškovei D. R. buvo atidėtas 475,77 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Netenkinus jos kasacinio skundo, nesumokėtas žyminis mokestis priteistinas iš ieškovės.

46

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

48

49Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

50Priteisti iš ieškovės D. R. (a. k. ( - ) ir atsakovo UAB ,,Minduvos statyba“ (j. a. k. 167615717) į valstybės biudžetą po 21,10 Lt (dvidešimt vieną litą 10 ct) bylinėjimosi išlaidų.

51Priteisti iš ieškovės D. R. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 475,77 Lt (keturis šimtus septyniasdešimt septynis Lt 77 ct) nesumokėto žyminio mokesčio.

52Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje keliami sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo (netesybų)... 5. Ieškovė prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „Minduvos statyba“ 314... 6. Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 92 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas 9. Teismas paaiškino, kad prie sutarties sudarytame grafike buvo nustatyti... 10. (15 859,20 Lt). Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009... 12. 134 140,80 Lt; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su... 13. Teismas nustatė, kad ieškovė sumokėjo ne visą sutartyje nustatytą sumą... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu atsakovas UAB ,,Minduvos statyba“ prašo panaikinti Lietuvos... 16. 1) dėl netesybas reglamentuojančių... 17. 2) dėl proceso teisės normų... 18. 3) dėl nukrypimo nuo Lietuvos... 19. J. N. v. T. M. (T. M.), V. M., bylos... 20. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovė D. R. prašo atsakovo kasacinį... 21. 1) dėl netesybas reglamentuojančių... 22. 2) dėl proceso teisės normų... 23. 3) dėl nukrypimo nuo Lietuvos... 24. Kasaciniu skundu ieškovė D. R. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009... 25. Apeliacinės instancijos teismas, teisingai išaiškinęs avansinės įmokos... 26. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo patirtų nuostolių... 27. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą... 28. Teisėjų kolegija... 29. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai ... 30. Dėl netesybas reglamentuojančių... 31. Byloje nustatyta, kad kasatorė – ieškovė D. R., vykdydama šalių 2006 m.... 32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindinis civilinių teisinių santykių... 33. J. N. v. T. M., bylos Nr.... 34. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepagrįstai atsisakė... 35. Dėl netesybų dydžio ir jų... 36. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per... 37. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalių sudaryta sutartis yra... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių 2006 m. gegužės 2d. sudarytos... 39. 50 000 Lt netesybomis baudos forma. Netesybos už sutarties pažeidimą... 40. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovui 50 000 Lt netesybų... 41. 15 859,20 Lt – tiek kainavo ieškovei pagaminto namo išrinkimas atsakovo... 42. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad tiek... 43. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir... 44. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. pažymą apie... 45. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 46. ... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. ... 49. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009... 50. Priteisti iš ieškovės D. R. (a. k. ( - ) ir atsakovo UAB ,,Minduvos... 51. Priteisti iš ieškovės D. R. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 475,77 Lt... 52. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...