Byla 2-442-769/2014
Dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos išieškojimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, dalyvaujant ieškovei A. Š., atsakovės atstovams: advokatui V. R. ir V. G. ( V. G.), viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovei J. G., institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, dėl tarpininkavimo mokesčio ir baudos išieškojimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2013-05-18 pavedimo sutartyje numatytą 6000 litų tarpininkavimo mokestį, 5000 Lt baudą, 330 Lt žyminio mokesčio, nurodydama, kad 2013 m. gegužės mėn. 18 d. atsakovė pasirašė sutartį su A. Š. dėl buto, esančio ( - ), pardavimo; atsakovė įsipareigojo parduoti turtą tik tarpininkaujant A. Š. ir visus tiesiogiai besikreipiančius klientus nedelsiant nukreipti į A. Š., mokėti 5000 litų ( taip parašyta) tarpininkavimo mokestį ir 5 procentų baudą nuo parduodamos turto kainos; į butą buvo atvežti 33 pirkėjai, 2013-10-06 atsakovės motina išvadino ieškovę aferiste, atsakovė neatsiskaitė su ieškove. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo ieškinį dėl 11000 litų priteisimo, teigdama, jog ji darbą atliko labai gerai, sutartyje buvo numatytas 6000 litų tarpininkavimo mokestis nes butą reikėjo skubiai parduoti, šiaip ima po 5000 litų, kiek žino, kitos agentūros ima 1 procento tarpininkavimo mokestį; teigė, jog pardavinėdama butą sugaišo daug laiko ir išleido pinigų skelbimams, tačiau išlaidų sumos įvardinti negalėjo. Ieškovė nurodė, kad ji, kaip brokerė, tik pasirašinėja sutartis, o dirba pagal sutartį nekilnojamojo turto agentai, ji pati į butą atvedė 8 klientus, įrodymų, patvirtinančių atliktą darbą, neturi.

3Atsakovė su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodydama, kad nesupranta, kodėl iešovė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį už neatliktą darbą ir dar sumokėti baudą; sutartį su ieškove pasirašė šiai patikinus, kad turi pirkėją, pirksiantį jos butą už 125000 litų, antraip sutarties nebūtų pasirašiusi; sutartį pasirašė pasitikėdama ieškove, tačiau pasirašius sutartį ieškovė nurodė, kad jos turimas klientas už nurodytą kainą buto nepirks,- ieškovė gali parduoti už 80000 Lt; pasiteiravus dėl didelio tarpininkavimo mokesčio A. Š. paaiškino, kad jie ima 1 procentą, o kiti pinigai skiriami kitoms nekilnojamojo turto agentūroms; atsakovė, nesulaukusi, kada ieškovė parduos jos butą, kreipėsi į kitą agentūrą, kuri per kelias savaites surado butui pirkėją.

4Atsakovės atstovas V. G. prašė ieškinį atmesti nurodęs, kad sutartis pažeidžia vartotojo teises, sudaryta apgaulės būdu,- susitarimas tarp šalių buvo dėl buto pardavimo už 125 tūkstančius, todėl atsakovė ir sutiko mokėti 6000 litų komisinių ieškovei, tačiau butas buvo pradėtas pardavinėti už 100 tūkstančių litų, per 5 mėnesius ieškovė nesurado pirkėjo, kai tuo tarpu kita agentūra pirkėją atsakovės butui surado per kelias savaites nuo kreipimosi, pardavė už 102 ar 103 tūkstančius litų; ieškovė nebendravo su kitomis agentūromis dėl buto pardavimo, nepateikė teismui įrodymų apie patirtas išlaidas pardavinėjant atsakovės butą.

5Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2013-12-23 išvadoje nurodė, kad 2013-05-18 pasirašyta sutartis yra vartojimo atlygintinų paslaugų sutartis; sutarties 2.8., 4.3., 4.5., punkto nuostatos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, bei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Pavedimo sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą, 7. punkto sąlyga riboja vartotojo galimybę įgyvendinti savo pažeistų teisių gynybą, tuo pažeisdama šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai; galiojančiame Civiliniame kodekse baudinių netesybų nėra numatyta ir netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusiosios šalies nuostolius, tačiau negali leisti nukentėjusiajai šaliai piknaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita

6

7Ieškinys atmestinas.

8Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-05-18 tarp ieškovės, kaip vykdančios nekilnojamojo turto agentūrų veiklą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, toliau Agentūros, ir J. G., toliau Kliento, buvo sudaryta Pavedimo sutartis ( ekskliuzyvinė), kuria buvo pavesta Agentūrai parduoti butą ( - ), už 125000 litų arba žemesnę kainą, atsižvelgiant į pirkėjų pasiūlymus, Agentūra įsipareigojo „dėti uolias ir pastovias pastangas parduoti turtą“, atsakovė įsipareigojo „už tarpininkavimą parduodant pavedime nurodytą turtą“ sumokėti 6000 Lt pardavimo dieną arba anksčiau; sutarties 4.5. punkte nurodyta, kad jeigu klientas parduoda objektą pavedimo galiojimo metu ir vengia mokėti sutartą sumą, turi sumokėti tarpininkavimo mokestį ir 5 procentus nuo objekto pardavimo kainos baudą; pavedimas galioja iki 2013-11-18 ( 5-6 b.l.). Butas ( - ), nuo 2009-04-30 priklausė J. G. ( 7-8 b.l.); skelbime buto pardavimo kaina buvo nurodyta 100000 Lt ( 28, 30-32 b.l.); pirkimo-pardavimo sutartimi 2013-10-23 butas parduotas ( 35 b.l.) Liudytoja I. S. nurodė, jog dirba nekilnojamojo turto agentūroje, rugsėjo pradžioje į agentūrą kreipėsi atsakovės mama dėl buto ( - ) pardavimo, per porą savaičių buvo surastas pirkėjas ir J. G. už butą sumokėta 102 tūkstančiai litų, agentūra kaip tarpininkavimo mokestį paėmė iš pirkėjo ir pardavėjo po 1 procentą ( po 1020 litų); liudytoja nurodė, jog duomenis apie atsakovės parduodamą turtą ji gavo ne iš ieškovės A. Š., nežinojo apie pavedimo sutartį tarp ieškovės ir atsakovės.

10Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr.3K-3-57/2012 yra išaiškinęs, kad tarpininkavimas sudarant nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra nematerialaus pobūdžio paslaugų už atlygį, teikimas, todėl kvalifikuotinas kaip atlygintinų paslaugų teikimas (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas – už suteiktas paslaugas sumokėti. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus. CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Šalių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Vis dėlto, pažymėtina, kad šalių teisė nustatyti sutarties turinį nėra absoliuti, ją šalys turi įgyvendinti, nepažeisdamos imperatyviųjų teisės normų (CK 6.157 straipsnio 1 dalis), viešosios tvarkos ir geros moralės reikalavimų. Be to, įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl jos sąlygų, šių vykdymo ir pan., tačiau, teismui nustačius, kad šalių susitarimas neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų, jis gali būti pripažįstamas negaliojančiu (CK 1.80, 1.81 straipsniai).

11Išvadą pateikusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2013-05-18 pasirašytą sutartį įvardino vartojimo atlygintinų paslaugų sutartimi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2010 yra išaaiškinęs, jog taip kvalifikavus sutartį, pirmosios instancijos teismas įgijo pareigą būti aktyvus ir, be kita ko, savo iniciatyva (ex officio) pagal CK 6.188 straipsnyje nustatytą sąžiningumo kriterijų įvertinti šalių sutarties sąlygas, taip pat pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas kontroliuoti ir svarstyti, ar sutartyje nustatytos netesybos nėra aiškiai per didelės. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio baudą, kurią sudaro 5000 Lt. Baudą prašomą priteisti vadovaujantis sutarties 4.5. punktu,- Klientas parduoda objektą pavedimo galiojimo metu ir vengia sumokėti susitartą sumą, turi sumokėti 5 proc. nuo objekto pardavimo kainos baudą. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2013-12-23 išvadoje nurodė, kad 2013-05-18 pasirašytos sutarties 4.5. punkto nuostatos pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei ekonomiškai silpnesnės sutarties šalies,- vartotojo, teises ir interesus, bei nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už Pavedimo sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą; galiojančiame Civiliniame kodekse baudinių netesybų nėra numatyta ir netesybomis siekiama tik kompensuoti nukentėjusiosios šalies nuostolius, tačiau negali leisti nukentėjusiajai šaliai piknaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Išvadoje nurodyta, jog 4.5. punkto nuostata atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Įvertinus pateiktą išvadą bei vadovaujantis CK 6.188 straipsnio 6 dalimi, teigiančia, jog teismui pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo,- Pavedimo sutarties 4.5 punkte įtvirtinta sutarties sąlyga kaip nesąžininga yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

12Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas tuo klausimu formuoja praktiką, jog siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011). Nurodytos sutarčių aiškinimo taisyklės kartu įpareigoja teismą nustatyti, ar sutartyje nėra neteisėtų sąlygų, kurios sudarytų pagrindą spręsti dėl sutarties galiojimo. Jeigu tokios sąlygos nustatomos, teismas sandorio negaliojimo klausimą išsprendžia ex officio (CK 1.78 straipsnio 4 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė sutiko pasirašyti su ieškove pavedimo sutartį, nes patikėjo A. Š. pažadais, jog ši turi pirkėją, sutinkantį pirkti atsakovės butą už 125000 litų. Teismo posėdžio metu pati ieškovė teismui patvirtino, jog įprastai iš klientų už tarpininkavimą ji ima po 5000 litų, tačiau J. G. tarpininkavimo mokestis buvo nustatytas didesnis,-6000 litų, nes butą reikėjo parduoti skubiai. Darytina išvada, jog šalys 2013-05-18 pavedimo sutartimi susitarė, kad J. G. už skubų savo buto ( - ), pardavimą už 125000 litų sutiko sumokėti A. Š. 6000 litų. Sutarties 1.2. punkte Klientas pavedė Agentūrai turtą parduoti „ už 125000 litų arba žemeesnę kainą, atsižvelgiant į pirkėjų pasiūlymus“. Tačiau iš teismui pateiktų pačios ieškovės įrodymų matyti, jog parduodamo pagal 2013-05-18 pavedimą buto kaina buvo nurodyta ne 125000 Lt, kaip šalys buvo susitarusios, bet 100000 Lt (28 b.l.); 100000 litų prašoma kaina buvo nuo 2013-05-23 iki 2013-10-06 ( 30-31 b.l.). Įvertinus byloje esančius duomenis darytina išvada, kad ieškovė buvo nesąžininga, įsipareigojusi už 6000 litų tarpininkavimo mokestį skubiai parduoti pavedime nurodytą butą už 125000 litų, skelbimuose dėl buto pardavimo nurodydama 100000 litų kainą, vėliau atsakovei teigdama, jog galinti parduoti butą tik už 80000 Lt. Butą pardavė kita agentūra per kelias savaites už 102000 litų, todėl laikytina, jog reali buto rinkos vertė buvo 102000 litų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą vertintini kritiškai ieškovės teiginiai, jog jos darbas vyko sklandžiai, ji kooperavosi su kitomis nekilnojamojo turto agentūromis, buvo atvedusi net 33 pirkėjus, tačiau šie siūlė mažesnę kainą nei siūloma 100000 Lt. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą laikytina, kad pati ieškovė pažeidė šalių susitarimą už 6000 litų atlygį greitai butą parduoti už 125000 Lt sumą, nesikooperavo su kitais nekilnojamojo turto tarpininkais tam, kad būtų gauta aukščiausia įmanoma rinkos kaina ( 3.3.), informacija apie parduodamą butą nepasiekė visų rinkoje esančių potencialių pirkėjų ( 3.1.) ir t.t. Neįvykdžiusi savų įsipareigojimų ieškovė neturi teisės reikalauti, jog atsakovė įvykdytų savuosius. LR Civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 16 punktas numato, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus,- 16p. „įpareigoja vartotoją įvykdyti visus įsipareigojimus pardavėjui ar paslaugų teikėjui net ir tuo atveju, kai šie neįvykdo savųjų arba nevisiškai juos įvykdo“. Įvertinus aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis CK 6.188 straipsnio 6 dalimi, teigiančia, jog teismui pripažinus sutarties sąlygą nesąžininga, ji negalioja nuo sutarties sudarymo,- Pavedimo sutarties 4.1. punkte įtvirtinta sutarties sąlyga kaip nesąžininga yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo momento.

13Be to, CK 6.228 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė šaliai atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos ar sąlygų, jeigu tai nulemia didelę šalių prievolių neatitiktį, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelę, palyginti su jos prievolėmis, naudą, o kita šalis negauna nieko arba jos nauda yra neproporcingai maža, palyginus su kitos šalies prievole, ir tokia nelygybė dėl tarpusavio prievolių neatitikties turi būti jau sudarant sutartį. Praktikoje tai turėtų būti tokia nelygi šaliai padėtis, jog protingas ir apdairus žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nesudarytų. Tai turėtų būti esminė sutarties sąlyga. Esant esminei šalių teisių ir pareigų neatitikčiai, būtų nesąžininga ir neprotinga reikalauti vykdyti sutartį. Atsakovė atsisakė vykdyti sutarties sąlygą dėl 6000 Lt tarpininkavimo mokesčio mokėjimo, nurodžiusi, jog ieškovė buvo nesąžininga sutarties sudarymo metu teigdama, jog turi pirkėją, sutinkantį mokėti 125000 litų už atsakovės butą. Teismas įvertinęs bylos duomenis, tai, kad skelbiama pradinė buto kaina ( ir galutinė) buvo tik 100000 litų, butas nebuvo parduotas, sutinka su atsakovės teiginiu, jog ieškovė nesąžiningai pasinaudojo vartotojo ekonomišku silpnumu, neatidėliotinų poreikių, neinformatyvumu, neapdairumu, todėl ieškovės sudaryta Pavedimo sutartis nepagrįstai suteikė ieškovei perdėtą pranašumą.

14Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovei priteistina 300 Lt advokato išlaidų, valstybei-17,06 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

15Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

Nutarė

16ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovės A. Š., a.k( - ) gyv. ( - ), atsakovei J. G., a.k( - ) 300 Lt ( trys šimtai litų) advokato išlaidų.

18Priteisti iš ieškovės A. Š., a.k( - ) valstybei 17,06 Lt ( septyniolika litų ir 6 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

19Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai