Byla 2A-1004/2014
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Tez Tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3910-611/2013 pagal ieškovo ieškinį atsakovui likviduojamai akcinei bendrovei bankui SNORAS dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, bylos nagrinėjime dalyvaujantis trečiasis asmuo Valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančia tarp jo ir atsakovo 2011 m. spalio 26 d. sudarytą Terminuotojo indėlio sutartį Nr.DE20111026V990137, taikyti tarp šalių visišką restituciją, įpareigojant atsakovą grąžinti ieškovui 3 000 000 Lt lėšas, netaikant Bankų įstatymo 85 straipsnio 3 dalies, Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte numatytos tvarkos, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškovas nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti garantiją draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“ ieškovo įsipareigojimams pagal Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo polisą užtikrinti, todėl 2010 m. liepos 22 d. tarp atsakovo ir ieškovo buvo pasirašyta Garantijos suteikimo sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis, pagal kurią ieškovas įkeitė atsakovui ieškovui priklausančias pinigines lėšas 2 200 000 Lt sumai, esančias terminuotojo indėlio sąskaitoje. Tą pačią dieną atsakovas išdavė Mokėjimo garantiją draudimo kompanijos UAB „PZU Lietuva“ naudai 2 200 000 Lt sumai, nustatant garantijos galiojimo terminą iki 2010 m. gruodžio 22 d.

62010 m. spalio 1 d. tarp šalių buvo pasirašyta dar viena Garantijos suteikimo sutartis papildomai 800 000 Lt sumai, nustatant garantijos galiojimo terminą iki 2010 m. gruodžio 22 d., tą pačią dieną (2010 m. spalio 1 d.) buvo pasirašyta ir Terminuotojo indėlio sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis, pagal kurią ieškovas įkeitė atsakovui 800 000 Lt lėšas, esančias ieškovo terminuotojo indėlio sąskaitoje.

72010 m. spalio 22 d., 2011 m. sausio 20 d. bei 2011 m. gegužės 19 d, papildomais susitarimais prie Garantijos suteikimo sutarčių abiejų Mokėjimo garantijų terminai buvo pratęsti iki 2011 m. spalio 21 d.

82011 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta dar viena, nauja Garantijos suteikimo sutartis bei Finansinio užtikrinimo sutartis 800 000 Lt garantijos sumai iki 2012 m. sausio 21 d., tuo tarpu 2010 m. spalio 1 d. Mokėjimo garantija su visais jos vėlesniais pakeitimais 800 000 Lt sumai neteko galios. 2010 m. liepos 22 d. Garantijos suteikimo sutartis (su visais jos pakeitimais) liko galioti iki 2011 m. spalio 1 d.

9Kadangi 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutartis 3 000 000 Lt sumai pasibaigė 2011 m. spalio 24 d., tarp atsakovo ir ieškovo 2011 m. spalio 26 d. buvo pasirašyta nauja Terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20111026V990137 (toliau - ginčo sutartis) dėl 3 000 000 Lt indėlio iki 2012 m. spalio 29 d. Pasirašius šią Terminuotojo indėlio sutartį, 800 000 Lt suma liko įkeista pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį, o 2 200 000 Lt pervesta į terminuotąjį indėlį, turint tikslą sudaryti naują garantijos suteikimo sutartį. Minėta ginčo sutartis buvo pasirašyta ieškovui jau žinant, kad jis ims iš atsakovo Mokėjimo garantiją, papildomai įkeis atsakovui dar 1 185 716 Lt, tik atsakovas turėjo atitinkamai įforminti savo sprendimus. Nesibaigus 2011 m. rugpjūčio 22 d. išduotos Mokėjimo garantijos terminui, įkeitimui pagal šią Mokėjimo garantiją, 2011 m. spalio 26 d. terminuotojo indėlio sutarties terminui ir ieškovui nespėjus įforminti bei įsigyti kitų garantijų, kurių užtikrinimui ieškovas buvo padėjęs likusią 1 014 284 Lt sumą į terminuotojo indėlio sąskaitą ne kaip indėlį, bet kaip depozitą, 2011 m. lapkričio 16 d. Lietuvos bankas paskyrė atsakovo laikinąjį administratorių, o 2011 m. gruodžio 7 d. atsakovui iškelta bankroto byla. Atsakovui iškėlus bankroto bylą, ieškovui turėjo būti grąžintos ieškovo piniginės lėšos, perduotos atsakovui saugoti.

10Nurodo, kad 2011 m. spalio 26 d. ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo, todėl turi būti pripažinta negaliojančia. Ieškovas, 2011 m. spalio 26 d. pasirašydamas ginčijamą Terminuoto indėlio sutartį, neturėjo tikslo užsidirbti, gauti palūkanas, priešingai jo tikslas buvo gauti mokėjimo garantiją. Nagrinėjamu atveju terminuotojo indėlio sąskaita sudarant Terminuotojo indėlio sutartį buvo tik atitinkama, atsakovo nurodyta, iš esmės suklaidinant ieškovą, forma, kuriai esant įsigalioja finansinis užstatas. Visos Terminuotojo indėlio sutartys buvo sudarytos atsakovo reikalavimu ir valia, tačiau ieškovas nesiekė jų sudaryti. Ieškovo teigimu, 2011 m. rugpjūčio 22 d. sudarant Finansinio užtikrinimo sutartį buvo įkeistos ieškovui nuosavybės teise priklausančios lėšos – 800 000 Lt, tačiau nuosavybės teisė į šias lėšas išliko ieškovui – tą patvirtina ir šios sutarties 1.8 p. įtvirtinta nuostata, kad sutarčiai taikomas LR Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymas (toliau – FUSĮ), o įkeičiama pinigų suma laikoma finansiniu užstatu. Minėtos finansinio užtikrinimo sutarties 1.1 p. taip pat įtvirtinta, kad įkaito davėjas įkeičia bankui įkaito davėjui priklausančias lėšas, taigi šalys sudarė Finansinio užtikrinimo susitarimą neperduodant užstato nuosavybės teisės. Sutartyje nebuvo įtvirtinta atsakovo teisė perduodamu įkeitimo objektu (finansiniu užstatu) naudotis, jį valdyti ir disponuoti. Sistemiškai taikant ir aiškinant 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutarties, FUSĮ ir LR CK nuostatas, darytina išvada, kad šalims 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartyje nenurodžius, kad nuosavybės teisė į įkeistas lėšas perduodama atsakovui, ieškovo ir atsakovo sudarytas Finansinio užtikrinimo susitarimas yra pripažintinas Finansinio užtikrinimo susitarimu neperduodant užstato (piniginių lėšų) nuosavybės teisės (valdyti, naudoti ir disponuoti) atsakovui. Pažymėjo, kad perduodant daiktą pasaugai, nuosavybės teisė saugotojui nėra perleidžiama ir išlieka daikto savininkui, o bankroto atveju turtas neįtraukiamas į saugotojo bendrą turtą. Be to, 2 200 000 Lt suma pagal ginčijamą terminuotąjį indėlį buvo padėta ne kaip terminuotas indėlis, bet kaip pasauga į depozitą, siekiant jas įkeisti ateityje. Ieškovo siekį sudaryti pasaugos, o ne Terminuotojo indėlio sutartį, patvirtina ir tuo metu galioję teisės aktai, reglamentuojantys ieškovo, kaip kelionių organizatoriaus, veiklą. Susitarimas pervesti įkeičiamas ir saugojimui perduodamas lėšas į terminuotojo indėlio sąskaitą, o ne į specialiąją banko sąskaitą, kurioje lėšos būtų tik saugomos, bet ne atsakovo naudojamos, valdomos ir disponuojamos, prieštarauja finansinio užtikrinimo susitarimo bei pasaugos sutarties esminei sąlygai dėl valdymo, naudojimo ir disponavimo neperdavimo atsakovui. Ieškovas, žinodamas tikrąją padėtį lėšų įkeitimo atveju, nebūtų sudaręs su atsakovu Terminuotojo indėlio sutarties, t. y. jis suklydo dėl sandorio esmės. Dublike pažymėjo, kad neketino laikyti ir nelaikė pas atsakovą lėšų. Ieškovo tikslą gauti iš atsakovo garantiją patvirtina ir 2011 m. gruodžio 31 d. balansas, iš kurio matyti, jog ieškovas neturėjo laisvų lėšų laikyti indėlyje ir iš to užsidirbti. Be to, visos sutartys, nurodytos ieškinyje, buvo sudaromos su atsakovu prisijungimo būdu, ieškovui buvo pateiktos standartinės, iš anksto atsakovo parengtos sutartys. Ieškovas neteisingai suvokė sutarčių turinį, neturėjo tikslo sudaryti būtent tokią sutartį su jos kylančiais padariniais, ir nors sutarties pavadinimas – Terminuotojo indėlio sutartis, tačiau turinio esme ieškovas neturėjo ketinimo ir neperdavė atsakovui teisės lėšas naudoti, jas valdyti ir jomis disponuoti. Nurodė, kad ieškinys nėra tapatus jau išspręstam, teismui patvirtinus ieškovo kreditorinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje, kadangi skiriasi tiek nagrinėjamų ieškinių dalykas, tiek pagrindas.

11Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas, aprašydamas faktines aplinkybes, jas nurodo neteisingai, nepateikdamas jokių įrodymų ir nutylėdamas reikšmingas aplinkybes. Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo pavaldus atsakovui, atsakovas negalėjo ir nenustatinėjo ieškovui jokių įpareigojimų, o tik pranešdavo apie sąlygas, kurioms esant yra pasirengęs suteikti bankinę garantijos suteikimo paslaugą. Ginčo sutartis buvo sudaryta 2011 m. spalio 26 d., tuo tarpu atsakovo Mažmeninių paskolų komiteto sprendimas, kuriame buvo nurodytos sąlygos, kurioms esant atsakovas būtų pasirengęs garantuoti už ieškovą, buvo priimtas tik 2011 m. lapkričio 8 d., todėl atsakovas objektyviai negalėjo versti ieškovo sudaryti ginčo sutartį. Ieškovas, sudarinėdamas ginčijamą Terminuotojo indėlio sutartį, nežinojo, ar atsakovas sutiks išleisti garantiją už ieškovo prievoles ir kokiomis sąlygomis. Be to, 2011 m. lapkričio 8 d. Mažmeninių paskolų komiteto sprendime yra nurodyta, kad atsakovas būtų pasirengęs garantuoti už ieškovą tik jei jis sutiktų įkeisti 1 185 716 Lt sumą, esančią terminuotame indėlyje. Tuo tarpu ieškovas, niekieno neverčiamas, sudarė Terminuotojo indėlio sutartį net dėl 3 000 000 Lt terminuotojo indėlio sumos, t. y. žymiai didesnės nei ieškovo paprašyta iš banko garantijos suma. Nors ieškovas ir teigia, kad neturėjo tikslo uždirbti, tačiau jis visada nuosekliai sudarydavo vien tik Terminuotojo indėlio sutartis, pagal kurias gaudavo palūkanas. Be to, ieškovo tikslai atsakovui nebuvo atskleisti ir nebuvo įtraukti į ginčijamos Terminuotojo indėlio sutarties tekstą. Ieškovas pradėjo įgyvendinti tą patį veikimo modelį, kurį šalys taikė savo santykiuose nuo pat bendradarbiavimo pradžios ir tuo tikslu ieškovas ir sudarė ginčijamą sutartį. Ieškovas, pateikdamas prašymus atsakovui suteikti garantijas, niekada nenurodydavo siūlomų užtikrinimo priemonių, kas liudija apie tai, kad ieškovui buvo nesvarbu, ar jis išsaugos nuosavybę į pateiktą finansinį užstatą, ar ne. Po visų tokių ieškovų prašymų jis visada nuosekliai sudarydavo/pratęsdavo Terminuotojo indėlio sutartis bei sudarydavo/pratęsdavo Finansinio užtikrinimo sutartis, kuriose pažymėdavo, kad finansinis užstatas yra perduodamas bankui. Be to, 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartyje yra aiškiai pažymėta, kad įkeitimo objektas perduodamas bankui. Atsakovo nuomone, vien tik šio finansinio užstato perdavimo bankui pobūdis, t. y. 3 000 000 Lt sumos įmokėjimas kaip terminuoto indėlio pagal 2010 m. spalio 22 d. Terminuoto indėlio sutartį, o vėliau tos pačios sumos įmokėjimas kaip terminuoto indėlio ir pagal 2011 m. spalio 26 d. Terminuoto indėlio sutartį, reiškia, kad ieškovas prarado nuosavybės teisę į šias lėšas, o atsakovas įgavo teisę jas valdyti, naudoti ir disponuoti. Be to, atsakovas už gautą 3 000 000 Lt sumą sumokėjo privalomą draudimo įmoką pagal LR Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą (toliau –IĮIDĮ), atsakovo balanse šios lėšos atspindėtos kaip įsiskolinimas klientams. Be to, 3 000 000 Lt dydžio terminuotą indėlį pagal 2011 m. spalio 26 d. ginčo sutartį ieškovas padėjo iki 2012 m. spalio 29 d., tuo tarpu garantijos, kuri buvo banko išleista pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Garantijos suteikimo sutartį, galiojimo terminas turėjo sueiti žymiai anksčiau – 2012 m. vasario 2 d. Šis skirtumas liudija apie tai, kad net ir po garantijos galiojimo termino pabaigos ieškovas siekė išsaugoti terminuoto indėlio santykius. Ieškovas savo ankstesniuose 6 prašymuose suteikti garantijas niekada nenurodydavo siūlomų užtikrinimo priemonių, tačiau skirtingai nuo visų atvejų, 2011 m. spalio 26 d. prašyme suteikti 1 185 716 Lt garantiją, ieškovas pats savo laisva valia ir niekieno neverčiamas nurodė, kad siūlomas įkeisti turtas yra 2011 m. spalio 26 d. terminuotojo indėlio sutartis. Šiuo savo veiksmu ieškovas patvirtino, kad yra pasirengęs pateikti bankui finansinį užstatą, kas reiškia finansinio užstato su nuosavybės teisės perdavimu pateikimą bankui. Ieškovas savo laisva valia 2011 m. lapkričio 17 d. įspėjo atsakovą prieš 7 dienas, kad atsiima dalį terminuotojo indėlio. Šiuo savo veiksmu ieškovas dar kartą patvirtino ginčijamos Terminuotojo indėlio sutarties galiojimą likusių piniginių lėšų atžvilgiu, kurių ieškovas net neketino atsiimti, ir lėšas nurodė pervesti į ieškovo banko sąskaitą atsakovo banke, tuo tarpu, jei šios piniginės lėšos būtų grąžintos į banko sąskaitą, tarp šalių net nekiltų diskusija, kad banko bankroto procese tokios lėšos grąžintinos tik Bankų įstatymo nustatyta tvarka. Net ir sutikus su ieškovo teiginiais dėl pasaugos, atsakovo teigimu, ieškovui įmokėjus negrynuosius pinigus į sąskaitą pasaugai, ieškovas neišsaugotų nuosavybės teisęs į šias lėšas nes, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostytų prievoliniai teisiniai santykiai, ieškovas neišsaugotų nuosavybės teisės lėšų atžvilgiu. Ieškovas nepateikė nei vieno motyvo ar įrodymo, kaip konkrečiai atsakovas jį suklaidino. Priešingai nei teigia ieškovas, jis pats norėjo ir siekė ieškinyje nurodytų sutarčių sudarymo bei pasekmių atsiradimo. Ieškovas yra nenuoseklus, prieštarauja sau, teigdamas, kad lėšos buvo įmokėtos į banko depozitinę sąskaitą pagal CK 6.56 str. normas, taip pat ginčydamas sandorį dėl suklydimo, prašydamas taikyti apsimestinio sandorio taisykles ir teigdamas, kad lėšos buvo patikėtos atsakovui pasaugai. Be to, ieškovo prašomas restitucijos būdas yra neteisėtas. Net jeigu ieškinyje nurodytos lėšos būtų pripažintos ieškovo nuosavybe, šios lėšos negali būti vindikuojamos. Be to, atsakovo teigimu, ieškovas pareiškė tapatų ieškinį jau išspręstam – ieškovas turi patvirtintą kreditorinį reikalavimą banko bankroto byloje, kurios šalys bei dalykas yra tas pats ir kuris yra grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Triplike papildomai pažymėjo, kad susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovui atstovavusio advokato ir banko atstovų patvirtina, kad ieškovas ne tik turėjo visas galimybes derėtis su banku, bet ir realiai, kai tik to pageidavo, koregavo sutarčių projektus naudodamasis kvalifikuotų konsultantų paslaugomis, o taip pat ypač teiravosi dėl palūkanų dydžio. Atsakovas neteikė negrynųjų pinigų pasaugos paslaugų. Ieškovas yra vienas iš didžiausių kelionių organizatorių Lietuvoje, kurio metinė apyvarta viršija 100 mln. litų, kurio kasdienė veikla yra sutarčių sudarymas ir kuris naudojasi profesionalių patarėjų paslaugomis, todėl ieškovui keliami aukštesni nei vidutiniai atidumo, rūpestingumo, profesionalumo standartai. Vertinant ieškovo elgesį nėra jokio pagrindo pripažinti, kad jis galėjo suklysti dėl terminuotojo indėlio sutarties turinio. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, palaikydamas atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus nesutikimo su ieškiniu argumentus.

12Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas prašė ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovas sąmoningai sudarė rizikingą sandorį ir negali pasiteisinti savo suklydimu, atsižvelgiant į jo patirtį sudarinėjant sutartis. Ieškovas neįrodė ir nepagrindė savo suklydimo ir ginčo sutarties negaliojimo.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinio pagrindo neįrodė, nes jis nurodomą ieškinyje poziciją grindžia vien tik deklaratyviais teiginiais, nepateikdamas įrodymų, kad, priešingai nei nurodyta šalių sudarytose 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo bei Garantijos suteikimo sutartyse, taip pat ginčijamoje Terminuoto indėlio sutartyje, šalių ketinimas buvo ne sudaryti terminuotąjį indėlį, o laikyti lėšas depozitinėje sąskaitoje. Šalys, teismo įsitikinimu, sudarydamos šias sutartis, aiškiai susitarė dėl Terminuotojo indėlio sutarties sudarymo ir dėl lėšų, esančių ne depozitinėje, bet būtent terminuotojo indėlio sąskaitoje, įkeitimo.

16Be to, įvertinus šalių praktiką dėl Mokėjimo garantijų išdavimo, teismas sprendė, kad ieškovas visada sudarydavo būtent Terminuotojo indėlio sutartis ir klausimo dėl jų negaliojimo ar netinkamos lėšų perdavimo atsakovui formos niekada nekėlė. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamą Terminuoto indėlio sutartį sudarė dėl suklydimo, netinkamai suvokęs jos esmę.

17Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas lėšas pervedė į terminuoto indėlio sąskaitą, toks dalies lėšų (800 000 Lt) pervedimas atitiko šalių susitarimą pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Garantijos suteikimo bei Finansinio užtikrinimo sutartis, kitą dalį lėšų (2 200 000 Lt) ieškovas pervedė, siekdamas jas laikyti terminuotojo indėlio sąskaitoje ir galbūt vėliau jas įkeisti pagal naujas Mokėjimo garantijas, atitinkamai ieškovui sutinkant su tuo, kad jis praras nuosavybės teises į lėšas, įgydamas vietoj to prievolinio pobūdžio teisę į atsakovą. Taigi, ieškovas laikytinas praradęs nuosavybės teises į ginčo indėlyje esančias lėšas.

18Ginčo šalys sudarė Finansinio užtikrinimo, perduodant nuosavybės teisę, susitarimą (FUSĮ 2 str. 9 d.), o aplinkybė, kad dalis lėšų terminuoto indėlio sąskaitoje (į kurias nuosavybės teises įgijo atsakovas) buvo įkeistos pagal finansinio užtikrinimo susitarimą, negali pakeisti jų teisinio statuso ir nuosavybės režimo.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Ieškovas UAB „Tez Tour“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų tenkintas. Apeliantas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

21Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog teismas nevertino ir neanalizavo šalis siejančių sutarčių turinio, įkeitimo sampratos ir finansinio užtikrinimo, perduodant nuosavybės teises į įkeitimo objektą, teisinio nesuderinamumo, taip pat neanalizavo ieškovo teiginių dėl suklydimo, sudarant ginčo sandorį, dėl to priėmė neteisėtas ir nepagrįstas išvadas, jog suklydimo sudarant ginčo sandorį nebuvo ir kad tarp šalių buvo sudaryta Terminuoto indėlio sutartis, kas sudaro pagrindą naikinti skundžiamą sprendimą.

22Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas LAB bankas „SNORAS“ prašo skundą atmesti, palikti galioti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą, priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas.

23Atsakovo teigimu, ieškovas turėjo tikslą ir sudarė būtent Terminuotojo indėlio sutartį, teiginių dėl tariamo suklydimo ieškovas neįrodė, todėl teismo išvados pagrįstos ir teisėtos. Be to, nėra prieštaravimo tarp indėlio sutarties ir finansinio užtikrinimo susitarimo esmės, nes ta aplinkybė, kad dalis lėšų, esančių indėlio sąskaitoje buvo įkeistos pagal finansinio užtikrinimo sutartį, nekeičia indėlio sutarties, kaip tokios statuso ir joje esančių lėšų nuosavybės režimo.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribų nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

26Dėl faktinės bylos situacijos

27Byloje keliamas 2011 m. spalio 26 d. tarp UAB „Tez Tour“ ir AB banko „Snoras“ sudarytos Terminuotojo indėlio sutarties Nr. DE20111026V990137 galiojimo, šalis siejusios ginčo sutarties teisinio kvalifikavimo bei sutartimi sukurtų teisinių santykių atitikties sandorio šalių vidinei valiai, klausimai. Ieškovas teigia, jog minėta sutartis neatspindi siektų sukurti tarp šalių teisinių santykių ir yra sudaryta dėl ieškovo suklydimo.

28Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Tez Tour“ (ieškovas) ir AB banką „Snoras“ (atsakovas) siejo sudėtingi kompleksiniai teisiniai santykiai, todėl prieš vertinant ginčo sandorio galiojimo nurodytu pagrindu klausimą, būtina aptarti bendrą šalis siejusių teisinių santykių situaciją. Byloje nustatyta, jog ieškovas yra juridinis asmuo, teikiantis kelionių organizavimo paslaugas (b. l. 19-28, 32-33). Teisės normos, reglamentuojančios šių paslaugų teikimą nustatė, jog kelionių organizatoriai turi užtikrinti savo prievolių tretiesiems asmenims įvykdymą apsidrausdami Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimu (Turizmo įstatymo 7 str., redakcija galiojusi ginčo santykių metu). Ieškovas 2010 m. liepos 21 d. įsigijo iš draudimo bendrovės UAB „PZU Lietuva“ Kelionės organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo draudimo polisą 4 200 000 Lt sumai. Kadangi draudimo bendrovė buvo pajėgi draudiminio įvyko atveju išmokėti tik iki 2 000 000 Lt dydžio draudiminę išmoką, ji pareikalavo pateikti finansinį užtikrinimą ‑ garantiją likusiai draudimo sumai - 2 200 000 Lt. Dėl šios priežasties ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išduoti garantiją draudimo kompanijai (b. l. 125-127). Atsakovas sutiko suteikti garantiją šalių suderintomis sąlygomis, pagal kurias ieškovas įsipareigojo garantijos dydžio sumą įkeisti, tokiu būdu užtikrinant galimų skolinių įsipareigojimų įvykdymą. Tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė teisiniai santykiai, pagal kuriuos ieškovas kreipdavosi į atsakovą prašydamas suteikti banko garantiją, nurodydamas prašomos suteikti garantijos dydį ir jos galiojimo terminą (b. l. 125-133, 135-142), atsakovui apsvarsčius ieškovo prašymą ir jam pritarus, buvo pasirašoma Garantijos suteikimo sutartis atitinkamam laikotarpiui ir sumai (b. l. 38-42, 50-54, 89-93). Garantijos suteikimo sutartimi ieškovas įsipareigojo įkeisti savo terminuoto indėlio sąskaitoje esančias lėšas, pasirašant finansinio užtikrinimo sutartį (Garantijos suteikimo sutarčių 3.1. p.). Šių įsipareigojimų įvykdymui ieškovas 2010 m. liepos 22 d. sudarė Terminuotojo indėlio sutartį 2 200 000 Lt sumai, galiojusią iki 2010 m. gruodžio 29 d. (b. l. 43) bei 2010 m. spalio 1 d. Terminuotojo indėlio sutartį 800 000 Lt sumai, galiojusią iki 2010 m. gruodžio 29 d. (b. l. 55). 2010 m. spalio 22 d. šalims pasirašius Papildomus susitarimus prie Garantijos teikimo sutarčių, bendrai suteikiama garantijos suma sudarė 3 000 000 , o garantijos galiojimo terminas pratęstas iki 2011 m. kovo 23 d. (b. l. 64-65). Po šių susitarimų pasirašymo ankstesnės Terminuotojo indėlio sutartys (2010 m. liepos 22 d. ir 2010 m. spalio 1 d.) buvo nutrauktos ir 2010 m. spalio 22 d. sudaryta Terminuotojo indėlio sutartis 3 000 000 Lt sumai, galiojusi iki 2011 m. spalio 24 d. (b. l. 66). Sudarius su atsakovu Terminuotojo indėlio sutartis, jų pagrindu atidarytose sąskaitose esančios lėšos (ar lėšų dalis) būtinos užtikrinti suteiktos garantijos grąžinimą, buvo įkeičiamos atsakovui Finansinio užtikrinimo sutartimis (b. l. 45-47, 68-70), po ko atsakovas suteikdavo ieškovo draudimo kompanijai Mokėjimo garantiją (b. l. 48, 71-72, 78-79, 86-87).

292011 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Garantijos suteikimo sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo suteikti garantiją UAB „PZU Lietuva“ 800 000 Lt sumai, galiojusią iki 2012 m. sausio 21 d. (b. l. 89-93). Užtikrindamas įsipareigojimų bankui įvykdymą pagal minėtą Garantijos suteikimo sutartį, ieškovas 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartimi įkeitė atsakovui 800 000 Lt sumą, buvusią terminuotojo indėlio sąskaitoje atsakovo banke pagal 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutartį (b. l. 94-96), todėl tą pačią dieną (2011 m. rugpjūčio 22 d.) atsakovas išdavė UAB „PZU Lietuva“ naudai Mokėjimo garantiją 800 000 Lt sumai už ieškovo prievolių pagal draudimo polisą tinkamą įvykdymą iki 2012 m. sausio 21 d. (b. l. 97).

302011 m. spalio 24 d. pasibaigus 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutarties galiojimui, 2011 m. spalio 26 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta ginčijama Terminuotojo indėlio sutartis Nr. DE20111026V990137 (b. l. 98) dėl 3 000 000 Lt dydžio indėlio, iš kurio dalis lėšų – 800 000 Lt – buvo įkeistos atsakovui pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį, tuo tarpu 2 200 000 Lt suma į minėtą indėlio sąskaitą pervesta pasibaigus ankstesnės, tarp šalių 2010 m. liepos 22 d. pasirašytos, Finansinio užtikrinimo sutarties galiojimui.

31Ieškovas teigia, jog vadovaudamasis nurodytu bendradarbiavimo principu jis siekė gauti ir papildomą 1 185 716 Lt dydžio Mokėjimo garantiją (b. l. 140-142), kurios suteikimui 2011 m. lapkričio 8 d. pritarė atsakovo Mažmeninių paskolų komitetas (b. l. 18), tačiau nespėjus įforminti minėtos sumos įkeitimo ir gauti mokėjimo garantijos, Lietuvos bankas nušalino atsakovo valdybą, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas siekdamas susigrąžinti 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartyje esančias lėšas kreipėsi į banką (b. l. 200), tačiau jam buvo atsisakyta grąžinti lėšas, nurodžius, jog lėšos, esančios terminuotojo indėlio sąskaitoje, apskaitytos banko balanse (b. l. 226).

32Ieškovo teigimu, jis niekada neketino sudaryti su atsakovo būtent Terminuotojo indėlio sutarties, ši sutarties forma buvo pasiūlyta atsakovo, nors šalys šia sutartimi tik sudarė sąlygas atsakovo įstaigoje saugoti ieškovui priklausančias lėšas, siekiant įforminti įkeitimo sandorius. Ginčo sutartis, ieškovo teigimu, buvo sudaryta ieškovui suklydus dėl sudaromo sandorio esmės, nesuprantat ja sukuriamų teisinių pasekmių.

33Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo teigia, jog teismas tinkamai neįvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių, neatskleidė tikrosios šalių valios, sudarant sandorius, bei nepagrįstai nepripažino ginčo sutarties negaliojančia, kaip sudarytos dėl ieškovo suklydimo.

34Iš išdėstyto akivaizdu, jog tinkamam byloje kilusio ginčo išsprendimui, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija turi įvertinti sandorio šalių valią, lėmusią sandorių sudarymą, kvalifikuoti šalių sudarytą ginčo sandorį ir nuspręsti, ar yra pagrindas ji pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

35Dėl sandorių šalių valios ir šalis siejusio ginčo sandorio teisinio kvalifikavimo

36CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1, 2 d.). Vykdant sutartį gali paaiškėti, kad šalys skirtingai suvokia ir aiškina sudarytos sutarties sąlygas, kartu ir iš sutarties kiekvienai jų kylančias teises bei pareigas. Tokiu atveju šalims (vienai jų) kreipusis į teismą ir ginčijant sutarties turinį, teismui kyla pareiga nustatyti, dėl kokių sutarties sąlygų kilo ginčas ir, jeigu jos neaiškios, jas išaiškinti, vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Šios taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012). Be to, tarp ginčo sandorio šalių esant sudarytiems keliems sandoriams, sekusiems vieni po kitų ir nukreiptų bendram tikslui pasiekti, jie turi būti vertinamai kartu, taip atskleidžiant šalių valią, lėmusią ginčo sandorio sudarymą.

37Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojamas subjektyvus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Kita vertus, tai, kad įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad gali būti ignoruojamas sutarties tekstas ir jos sąlygose vartojamų žodžių ar žodžių junginių bendrinė, visuomenėje nusistovėjusi reikšmė. Tikrasis sutarties (sutarties sąlygos) turinys gali nesutapti su pažodine teksto reikšme, jeigu pažodinį tekstą paneigia įstatyme (CK 6.193 str.) įvardytos sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės (sutarties sąlygų kontekstas, faktinis šalių elgesys, kt.). Įstatymu teismas įpareigotas patikrinti, ar pažodinis sutarties tekstas atitinka tikruosius sutarties šalių ketinimus. Sutarties aiškinimui taip pat svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010).

38Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sudarytus sandorius, šalių derybų bei sandorių vykdymo kontekste, vadovavosi abiem sutarčių aiškinimo metodais, tinkamai derindamas juos tarpusavyje, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas tokio vertinimo neatliko. Be to, teisėjų kolegija mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2011 m. spalio 26 d. tarp šalių buvo sudaryta būtent Terminuotojo indėlio sutartis, kuria buvo atspindėta sandorio šalių valia. Apeliantui su šiomis išvadomis nesutinkant apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako šiuo klausimu.

39Šalis siejusios faktinės situacijos aptarimas atskleidė, jog ginčo sandoris ir jo sudarymo aplinkybės neatsiejamai susijusios su šalis siejusių sandorių ir jais siekto sukurti teisinio rezultato visuma. Nustatyta, jog ieškovas siekdamas teikti kelionių organizavimo paslaugas kreipėsi į atsakovą, jog šis suteiktų mokėjimo garantiją ieškovo draudimo bendrovei. Šiam tikslui pasiekti šalys tarp jų kilusius santykius įformino tarpusavio sutartimis (Garantijos suteikimo, Finansinio užtikrinimo, Terminuotojo indėlio sutartimis bei Mokėjimo garantijomis). Ieškovas nurodo, jog atsakovas sutiko suteikti Mokėjimo garantiją tik tuo atveju, jei ieškovas įkeis jo vardu atidarytoje sąskaitoje esančias lėšas, todėl tarp šalių buvo sudarytos Terminuotojo indėlio sutartys, nors, šalių valios sudaryti būtent tokias sutartis, pagal kurias ieškovui įnešus į indėlio sąskaitą lėšas, jis neteks nuosavybės teisių į jas, o vietoj to gaus reikalavimo teises į banką, nebuvo. Apeliantas, siekdamas įrodyti, kitų, ne banko indėlio, sutartinių santykių egzistavimą, teigia, jog iš tiesų, šalių sudaryta sutartis turėtų būti vertinama kaip depozito sutartis ar pasaugos sutartis, kurią sudarius ieškovas išlaikė nuosavybės teises į lėšas.

40Visų pirma pažymėtina, jog pats ieškovas neigdamas buvus banko indėlio tarpusavio santykius, konkrečiai neįvardija, kaip turėtų būti vertinama ar kvalifikuojama tarp šalių sudaryta sutartis - pasaugos arba depozito. Visgi vertinant, ar ginčo sutartį būtų galima kvalifikuoti pasaugos ar depozito sutartimi, atkreiptinas dėmesys, jog aptarti šalių ikisutartiniai santykiai buvo nukreipti būtent banko indėlio, o ne pasaugos ar depozito sutarties sudarymui. Byloje esantys ieškovo ir atsakovo atstovų susirašinėjimai patvirtina pirmosios instancijos teismo konstatuotas aplinkybes, jog dėl sudaromų sutarčių turinio, jų sąlygų buvo deramasi, tačiau duomenų, jog ieškovas siekė sudaryti ne Terminuotojo indėlio sutartį, o depozito sutartį – nepateikta (b. l. 234-235). Ieškovo siekis sudarant ginčo sandorį buvo užtikrinti šalių sutartinių santykių tęstinumą, kurį užtikrino ieškovo vardu esančioje banko indėlio sąskaitoje esančių lėšų įkeitimas, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Be to, CK 6.56 straipsnis numato atvejus, kuomet šalis siejusi prievolė vykdoma įmokant lėšas į depozitinę sąskaitą, t. y. prievoliniai santykiai, kurių viena šalis (skolininkas) turi įvykdyti kitos šalies (kreditoriaus) naudai piniginę prievolę, tačiau kreditorius jos nepriima ar yra kitos įstatyme numatytos aplinkybės, suteikiančios skolininkui galimybę vykdyti prievolę įmokant lėšas į depozitinę sąskaitą. Bankų veikloje depozitine sąskaita pripažįstama banko sąskaita, skirta laikyti trečiųjų šalių lėšoms (ne sąskaitos savininko (pvz., advokato, notaro ir kt.) lėšoms) ir jomis disponuoti pagal sąskaitos savininkui trečiųjų šalių suteiktą patikėjimo teisę. Kliento teisę naudoti sąskaitą riboja depozitinės sąskaitos sutartyje nurodytas tikslas. Šiuo atveju šalių prievoliniai skoliniai santykiai nesiejo, ieškovas neturėjo prievolės bankui, kurią vykdant ieškovas galėjo pasinaudoti CK 6.56 straipsnyje reglamentuota situacija, todėl apelianto teiginiai, jog ginčo sutartis laikytina depozitine – atmestini. Neįrodytas ir argumentų, jog ginčo sutartį reikėtų laikyti pasaugos sutartimi, pagrįstumas, kadangi nei šalių derybos, nei sutarties turinys tokios sutarties sudarymo ir vykdymo nepatvirtina. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, net ir laikant jog tarp šalių sudaryta sutartis buvo pasaugos, ieškovo į tokią sąskaitą įmokėtos lėšos nebūtų vertinamos kaip ieškovo nuosavybė. Ieškovas kaip ir terminuotojo indėlio sutarties vykdymo atveju išlaikytų tik reikalavimo teisę bankui į tam tikros sumos lėšų išmokėjimą (CK 6.835 str., 6.913 str.), todėl apelianto argumentai dėl to, jog ginčo sandorį reikėtų kvalifikuoti kaip depozito ar pasaugos sutartį, atmestini.

41Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „Tez Tour“ pasirinko bendradarbiauti su atsakovu, kadangi jo siūlomos sąlygos buvo palankiausios (b. l. 258), kas rodo, jog ir atsakovo siūlomos mokėjimo garantijos suteikimo sąlygos, kuomet ieškovas įkeičia lėšas, esančias terminuotojo indėlio (o ne depozitinėje ar pasaugos) sąskaitoje, ieškovą tenkino. Ieškovo nurodytos aplinkybės, bei ikisutartinius santykius atspindintys šalių tarpusavio susirašinėjimai patvirtina, jog šalys derėjosi, tarėsi ir sudarė būtent jų valią atitinkančią Terminuotojo indėlio sutartį.

42Būtina pažymėti, jog ginčijama 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis turėtų būti vertinama ne kaip sandoris, kurio poreikis atsirado tik prieš jį sudarant, bet kaip ankstesnių šalis siejusių sandorių tąsa, kadangi iš aukščiau išdėstytų sandorių sudarymo aplinkybių matyti, jog ginčijama Terminuotojo indėlio sutartis 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta pasibaigus 2010 m. spalio 22 d. sudarytos Terminuotojo indėlio sutarties galiojimui (b. l. 66), o ji savo ruožtu pakeitė 2010 m. liepos 22 d. ir 2010 m. spalio 1 d. Terminuotojo indėlio sutartis (b. l. 43, 55). Ieškovas 2010 m. liepos 22 d., 2010 m. spalio 1 d. bei 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutarčių neginčijo, nors 2011 m. spalio 26 d. sutartis sudaryta praktiškai analogiškomis sąlygomis.

43Vertinant, ar sandorio šalių valia atsispindi šalių sudarytose sutartyse, būtina įvertinti ir šalių elgesį po sandorių sudarymo. Ieškovas vykdant indėlio sutartis savo laikė indėlininku (b. l. 143, 224-225), naudojosi indėlininkui suteiktomis teisėmis, t. y. susigražino dalį indėlio, anksčiau nustatyto termino (b. l. 143), tarėsi dėl indėlio sutarties pratęsimo (b. l. 234-235), kas tik patvirtina, jog sudaryta sutartis atitiko ieškovo interesus. Tai, jog ieškovą domino būtent Terminuotojo indėlio sutarties sudarymas, kas savo prasme leido ieškovui gauti finansinę grąžą – palūkanas, o ne sudaryti tik sutartį dėl pinigų atsakovo įmonėje saugojimo, patvirtina ieškovo įgaliotų asmenų elektroniniai laiškai, kuriais tariamasi ne dėl pinigų saugojimo sutarties, bet dėl indėlio sutarties, o vykusios derybos dėl Terminuotojo indėlio sutarčiai taikytinos palūkanų normos rodo, jog ieškovui palūkanų dydis buvo aktualus (b. l. 234-235). Palūkanų mokėjimas už sąskaitoje laikomas lėšas būdingas banko indėlio sutarčiai (CK 6.892 str.), kas tik papildomai patvirtina, tarp šalių susiklosčius banko indėlio sutartiniams santykiams.

44Aplinkybę, jog tarp šalių 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Terminuotojo indėlio sutartis, kuri atitiko šalių valią ir užtikrino mokėjimų garantijos sutarties tęstinumą, patvirtina ir ieškovo į šios sutarties pagrindu atidarytą sąskaitą įneštos lėšos. Kaip nustatyta aptariant tarp šalių susiklosčiusią faktinę situaciją 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta pasibaigus 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutarčiai. Į naujos sutarties pagrindu atidarytą sąskaitą buvo pervestos ankstesnėje sąskaitoje laikytos lėšos 3 000 000 Lt sumai. Iš nurodytos sumos 800 000 Lt suma buvo įkeista pagal 2011 m. rugpjūčio 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį, o 2 200 000 Lt įkeitimas pagal 2010 m. liepos 22 d. Finansinio užtikrinimo sutartį buvo pasibaigęs. Tačiau nepaisant to, į 2011 m. spalio 26 d. sutarties pagrindu atidarytą sąskaitą ieškovas įnešė ne tik lėšas būtinas Finansinio užtikrinimo sutarčiai sudaryti ir mokėjimo garantijai gauti, t. y. 800 000 Lt, bet ir kitas laisvas nuo įkeitimo lėšas 2 200 000 Lt sumai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, jog ieškovo įmonė neturėjo laisvai disponuojamų lėšų, tam kad galėtų sudaryti terminuoto indėlio sutartis, kadangi aptartos aplinkybės bei šalių derybos dėl taikytinos palūkanų normos rodo, jog ieškovas buvo suinteresuotas lėšas laikyti terminuoto indėlio sąskaitoje, už tai gauti palūkanas ir, esant reikalui, sąskaitoje esančias lėšas įkeisti bankui, siekiant gauti mokėjimo garantiją.

45Nurodytų išvadų nepaneigia ir apelianto argumentai, jog ieškovas siekė gauti mokėjimo garantiją papildomai 1 185 716 Lt sumai (b. l. 140-143), dėl ko sąskaitoje iš anksto buvo laikomos lėšos. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2 200 000 Lt dydžio lėšos (kurios nebuvo įkeistos) į sąskaitą buvo įneštos dar 2011 m. spalio 26 d., nors sprendimas dėl mokėjimo garantijos prašomai sumai suteikimo, priimtas tik 2011 m. lapkričio 8 d. (b. l. 18). Be to, net ir nurodyto dydžio garantijos suteikimui, visų 2011 m. spalio 26 d. įneštų laisvų lėšų įkeitimas pagal Finansinio užtikrinimo sandorį, nebuvo būtinas (net ir įkeitus 1 185 716 Lt dydžio lėšas, ieškovo sąskaitoje liktų 1 014 284 Lt). Siekį įmonės lėšas laikyti terminuoto indėlio sąskaitoje įrodo ir tai, jog terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta iki 2012 m. spalio 29 d. (b. l. 98), kai ieškovas prašydamas suteikti garantiją 1 185 716 Lt sumai žinojo, jog šios garantijos galiojimas būtinas tik iki 2012 m. vasario 21 d. (b. l. 140). Išdėstyta prieštarauja ieškovo argumentams, jog lėšos sąskaitoje buvo saugomos ne kaip indėlis, bet tik kaip lėšos, būtinos Mokėjimo garantijai gauti.

46Todėl teisėjų kolegija mano, jog įvertinus sandorių šalių ikisutartinius santykius, sandorių turinį bei šalių elgesį juos vykdant, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta šalių valią bei interesus atitinkanti Terminuotojo indėlio sutartis, tęsiant tarp šalių susiklosčiusią bendradarbiavimo praktiką.

47Dėl Terminuotojo indėlio sutarties suderinamumo su finansinio užtikrinimo sutarties esme

48Siekdamas pagrįsti savo argumentus, jog nebuvo šalių valios sudaryti būtent Terminuotojo indėlio sutartį (pagal kurią į šios sutarties pagrindu ieškovo vardu atidarytą sąskaitą įneštos lėšos suteikia ieškovui tik reikalavimo teises į jas, bet neišlaiko jo nuosavybės teisių į lėšas) apeliantas nurodo, jog šiuo atveju siekiant gauti iš banko mokėjimo garantiją, ieškovas su atsakovu sudarydavo Finansinio užtikrinimo sutartis be nuosavybės teisių atsakovui perdavimo, pagal kuriuos finansinis užstatas buvo ieškovo lėšos, esančios Terminuoto indėlio sąskaitoje. Todėl įvertinęs tarp šalių sudaryto finansinio užtikrinimo susitarimo rūšį (ieškovo teigimu - be nuosavybės teisių perdavimo) ir banko indėliu sukuriamą situaciją, kuomet į indėlio sąskaitą padėtos lėšos neišlieka asmens nuosavybe, ieškovas laiko, jog tarp šalių 2011 m. spalio 26 d. sudaryta sutartis negali būti kvalifikuojama kaip Terminuoto indėlio sutartis, kadangi ji prieštarauja šalių sudaryto Finansinio užtikrinimo susitarimo, be nuosavybės teisių perleidimo, esmei. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas taip pat ginčijamas teigiant, jog teismas nevertino šalių Finansinio užtikrinimo susitarimų prasmės, turinio bei suderinamumo su banko indėlio sutartimis. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog ieškiniu buvo keliamas tik 2011 m. spalio 26 d. tarp šalių sudarytos Terminuotojo indėlio sutarties, o ne Finansinio užtikrinimo sutarčių galiojimo klausimai, todėl ir tarp šalių sudarytos Finansinio užtikrinimo sutartys, jų turinys, buvo vertinamos tik ieškovo apibrėžtose bylos nagrinėjimo ribose. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių sukurtų teisinių santykių visumą pripažino, jog nepaisant ieškovo argumentų, tarp šalių sudarytos Finansinio užtikrinimo sutartys, perduodant nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis išvadomis.

492002 m. birželio 6 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė Direktyvą 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito (toliau – Direktyva). Įgyvendinant šią Direktyvą Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. balandžio 15 d. priėmė Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymą (toliau – FUSĮ). Finansinio užtikrinimo susitarimas apima dvi sandorių rūšis, kurios pagal tai, ar nuosavybės teisė į finansinį užstatą lieka užstato davėjui, ar perduodama užstato turėtojui, skirstomos į dvi rūšis: 1) finansinio užtikrinimo susitarimus be nuosavybės teisės perdavimo ir 2) finansinio užtikrinimo susitarimus su nuosavybės teisės perdavimu (FUSĮ 2 str. 8 ir 9 dalys). Abi finansinio užtikrinimo susitarimų rūšys yra prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės. Tai reiškia, kad visi finansinio užtikrinimo susitarimai yra aksesorinio pobūdžio, finansinio užstato turėtojo teisės yra išvestinės iš jo, kaip kreditoriaus, teisių ir šių teisių įgyvendinimas priklauso nuo finansinio užtikrinimo susitarimu užtikrintų įsipareigojimų vykdymo (FUSĮ 4 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2009).

50Teisės normų analizė rodo, jog banko indėlio sutartys finansinio užtikrinimo sutarčių, perduodant nuosavybės teises, esmės nepažeidžia, vertinant finansinio užtikrinimo susitarimų pobūdį, turi būti vertinama ne tik pati finansinio užtikrinimo sutartis, bet ir sutartiniai santykiai kuriuos įgyvendinant, arba iš kurių, ji kyla. Šiuo atveju finansinio užtikrinimo susitarimo objektas buvo banke ieškovo vardu atidarytose indėlio sąskaitoje esančios lėšos, kurios, priklausomai nuo Garantijos suteikimo sutartyje aptartos suteiktinos garantijos dydžio, buvo finansinio užtikrinimo sutartimis įkeičiamos bankui. Šalių sutarta ir vykdyta verslo praktika pasireiškė tuo, jog prieš sudarant ar pratęsiant Finansinio užtikrinimo susitarimus – suteiktinos Mokėjimo garantijos dydžio lėšos visų pirma turėjo būti įnešamos į ieškovo vardu banke atidarytą indėlio sąskaitą. Vadinasi, bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo šalių Finansinio užtikrinimo sutarčių turinio – bankui finansinis užtikrinimas buvo suteikiamas perduodant užstato nuosavybės teisę, kadangi tai savaime sąlygodavo finansinio užtikrinimo objektas – terminuotojo indėlio sąskaitoje esančios ieškovo lėšos. Be to, šią išvadą patvirtina ir šalių sudarytų Finansinio užtikrinimo sutarčių turinys, jų 1.6 punktai nustatė, jog įkeitimo objektas perduodamas bankui (b. l. 45, 58, 68, 94). Ieškovas apeliaciniu skundu pažymėjo, jog šiose sutarties normose konkrečiai nenurodžius, jog bankui nuosavybės teise perduodamas įkeitimo objektas, negalima teigti, jog finansinis užtikrinimas buvo perduodant nuosavybės teises. Teisėjų kolegijos manymu, detaliau susipažinus su šalių sudarytomis Finansinio užtikrinimo sutartimis matyti, jog jų 1.1 punktuose, aptariant įkeitimo objektą, buvo pažymėta, jog tai – pagal Garantijos suteikimo sutartis ir šalių Terminuotojo indėlio sutartis ieškovo vardu atidarytose banko indėlio sąskaitose esančios lėšos, todėl papildomo išaiškinimo, jog 1.6 punkto pagrindu bankui perduodamas įkeitimo objektas buvo perduodamas nuosavybės teise, nereikalavo.

51Kadangi ir ginčijama 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta remiantis aukščiau išdėstytu šalių bendradarbiavimo principu, siekiant įneštas į sąskaitą lėšas įkeisti Finansinio užtikrinimo (kaip jau konstatuota) perduodant nuosavybės teises sutartimi ir gauti Mokėjimo garantiją, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, jog joje esančios lėšos Finansinio užtikrinimo sutartimi buvo perleistos be nuosavybės teisių perdavimo ar, kad ji prieštaravo finansinių užtikrinimų susitarimų prasmei.

52Dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio tvarka

53Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008).

54Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 str. 1 d.). Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str.1 d.). Šiuo atveju jau buvo pažymėta, jog šalys įgyvendindamos savo teises derino sutarčių sąlygas tarpusavyje, siekė kiekvienai iš sandorio šalių priimtino sutarčių varianto (b. l. 219-225). Be to, ieškovas buvo laisvas ne tik derinant sandorio sąlygas, bet ir renkantis sandorio šalį. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog ieškovas pasirinko bendradarbiauti su atsakovu, dėl jo pasiūlytų sąlygų priimtinumo (b. l. 258), vadinasi prieš pasirenkant verslo partnerį buvo analizuojamos jo siūlomų paslaugų sąlygos, kas reiškia, jog ieškovas galėjo bei privalėjo susipažinti su prisiimamomis prievolėmis, sudaromomis sutartimis bei jų pasekmėmis.

55Apeliantas, neigdamas ginčo sandoriu sukurtus teisinius santykius ir šalims iš jo kilusias pasekmes, teigia, jog Terminuotojo indėlio sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo. Ieškovas teigia, jog suklydo dėl šios sutarties pagrindu atidarytoje indėlio sąskaitoje esančių lėšų nuosavybės teisių. Nurodo, jog atsakovas leido ieškovui tikėtis, kad lėšos, ieškovo įneštos pagal ginčo sutartį į banko indėlio sąskaitą, priklauso ieškovui nuosavybės teise, todėl yra pagrindas ginčo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl suklydimo.

56Sandorį CK 1.90 straipsnio punkto pagrindu galima pripažinti negaliojančiu ne dėl bet kokio, o dėl esminio suklydimo, kuris lėmė neteisingą sudaromo sandorio suvokimą ir kurio teisingai suvokdamas sandorio esmę ar atskiras jo sąlygas, ieškovas nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 str.).

57Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, jog ieškovo teiginiai, jog jis suklydo, buvo atsakovo suklaidintas, dėl sudaroma Terminuotojo indėlio sutartimi sukuriamų prievolinių teisinių santykių, neįrodytos. Ieškovas ieškiniu teigė, jog sudarydamas ginčo sutartį, jis nesiekė sudaryti būtent Terminuotojo indėlio sutarties, jo siekis buvo sudaryti sąlygas, kuriomis bankas teiktų ieškovo draudimo bendrovei Mokėjimo garantiją. Bylos medžiaga patvirtina, jog šią paslaugą bankas suteikė, todėl tarpinės sutartys, iš šalis siejusios sandorių visumos, ir ja sukuriamos teisinės pasekmės, esminės reikšmės nei ieškovo tikslams, nei siekiamam gauti rezultatui neturėjo.

58Teisėjų kolegijos vertinimu, 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis pradėta ginčyti tik tuomet, kai paaiškėjo, jog ieškovui siekiant atgauti banko indėlio sąskaitoje esančias lėšas, jis turi stoti į bendrą atsakovo kreditorių eilę (šią išvadą sustiprina ir tai, kad ankstesnės analogiškos Terminuotojo indėlio sutartys nebuvo ginčijamos). Be to, aplinkybė, jog asmuo įnešęs lėšas į banko indėlio sąskaitą neturi nuosavybės teisių į jas, o tik reikalavimo teisę bankui, negali būti laikoma šalies suklydimu ar banko suklaidinimu dėl sudaromo sandorio esmės. Šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesį būtina vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. ar kitas normaliai atidus ir protingas žmogus, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje būtų sudaręs tokį pat sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011). Be to, vertinant, ar buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies, teigiančios, jog ji suklydo, amžių, išsimokslinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Šiuo atveju ieškovas yra juridinis asmuo, turintis ne tik patirties bendraujant su bankais, sudarant sandorius, bet ir gebantis pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba, ką patvirtina byloje esanti sutartis dėl teisinės pagalbos, sudaryta 2008 m. vasario 1 d., t. y. dar iki ginčo sandorio sudarymo (b. l. 32). Šalis siejančios sutartys taip pat buvo sudaromos konsultuojant advokatui, todėl teisėjų kolegija mano, jog ir sudarant ginčijamą sandorį ieškovas buvo atstovaujamas advokato, o nepasinaudojęs šia galimybe, turi prisiimti savo neapdairiu elgesiu sukeltas pasekmes. Savo srities profesionalui, teisininkui, teikiant konsultacijas dėl įmonės sudaromų sandorių su bankais turi būti žinoma, o klientui išaiškinta, jog perdavus tam tikrą kiekį grynųjų pinigų bankui, tarp banko ir jo kliento susiklosto prievolinio pobūdžio teisiniai santykiai. Klientas netenka nuosavybės teisės į bankui perduotas lėšas, vietoj to jis turi prievolinio pobūdžio teisę pareikalauti, kad bankas šalių sutartomis sąlygomis ir tvarka perduotų tam tikrą pinigų kiekį. Atsižvelgdama į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai banko sąskaitos teisiniai santykiai, ieškovui turėjo būti žinoma ir suprantama, jog 2011 m. spalio 26 d. terminuotosios indėlio sutarties ir ankstesnių iki jos sudarymo buvusių indėlių sąskaitos pagrindu ieškovas tapo sąskaitos savininku (CK 6.913 str. 1 d.), kuri bankui sukūrė įsipareigojimą sumokėti sąskaitos savininkui joje esančią pinigų sumą. Kadangi šios aplinkybės ieškovui, kaip pakankamą patirtį versle turinčiam, bei advokatų kvalifikuota pagalba gebančiam pasinaudoti asmeniui buvo ar turėjo būti suprantamos, ieškovo nurodomos aplinkybės, nevertinamos kaip esminės aplinkybės, kurios, net ir pripažinus ieškovo suklydimo faktą, sudarytų pagrindą ginčo sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo.

59Kadangi teismui neįrodyti nei ieškovo suklydimas, nei banko veiksmai siekiant ar suklaidinant ieškovą dėl sudaromo sandorio turinio, jo prasmės ir sukuriamų teisinių rezultatų, pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimo CK 1.90 straipsnio pagrindu pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu netenkino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiai išvadai prieštarauti. Byloje aptartos aplinkybės taip pat patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs šalis siejusius kompleksinius santykius, šalis siejusios ginčo sutarties turinį ir jos sudarymo aplinkybes pagrįstai sprendė, jog 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Terminuotojo indėlio sutartis, kuri tenkino šalių interesus, atitiko jų valią bei sudarė galimybes pasiekti esminį tikslą – gauti mokėjimo garantiją, be to, ši sutartis neprieštaravo kitų tarp šalių sudarytų sutarčių esmei. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo priimti kitokių išvadų, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

60Dėl bylinėjimosi išlaidų

61Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

62Atsakovas nagrinėjamu atveju nurodo, jog jis patyrė 3 153,96 eurų (arba 10 889,99 Lt) dydžio atstovavimo teisme išlaidas (b. l. 313-316), kurias, netenkinus apeliacinio skundo, prašo priteisti iš ieškovo. Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydį, turi būti sprendžiama ne tik tai, ar jis pagrįstas įrodymais, bet ir tai, ar prašomos priteisti atstovavimo išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas (toliau tekste - Rekomendacijos). Teisėjų kolegijos manymu, net ir įvertinus Rekomendacijomis nustatytą maksimalų užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo dydį (Rekomendacijų 8.11. punktas), prašomos priteisti išlaidos turi būti mažinamos iki protingo ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio. Šiuo atveju bylos apimtis nėra didelė, byloje sprendžiami klausimai dėl sandorių negaliojimo, teismų praktika šiais klausimais yra plačiai suformuota, byloje nekeliami sudėtingi teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, o atsiliepimą į apeliacinį skundą parengė advokatas atstovavęs atsakovą ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovo prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki protingo ir bylos sudėtingumą atitinkančio dydžio - 1 500 Lt. Ši suma, netenkinus apeliacinio skundo, iš ieškovo atsakovo naudai ir priteistina.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

64Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

65Priteisti iš ieškovo UAB „Tez Tour“, įmonės kodas 111813515, atsakovo bankrutavusios AB banko SNORAS, juridinio asmens kodas 112025973, naudai 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančia tarp jo... 5. Ieškovas nurodė, jog jis kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti... 6. 2010 m. spalio 1 d. tarp šalių buvo pasirašyta dar viena Garantijos... 7. 2010 m. spalio 22 d., 2011 m. sausio 20 d. bei 2011 m. gegužės 19 d,... 8. 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta dar viena,... 9. Kadangi 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio sutartis 3 000 000 Lt sumai... 10. Nurodo, kad 2011 m. spalio 26 d. ginčo sutartis buvo sudaryta dėl suklydimo,... 11. Atsakovas atsiliepimu prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo... 12. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 15. Teismas konstatavo, kad ieškovas savo ieškinio pagrindo neįrodė, nes jis... 16. Be to, įvertinus šalių praktiką dėl Mokėjimo garantijų išdavimo,... 17. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas lėšas pervedė į terminuoto... 18. Ginčo šalys sudarė Finansinio užtikrinimo, perduodant nuosavybės teisę,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Ieškovas UAB „Tez Tour“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos... 21. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog teismas nevertino ir... 22. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas LAB bankas „SNORAS“... 23. Atsakovo teigimu, ieškovas turėjo tikslą ir sudarė būtent Terminuotojo... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 26. Dėl faktinės bylos situacijos... 27. Byloje keliamas 2011 m. spalio 26 d. tarp UAB „Tez Tour“ ir AB banko... 28. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Tez Tour“ (ieškovas) ir AB banką... 29. 2011 m. rugpjūčio 22 d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasirašyta Garantijos... 30. 2011 m. spalio 24 d. pasibaigus 2010 m. spalio 22 d. Terminuotojo indėlio... 31. Ieškovas teigia, jog vadovaudamasis nurodytu bendradarbiavimo principu jis... 32. Ieškovo teigimu, jis niekada neketino sudaryti su atsakovo būtent... 33. Pirmosios instancijos teismui netenkinus ieškinio reikalavimų, ieškovas... 34. Iš išdėstyto akivaizdu, jog tinkamam byloje kilusio ginčo išsprendimui,... 35. Dėl sandorių šalių valios ir šalis siejusio ginčo sandorio teisinio... 36. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia... 37. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojamas subjektyvus sutarties... 38. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 39. Šalis siejusios faktinės situacijos aptarimas atskleidė, jog ginčo sandoris... 40. Visų pirma pažymėtina, jog pats ieškovas neigdamas buvus banko indėlio... 41. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog UAB „Tez Tour“... 42. Būtina pažymėti, jog ginčijama 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio... 43. Vertinant, ar sandorio šalių valia atsispindi šalių sudarytose sutartyse,... 44. Aplinkybę, jog tarp šalių 2011 m. spalio 26 d. buvo sudaryta Terminuotojo... 45. Nurodytų išvadų nepaneigia ir apelianto argumentai, jog ieškovas siekė... 46. Todėl teisėjų kolegija mano, jog įvertinus sandorių šalių ikisutartinius... 47. Dėl Terminuotojo indėlio sutarties suderinamumo su finansinio užtikrinimo... 48. Siekdamas pagrįsti savo argumentus, jog nebuvo šalių valios sudaryti būtent... 49. 2002 m. birželio 6 d. Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba priėmė... 50. Teisės normų analizė rodo, jog banko indėlio sutartys finansinio... 51. Kadangi ir ginčijama 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio sutartis buvo... 52. Dėl ginčo sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.90 straipsnio tvarka... 53. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų... 54. Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia... 55. Apeliantas, neigdamas ginčo sandoriu sukurtus teisinius santykius ir šalims... 56. Sandorį CK 1.90 straipsnio punkto pagrindu galima pripažinti negaliojančiu... 57. Šiuo atveju teisėjų kolegija mano, jog ieškovo teiginiai, jog jis suklydo,... 58. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2011 m. spalio 26 d. Terminuotojo indėlio... 59. Kadangi teismui neįrodyti nei ieškovo suklydimas, nei banko veiksmai siekiant... 60. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 61. Remiantis CPK 98 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas,... 62. Atsakovas nagrinėjamu atveju nurodo, jog jis patyrė 3 153,96 eurų (arba 10... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 64. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti... 65. Priteisti iš ieškovo UAB „Tez Tour“, įmonės kodas 111813515, atsakovo...