Byla 2S-233-567/2013

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Neringos Švedienės, kolegijos teisėjų Rūtos Veniulytės - Jankūnienės ir Alvydo Barkausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. A2-1227-494/2012 po proceso atnaujinimo pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, siekiančio apginti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 pagal ieškovo Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č. dėl potvarkių dalies panaikinimo, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia; trečiasis asmuo notarė L. Š..

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Bylos esmė

4Ieškovas Vilniaus rajono vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:

51) panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26 dalį, kuriuo R. Č. papildomai skirtas 500 kv. m namų valdos žemės sklypas;

62) panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333 p dalį, kuriuo R. Č. leista pirkti papildomai skirtą 500 kv. m namų valdos žemės sklypą;

73) pripažinti negaliojančia dėl papildomai R. Č. skirtos 500 kv. m. namų valdos žemės sklypo dalį 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2550, sudarytos Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-02-10 d. potvarkį Nr. 180p, ir R. Č., kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį ( - );

84) R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra - priteisti valstybės naudai 2000 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalį, t. y. papildomai R. Č. skirtą 500 kv. m žemės sklypą; grąžinant R. Č. sumokėtus 15 Lt. Nurodė, kad 2007-08-30 Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos gauta 2007-08-28 specialisto išvada, kuri patvirtina, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas 1988-09-28 sprendimu Nr. 58 patvirtino Buivydiškių tarybinio ūkio-technikumo direktoriaus 1988-09-15 įsakymą Nr. 40 skirti R. Č. 1500 kv. m žemės sklypą. Buivydiškių apylinkės viršaitis 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26 R. Č. skyrė papildomą 500 kv. m žemės plotą. R. Č. namų valdos žemės sklypo privatizavimui parengtoje byloje esantis individualiai statybai skirtas 0,20 ha žemės sklypo planas, parengtas Vilniaus rajono projektavimo biuro prie Architektūros skyriaus, esamo 0,15 ha, kartu su 0,05 ha papildomai skirto žemės sklypo ribos, 1992-07-07 patvirtintos Vilniaus rajono vyr. architekto K. M.. Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26, kuriuo R. Č. skirtas papildomas 500 kv. m žemės plotas individualiai statybai, priimtas po Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89, reglamentuojančio valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką, priėmimo dienos, todėl Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkis Nr. 1333p, kuriuo R. Č. buvo leista pirkti 500 kv. m žemės sklypą bei 1993-04-15 Vilniaus miesto (rajono) notarų biuro notarės L. Š. patvirtinta Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis dalyje dėl dalies (500 kv.m) žemės sklypo pardavimo prieštarauja Žemės reformos įstatymo 4 str. bei Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4.1.2 punkto reikalavimams. Panaikinus nuosavybės teisės atsiradimo pagrindą, pripažintina ir remiantis prašomais panaikinti potvarkiais 1993-04-15 sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis bei taikytina restitucija. Atsakovas neteisėtai įgijo nuosavybės teises į ginčo sklypą, todėl privalo gražinti jį valstybei, restitucija vykdytina natūra. Pagal galiojančias teisės normas taikant restituciją ir priteisus valstybės naudai 500 kv. m žemės sklypą, grąžintina R. Č. 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties metu už šį žemės sklypą sumokėta pinigų suma – 1500 rublių, kurie ieškinio pateikimo dienai prilyginami 15 Lt. Nurodė, jog šiuo atveju potvarkiai dėl papildomo žemės sklypo skyrimo bei sutartis dėl žemės pirkimo, priimti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei ginčijami potvarkiai susiję su nuosavybės teisių į žemę suteikimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, darytina išvada, kad reikalavimas panaikinti skundžiamus potvarkius bei pirkimo-pardavimo sutartį dalyje siejamas ne su konkrečių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu. Atsižvelgiant į tai, kad skiriant 0,15 ha namų valdos žemės sklypą, dėl kurio nėra ginčų, fiziniai ir juridiniai asmenys nenukentėjo, ekonomiškai netikslinga pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia šioje dalyje. Ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007-10-09 yra 517467 Lt; ieškinio suma yra 129366,75 Lt. Apie pažeistus valstybės interesus paaiškėjo 2007-08-30, Vilniaus rajono apylinkės prokuratūroje iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM gavus medžiagą, specialisto išvadą, todėl, vadovaujantis CK 1.127 str. l d., ieškininės senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo šios dienos (LR CK 6.145 str. 1 d., 6.146 str., Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p.).

9Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su išdėstytais argumentais nesutinka, mano, jog ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad Vyriausybės 1991-10-04 nutarimu Nr. 401 „Dėl laikinojo tiesioginio valdymo Šalčininkų, Vilniaus rajonuose ir Ignalinos rajono Sniečkaus gyvenvietėje“ Vilniaus rajono teritorijoje buvo įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas. Už Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui ir jo administracijos veiksmus negali atsakyti Vilniaus rajono savivaldybės administracija, nes tam neturi Vyriausybės įgaliojimų. Todėl ieškinys nepagrįstai pareikštas Vilniaus rajono savivaldybei. R. Č. nusipirko 2000 kv. m žemės sklypą; sutartyje nurodyta, kad pridėtas sklypo planas su gretimybėmis M l:500. Nustatyta, kad buvo atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai; sklypo ribų plane yra kaimynų parašai. Nurodė, kad Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkiu Nr.26 25 asmenims buvo skirti žemės sklypai. R. Č. papildomai buvo suteiktas 500 kv. m žemės sklypas Nr. 516. Priimdamas 1992-07-27 potvarkį Nr. 26, Vilniaus rajono Buivydiškio apylinkės viršaitis įstatymų nepažeidė; dokumentas yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo. Be to, nuo dokumentų išdavimo praėjo daugiau kaip 15 m., o nuo to laiko, kai R. Č. vardu įregistruota nuosavybės teisė, suėjo daugiau kaip 14 m., t.y. suėjo senaties terminai; atnaujinti praleistą terminą nėra pagrindo.

10Atsakovas R. Č. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2007-10-31 dieną yra 517467 Lt, prašė teismo spręsti priimtos savo žinion civilinės bylos teismingumo klausimą. Nurodė, kad žemės sklypą teisėtai įsigijo 1993-04-15 pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Sklypas suformuotas ir parduotas tokio dydžio, kaip yra įregistruotas VĮ Registrų centre. Sklypas 1993-04-22 buvo įregistruotas valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre. Žemės sklypo ribos buvo suderintos su tuometiniais kaimynais. Atsakovas pažymėjo, jog 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartimi iš valstybės įsigijo bendrą 2000 kv. m namų valdos žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal tuo metu galiojusį CK registracijai buvo numatytas trijų mėnesių terminas, sutartis buvo įregistruota ne vėliau nei 1993-07-15, todėl šio žemės sklypo įregistravimo dieną atsirado teisė į ieškinį ir prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Kiekvienas apdairus ir rūpestingas asmuo būtent nuo šio žemės sklypo įregistravimo atitinkamose institucijose dienos turėtų rūpintis, ar tokia teisinė registracija nepažeidė jo teisių. Ieškinys pareikštas 2007-10-15, praėjus daugiau nei 11 metų nuo ieškinio senaties termino pasibaigimo. Atsakovas nurodė, jog visą žemės sklypą įsigijo viena valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl mano, kad ieškinio dalykas yra nepagrįstas bei neaiškus – kokiu pagrindu ir kokioje dalyje yra prašoma pripažinti sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Atsakovas pažymėjo, jog svarstant restitucijos taikymo tikslingumą, reikėtų vertinti ir tą aplinkybę, kad jam teisėtai valdant žemės sklypą daugiau kaip trylika metų jis kokybiškai pakito ir iš pelkėtos vietovės tapo namų valdos dalimi su įrenginiais, statiniais bei sutvarkytu gerbūviu. Jeigu teismas vis tik rastų pagrindą svarstyti restitucijos taikymą, tai remiantis CK 6.145 str. 2 d., prašė restitucijos netaikyti, nes jo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų ( LR CK 4.96 str. 2 d.).

11Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo iš dalies sutiko su ieškiniu. Pažymėjo, kad grindžiant žemės sklypo papildomos dalies suteikimo ir leidimo pirkti šią žemės sklypo dalį R. Č. V. rajono Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkiu Nr. 26 ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkiu Nr. 1333p neteisėtumą ir paminėtų teisės aktų prieštaravimą tuo metu galiojusioms Žemės reformos įstatymo ir Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatoms turėtų būti keliamas klausimas dėl visų minėtais potvarkiais išskirtų, parduodamų papildomų žemės sklypų individuliai statybai suteikimo ir pardavimo teisėtumo.

12Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas ieškovo reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog taikant restituciją atsakovo R. Č. atžvilgiu ir priteisus valstybės naudai iš 2000 kv. m žemės sklypo 500 kv. m dalį, turi būti išspręstas ir pinigų, sumokėtų už šį plotą pagal valstybinės žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį grąžinimas atsakovui. Pagal galiojančias teisės normas parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovauja ir valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį bei žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktą pasirašo atitinkamos apskrities viršininkas arba jo paskirtas apskrities viršininko administracijos darbuotojas. Žemės sklypų pardavimo dokumentus rengia apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriai. Ieškovo reikalavimas dėl valstybinės žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje dėl R. Č. papildomai įsigyto 500 kv. m žemės sklypo, yra išvestinis ir gali būti tenkinamas teismui pripažinus neteisėtais bei naikintinais Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr.26 ir Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr.l333p dalyje dėl R. Č. skirto ir leisto parduoti papildomo 500 kv. m namų valdos žemės sklypo.

13Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti:

14- panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26 dalyje dėl R. Č. papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo;

15- panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį Nr. 1333p dalyje dėl R. Č. leisto pirkti papildomai skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo;

16- pripažinti negaliojančia dalyje dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m namų valdos žemės sklypo žemės sklypo 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. 2550, sudarytą tarp Vilniaus rajono savivaldybės atstovės Z. P., veikiančios pagal Vilniaus rajono valdybos 1993-02-10 potvarkį Nr.180p, ir R. Č., kuria R. Č. įsigijo namų valdos žemės sklypą, esantį ( - );

17- atsakovo R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra – priteisti valstybės naudai iš 2000 kv. m žemės sklypo, kadastro Nr. ( - ), dalį dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m žemės sklypo; priteisti R. Č. -15 Lt;

18- sprendimui įsiteisėjus, panaikinti uždėtą areštą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-23 nutartimi atsakovui R. Č. nuosavybės teise priklausančio 2000 kv. m žemės sklypo, kadastrinis Nr. ( - ), 500 kv. m žemės sklypo daliai; atsakovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Vilniaus rajono savivaldybės atžvilgiu ieškinį atmesti.

19Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. Č. apeliacinį skundą, 2008-12-10 sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti Vilniaus rajono apylinkės Vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č. dėl potvarkių panaikinimo, sandorio dalyje pripažinimo negaliojančiu, priteisti atsakovui R. Č. iš valstybės biudžeto 5853,40 Lt bylinėjimosi išlaidų; panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui R. Č. priklausančio žemės sklypo 500 kv. m dalies areštą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-10-23 d. nutartį.

20Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009-07-08 kreipėsi į teismą, prašydamas: atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-10 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-06-01 gavo L. L. prašymą inicijuoti civilinės bylos atnaujinimą ir jos išnagrinėjimą kasacine tvarka, ginant Zujūnų kaimo, Buivydiškių, Gelažių ir Šaltinėlio gatvių ir kitų gyventojų interesus. Nagrinėdamas pateiktą prašymą, pareiškėjas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas Vilniaus rajono vyriausiojo prokuroro ieškinį, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prašomoje atnaujinti nagrinėjimą byloje buvo sprendžiama dėl administracinių aktų, kuriais R. Č. skirti ir parduoti valstybinei žemei priklausę sklypai, teisėtumo. Šie aktai priimti po to, kai buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimas Nr. 89, kuriame buvo nustatyta, kad miesto teritorijose nuo 1992-02-07, o kitose vietovės – nuo 1992-03-15 negalima skirti valstybinės žemės sklypų ne ūkio veiklai. Be to, pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį žemės skyrimą juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka savo sesijoje galėjo svarstyti ir dėl to priimti sprendimus tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) taryba, todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26 laikytinas priimtu netinkamo subjekto. Papildomas sklypas R. Č. turėjo būti formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tačiau to nepadaryta. R. Č. neteisėtai užėmus dalį valstybinės žemės sklypo, į kurį patenka ir Šaltinėlio g., ir jį užtvėrus tvora, pažeista viena iš konstitucinių vertybių – teisė netrukdomai ir laisvai naudotis keliu; valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, kartu ir viešąjį interesą (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

21Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-04 nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje. Išnagrinėjęs pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismas 2010-05-25 nutartimi paliko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nutartį nepakeistą.

22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-21 nutartimi Nr.3k-3-546/2010 nutarė Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-25 nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui; priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovaujamos Ministro pirmininko tarnybos, 20,73 Lt, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 20,73 Lt, Vilniaus rajono savivaldybės 20,73 Lt, R. Č. 20,73 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą valstybei. Kasacinis teismas nurodė, jog teismas neįvertino pareiškėjo aplinkybių, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 nustatytas draudimas, kad miesto teritorijose nuo 1992-02-07 negalima skirti valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai; be to, pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str. dėl žemės skyrimo juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priimti sprendimus buvo įgaliota tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) taryba, todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26 laikytinas priimtu netinkamo subjekto; kad papildomas sklypas R. Č. turėjo būti formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 str. 1 d.), kad byloje padaryta esminių materialiosios teisės taikymo klaidų, pažeidė prašymų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo taisykles, nustatytas CPK 370 str. 3 d., kurios įpareigoja teismą vertinti prašyme nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą.

23Vilniaus apygardos teismas 2011-07-14 nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-12-04 nutartį panaikinti ir LR Generalinio prokuroro prašymą dėl proceso atnaujinimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

24Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi nutarė pareiškėjo LR Generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Vilniaus rajono savivaldybei, R. Č., trečiasis asmuo Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė L. Š., atmesti.

25Vilniaus apygardas teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro atskirąjį skundą, 2012-03-09 nutartimi nutarė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008.

26II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

27Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008. Teismas nurodė, kad Valstybinės žemės savininkas yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Žemės santykiai turi būti tvarkomi, laikantis įstatyminių žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatavimui, taip pat teisė teisės aktų nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Žemės įstatymas, Žemės reformos įstatymas ir kt. specialieji įstatymai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo principo, pagal kurį kiekvienas pats gina savo pažeistą teisę, išimtis, nustatyta siekiant apginti silpnesniosios šalies, kuri ne visada gali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jos subjektinę teisę, bei asmenų, negalinčių savarankiškai pasinaudoti teise į gynybą, teises ir (ar) teisėtus interesus. Viešojo intereso gynimą civiliniame procese taip pat lemia kitos priežastys, viena iš jų – privatinių santykių įvairovė, nes yra tokių civilinės teisės pošakių ir institutų, kurių visuomeninis reikšmingumas yra didesnis negu kitų. Viešasis ir privatus interesai egzistuoja bei iš dalies sutampa. Teismas pažymėjo, jog tokios sutapties buvimas – dar viena iš priežasčių, dėl kurių civiliniame procese turi būti ginamas viešasis interesas. Ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės, todėl būtina užtikrinti teisingą jų pusiausvyrą. Sprendimą, ar tam tikras interesas laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas, kaip viešasis interesas, turi priimti bylą sprendžiantis teismas, būtina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010 ir kt.). Nustačius faktą, kad valstybės institucijos priimti aktai prieštarauja imperatyviosioms normoms, neabejotinai yra viešasis interesas, kad šis pažeidimas būtų kuo greičiau pašalintas, dėl to prokuroras, nustatęs valstybės institucijos veikloje neteisėtumo faktą, ne tik turi teisę, bet ir privalo į tokį faktą reaguoti įstatymo nustatytomis priemonėmis. Viena iš tokių priemonių yra CPK 49 str. 1 d. įtvirtinta prokuroro teisė inicijuoti civilinę bylą. Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo inicijuota viešajam interesui apginti. Ginant viešąjį interesą, kartu apginamas ir privatus interesas. Viešojo intereso gynimas, atsiskleidžiantis ginčijant valdžios institucijų veiksmus perleidžiant valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą dėl jų atitikties imperatyviosioms įstatymo normoms, būdamas reikšmingas visuomenei ar jos grupėms, kartu gali nulemti ir privačių asmenų subjektines teises bei jų apimtį. Aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 str.1 d. 9 p., kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą gali būti imperatyvios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendime tinkamai konstatavo, kad pagal ginčo Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu (1993-04-15) galiojusio Žemės reformos įstatymo 6 straipsnį, vykdant žemės reformą, žemės įsigijimo nuosavybėn būdai buvo nuosavybės teisės atstatymas (grąžinimas) ir pirkimas. Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos be konkurso miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-07 nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, kuris įsigaliojo nuo 1992-02-07 ir galiojo iki 1993-07-28. Šio nutarimo 10 punktu miestų ir rajonų vaidybos buvo įpareigotos nuo nutarimo priėmimo dienos (t. y. nuo 1992-02-07) nutraukti žemės sklypų skyrimą ne konkurso tvarka Lietuvos Respublikos miestų teritorijose, o kitose vietovėse - nuo 1992-03-15. Rajonų miestuose ir kitose vietovėse iki 1992-03-15 žemės sklypai individualiems gyvenamiesiems namams statyti bei kitai ne žemės ūkio veiklai vietos savivaldybės sprendimu galėjo būti suteikiami naudotis ta tvarka, kuri galiojo iki šio nutarimo priėmimo dienos (asmenims, kurie pagal šį nutarimą turėjo teisę įsigyti žemės sklypus ne konkurso tvarka, galėjo būti nustatyta pirmenybė). Žemės sklypų skyrimo tvarka individualiųjų namų statybai tapo negalima miestų teritorijose nuo 1992-02-07, o kitose vietovėse - nuo 1992-03-15. Pagal nutarimo 4.1.2 punktą valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai parduodami tiems piliečiams, kuriems iki šio nutarimo priėmimo dienos šie žemės sklypai buvo suteikti individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Atsižvelgiant į tai, kad Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26 dėl papildomo žemės ploto skyrimo R. Č. priimtas po minėtų Vyriausybės nutarimo nuostatų įsigaliojimo, Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26 bei Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333p dalys, kuriomis R. Č. Zujūnų kaime leista pirkti 0,05 ha namų valdos žemės sklypą, laikytinos neteisėtomis ir prieštaraujančiomis tuo metu galiojusiems teisės aktams. Taip pat, kad Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26 prieštaravo ir tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., 12 str. bei, kad R. Č. papildomas 500 kv. m žemės plotas namų valdai leistas įsigyti nuosavybėn, pažeidžiant 1993-04-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusius teisės aktus. Teismas nurodė, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendime pagrįstai pasisakė, kad ginčo potvarkiai dėl papildomo žemės sklypo skyrimo atsakovui bei sutartis dėl žemės pirkimo priimti, pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką bei ginčijami potvarkiai susiję su nuosavybės teisių į žemę suteikimu, kuriuo suinteresuota visuomenė, todėl laikytina, kad reikalavimas panaikinti skundžiamus potvarkius bei pirkimo - pardavimo sutartį dalyje siejamas ne su konkrečių asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, o su valstybės ir viešojo intereso gynimu (CPK 49 str.). Pagal Žemės įstatymo 1 str. 2 d. vienas žemės santykių reguliavimo tikslų yra racionalus žemės naudojimas. Todėl valstybė teisės aktais nustatydama valstybinės žemės suteikimo naudotis ir naudojimo tvarką, yra suinteresuota, kad valstybinė žemė būtų suteikiama naudotis ir naudojama nepažeidžiant šios teisės aktų nustatytos tvarkos. Todėl valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, o kartu ir viešąjį interesą. Nagrinėjamu atveju 2008-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008 buvo konstatuoti Žemės reformos įstatymo 4 str., Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., 12 str., 1992-02-07 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 89 nuostatų pažeidimai. Šios normos yra privalomos vykdant valstybės turto - žemės - pardavimą pagal savo pobūdį jos yra imperatyvios, šioms teisės normoms būdingas absoliutus privalomumas, jas privalo vykdyti ir jomis privalo vadovautis ne tik atskiri teisinių santykių subjektai, bet ir valstybės pareigūnai, institucijos viešojo administravimo srityje. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2008-12-10 sprendime padarydama išvadą, kad skiriant atsakovui R. Č. papildomą 500 kv. m žemės sklypą, nebuvo pažeistos imperatyvios normos, nustatančios maksimalius sklypo dydžius kaimo vietovėje, kad pirmosios instancijos teismo konstatuoti teisės normų pažeidimai buvo formalūs ir sudarytų pagrindą ieškiniui tenkinti tuo atveju, jeigu tokio pobūdžio pažeidimai tuo pačiu pažeistų ir viešąjį interesą (t.y. nebuvo konstatuota viešojo intereso pažeidimo); nurodydama, kad civilinėje byloje Nr. 2A-1187/2006 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal ieškovų K. A. L. ir D. S. ieškinį atsakovui R. Č. dėl pažeistų teisių gynimo ir servitutų nustatymo, reikalavimus dėl kelio servituto per papildomai skirtą atsakovui žemės sklypo dalį, atmetė, kad artimiausių atsakovo R. Č. kaimyninių sklypų savininkų teisės nėra pažeistos, bei laikydama atsakovą R. Č. sąžininga valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sandorio šalimi, padarė aiškią teisės taikymo klaidą CPK 366 str.1 d. 9 p. prasme, todėl buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas teismo sprendimas (LR Žemės reformos įstatymo 4 str., Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., 12 str.).

28III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

29Atsakovas R. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį ir palikti galioti 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas panaikino 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir paliko galioti 2008-04-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008, nes pripažino teisingą Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendime paminėtą išvadą, jog jeigu yra nustatoma, kad valstybė piliečiui perleido į nuosavybę valstybei priklausantį žemės sklypą, pažeidžiant įstatymais bei poįstatyminiais aktais reglamentuotą žemės sklypo skyrimo tvarką, yra laikytina, kad reikalavimas panaikinti administracinius aktus, pirkimo-pardavimo sutartį, visuomet yra siejamas su valstybės ir viešojo intereso gynimu ir tokia situacija, nepriklausomai nuo jokių byloje esamų įrodymų, yra suprantama kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas ir bet koks aptartas sandoris yra niekinis ir pripažintinas negaliojančiu. Apeliantas nesutinka su minėta nuostata. Ieškovas savo ieškinį grindžia Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26, kurio atsakovui buvo paskirtas papildomas 500 kv. m žemės sklypas prie jau turimo 1500 kv. m žemės sklypo, neteisėtumu. Apeliantas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai kitoje Šaltinėlio g. pusėje nebuvo suformuoti, atsakovas negalėjo žinoti, kad jo sklypo dalis 500 kv. m dydžio ateityje gali užimti dalį kelio. Kelio tarp žemės sklypų realiai nebuvo nei sudarant vietovės detalųjį planą, nei parduodant atsakovui žemės sklypą, tai buvo ariami laukai. Nagrinėjamos bylos duomenimis tuo pačiu Buivydiškių apylinkės viršaičio potvarkiu sklypai buvo papildomai paskirti 25 Buivydiškių gyvenvietės gyventojams, tačiau ieškovas neįžiūrėjo viešojo intereso pažeidimo ir užginčijo tik potvarkio dalį dėl papildomo sklypo skyrimo atsakovui R. Č.. Atsakovui suformuotas žemės sklypo projektas buvo patvirtintas rajono vyr. architekto K. M. ir atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypai kitoje Šaltinėlio g. pusėje nebuvo suformuoti, atsakovas negalėjo žinoti, kad jam papildomai atmatuotas 500 kv. m žemės sklypas ateityje gali užimti dalį kelio tarp žemės sklypų, nes realiai kelio nebuvo nei sudarant vietovės detalųjį planą, nei parduodant atsakovui žemės sklypą. Dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo viso proceso metu nuo 2008 m. vieningai pozicijos laikėsi ir Lietuvos Respublikos vyriausybės kanceliarija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija. Administracinių aktų ir valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties neteisėtumas pasireiškia tik techninėmis klaidomis, todėl Vilniaus rajono apylinkės teismo skundžiama nutartis prieštarauja proporcingumo, protingumo principams. Bylos medžiagoje yra Nekilnojamojo turto pagerinimų įvertinimo ataskaita Nr. 2816, Turto rinkos vertės preliminari pažyma Nr. 1128:2008(V), firmos „Tyrimai ir projektai“ eksperto išvada. Pateikti teismui dokumentai patvirtina ieškovo žalos dydį ieškinio tenkinimo atveju ir tai, kad ginčijamoje žemės sklypo dalyje yra įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, kurių pagal pateiktą eksperto išvadą kitoje sklypo vietoje įrengti nėra galimybės, vertinant kitų tinklų dislokaciją. Be buitinių nuotekų valymo įrenginių atsakovas R. Č. negalės eksploatuoti gyvenamojo namo. 2008-12-10 Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-796-340/2008 yra teisėtas bei teisingas, nes jame pagrįstai yra atsižvelgta į pasekmes, tenkinant Vilniaus rajono prokuroro ieškinį, t.y. tai, kad atsakovas R. Č. ir visa jo šeima netenka galimybės naudotis savo gyvenamuoju namu (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.).

30Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti, palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad didžiąją atskirojo skundo dalį sudaro cituojamas skundžiamos teismo nutarties tekstas. Tai neatitinka LR CPK 306 str. nuostatų ir nelaikytina atsakovo teisiniais ar faktiniais argumentais, į kuriuose privaloma atsiliepti pareiškėjui.

31Ieškovas Vilniaus rajono vyriausiasis prokuroras pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-06-15 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo R. Č. skundą atmesti. Nurodė, kad valstybinės žemės suteikimą ir naudojimą reglamentuojančių aktų pažeidimai pažeidžia valstybės, o kartu ir viešąjį interesą. Pirmosios instancijos teismo nutartyje išvardinti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės pardavimą yra privalomi, vykdant valstybės turto - žemės - pardavimą, ir pagal savo pobūdį yra imperatyvūs, jiems būdingas absoliutus privalomumas.

32Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą. Viešojo intereso buvimas grindžiamas ne tik gatvės užtvėrimu, bet ir valstybinės žemės pardavimo procedūrų pažeidimu. Šioje byloje buvo konstatuotas teisės aktų pažeidimas, parduodant valstybinės žemės sklypą, t.y. pažeistos Žemės reformos įstatymo 4 str., Vietos savivaldos pagrindu įstatymo 11 str., 12 str. ir 1992-02-07 Vyriausiojo nutrimo Nr. 89 nuostatos. Tuo pačiu pažeistas ir viešasis interesas. Ieškovo argumentai dėl sunkių padarinių, kuriuos sukels toks teismo sprendimas, vertintinas ir tuo aspektu, ar apeliantas, sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį dėl ginčo žemės, buvo sąžiningas ir rūpestingas, atidus ir apdairus (LR CK 6.158 str. 1 d., 6.162 str., 6.163 str., 6.200 str.).

33Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

34Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas priimti sprendimą teismo nuožiūra.

35IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

36Atskirasis skundas atmestinas. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą, kai to negalima padaryti instancine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad po proceso atnaujinimo civilinėje byloje teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis).

37Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią skundžia atsakovas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad yra teisinis pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008, nes buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida.

38Sprendžiant, ar pirmiau nurodytas teisės normų pažeidimas buvo toks esminis, jog lėmė būtinybę po proceso atnaujinimo naikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, būtina atsižvelgti į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei proceso atnaujinimo instituto paskirtį bei tikslą.

39Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26, kuriuo R. Č. skirtas papildomas 500 kv. m žemės plotas individualiai statybai, priimtas po Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89, reglamentuojančio valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo tvarką, priėmimo dienos, todėl Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333p dalis, kuria R. Č. buvo leista pirkti 500 kv. m žemės sklypą bei 1993-04-15 Vilniaus miesto (rajono) notarų biuro notarės L. Š. patvirtintos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties dalis dėl 500 kv.m žemės sklypo pardavimo prieštarauja tuo metu galiojusiems Žemės reformos įstatymo 4 str., Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 str., 12 str. ir Vyriausybės 1992-02-07 nutarimo Nr. 89 4.1.2 punkto reikalavimams, nes būtina apginti valstybės ir viešąjį interesą. Ši situacija yra suprantama kaip imperatyvių teisės normų pažeidimas, nes buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 nustatytas draudimas, kad miesto teritorijose nuo 1992 m. vasario 7 d. negalima skirti valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai; be to, pagal tuo metu galiojusio Vietos savivaldos pagrindų įstatymo 11 straipsnį dėl žemės skyrimo juridiniams ir fiziniams asmenims įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka priimti sprendimus buvo įgaliota tik apylinkės gyvenvietės (valsčiaus), rajono (apskrities) taryba, todėl Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992 m. liepos 27 d. potvarkis Nr. 26 laikytinas priimtu netinkamo subjekto, o papildomas sklypas R. Č. turėjo būti formuojamas laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), tačiau šio reikalavimo nesilaikyta.

40Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad jis negalėjo žinoti, kad jo sklypo dalis 500 kv. m dydžio gali užimti dalį kelio, kad kelio tarp žemės sklypų realiai nebuvo, nei sudarant vietovės detalųjį planą, nei parduodant atsakovui žemės sklypą, nes pagal byloje esančią Zujūnų gyvenvietės suplanavimo schemą (1 t. b. l.25) yra akivaizdu, kad ties sklypu Nr. 516 (atsakovo R. Č.) buvo ir yra besitęsiantis pravažiavimas, kaip kelias, Šaltinėlio gatvė, kuris yra Zujūnų kaimo generaliniame plane (2 t., b.l. 124-125). Ta aplinkybė, kad atsakovas R. Č. įsigijo dalį žemės, kuri yra kelio, kaip pravažiavimo, dalis ir Šaltinėlio gatvės dalis (2 t., b.l. 126-131), patvirtina viešojo intereso pažeidimą, nes ginčijamomis 1992-07-27 potvarkio Nr. 26, Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992-09-28 potvarkio Nr. 1333 p ir 1993-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 2550, dalimis buvo pažeista tuo metu galiojusi 1991 m. liepos 25 d. Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 13 straipsnio 1 punkto nuostata, draudžianti privatinėn nuosavybėn piliečiams parduoti kelių ir jų įrengimų apsaugai reikalingą žemę. Teisėjų kolegija nevertina apelianto argumentų dėl kitų gyventojų papildomų žemės sklypų ar jų dalių suteikimo ir įsigijimo, nes atsakovas nepateikė duomenų, kad kiti Zujūnų kaimo gyventojai yra įsigiję analogiško kelio, kaip pravažiavimo, ar gatvės dalis privačion nuosavybėn.

41Nagrinėjamu atveju apeliantas R. Č. nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir sąžiningas, kiek susidariusioje situacijoje buvo būtina, nes tai patvirtina 1991-12-20 apelianto prašymas parduoti papildomus 5 arus (1 t., 10), galiojant Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 punkto nuostatai, draudžiančiai privatinėn nuosavybėn piliečiams parduoti kelių ir jų įrengimų apsaugai reikalingą žemę, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, sprendžiant restitucijos klausimą. Tai, kad atsakovui suformuotas žemės sklypo projektas (1 t., b.l. 23) buvo patvirtintas rajono vyr. architekto K. M., nepanaikina būtinumo papildomą sklypą R. Č. formuoti laisvoje valstybinio fondo žemėje, parengus žemės reformos žemėtvarkos projektą (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), bet ne kelio, kaip pravažiavimo, žemės sąskaita. Tai, kad atsakovui suformuoto žemės sklypo projekte (1 t., b.l. 23), patvirtintame rajono vyr. architekto K. M., nebuvo nurodyti žemės sklypai kitoje Šaltinėlio g. pusėje, nepaneigia ištraukoje iš Zujūnų gyvenvietės suplanavimo schemoje nurodytų, kitoje Šaltinėlio g. pusėje suplanuotų sklypų (1 t., b.l. 25).

42Teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ginčijamų administracinių aktų ir valstybinės žemės sklypo pardavimo sutarties dalies neteisėtumas pasireiškia tik techninėmis klaidomis, nes faktiškai buvo pažeistos aptartos imperatyvios įstatymų nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto skundžiama Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartis atitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, įvertinus tai, kad negali iš neteisės atsirasti teisėta nuosavybė, kuri pažeidžia viešąjį interesą - valstybinės žemės teisėtą pardavimą ir teisingumo užtikrinimą, nes atsakovas, įsigijęs kelio, kaip pravažiavimo, Šaltinėlio gatvės dalį privačion nuosavybėn, negali būti pripažintas pakankamai rūpestingu, atidžiu ir sąžiningu, kiek susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose buvo būtina. Tai, kad byloje yra Nekilnojamojo turto pagerinimų įvertinimo ataskaita Nr. 2816, Turto rinkos vertės preliminari pažyma Nr. 1128:2008(V) (2 t., b.l. 31), firmos „Tyrimai ir projektai“ išvada (2 t., b.l. 134) ir tai, kad ginčijamoje žemės sklypo dalyje yra įrengti buitinių nuotekų valymo įrenginiai, nesuteikia jokių teisinių privilegijų apeliantui, nes suteikiant ginčo žemės sklypo dalį ir ją parduodant, buvo pažeistos imperatyvios įstatymų nuostatos. Teismas nevertina apelianto argumentų, kad jam gali būti padaryta žala ieškinio tenkinimo atveju, nes prašomos taikyti restitucijos atveju nėra pareikšti reikalavimai iškeldinti iš ginčo žemės sklypo dalies įrengtų buitinių nuotekų valymo įrenginius, ar jų sudėtines dalis. Tai, kad pritaikius restituciją, valstybės nuosavybėn yra grąžinama ginčo žemės dalis, neužkerta kelio apeliantui R. Č. įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl galimo R. Č. palankaus servituto nustatymo Šaltinėlio gatvės, kaip valstybinės žemės, dalyje, kurioje yra buitinių nuotekų valymo įrenginiai. Dėl šių argumentų teisėjų kolegija nesutinka su apelianto nuomone, kad pritaikyta restitucija atima galimybę R. Č. naudotis gyvenamuoju namu, esančiu toje žemės sklypo dalyje, dėl kurios nėra ginčo.

43Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su prašymo atnaujinti procesą pagrindais, dėl kurių buvo atnaujintas procesas pagal pareiškėjo prašymą, išnagrinėtos tinkamai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai 2012-06-15 nutartimi nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008-12-10 sprendimą ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-04-11 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-468-341/2008, tuo užtikrinant viešąjį interesą – teisingumą šalyje. Teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui, nes po proceso atnaujinimo byla nagrinėjama ribose, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą panaikinti ar pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį (LR CK 1.5 str., 6.145 str. 1 d., 6.158 str. 1 d., 6.162 str., 6.163 str., 6.200 str., CPK 7 str., 177 str. – 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 338 str., 370 str. 4 d., 371 str.).

44Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos ir jis neįgijo pareigos atlyginti kitų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nėra pateikti jų dydį patvirtinantys įrodymai (CPK 88 str., 93 str.).

45Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

46Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Bylos esmė... 4. Ieškovas Vilniaus rajono vyriausiasis prokuroras kreipėsi į teismą su... 5. 1) panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkio Nr. 26... 6. 2) panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajone 1992-09-28 potvarkio... 7. 3) pripažinti negaliojančia dėl papildomai R. Č. skirtos 500 kv. m. namų... 8. 4) R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra - priteisti valstybės naudai... 9. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 10. Atsakovas R. Č. atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi... 11. Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė atsiliepimą į ieškinį,... 12. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė... 13. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008-04-11 sprendimu nusprendė ieškinį... 14. - panaikinti Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkį Nr. 26... 15. - panaikinti Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-09-28 potvarkį... 16. - pripažinti negaliojančia dalyje dėl papildomai R. Č. skirto 500 kv. m... 17. - atsakovo R. Č. atžvilgiu taikyti restituciją natūra – priteisti... 18. - sprendimui įsiteisėjus, panaikinti uždėtą areštą Vilniaus rajono... 19. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo R. Č. apeliacinį... 20. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2009-07-08 kreipėsi... 21. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2009-12-04 nutartimi atsisakė atnaujinti... 22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-21 nutartimi Nr.3k-3-546/2010 nutarė... 23. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-14 nutartimi nutarė Vilniaus rajono... 24. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-10-25 nutartimi nutarė pareiškėjo LR... 25. Vilniaus apygardas teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinio... 26. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 27. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-06-15 nutartimi nutarė panaikinti... 28. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 29. Atsakovas R. Č. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus... 30. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras pateikė atsiliepimą... 31. Ieškovas Vilniaus rajono vyriausiasis prokuroras pateikė atsiliepimą į... 32. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į... 33. Atsakovas Lietuvos Respublikos vyriausybė pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 34. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į... 35. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 36. Atskirasis skundas atmestinas. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad... 37. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią... 38. Sprendžiant, ar pirmiau nurodytas teisės normų pažeidimas buvo toks... 39. Buivydiškių apylinkės viršaičio 1992-07-27 potvarkis Nr. 26, kuriuo R. Č.... 40. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad jis negalėjo... 41. Nagrinėjamu atveju apeliantas R. Č. nebuvo tiek rūpestingas, atidus ir... 42. Teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, kad ginčijamų... 43. Byloje nėra duomenų dėl teismo šališkumo, visos bylai reikšmingos... 44. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo patirtos... 45. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas... 46. Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį...