Byla e2-554-1067/2020
Dėl laidojimo išlaidų priteisimo

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė Visakavičienė, sekretoriaujant Renatai Garuolienei, Vitai Girdvainienei, dalyvaujant ieškovės V. S. atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai, atsakovei D. S., jos atstovui advokatui Alvydui Butai,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei D. S. dėl laidojimo išlaidų priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės D. S. 962,02 Eur patirtas laidojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki prievolės visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. mirė ieškovės V. S. sūnus M. S. Atsakovė D. S. yra M. S. našlė. Atsakovė mirus sutuoktiniui visiškai nesirūpino jo laidotuvių organizavimu, neprisidėjo finansiškai. Sūnaus laidotuves organizavo ir visas su tuo susijusias išlaidas apmokėjo ieškovė iš savo asmeninių lėšų. Atsakovė, būdama M. S. priklausiusio turto dalies paveldėtoja, žinodama, kad laidotuvių organizavimu užsiima M. S. mama - ieškovė V. S., turėjo visas galimybes nepritarti jos veiksmams ir pareikšti, kad laidotuves pageidauja organizuoti pati, tačiau tokių prieštaravimų nepareiškė, prie laidotuvių organizavimo ar tam reikalingų išlaidų dengimo neprisidėjo. Akivaizdu, kad tokiu būdu ji konkliudentiniais veiksmais išreiškė pritarimą, kad tiek velionio šarvojimą, tiek laidotuves, tiek gedulingų pietų organizavimą ir kitus veiksmus atliktų mirusiojo mama. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paveldėjo M. S. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio turto dalį, ji privalo atlyginti V. S. turėtų M. S. laidojimo išlaidų dalį. Nurodo, kad laidotuvėms ir kapo sutvarkymui išleido 4152,10 Eur. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius mirus M. S. išmokėjo vienkartinę 304 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoką, kurią gavo ir panaudojo ieškovė. Taip pat nurodo, kad gautą išmoką atėmė iš patirtų išlaidų sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė paveldėjo ieškovės mirusio sūnaus ¼ dalį turto, mano, kad atsakovė privalo atlyginti ¼ dalį V. S. turėtų M. S. laidojimo išlaidų, kuri sudaro 962,02 Eur.

6Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais ir prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovė pačią pirmą dieną mirus vyrui informavo, jog neprisidės prie laidotuvių, nes neturi tam lėšų. Be to pažymėjo, kad išrinkta ir sutvarkyta už ieškovės lėšas kapavietė skirta tik vienam asmeniui palaidoti, ieškovė ir jos vyras norės būti laidojami kitoje vietoje. Nesutinka su atsakovės nurodytomis aplinkybėmis, jog gavo pinigų iš aukų dėžutės laidotuvių metu – jokių dėžučių ieškovė nematė, pinigų iš artimųjų negavo, o pati atsakovė niekada nedavė 800 Eur laidotuvėms.

7Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės teiginiai, jog atsakovė D. S. mirus sutuoktiniui visiškai nesirūpino jo laidotuvių organizavimu, neprisidėjo prie to finansiškai, jokių prieštaravimų jai dėl laidotuvių organizavimo nepareiškė ir prie tam reikalingų išlaidų dengimo neprisidėjo, neatitinka tikrovės. Visų pirma ieškovė neklausė atsakovės nuomonės laidotuvių organizavimo klausimu, jas organizavo ir inicijavo savo nuožiūra, atsakovė išsakė ieškovei savo nuomonę kai kuriais laidotuvių organizavimo klausimais, tačiau ieškovė į ją neatsižvelgė. Ieškovės iniciatyva ir noras organizuoti mirusio sūnaus laidotuves atsakovei buvo suprantamas, atsakovė sunkią abiems šalims netekties valandą nematė reikalo konfliktuoti su ieškove laidotuvių organizaciniais klausimais. Pažymėjo, kad atsakovė iš karto po sutuoktinio mirties davė ieškovei pastarosios namuose, be kita ko ir atsakovės sūnaus akivaizdoje, 800 Eur mirusiojo laidotuvėms, kuriuos buvo sutaupiusi, todėl vien jau dėl to šia suma ieškovės reikalavimai turi būti atmesti. Be to, atsakovė dalyvavo sutuoktinio laidotuvėse ir matė, kad laidotuvėms į aukų dėžutę buvo aukojami pinigai, kuriuos pasiėmė ieškovė, tačiau pastaroji nutyli ir ieškinyje nenurodė nei aukų fakto, nei kiek buvo paaukota pinigų laidotuvėms. Mano, kad paaukotų lėšų suma taip pat turi būti mažinami ieškinio reikalavimai, nes nepaisant to, kad pinigai buvo aukojami laidotuvių metu, kai už laidojimo paslaugas jau buvo sumokėta, tačiau šios aukos skiriamos laidotuvių išlaidoms kompensuoti. Nurodo, kad taip pat nesutinka su ieškovės nurodytomis 1750 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidomis, mano, kad ieškovė neturi teisės į šių išlaidų atlyginimą visa apimtimi. 2019 m. lapkričio 24 d. atsakovės daryta kapo fotonuotrauka patvirtina, kad ieškovė sumokėjo ne vien tik už mirusiojo kapavietės sutvarkymą, bet už savo šeimos kapavietę, tai patvirtina tiek kapavietės dydis, tiek ant paminklo išgraviruotas užrašas „S.“. Akivaizdu, kad šeimos kapavietės, kurioje galima palaidoti 3 asmenis, įrengimas vien dėl jos dydžio reikalauja didesnių kaštų, be to, statomas tik vienas paminklas visiems šeimos nariams, ko pasėkoje ieškovė ir jos šeima sutaupo. Tokiu būdu atsakovė neturi prisidėti visa apimti prie visos šeimos kapavietės įrengimo, be to ieškovė negali sutaupyti atsakovės sąskaita, todėl sąžiningumo ir protingumo principas reikalauja, kad ieškovė gali tikėtis į 1/3 dalies kapavietės, skirtos 3 asmenimis išlaidų atlyginimą, t. y. vietoj nurodomų 1750 Eur išlaidų pagrįstomis galėtų būti pripažintos nebent tik 583 Eur dydžio šios rūšies išlaidos.

8Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais motyvais, davė papildomus paaiškinimus. Nurodė, kad vyro mirties dieną, t .y. ( - ) su ieškove nekonfliktavo, tarėsi dėl laidotuvių organizavimo, sutarė, jog ieškovė rūpinsis pagrindiniais reikalais, o atsakovė prisidės finansiškai bei nupirks maisto, gėrimų „saldaus stalelio“ paruošimui, žvakes, vazas gėlėms. Viską įvykdė, išleido apie 150 Eur stalo paruošimui, žvakėms ir vazoms, o 2018 m. rugpjūčio 2 d. nuvykusi į ieškovės namus kartu su sūnum davė ieškovei 800 Eur. Vėliau ieškovė pradėjo atsakovę kaltinti dėl sūnaus mirties, todėl mano, jog toks ieškinys pareikštas iš pykčio. Turėjo minčių dar papildomai prisidėti finansiškai, geranoriškai, tačiau dėl pradėto puolimo, kilusio konflikto su ieškove nebendrauja, į pretenziją neatsakinėjo, mano, jog neturi daugiau mokėti, prašo ieškinį atmesti.

9Teismas

konstatuoja:

10Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ( - ) mirė ieškovės V. S. sūnus M. S., mirties dieną buvęs santuokoje su atsakove D. S. Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės I. M. pateiktais duomenimis M. S. palikimą priėmė jo sutuoktinė atsakovė D. S. ir M. S. vaikai iš pirmosios santuokos G. S. ir L. S. Bylos duomenimis bei ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad M. S. laidotuvėms ir su tuo susijusioms paslaugoms apmokėti ieškovė patyrė 4152,10 Eur išlaidų. Šias aplinkybes patvirtina: 2018 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra serija ( - ), iš kurios matyti, kad už kūno paruošimą laidojimui sumokėta 100 Eur; 2018 m. rugpjūčio 2 d. prekių paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas Nr. ( - ), kuris patvirtina, kad už salės gedulingą papuošimą sumokėta 150 Eur; 2018 m. rugpjūčio 2 d. UAB „Šv. Juozapo namai“ užsakymo priėmimo ir jo apmokėjimo kvitas, iš kurio matyti, kad už šarvojimo salės nuomą, jos paruošimą, karstą, mirusiojo rūbus, autokatafalko nuomą sumokėta 612,10 Eur; 2018 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad už karsto nešimą, įkėlimą į duobę, duobės užkasimą sumokėta 120 Eur; 2018 m. rugpjūčio 2 d. prekių pirkimo-pardavimo kvitas, iš kurio matyti, jog už muzikos paslaugas sumokėta 220 Eur; 2018 m. rugpjūčio 2 d. pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad už gedulingus pietus sumokėta 450 Eur; 2018 m. rugpjūčio 4 d. K. P. IĮ paslaugų pirkimo-pardavimo kvitas, iš kurio matyti, kad už kapavietės iškasimą, grunto pakeitimą bei duobės papuošimą sumokėta 400 Eur; 2019 m. balandžio 19 d. UAB „Pamario granitas“ sąskaita faktūra serija ( - ) ir kasos pajamų orderis serija ( - ), iš kurių matyti, jog už kapavietės sutvarkymą sumokėta 1750 Eur; 2019 m. balandžio 23 d. UAB „Travertina“ pinigų priėmimo kvitas serija ( - ), iš kurio matyti, jog už betono gaminius, būtinus kapo tvarkymui, sumokėta 350 Eur. Ieškovės paaiškinimais taip pat nustatyta, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius mirus M. S. ieškovei išmokėjo vienkartinę 304,00 Eur valstybinio socialinio draudimo išmoką. Atsižvelgdama į gautos išmokos dydį, ieškovė nurodo patyrusi 3848,10 Eur išlaidas. Ieškovė prašo atlyginti ¼ patirtų išlaidų, t. y. 962,02 Eur, nurodytą sumą priteisiant iš atsakovės, atsižvelgiant į tai, jog atsakovė paveldėjo ¼ mirusio vyro M. S. palikimo dalį. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2019 m. birželio 14 d. ieškovė su pretenzija kreipėsi į atsakovę D. S. reikalaudama atlyginti 862,02 Eur laidojimo išlaidas. Pretenzijoje ieškovė nurodė patyrusi 3752,10 Eur išlaidų, neįskaičiuojant vėliau ieškinyje nurodytų 400,00 Eur išlaidų už kapavietės iškasimą, grunto pakeitimą bei duobės papuošimą, prašydama atlyginti ¼ dalį išlaidų ((3752,10 – 304,00)/ 4= 862,02 Eur). Minėta pretenzija išsiųsta paštu atsakovės gyvenamosios vietos adresu ( - ). Siunta 2019 m. birželio 29 d. įteikta atsakovei.

11Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo jog ieškovė mokėjo už paslaugas, susijusias su laidotuvių organizavimu. Taip pat nėra ginčo, jog ieškovė turėjo 4152,10 Eur dydžio išlaidas ir atsiėmė 304,00 Eur vienkartinę valstybinio socialinio draudimo išmoką: t. y. šalys neginčija, jog ieškovė išleido 3848,10 Eur palikėjo laidotuvėms ir kapo sutvarkymui. Tarp šalių kilo ginčas, ar atsakovė, kaip ¼ dalies M. S. palikimo paveldėtoja privalo padengti dalį su laidotuvėmis susijusių išlaidų, kai tuo tarpu atsakovė teigia, jog yra atlyginusi 800 Eur dydžio su laidotuvėmis patirtas ieškovės išlaidas bei ar visos išlaidos susijusios su kapavietės sutvarkymu yra pagrįstos.

12Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 straipsnis). Taigi darytina išvada, kad ginčo teisinius santykius šioje byloje reglamentuoja prievolių teisės normos. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK nėra teisės normos, kuri reglamentuotų ginčo tarp šalių teisinį santykį, tad ginčo teisiniam santykiui tiesiogiai taikytini CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 2 dalis, 6.50 straipsnis. Pažymėtina, kad tokiu atveju, kai vieno ar kito faktinio santykio arba jų grupės konkreti teisės norma nereglamentuoja, egzistuoja teisės spraga. Vienas teisės spragų užpildymo būdų – įstatymo arba teisės analogija. CK 1.8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinės teisės nesureguliuotiems civiliniams santykiams taikoma panašius santykius reglamentuojantys civiliniai įstatymai (įstatymo analogija). To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nėra panašius santykius reglamentuojančių civilinių įstatymų, taikomi bendrieji teisės principai (teisės analogija). Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 3 straipsnio 6 dalyje. Teismo vertinimu, nėra teisės akto, kuris reglamentuoja panašų į šioje byloje kilusio ginčo teisinį santykį ir kuriuo būtų galima remtis sprendžiant šalių ginčą. Dėl to ginčas spręstinas vadovaujantis bendraisiais teisės principais, t. y. taikant teisės analogiją. Pažymėtina, kad CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Kai vienas iš įpėdinių įgyvendina tokią teisę, tai nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą. Tačiau yra galimos situacijos, kai įpėdinis dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, kai paveldimo turto masę sudaro vien tik nekilnojamasis turtas ar kt., neįgyvendina (objektyviai negali įgyvendinti) CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos teisės, o palikėją palaidoja ir jo kapą sutvarko savo lėšomis. Tokiais atvejais aiškinimas, kad šis asmuo neturi teisės iš kitų įpėdinių (paveldėtojų) atgauti dalį tokių turėtų išlaidų, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, prieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo principams (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5straipsnis). Atsižvelgiant į CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir remiantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, sprendžiama, kad jeigu palikėjas buvo palaidotas asmeninėmis palikėjo laidotuvėmis besirūpinančio asmens lėšomis, tai toks asmuo turi teisę atgauti tas lėšas iš paveldimo turto, t. y. iš visų palikėjo įpėdinių, nes tokioms išlaidoms, kurios pagal įstatymą dengiamos iš paveldimo turto, jis panaudojo savo asmenines lėšas. Dėl to darytina išvada, kad šioje byloje, taikant teisingumo, protingumo, proporcingumo principus ir, atsižvelgiant į faktinius bylos duomenis bei nustatytas faktines bylos aplinkybes, tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, atsakovė (skolininkė prievoliniame teisiniame santykyje) turi prievolę atlyginti ieškovei (kreditorei) jos reikalaujamą palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidų dalį (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis, 1.8 straipsnio 2 dalis, 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas,6.1, 6.2 straipsniai, CPK 3 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012).

13Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija savo prievolės prisidėti prie laidojimo išlaidų, tačiau ginčija faktą, jog atsakovė neprisidėjo prie išlaidų, o taip pat ginčija kapavietės įrengimo išlaidų dydį, nurodant, jog neprivalo dengti išlaidų už šeimyninės kapavietės sutvarkymą.

14Atsakovė, nesutikdama su 1750,00 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidomis, nurodė, kad ieškovė sumokėjo ne vien tik už mirusiojo kapavietės sutvarkymą, bet už šeimos kapavietę, ką patvirtina kapavietės dydis, bei ant paminklo iškaltas užrašas „S.“. Sutvarkyta kapavietė skirta trims asmenims palaidoti, tokios didesnės kapavietės įrengimas reikalauja daugiau išlaidų, be to statomas vienas paminklas visiems šeimos nariams, dėl ko ieškovės šeima sutaupo. Todėl atsakovė mano, jog neturi prisidėti prie visos šeimos kapavietės įrengimo taip ieškovei sutaupant atsakovės sąskaita, sutiktų atlyginti 1/3 išlaidų, todėl mano, kad vietoj nurodomų 1750,00 Eur išlaidų pagrįstomis galėtų būti pripažintos nebent tik 583,00 Eur dydžio šios rūšies išlaidos.

15Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Pamario granitas“ išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą serija ( - ) ir priėmė 2019 m. balandžio 19 d. kasos pajamų orderio kvitą serija ( - ), iš kurių matyti, jog už kapavietės sutvarkymą sumokėta 1750 Eur, o nurodyta suma susideda iš tokių prekių ir paslaugų: granitinis paminklas 640,00 Eur, granitinės juostelės 250,00 Eur, plytelės 260,00 Eur, užrašo graviravimas 70,00 Eur, montavimo darbai 120,00 Eur, skaldos užpylimas 250,00 Eur, granitinė detalė 60,00 Eur, paminklo pagrindas 100,00 Eur. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Kapinių priežiūros skyriaus 2019 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. ( - ) nurodyta, kad leidžiama laidoti mirusįjį M. S. kapavietėje, kurios dydis 2,8x2,5.

16CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad jo reikalus tvarkytų kitas asmuo, neturi reikšmės, jeigu be tokio sutikimo visuomenės interesus atitinkanti prievolė (...) nebūtų laiku įvykdyta (...). Teismo nuomone, yra akivaizdu, jog šiuo atveju ieškovė įvykdė visuomenės interesus atitinkančią prievolę, kurios esant būtinybei nesiėmė vykdyti atsakovė, t. y. sutvarkė mirusio sūnaus kapą. CK 6.230 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog veiksmai, kuriuos asmuo atliko sužinojęs, kad asmuo, kurio interesais veikiama, šiems veiksmams nepritaria, nesukuria pastarajam asmeniui jokių prievolių nei tuos veiksmus atlikusiam asmeniui, nei tretiesiems asmenims.

17Atsakovė nurodė, kad su ja dėl kapavietės ieškovė nė kiek nesitarė. Žinojo, kad iš pradžių mirusįjį norėjo laidoti prie ieškovės tėvų, tačiau negavus leidimo, ieškovės iniciatyva buvo gauta nauja vieta laidojimui. Atsakovė nenurodė, kada pamatė ar sužinojo apie kapavietės sutvarkymą, tačiau iš teismui pateiktų dokumentų, siųstos pretenzijos atsakovei matyti, kad 2019 m. birželio 14 d. ieškovės pretenzijoje jau buvo nurodytos išlaidos už kapavietės sutvarkymą. Atsiliepime nurodytos aplinkybės bei teismo posėdžio metu gauti atsakovės paaiškinimai, jog leido imtis ieškovei iniciatyvos tvarkant sūnaus palaidojimo reikalus, o tuo pačiu ir išrenkant palaidojimo vietą, kapavietės sutvarkymą, leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovė nebuvo aktyvi organizuojant kapo tvarkymą. Taigi šiuo atveju laikytina, kad atsakovė savo pasyviais veiksmais priėmė neprieštaraujančio asmens poziciją, niekam neišsakė savo prieštaravimų, ką teismas pripažįsta, jog atsakovė konkliudentiniais veiksmais sutiko su tuo metu atliekamais ieškovės veiksmais. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovė turėjo teisę reikšti, jog ji irgi gali pasirūpinti kapavietės sutvarkymu ir, kad to nedarytų ieškovė savo iniciatyva, tačiau bylos duomenys tokių aplinkybių nepatvirtinta.

18CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus tvarkė teisingai ir tai atitiko pastarojo interesus, tai visos atsiradusios prievolės tampa privalomos asmeniui, kurio reikalai buvo tvarkomi. Be to, asmeniui, tvarkiusiam kito asmens reikalus, pastarasis turi atlyginti visas turėtas naudingas ir būtinas išlaidas bei dėl reikalų tvarkymo patirtus nuostolius nepaisant to, ar toks reikalų tvarkymas davė laukiamų rezultatų. Vadovaujantis CK 6.233 straipsnio 2 dalimi, CK 6.230 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais turėtos išlaidos neatlyginamos, t. y., ,,jeigu asmuo tvarko kito asmens reikalus prieš pastarojo valią tą žinodamas“. Šiuo atveju atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių duomenų, kad buvo tartasi dėl kitokios kapavietės, kitokio paslaugų teikėjo pasirinkimo, granitinių dirbinių ir paminklo parinkimo ar prieštaravo dėl ieškovės suorganizuotų kapavietės tvarkymo veiksmų. Prieštaravimas pateiktas dėl kapavietės dydžio ir išlaidų šeimyninei kapavietei sutvarkyti atsiliepime į ieškinį, t. y. praėjus daugiau kaip pusę metų po kapavietės sutvarkymo. Kadangi jokie bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovė kapavietę sutvarkė prieš atsakovės valią ir tą valią žinodama, teismas daro išvadą, kad turtą paveldėjęs asmuo turi pareigą atlyginti patirtas išlaidas (CK 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19Atsakovės teiginiai, kad išlaidos už kapavietės tvarkymą turėtų būti mažinamos dėl jos dydžio atmestini kaip nepagrįsti. Pastebėtina, kad tokiems teiginiams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų. Nustatyto dydžio kapas buvo renkamas iš karto po M. S. mirties. Pagal ieškovės prašymą ir pateiktą mirties liudijimą laidojimui buvo suteikta standartinė nauja 2,8x2,5 išmatavimų kapavietė. Atsakovė neteikė į bylą objektyvių duomenų, kad Lėbartų kapinėse ar kitose kapinėse būtų galima kreiptis dėl mažesnio išmatavimo kapavietės. Taigi, savo konkliudentiniais veiksmais, atsakovė leido ieškovei priimti sprendimą dėl mirusiojo laidojimo vietos, tokiu būdu tam neprieštaravo. Pastebėtina, kad atsakovė, nekeldama jokių prieštaravimų ir nesidomėdama kapavietės dydžiu, veikė pasyviai ir prisiėmė riziką dėl savo veiksmų pasekmių.

20Dėl atsakovės teiginių, kad kapavietėje ketinama laidoti ir kitus giminaičius ir dėl to išlaidos už kapavietės sutvarkymą turi būti mažinamos, atkreiptinas dėmesys, jog tokie argumentai grindžiami tik pateikta foto nuotrauka, nenurodant kitų objektyvių argumentų. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad naują kapavietę parinko dėl to, kad nebuvo gautas leidimas laidoti sūnų prie ieškovės tėvų jau turimoje šeimos kapavietėje. Atsakovė nurodė ir pateikė patvirtinančią nuotrauką, jog ant parinkto paminklo sutvarkytoje kapavietėje išgraviruota pavardė „S.“, kuri parodo, jog kapavietėje bus laidojami kiti asmenys, todėl mano, kad išlaidos kapavietės sutvarkymui turėtų būti mažinamos dalinant išlaidas iš trijų. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip aukščiau argumentuose dėl kapavietės dydžio nurodyta - ieškovei suteiktas leidimas laidoti naujoje konkrečių išmatavimų laidojimo vietoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad suteiktoje kapavietėje buvo palaidotas vienas asmuo, kapavietė sutvarkyta ieškovės iniciatyva, prieštaravimų dėl kapavietės tvarkymo iki ieškinio pateikimo ieškovė nebuvo gavusi. Ieškovė paaiškino, kad šioje naujoje kapavietėje ji su vyru neketina būti palaidota, yra išreiškusi valią būti laidojama prie savo tėvų. Ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovės sutuoktiniui buvo emociškai sunku rašyti vien sūnaus vardą pavardę ant paminklo, todėl kreipdamasis į kapinių meistrą nurodė rašyti bendrą visos giminės pavardę. Priešingai, atsakovė nepateikė duomenų, kuo remiantis mano, jog tokioje kapavietėje gali būti laidojami 3 asmenys, kokie tai konkretūs asmenys ir kaip jos nuomone kitų asmenų galimas laidojimas ateityje galėjo sumažinti kapavietės tvarkymo išlaidas. Iš pateiktos ieškovei UAB „Pamario granitas“ sąskaitos faktūros duomenų matyti, kad išlaidos kapavietei tvarkyti jos tvarkymo metu nepriklausė nuo to, kiek asmenų yra ar būtų laidojama, o atsakovė nenurodė, kurias išlaidas ieškovė galėjo mažinti, jeigu būtų patvirtintas kitų asmenų laidojimo faktas ateityje. Vien tai, jog kapavietėje galės būti laidojami kiti asmenys ir nebūtų statomas papildomas paminklas, nekeičia fakto, jog ieškovė atliko pareigą, sutvarkė kapavietę su paminklu už kurį turėjo sumokėti. Byloje nesant objektyvių duomenų patvirtinančių, kad būtent ieškovė ar jos sutuoktinis planuoja būti palaidoti bendrame kape su sūnumi, nesant duomenų, kad atsakovė prieštaravo tokios kapavietės parinkimui, bei į tai, kad gautą naują kapavietės vietą ieškovė pasirinko sutvarkyti ir pateikė tai patvirtinančias bei pagrįstas išlaidas, remiantis protingumo, teisingumo principais, konstatuotina, kad nėra pagrindo ieškovės patirtų išlaidų dėl kapavietės įrengimo mažinti dviem trečdaliais (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

21Iš bylos duomenų ir šalių teismo posėdžio metu teikiamų paaiškinimų nustatyta, kad pagrindinis ginčas byloje kyla dėl prisidėjimo finansiškai prie laidojimo išlaidų padengimo fakto patvirtinimo. Ieškovė teigia, jog atsakovė nuo pat ieškovės sūnaus mirties dienos pareiškė, kad pinigų neturi ir nežada organizuoti laidotuvių, bei prie jų prisidėti. Priešingai, atsakovė teigia, kad mirus sutuoktiniui, su atsakove dar nebuvo konfliktiniuose santykiuose, sutuoktinio mirties dieną tarėsi dėl laidotuvių organizavimo, o kitą dieną po sutuoktinio mirties, ieškovei jos namuose perdavė 800 Eur grynais, konkrečiai laidotuvių išlaidoms padengti. Teismas atkreipia dėmesį, jog aplinkybės dėl atsakovės perduotų 800 Eur sumos ieškovei laidotuvių išlaidoms padengti grindžiamos išimtinai tik žodiniais šalių bei liudytojo T. B. paaiškinimais. Šalių paaiškinimai nagrinėjamoje byloje yra kardinaliai priešingi, todėl teismas vertindamas aplinkybes vadovaujasi įrodinėjimo taisyklėmis.

22Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka.

23CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

24Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Pabrėžtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2005).

25Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą reikalauja, kad prieštaravimai, tiriant bei vertinant byloje surinktus įrodymus ir jų pagrindu nustatant faktines bylos aplinkybes, būtų pašalinti, prieinant teismo vidiniu įsitikinimu pagrįstą išvadą dėl vienų ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindžiamas priimamas galutinis teismo sprendimas. Tačiau pabrėžtina, kad vien tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, nesudaro pagrindo išvadai, jog bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

26Visuma bylos aplinkybių bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalių santykiai bylos nagrinėjimo metu yra itin konfliktiški. Atsakovės atstovo nuomone, ieškinys pareikštas iš pykčio, atsakovei paaiškinimais taip pat tvirtinant, jog ieškovė visaip „grasino“ atsakovei po jos sutuoktinio mirties. Atsakovės paaiškinimais – iki sutuoktinio mirties šalys puikiai sutarė, bendravo, vykdavo į svečius vieni pas kitus. Sutuoktiniui savo noru pasitraukus iš gyvenimo ieškovė dėl sūnaus mirties pradėjo kaltinti atsakovę, teigia, kad taip įvyko dėl atsakovės neištikimybės. Byloje nėra ginčo, jog po laidotuvių šalys nebendravo, viena kitai neskambino, apie laidotuvių išlaidas nekalbėjo, todėl teismas vertina esminius 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. įvykius. Šalių paaiškinimai sutampa dėl to, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. naktį mirus ieškovės sūnui, ieškovė kartu su vyru ir kitu sūnum buvo atvykusi pas atsakovę į namus. Ieškovė teigia, jog atsakovė iš karto pareiškė laidotuvių neorganizuosianti, nes neturi tam pinigų. Atsakovė priešingai teigia, jog ieškovė iš karto nurodė, kad laidotuvėmis rūpinsis pati, atsakovė geranoriškai perleido visą organizavimą ieškovei, nurodė kad prisidės finansiškai. Ieškovė parengiamojo posėdžio metu nurodė, jog norėjo pakalbėti su atsakovės sūnumi T. B., nes būtent jis paskutinis bendravo su ieškovės sūnumi, tačiau nurodė, kad atsakovės sūnus jos vengė, buvo namuose, bet nesikalbėjo, vėliau T. B. nematė. 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovė nurodė, jog grįžtant iš sesers paskambino sūnui T. B., paprašė išnešti į lauką namuose laikytas santaupas – 800 Eur. Paaiškino, jog sūnus ne tik išnešė pinigus, bet pasisiūlė kartu važiuoti pas ieškovę į namus. Tiek atsakovės, tiek liudytojo T. B. paaiškinimai dėl pinigų perdavimo yra identiški: T. B. patvirtino, kad paėmė 800 Eur iš buvusių 1000 Eur, kurie buvo saugomi Biblijoje, išnešė rankoje į lauką, važiavo kartu su mama pas ieškovę, teko jos lauke palaukti, sugrįžus ieškovei, ėjo pas ieškovę į butą, vaišinosi sultimis, gražiai bendravo, padėjo pinigus ant stalo, visi pinigai buvo 50 Eur kupiūromis. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovės paaiškinimais, atsakovė pas ją su sūnumi nėra buvusi po M. S. mirties, jokių pinigų nedavė.

27Teismas vertindamas paaiškinimus atkreipia dėmesį į atsakovės ir liudytojo ryšį. Liudytojas T. B. yra atsakovės sūnus, atsakovė yra suinteresuota jai palankia bylos baigtimi, o pagrindiniai liudytojo parodymai yra identiški, kartojami pažodžiui, tačiau teikiant atsakovei ir liudytojui papildomus klausimus detalizuojant įvykius, dalis paaiškinimų nesutampa, o kitos dalies liudytojas negali paaiškinti, neatsimena. Atsakovė nurodė, jog sūnus visada žinojo, kur ji laiko santaupas, liudytojas priešingai teigia nežinojęs, mama jam tiksliai nurodė iš kur paimti pinigus; atsakovė nurodo, kad skambino ieškovei dar būdama pas sesę, vėliau teigė, kad skambino atvykus prie ieškovės namų ir jos neradus, ieškojo ieškovės per ieškovės vyrą ir sūnų, ieškovė sugrįžo už kelių minučių nuo skambučio, liudytojas teigia, kad teko laukti keliasdešimt minučių, vaikščiojo prie laiptinės, nuėjo iki parduotuvės ir grįžo atgal; atsakovė nurodė, jog tiesiog padėjo pinigus ant stalo ieškovei, nematė ar skaičiavo, liudytojas užtikrintai teigia, kad ieškovė prie jų akių perskaičiavo pinigus; atsakovė teigia jog įvardino duodamą sumą laidotuvių išlaidom; liudytojas nurodo, kad kalbėta apie kapo sutvarkymą. Vertinant liudytojo ryšį su atsakove, duotų paaiškinimų nenuoseklumą atsimenant tik tas pačias aplinkybes, kurias nurodė atsakovė ir neatsimenant kitų detalių, liudytojo parodymai vertintini kaip neturintys pakankamos įrodomosios reikšmės, teismas vertina bendrą visumą atsakovės ir liudytojo nurodytų aplinkybių.

28Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai taip pat išsiskyrė dėl laidotuvių dienos. Ieškovė teigia, kad atsakovė ne tik finansiškai neprisidėjo prie laidotuvių, bet nieko neorganizavo, sėdėjo atskirai, kaip svečias; o atsakovė priešingai teigia, kad organizavo saldaus stalelio paruošimą. Liudytojas T. B. nurodė, jog laidotuvėse nedalyvavo.

29Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Įrodymų pakankamumas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo šalių poelgis labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008).

30Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojo paaiškinimus teismo posėdžio metu teismas konstatuoja, jog labiau tikėtina, kad atsakovė nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove. Nei ieškovė, nei atsakovė nekvietė kitų liudytojų, kurie patvirtintų aplinkybes dėl atsakovės elgesio laidotuvių metu, jų organizavimo, įrodinėjimo procese nebuvo aktyvios, tačiau teismas palankiau vertina ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, kurie neginčijamai patvirtina, kad būtent ieškovė rūpinosi laidotuvių organizavimu, saugojo apmokėjimo kvitus, rodė iniciatyvą, leido savo asmenines lėšas sunkią gyvenime akimirką. Teismas vertindamas šalių elgesį, galimus elgesio motyvus vertina aplinkybes, jog tiek ieškovei, tiek atsakovei M. S. mirtis buvo netikėta, emociškai sunki ir galimai įtakojo tolesnį šalių elgesį. Atsakovė nepateikė jokių argumentuotų paaiškinimų, kodėl leido ieškovei imtis iniciatyvos organizuojant laidotuves, renkant palaidojimo vietą, tvarkant kapavietę, priešingai ieškovė pateisina savo elgesį nurodydama, jog neturėjo kitos išeities, atsakovei atsisakius organizuoti laidojimo reikalus. Šalys teikdamos paaiškinimus taip pat nurodė ginčus dėl paveldėjimo. Ieškovės žodžiais atsakovė pirmą dieną po sutuoktinio mirties pareiškė, kad jai nereikia nieko, jokių turtų, palikimo, kad atsisako organizuoti laidotuves, tačiau į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė priėmė ¼ mirusiojo palikimo. Teismo vertinimu, palikimo priėmimas atsižvelgiant į konfliktinius šalių santykius galėjo turėti lemiamos reikšmės dėl ko ieškovė kreipėsi į teismą: žinodama, jog atsakovė priėmė palikimo dalį, nors ketino to nedaryti, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė padengs dalį patirtų laidojimo išlaidų. Teismas vertindamas koks turi būti apdairaus, rūpestingo, protingo, asmens elgesys mirusiojo netekties metu, vertina ieškovės susikoncentravimą, pareigos sūnui vykdymą, o tuo pačiu vertindamas atsakovės elgesį konstatuoja, kad atsakovė savo sprendimu perleidusi atsakomybę ir finansinę naštą ieškovės šeimai, neprisidėdama prie organizavimo (ką patvirtina byloje pateikti sąskaitų kvitai) prisiėmė riziką jog pasirinktas elgesio modelis gali būti vertinamas mažiau palankiai. Atsakovė teismui negalėjo motyvuoti savo elgesio priežasčių, nebandė įrodinėti kitomis priemonėmis savo teiginių, vien tik palankiais liudytojo parodymais, bei kapavietės fotonuotrauka. Pažymėtina, kad ieškovė kreipdamasi į teismą neprašo atlyginti visų patirtų laidojimo išlaidų, pati nebūdama mirusiojo turto paveldėtoja, leido asmenines lėšas, tačiau prašo atlyginti tik tokia dalimi, kokia atsakovė priėmė palikimą, t. y. ¼. Teismas vertindamas visumą šalių paaiškinimų, atkreipia taip pat dėmesį į liudytojo paaiškinimus, jog 2018 m. rugpjūčio 1 d. su atvykusia ieškove ir jos šeima nebendravo, negirdėjo apie ką buvo kalbama, anksčiau pas ieškovę svečiuose nesilankydavo, bute yra buvęs labai senai, mamos sutuoktinio laidotuvėse nedalyvavo, kas patvirtina ieškovės atstovės nurodomas aplinkybes, jog T. B. vengė bendrauti su ieškovės šeima, ir tai vertinant labiau tikėtinos ieškovės nurodomos aplinkybės, jog daugiau po 2018 m. rugpjūčio 1 d. T. B. nematė, o ne atsakovės ir liudytojo nurodyti teiginiai, kad T. B. pats pasisiūlė važiuoti pas ieškovę į namus 2018 m. rugpjūčio 2 d., gražiai bendravo, svečiavosi ir perdavė 800,00 Eur grynais.

31Todėl atsižvelgiant į ieškovės atstovės, liudytojo ir atsakovės paaiškinimus, įvertinus šalių konfliktinį elgesį, į teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus bei į tai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog atsakovė davė ieškovei 2018 m. rugpjūčio 2 d. 800,00 Eur grynaisiais, ir atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų ieškovės teiginius ir reikalavimus, teismo vertinimu labiau tikėtina, jog atsakovė neprisidėjo finansiškai prie išlaidų susijusių su laidotuvėmis 800,00 Eur dydžio suma (CPK 185 straipsnis).

32Apibendrinant tai, kas pasakyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistina 962,02 Eur laidojimo išlaidų (CK 5.63 straipsnis, 6.233 straipsnis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

33CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, šiuo atveju 5 procentų dydžio metines palūkanas, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Dėl to ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

34Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2012). Vadovaujantis nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi teismas plačiau nepasisako dėl įrodymų, šalių posėdžio metu nurodytų aplinkybių, kurios neturi teisinės reikšmės priimant šį procesinį sprendimą.

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipdamasi į teismą sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio, bei patyrė 550 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovės ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 572 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.

37Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

38ieškinį tenkinti.

39Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovės D. S. 962,02 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt du eurus 2 centus) išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 962,02 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt dviejų eurų 2 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 572,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų.

40Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Justė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės... 5. Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. mirė ieškovės V. S. sūnus... 6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame... 7. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė,... 8. Atsakovė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodytais... 9. Teismas... 10. Bylos duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ( - ) mirė... 11. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo jog ieškovė mokėjo už... 12. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo... 13. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija savo prievolės... 14. Atsakovė, nesutikdama su 1750,00 Eur kapavietės sutvarkymo išlaidomis,... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Pamario granitas“ išrašė ieškovei... 16. CK 6.230 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmens sutikimas ar nesutikimas, kad... 17. Atsakovė nurodė, kad su ja dėl kapavietės ieškovė nė kiek nesitarė.... 18. CK 6.233 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo kito asmens reikalus... 19. Atsakovės teiginiai, kad išlaidos už kapavietės tvarkymą turėtų būti... 20. Dėl atsakovės teiginių, kad kapavietėje ketinama laidoti ir kitus... 21. Iš bylos duomenų ir šalių teismo posėdžio metu teikiamų paaiškinimų... 22. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 23. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris... 24. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių... 25. Taigi, įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą... 26. Visuma bylos aplinkybių bei šalių paaiškinimais nustatyta, jog šalių... 27. Teismas vertindamas paaiškinimus atkreipia dėmesį į atsakovės ir liudytojo... 28. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai taip pat išsiskyrė dėl laidotuvių... 29. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo... 30. Įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojo paaiškinimus... 31. Todėl atsižvelgiant į ieškovės atstovės, liudytojo ir atsakovės... 32. Apibendrinant tai, kas pasakyta, ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai,... 33. CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo... 34. Pažymėtina, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 37. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 38. ieškinį tenkinti.... 39. Priteisti ieškovei V. S. iš atsakovės D. S. 962,02 Eur (devynis šimtus... 40. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...