Byla e2-5930-328/2018
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“, J. V

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant vertėjai Svietlanai Agafonovai, ieškovės atstovei I. S., atsakovės atstovui advokatui G. G., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. V. ,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnyba ,,Argus“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų akcinė draudimo bendrovė ,,Gjensidige“, J. V..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 2900 Eur turtinės žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. lapkričio 18 d. ERGO Insurance SE, veikianti per Lietuvos filialą, su O. K. laikotarpiui nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d. sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. ( - ), kuria buvo apdrausta transporto priemonė MitsubishiOutlander, valst. Nr. ( - ). 2017 m. balandžio 2 d. apie 23.07 val., automobiliui Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), įvažinėjant į prekybos centro ( - ) automobilių stovėjimo teritoriją, UAB saugos tarnyba „Argus" darbuotojas ėmė nuleidinėti įvažiavimo į automobilių stovėjimo teritoriją, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Ieškovei buvo pateiktas prašymas atlyginti eismo įvykiu padarytą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus, nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio metu apgadinto automobilio Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), padaryti nuostoliai sudarė 6423,50 Eur. Ieškovė išmokėjo nurodyto dydžio draudimo išmoką ir Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, t. y. atsakovę. Nurodė, jog atsakovė žalos neatlygino, pateikė duomenis, jog jos civilinė atsakomybė nurodyto įvykio metu buvo apdrausta akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) ,,Gjensidige“ draudimu. ADB ,,Gjensidige“ 2018 m. vasario 5 d. sprendimu, ištyrusi įvykio aplinkybes, konstatavo, jog jų apdraustajai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) saugos tarnyba ,,Argus“ kyla civilinė atsakomybė bei pripažino ieškovės nustatytą ir išmokėtą 6423,50 Eur žalos dydį pagrįstu. ADB „Gjensidige" atlygino ieškovei 3523,50 Eur žalos, tokią atlygintiną sumą grįsdama tarp UAB saugos tarnyba „Argus“ ir ADB „Gjensidige“ sudarytos Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygomis, t.y. išskaitydama iš ieškovės patirtos žalos dydžio Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartyje numatytą 2900 Eur dydžio besąlyginę išskaitą. Dėl likusios neatlygintinos žalos dalies, t.y. 2900 Eur 2018 m. vasario 8 d. pretenzija ieškovei pakartotinai kreipusis į atsakovę, atsakovė žalos ieškovei gera valia neatlygino.

6Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime nurodė,jog 2017 m. balandžio 2 d. apie 23.08 val. automobilis Mitsubishi Outlander, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo A. K., atsitrenkė į pusiau nuleistus vartus, vedančius į prekybos centro ( - ) automobilių stovėjimo aikštelę. Nurodė, jog ieškovė reikalavimą atsakovei reiškia pagal Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalį ir 6.263 straipsnį, reikalavimą grindžia 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, UAB ,,Autovytaras“ sąskaita faktūra ir sprendimu išmokėti automobilio savininkei 6423,50 Eur išmoką. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodinėja nė vienos iš deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną neturi prejudicinės galios Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio prasme nagrinėjant šį ginčą, todėl nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą turi būti įvertinti ir automobilio Mitsubishi Outlander vairuotojo veiksmai įvykio metu. Nurodė, jog iš kartu su atsiliepimu pateiktos vaizdo medžiagos galima daryti pagrįstą išvadą, kad automobilio vairuotojas tikėjosi, jog jis suspės įvažiuoti į aikštelę kol vartai nusileis, arba nesilaikydamas kelių eismo taisyklių reikalavimų nestebėjo kelio bei jame esančių kliūčių, todėl jis, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas (Civilinio kodekso 6.270 straipsnis) elgėsi neatsakingai ir labai neatsargiai, jo neteisėti, lengvabūdiški ir neatsakingi veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis ir atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

8Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ADB ,,Gjensidige“, J. V. atsiliepimų į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio3 dalis, 1751 straipsnio 10 dalis).

9Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais argumentais, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog nutarimu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nustatyta, kad įvykis kilo dėl apsaugos darbuotojo veiksmų. Paaiškino, jog atsakovės draudikas, apdraudęs bendrovės civilinę atsakomybę, pripažinęs įvykį draudžiamuoju, išmokėjo 3523,50 Eur draudimo išmoką, atlikęs besąlyginę išskaitą (2900 Eur). Nurodė, jog patirta žala iki galo nebuvo atlyginta, todėl ieškovė kreipėsi į teismą. Mano, jog atsakovė yra atsakinga dėl žalos padarymo. Neatlyginta išmokos dali turi būti priteista iš atsakovės. Mano, kad ieškinys pagrįstas, žala padaryta dėl atsakovės darbuotojo netinkamo pareigų vykdymo. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10Teismo posėdyje atsakovės atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą ir jame nurodytas aplinkybes. Mano, jog šioje situacijoje įvykis neturėtų būti vertinamas vienareikšmiškai. Nesutiko, jog tik atsakovės darbuotojas buvo kaltas dėl įvykio. Iš vaizdo įrašų matyti, kad vairuotojas nepristabdė, nors oro sąlygos buvo prastos, jis žinojo, kur įvažinėja. Vairuotojas valdė padidinto pavojaus šaltinį, jam taikomi didesni atidumo reikalavimai. Atsakovė mano, jog vairuotojas vairavo nesaugiu greičiu, nepaisė greičio ribojimo. Priešingai nei teigia ieškovė, tų ženklų, kurie buvo, atsakovės įsitikinimu, pakako tam, kad rūpestingas ir atidus vairuotojas pastebėtų kliūtį ir sustabdytų automobilį, o ne nemažindamas greičio įvažiuotų į vidų. Atsakovė įsitikinusi, kad reikalavimas nepagrįstas ir neteisėtas. Mano, jog žala atsirado dėl abipusės asmenų kaltės. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V., su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog nuleisdamas vartus atvažiuojančio automobilio nematė. Nurodė, jog tuo metu, kai vartai leidžiami, pradžioje vaizdas šiek tiek matomas, o vėliau visai nieko nesimato. Papildomai nurodė, jog vartus nuleisti ėjo gavęs nurodytą tokius veiksmus atlikti. Paaiškino, jog automobilio greitis buvo didelis, viskas vyko per sekundes. Nurodė, jog paklausė vairuotojo, kodėl važiavo po nuleidžiamus vartus, jam atsakė, kad skubėjo pasiimti vaikų. Papildomai nurodė, jog policijos pareigūnai sakė, kad dėl įvykio jis nekaltas, parašė pasiaiškinimą. Prašo ieškinį atmesti.

12Teismas konstatuoja:

13byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovės Transporto priemonių draudimu laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d. buvo apdrausta transporto priemonė Mitsubishi outlander, valst. Nr. ( - ) (b. l. 30, 31-41, t. I). Ieškovei 2017 m. balandžio 4 d. pateiktas pranešimas apie tai, kad 2017 m. balandžio 2 d., apie 23.14 val., ( - ), buvo apgadinta ieškovės apdrausta transporto priemonė – įvažinėjant į automobilių stovėjimo aikštelę ( - ) prekybos centre, jokių įspėjamųjų ženklų, kad įvažiuoti negalima, nebuvo, o darbuotojai nepastebėjo, jog įvažinėja ir ėmė leisi vartus; pranešime nurodoma, jog apgadintas automobilio priekinis stiklas, bagažinės dangtis, stogas, antena (nežymiai) (b. l. 42, t I). 2017 m. balandžio 4 d. Transporto priemonės apžiūros – defektų akte nurodomi automobilio defektai, keičiamos dalys, numatomi dažymo darbai, stogo remonto darbai (b. l. 43, t. I). Byloje pateikta 2017 m. balandžio 5 d. UAB ,,Autovytaras“ remonto sąmata, kurioje nurodoma, jog automobilio remonto kaina (su PVM) 7164,18 Eur (b. l. 45-47, 48-49, t. I). UAB ,,Autovytaras“ už transporto priemonės remonto darbus išrašė ir apmokėti pateikė 2017 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. DAZA072693 6423,50 Eur sumai (b. l. 50-51, t. I). Ieškovė apskaičiavo ir padarytai žalai atlyginti išmokėjo 6423,50 Eur draudimo išmoką (b. l. 52, 53, t. I).

14Byloje yra pateikta 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kuriame nurodoma, jog įvertinus aplinkybes, kad buvo tamsus paros metas ir matomumas į nusileidžiančius vartus buvo ribotas, o automobilio vairuotojas dėl klaidinančios informacijos apie automobilių stovėjimo aikštelės darbo laiką iki 23 val. 30 min. iš anksto negalėjo numatyti ir nesitikėjo, kad tikrumoje aikštelė dirba iki 23 val. 00 min., įvertinus tai, kad prekybos centro darbuotojas buvo nematomas ir iš anksto nesiėmė veiksmų užtikrinti saugaus vartų nuleidimo, galima daryti išvadą, kad įvykis kilo dėl apsaugos darbuotojo J. V. veiksmų (b. l. 54-55, t. I).

152017 m. lapkričio 23 d. ieškovė pretenzija pareikalavo atsakovės atlyginti išmokėtą draudimo išmoką regreso tvarka (b. l. 56, t. I). Atsakovė su ieškovės reikalavimu nesutiko, mano, jog reikalavimas nėra pagrįstas, nurodė, jog jos civilinė atsakomybė apdrausta ADB ,,Gjensidige“ (b. l. 57-58, t. I). Ieškovė 2017 m. gruodžio 18 d. pretenzija kreipėsi į ADB ,,Gjensidige“ regreso tvarka reikalaudama atlyginti dėl UAB saugos tarnyba ,,Argus“ darbuotojo kaltės (b. l. 59). 2018 m. vasario 5 d. ADB ,,Gjensidige“ sprendimu dėl žalos byloje Nr. 2017/051888, ADB ,,Gjensidige“ įvykį pripažino draudžiamuoju, priėmė sprendimą išmokėti 3523,50 Eur draudimo išmoką dėl įvykio patirtos žalos atlyginimui, paaiškino, jog išmokos dydis apskaičiuotas iš ieškovės išmokėtos draudimo išmokos dydžio (draudiko pripažinto žalos dydžio) atskaičius besąlyginės išskaitos sumą (b. l. 60-61, t. I). 2018 m. vasario 8 d. pretenzija ieškovė pareikalavo atsakovės atlyginti susidariusį išmokos skirtumą 2900 Eur (b. l. 62, t. I). Ieškovė byloje pateikė ieškovės Žalų administravimo departamento Transporto priemonių administravimo skyriaus 2018 m. liepos 4 d. ekspertinę pažymą, kurioje nurodoma, jog įvykio metu buvo apgadinta: priekinis stiklas, stogas, stogo skersiniai, stogo antena, bagažinės dangtis ir kt. dalys, teikiamos apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos, sustabdytos vaizdo medžiagos nuotraukos apie automobilio susidarymą su besileidžiančiais vartais, nurodoma, jog automobilio kontaktas vartais buvo apie 1,65 m. aukštyje, nurodoma, jog automobilio vairuotojas, važiuodamas prastomis oro sąlygomis (lijo lietus, tamsus paros metas) negalėjo matyti ir vizualiai įvertinti, kad vartai nuleidinėjami, kadangi jų nuleidimo greitis nėra didelis, automobilio žibintai negalėjo apšviesti objektų, esančių didesniame nei jie patys (70-90 cm) aukštyje; daroma išvada, jog žala automobiliui padaryta dėl apsaugos darbuotojo neatsakingų veiksmų (b. l. 111-116, t. I). Byloje ieškovė taip pat pateikė duomenis, jog apgadintame automobilyje yra įrengta susidūrimo prevencijos sistema (FCM), nurodoma, jog sistema įspėja apie susidūrimą su priekyje esančiu objektu, aprašomi šios sistemos veikimo principai (b. l. 28-32, t. II).

16Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens J. V. buvo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kuria darbuotojas prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už jam patikėtų materialinių vertybių saugumą (b. l. 71, t. I). Byloje pateiktas trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškus reikalavimus, tarnybinis pranešimas darbdaviui, kuriame nurodoma, jog 2017 m. balandžio 2 d. apie 23.07 val. jis ėjo nuleisti prekybos centro pagrindinio įvažiavimo į stovėjimo aikštelę vartų, pažiūrėjo, ar nėra mašinų; kai vartai buvo leisti 1,5 metro, pasigirdo triukšmas ir nestabdydama ir kliudydama vartus į aikštelę įlėkė mašina, jos atvažiuojančios jis matyti negalėjo dėl pusiau nuleistų vartų (b. l. 72, t. I). Iš byloje pateiktos apsaugos darbuotojo pareiginės instrukcijos turinio matyti, jog be kitų pareigų, apsaugos darbuotojas privalo tinkamai vykdyti tiesioginio vadovo, pamainos vyresniojo saugos darbuoto teisėtus reikalavimus ir nurodymus (1 punktas), tinkamai atlikti savo darbą (10 punktas) etc. (b. l. 7- 13, t. II), darbuotojas su objekto fizinės saugos valdymo instrukcija supažindintas pasirašytinai 2017m. balandžio 22 d. (b. l. 14-27, t. II). Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė ir ADB ,,Gjensidige“ buvo sudariusios Bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo laikotarpis nuo 2016 m. gruodžio 9 d. iki 2017 m. spalio 31 d.), kuria buvo apdrausta atsakovės UAB saugos tarnyba ,,Argus“ civilinė atsakomybė dėl vykdomos veiklos, patikėto turto (b. l. 3- 6, t. II).

17Iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo bylos (b. l. 132-142, t. I) medžiagos matyti, jog dėl 2017 m. balandžio 2 d. įvykio, kai leidžiantis įvažiavimo į prekybos centrą ( - ) vartams buvo apgadintas automobilis Mitsubishi, valst. Nr. ( - ) buvo iškviesti policijos pareigūnai. 2017 m. balandžio 2 d. Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės tarnybiniame pranešime nurodyta, automobilio vairuotojas paaiškino, jog įvažiuodamas į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę matė 2 m. metalinį ribotuvą, jokių įspėjamųjų ženklų, kad nusileis vartai nematė, STOP ženklo prieš vartus nebuvo, todėl įvažiuojant į aikštelę vartai apgadino automobilį; apsaugos darbuotojas nurodė, jog nuleidinėjo metalines pakeliamąsias žaliuzes, prieš tai jokių artėjančių automobilių nepastebėjo; leidžiantis vartams, jas užkabino į požeminį parkingą atvažiuojantis automobilis; įvažiuojant į požeminį parkingą yra aukštį ribojanti metalinė gairė ir kelio ženklai, nurodantys aukštį, greičio ribojimas, eismo kryptis, parkingas, eismo įvykio vieta filmuojama (b. l. 134, t. I). Tapačias tarnybiniame pranešime nurodytasaplinkybes rašytiniame paaiškinime nurodė apsaugos darbuotojas J. V. (b. l. 137, t. I) bei savo paaiškinimą raštu pateikė automobilio vairuotojas (b. l. 138, t. I).

18Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, prašo iš atsakovės priteisti žalos atlyginimą, kurio neatlygino atsakovės draudikas. Atsakovė su pareikštu reikalavimu nesutinka, nurodė, jog reikalavimas nepagrįstas, mano, jog žala kito dėl mišrios įvykio dalyvių kaltės.

19Taigi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti žalos atlyginimo iš dėl žalos padarymo kalto asmens, civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimo.

20Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.987 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės sudarytos su draudėja Transporto priemonės draudimo sutarties pagrindu dėl įvykio patirtai žalai (automobilio apgadinimo) atlyginti išmokėjo 6423,50 Eur draudimo išmoką. Ieškovė nurodo, jog žala kilo dėl atsakovės darbuotojo neteisėtų veiksmų, reikalavimą atsakovei grindžia Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalimi.

21Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Jeigu žala buvo padaryta tyčia, reikalavimo teisė draudikui pereina, nepaisant to, kad draudimo sutartis subrogaciją draudžia. Subrogacija netaikoma draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, draudimo ligos atveju, civilinės atsakomybės draudimo atveju, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju, yra išskyręs dvi situacijas: 1) kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats arba yra apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė; 2) civilinės atsakomybės draudikas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, draudėjas yra apdraudęs tik savo civilinę atsakomybę, bet nėra apdraudęs už žalą atsakingo asmens civilinės atsakomybės, t. y. draudimo apsauga galioja tik dėl draudėjo, bet ne dėl žalą padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005). Pirmuoju atveju CK 6.1015 straipsnio 1dalyje nustatytas subrogacijos draudimas civilinės atsakomybės draudimo atveju yra taikomas, o antruoju – netaikomas. Taisyklė dėl subrogacijos negalimumo civilinės atsakomybės draudimo atveju grindžiama tuo, kad tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį, t. y. draudėjas kaip tik ir draudžiasi nuo to, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, neturėtų nuostolių atlygindamas žalą, padarytą trečiajam asmeniui, arba draudėjas, apdrausdamas savo civilinę atsakomybę, kartu apdraudžia ir asmenis, už kurių veiksmus jis yra atsakingas. Tokioje situacijoje subrogacijos leidimas, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, atgręžtinio reikalavimo teisė į draudėją arba jo apdraustus asmenis, padarytų civilinės atsakomybės draudimą beprasmį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018).

22Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot.subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai nukentėjusio kreditoriaus vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą.Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu. Šią reikalavimo teisę, perimtą iš draudėjo, draudikas įgyvendina išmokėtos draudimo išmokos apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005; 2008 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008; 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-1075/2018 ir kt.). Tačiau pažymėtina, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2016).

23Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju aktualūs yra civilinės atsakomybės teisiniai santykiai. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.245 straipsnio 1 dalis). Bendrosios civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos yra neteisėti veiksmai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (Civilinio kodekso 6.247 straipsnis), kaltė (Civilinio kodekso 6.248 straipsnis), žala ir nuostoliai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Civilinei atsakomybei kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Nesant šių sąlygų negali būti taikoma nei sutartinė, nei deliktinė civilinė atsakomybė. Būtinybę nustatyti šias sąlygas, taikant civilinę atsakomybę, daugelį kartų yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

24Ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovės draudėjai išmokėtos išmokos, kurios neatlygino atsakovės draudikas, dalį, reikalavimą grindžia deliktinės atsakomybės sąlygų visuma, todėl būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti visas civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis, 178 straipsnis).

25Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota Civilinio kodekso 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Civilinio kodekso 6.264 straipsnio 1 dalis numato, jog samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.

26Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovės UAB saugos tarnyba ,,Argus“ darbuotojui trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. V., 2017 m. balandžio 2 d. atliekant darbo funkcijas, t. y. saugomame objekte nuleidžiant prekybos centro įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę, vartus (žaliuzes) įvyko ieškovės pripažintas draudžiamuoju įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovės transporto priemonių draudimu apdrausta transporto priemonė Mitsubishi Outlander. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 6423,50 Eur draudimo išmoką. Byloje pateikti duomenys, jog atskovės UAB saugos tarnyba ,Argus“ civilinė atsakomybė buvo apdrausta ADB ,,Gjensidige“ bendruoju civilinės atsakomybės draudimu. Atsakovės draudikas įvykį, dėl kurio apgadinta ieškovės apdrausta transporto priemonė pripažino draudžiamuoju ir ieškovei išmokėjo 3523,50 Eur išmoką žalai atlygino kartu nurodydama, jog atlygintinos žalos dydis sumažintas besąlyginės išskaitos suma. CK 6.254 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Atsakovė su ieškinio reikalavimu nesutiko, tačiau teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, jog įvykis, kurio metu buvo apgadinta apdrausta transporto priemonė galėjo įvykdyti dėl atsakovės darbuotojo veiksmų. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje G. P. ir kt. v. Lietuvos Respublika Nr. 3K-3-539/2012; kt.). Byloje pateiktų įrodymų visuma (2017 m. balandžio 2 d. įvykio vaizdo įrašas iš stebėjimo kameros, UAB saugos tarnyba ,,Argus“ pareiginė instrukcija, objekto fizinės saugos valdymo instrukcija, administracinio nusižengimo teisenos medžiaga, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų paaiškinimai ir kt.) sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės darbuotojas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, atlikdamas savo darbines funkcijas, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai. Nors teismo posėdžio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų nurodė, jog vartus nuėjo nuleisti gavęs nurodymą iš prie pulto sėdinčio kito apsaugos darbuotojo, t. y. vykdė jam duotą nurodymą, byloje pateikti duomenys, jog automobilių aikštelės įvažiavimo vartai buvo nuleidinėjami anksčiau informaciniame pranešime nurodyto aikštelės darbo laiko (vartai pradėti nuleisti 23.07 val., tačiau aikštelės darbo laikas nurodomas iki 23.30 val.), sudaro pagrindą prielaidai, jog atsakovės darbuotojas vykdydamas nurodymą turėjo ir galėjo numatyti, jog į aikštelę gali įvažiuoti automobilis, itin atidžiai įvertinti situaciją dėl link įvažiavimo artėjančio automobilio. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens duoti paaiškinimai taip pat patvirtina, jog vartų nusileidimo mechanizmą valdė ir jam įtaką mechaniniu būdu (panaudojant raktą, kurį reikia laikyti, kad vartai leistųsi) darė atsakovės darbuotojas.

27Kita vertus, iš byloje pateiktų vaizdo įrašų apie 2017 m. balandžio 2 d. įvykį, turinio matyti, jog 23.07 atsakovės darbuotojas nuėjo nuleisti įvažiavimo į stovėjimo aikštelę vartų, įjungė mechanizmą; pradedant nuleidinėti vartus automobilių, artėjančių link vartų, nesimatė. Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, jog tam, kad pamatytų artėjantį automobilį, apsaugos darbuotojas turėjo pasilenkti, t. y. vartai buvo nuleisti žemiau jo akių lygio, todėl galimybė laiku pamatyti artėjantį automobilį buvo ribota. Iš vaizdo įrašo matyti, jog vartai buvo nuleisti žemiau dviejų metų aukščio ribą žyminčio riboženklio, susidūrimo metu vartai buvo nuleisti iki darbuotojo pečių lygio. Vaizdo įraše matyti, jog už aikštelės ribų kelio danga buvo šlapia, blizgėjo. Vaizdo medžiaga patvirtina, jog susidurdamas su vartais, automobilis juos pakėlė. Byloje ieškovės pateikti vaizdo įrašo sustabdyti kadrai šių aplinkybių nepaneigia, priešingai, iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog atsakovės darbuotojas automobilį pamatė tik prieš pat jo susidūrimą su besileidžiančiais vartais (b. l. 105-110, t. I). Teismo posėdžio metu apdraustą automobilį vairavęs liudytojas A. K. paaiškino, jog besileidžiančių vartų nematė, nebuvo jokių skiriamųjų ženklų, jog vartai nuleidžiami. Tačiau iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo teisenos medžiagos turinio matyti, jog tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams automobilio vairuotojas nurodė, jog įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę aukščio ribotumą, žymintį dviejų metrų aukštį, matė. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, taip pat aplinkybę, jog liudytojas yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi (jo naudai ieškovė išmokėjo draudimo išmoką), jo paaiškinimus vertina kritiškai. Teismas pažymi, jog aplinkybė, kad apdraustame automobilyje buvo įrengta susidūrimo prevencijos sistema (FCM), kuri nuo susidūrimo neapsaugojo, t. y. nesuveikė, nesudaro pagrindo išvadai, jog automobilio vairuotojas negalėjo matyti besileidžiančių vartų. Ieškovės į bylą pateikta automobilio techninė charakteristika, kurioje paaiškintas šios sistemos veikimas, nurodo, jog ši sistema nukreipta į priekį, t. y. orientuota į kliūties nustatymą kelyje, o ne jos aptikimą iš viršaus. Be to, iš byloje pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog automobilis į aikštelę įvažiavo nelėtindamas greičio, nors įvažiavimas į aikštelę yra iš posūkio, o artėjant link įvažiavimo matyti, jog vartai iš lėto leidžiasi. Byloje pateikti duomenys, jog prie įvažiavimo į aikštelę yra įrengti informaciniai ženklai, nurodantys greičio ribojimą (10 km/h), aukščio ribojimą (2 m), taip pat informacija, jog įvažiuojama į automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 15, t. I). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ir automobilio vairuotojas, įvažiuodamas į automobilių stovėjimo aikštelę nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, juolab, jog eismo sąlygos buvo sudėtingos (tamsus paros metas, lijo lietus, šlapia kelio danga, nepakankamas apšvietimas) (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Didesnio pavojaus šaltinio valdymas sukelia valdytojui didesnę nei įprasta rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnio pavojaus šaltinį: jo valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-144/2014).

28Ieškovės argumentai, jog administracinio nusižengimo teisenos byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog dėl įvykio kaltas atsakovės darbuotojas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste vertintinas kritiškai (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis). Iš byloje pateikto 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną turinio nėra aišku, kokias aplinkybes vertino tyrimą atlikę pareigūnai, vertindami automobilio vairuotojo veiksmus, byloje nėra duomenų, jog buvo nustatytas automobilio greitis ar kitos aplinkybės. Iš nutarimo turinio matyti, jog buvo vertintos eismo sąlygos bei apsaugos darbuotojo veiksmai, nustatyta, jog jis nelaikytinas eismo įvykio dalyviu. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad kitoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

29Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Tai yra bendroji norma, taikoma visais žalos atlyginimo atvejais, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktika patvirtina, kad protingo, rūpestingo ir atidaus elgesio standartas yra taikomas visiems asmenims, įskaitant ir potencialų nukentėjusįjį, taigi tuo atveju, kai žalos atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti žalą padariusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog dėl ieškovės draudžiamuoju pripažinto įvykio bei jo metu padarytos žalos dydžio savo nepakankamai rūpestingais ir atidžiais veiksmais prisidėjo ir nukentėjęs asmuo, kaip padidinto šaltinio valdytojas, kas sudaro pagrindą mažinti dėl įvykio sukeltos atlygintinos žalos dydį (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis).

30Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Be to, jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis)(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

31Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog byloje buvo nustatytos sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Bylos duomenimis, ieškovei atsakovės draudikas, apdraudęs UAB saugos tarnyba ,,Argus“ civilinę atsakomybę, išmokėjo 3523,50 Eur draudimo išmoką, t. y. atlygino 55 proc. patirtos žalos dydžio. Byloje nustatytos aplinkybės, jog atsiradusiai žalai įtakos turėjo ir nukentėjusio asmens nepakankamai rūpestingas ir atidus elgesys, nukentėjęs asmuo buvo padidinto šaltinio valdytojas, todėl byloje yra nustatyti pagrindai padarytos žalos dydžiui sumažinti. Įvertinus aplinkybę, jog asmuo, atsakingas dėl kilusios žalos vykdant veiklą buvo apsidraudęs civilinę atsakomybę, t. y. įgijo draudimo apsaugą nuo vykdant ūkinę veiklą padarytos žalos, apdraudė savo turtinį interesą, o atlygintos žalos dydis buvo sumažintas besąlyginės išskaitos suma, kurios dydis teismo vertinimu, atspindi nukentėjusio asmens kaltės dydį, atsakovei civilinė atsakomybė šios sumos ribose netaikytina, todėl ieškovei neatlyginta draudimo išmokos dalis 2900 Eur sumai iš atsakovės nepriteistina (Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 1 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

32Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams, remiantis teisiniu reglamentavimu bei susiklosčiusia teismų praktika, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 183, 185 straipsniais, ieškovės ieškinys atmestinas.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis 1 dalis).

35Netenkinus ieškinio ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

36Byloje liudytoju apklausas A. K. pateikė prašymą atlyginti dėl atvykimo į teismo posėdį patirtas rašytiniais įrodymais pagrįstas išlaidas 20 Eur sumai (b. l. 179, t. I). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytas asmuo liudytoju byloje apklaustas tenkinus ieškovės prašymą, tačiau iš anksto išlaidos sumokėtos nebuvo, šios išlaidos liudytojui priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalis).

37Atsakovė byloje nepateikė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis).

38Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša

39Atsakovė byloje pateikė apsaugos darbuotojo pareiginę instrukciją (b. l. 7-13, t. II) bei atsakovės saugos darbuotojų, teikiančių paslaugas klientui ( - ) objekto fizinės saugos valdymo instrukcija (b.l. 14-27, t. II), šią bylos medžiagą prašo pripažinti nevieša, kadangi joje yra konfidencialios informacijos.

40Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas viešame teismo posėdyje sprendimą ar procesą užbaigiančią nutartį, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva motyvuota nutartimi nustatyti, kad bylos medžiaga ar jos dalis yra nevieša, kai reikia apsaugoti žmogaus asmens, jo privataus gyvenimo ir nuosavybės slaptumą, informacijos apie žmogaus sveikatą konfidencialumą, taip pat jeigu yra pagrindas manyti, kad bus atskleista valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

41Įvertinus aplinkybes, jog teismui pateiktose apsaugos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje bei objekto fizinės saugos valdymo instrukcijoje yra atsakovės veiklai reikšmingos informacijos, byloje yra pagrindas manyti, jog paviešinus šiuos duomenis gali būti atskleista bendrovės komercinė paslaptis, atsakovės prašymas tenkintinas ir ši bylos medžiaga pripažintina nevieša (Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalis).

42Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

Nutarė

43atmesti ieškovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei saugos tarnyba ,,Argus“ dėl žalos atlyginimo.

44Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE Lietuvos filialą, 20 Eur (dvidešimt eurų) išlaidų liudytojui A. K. (asmens kodas ( - ).

45Nustatyti, jog uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnyba ,,Argus“ apsaugos darbuotojo pareiginė instrukcija bei uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnyba ,,Argus“ saugos darbuotojų, teikiančių paslaugas klientui ( - ) objekto fizinės saugos valdymo instrukcija yra nevieša bylos medžiaga.

46Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš... 5. Ieškinyje nurodė, jog 2016 m. lapkričio 18 d. ERGO Insurance SE, veikianti... 6. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė,jog 2017 m. balandžio 2 d. apie 23.08 val. automobilis... 8. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, ADB... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais... 10. Teismo posėdyje atsakovės atsakovas su ieškiniu nesutiko, palaikė... 11. Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 12. Teismas konstatuoja:... 13. byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovės Transporto... 14. Byloje yra pateikta 2017 m. gegužės 17 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo... 15. 2017 m. lapkričio 23 d. ieškovė pretenzija pareikalavo atsakovės atlyginti... 16. Atsakovė byloje pateikė duomenis, jog 2016 m. rugsėjo 13 d. tarp atsakovės... 17. Iš byloje pateiktos administracinio nusižengimo bylos (b. l. 132-142, t. I)... 18. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką, prašo iš atsakovės priteisti... 19. Taigi byloje yra sprendžiamas klausimas dėl draudiko teisės reikalauti... 20. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje... 21. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad subrogacijos (lot.subrogare –... 23. Civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė,... 24. Ieškovė prašo subrogacijos tvarka priteisti iš atsakovės draudėjai... 25. Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota... 26. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, jog atsakovės UAB saugos tarnyba... 27. Kita vertus, iš byloje pateiktų vaizdo įrašų apie 2017 m. balandžio 2 d.... 28. Ieškovės argumentai, jog administracinio nusižengimo teisenos byloje... 29. Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalis numato, jog kai paties nukentėjusio... 30. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 31. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, jog... 32. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir byloje pateiktiems rašytiniams įrodymams,... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 35. Netenkinus ieškinio ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos... 36. Byloje liudytoju apklausas A. K. pateikė prašymą atlyginti dėl atvykimo į... 37. Atsakovė byloje nepateikė įrodymų apie byloje patirtas bylinėjimosi... 38. Dėl bylos medžiagos dalies pripažinimo nevieša ... 39. Atsakovė byloje pateikė apsaugos darbuotojo pareiginę instrukciją (b. l.... 40. Civilinio proceso kodekso 10 straipsnio 2 dalis numato, jog priimdamas viešame... 41. Įvertinus aplinkybes, jog teismui pateiktose apsaugos darbuotojo pareiginėje... 42. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270... 43. atmesti ieškovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE... 44. Priteisti iš ieškovės Ergo Insurance Se, veikiančios per Ergo Insurance SE... 45. Nustatyti, jog uždarosios akcinės bendrovės saugos tarnyba ,,Argus“... 46. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...