Byla 1A-96-150/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Justinai Aidukaitei, dalyvaujant prokurorams Dariui Stankevičiui, Aidai Japertienei, nuteistiesiems A. M. ir Ž. R., jų gynėjams advokatams Kęstučiui Gudynui ir Ruslanui Mazurovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir Ž. R. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

2A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną), BK 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl dokumento suklastojimo organizavimo), bei nuteistas:

  • pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) (epizodas dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) – 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) (epizodas dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“) – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (epizodas dėl dokumento suklastojimo organizavimo) – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“), apimtos švelnesnės bausmės, paskirtos pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, bei A. M. paskirta subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda. Ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (epizodas dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną), dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (18 830 Eur) dydžio bauda.

4Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į A. M. paskirtą bausmę įskaitas jo laikiname sulaikyme ir kardomajame suėmime išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 26 d. (10 dienų), 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 20 MGL (753,20 Eur), ir A. M. nustatytas galutinės subendrintos bausmės dydis – 480 MGL (18 076,80 Eur) bauda.

5Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešajame juridiniame asmenyje atėmimas 4 metams.

6Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iš A. M. išieškoti konfiskuotino turto – baseino ir jo įrangos – vertę atitinkančią pinigų sumą (8 936,23 Eur).

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, konfiskuoti UAB „( - )“ banko sąskaitoje esantys 2 896,20 Eur.

8Ž. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, bei nuteistas:

9– pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda,

  • pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda,
  • pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir Ž. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3 766 Eur) dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į Ž. R. paskirtą bausmę įskaitas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 18 d. (2 dienos), 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 4 MGL (150,64 Eur), ir Ž. R. nustatytas galutinės subendrintos bausmės dydis – 96 MGL (3 615,36 Eur) bauda.

12Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu R. T., L. T. ir L. C. dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą 2 metams (BK 40 straipsnis), tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

13Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ištaisyti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai dėl Ž. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio ir nuteistojo išbūto laiko laikiname sulaikyme įskaitymo į galutinės subendrintos bausmės dydį, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir Ž. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) bauda, taip pat, jog vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66 straipsniu, į Ž. R. paskirtą bausmę įskaitas jo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 18 d. (2 dienos), 1 dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 4 MGL (150,64 Eur), ir Ž. R. nustatytas galutinės subendrintos bausmės dydis – 146 MGL (5 498,36 Eur) dydžio bauda.

14Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

15A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nuteistas už tai, kad jis piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos sau:

16jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas Kauno technologijos universiteto (toliau – ir KTU) Ūkio tarnybos direktoriumi, pagal KTU 2010-05-21 rektoriaus įsakymu Nr. A-288 patvirtintų Ūkio tarnybos nuostatų 7.7 ir 7.10 punktus atsakingu už statinių bei vidaus patalpų eksploataciją, remonto darbų organizavimą ir vykdymą, taip pat už prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus, piktnaudžiaudamas šia savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau, nesant kyšininkavimo požymių, 2011 m. pavasarį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2011-04-19, KTU patalpose, esančiose ( - ), ( - ), žinodamas, kad TŪB „( - )“ su užsakovu KTU yra sudariusi įvairias statybos darbų rangos sutartis, kurių vykdymo kontrolę atlieka jo vadovaujama Ūkio tarnyba, taip pat žinodamas, jog minėta įmonė dalyvauja ir ateityje gali dalyvauti KTU skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose statybos darbams, už kurių organizavimą atsakinga jo vadovaujama Ūkio tarnyba, piktnaudžiaudamas savo pareigomis ir turimais įgaliojimais, siekdamas išvengti asmeninių išlaidų, tiesiogiai provokavo TŪB „( - )“ tikrąjį narį V. R. apmokėti A. M. pasirinkto baseino ir jo įrangos įsigijimo išlaidas, o V. R. sutikus apmokėti tokias išlaidas, jis (A. M.), vykdydamas bendrą su V. R. žodinį susitarimą, 2011-04-19 pasinaudodamas tarnybiniu elektroniniu paštu algimantas.mickunas@ktu.lt, UAB „( - )“ vadybininkui V. B., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, į elektroninį paštą mailto:vilmantas@( - ).lt nusiuntė būsimo tariamo pirkėjo TŪB „( - )“ rekvizitus bei duomenis, reikalingus sudaryti tarp įmonių sutarčiai dėl baseino ir jo įrangos įsigijimo savo asmeninėms reikmėms. V. R. (Kauno apylinkės teismo 2013-08-14 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 227 straipsnio 2 dalis) pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) ir byla prieš jį nutraukta), vykdydamas jų bendrą nusikalstamą susitarimą, 2011-04-19 TŪB „( - )“ vardu sudarė sutartį Nr. 11/04/19 su UAB „( - )“ dėl lauko baseino įrangos komplekto, kurio kaina 30 855 Lt su PVM, nupirkimo, pagal kurią UAB „( - )“ darbuotojai, vykdydami įmonės sutartinius įsipareigojimus, nuo 2011-04-19 iki 2011-07-08 gaudami pavedimus ir nurodymus iš A. M., sumontavo jo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), ( - ), pageidautą lauko baseiną ir įrangą. Vykdydamas susitarimą su A. M., žinodamas, kad realiai baseinas ir jo įranga skirta ir pirkta asmeninėms A. M. reikmėms, V. R. TŪB „( - )“ vardu ir lėšomis už šio baseino ir jo įrangos įgijimą pagal UAB „( - )“ atsakingų darbuotojų atspausdintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVR01968, per 2 kartus pervedė UAB „( - )“ bendrą 30 855 Lt sumą, t. y. 2011-04-26 – 16 000 Lt bei 2011-07-08 – 14 855 Lt. Tokiais savo veiksmais A. M. šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Seimo 2010-11-30 nutarimu Nr. XI-1194 patvirtinto KTU statuto (toliau – ir Statutas) 9 straipsnyje deklaruotą nuostatą, kad universitete ugdomas ir gerbiamas pareigingumas ir atsakomybė, iškraipė Statuto 15 straipsnyje nustatytus universiteto veiklos principus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, šio įstatymo 14 straipsnyje (2008-07-01 įstatymo Nr. X-1667 redakcija) įtvirtintą prievolę nepriimti dovanų ar paslaugų, jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-283 redakcija) nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta tvarka tikslų, piktnaudžiavo KTU Ūkio tarnybos direktoriaus pareigomis ir suteiktais įgaliojimais už įgytą savo asmeninėms reikmėms baseiną ir jo įrangą savo naudai išvengdamas 30 855 Lt išlaidų, dėl tokių savanaudiškų ir akivaizdžiai neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė viešasis juridinis asmuo – KTU, nes buvo iškraipyti šios įstaigos tikslai, funkcijos, veiklos principai, sumenkintas šios valstybinės aukštosios mokyklos autoritetas ir įvaizdis verslo subjektų ir visuomenės akyse, pažemintas ir diskredituotas KTU Ūkio tarnybos direktoriaus vardas, taip pat padaryta didelė neturtinė žala valstybinės aukštosios mokyklos steigėjui – Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.

17Be to, A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija), o Ž. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) nuteisti ir už tai, kad A. M. piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos UAB „( - )“, o Ž. R. padėjo jam piktnaudžiauti tarnyba, nesant kyšininkavimo požymių:

18A. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas KTU Infrastruktūros tarnybos Projektų ir priežiūros centro direktoriumi, pagal KTU 2010-07-12 rektoriaus įsakymu Nr. A-373 patvirtintų Ūkio tarnybos Projektų skyriaus nuostatų 4.4–4.7 punktus atsakingu už KTU statinių statybos darbų techninę priežiūrą ir statinių techninę priežiūrą, statybos remonto darbų vykdymo metu projektų vykdymo priežiūros atlikimą, taip pat už viešųjų pirkimų organizavimą perkant prekes, paslaugas ir darbus, susijusius su statybos, projektavimo ir remonto darbais, piktnaudžiaudamas šia savo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos UAB „( - )“, kurios viena iš akcininkių ir valdybos narių yra jo duktė S. K., nesant kyšininkavimo požymių, žinodamas, kad IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, KTU 2012-02-01 yra išsiuntusi kvietimą Nr. V-22-9521-09 dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose ir pateikti pasiūlymą pirkimo objektui – Techninio projekto „Pastato 2A2p rekonstravimas. Pastato 3F1p griovimas“, adresas ( - ), projekto vykdymo priežiūrai (toliau – Projekto priežiūra), 2012-02-06, apie 15.30 val., savo darbo vietoje, esančioje ( - ), ( - ), per pokalbį su IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ vadovu –direktoriumi Ž. R., A. M. pareikalavus ir Ž. R. sutikus, tarpusavyje susitarė, kad IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ vardu pateiks KTU pasiūlymą Projekto priežiūrai, kuriame vietoje IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ lūkesčius už paslaugų (projekto priežiūros) atlikimą atitinkančios 7 000 Lt be PVM kainos, šią kainą, teikdamas pasiūlymą KTU, padidins 10 000 Lt, o vėliau iš KTU planuojamą individualios įmonės gauti įmonės lūkesčius viršijančią pinigų sumą (10 000 Lt) atskiru A. M. prašymu, bankiniu pavedimu užmaskuotai ateityje perves į nurodytą jo įmonę. Ž. R. padėjo A. M. įgyvendinti šią suplanuotą nusikalstamą veiką ir, vykdydamas išankstinį jų tarpusavio susitarimą, nuo 2012-02-06 iki 2012-02-08 parengė pasiūlymą KTU Projekto priežiūrai vykdyti Nr. 2012/02/08-1, kuriame į siūlomų Projekto priežiūros paslaugų kainą įrašė 20 570 Lt su PVM (17 000 Lt be PVM), šį pasiūlymą pasirašė ir jį ne vėliau kaip 2012-02-08, iki 14 val., pateikė KTU Pirkimų skyriui, todėl KTU atsakingiems asmenims, nežinantiems jo ir A. M. nusikalstamo susitarimo dirbtinai pakelti siūlomų paslaugų kainą, atlikus viešųjų pirkimų procedūras, laimėtoju parinktas IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, su kuriuo 2012-02-29 KTU sudarė Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 2012/02/29, už kurios vykdymo priežiūrą tos pačios sutarties 4.1 punktu atsakingu paskirtas A. M.. Tęsdami nusikalstamą veiką, A. M., siekdamas, kad IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ iš KTU, vykdant Statinio projekto vykdymo priežiūros sutartį Nr. 2012/02/29, ateityje gautina pinigų suma (10 000 Lt) būtų iš anksto pervesta UAB „( - )“, pasinaudodamas tuo, kad yra atsakingas už KTU Infrastruktūros tarnybos sudarytų statybos darbų ir su jais susijusių kitų sutarčių vykdymą bei tuo, jog yra KTU viešojo pirkimo komisijos narys, piktnaudžiaudamas šiais savo įgaliojimais ir dėl savo užimamų pareigų turima įtaka Ž. R., UAB „( - )“ direktoriui R. T. bei buhalterei L. T., UAB „( - )“ buhalterei L. C., kurie turėjo teisę atstovauti nurodytas įmones KTU vykdomuose viešuosiuose konkursuose ir su KTU turintiems sutartinių įsipareigojimų, kurių priežiūrą vykdo jam pavaldūs Infrastruktūros tarnybos Projektų ir priežiūros centro darbuotojai, parengė ir organizavo tarp įmonių IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ fiktyvių ūkinių operacijų įforminimą, klastojant PVM sąskaitas faktūras, sutartis dėl darbų atlikimo ir šių juridinę reikšmę turinčių suklastotų dokumentų pagrindu užmaskavo neteisėtą 10 000 Lt pervedimą galutiniam šios pinigų sumos įgijėjui UAB „( - )“ šiomis aplinkybėmis: A. M. 2012-08-09, apie 8.30 val., KTU patalpose, esančiose ( - ), ( - ), savo darbo vietoje nurodė Ž. R. pagal jo nurodymu L. T. 2012-08-08 parengtą žinomai suklastotą fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 pervesti 10 000 Lt UAB „( - )“, o Ž. R. iš IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB DNB banke, į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, elektroniniais mokėjimo pavedimais per 3 kartus pervedė bendrą 10 000 Lt sumą: 2012-08-09 – 5 000 Lt, 2012-09-04 – 2000 Lt ir 2012-09-05 – 3000 Lt už tariamą baldų įsigijimą. Tokiu būdu Ž. R., klastodamas PVM sąskaitas faktūras, patvirtinančias neįvykusią ūkinę operaciją, sudarė būtinas sąlygas ir taip padėjo A. M. piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos – užmaskuoto 10 000 Lt pasisavinimo jo pageidaujamai įmonei; A. M., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012-09-20, būdamas UAB „( - )“ buhalterės L. C. darbo vietoje, esančioje ( - ), ( - ), nurodė jai parengti žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą (serija EGS, Nr. 015) ir pasirašyti jo paties parengtą žinomai suklastotą 2012-08-16 statybos darbų rangos sutartį Nr. /2012-6, kurias 2012-09-20 KTU patalpose, esančiose ( - ), ( - ), pateikė UAB „( - )“ buhalterei L. T., nurodydamas jai šių žinomai suklastotų dokumentų pagrindu pervesti 10 000 Lt sumą UAB „( - )“ už žinomai šios įmonės neatliktus darbus, o L. T., vykdydama nurodymus, 2012-09-20 atliko bankinį pavedimą ir pervedė iš UAB „( - )“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“ į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, pinigus – 10 000 Lt pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija EGS Nr. 015, už tariamai UAB „( - )“ atliktus parketinių grindų remonto darbus ( - ), ( - ), esančiose patalpose. A. M., piktnaudžiaudamas savo pareigomis ir įgaliojimais, turima dėl to įtaka verslo subjektams ir jų vadovams, pasinaudodamas kitais asmenimis – L. T., R. T. ir L. C. bei jų teikiamomis priemonėmis, kurie nesuvokė, kad savo veiksmais padeda A. M. užmaskuoti neteisėtą pinigų (10 000 Lt), gautų iš jo piktnaudžiavimo tarnyba, pervedimų galutiniam gavėjui ir dėl to nėra kalti, organizuodamas nusikalstamam sumanymui įgyvendinti kitų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, padedant Ž. R., kuris suvokė, jog dalyvauja šio bendrininko piktnaudžiavime, siekdamas šio asmens palankumo dėl jo KTU turimų įgaliojimų statybos ir projektavimo, techninės priežiūros ir viešųjų pirkimų srityje bei tam naudodamas juridinį asmenį IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, padėjo A. M. neteisėtais veiksmais pasiekti turtinės naudos ir taip bendrai veikdami iškraipė Statuto 15 straipsnyje įtvirtintą tikslą skatinti pažangią šalies raidą bendradarbiaujant su visuomenės ir ūkio partneriais bei 12 straipsnyje numatytus universiteto principus, pažeisdami universiteto veiklos principus, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose (2012-06-12 įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, šio įstatymo 14 straipsnyje (2012-06-12 įstatymo Nr. XI-2063 redakcija) įtvirtintą prievolę nepriimti dovanų ar paslaugų jeigu tai gali sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 3 straipsnyje (2009-06-11 įstatymo Nr. XI-283 redakcija) nurodytus objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, nustatančius, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, jog viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti administracinius sprendimus siekiant kitų nei įstatyme ar kitame norminiame teisės akte nustatytų tikslų, dėl tokių bendrų savanaudiškų ir akivaizdžiai neteisėtų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė viešasis juridinis asmuo – KTU, nes buvo iškraipyta šios mokymo įstaigos tikslai, funkcijos, veiklos principai, sumenkintas jos autoritetas ir įvaizdis verslo subjektų ir visuomenės akyse, pažemintas ir diskredituotas KTU Infrastruktūros tarnybos Projektų ir priežiūros centro direktoriaus vardas, tuo pačiu padaryta didelė neturtinė žala KTU steigėjui – Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai.

19A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalį, o Ž. R. pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalį, nuteisti dar ir už tai, kad:

20A. M. organizavo tyčinį apgaulingą IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB ,,( - )“ teisės aktais reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą, fiktyvių ūkinių operacijų įforminimą, turėdamas tokį pat tikslą, parengė planą ir, vadovaudamas bendrininkams, tęstiniais tyčiniais veiksmais, organizavo tikrų dokumentų suklastojimą, gabenimą ir panaudojimą, o Ž. R., būdamas nurodytos individualios įmonės savininku ir įmonės vadovu – direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakingu už įmonės apskaitos organizavimą, apgaulingai tvarkė IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinę apskaitą, kaltinamieji – L. T., būdama UAB ,,( - )“ buhaltere, R. T., būdamas UAB ,,( - )“ direktoriumi, turėdami įgaliojimus veikti įmonės vardu, veikdami kaip vykdytojai, apgaulingai tvarkė UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, juos gabeno ir panaudojo, o kaltinamoji L. C., būdama UAB ,,( - )“ buhaltere, veikdama kaip vykdytoja, apgaulingai tvarkė UAB ,,( - )“ buhalterinę apskaitą, suklastojo dokumentus, juos gabeno ir panaudojo, t. y.: A. M. pagal savo išsilavinimą ir anksčiau kitose įmonėse eitas direktoriaus pareigas, žinodamas, kad vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, siekdamas, jog jam piktnaudžiaujant tarnyba, IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, kaip nepagrįstas atlygis ateityje iš KTU gautini 10 000 Lt būtų iš anksto pervesti pageidaujamai įmonei UAB „( - )“, 2012-08-08, 8.30 val., telefoninio pokalbio metu susitarė su Ž. R., kad jo vadovaujamai įmonei – „Ž. R. projektavimo biuras“, kaip pirkėjui, bus parengta fiktyvi PVM sąskaita faktūra, kurioje prekės pavadinime bus įrašyta biuro baldai, suma su PVM 10 000 Lt, nors realiai tokia ūkinė operacija nevyks, jis, kaip įmonės vadovas, tokią fiktyvią PVM sąskaitą patvirtins. Tuoj po to, 8.32 val., A. M. telefoninio pokalbio metu davė nurodymą UAB „( - )“ buhalterei L. T., kuri tuoj pat jį vykdydama adresu ( - ), pasinaudodama kompiuterine technika, atspausdino 2 2012-08-08 PVM sąskaitos faktūros, serija EGR Nr. 0000536, egzempliorius, įrašydama juose žinomai melagingus duomenis, kad UAB „( - )“ pardavė IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ baldus už 10 000 Lt su PVM sumą, ir toliau vykdydama A. M. nurodymus, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, Kauno mieste, šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras pateikė pasirašyti UAB „( - )“ direktoriui R. T., kuris žinomai suklastotą šį dokumentą pasirašė ir perdavė L. T.. Pastaroji tą pačią dieną abu PVM sąskaitų faktūrų egzempliorius nunešė ir KTU patalpose, darbo kabinete, padavė A. M., kuris 2012-08-09, apie 8.30 val., KTU patalpose 1 fiktyvų PVM sąskaitos faktūros, serija EGR Nr. 0000536, egzempliorių padavė Ž. R. įtraukti į IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ apskaitos registrus, o kitą šios PVM sąskaitos faktūros egzempliorių pasiėmė ir nurodė Ž. R. pasirašyti bei jį pasiliko vėliau grąžinti UAB „( - )“ buhalterei L. T.. Be to, šio susitikimo metu A. M. Ž. R. nurodė 10 000 Lt pagal fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 pervesti UAB „( - )“, todėl Ž. R. iš IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB DNB banke, į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, elektroniniais mokėjimo pavedimais per 3 kartus pervedė bendrą 10 000 Lt sumą: 2012-08-09 – 5 000 Lt, 2012-09-04 – 2 000 Lt ir 2012-09-05 – 3 000 Lt už žinomai neįvykusią ūkinę operaciją – už tariamą baldų įsigijimą. Ž. R., 2012-08-09, KTU patalpose, iš A. M. priėmęs žinomai suklastotą, UAB „( - )“ direktoriaus R. T. parašu patvirtintą PVM sąskaitą faktūrą, serija EGR Nr. 0000536, neįvykusiai ūkinei operacijai patvirtinti, tą pačią dieną ją savo darbo vietoje, esančioje ( - ), ( - ), perdavė IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ vyriausiajam buhalteriui M. J. įtraukti į įmonės buhalterinės apskaitos registrus, kuris, ne vėliau kaip 2012-08-09, nežinodamas apie fiktyvų šios PVM sąskaitos faktūros pobūdį, įtraukė ją į IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ 2012 m. rugpjūčio buhalterinės apskaitos registrus. A. M., suvokdamas, kad savo tyčiniais veiksmais organizuoja UAB „( - )“ apgaulingą apskaitos tvarkymą, 2012 m. rugpjūtį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, KTU patalpose, L. T. grąžino pasirašytą fiktyvų PVM sąskaitos faktūros, serija EGR Nr. 0000536, egzempliorių, kurį ji ir R. T., veikdami bendrininkų grupe, įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registrus. Tokiu būdu, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – ir Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas) 14 straipsnio nuostatas, A. M. iš anksto suplanavo, vadovavo, koordinuodamas bendrininkų Ž. R., L. T., R. T. veiksmus apgaulingai tvarkant IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ ir UAB „( - )“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, todėl iš dalies negalima nuo 2012-02-01 iki 2012-09-30 nustatyti šios įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. M. suplanavus ir vadovavus nusikalstamai veikai, Ž. R., kaip nusikaltimo vykdytojas, tyčia pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575) 14 straipsnio nuostatas, jog ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą, Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, jog apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagal kurias į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, veikdamas per nusikalstamos veikos nesuvokiantį IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterį, į apskaitos registrus įtraukė duomenis apie realiai neįvykusią ūkinę operaciją, dėl to iš dalies negalima nuo 2012-02-01 iki 2012-09-30 nustatyti IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

21Ž. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas taip pat ir už tai, kad jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, apgaule išvengė turtinės prievolės IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ naudai, o būtent:

22Ž. R., būdamas IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ savininku ir direktoriumi, turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu, siekdamas išvengti turtinės prievolės – PVM sumokėjimo, žinodamas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 57 straipsnio 2 dalies nuostata, į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM, taip pat žinodamas, kad ūkinė operacija pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija EGR Nr. 0000536, realiai neįvyko, 2012-08-09 šią PVM sąskaitą faktūrą savo darbo vietoje, esančioje ( - ), ( - ), perdavė IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ vyriausiajam buhalteriui M. J., nežinojusiam apie šios PVM sąskaitos faktūros fiktyvumą, įtraukti į įmonės buhalterinės apskaitos registrus, kuris nuo 2012-09-01 iki 2012-09-28 IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), rengdamas PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūtį įrašė joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkimo PVM už 2012 m. rugpjūtį ir ją 2012-09-28 elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 1 735,54 Lt sumažindamas PVM mokėtiną sumą į valstybės biudžetą, apgaule IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ naudai išvengė 1 735,54 Lt turtinės prievolės.

23A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas ir dėl to, kad:

24jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas, jog jam piktnaudžiaujant tarnyba IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ kaip nepagrįstas atlygis ateityje iš KTU gautinas 10 000 Lt būtų iš anksto pervesti pageidaujamai įmonei UAB ,,( - )“, 2012-09-19, apie 16.25 val., KTU patalpose, esančiose adresu ( - ), ( - ), susitarė su R. T., kad bus sudaryta UAB „( - )“ vardu fiktyvi sutartis su A. M. nurodyta įmone dėl tariamų remonto darbų atlikimo ir iš IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ gautus pinigus – 10 000 Lt, už tariamai UAB „( - )“ parduotus, o IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ tariamai įsigytus baldus, bankiniu pavedimu perves A. M. nurodytai įmonei, t. y. susitarė suklastoti tikrą dokumentą. A. M., 2012-09-20 būdamas L. C. darbo vietoje, esančioje ( - ), ( - ), pateikė jai 2012-08-16 statybos darbų rangos sutarties Nr. /2012-6 2 egzempliorius, kuriuose nurodyta žinomai melaginga informacija apie tai, kad UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus A. A., ir UAB „( - )“, atstovaujama direktoriaus R. T., susitarė dėl darbų – parketinių grindų remonto Donelaičio g. 72, ( - ), esančiose patalpose už 10 000 Lt su PVM suma, ir žinodamas, jog ši sutartis dėl darbų atlikimo tarp įmonių yra fiktyvi – sutarties šalys neketina vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų, nurodė jai pasirašyti šioje sutartyje vietoje direktoriaus A. A. bei atspausdinti PVM sąskaitą faktūrą, joje įrašant žinomai melagingus duomenis, kad jo pateiktoje suklastotoje sutartyje nurodyti darbai yra atlikti. L. C., vykdydama A. M. nurodymą, pasirašė sutartyje abiejuose egzemplioriuose, klastodama direktoriaus A. A. parašą bei pasinaudodama įmonės kompiuterine technika, parengė UAB „( - )“ fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą, serija EGS Nr. 015, apie tariamai UAB „( - )“ atliktus parketinių grindų remonto Donelaičio g. 72, ( - ), darbus, atspausdino ją 2 egzemplioriais, kuriuose pasirašė ir kartu su abiem sutarties egzemplioriais padavė suklastotus dokumentus A. M.. Šis 2012-09-20, KTU patalpose, esančiose ( - ), ( - ), susitikęs L. T., perdavė jai šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus, kuriuos tuoj po jų paėmimo L. T. parsigabeno į savo darbo vietą, esančią Geležinkelio g. 3, ( - ), ir suklastotus 2012-08-16 statybos darbų rangos sutarties Nr. /2012-6 2 egzempliorius pateikė pasirašyti R. T.. Pastarasis pasirašė šią fiktyvią sutartį, o L. T. pasirašė žinomai suklastotos PVM sąskaitos faktūros, serija EGS, Nr. 015, abiejuose egzemplioriuose, kurių 1 kartu su sutarties egzemplioriumi grąžino ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ir vietoje A. M., bei 2012-09-20, atlikusi bankinį pavedimą, pervedė iš UAB „( - )“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, 10 000 Lt pagal fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą, serija EGS Nr. 015, kurią 2012 m. rugsėjį įtraukė į UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registrus. L. C., 2012 m. rugsėjį panaudodama šią žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, serija EGS Nr. 015, įtraukė ją į UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos registrus neįvykusiai ūkinei operacijai patvirtinti bei 2012-09-20 iš UAB „( - )“ banko sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB „Swedbank“, į UAB „( - )“ banko sąskaitą Nr. ( - ), esančią AB „Swedbank“, bankiniu pavedimu nepagrįstai pervedė 10 000 Lt sumą pagal žinomai suklastotą PVM sąskaitą faktūrą, serija EGS Nr. 015, už neįvykusią ūkinę operaciją. Tokiu būdu klastojant minėtus dokumentus, juos gabenat ir panaudojant, A. M., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-575 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 14 straipsnio nuostatas, iš anksto suplanavo, vadovavo koordinuodamas bendrininkų L. T., R. T. ir L. C. veiksmus apgaulingai tvarkant UAB ,,( - )“ ir UAB „( - )“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl to iš dalies negalima nuo 2012-08-01 iki 2012-09-30 nustatyti šių įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

25Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas, ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; 2) tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jis nuteistas pagrįstai, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir jam paskirti mažesnę galutinę subendrintą baudą.

26Nuteistasis teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs 2 nusikalstamas veikas, nustatytas BK 228 straipsnio 2 dalyje.

27Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neatlygintinai įsigyjant lauko baseiną, nuteistasis nurodo, kad TŪB „( - )“ vykdė statybos darbus KTU objektuose dar iki apeliantui užimant šio universiteto Ūkio tarnybos direktoriaus pareigas. TŪB „( - )“ atlikdavo darbus laiku ir kokybiškai. Nuteistojo šeima 2011 m. planavo savo sklype įsirengti lauko baseiną. A. M. pasidalino šia idėja su V. R., kuris ir pasiūlė baseiną įsigyti per jų įmonę, taip sumažinant išlaidas iki 25 000 Lt, atsiskaitant grynaisiais pinigais. Apeliantas per 2 kartus V. R. į rankas perdavė pinigus už baseiną. Nuteistasis pažymi, kad jis V. R. ar jo įmonei nedarė jokio spaudimo ir neplanavo to daryti. Apygardos teismas išvadas dėl jo kaltės padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką nepagrįstai grindė kryptingai, išskirtinai tik V. R., kuris ikiteisminiame tyrime nepaneigė A. M. teiginio, kad jis atidavė pinigus V. R. už lauko baseiną, parodymais. V. R. parodė, kad jis iš apelianto nepatyrė jokio spaudimo ir nebuvo provokuojamas taip elgtis, jis turėjo galimybę atsisakyti atlikti veiksmus. Anot nuteistojo, apskųstame nuosprendyje nekonkrečiai ir neapibrėžtai konstatuojama, kad V. R. iš esmės nepatvirtino, jog A. M. atidavė jam pinigus. Nuteistasis abejoja byloje surinktų įrodymų pakankamumu, mano, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių aptartą faktą. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ikiteisminiame tyrime priimti procesiniai sprendimai dėl V. R. rodo, jog įsigyjant baseiną nebuvo jokio savanaudiškumo. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras 2013-07-08 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame A. M. buvo pareikšti įtarimai pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, o V. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį. Šiame nutarime konstatuota, kad A. M. ir V. R. veiksmuose nėra savanaudiškų paskatų, KTU didelė žala nepadaryta. V. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl veiksmų, susijusių su A. M. šeimos siekiu įsigyti lauko baseiną, tačiau vėliau V. R. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ikiteisminis tyrimas dėl jo nutrauktas. Prokuroras 2013-07-08 nutarime vertino aplinkybes, susijusias su lauko baseino įsigijimu, V. R. sumokėjimu už lauko baseiną dėl ateityje apelianto galimybės padėti TŪB „( - )” laimėti KTU rengiamus statybos darbų konkursus, ir jas pripažino kaip nusikalstamos veikos sudėties požymių neturintį faktą. Nuteistojo vertinimu, nors aptartos aplinkybės yra viena kitą paneigiančios ir tarpusavyje prieštaraujančios, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, dėl jų nepasisakė.

28Apeliantas tvirtina, kad teismas neatskleidė BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės žalos valstybei ar kitoms institucijoms – buvimo jo veiksmuose. Nuteistasis mano, kad tokia žala negalėjo atsirasti, nes susitarimas dėl lauko baseino sumontavimo vyko tarp 2 fizinių asmenų, iš kurių vieno (V. R.) atsisakymas vykdyti apmokėjimą, jo paties tvirtinimu, negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių. Byloje nėra asmenų, kurie būtų pripažinti nukentėjusiaisiais. Teismo įvardyta TŪB „( - )“ patirta turtinė žala nėra šios įmonės deklaruota, V. R. teigimu, šis klausimas yra įmonės vidaus reikalas. KTU jokia turtinė žala taip pat nebuvo padaryta. Byloje nėra duomenų, kad lauko baseino įsigijimo aplinkybės būtų sukėlusios didesnį rezonansą visuomenėje, o aplinkybės, susijusios su lauko baseino įsigijimu, V. R. sumokėjimu už lauko baseiną dėl ateityje apelianto galimybės padėti TŪB „( - )” laimėti KTU rengiamus statybos darbų konkursus, kaip minėta, prokuroro nepanaikintu 2013-07-08 nutarimu, įvertintos kaip neturinčios nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, požymių.

29Apibendrinęs tai, kas pasakyta, nuteistasis daro išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog jo veiksmuose yra BK 228 straipsnio dalyje (epizodas dėl piktnaudžiavimo įsigyjant laiko baseiną) įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis, todėl jis išteisintinas iš pareikšto kaltinimo.

30Dėl nuteistojo neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo piktnaudžiavus tarnyba, siekiant turtinės naudos UAB „( - )“, organizavus IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos apgaulingą tvarkymą, dokumentų suklastojimą, gabenimą ir panaudojimą, apeliantas nurodo, kad IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ parengė patalpų rekonstravimo projektą KTU Antriesiems rūmams. Rekonstrukcijos metu, pageidaujant naujai dekanei, buvo suderinta pakoreguoti projektinę dokumentaciją. Ž. R. preliminariai įvertino ir A. M. darbo kabinete pasakė kainą – 7 000 Lt. Nuteistasis pasitikslino ir, vertindamas Kultūros paveldo departamento reikalavimus, pasiūlė visas galimas projekto vykdymo priežiūros išlaidas įvertinti 17 000 Lt, t. y. padidinant pirminę kainą 10 000 Lt. 2012 m. liepą UAB „( - )“, kurios vadovas buvo R. T., vykdė KTU Centrinių rūmų vidaus remonto darbus, o rugsėjį atsirado papildomų darbų – skubiai įrengti Rektorate stiklo pertvarą. UAB „( - )“ šiam darbui atlikti pasirašė sutartį su UAB „( - )“, tačiau R. T. pranešė, kad įmonė neturi lėšų apmokėti avansą ir kitus mokėjimus. Ši aplinkybė privertė A. M. prašyti Ž. R. pagalbos, kad šis pervestų UAB „( - )“ pinigus nurodant pavedimo tikslą – už baldų pagaminimą. UAB „( - )“ buhalterė L. T. išrašė sąskaitą faktūrą dėl baldų pardavimo Ž. R. įmonei ir buvo pervestos atskiros pinigų sumos UAB „( - )“. Ši įmonė gamino baldus, todėl A. M. derino su įmonių vadovais klausimą dėl ūkinės operacijos įvykdymo. Nuteistasis teigia, UAB „( - )“ vėlavo atlikti Centrinių rūmų vidaus remonto darbus iki mokslo metų pradžios, reikėjo paspartinti parketo šlifavimo darbus. Apeliantas susitarė su R. T., kad minėtus darbus atliks UAB „( - )“. Su šia įmone buvo pasirašyta sutartis ir buhalterė L. C. išrašė sąskaitą faktūrą 10 000 Lt. Apeliantas neneigia, kad bylai reikšmingu laiku jo dukra S. K. buvo UAB „( - )“ akcininkė, tačiau, nuteistojo tvirtinimu, jis nedarė jokių jam inkriminuotų veikų, siekiant turtinės naudos UAB „( - )“. Pasak nuteistojo, 10 000 Lt aptartomis aplinkybėmis buvo fiksuojama atsitiktinai.

31Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas, vertindamas jo veiksmus, kaip piktnaudžiavimą tarnyba dėl savanaudiškų paskatų, taip pat neatskleidė šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančio požymio – žalos padarymo juridiniams / fiziniams subjektams. KTU paskirtis yra ruošti kvalifikuotus inžinerinius specialistus vykdant universitetines studijas. Apygardos teismas neargumentavo, kaip nuteistojo veiksmai sumenkino KTU reitingus ar prestižą ir dėl to sumažėjo norinčių studijuoti asmenų skaičius. KTU Infrastruktūrinis padalinys yra šios mokslo įstaigos organizacinė grandis, nesusijusi su pagrindine edukacine ir moksline įstaigos paskirtimi. Nuteistasis pabrėžia, kad byloje nėra duomenų, jog dėl jo veiksmų buvo sustabdyta mokslinės bazės plėtra, sumažėjo ratas investuotojų į mokslinės bazės plėtimą. Apeliantas pastebi, kad, priešingai – 2014 m. buvo sėkmingai baigtas statyti ir atidarytas mokslo slėnis. Apie šioje byloje pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo publikacijų žiniasklaidoje, jos nesukėlė plataus rezonanso visuomenėje. KTU žala nepadaryta, nes grindų šlifavimo darbai mokymo įstaigos patalpose buvo atlikti. Anot nuteistojo, byloje nėra ir teisinio pagrindo teigti apie didelę žalą KTU steigėjui – Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei. Valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro pateikti duomenys apie neva padarytą didelę žalą institucijos prestižui, nėra įtikinami ir jie nepagrindžia didelės žalos padarymo KTU, kita vertus, teismas šiais duomenimis apskųsto nuosprendžio negrindė. Apeliantas mano, kad ir iš aptarto kaltinimo jis išteisintinas, nes jos veiksmuose nėra BK 228 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties.

32Nuteistasis nesutinka ir su byloje atliktų IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos tyrimų rezultatais. Apeliantas teigia, kad nurodytų bendrovių veikla buvo analizuota tik už 2012 m. rugpjūtį–rugsėjį. Pasak nuteistojo, specialistė atsietai analizavo jai pateiktus dokumentus, nevertino buhalterinių dokumentų visumos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad iš dalies negalima nustatyti įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apeliantas akcentuoja, kad specialistė, atlikusi specialių žinių reikalaujančius tyrimus, dirba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje. Nuteista nuomone, ši specialistė, būdama pavaldi institucijos, atliekančios ikiteisminį tyrimą, vadovui, išlieka suinteresuota, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas surašant kaltinamąjį aktą. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad specialistų išvadose vartojamos tokios sąvokos, kaip „suklastoti dokumentai“, „neteisėtai“ primena kaltinamojo akto turinį. Tokios aplinkybės, apelianto vertinimu, aplinkybės įrodo, kad duomenys, patvirtinantys įmonių apgaulingos apskaitos tvarkymą, kelia abejonių dėl jų leistinumo, šių abejonių teismas pašalino. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, nuteistasis mano, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.

33Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai jam inkriminuotus veiksmus papildomai kvalifikavo ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis tvirtina, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimus, tuo atveju, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir BK 300 straipsnio tam tikrą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis.

34Nuteistasis, be kita ko, apeliaciniame skunde, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jis nuteistas pagrįstai, prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Apeliantas tvirtina, kad kaltininkui parenkant baudos dydį, teismas privalo itin įdėmiai įvertinti kaltininko asmenybę, šeiminę ir turtinę padėtį, turimus išlaikytinius ir kitas aplinkybes. Nuteistojo nuomone, konkrečiu atveju teismas neįvertino, kad A. M. yra teisiamas pirmą kartą, turtinė žala nepadaryta. Apeliantas pažymi, kad galutinė subendrinta bauda jam yra per didelė finansinė našta, todėl ji sumažintina.

35Nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas, ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.

36Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas prieš jį apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak nuteistojo, apskųstas nuosprendis yra pagrįstas tik prielaidomis. Byloje nesurinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė jam inkriminuotus veiksmus. Apeliantas pažymi, kad jis viso baudžiamojo proceso metu davė nuoseklius parodymus, jog kaltinime aprašyta projekto vykdymo priežiūros kaina pakelta pagrįstai, o ne padedant A. M. daryti kokią nors veiką. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai patvirtino, kad vykdant projekto priežiūrą, buvo atlikti papildomi darbai, nes vykdymo metu keitėsi pats projektas, todėl ir pakilo projekto vykdymo priežiūros kaina. Apklausti liudytojai taip pat parodė, kad nuteistasis atliko ir kitus papildomus darbus vykdant KTU priklausančio pastato rekonstrukciją. Nuteistasis tvirtina, kad jo susitikimo su A. M. metu buvo nuspręsta padidinti kainą nuo 7 000 Lt iki 17 000 Lt, tačiau nebuvo tariamasi apie vėlesnį šių pinigų panaudojimą, pinigai nebuvo panaudoti su A. M. susijusiems reikalams. Apeliantas neneigia, kad jis A. M. paprašytas padėti įsigyti KTU baldus, pervedė pinigų sumą UAB „( - )“. Ši aplinkybė nesusijusi su projekto vykdymo priežiūros sutartimi. Nuteistasis pažymi, kad jam pareikšto kaltinimo nepatvirtina nė vieno liudytojo parodymai, nei A. M. paaiškinimai, nei byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, kuriuose aprašyti nuteistųjų pokalbiai, neužfiksuota, kad nuteistasis sutinka A. M. gauti kokią neteisėtą naudą ir jam žinoma apie daromą nusikalstamą veiką. Apelianto nuomone, apskųstame nuosprendyje aptartos jo su A. M. pokalbių ištraukos yra paimtos iš konteksto, siekiant dirbtinai patvirtinti kaltinimo formuluotes. Nuteistasis nurodo, kad jis su A. M. bendravo ne tik jo kabinete, kuriame buvo daromi įrašai, jie kalbėjo įvairiomis temomis. Dėl sutarties kainos didinimo vyko ilga diskusija, buvo aptarti įvykdyti darbai, o frazė dėl pinigų pervedimo nesietina su A. M. prašymu padėti įsigyti KTU baldus. Apeliantas akcentuoja, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Apskųstame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl nuteistojo psichinio santykio su šia jam inkriminuota veika.

37Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Pasak nuteistojo, jis žinojo, kad pervesdamas 10 000 Lt UAB „( - )“ įgijo baldus KTU naudai, o ne IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“. Pasak nuteistojo, jam buvo pažadėta, kad pinigai bus grąžinti, ir tai buvo padaryta, sumokėti visi privalomi mokesčiai. Nuteistasis tokius savo veiksmus vertina kaip paskolą ir paslaugą pažįstamam A. M., šie nesietini su apelianto individualios įmonės ir KTU sandoriais. Nuteistasis tvirtina ir tai, kad jis nežinojo apie planuojamą nusikalstamą veiką ir kam iš tikrųjų buvo panaudoti jo pervesti pinigai UAB „( - )“. Apelianto nuomone, byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo tyčią padaryti jam inkriminuotas veikas. Be to, anot nuteistojo, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiranda tik nustačius padarinius. Apeliantas akcentuoja, kad grąžinus pinigus, patikslinus buhalterinę apskaitą, padarinių, numatytų nurodytame baudžiamajame įstatyme, nekilo. Nuteistasis teigia, kad apygardos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos, suformuotos sukčiavimo, dokumentų klastojimo, bylose.

38Apibendrinęs tai, kas iš išdėstyta, nuteistasis daro išvadą, kad jis išteisintinas, nes byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

39Be kita ko, apeliantas laikosi pozicijos, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo asmenybę, šeiminę ir finansinę padėtis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, jog jo įmonės veikla priklausė nuo kitų sprendimų, savo veiksmais nepadarė jokios žalos, taip pat antraeilį vaidmenį darant nusikalstamą veiką, nustatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, o kitos nusikalstamos veikos pagal kaltinimą vertintos kaip tos pačios veikos tąsa.

40Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji apeliantai A. M., Ž. R. ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus patenkinti, o teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė juos atmesti.

41Nuteistųjų A. M. ir Ž. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

42Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis) ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas. Jeigu nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nustatoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir (ar) proceso teisės normas, tokia klaida turi būti taisoma pačiam apeliacinės instancijos teismui priimant teisėtą bei pagrįstą baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas gali ištaisyti visas klaidas, padarytas nustatant tiek faktines bylos aplinkybes, tiek taikant įstatymus (kasacinė nutartis Nr. 2K-425/2012).

43Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. M. ir Ž. R., skųsdami Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 3 d. nuosprendį, neigia pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, nesutinka su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, jų kaltumo padarius jiems inkriminuotas veikas, ir baudžiamojo įstatymo taikymo. Apeliantai laikosi pozicijos, kad jie neatliko jiems suformuluotame kaltinime nurodytų nusikalstamų veiksmų, prašo juos išteisinti iš pareikštų kaltinimų, taip pat, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog jie nuteisti pagrįstai, sušvelninti jiems paskirtas bausmes.

44Šie apeliantų prašymai tenkintini iš dalies.

45Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliaciniuose skunduose apibrėžtas ribas, nuodugniai ir kruopščiai išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, įvertinusi kiekvieną bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, konstatuoja, kad apygardos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai prieš A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną), BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl dokumento suklastojimo, gabenimo ir panaudojimo organizavimo), o prieš Ž. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

46Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas: 1) nuteistojo A. M. padarytas veikas, nustatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) neteisingai kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas; 2) nepagrįstai nuteistajam A. M. už nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) paskyrė bausmę, nenumatytą šio straipsnio sankcijoje; 3) neteisingai Ž. R. nusikalstamus veiksmus, susijusius su IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, kvalifikavo kaip BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalį idealiąją sutaptį; 4) neteisingai išnagrinėjo Ž. R. kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį klausimą. Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos pripažintinos esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nes dėl jų buvo suvaržytos nuteistųjų A. M. ir Ž. R. teisės būti teisingai nubaustiems, t. y. būtent už tas veikas ir ta apimtimi, kurias jie yra padarę.

47Todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo nuosprendžio dalys, kuriose A. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), A. M. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) paskirta 250 MGL (9 415 Eur) bauda, o Ž. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo) keistinos dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

48Tuo tarpu, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo nuosprendžio dalis, kurioje Ž. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, naikintina ir dėl šios dalies BPK 329 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu priimtinas naujas nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis).

  1. Dėl A. M. apeliacinio skundo argumentų

49Apskųstuoju teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės turtinės naudos, o pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 4 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos UAB „( - )“ bei už IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, gabenimo bei panaudojimo organizavimą kaip šių nusikaltimų sutaptį.

50Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nesutinka su jo nuteisimu už paminėtų nusikalstamų veikų padarymą, mano, kad jis nuteistas be pagrindo, prašo jį išteisinti.

51Toks prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

521.1. Dėl A. M. nuteisimo už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės turtinės naudos

53BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) baudžiamoji atsakomybė nustatyta už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

54A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) nuteistas už tai, kad jis, siekdamas išvengti asmeninių išlaidų – 30 855 Lt (8 936,22 Eur) – iš UAB „( - )“ įsigyjant baseiną ir jo įrangą asmeninėms (savo šeimos) reikmėms, nesant kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo KTU Ūkio tarnybos direktoriaus pareigomis bei suteiktais įgaliojimais, t. y. žinodamas, jog TŪB „( - )“ su užsakovu KTU yra sudariusi įvairias statybos darbų rangos sutartis, kurių vykdymo kontrolę atlieka jo vadovaujama Ūkio tarnyba, minėta įmonė dalyvauja ir ateityje gali dalyvauti KTU skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose statybos darbams, tiesiogiai provokavo TŪB „( - )“ tikrąjį narį V. R. apmokėti A. M. pasirinkto baseino ir jo įrangos įsigijimo išlaidas, kurias pastarasis sutiko apmokėti ir TŪB „( - )“ vardu bei lėšomis už šio baseino ir jo įrangos įgijimą pagal UAB „( - )“ atsakingų darbuotojų atspausdintą PVM sąskaitą faktūrą Nr. TVR01968 per 2 kartus pervedė UAB „( - )“ bendrą 30 855 Lt (8 936,22 Eur) sumą: 2011-04-26 – 16 000 Lt (4 633,92 Eur) bei 2011-07-08 – 14 855 Lt (4 302,30 Eur), dėl tokių neteisėtų jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė viešasis juridinis asmuo – KTU, šios valstybinės aukštosios mokyklos steigėjas Lietuvos Respublikos Seimas bei valstybė.

55Apeliantas A. M. tvirtina, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti jo kaltei padarius šią veiką, mano, jog jis už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės naudos nuteistas nepagrįstai, prašo jį išteisinti.

56Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

57Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad teismo išvados turi būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie nekelia pagrįstų abejonių savo įrodomąja galia, leistinumu ar sąsajumu. Įrodymų pakanka tada, kai jie yra neprieštaringi ir jų visuma leidžia daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą dėl įrodinėjimo dalyko buvimo.

58Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą faktiniu bei teisiniu aspektais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisme ištirtais, apskųstame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka įvertintais įrodymais pagrįstą išvadą, jog A. M. piktnaudžiavo KTU Ūkio tarnybos direktoriaus pareigomis ir jam suteiktais įgaliojimais, siekdamas asmeninės turtinės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė KTU, Lietuvos Respublikos Seimas bei valstybė. Apygardos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes. A. M. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

59Apeliantas A. M. be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir reiškia nesutikimą su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis nuteistas už piktnaudžiavimą įsigyjant baseiną. Apygardos teismo išvados dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais įsigyjant baseiną bei jo įrangą pagrįstos įrodymais: liudytojų V. R., J. M., G. L., V. B. parodymais; kratų, atliktų A. M. darbo kabinete, esančiame ( - ), ( - ), ir TŪB „( - )“ patalpose, esančiose Draugystės g. 20, ( - ), apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolų duomenimis; UAB „( - )“ ir KTU pateiktos informacijos duomenimis; 2012-03-19 13.38 val. ir 2012-03-20 8.49 val. operatyvinių veiksmų atlikimo, A. M. darbo kabinete darant vaizdo ir garso įrašus, protokolų duomenimis, kita bylos rašytine medžiaga. Aptarti įrodymai liečiamumo ir leistinumo aspektu teisėjų kolegijai abejonių nekelia, jie patikimi, gauti teisėtais būdais. Teisėjų kolegijos nuomone, šių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, pakanka daryti vienareikšmišką ir kategorišką išvadą dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus tarnyba siekiant asmeninės naudos. Tokie įrodymai, sujungus juos į vieningą loginę seką bei įvertinus kaip visumą, leido susiformuoti apygardos teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. M. kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

60Anot nuteistojo, teismas jo kaltę piktnaudžiavus įsigyjant baseiną nepagrįstai išskirtinai ir kryptingai grindė tik liudytojo V. R. parodymais.

61Tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos medžiagai.

62Pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų turinys rodo, kad apygardos teismas, siekdamas nustatyti šioje byloje tiesą, tiesiogiai teismo posėdyje apklausė kaltinamąjį A. M., liudytojus V. R., J. M., G. L., V. B., ištyrė atliktų procesinių veiksmų protokolus, kitus rašytinius bylos įrodymus. Iš apskųstojo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad apygardos teismas išvadą dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus tarnyba įsigyjant baseiną grindė ne tik liudytojo V. R. parodymais, bet byloje surinktų, patikimų, teisėtais būtais gautų, įrodymų visumos analize. Taigi, kitaip nei nurodo apeliantas, liudytojo V. R. parodymai nėra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir dėl to įsigijus baseiną savo asmeninėms reikmėms. Pirmosios instancijos teismas bylos įrodymus vertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nesuteikiant nė vienam iš įrodymų didesnės ar mažesnės įrodomosios galios.

63Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė, jog jis V. R. už baseiną pinigus sumokėjo.

64Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik A. M. subjektyvus manymas, jog jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį prieš nuteistąjį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

65Asmenų duoti parodymai įrodymais yra tuo atveju, jei jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos duoti pirmosios arba apeliacinės instancijos teismo posėdyje, arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinė nutartis 2K-146/2014). Išvada dėl asmenų (kaltinamųjų, liudytojų) parodymų patikimumo daroma įvertinus parodymų nuoseklumą, detalumą, išsamumą, logiškumą ir sulyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais gautais iš skirtingų šaltinių (kasacinė nutartis 2K-309/2011). Įtariamajam ir kaltinamajam garantuojama teisė duoti parodymus (BPK 21 ir 22 straipsniai), tačiau jie, skirtingai nei liudytojai, negali būti įspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vertinant asmenų, kurie neperspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus, didesnis dėmesys skiriamas jų savarankiškumui, objektyvumui, patikimumui (kasacinė nutartis 2K-276-976/2015).

66Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis A. M. savo kaltę dėl piktnaudžiavimo siekiant asmeninės turtinės naudos neigė ir parodė, kad siekiant sutaupyti, t. y. susigrąžinant PVM, TŪB ,,( - )“ vardu baseiną įsigyti jam pasiūlė šios įmonės direktorius V. R., su kuriuo susipažino KTU ir siejo darbiniai santykiai, jis jokio „spaudimo“ V. R., jog pastarasis nupirktų baseiną, nedarė, per 2 kartus atidavė V. R. pinigus už įsigytą baseiną, kurį atvežė UAB ,,( - )“ darbuotojai, o jį jis pats su draugais įsirengė (13 t., b. l. 77-87). Apklausiamas kaip liudytojas pirmosios instancijos teisme V. R. kaltinamojo A. M. parodymus, kad jis V. R. neprovokavo sumokėti už baseiną, jog jis (A. M.) sumokėjo pinigus už baseiną, paneigė ir parodė, kad KTU patalpose A. M. paprašė jo apmokėti už baseino ir įrangos įsigijimą, jis sutiko tai padaryti, nes nenorėjo gadinti darbinių santykių su A. M., siekė jo galimo palankumo vykdant techninę priežiūrą, laimint konkursus statybos darbams, jog tuo atveju, jeigu A. M. nebūtų užėmęs KTU direktoriaus pareigų, jis baseino nebūtų pirkęs, kad UAB „( - )“, kuri pardavė ir montavo baseiną, pagal pateiktą sąskaitą pinigus pervedė per 2 kartus, su šia įmone bendravo tik elektroniniais laiškais, jog sumokėjimas už baseiną buvo neatlygintinis, nebuvo tartasi, kad kažkas vėliau atlygins, A. M. už baseiną sumokėti nežadėjo ir nesumokėjo (13 t., b. l. 123-128).

67Pirmosios instancijos teismas, tarpusavyje sugretinęs kaltinamojo A. M. ir liudytojo V. R. parodymus bei juos įvertinęs kitų bylos įrodymų (liudytojų J. M., G. L., V. B. parodymų, atliktų procesinių veiksmų protokolų duomenų, kitos rašytinės bylos medžiagos) kontekste, pagrįstai pripažino, kad aptariamu atveju netikėti liudytojo V. R. parodymais, kurie yra nuoseklūs, detalūs bei išsamūs, nėra jokio pagrindo. Liudytojo V. R. parodymai papildo tiesiogiai teismo posėdyje ir įstatyme nustatyta tvarka ištirtus paminėtų liudytojų parodymus, atliktų procesinių veiksmų protokolų duomenis bei kitus bylos rašytinius įrodymus. Byloje nėra duomenų, kad liudytojas V. R. turėjo pagrindą apkalbėti nuteistąjį, būtų suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, kad V. R. ir (ar) jo vadovaujama TŪB „( - )“ dėl baseino įsigijimo būtų turėjusi kokios nors realios turtinės naudos, TŪB „( - )“ būtų susigrąžinusi iš valstybės biudžeto tam tikrą PVM sumą ar deklaravusi pirkimo PVM ir tam tikra suma sumažinusi savo turtinę prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad TŪB „( - )“, sumokėdama už baseiną, jokios naudos negavo, priešingai, patyrė nuostolius. Tuo tarpu, kaltinamojo A. M. parodymai dėl aplinkybių, susijusių su jam inkriminuota veika, nenuoseklūs, prieštaringi ir nelogiški, jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys. Todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų analize, pagrįstai atmetė ir įvertino kaip gynybinę nuo kaltinimų poziciją, paneigtą byloje surinktais įrodymais, kad A. M. veikė kaip privatus fizinis asmuo ir jis iš tiesų už baseiną V. R. jo sumokėtą sumą sugrąžino grynaisiais pinigais.

68Kitaip nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus siekiant asmeninės turtinės naudos nepaneigia ir Kauno apygardos prokuratūros 2013-07-08 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šiame nutarime nustatytos aplinkybės neturi jokios prejudicinės galios nagrinėjamai bylai. Baudžiamąsias byla nagrinėja tik teismai (BPK 6 straipsnio1 dalis). Byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinimų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teismui (BPK 255 straipsnis). Aptariamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal 2014-10-17 pakeistą kaltinimą (BPK 256 straipsnis), o išnagrinėjus bylą ir atlikus įrodymų – tiek kaltinančių, tiek teisinančių – tikrumo vertinimą, paremtą objektyviais kriterijais, iš įvairių šaltinių gautos informacijos sugretinimu, neginčytinai nustatyta, kad A. M. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas asmeninės turtinės naudos.

69Apeliantas A. M. yra teisus, nurodydamas, kad BK 228 straipsnyje nustatyto nusikaltimo – piktnaudžiavimo – būtinas sudėties požymis yra didelė žala valstybei, tarptautinei organizacijai, juridiniam ar fiziniams asmeniui. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnyje numatytų veikų padarymą iš tiesų gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį.

70Tačiau teisėjų kolegija nepritaria nuteistojo argumentams, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo būtino objektyviojo požymio – didelės žalos.

71Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams (tam tikros tarnybos nuostatams, pareigybių aprašymams ir pan.) neprieštaraujančią valstybės institucijų, įstaigų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Valstybės institucijose (įstaigose) dirbančių valstybės tarnautojų ar jiems prilygintų asmenų sąžiningumas, pareigingumas, atsakomybės jausmas, įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo ir kitų valstybės tarnybos principų laikymasis tiesiogiai lemia žmogaus teisių, laisvių ir teisėtų interesų garantijų, teisėtumo lygį visuomenės, valstybės gyvenime, ekonominę gerovę ir pan.

72Anot apelianto, dėl jo veiksmų, susijusių su baseino bei jo įrangos įsigijimu, jokia žala KTU, Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei negalėjo atsirasti ir neatsirado, nes susitarimas dėl baseino ir jo įrangos įsigijimo buvo sudarytas tarp 2 fizinių asmenų: jo ir V. R..

73Šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, prieštarauja bylos įrodymams.

74Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo veikia priešingai tarnybos interesams, pažeisdamas pagrindinius tarnybos principus, iškraipydamas tarnybinės veikos esmę ir turinį, menkindamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės autoritetą. Vadinasi, siekiant patvirtinti piktnaudžiavimo faktą, būtina nustatyti, kad asmuo, veikdamas, kokiu tai būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, įtvirtinančias tam tikrų teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimo tvarką, ar nesilaikė iš teisės aktų jam, kaip pareigūnui, kylančių teisių ir pareigų.

75Bylos duomenimis, A. M. nuo 2008-12-01 iki 2012-01-01 ėjo KTU Ūkio tarnybos direktoriaus pareigas. KTU rektoriaus 2010-05-21 įsakymu Nr. A-288 patvirtintų Ūkio tarnybos nuostatų 7.7 ir 7.10 punktuose nustatyta, kad Ūkio tarnyba vykdo statinių bei vidaus patalpų eksploataciją, organizuoja ir vykdo remonto darbus, prekių, paslaugų ir darbų viešuosius pirkimus. Be to, iš byloje esančios medžiagos matyti ir tai, kad A. M. KTU rektoriaus 2010-01-04 įsakymu Nr. A-2 buvo paskirtas apklausos būdu perkamų darbų, kai dėl to paties darbų objekto atliekamų darbų pirkimo vertė mažesnė kaip 500 tūkst. Lt (be PVM), komisijos nariu, o KTU rektoriaus 2010-01-19 įsakymu Nr. A-17 paskirtas ūkio reikmenų, baldų, statybinių medžiagų, santechnikos, elektros ir kitų prekių bei paslaugų, viešųjų pirkimų komisijos nariu ir statybos ir remonto darbų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, viešųjų pirkimo komisijos nariu (6 t., b. l. 53-55, 57-60, 102-106).

76Byloje neginčytinai nustatyta, kad susitarimas dėl baseino ir jo įrangos įsigijimo buvo sudarytas ne tarp 2 privačių fizinių asmenų: A. M. ir V. R., o tarp KTU Ūkio tarnybos direktoriaus – valstybės tarnautojui prilyginto asmens, ir juridinio asmens – TŪB „( - )“ tikrojo nario V. R.. Tokio abipusio susitarimo tikslas buvo A. M., kaip KTU Ūkio skyriaus tarnybos vadovo, kartu ir KTU Viešųjų pirkimų komisijos nario, galimas neapibrėžtas palankumas vykdant TŪB „( - )“ atliekamų statybos darbų techninę priežiūrą, šiai bendrovei ateityje laimint konkursus statybos darbams atlikti.

77Taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala pripažįstama fizinė, moralinė, organizacinė ir kito neturtinio turinio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, tačiau formuojamoje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-640-507/2015). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis 2K-7-266-942/2015).

78Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog dėl pirmiau aptartų savanaudiškų ir akivaizdžiai neteisėtų A. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė tiek viešasis juridinis asmuo – KTU, nes buvo iškraipyti šios įstaigos tikslai, funkcijos, veiklos principai, sumenkintas šios valstybinės aukštosios mokyklos autoritetas ir įvaizdis prieš verslo subjektus ir visuomenę, pažemintas ir diskredituotas KTU Ūkio tarnybos direktoriaus vardas, tiek KTU steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas bei valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai. Tokią teisėjų kolegijos išvadą sustiprina ir prie bylos pridėta Kauno technologijos universiteto pateikta informacija apie tai, kad 2012 m. spalį viešai buvo pateikti 28 pranešimai apie piktnaudžiavimu tarnyba įtariamą A. M.. Neigiama informacija apie universitetą sudarė 70 procentų informacijos apie A. M.. Paviešinta informacija turėjo įtakos vertinant universitetą, kaip patrauklią vietą studijuoti ir dirbti. Visa tai sukėlė neigiamų pasekmių universitetui, buvo pakenkta jo reputacijai. Reputacijos valdymas pareikalavo intensyvaus komunikacijos specialistų darbo ir papildomų reklamos išlaidų. Buvo vykdoma neplanuota reklamos kampanija, kainavusi 66 000 Lt (19 114,92 Eur), taip pat turėta papildomų sąnaudų siekiant pritraukti reikalingus darbuotojus, jų paieškai samdant darbuotojų paieškos ir atrankos paslaugas teikiančias organizacijas. Tokioms paslaugoms nuo 2012 m. spalio iki 2014 m. vasario universitetas išleido daugiau kaip 118 000 Lt (34 175,16 Eur) (14 t., b. l. 154-155, 156). Tarp A. M. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos įgaliojimų viršijimo ir padarinių (didelės žalos) KTU, Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei yra priežastinis ryšys. Apygardos teismas teisingai nurodė, kad A. M., neidamas paminėtų pareigų, būtų neturėjęs galimybės atlikti priešingų teisei veiksmų ir gauti asmeninės turtinės naudos – neteisėtai savo asmeninėms reikmėms įsigyti baseiną ir jo įrangą, išvengiant 30 855 Lt (8 936,22 Eur) dydžio asmeninių išlaidų.

79Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuoja išvadą, kad A. M. inkriminuotoje veikoje yra visi BK 228 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Remdamasis nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. M. nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės turtinės naudos. Aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir atliktas įrodymų vertinimas yra nepalankūs A. M., nereiškia, jog teismo išvados yra neteisingos.

801.2 Dėl A. M. nuteisimo už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos UAB „( - )“

81BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472) baudžiamoji atsakomybė nustatyta už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

82A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, padedant Ž. R., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – KTU Infrastruktūros tarnybos Projektų ir priežiūros centro direktoriaus pareigomis – ir jam suteiktais įgaliojimais, t. y. dėl šių einamų pareigų turima įtaka Ž. R., UAB „( - )“ direktoriui R. T., buhalterei L. T., UAB „( - )“ buhalterei L. C., siekdamas turtinės naudos UAB „( - )“, kurios viena iš akcininkių ir valdybos narių yra jo dukra S. K. ir G. C., su kuriuo A. M. dirbo, L. C. dukra, nesant kyšininkavimo požymių, parengė ir organizavo tarp įmonių IĮ „Ž. R. projektavimo biuro“, UAB „( - )“, UAB „( - )“ fiktyvių ūkinių operacijų įforminimą, klastojant PVM sąskaitas faktūras, sutartis dėl darbų atlikimo ir šių juridinę reikšmę turinčių suklastotų dokumentų pagrindu užmaskavo neteisėto 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio atlygio, gauto iš Ž. R., pervedimą galutiniam šios pinigų sumos įgijėjui – UAB „( - )“. Dėl tokių neteisėtų A. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė viešasis juridinis asmuo – KTU, šios valstybinės aukštosios mokyklos steigėjas Lietuvos Respublikos Seimas bei valstybė.

83Apeliantas A. M., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“, apeliaciniame skunde jokių konkrečių jo kaltės įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių neginčija.

84Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia savitą byloje nustatytų aplinkybių interpretaciją, mano, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties, prašo jį išteisinti.

85Toks prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.

86Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, padedant Ž. R., pagrįstai nuteistas už piktnaudžiavimą KTU Infrastruktūros tarnybos Projektų ir priežiūros centro direktoriaus pareigomis ir jam suteiktais įgaliojimais, siekiant turtinės naudos UAB „( - )“, nesant kyšininkavimo požymių, dėl to didelės neturtinės žalos patyrė KTU, Lietuvos Respublikos Seimas bei valstybė. Ši pirmosios instancijos teismo padaryta išvada pagrįsta byloje surinktais, teisme ištirtais ir skundžiamame nuosprendyje BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka teisingai įvertintais įrodymais. Teismo padarytos išvadas neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

87Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) reguliuoja išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

88Žemesnės instancijos teismo išvados dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais siekiant turtinės naudos UAB „( - )“ pagrįstos objektyviais įrodymais: iš dalies kaltinamojo A. M. parodymais, kad jis prašė Ž. R. pervesti UAB „( - )“ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) už neva baldų įsigijimą iš šios bendrovės; iš dalies paties Ž. R. parodymais, kuriuose jis neneigė, kad pasirašė A. M. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536, pagal kurią IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ iš UAB „( - )“ neva įsigijo baldus už 10 000 Lt (2 896,20 Eur); kitų kaltinamųjų L. T., R. T., L. C., liudytojų G. V., V. P., A. A., G. Ž., ir kt. parodymais; operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų, slapto sekimo, kratų, apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenimis; 2013-03-12, 2013-04-03 ir 2013-10-28 specialistės G. A. išvadomis Nr. 5-2/41, Nr. 5-2/62 ir Nr. 5-2/180, jos paaiškinimais teisiamajame posėdyje, kuriuose ji patvirtino duotas išvadas, ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

89Aptarti įrodymai patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui formuoti neabejotiną išvadą dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus tarnyba siekiant turtinės naudos UAB „( - )“.

90Visos nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės jau buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir įvertino kaip gynybinę nuo kaltinimų poziciją, paneigtą byloje surinktais įrodymais, kad: 1) projekto priežiūros vykdymo paslaugų kaina buvo padidinta įvertinus papildomas išlaidas; 2) iškilo būtinybė įrengti stiklinę pertvarą, o UAB „( - )“ neturėjo lėšų šiems darbams atlikti, todėl buvo paprašyta Ž. R. padėti ir pervesti 10 000 Lt (2 896,20 Eur), nurodant mokėjimų paskirtį „už baldų įsigijimą“; 3) UAB „( - )“ nebuvo pajėgi atlikti parketo šlifavimo darbus, todėl tarp UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buvo sudaryta statybos rangos darbų sutartis.

91Taip pat nesutiktina ir su nuteistojo A. M. argumentais, kad jo veiksmuose nėra jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties – didelės žalos KTU, Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei.

92Kaip minėta, taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, nuo kurios nukenčia valstybės, juridinio, fizinio asmens ar kito šiame straipsnyje numatyto subjekto turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti iš esmės žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (kasacinė nutartis 2K-7-266-942/2015).

93Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, jog dėl nurodytų savanaudiškų ir akivaizdžiai neteisėtų A. M. veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė tiek viešasis juridinis asmuo – KTU, nes buvo iškraipyti šios įstaigos tikslai, funkcijos, veiklos principai, sumenkintas šios valstybinės aukštosios mokyklos autoritetas ir įvaizdis prieš verslo subjektus ir visuomenę, pažemintas ir diskredituotas KTU Infrastruktūros tarnybos Projektų ir priežiūros centro direktoriaus vardas, tiek KTU steigėjas – Lietuvos Respublikos Seimas bei valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymo viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai. Kaip jau pirmiau konstatuota, kitaip nei nurodo nuteistasis, A. M., kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, neteisėti veiksmai turėjo rezonansą visuomenėje. Tai sukėlė neigiamų pasekmių universitetui, buvo pakenkta jo reputacijai. KTU, siekdamas pagerinti reputaciją visuomenėje, turėjo papildomų išlaidų (14 t., b. l. 154-155, 156). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tarp A. M. piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, tarnybos įgaliojimų viršijimo ir padarinių (didelės žalos) KTU, Lietuvos Respublikos Seimui ir valstybei yra tiesioginis priežastinis ryšys.

94Apibendrinęs tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingų išvadų dėl nuteistojo A. M. kaltės padarius BK 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką ir šios veikos teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. M. už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos UAB „( - )“ pripažintas kaltu pagrįstai, jo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472). Kitokia apelianto A. M. nuomonė dėl bylos įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo negali būti pripažįstama pakankamu pagrindu A. M. išteisinti iš kaltinimų pagal BK 228 straipsnio 2 dalį dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“.

951.3 Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, gabenimo bei panaudojimo organizavimą

96Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

97Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-677/2015). BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Tokios pačios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinė nutartis Nr. 2K-38-222/2016). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014). Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda BK 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015).

98Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

99Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau pagal teismų praktiką, taikant BK 300 straipsnį, dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinė nutartis 2K-7-175-303/2015). Šios uždraustos veikos objektyvioji pusė gali pasireikšti vienu arba keliais alternatyviais veiksmais: suklastoto dokumento laikymu, gabenimu, siuntimu, panaudojimu ar realizavimu. Tiek teisės doktrinoje, tiek kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad suklastoto dokumento panaudojimas pripažintini tie atvejai, kai kaltininkas neteisėtai suklastotą dokumentą paleidžia į teisinę apyvartą, siekdamas įrodyti ar patvirtinti juridinius faktus ar kitas teisinę reikšmę turinčias aplinkybes. Suklastoto dokumento panaudojimu laikomas tokio dokumento pateikimas valstybinei institucijai, įmonei, pareigūnui, tarnautojui ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis Nr. 2K-86/2008).

100BK 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis šio bendrininko požymis yra tas, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, nustato tarpusavio ryšius, kuria nusikalstamos veikos planus, numato jos įvykdymo būdus ir priemones.

101A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, kaip tęstinę nusikaltimų sutaptį, nuteistas už tai, kad jis, turėdamas vieningą sumanymą – užmaskuoti neteisėtai gautą iš Ž. R. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) atlygį jam piktnaudžiaujant tarnyba ir suteiktais įgaliojimais siekiant turtinės naudos UAB „( - )“ – iš anksto suplanavęs, vadovavęs ir koordinavęs bendrininkų Ž. R., L. T., R. T. ir L. C. veiksmus, parengė ir suorganizavo IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ dokumentų klastojimą, gabenimą bei panaudojimą, taip pat šių juridinių asmenų apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

102Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuomone, A. M. pagrįstai pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už organizavimą IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų, ne buhalterinės apskaitos, dokumentų klastojimą, jų gabenimą bei panaudojimą, taip pat už šių įmonių apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas įrodymus įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Žemesnės instancijos teismo padarytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes.

103Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį už IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą nuteisė kaip už atskiras nusikalstamas veikas, o ne vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

104BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias nuskalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Baudžiamajame įstatyme nepateiktas tęstinės nusikalstamos veikos sąvokos išaiškinimas. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios (kasacinė nutartis 2K-444-699/2015). Tęstinės veikos sampratai neprieštarauja ir tokie atvejai, kai pasikartojantys veiksmai nėra visiškai tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinė nutartis Nr. 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinė nutartis 2K-322/2008). Pabrėžtina ir tai, kad veikos pripažinimas arba nepripažinimas tęstine taip pat priklauso nuo rūšinių nusikalstamos veikos požymių, todėl atskirų kategorijų bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, pabrėžiančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-358-303/2015).

105Taigi iš to kas pasakyta, darytina išvada, kad pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo pavienio nusikaltimo, yra vieningas kaltininko sumanymas, kuris sujungia keletą veiksmų, kurių kiekvienas atskirai, nesant vieningo sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus.

106Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo vertinimu visi 3 nusikalstamos veiklos epizodai (epizodas dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo; epizodas dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo; epizodas dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), susiję su IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, atitinka tęstinumo požymius. Kaltinamasis A. M. savo tikslą – užmaskuoti neteisėtai gautą iš Ž. R. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) atlygį – realizavo iš esmės analogiškais veiksmais (parengiant netikrą statybos rangos darbų sutartį, suklastojant PVM sąskaitas faktūras,), veikė įgyvendindamas vieningą sumanymą dėl to paties dalyko (10 000 Lt (2 896,20 Eur)), visus veiksmus atliko per pakankamai trumpą laiką (2012-08-08 – 2012-09-20) ir dėl to atsirado iš esmės tapatūs padariniai: negalėjimas iš dalies nustatyti IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pastebėti ir tai, kad veika buvo nukreipta į siekimą turtinės naudos vienam juridiniam asmeniui – UAB „( - )“. Taip pat pažymėtina, kad nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje, kaip nagrinėjamoje, iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos A. M. veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiektas pagrindinis tikslas (sumanymas), konkrečiu atveju – įteisintas iš piktnaudžiavimo tarnyba ir suteiktais įgaliojimais gautas neteisėtas atlygis. Toks tikslas iš esmės lėmė nusikalstamų veikų, įtvirtintų BK 222 ir 300 straipsniuose, paskatas (motyvus). Suklastotos PVM sąskaitos faktūros buvo įtrauktos į nurodytų įmonių buhalterinę apskaitą, tokiu būdu buvo pažeisti teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimai bei atsirado BK 222 straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ veiklos, jų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

107Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, A. M. nusikalstami veiksmai, susiję su IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, perkvalifikuotini pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį į vieną tęstinę nusikalstamą veiką.

108Apeliantas nuteistasis A. M., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, apeliaciniame skunde abejoja IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ atliktų buhalterinės apskaitos tyrimo rezultatų patikimu, mano, kad šiuos tyrimus atlikusi specialistė buvo šališka.

109Tokius nuteistojo teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius.

110Kaip minėta, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu.

111Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl neteisėtų A. M. anksčiau aptartų veiksmų kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu atliktų IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ ūkinės finansinės veiklos tyrimų rezultatais, pateiktais specialistės G. A. 2013-03-12, 2013-03-28, 2013-04-03 išvadose Nr. 5-2/41, Nr. 5-2/59 ir Nr. 5-2/62 (su priedais) (9 t. b. l. 10-58, 72-152, 164-194). Šiose išvadose konstatuota, kad į IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinę apskaitą įtraukus 2012-08-08 UAB „( - )“ surašytą PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 neįvykusiai ūkinei operacijai – negautam baldų komplektui įsigyti, į UAB „( - )“ apskaitos registrus įtraukus 2012-09-20 UAB „( - )“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą EGS Nr. 015 neįvykusiai ūkinei operacijai, už neatliktas paslaugas UAB „( - )“, į UAB „( - )“ apskaitos registrus įtraukus 2012-08-08 surašytą PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 ir 2012-09-20 surašytą PVM sąskaitą faktūrą EGS Nr. 015, neįvykusioms ūkinėms operacijoms, nuo 2012-02-01 iki 2012-09-30 iš dalies negalima nustatyti IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, nuo 2012-08-01 iki 2012-09-30 UAB „( - )“ ir nuo 2012-08-01 iki 2012-09-30 UAB „( - )“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

112Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės išvadose užfiksuotų rezultatų patikimumu. Objektų tyrimai atlikti laikantis tokių objektų tyrimui keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo ir nuosprendžio turinys rodo, kad specialistės pateiktos išvados buvo ištirtos baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje specialistė G. A. nurodytas išvadas patvirtino (14 t., b. l. 73-79). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie suteiktų pagrindą suabejoti specialistės pateiktų išvadų leistinumu. Aplinkybė, kad specialistė dirba institucijoje, atlikusioje ikiteisminį tyrimą, savaime nesuponuoja išvados dėl specialistės šališkumo ir nerodo jos suinteresuotumo bylos baigtimi. Pateiktas specialistės išvadas, jos paaiškinimus, duotus teisme, papildo kaltinamųjų L. T., R. T., L. C., liudytojų G. V., V. P., A. A., G. Ž. ir kt. parodymai bei kita bylos rašytinė medžiaga.

113Pasak A. M., apygardos teismas nepagrįstai jo veiksmus papildomai kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio dalį.

114Šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.

115Iš tiesų pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio tam tikrą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis 2K-428/2014).

116Nusikalstamos buhalterinės apskaitos dalyku laikomi trijų lygių dokumentai – pirminiai apskaitos dokumentai, registrai ir finansinė atskaitomybė. Apskaitos dokumentai iš esmės yra pirmoji ūkinės veiklos fiksavimo dokumentuose pakopa, kurioje fiksuojami įvykę ūkiniai įvykiai ar ūkinės operacijos. Paprastai šie dokumentai vadinami pirminiais apskaitos dokumentais. Apskaitos registrai – tai privaloma antroji buhalterinės apskaitos duomenų pildymo dalis, kai registruojami esminiai apskaitos dokumentuose užfiksuoti duomenys.

117Aptariamu atveju A. M. suorganizavo suklastojimą ne tik pirminių apskaitos dokumentų: PVM sąskaitos faktūros EGR Nr. 0000536 ir PVM sąskaitos faktūros EGR Nr. 015, bet ir sukūrė netikrą statybos rangos darbų sutartį Nr. /2012-6, kuri nepripažintina buhalterinės apskaitos dokumentu.

118Todėl apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei pagrįstai A. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo ir pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

1192. Dėl Ž. R. apeliacinio skundo argumentų

120Apskųstuoju teismo nuosprendžiu Ž. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472), 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, kaip šių nusikaltimų idealią sutaptį, už tai, kad jis padėjo nuteistajam A. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos UAB „( - )“, pasirašė suklastotą 2012-08-08 PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 ir ją įtraukė į IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinę apskaitą bei tokiu būdu 1 735,54 Lt (502,65 Eur) sumažino mokėtiną PVM sumą į valstybės biudžetą, t. y. sukčiavo.

121Apeliantas Ž. R. nesutinka su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo rezultatu, kuriuo remiantis jis pripažintas kaltu padaręs nurodytas nusikalstamas veikas, mano, kad apygardos teismas prieš jį netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, prašo jį išteisinti.

122Toks prašymas tenkintinas iš dalies.

1232.1 Dėl Ž. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį

124Nuteistasis Ž. R. tvirtina, kad teismo išvados dėl jo nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį pagrįstos ne objektyviais bylos įrodymais, o prielaidomis, jo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepatvirtina nei nuteistojo A. M. paaiškinimai, nei liudytojų parodymai, nei kiti bylos rašytiniai įrodymai.

125Šie apelianto teiginiai prieštarauja bylos duomenims, todėl atmestini.

126Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia nuteistasis, kaltinimai Ž. R. padarius BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje nustatytą veiką pagrįsti ne prielaidomis, o ikiteisminio tyrimo metu surinktais, pirmosios instancijos teismo patikrintais, tiesiogiai teismo posėdyje ištirtais bei apskųstame nuosprendyje aptartais įrodymais: iš dalies kaltinamojo A. M. parodymais, kad jis prašė Ž. R. pervesti UAB „( - )“ 10 000 Lt (2 896,20 Eur) už neva baldų įsigijimą iš šios bendrovės; iš dalies paties Ž. R. parodymais, kuriuose jis neneigė, kad pasirašė A. M. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536, pagal kurią IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ iš UAB „( - )“ neva įsigijo baldus už 10 000 Lt (2 896,20 Eur); kitų kaltinamųjų L. T., R. T., L. C., liudytojų M. J., R. Ž. ir kt. parodymais; operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų, slapto sekimo, kratų, apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenimis; 2013-03-12, 2013-04-03 ir 2013-10-28 specialistės G. A. išvadomis Nr. 5-2/41, Nr. 5-2/62 ir Nr. 5-2/180, jos paaiškinimais teisiamajame posėdyje, kuriuose ji patvirtino duotas išvadas, UAB „( - )“ raštu, kuriame nurodyta, kad IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ UAB „( - )“ baldų nepardavė, baldai nebuvo užsakyti, ir kitais rašytiniais bylos įrodymais, gautais BPK nustatyta tvarka.

127Pažymėtina, kad draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis yra pažeidžiamas tik tada, kai apkaltinamasis nuosprendis priimamas neišsiaiškinus visų reikšmingų aplinkybių, būtinų teisingai išnagrinėti bylą. Aptariamu atveju teismas, siekdamas nustatyti šioje byloje tiesą, nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Vien tik Ž. R. manymas, kad jo gynybinė versija nėra tinkamai paneigta, nesuteikia pagrindo konstatuoti, jog nuosprendis priimtas pažeidžiant BPK nuostatas. Kaltinamojo parodymų pripažinimas neatitinkančiais tikrovės esminiu BPK pažeidimu nepripažįstamas, jei šių parodymų turinys yra paneigiamas įvertinus kitų byloje ištirtų įrodymų visumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-529/2014). Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas taip pat savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-89/2014)

128Antai, nagrinėjamu atveju apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, padarė išvadas atitinkančias faktines bylos aplinkybes (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apskųstame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodyta ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmeta Ž. R. parodymus ir versijas apie byloje nagrinėjamas aplinkybes. Apygardos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir pagrįstai pripažino nuteistojo Ž. R. parodymus apie apmokėjimą už projekto vykdymo priežiūros paslaugas, tariamą baldų pirkimą, kaip nuteistojo siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismo išvados teisingos, teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

129Apeliantas Ž. R., nesutikimas su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad jis UAB „( - )“ pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), tačiau mano, jog tokiais veiksmais jis nepadėjo A. M. siekti turtinės naudos UAB „( - )“, t. y. jo veiksmuose nėra tyčios.

130Tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Ž. R. kaltės padėjus A. M. piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir suteiktais įgaliojimais siekiant turtinės naudos UAB „( - )“. Pirmiau ištirtų objektyvių įrodymų, gautų iš skirtingų šaltinių, žemesnės instancijos teismui pakako atskleisti nuteistojo Ž. R. įvykdyto nusikaltimo padarymo mechanizmą, priežastinį ryšį tarp nusikalstamų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltės turinį.

131Nuteistasis yra teisus teigdamas, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Tačiau nesutiktina su nuteistojo Ž. R. argumentais, kad žemesnės instancijos teismas apskųstame nuosprendyje neatskleidė jo kaltės turinio – subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios.

132BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuoto piktnaudžiavimo ir įgaliojimų viršijimo sudėtis. Šių nusikaltimų subjektyvioji pusė pasireiškia tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi, pažeidžia tam tikrus tarnybą reglamentuojančius įstatymus, kitus teisės aktus, jo veiksmai viršija kompetencijos, įgaliojimų ribas, supranta, jog taip pasinaudodamas savo tarnybinę padėtį ar ja pasinaudodamas veikia priešingai tarnybos interesams, numato, kad dėl tokios veikos neišvengiamai atsiras (arba yra reali galimybė (didelė tikimybė) atsirasti) didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, Europos Sąjungai, juridiniam ar fiziniam asmeniui, nori ir siekia tokių padarinių.

133BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus.

134Pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad nuteistasis Ž. R. suvokė, jog vykdydamas susitarimą su A. M., sąmoningai padidina pasiūlymo pirkti projekto vykdymo priežiūros paslaugų kainą ir tą kainą A. M. nurodytu būdu grąžina jam per jo (A. M.) pasirinktą įmonę, tokiu būdu A. M. padeda piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos, bei to siekė. Apygardos teismas, remdamasis byloje surinktų duomenų, įstatymo nustatyta tvarka pripažintų įrodymais, analize, teisingai nustatė ir atskleidė Ž. R. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tyčią.

135Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos sudėties požymius, sprendžiama pagal faktines veikos aplinkybes, kurių šaltinis gali būti tiek kaltinamo asmens parodymai, tiek kiti įrodymai. Iš apskųstojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kaip vientiso teismo baigiamojo akto, turinio matyti, kad nagrinėjamu atveju, spręsdamas klausimą dėl Ž. R. baudžiamosios atsakomybės už padėjimą A. M. piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos UAB „( - )“, teismas išnagrinėjo ir įvertino ne tik Ž. R. parodymus bei jo pateiktą versiją (dėl nežinojimo, kad pinigų pervedimas UAB „( - )“ susijęs su A. M. siekiu gauti kokią nors neteisėtą naudą; jog pinigų pervedimas nesusijęs su projekto vykdymo priežiūros sutartimi), kaltinamųjų A. M., L. T., R. T., L. C., liudytojų M. J., R. Ž. ir kt. parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų, slapto sekimo, kratų, apžiūrų, reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų duomenis, specialistės išvadas, jos paaiškinimus, duotus teismo posėdyje, taip pat kitus byloje surinktus įrodymus, bet įvertino ir Ž. R. atliktus veiksmus (be Ž. R. veiksmų A. M. veika nebūtų įmanoma), jo pastangas (pakoregavo pasiūlymo dėl projekto vykdymo priežiūros paslaugų pirkimo kainą ir KTU pateikė pasiūlymą, nurodydamas priežiūros paslaugų kainą 17 000 Lt (4 923,54 Eur) be PVM, atliktų veiksmų pobūdį (leido pasinaudoti jo vadovaujama įmone A. M. piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos UAB „( - )“; pasirašė A. M. pateiktą fiktyvią PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 dėl neva baldų pirkimo iš UAB „( - )“ ir ją įtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą, surašė ilgalaikio materialaus turto perdavimo į eksploataciją aktą; per tris kartus pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą UAB „( - )“ pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur)), jo padėtį, padarant aptartus veiksmus (buvo IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ vadovas), aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, Ž. R. siekiamą rezultatą (apeliantas siekė A. M. palankumo dėl jo užimamų pareigų techninės priežiūros ir viešųjų pirkimų srityse; anksčiau jo vadovaujama įmonė yra dalyvavusi ir laimėjusi viešuosius pirkimus, skelbtus KTU).

136Aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad Ž. R. suvokė, jog jis padeda A. M. įgyvendinti jo nusikalstamą siekį 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ateityje pervesti pastarojo nurodytai bendrovei, bei norėjo taip veikti.

137Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai prieš Ž. R. dėl padėjimo A. M. piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos UAB „( - )“ priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Ž. R. nusikalstamai veikai, kitaip nei mano nuteistasis, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį.

    1. Dėl Ž. R. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

138Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį Ž. R. nuteistas už tai, jog jis pasirašė A. M. IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ parengtą suklastotą 2012-08-08 PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 dėl neva baldų pirkimo iš UAB ,,( - )“, kurią įmonės buhalteris, nežinantis apie Ž. R. nusikalstamus veiksmus, įtraukė į buhalterinės apskaitos registrus, dėl to iš dalies nebuvo negalima nustatyti IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

139Nuteistasis teigia, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomi šioje teisės normoje numatyti padariniai, o nagrinėjamu atveju tokių padarinių nekilo, nes buvo patikslinta IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinė apskaita, t. y. patikslinti PVM deklaracijos duomenys ir valstybei sumokėtas susigrąžintas PVM.

140Tokie nuteistojo teiginiai iš dalies teisingi.

141Kaip nurodyta pirmiau, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (kasacinė nutartis Nr. 2K-334-677/2015). Apeliantas teisingai nurodo, kad BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis Nr. 2K-233/2014). Realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant tik to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda aptariamame straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-176-303/2015).

142Tuo tarpu, nesutiktina su nuteistojo Ž. R. teiginiais, kad konkrečiu atveju nekilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių. Šioje byloje dėl apgaulingai tvarkytos teisės aktų reikalaujamos apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis 2013-03-12 specialistės išvada Nr. 5-2/41 (9 t., b. l. 10-58), specialistės G. A. paaiškinimais pirmosios instancijos teisme (14 t., b. l. 73-79), pagal kuriuos nuo 2012-02-01 iki 2012-09-30 dėl padarytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taigi, dėl Ž. R. inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo kilę BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašyti padariniai byloje neginčytinai nustatyti. Apgaulingos apskaitos tikslas – turėti naudos: nemokėti valstybei mokesčių, sumokėti mažiau ar bendrai jų išvengti. Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad aplinkybė, jog IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, vėliau, jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, UAB ,,( - )“ 2012-12-28 išrašius kreditinę sąskaitą, PVM deklaracijoje nurodyti duomenys buvo patikslinti, neturi teisinės reikšmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuojant Ž. R. neteisėtus veiksmus ir nešalina jo baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta, tuo atveju, jeigu analizuojant asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus, negalima nustatyti realios asmens veiklos, jo ūkinės, komercinės, finansinės būklės, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o tai galima padaryti tik atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus ir pan., atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nagrinėjamu atveju būtent ir susiklostė tokia situacija. Akivaizdu, kad suklastodamas apskaitos dokumentus asmuo suvokia, jog nuo šio momento išnyksta galimybė nustatyti įmonės veiklos rezultatus. Pastebėtina, kad dokumentas pripažįstamas suklastotu ir tada, kai kaltininkas tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, taip dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Vienas iš dokumentų suklastojimo būdų yra tyčinis įrašymas į tikrą dokumentą melagingų žinių, t. y. žinių, neatitinkančių tikrovės. Ž. R. suprato, kad PVM sąskaita faktūra EGR Nr. 0000536 fiktyvi, tačiau nepaisydamas to, jis ją pasirašė ir atliko vėlesnius veiksmus, dėl kurių į IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinę apskaitą buvo įraukti dokumentai apie neįvykusias ūkines operacijas – neva įsigytą baldų komplektą iš UAB „( - )“, t. y. pagal suklastotą PVM sąskaitą faktūrą 3 pavedimais UAB „( - )“ pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), PVM sąskaitą faktūrą įtraukė į IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinės apskaitos registrus ir surašė ilgalaikio materialaus turto perdavimo eksploatuoti aktą už neįsigytus baldus. Tokios aplinkybės vienareikšmiškai atskleidžia, kad Ž. R. veikė tyčia.

143Todėl darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes Ž. R. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 222 straipsnio 1 dalis – taikytas tinkamai.

144Tačiau teisėjų kolegija mano, kad Ž. R. neteisėti veiksmai, susiję su nuteistojo A. M. jam pateiktos paminėtos PVM sąskaitos faktūros pasirašymu ir jos įtraukimu į IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ buhalterinės apskaitos registrus, be pagrindo kvalifikuoti ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies idealią sutaptį.

145Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registrai, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtą apskaitą suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio tam tikrą dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis (kasacinė nutartis 2K-428/2014). Aptariamu atveju Ž. R. pasirašė netikrą PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536, t. y. pirminį apskaitos dokumentą, kuriame užfiksavo neįvykusią ūkinę operaciją – neva baldų įsigijimą iš UAB „( - )“. Taip pat nagrinėjamu atveju Ž. R. sukūrė netikrą už neįsigytus baldus ilgalaikio materialaus turto perdavimo eksploatuoti aktą, kurį įtraukė į ĮĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ apskaitos registrus. Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Ž. R. sukūrė netikrus, suklastojo kokius nors kitus, ne buhalterinės apskaitos dokumentus.

146Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo Ž. R. nurodytus neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 222 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį kaip idealią nusikaltimų sutaptį. Tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida suvaržė nuteistojo (kaltinamojo) teisę būti teisingai nubaustam, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią jis padarė.

147Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Ž. R. veika, susijusi su buhalterinės apskaitos pirminių suklastotų dokumentų panaudojimu ir netikrų duomenų fiksavimu įmonės apskaitos registruose, perkvalifikuotina iš BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies į BK 222 straipsnio 1 dalį.

1482.3 Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

149Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija Nustatė

150Ž. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir perduotas teismui dėl to, kad jis, būdamas IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ savininku ir direktoriumi, turėdamas įgaliojimus veikti įmonės vardu, siekdamas išvengti turtinės prievolės – PVM sumokėjimo, žinodamas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (2002-03-05 Nr. IX-751 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 57 straipsnio 2 dalies nuostata, į PVM atskaitą laikantis šio skyriaus nuostatų gali būti traukiamas pirkimo ir (arba) importo PVM, taip pat žinodamas, kad ūkinė operacija pagal PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536, realiai neįvyko, 2012-08-09 šią PVM sąskaitą faktūrą savo darbo vietoje, esančioje ( - ), ( - ), perdavė IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ vyriausiajam buhalteriui M. J., nežinojusiam apie šios PVM sąskaitos faktūros fiktyvumą, įtraukti į įmonės buhalterinės apskaitos registrus, kuris nuo 2012-09-01 iki 2012-09-28 IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ patalpose, esančiose ( - ), ( - ), rengdamas PVM deklaraciją už 2012 m. rugpjūtį įrašė joje tikrovės neatitinkančius duomenis apie pirkimo PVM už 2012 m. rugpjūtį ir ją 2012-09-28 elektroniniu būdu pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai, tokiu būdu 1 735,54 Lt sumažindamas PVM mokėtiną sumą į valstybės biudžetą, apgaule IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ naudai išvengė 1 735,54 Lt turtinės prievolės, t. y. sukčiavo.

151Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartų byloje surinktų bylos įrodymų visuma, Ž. R. pripažino kaltu padarius ir nusikaltimą, įtvirtintą BK 182 straipsnio 1 dalyje, bei jį nuteisė už PVM sukčiavimą, kaip už tęstinę Ž. R. nusikalstamą veiką.

152Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis Ž. R. neneigė, kad jis davė nurodymą įmonės buhalteriui PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536 įtraukti į įmonės apskaitą ir vėliau į PVM deklaraciją, jog jam buvo žinoma, kad ši PVM sąskaita faktūra buvo netikra, o jos įtraukimas į PVM deklaraciją neteisėtas veiksmas, tačiau savo kaltės padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą nepripažino (13 t., b. l. 77-87).

153Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Ž. R. taikyti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nėra visų būtinų sąlygų. Ž. R. veikoje nėra jam inkriminuoto nusikaltimo subjektyviosios pusės.

154Nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. BK 2 straipsnio 4 dalyje įstatymų leidėjas yra imperatyviai nustatęs, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo sudėtį. Nusikaltimo sudėtį sudaro: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Pažymėtina, kad tik nustačius visus asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius (elementus), jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Jeigu asmens veikoje nenustatomas bent vienas nusikaltimo sudėties požymis, asmuo pagal baudžiamąjį įstatymą neatsako.

155BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas – nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią apgaulę panaudojęs kaltininkas gauna sau ar kitam asmeniui ir kuri pasireiškia svetimo turto ar turtinės teisės įgijimu, turtinės prievolės panaikinimu ar išvengimu. Vadinasi, sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinės žalos, o kaltininkas gauna turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

156Viena vertus, pagal teismų praktiką sukčiavimu pripažįstami nesąžiningi mokesčio mokėtojo veiksmai į įmonės apskaitą įtraukiant suklastotas PVM sąskaitas faktūras, pateikiant mokesčių administratoriui suklastotas PVM deklaracijas ar kitus dokumentus, tokiu būdu PVM deklaracijų pagrindu sukuriant fiktyvią teisę į šio mokesčio susigrąžinimą (tiesiogiai ar užskaitos būdu). Šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip turtinės prievolės panaikinimas ar išvengimas apgaule. Tačiau, kita vertus, tokios praktikos įsitvirtinimas PVM grobstymo bylose nereiškia, kad bet kuris mokestinis nesąžiningumas kvalifikuotinas kaip turtinis sukčiavimas.

157Iš Ž. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad šis jam pareikštas būtent dėl to, kad mokesčių administratoriui buvo pateikta suklastota PVM deklaracija ir tokios PVM deklaracijos pagrindu IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ 1 735,54 Lt (502,65 Eur) sumažino mokėtiną PVM sumą į valstybės biudžetą, t. y. apgaule IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ naudai išvengė 1 735,54 Lt (502,65 Eur) turtinės prievolės.

158Teisėjų kolegijos vertinimu Ž. R. kaltinimai dėl išvengimo 1 735,54 Lt (502,65 Eur) dydžio turtinės prievolės nepagrįsti ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir pirmosios instancijos teismo patikrintais įrodymais.

159Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas suvokia, kad iš esmės klaidina kitą asmenį (instituciją), numato, jog dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Tuo tarpu, konkrečiu atveju Ž. R. veiksmuose, susijusiuose su 1 735,54 Lt (502,65 Eur) dydžio turtinės prievolės išvengimu, teisėjų kolegijos nuomone, nėra tiesioginės tyčios.

160Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad Ž. R. padarė sukčiavimą, t. y. siekė fiktyviu pagrindu gauti turtinės naudos valstybės biudžeto sąskaita ir kad būtent taip suvokė savo veiką. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju žinomai neteisingų duomenų įrašymas į PVM deklaraciją ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių, konkrečiu atveju sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą, pripažinimas turtiniu sukčiavimu pagal požymį „išvengė turtinės prievolės apgaule“ šioje byloje nėra teisingas. Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį tai, kad Ž. R., A. M. nurodymu padidindamas priežiūros darbų vykdymo kainą 10 000 Lt (2 896,20 Eur), šią sumą pervesdamas taip pat jo nurodymu UAB „( - )“ už neva įsigytus baldus, pagal jo parengtą netikrą PVM sąskaitą faktūrą EGR Nr. 0000536, sudarė sąlygas jam (A. M.) piktnaudžiauti siekiant turtinės naudos UAB „( - )“, t. y. ateityje nurodytą sumą, kaip nepagrįstą atlygį, „užmaskuoti“ sudarant tam tikrus fiktyvius sandorius bei tokiu būdu šią sumą „paverčiant“ teisėta. Tačiau byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad Ž. R. nuo pat šios nusikalstamos veikos pradžios turėjo pagrindinį tikslą – apgaule sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Tokie padariniai yra Ž. R. nusikalstamų veikų, nustatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, rezultatas. Suklastotos PVM sąskaitos faktūros EGR Nr. 0000536 duomenis įtraukus į buhalterinę apskaitą, IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ kilo įstatymo leidėjo nustatyta pareiga mokesčių administratoriui pateikti PVM deklaraciją. Kadangi į PVM deklaraciją buvo įrašyti duomenys iš suklastotos PVM sąskaitos faktūros, todėl šie žinomai neteisingi duomenys ir buvo pateikti valstybės įgaliotai institucijai. Todėl atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, taip pat į išvengtų mokesčių dydį, galima teigti, kad Ž. R., kaip įmonės vadovo, veiksmai atitinka ne sukčiavimo nusikaltimo sudėtį, bet neteisingų duomenų įrašymo į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie turtą ir jų pateikimo valstybės įgaliotai institucijai siekiant išvengti mokesčių, taip pat apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikalstamų veikų sudėtis (BK 220 straipsnio 1 dalis, BK 222 straipsnis).

161Nagrinėjamoje byloje Ž. R. dėl suklastotų buhalterinės apskaitos pirminių dokumentų panaudojimo ir netikrų duomenų įtraukimo į įmonės apskaitos registrus buvo pagrįstai kaltinamas ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu, Ž. R. kaltinimai pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nesuformuluoti.

162Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Ž. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, nustatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl jis pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintinas.

1633. Dėl bausmės paskyrimo nuteistiesiems A. M. ir Ž. R.

164Nuteistieji A. M. ir Ž. R. apeliaciniuose skunduose, tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, kad jie nuteisti pagrįstai, prašo pakeisti apskųstąjį nuosprendį, sušvelninant jiems paskirtas bausmes, t. y. paskiriant jiems mažesnio dydžio baudas.

165Šie nuteistųjų prašymai nepagrįsti, todėl netenkintini.

166Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ir neteisingą bausmę. Baudžiamasis įstatymas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį.

167Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių paskyrimo nuteistiesiems motyvuotos. Apygardos teismas nuosprendyje, kitaip nei mano apeliantai, išdėstė bei įvertino visas nuteistiesiems bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, t. y. tiek kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, tiek ir jų bendrą visumą. Byloje neliko neįvertintos nuteistiesiems bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Teismas, A. M. ir Ž. R., parinkdamas bausmės – baudos – dydžius, klaidų nepadarė. A. M. už nusikaltimų, nustatytų BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472) (dėl piktnaudžiavimo siekiant turtinės naudos UAB „( - )“), BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, o Ž. R. – BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472) bei BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra per griežtos, yra teisingos, proporcingos, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus. Pagal BK 47 straipsnio 5 dalį, baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę. Pastebėtina, kad nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžiai yra žymiai mažesni už vidurkį įstatymo leidėjo nustatyto baudos už jų padarytus nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2–4 punktai). Tokie paskirtų bausmių dydžiai neprieštarauja bausmės paskirčiai.

1683.1 Dėl bausmės paskyrimo A. M.

169Pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

170Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam A. M. už nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą (dėl piktnaudžiavimo siekiant asmeninės turtinės naudos) paskyrė bausmę, nenumatytą šio straipsnio aktualios redakcijos sankcijoje.

171BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) buvo įtvirtinta, kad tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi iš šios teisės normos sankcijos akivaizdu, kad už šio nusikaltimo padarymą bausmė – bauda – nenustatyta. Tuo tarpu, bauda, kaip bausmė, gali būti paskirta tik tuo atveju, kai ji numatyta baudžiamojo įstatymo specialiojoje dalyje (BK 47 straipsnio 1 dalis).

172Nesant prokuroro skundo, nuteistojo teisinė padėtis negali būti pasunkinta. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. pagal BK 682 straipsnio nuostatas kartu su bausme paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje 4 metus atėmimą.

173Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naikintina nuosprendžio dalis, kurioje nuteistajam A. M. pagal BK 682 straipsnio nuostatas kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje 4 metus. Tuo tarpu, apskųstojo teismo nuosprendžio dalis, kurioje A. M. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) paskirta 250 MGL bauda, keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės bei A. M. už nusikaltimo, įtvirtinto BK 228 straipsnio 2 dalyje, padarymą (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) paskirtina bausmė – atėmimas teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje 4 metus.

174Šiuo teismo nuosprendžiu A. M. veikos, susijusios su IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį perkvalifikuotos į vieną tęstinę nusikalstamą veiką. Todėl naikintina ir apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo A. M. ir jam Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo su šiuo apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausme, taikant BK 63 straipsnio 1–3 dalyse ir 5 dalies 1 punkte nustatytas bausmių bendrinimo taisykles.

1753.2 Dėl bausmės paskyrimo Ž. R.

176Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. R. veika, susijusi su IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, perkvalifikuota iš BK 222 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies, į BK 222 straipsnio 1 dalį, taip pat jis išteisintinas iš kaltinimų pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Todėl naikintina apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo Ž. R. ir Ž. R. Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos iš naujo, taikant BK 63 straipsnio 1–2 dalyje, 5 dalies 1 punkte nustatytas bausmių bendrinimo taisykles.

177Taip pat naikintina ir Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartis, kuria buvo ištaisyti Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai dėl Ž. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio ir nuteistojo išbūto laiko laikiname sulaikyme įskaitymo į galutinės subendrintos bausmės dydį bei Ž. R. nustatytas galutinės subendrintos bausmės dydis ne 96 MGL, o 146 MGL dydžio bauda (15 t., b. l. 109-110). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti tokios nutarties, nes apskųstajame teismo nuosprendyje padarytas ne rašymo apsirikimas bendrinant bausmes Ž. R., o padaryta paskirtų bausmių subendrinimo klaida (BPK 3081 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartimi buvo pakeista Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nuosprendžio esmė, pasunkinant nuteistojo teisinę padėtį. Tuo tarpu, tokia situacija negalima.

178Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad nuteistųjų apeliantų A. M. ir Ž. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o Kauno apygardos teismo 2015-03-09 nuosprendis keistinas.

179Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1–2 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

180pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. M. nuteistas už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo), ir A. M. veiką perkvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį (dėl IĮ ,,Ž. R. projektavimo biuras“, UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo) į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, bei A. M. palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

181Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. M. už nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), padarymą (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) paskirta 250 MGL dydžio bauda, ir A. M. už nusikaltimo, nustatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233), padarymą (dėl piktnaudžiavimo įsigyjant baseiną) paskirti bausmę – teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje atėmimą 4 metams.

182Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimi, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. M. subendrintos bausmės.

183Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. M. paskirtas bausmes pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinti su šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. X-1233) paskirta 4 metų teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje atėmimo bausme, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinant veikas padarytas esant nusikaltimų sutapčiai, bei visiško bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant visas švelnesnes bausmes, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę – 4 metų teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje atėmimą su 400 MGL (15 060 Eur) dydžio bauda.

184Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 26 d. (10 parų), 1 arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 20 MGL ir paskirti A. M. galutinę bausmę – 4 metų teisės dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešajame juridiniame asmenyje atėmimą su 380 MGL (14 307 Eur) dydžio bauda.

185Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. M. vadovaujantis BK 682 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisė dirbti ar eiti valstybės tarnautojui prilyginto asmens pareigas viešame juridiniame asmenyje 4 metus.

186Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje Ž. R. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, ir Ž. R. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį, bei Ž. R. palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

187Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl Ž. R. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir dėl šios dalies priimti naują nuosprendį:

188Ž. R. iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

189Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, Ž. R. subendrintos bausmės.

190Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu Ž. R. paskirtas bausmes pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija Nr. XI-1472), BK 222 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir Ž. R. palikti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę – 100 MGL (3 765 Eur) dydžio baudą.

191Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. spalio 16 d. iki 2012 m. spalio 18 d. (2 paros), 1 arešto parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 4 MGL ,ir paskirti Ž. R. galutinę bausmę – 96 MGL (3 614,40 Eur) dydžio baudą.

192Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį, kuria ištaisyti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padaryti rašymo apsirikimai dėl Ž. R. paskirtos galutinės subendrintos bausmės dydžio ir nuteistojo išbūto laiko laikiname sulaikyme įskaitymo į galutinės subendrintos bausmės dydį bei Ž. R. nustatytas galutinės subendrintos bausmės dydis – 146 MGL dydžio bauda.

193Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu,... 4. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66... 5. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 6. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, nuspręsta iš A. M. išieškoti... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 2 ir 4 punktais, konfiskuoti... 8. Ž. R. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2... 9. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (2011 m. birželio... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 11. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir 66... 12. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu R. T., L. T. ir L. C.... 13. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartimi ištaisyti Kauno apygardos... 14. Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą ir išnagrinėjusi baudžiamąją... 15. A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233... 16. jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas Kauno... 17. Be to, A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472... 18. A. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, dirbdamas KTU... 19. A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalį, o Ž. R. pagal... 20. A. M. organizavo tyčinį apgaulingą IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“, UAB... 21. Ž. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas taip pat ir už tai, kad jis,... 22. Ž. R., būdamas IĮ „Ž. R. projektavimo biuras“ savininku ir... 23. A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4... 24. jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, siekdamas, jog jam piktnaudžiaujant... 25. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Kauno apygardos... 26. Nuteistasis teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs 2... 27. Dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi neatlygintinai įsigyjant lauko... 28. Apeliantas tvirtina, kad teismas neatskleidė BK 228 straipsnio 2 dalyje... 29. Apibendrinęs tai, kas pasakyta, nuteistasis daro išvadą, kad byloje... 30. Dėl nuteistojo neteisėto ir nepagrįsto nuteisimo piktnaudžiavus tarnyba,... 31. Nuteistasis nurodo ir tai, kad teismas, vertindamas jo veiksmus, kaip... 32. Nuteistasis nesutinka ir su byloje atliktų IĮ „Ž. R. projektavimo... 33. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai jam... 34. Nuteistasis, be kita ko, apeliaciniame skunde, tuo atveju, jeigu apeliacinės... 35. Nuteistasis Ž. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos... 36. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas prieš jį... 37. Apeliantas nesutinka su jo nuteisimu ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182... 38. Apibendrinęs tai, kas iš išdėstyta, nuteistasis daro išvadą, kad jis... 39. Be kita ko, apeliantas laikosi pozicijos, kad jam paskirta per griežta... 40. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistieji apeliantai A.... 41. Nuteistųjų A. M. ir Ž. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.... 42. Apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių... 43. Apeliaciniuose skunduose nuteistieji A. M. ir Ž. R., skųsdami Kauno apygardos... 44. Šie apeliantų prašymai tenkintini iš dalies.... 45. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal... 46. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas: 1)... 47. Todėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo nuosprendžio dalys,... 48. Tuo tarpu, Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. teismo nuosprendžio dalis,... 49. Apskųstuoju teismo nuosprendžiu A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal... 50. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nesutinka su jo nuteisimu už paminėtų... 51. Toks prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.... 52. 1.1. Dėl A. M. nuteisimo už piktnaudžiavimą siekiant asmeninės turtinės... 53. BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233)... 54. A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr.... 55. Apeliantas A. M. tvirtina, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka pagrįsti... 56. Šis nuteistojo prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.... 57. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 58. Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstojo nuosprendžio teisėtumą ir... 59. Apeliantas A. M. be pagrindo neigia byloje nustatytas faktines aplinkybes ir... 60. Anot nuteistojo, teismas jo kaltę piktnaudžiavus įsigyjant baseiną... 61. Tokie apelianto teiginiai prieštarauja bylos medžiagai.... 62. Pirmosios instancijos teismo teisiamųjų posėdžių protokolų turinys rodo,... 63. Nesutiktina ir su apelianto argumentais, kad byloje liko nepaneigta aplinkybė,... 64. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik A. M. subjektyvus manymas, jog jo... 65. Asmenų duoti parodymai įrodymais yra tuo atveju, jei jie nepažeidžiant... 66. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis A. M. savo kaltę... 67. Pirmosios instancijos teismas, tarpusavyje sugretinęs kaltinamojo A. M. ir... 68. Kitaip nei mano apeliantas, pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. M.... 69. Apeliantas A. M. yra teisus, nurodydamas, kad BK 228 straipsnyje nustatyto... 70. Tačiau teisėjų kolegija nepritaria nuteistojo argumentams, kad jo veiksmuose... 71. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją... 72. Anot apelianto, dėl jo veiksmų, susijusių su baseino bei jo įrangos... 73. Šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti, prieštarauja bylos įrodymams.... 74. Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas... 75. Bylos duomenimis, A. M. nuo 2008-12-01 iki 2012-01-01 ėjo KTU Ūkio tarnybos... 76. Byloje neginčytinai nustatyta, kad susitarimas dėl baseino ir jo įrangos... 77. Taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio... 78. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 79. Todėl, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija formuoja... 80. 1.2 Dėl A. M. nuteisimo už piktnaudžiavimą siekiant turtinės naudos UAB... 81. BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011-06-21 įstatymo redakcija Nr. XI-1472)... 82. A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis, padedant Ž.... 83. Apeliantas A. M., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį... 84. Apeliaciniame skunde nuteistasis pateikia savitą byloje nustatytų aplinkybių... 85. Toks prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.... 86. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. M. pagal BK 228 straipsnio 2 dalį,... 87. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais... 88. Žemesnės instancijos teismo išvados dėl A. M. kaltės piktnaudžiavus... 89. Aptarti įrodymai patikimi, gauti teisėtais būdais. Šių įrodymų visuma... 90. Visos nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde minimos aplinkybės jau buvo... 91. Taip pat nesutiktina ir su nuteistojo A. M. argumentais, kad jo veiksmuose... 92. Kaip minėta, taikant BK 228 straipsnį, žala suprantama kaip turtinio ar... 93. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 94. Apibendrinęs tai, kas pasakyta, apeliacinės instancijos teismas neturi... 95. 1.3 Dėl A. M. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1... 96. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė... 97. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas yra buhalterinės apskaitos... 98. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą... 99. Baudžiamajame įstatyme nepateikta dokumento sąvoka, tačiau pagal teismų... 100. BK 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad organizatorius yra asmuo, subūręs... 101. A. M. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, BK 24... 102. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuomone, A. M. pagrįstai... 103. Tačiau, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas padarė... 104. BK 63 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelias... 105. Taigi iš to kas pasakyta, darytina išvada, kad pagrindinis tęstinės... 106. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo vertinimu visi 3... 107. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, A. M. nusikalstami veiksmai, susiję su... 108. Apeliantas nuteistasis A. M., nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 24... 109. Tokius nuteistojo teiginius teisėjų kolegija atmeta kaip deklaratyvius.... 110. Kaip minėta, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi... 111. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad dėl neteisėtų A. M.... 112. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti specialistės išvadose užfiksuotų... 113. Pasak A. M., apygardos teismas nepagrįstai jo veiksmus papildomai kvalifikavo... 114. Šie apelianto argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.... 115. Iš tiesų pagal kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, tais... 116. Nusikalstamos buhalterinės apskaitos dalyku laikomi trijų lygių dokumentai... 117. Aptariamu atveju A. M. suorganizavo suklastojimą ne tik pirminių apskaitos... 118. Todėl apygardos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei... 119. 2. Dėl Ž. R. apeliacinio skundo argumentų... 120. Apskųstuoju teismo nuosprendžiu Ž. R. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6... 121. Apeliantas Ž. R. nesutinka su teismo atliktu bylos įrodymų vertinimo... 122. Toks prašymas tenkintinas iš dalies.... 123. 2.1 Dėl Ž. R. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2... 124. Nuteistasis Ž. R. tvirtina, kad teismo išvados dėl jo nuteisimo pagal BK 24... 125. Šie apelianto teiginiai prieštarauja bylos duomenims, todėl atmestini.... 126. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia nuteistasis, kaltinimai... 127. Pažymėtina, kad draudimas grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis... 128. Antai, nagrinėjamu atveju apygardos teismas išsamiai ir nešališkai... 129. Apeliantas Ž. R., nesutikimas su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį... 130. Tokie apelianto teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl... 131. Nuteistasis yra teisus teigdamas, kad BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas... 132. BK 228 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta kvalifikuoto piktnaudžiavimo ir... 133. BK 24 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs... 134. Pirmosios instancijos teismas padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad... 135. Apie kaltės formą, rūšį, turinį, kaip ir apie kitus nusikalstamos veikos... 136. Aptartų aplinkybių visuma leido apygardos teismui daryti pagrįstą išvadą,... 137. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 138. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį Ž. R. nuteistas už... 139. Nuteistasis teigia, kad pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji... 140. Tokie nuteistojo teiginiai iš dalies teisingi.... 141. Kaip nurodyta pirmiau, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam,... 142. Tuo tarpu, nesutiktina su nuteistojo Ž. R. teiginiais, kad konkrečiu atveju... 143. Todėl darytina išvada, kad pagal nustatytas faktines aplinkybes Ž. R. veikai... 144. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad Ž. R. neteisėti veiksmai, susiję su... 145. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai... 146. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo Ž. R.... 147. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Ž. R. veika, susijusi su buhalterinės... 148. 2.3 Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo... 149. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija Nustatė... 150. Ž. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas ir perduotas teismui... 151. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pirmiau aptartų byloje surinktų... 152. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kaltinamasis Ž. R. neneigė,... 153. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, Ž. R. taikyti... 154. Nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn... 155. BK 182 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – sukčiavimas –... 156. Viena vertus, pagal teismų praktiką sukčiavimu pripažįstami nesąžiningi... 157. Iš Ž. R. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį suformuluoto kaltinimo matyti, kad... 158. Teisėjų kolegijos vertinimu Ž. R. kaltinimai dėl išvengimo 1 735,54 Lt... 159. Pabrėžtina, kad sukčiavimas gali būti padarytas tik esant tiesioginei... 160. Pagal byloje nustatytas aplinkybes negalima daryti išvados, kad Ž. R. padarė... 161. Nagrinėjamoje byloje Ž. R. dėl suklastotų buhalterinės apskaitos pirminių... 162. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, spręstina, kad Ž. R. nepadarė veikos,... 163. 3. Dėl bausmės paskyrimo nuteistiesiems A. M. ir Ž. R.... 164. Nuteistieji A. M. ir Ž. R. apeliaciniuose skunduose, tuo atveju, jeigu... 165. Šie nuteistųjų prašymai nepagrįsti, todėl netenkintini.... 166. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 167. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl... 168. 3.1 Dėl bausmės paskyrimo A. M.... 169. Pagal BK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą veikos nusikalstamumą ir... 170. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos... 171. BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo redakcija Nr. X-1233) buvo... 172. Nesant prokuroro skundo, nuteistojo teisinė padėtis negali būti pasunkinta.... 173. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad naikintina... 174. Šiuo teismo nuosprendžiu A. M. veikos, susijusios su IĮ ,,Ž. R.... 175. 3.2 Dėl bausmės paskyrimo Ž. R.... 176. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Ž. R. veika, susijusi su... 177. Taip pat naikintina ir Kauno apygardos teismo 2015-03-25 nutartis, kuria buvo... 178. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad... 179. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 180. pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje... 181. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje... 182. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria... 183. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–3 dalimis, 5 dalies 1 punktu, Kauno... 184. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu,... 185. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį,... 186. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje... 187. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl... 188. Ž. R. iš kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 189. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį, kuria... 190. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, Kauno apygardos... 191. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu,... 192. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį, kuria ištaisyti... 193. Kitą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti...