Byla 2A-27-324/2018
Dėl žalos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovams I. S., advokatui D. U., atsakovo atstovui advokatui A. G., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ringo group“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-240-775/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ringo group“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl žalos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ginčo esmė

4

    1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 12 776,70 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
    2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1713-221/2015 ieškovei iškėlė bankroto bylą. Nuo 2013 m. lapkričio 21 d. ieškovės administracijos vadovu yra K. Š., vienintelis bendrovės akcininkas, turintis 100 procentų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų. Nuo 2013 m. gruodžio 31 d. įmonė buvo nemoki. Pagal tų metų bendrovės balansą įmonė turėjo turto už 6 761,18 Eur, o jos pradelsti įsipareigojimai sudarė 8 078,33 Eur. Įmonė nuo 2014 m. liepos 25 d. nebemokėjo mokesčių VSDFV Kauno skyriui, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. – valstybės biudžetui. Įmonės vadovui (atsakovui) nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kaupėsi ieškovės įsipareigojimai kreditoriams, dėl ko jie patyrė žalą. Jei atsakovas būtų įvykdęs įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams būtų nustoję didėti ir žala nebūtų atsiradusi. Taip pat atsakovas turi sumokėti 3 000 Eur administratoriaus atlyginimo, nes įmonė neturi turto, iš kurio galėtų sumokėti administratoriaus atlyginimą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
    1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė.
    2. Sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog UAB „Ringo group“ 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki ir 2013 metais įmonės pradelsti įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai suėjo, viršijo pusę įmonės turto vertės. Ieškovė nepateikė duomenų apie atsiskaitymo su kreditoriais terminus ir įrodymų, kad paslaugų gavėjų mokėtos sumos buvo avansai. 2013 m. baigti pelningai. Bankroto bylos iškėlimo nutartyje nėra nurodyta, kad 2013 m. pabaigoje įmonė buvo nemoki, nemokumas konstatuotas 2014 m. spalio mėn.
    3. Teismui nenustačius atsakovo atsakomybės sąlygų dėl savalaikio nesikreipimo į teismą iškelti ieškovei bankroto bylą, atmetė reikalavimą dėl administravimo išlaidų priteisimo.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
      1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad, ieškovei neįrodžius atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų dėl nesavalaikio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti atmestas ir reikalavimas dėl administravimo išlaidų priteisimo. Tai nėra išvestinis reikalavimas, kurį galima atmesti, atmetus pirminį (pagrindinį) reikalavimą. Sprendimo dalis dėl administravimo išlaidų priteisimo yra be motyvų, kas sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Įmonės vadovas, turintis pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, kartu turi pareigą užtikrinti, kad bus padengtos administravimo išlaidos (ĮBĮ 10 straipsnio 3 punktas). Administratorė turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratorei šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka. Kreditoriui (administratorei) padaryta žala laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Aplinkybė, kad bankroto byla buvo iškelta ne pagal vadovo, o pagal kreditoriaus pareiškimą, įrodo, kad vadovas neįvykdė pareigos iškelti bankroto bylą įmonei ir nepagrįstai išvengė pareigos padengti administravimo išlaidas, jas įmokant į teismo depozitinę sąskaitą. Šią pareigą atsakovas būtų turėjęs ir tada, jei dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą būtų kreipęsis pats (ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalis).
      2. Neteisingai nuspręsta nebuvus įmonės nemokumo 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas nepagrįstai nurodė, jog įmonės įsipareigojimai N. Š. 2013 m. gruodžio 31 d. nebuvo pradelsti. Nėra duomenų, kad N. Š. 3 741,72 Eur įmonei būtų paskolinusi pagal paskolos sutartis. Ši suma susidarė dėl N. Š. atsiskaitymų įmonės vardu pagal avansines apyskaitas. Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną (Darbo kodekso 141 straipsnis). Vėliausiai N. Š. atleidimo dieną 3 741,72 Eur skola tapo pradelsta. Įmonės dokumentacijoje nėra įforminta jokių susitarimų su N. Š. dėl vėlesnio atsiskaitymo, šios skolos nurašymo. N. Š. parodymai apie skolos nereikalavimą vertintini kritiškai, nes jais siekta padėti atsakovui (savo sūnui) išvengti žalos kreditoriams. Aplinkybė, kad atsakovą ir N. Š. siejo giminystės ryšys, neturi įtakos įmonės įsipareigojimams. Byloje nėra ginčo, jog pagal 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentus įmonė turėjo turto už 6 761 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 620 Eur. Įmonė turėjo ir daugiau pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, negalėdama sumokėti palyginti smulkių mokėtinų sumų. Administratorė negali nustatyti, kada suėjo 4 336,61 Eur įsipareigojimų kreditoriams mokėjimo terminai ir kokia yra šių įsipareigojimų prigimtis. Atsakovas administratorei neperdavė sutarčių, dėl kurių įvykdymo terminų kilo ginčas ir pagal kurias įmonė gavo avansus, tačiau 4 336,61 Eur suma 2013 m. gruodžio 31 d. balanse įtraukta į įmonės įsipareigojimus, į balansą bankroto iškėlimo įsiteisėjimo dieną, jų sąrašas perduotas administratorei. Atsakovas teigė neprisimenantis 4 336,61 Eur įsipareigojimų kilmės, mokėjimo terminų ir panašių aplinkybių. Teismas turėjo pakankamą pagrindą šią sumą laikyti pradelsta, remiantis teisės principais contra spoliatorem (jeigu šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs), ir nulius commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų), tikimybių pusiausvyros principu.
    2. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
      1. Teismas nelaikė ieškovės reikalavimo dėl administravimo išlaidų priteisimo išvestiniu reikalavimu. Ieškovė ieškinį reiškė tuo pagrindu, kad, įmonei tapus nemokiai, atsakovas laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas motyvuotai nurodė, jog, nenustačius atsakovo atsakomybės sąlygų dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, atmestinas ir reikalavimas dėl administravimo išlaidų. Ieškovė nurodo naujas aplinkybes, kad įmonės vadovas turi pareigą užtikrinti administravimo išlaidų padengimą. Šiomis aplinkybėmis ieškinio negrindė, todėl jos nenagrinėtinos apeliacinės instancijos teisme. Įstatyme numatytas įpareigojimas vadovui kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nereiškia ir vadovo įpareigojimo padengti administravimo išlaidas. Įstatymas numato teismui teisę pasiūlyti asmeniui, pateikusiam pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą atitinkamas lėšas. Atsakovas įvykdė įstatyme nustatytą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismas pareiškimą grąžino (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2867-230/2014). Aplinkybė, jog kiti kreditoriai kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neleidžia teigti, jog atsakovas, įmonei tapus įmonei nemokiai, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonei tapus nemokiai, jos turtas neiššvaistytas, perduotas administratorei, tačiau administratorė iki šiol turto nepardavė. Dėl to negalima teigti, kad, pardavus ieškovės turtą, nepakaks lėšų apmokėti administratoriaus atlyginimo.
      2. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovę ir N. Š. siejo paskolos teisiniai santykiai. N. Š. paskolino ieškovei pinigus ne kaip darbuotoja, o kaip ieškovės dalyvė ar vienasmenio valdymo organo narė, todėl darbo teisės normomis netaikomos. Be to, Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalis suteikia darbdaviui ir darbuotojui teisę susitarti ir kitaip, kad nebūtų su darbuotoju atsiskaitoma jo atleidimo dieną. N. Š. jai priklausiusias ieškovės akcijas perrašė savo sūnui (atsakovui), todėl neturėjo intereso reikalauti grąžinti paskolintas lėšas. N. Š. nepateikė kreditorinio reikalavimo bankroto byloje. Su N. Š. kaip darbuotoja buvo visiškai atsiskaityta atleidimo dieną, t. y. išmokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad buvo nepajėgi sumokėti N. Š. jos atleidimo dieną 3 741,72 Eur. 2013 m. gruodžio 31 d. ieškovės turėto turto verte sudarė 6 772 Eur – turimas turtas daugiau kaip dvigubai viršijo minimalų įstatyme nustatytą įstatinį kapitalą.
      3. Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė tapusi nemokia 2013 m. gruodžio 31 d. Iš nurodytų kreditorių tik UAB E. S. Lietuva buvo suėjęs apmokėjimo terminas. Ieškovė negalėjo nurodyti terminų, kada atitinkamas įsipareigojimas kreditoriui turėjo būti įvykdytas. Visi ieškovės nurodomi kreditoriai, egzistavę 2013 m. gruodžio 31 d., nereiškė finansinių reikalavimų, taip pripažindami, jog neturi pretenzijų ieškovei, išskyrus UAB „Žaliakalnio žėrutis“ ir UAB „Duranus“. Nei vienas iš ieškovės nurodomų kreditorių nepareikalavo grąžinti sumokėtų avansų, todėl nebuvo suėjęs atitinkamų avansų grąžinimo terminas. Beveik visi avansiniai mokėjimai buvo atlikti, kai atsakovas nebuvo bendrovės vadovu, todėl jis objektyviai negalėjo žinoti visų aplinkybių. Ieškovės administratorė nepagrįstai teigia, kad jai nebuvo perduoti visi ieškovės dokumentai. Šias sutartis teismui pateikė pati ieškovė.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
    1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, netenkindamas bankrutavusios įmonės reikalavimo priteisti iš atsakovo – bankrutavusios įmonės administracijos vadovo ir savininko – žalą, padarytą jam nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, pagrįstai konstatavo atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų nebuvimą.
    2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

6Dėl žalos atlyginimo

    1. Įmonės vadovas privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas, esant Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246 -6.249 straipsniai). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).
    2. Atmestini apeliantės argumentai apie tai, kad ieškovės įmonė buvo nemoki 2013 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovas yra kaltas dėl tuometinio nesikreipimo į teismą iškelti bankroto bylą ieškovei.
    1. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2013 metais įmonė turėjo turto už 6 761 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 8 620 Eur. (b. l. 16). Didžiausia įmonės skola 3 741,72 Eur buvo akcininkei ir direktorei N. Š., tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad paskolos sutarčių terminas 2013 m. gruodžio 31 d. buvo pasibaigęs ir ši kreditorė, atleidžiant ją iš darbo, būtų reikalavusi grąžinti skolą, dėl kurios grąžinimo nepateikė reikalavimo ir iškėlus bankroto bylą. Bylos nagrinėjimo metu liudytoja N. Š. patvirtino, jog ji savo šeimos pinigus skolino įmonei, su kuria buvo sutarę, kad skola bus grąžinta tik tuo atveju, jei įmonė dirbs pelningai, todėl ji nereikalavo ir nereikalauja grąžinti šią skolą.
    2. Apeliantė nepagrindė, kad 3 741,72 Eur ieškovės skolos N. Š. atsiradimo pagrindas yra darbo teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus ieškovė privalėjo su ja atsiskaityti pagal tuo metu galiojusios Darbo kodekso redakcijos 141 straipsnį (DK 1 straipsnis). Aplinkybė, jog su N. Š. nebuvo sudarytos paskolos sutartys ir raštu neužfiksuotas skolos mokėjimo atidėjimas, neturi reikšmės skolos atsiradimo teisinio pagrindo įvertinimui. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog tokius mokėjimus savo lėšomis N. Š. privalėjo atlikti pagal darbo sutartį. Apeliantė pripažino, kad skola susidarė, N. Š. savo lėšomis sumokėjus už ieškovę įvairias įmokas pagal avansines apyskaitas. N. Š. iki 2013 m. lapkričio 21 d. buvo įmonės savininkė (vienintelė akcininkė) ir direktorė, po to akcijas perleido atsakovui, todėl akivaizdu, jog įmonę ir N. Š. kaip jos vadovę šių mokėjimų aspektu siejo ne darbo, o civiliniai (paskolos) teisiniai santykiai. N. Š. nereikalaujant skolą grąžinti nei 2013 m. pabaigoje, nei iškėlus bankroto bylą, nėra pagrindo daryti išvadą apie pradelstą sumokėti įmonės skolą N. Š. 2013 m. pabaigoje. Pažymėtina, jog apie įmonės nemokumą spręstina tik tada, kai pusę jos balanse įrašyto turto vertės viršija pradelstos įmonės skolos (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). 2013 m. pabaigoje skola N. Š. nebuvo pradelsta, o pradelsta skola kitiems apeliaciniame skunde nurodytiems kreditoriams 1487,05 Eur neviršijo pusės į balansą įrašyto turto vertės (231,71+350,44+15,77+34,97+376,51+477,65).
    3. Konstatuodamas, jog atsakovas neturėjo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą ieškovės įmonei dėl 2013 m. pabaigoje buvusios finansinės būklės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia jo pareiga atsirado tada, kai įmonės nemokumas tapo žinomas sudarius 2014 m. spalio 31 d. balansą. Įmonės nemokumo faktas 2014 m. spalio 31 d. nustatytas Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ringo group“ (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
    4. Atmestini atsakovo argumentai, jog jis įvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, nes į teismą kreipėsi, tačiau pareiškimas buvo grąžintas.
    5. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad atsakovas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo į teismą kreipėsi 2014 m. lapkričio 26 d. (civilinė byla Nr. B2-2867-230/2014). 2014 m. gruodžio 2 d. nutartimi teismas nustatė 7 dienų terminą pareiškimo trūkumų pašalinimui, nes ieškovas prie pareiškimo pateikė nepatvirtintas dokumentų kopijas, nepasiūlė bankroto administratoriaus kandidatūros, nepateikė duomenų apie ieškinio ir jo priedų įteikimą įmonės akcininkams, nepridėjo kreditorių ir skolininkų sąrašų, nurodant jų adresus, įsipareigojimų ir skolų sumas iki 2014 m. rugpjūčio 31 d., įsiskolinimo pradžią ir atsiskaitymo terminus, duomenis apie įmonės darbuotojus ir įsiskolinimus. 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi teismas konstatavo, kad 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis ieškovui K. Š. įteikta 2014 m. gruodžio 6 d., tačiau iki nustatyto termino pareiškimo trūkumai nėra pašalinti, todėl pareiškimą laikė nepaduotu ir grąžino. 2014 m. lapkričio 25 d. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovės įmonei kreipėsi kreditorė UAB „Belveder prekyba“, tačiau 2014 m. lapkričio 26 d. teismo nutartimi pareiškimą priimti atsisakyta dėl nesilaikytos išankstinės neteisminės bylos iškėlimo inicijavimo tvarkos (civilinė byla Nr. B2-2858-259/2014). Bankroto byla buvo iškelta pagal 2015 m. sausio 2 d. pateiktą UAB „Skolų departamentas“ pareiškimą (civilinė byla Nr. B2-1713-221/2015).
    6. Nutarties 16 punkte nurodyti motyvai pagrindžia, jog atsakovo kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos savo įmonei iškėlimo buvo formalus. Ignoruodamas teismo nutartyje nurodytą pareigą pašalinti pareiškimo trūkumus, realiai jis šios pareigos neįvykdė. Tuo metu teisme nebuvo priimtų kreditorių pareiškimų dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovas, 2014 m. spalio 31 d. paaiškėjus UAB „Ringo group“ nemokumui, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo.
    7. Nuo įmonės faktiško nemokumo momento jos vadovas turi pareigą prioritetiškai ginti kreditorių interesus, kad, įmonei esant nemokiai, būtų maksimaliai apsaugotos kreditorių teisės gauti maksimalų reikalavimų patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje UAB Panevėžio spaustuvė v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, civilinėje byloje BUAB „Taurus–Ekspres“ v. K. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-283/2014; kt.). Jei dėl pareigos pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo padidėja įmonės skola kreditoriams, žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Žala bankrutuojančiai įmonei atsiranda tokiu būdu, kad padidėja jos skolų kreditoriams apimtis (pasyvas), kitaip tariant, pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis. Tokia įmonės patiriama žala yra tiesioginė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Omė“ v. D. J., bylos Nr. 3K-3-328/2008). Žala kreditoriams atsiranda tokiu būdu, kad dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011, 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Nuotekų priežiūra“ v. R. B., K. B., bylos Nr. 3K-3-453/2014).
    8. Dėl atsakovo pavėlavimo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ringo group“ jos kreditoriams buvo padaryta žala – nuo 2014 m. spalio 31 d. iki 2015 m. sausio 2 d. (ieškovės kreditoriaus kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo) UAB „Ringo group“ skola tiems kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankroto byloje, padidėjo 2127,90 Eur (CK 6.249 straipsnis). Bankroto procedūrų vykdymo metu ši kreditorių reikalavimų dalis nebuvo patenkinta ir nėra turto, kurį pardavus tai galėtų būti padaryta. Pastarąją aplinkybę ir žalos dydį patvirtina ieškovės bankroto administratorės paaiškinimas, jos pateikta ir atsakovo neginčyta BUAB „Ringo group“ patvirtintų finansinių reikalavimų detalizavimo pagal skolos susidarymo datą pažyma ir ją pagrindžiantys duomenys, debitorinių skolų žiniaraštis, duomenys apie turtą bei jo pardavimą, 2015 m. rugsėjo 16 d. ieškovės kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 2 ir 2015 m. gegužės 28 d. – 2017 m. gruodžio 28 d. ieškovės pajamų bei sąnaudų suvestinė (t. 3 b.l. 6-39).
    9. Nutarties 10–19 punktuose nurodyti argumentai įrodo atsakovo neteisėtą neveikimą, kaltę dėl neteisėto neveikimo, tuo padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėto neveikimo ir žalos.

7Dėl administratoriaus atlyginimo priteisimo

    1. Nesutiktina su atsakovu, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodė naujas aplinkybes dėl atsakovo pareigos užtikrinti administravimo išlaidų padengimą. Ieškinys buvo grindžiamas ne tik ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalimi, bet ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika dėl žalos atlyginimo, pagal kurią administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo (kreditorių susirinkimo) patvirtintą administravimo išlaidų sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013 BUAB „RV Statybų valdymas“ v. V.Z. ir R.S. dėl nuostolių priteisimo).
    2. Ieškinį šiuo atveju pareiškė ne administratorė, o bankrutavusi įmonė, todėl ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies nuostatos negali būti taikomos. Nutarties 18 punkte nurodyti argumentai pagrindžia, kad suma, kurios neužtenka ieškovės kreditorių patvirtintam 3000 Eur administratoriaus atlyginimui sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto, savo esme yra ieškovės, turinčios pareigą sumokėti bankroto administratoriui atlyginimą, netiesioginiai nuostoliai (kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Jei atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei būtų kreipęsis sudarius 2014 m. spalio 31 d. balansą, kreditorių reikalavimų patenkinimui ir administratorės atlyginimo sumokėjimui galėtų būti panaudotas 17357,22 Eur (59931 Lt) dydžio turtas, tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenimis, ieškovės turtas per du mėnesius sumažėjo iki 8327 Eur (28706 Lt). Nevykdydamas ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei, atsakovas atėmė bankrutavusios įmonės galimybę sumokėti bankroto administratorei 3000 Eur atlyginimą, ieškovės kreditorių nustatytą 2015 m. rugsėjo 16 d. susirinkimo nutarimu, 9 darbotvarkės punktu patvirtintus 10000 Eur bendrą administravimo išlaidų sąmatą ir jos lėšų panaudojimo tvarką, 3000 Eur skiriant administratorės atlyginimui (pardavus visą administratorei perduotą turtą, atlyginta 1863,04 Eur administravimo išlaidų dalis) (t. 3 b. l. 32-39). Tai pagrindžia priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir netiesioginių ieškovės įmonės nuostolių, iš parduoto turto negalint įvykdyti prievolės sumokėti bankroto administratorei atlyginimą ir sudaro pagrindą tenkinti ieškovės ieškinį dėl administratorei sumokėtino atlyginimo priteisimo (CK 6.245-6.249 straipsniai).

8Apeliacinės instancijos teismo išvados

    1. Teisingai konstatavęs įmonės nemokumo požymių nebuvimą 2013 m. pabaigoje, pirmosios instancijos teismas nevertino, jog atsakovas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė apie įmonės nemokumą sužinojęs 2014 m. spalio 31 d., todėl padarė nepagrįstą išvadą apie ieškinio visišką nepagrįstumą (CPK 329 straipsnio 1dalis, 330 straipsnis). Dėl to sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas ieškinį iš dalies tenkinantis sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
    2. Proporcingai patenkintai reikalavimo daliai šalims ir valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Byloje pareikšto ieškinio suma yra 12776,70 Eur, patenkinta jo dalis sudaro 41 procentą, t. y. 5216,67 Eur (2216,67+3000). Ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 105 Eur už atstovavimą 2016 m. lapkričio 9 d. pirmos instancijos teismo posėdyje pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2016_106 ir 105 Eur už atstovavimą 2017 m. sausio 18 d. pirmos instancijos teismo posėdyje pagal sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2017_006, 110 Eur už atstovavimą 2018 m. sausio 18 d. teismo posėdyje Kauno apygardos teisme, bendra advokato paslaugų kaina – 320 Eur. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 968 Eur už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija ADH Nr. 0000003, 363 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, bendra advokato paslaugų kaina – 1331 Eur. Atsakovo nurodytos 1331 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.11, 8,19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių –2016 m. I ketv. – 748 Eur, 2016 m. II ketv. – 771,9 Eur, 2016 m. IV ketv. – 822,8 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Atsakovo atstovas parengė atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į apeliacinį skundą, dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose iš viso 4 valandų trukmės, teikė prašymą dėl teismo posėdžio datos pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, kad byla pagal savo pobūdį nėra sudėtinga, procesinių dokumentų parengimas nepareikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų, kokios jam buvo sumokėtos, taip pat į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo pagrįsti ir patenkinti, nustatytas tik kitas ieškovės nemokumo momentas, į protingumo ir sąžiningumo principus, pagrįstomis atsakovo bylinėjimosi išlaidomis pripažintinos 444 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 131,20 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (320 x 41 proc.), iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 261,96 Eur proporcingai atmesto ieškinio reikalavimo daliai (444 x 59 proc.). Atlikus priešpriešinį mokėjimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistina 130,76 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo 313 Eur (5216,67 x 3 proc. x 2) žyminio mokesčio mokėjimo, todėl proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai iš atsakovo priteistina 128,33 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirta 11,96 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios šalims padalintinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš atsakovo priteistina 4,90 Eur (11,96 x 41 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 3, 6 dalys).

9Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Nutarė

10Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

11Ieškinį patenkinti iš dalies.

12Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas ( - ) 5 216,67 (penkis tūkstančius du šimtus šešiolika Eur 67 ct) Eur žalos atlyginimo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ringo group“, juridinio asmens kodas 300599791.

13Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ringo group“, įmonės kodas, 300599791, 130,76 (vieną šimtą trisdešimt eurų 76 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui K. Š., asmens kodas ( - )

14Priteisti iš atsakovo K. Š., asmens kodas ( - ) 133,23 (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 23 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

15Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai