Byla e2-1304-736/2019
Dėl vienašališkai pasirašyto akto pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius,

2sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:

3ieškovei I. B., jos atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

4atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei,

5viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ( - ) dėl vienašališkai pasirašyto akto pripažinimo negaliojančiu.

6Teismas

Nustatė

7ieškovė I. B. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l. 180–184), kuriuo prašo pripažinti 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktą negaliojančiu, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ( - ) 20 469,36 Eur bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė su atsakove 2012 m. birželio 1 d. sudarė rangos sutartį, kuria atsakovė (rangovė) įsipareigojo kiemą, esantį Pievų g. 10 Kėdainiuose, iškloti betoninėmis trinkelėmis, o ieškovė įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti. Šiam tikslui, atsakovė įsigijo betonines trinkeles, kurias vėliau perpardavė ieškovei bei atliko trinkelių klojimo darbus. Išklojus betonines trinkeles, buvo pastebėti trūkumai – ant trinkelių atsirado nenuplaunamos rudos dėmės. Atsakovė trinkelių gamintojai UAB ( - ) pareiškė pretenzijas. 2014 m. spalio 10 d., atsakovė ieškovei atsiuntė pasirašytą atliktų darbų aktą ir sąskaitą. Vertindama aplinkybes, jog atlikti darbai yra su trūkumais, kurie vis dar turėjo būti taisomi, ieškovė atliktų darbų akto nepasirašė ir jo nepriėmė. Dėl šių priežasčių, byloje esantis 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktas tarp šalių niekada nebuvo vertinama kaip atsakovės atliktų darbų patvirtinimas ieškovei ir šalims sukeliantis teisines pasekmes. Ginčo dėl trinkelių kokybės neišsprendus taikiu būdu, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovei ir trinkelių gamintojai prašydama sumažinti netinkamos trinkelių kokybės ir netinkamai atliktų statybos darbų kainą atitinkamai 8 910,11 Eur ir 11 559,25 Eur, priteisiant šias sumas ieškovei. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1512-813/2015 ieškinys buvo patenkintas, tuo tarpu, atsakovei ir trinkelių gamintojai ši sprendimą apskundus apeliaciniu skundu, Kauno apygardos teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą. Šiame sprendime buvo konstatuota, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų priėmimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai. Tokiu būdu, Kauno apygardos teismas, sprendime konstatuodamas priešingas aplinkybes ir priimdamas prejudicinius sprendimus, nulėmė situaciją, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų priėmimo aktas įgijo juridinę galią ir šalims sukelia teisines pasekmes. Dėl šių priežasčių ieškovei kilo būtinybė kreiptis į teismą dėl šio akto nuginčijimo. Esminis pagrindas pripažinti vienašališkai pasirašytą aktą negaliojančiu yra tai, kad atsakovės darbai atlikti su trūkumais. Kauno apygardos teismo sprendime nurodyta aplinkybė, kad ieškovė apmokėjo už darbus, tarsi patvirtindama aktą negali būti vertinama kaip minėto akto pripažinimas.

8Atsakovė UAB ( - ) atsiliepimu (1 t., e. b. l. 185-191) į patikslintą ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad trinkelių gamintoją ir trinkeles pasirinko pati ieškovė. 2014 m. birželio 25 d. ieškovės pateiktoje pretenzijoje ieškovė nurodė atliktų darbų trūkumus, kurie buvo ištaisyti. Atlikus visus sutartyje numatytus darbus, 2014 m. spalio 10 d. ieškovei išsiuntė darbų perdavimo – priėmimo aktą kartu su mokėjimo dokumentais. Ieškovė akto nepasirašė, atliktų darbų trūkumų su jų ištaisymo terminais nenurodė, akto neginčijo, akto pasirašymo metu už atliktus darbus buvo sumokėjusi, trinkelės jau buvo eksploatuojamos. Tokią išvadą padarė ir ginčą nagrinėjęs teismas. Ieškovė nei pretenzijose, nei bylose dėl darbų, kurie buvo perduoti aktu, kokybės pretenzijų neturėjo. Visos ieškovės pretenzijos buvo tik dėl trinkelių kokybės (gelsvų dėmių). Ieškovei ginčijant aktą dėl atliktų darbų trūkumų, yra praleistas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kauno apygardos teismas nustatė šiuos prejudicinius faktus: 1) perdavimo priėmimo aktas pasirašytas vienašališkai; 2) ieškovė dėl pačių atsakovės atliktų darbų pretenzijų neturėjo; 3) trinkelės dėl kurių kilo ginčas yra tinkamos kokybės, jų išvaizda atitinka keliamus reikalavimus. Todėl šių faktų įrodinėti nebereikia. Aktas yra galiojantis. Ginčo metu jis buvo įrodinėjamo dalyko dalis. Kadangi sprendimas yra įsiteisėjęs, tai aktas turi prejudicinio fakto galią, jis negali būti objektu kitose bylose tarp tų pačių šalių. Nors iš pirmo žvilgsnio, ieškinys teikiamas dėl kito dalyko ar pagrindo, tačiau jame nagrinėjami klausimai yra tapatūs klausimams, dėl kurių įsiteisėjusiu sprendimu yra išspręstas ginčas, kuris buvo kilęs tarp tų pačių šalių.

9Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. patikslintą ieškinį palaikė. Nurodė, kad prie jos nuosavo namo sudėtos 700 kv. m. trinkelės. Po metų laiko pasimatė defektai, t. y. rudos dėmės. Atsakovė trinkelių gamintojui rašė pretenzijas dėl trinkelių kokybės. Trinkelės buvo paklotos 2012 – 2013 m. Darbų priėmimo akto neprašė ir jo nepasirašė dėl netinkamos kokybės trinkelių. Aktas buvo atsiųstas paštu.

10Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2014 pasisakė, kad rangovo kaltės įrodinėti nereikia, ji yra preziumuojama. Ieškovė, reikšdama reikalavimą, ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi jiems yra numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Aktas buvo neginčytas, dėl jo jokių prejudicinių faktų nėra. Teismas turėtų vertinti ne trinkelių kokybines savybes, tačiau ar rangovas, atiduodamas darbų rezultatą, tinkamai realizavo savo teises ir teisėtai vienašališkai pasirašė aktą, priešingu atveju, pripažinus aktą negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija ir ieškovei turėtų būti grąžinami sumokėti pinigai. Sandorio negaliojimas turėtų būti taikomas 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu. Taip pat, tai galėtų būti niekinis sandoris.

11Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Alina Vosyliūtė patikslintą ieškinį prašė atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė nenurodė kokiu pagrindu prašė pripažinti aktą negaliojančiu. Kauno apygardos teismas yra pasisakęs dėl trinkelių kokybės. Parudavimai buvo ne tik ant trinkelių, tačiau ir ant dekoratyvinių akmenų, kurie buvo įsigyti pačios ieškovės, namo sienų bei pačioje aplinkoje. Trinkelės buvo sudėtos prie gyvenamojo namo, tačiau tuo pačiu adresu buvo registruota ir juridinio asmens veiklos buveinė. Restitucija šiuo atveju negalėtų būti taikoma, kadangi ieškovė nepagrįstai praturtėtų.

12Ieškinys atmestinas

13Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp ieškovės I. B. ir atsakovės UAB ( - ) (sutarties sudarymo metu buvusi IĮ ( - )) buvo sudaryta Rangos sutartis (toliau – Sutartis) (1 t., e. b. l. 25-32), kuria vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo atlikti važiuojamosios dalies bei aikštelių įrengimą, ( - ), (t. y. ir iškloti kiemą betoninėmis trinkelėmis), o užsakovė (ieškovė) pagal Sutarties 2.4 punktą įsipareigojo atsiskaityti užbaigus darbus per tris darbo dienas nuo darbų pridavimo (Sutarties 2.4 ir 5.5 p.) (1 t., e. b. l. 25-32). Sutarties 6.1 punktu numatyta, kad vykdytojas atsako už panaudotų darbams medžiagų bei įrangos ir atliktų darbų kokybę. Vykdytojas darbams parenka medžiagas ir įrangą su įprastomis tokiai medžiagų rūšiai taikomomis gamintojo garantijomis. Pagal Sutarties 6.2 punktą, vykdytojas garantuoja atliktiems darbams penkerių metų garantiją. Jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose, tai užsakovas turi teisę reikalauti, kad vykdytojas juos ištaisytų savo sąskaita (Sutarties 6.3 p.). Siekiant įgyvendinti Sutartį, atsakovė UAB ( - ) iš trečiojo asmens UAB ( - ) įsigijo 732,30 m3 betoninių trinkelių. 2014 m. spalio 10 d., atsakovė surašė atliktų darbų aktą (1 t., e. b. l. 12-15) ir ieškovė už atliktus darbus pagal 2014 m. spalio 10 d. atsakovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą tą pačią dieną kasos pajamų orderiu Nr. 065182 sumokėjo (91 000 Lt) 26 355,42 Eur, dokumente nurodant priedėlį - Atliktų darbų aktą 2012-06-01 - 2014-10-10 (1 t., e. b. l. 24, 33). Trinkelių klojimo darbai atlikti 2012 m. Ieškovės teigimu, išklojus trinkeles buvo pastebėti trūkumai, kurie pasireiškė ant trinkelių atsiradusiomis rudomis dėmėmis. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau - LITEKO) esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 6 d., Kėdainių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovės ieškinys dėl netinkamai atliktų darbų, susijusių su vartojimo ranga, kainos sumažinimo, kuriuo ieškovė prašė sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių 8 910,11 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB ( - ), sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą 11 559,25 Eur suma ir šią sumą bei bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB ( - ) 8 910,11 Eur (sumažintą kainą už parduotas netinkamos kokybės trinkeles), 11 559,25 Eur nuostolių atlyginimą ir 1 210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. B. bei 634,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Šis sprendimas apeliaciniais skundais buvo apskųstas Kauno apygardos teismui, kuris 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmetė ir apeliantams iš ieškovės priteisė jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju, byloje kilęs ginčas dėl vienašališkai pasirašyto darbų akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovės galimybės jį ginčyti, kai šalių ginčas buvo sprendžiamas Kauno apygardos teisme.

14Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

15Darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2 dalis), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010)

16CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Pagal savo teisinę prigimtį darbų perdavimo ir priėmimo aktas yra sandoris, kuriuo viena Rangos sutarties šalis patvirtina perdavusi, o kita šalis priėmusi (su išlygomis ar be jų) tam tikrą sutartimi sulygtą darbų rezultatą ar jo dalį. Taigi statybos darbų perdavimą ir priėmimą įforminantis aktas (CK 6.694 str. 4 dalis) yra sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Teismas, konstatuodamas arba nekonstatuodamas atliktų darbų akto nepasirašymo pagrįstumą, turi vadovautis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pabrėžtina, kad žymos apie atsisakymą pasirašyti priėmimo–perdavimo aktą nebuvimas nėra kliūtis aktą kvalifikuoti kaip pasirašytą vienašališkai.

17Ieškovės atstovo teigimu, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai. Pabrėžtina, kad pagal CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punktą, vartojimo sutarčių nuostatos netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

18Nagrinėjamu atveju, ieškovė ir jos atstovas ginčija 2014 m. spalio 10 d. atsakovės vienašališkai pasirašytą atliktų darbų aktą. Ieškovės teigimu, ji darbų priėmimo akto nepasirašė dėl netinkamos kokybės trinkelių. Minėta, kad šalių ginčas pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl netinkamai atliktų darbų, susijusių su vartojimo ranga, kainos sumažinimo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teisme.

19Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

20Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas laikosi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Taigi, prejudicinių faktų taisyklės taikymui reikšminga ne tik tai, kad sprendimas įsiteisėjęs, priimtas byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, bet ir tai, jog pirmesnėje byloje nustatyti faktai buvo tos bylos įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis.

21Pagal Sutarties 4.3.3. punktą, jeigu vykdytojas (atsakovė) nukrypsta nuo sutarties sąlygų ir dėl pablogėja darbų kokybė, arba jeigu atsakovė padaro kitokių trūkumų, tai užsakovas (ieškovė) turi teisę, savo pasirinkimu, reikalauti iš atsakovės neatlygintinai ištaisyti nurodytus trūkumus per tam objektyviai reikalingą laiką ir atlyginti užsakovo turėtus nuostolius; atlyginti ieškovės turėtas išlaidas ištaisant trūkumus arba atitinkamai sumažinti atlyginimą už darbą.

22Iš 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-11-480/2017 matyti, kad toje byloje teismas nustatė, kad ginčo trinkelės, kurių kokybę ginčija ieškovė ir jos atstovas, yra (buvo) kokybiškos ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, iš kur atsirado medžiagų (medžiagų junginių) ant trinkelių. Trinkelės atitinka jų deklaruojamus kokybės reikalavimus ir tokiu atveju trinkelių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis bei kiti veiksniai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi. Atsakovė įrodė jos atsakomybę šalinančias priežastis, nes, išklodama kiemą betoninėmis trinkelėmis, panaudojo kokybiškas trinkeles, o ieškovė byloje neįrodė ginčo trinkelių defekto fakto, nes vien tik pavienių dėmių ant grindinyje esančių ginčo trinkelių paviršiaus buvimas šio fakto nepatvirtina (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas toje byloje taip pat pripažino, kad 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas buvo pasirašytas vienašališkai. Šiais prejudiciniais faktais teismas vadovaujasi šioje byloje ir iš naujo šių klausimų nesprendžia bei netiria. Kauno apygardos teismas nustatė ir daugiau prejudicinių faktų, tačiau jie, nagrinėjamu atveju, nėra aktualūs. Pažymėtina, kad, nagrinėjant pastarąją bylą (Nr. e2-1304-736/2019), nustatyta, jog parudavimai buvo rasti ne tik ant trinkelių, tačiau ir ant dekoratyvinių akmenų, kurie buvo įsigyti pačios ieškovės, namo sienų bei pačioje aplinkoje (šių faktų ieškovė nepaneigė). Tokie parudavimai ant dekoratyvinių akmenų matyti ir prijungtos bylos Nr. 2-1512-813/2015 medžiagoje (1 t., 134-139 b. l.).

23Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, kad teismas turėtų vertinti ne trinkelių kokybines savybes, tačiau ar rangovas atiduodamas darbų rezultatą, tinkamai realizavo savo teises ir teisėtai vienašališkai pasirašė aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridine galia, yra specialioji, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybe užsakovui nepagristai vilkinti darbu priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas. Vertinant šiais aplinkybes pažymėtina, kad, atskirai nevertinant trinkelių kokybės, nuspręsti, ar ieškovė pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą ir šis atsakovės buvo pasirašytas vienašališkai teisėtai, šiuo atveju yra netikslinga, kadangi būtent pati ieškovė aiškiai įvardina, kad akto ji nepasirašė dėl darbų trūkumų, t. y. trinkelių kokybės. Be to, išnagrinėjus šalių pasirašytą Sutartį nustatyta, kad konkretaus termino, per kurį darbų priėmimo-perdavimo aktas turėtų būti pateiktas ieškovei, šalys nenumatė. Ieškovė aplinkybės, kad ji darbų akto negavo, neginčija. Pats aktas yra rašytinės, t. y. tokios pat kaip ir rangos Sutartis, formos. Minėta, kad Kauno apygardos teisme sprendžiant ginčą tarp šalių prejudiciniais faktais nustatyta, kad ieškovės nurodyti trūkumai laikyti neįrodytais, t. y. neva nekokybiškos trinkelės buvo pripažintos kokybiškomis. Buvo nustatyta, kad atsakovė nėra atsakinga dėl buvusių rudų dėmių ant trinkelių ir kitų ieškovės įvardintų trūkumų. Išanalizavus Sutarties sąlygas bei vadovaujantis anksčiau išvardintų teisės aktų normomis, kitų pagrindų, kuriais ieškovė pagrįstai galėjo atsisakyti pasirašyti aktą, nenustatyta. Todėl, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, spręstina, kad 2014 m. spalio 10 darbų priėmimo aktą ieškovė atsisakė pasirašyti nepagrįstai ir ieškovės reikalavimas dėl 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų akto pripažinimo negaliojančiu yra netenkintinas (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Netenkinus reikalavimo dėl akto pripažinimo negaliojančiu, atmestini ir likę ieškovės reikalavimai dėl restitucijos taikymo ir 20 469,36 Eur dydžio sumos iš atsakovės priteisimo.

24Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas reiškiamas iš esmės dėl to paties dalyko ir to paties pagrindo, šalių ginčui esant išspręstam Kauno apygardos teisme, taip pat prašė taikyti ieškinio senatį. Teismas iš dalies sutinka su šiais teiginiais, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniame šalių ginče kurį galutinai išsprendė Kauno apygardos teismas, pats darbų priėmimo aktas nebuvo ginčijamas ir detaliai įvertintas, jį nebuvo prašoma pripažinti negaliojančiu bei siekiant užtikrinti asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnis), teismas bylos nenutraukė (CPK 293 straipsnio 6 dalis).

25CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų. To paties straipsnio 2 dalis reglamentuoja, jog atskirų rūšių reikalavimams šis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus. CK 6.667 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos. Iš byloje esančių duomenų (1 t., e. b. l. 19-20) matyti, kad po darbų perdavimo, atsakovei pretenzija buvo pareikšta 2015 m. sausio 7 d., todėl konstatuotina, kad terminas ieškovės ieškiniui pareikšti yra praleistas, byloje duomenų, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymu ieškinio senatis taikytina, ieškovės patikslintas ieškinys atmestinas ir dėl šios priežasties (CK 6.667 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad teismui pripažinus, jog ieškovė darbų priėmimo aktą atsisakė pasirašyti nepagrįstai, ieškinio senaties taikymas nekeičia bylos baigties esmės.

26Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovė laikytina bylą pralaimėjusia šalimi, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteisiamos iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovės atstovė teismo prašė iš ieškovės priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas, bei teismui pateikė įrodymus apie turėtas 1 694 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 166, 173-175, 2 t., b. l. 2). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų pobūdį, spręstina, kad jos yra pagrįstos, įrodytos, atitinka rekomendacijose numatytus bylinėjimosi išlaidų dydžius, todėl 1 694 Eur dydžio atsakovės išlaidos advokatės pagalbai priteistinos atsakovei iš ieškovės.

27Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl jos iš ieškovės valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

28Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268- 270 straipsniais, teismas

Nutarė

29ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei UAB ( - ) dėl vienašališkai pasirašyto akto pripažinimo negaliojančiu, atmesti.

30Priteisti atsakovei UAB ( - ), 1 694,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt keturių eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės I. B., asmens kodas ( - )

31Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiems Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Algimantas Brigadierius,... 2. sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:... 3. ieškovei I. B., jos atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,... 4. atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ( - ) atstovei advokatei Alinai... 5. viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 6. Teismas... 7. ieškovė I. B. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (1 t., e. b. l.... 8. Atsakovė UAB ( - ) atsiliepimu (1 t., e. b. l. 185-191) į patikslintą... 9. Teismo posėdžio metu ieškovė I. B. patikslintą ieškinį palaikė.... 10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius... 11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė Alina Vosyliūtė... 12. Ieškinys atmestinas... 13. Byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp ieškovės I. B. ir... 14. Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 15. Darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų... 16. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo... 17. Ieškovės atstovo teigimu, tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai... 18. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ir jos atstovas ginčija 2014 m. spalio 10 d.... 19. Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar... 20. Aiškindamas CPK normas dėl prejudicinių faktų taikymo, kasacinis teismas... 21. Pagal Sutarties 4.3.3. punktą, jeigu vykdytojas (atsakovė) nukrypsta nuo... 22. Iš 2017 m. gruodžio 21 d. Kauno apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje... 23. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pažymėjo, kad teismas turėtų... 24. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovės reikalavimas reiškiamas iš esmės... 25. CK 1.125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties... 26. Patikslintą ieškinį atmetus, ieškovė laikytina bylą pralaimėjusia... 27. Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu,... 28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 29. ieškovės I. B. patikslintą ieškinį atsakovei UAB ( - ) dėl... 30. Priteisti atsakovei UAB ( - ), 1 694,00 Eur (vieno tūkstančio šešių... 31. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...