Byla 2A-11-480/2017
Dėl netinkamai atliktų darbų, susijusių su vartojimo ranga, kainos sumažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Betono mozaika“

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Dianos Labokaitės ir Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2sekretoriaujant Reginai Mockevičienei,

3dalyvaujant ieškovės I. B. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Minvalda“ atstovei advokatei Alinai Vosyliūtei, trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Betono mozaika“ atstovams S. V., I. D.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Minvalda“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Betono mozaika“ apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1512-813/2015 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minvalda“ dėl netinkamai atliktų darbų, susijusių su vartojimo ranga, kainos sumažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Betono mozaika“.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I.Ginčo esmė

7

  1. Ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių kainą 8910,11 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB ,,Minvalda“, sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą 11 559,25 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad su atsakove 2012 m. birželio 1 d. sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo medžiagomis iškloti betoninėmis trinkelėmis jos kiemą, o ieškovė už tai atsakovei sumokėti. Atsakovė iš trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ įgijo 732,30 kv. m betoninių trinkelių ir jas vėliau perpardavė ieškovei bei trinkelėmis išklojo ieškovės kiemą. 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų aktu ieškovė priėmė rangos rezultatą ir su atsakove atsiskaitė. Dar 2013 m. ieškovė pastebėjo, kad trinkelės pasidengusios rudomis dėmėmis, kas gadina estetinį vaizdą ir neatitinka tikslo, dėl kurio trinkelės buvo įsigytos. Ieškovės manymu, atsakovės nupirktos trinkelės buvo nekokybiškos, nors jų tinkamą kokybę garantavo tiek atsakovė rangos sutarties 6.1. punkte, tiek trinkeles pagaminęs ir pardavęs trečiasis asmuo, savo atitikties deklaracijoje nurodęs, kad trinkelės atsparios atmosferos poveikiui, taigi smėliui ar moliui, ant kurio jos paklotos. Apie tai, kad žemės, smėlis, dulkės, alyva ir kitos medžiagos gali turėti kenksmingą poveikį trinkelėmis, dėl kurių šios galėtų paruduoti, neužsiminta. Kadangi ieškovė sumokėjo atsakovei 8910,11 Eur (30 764,82 Lt) už netinkamos kokybės trinkeles, kurių dėmės neatsiplauna, tai visą šią sumą ir prašė priteisti iš atsakovės. Pagal įmonės UAB „Vikstata“ gautą komercinį pasiūlymą padaryto atsakovės broko ištaisymas kainuotų 11 559,25 Eur (be trinkelių kainos), todėl ieškovė prašė šios sumos dydžiu sumažinti atsakovei jau sumokėtą atlygį, kuris siekė 17 722,98 Eur (43 929 Lt).
  2. Atsakovė UAB „Minvalda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad rangos darbus pas ieškovę atliko 2012 m. birželio-liepos mėn. ir už juos ieškovė atsiskaitė. Ieškovė naudojosi darbų rezultatu ir netinkamai trinkeles eksploatavo – trinkelėmis išklotas kiemas naudotas automobilių parkavimui, todėl nuo jų galėjo nulašėti cheminiai skysčiai. Dalį parudavusių trinkelių atsakovė pakeitė. Pati ieškovė domėjosi trinkelėmis, gavo konsultaciją iš trečiojo asmens, pati išsirinko jų rūšį. Trinkelės sudėtos kokybiškai, nėra jokių duomenų, kad darbai būtų atlikti nekokybiškai ar kad betono trinkelių trūkumai būtų atsiradę dėl nekokybiškų atliktų jos darbų, todėl tinkamas atsakovas šioje byloje turėtų būti trečiasis asmuo UAB ,,Betono mozaika", kuri trinkeles gamino, o atsakovės atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas. Be to, ieškovė yra praleidusi 1 metų ieškinio senaties terminą, nes trinkelių klojimo darbai buvo baigti 2012 m. liepos mėn., o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2015 m. gegužės mėn.
  3. Trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė 2014 m. spalio 10 d. atliktų darbų priėmimo akte nepareiškė jokių darbų trūkumų, už atliktus darbus sumokėjo, todėl negali remtis argumentu, kad prieš metus 2013 m. buvo pastebėti akivaizdūs trūkumai. Ieškovė išklotas trinkeles ėmė eksploatuoti dar 2013 m., todėl nuo tada jai ir perėjo atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Nuo trinkelių pardavimo momento jų nuosavybės teisė, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika perėjo atsakovei. Trinkelės buvo tinkamos kokybės ir be broko. Gamintojo deklaruotas atsparumas atmosferos poveikiams nėra tapatus nedeklaruotam atsparumui aplinkos poveikiui (cheminėms medžiagoms, mechaniniam paviršiaus dėvėjimui ir kt.). Įstatymo nustatytas garantinis 2 metų terminas nuo trinkelių pardavimo pasibaigė 2014 m. birželio 26 d. Be to, nepriklausoma UAB „Alzida“ statybinių medžiagų bei gaminių laboratorija 2013 m. lapkričio 12 d. bandymo protokole atskleidė, kad ginčo trinkelių paviršiuje atsiradęs užterštumas kilo ne dėl gamybos ypatumų arba pažeidimų, o dėl eksploatacijos sąlygų, taigi dėl pačios ieškovės kaltės. Poveikį trinkelei padarė ne ant jos patekęs smėlis ar molis, bet neįprastos cheminės medžiagos, kurių būta tame molyje ar smėlyje – geležies, aliuminio kitų metalų katijonai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Minvalda“ 8910,11 Eur sumą (sumažintą kainą už parduotas netinkamos kokybės trinkeles), 11 559,25 Eur nuostolių atlyginimą ir 1210,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei I. B. bei 634,55 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
  2. Teismas nurodė, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp šalių sudarytos rangos sutarties pagrindu susiklostė vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai, nes užsakovė yra fizinis asmuo, jos užsakyto atlikti darbo rezultato paskirtis – tenkinti užsakovės ir jo šeimos buitinius poreikius, o rangovas yra verslininkas – juridinis asmuo. Teismas konstatavo, kad kadangi betonines trinkeles atsakovė įsigijo iš UAB ,,Betono mozaika“, taip pat vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, darytina išvada, kad trinkelių klojimo darbai yra atlikti iš rangovo medžiagos. Todėl atsakovės argumentas, kad tinkamas atsakovas šioje byloje turėtų būti trečiasis asmuo UAB ,,Betono mozaika“, o atsakovės atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas, yra nepagrįstas.
  3. Teismas nurodė, kad iš antstolės 2015 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad rudos dėmės ant trinkelių yra atsiradusios ne tik automobilių važinėjamoje kiemo dalyje, bet ir tose vietose, kur automobiliais nebuvo važinėjama, kas leidžia daryti išvadą, jog minėtos dėmės negalėjo susidaryti dėl automobilių išleidžiamų cheminių medžiagų ar kitų skysčių. Atsižvelgiant į tai, kad trinkelėmis buvo išklotas ieškovės kiemas po atviru dangumi, trinkelės turėjo būti atsparios tokioms medžiagoms kaip smėlis, molis ar žemės. Be to, ant trinkelės patekęs gruntas (smėlis, molis) turėtų nusiplauti, tačiau rudos spalvos dėmės nenusiplauna, vandenyje yra netirpios rudos spalvos dalelės. Teismas sprendė, kad bandymų protokole nurodytas argumentas, jog užterštumas atsirado dėl eksploatavimo metu ant trinkelės patekusio grunto (smėlio, molio), kelia abejonių ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bandymų protokole nėra pasisakyta, ar geležies, aliuminio ir kitų metalų katijonai galėjo atsirasti trinkelėse jų gamybos procese, arba, pavyzdžiui, susidaryti trinkelių sudėtinėms dalims reaguojant su aplinka. Esant abejonių dėl UAB ,,Alzida“ bandymų protokole nustatytų aplinkybių dėl dėmių susidarymo priežasčių, pateiktą bandymų protokolą teismas vertino kritiškai. Teismas nurodė, kad standarte ir atitikties deklaracijose minimas normalus trinkelių spalvų kitimas per tam tikrą laiką, tuo tarpu šiuo atveju ant trinkelių atsirado rudos dėmės, vietomis matosi, kad vientisos rudos dėmės yra ant trijų ar keturių trinkelių, kurios yra šalia viena kitos, o tokių dėmių atsiradimas paprastai nėra būdingas trinkelėms pagal atitikties deklaracijas, todėl galima daryti išvadą, kad gaminant trinkeles buvo nukrypta nuo standartų ir teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų netinkamai eksploatavusi trinkeles, todėl nėra pagrindo išvadai, kad dėmės ant trinkelių atsirado dėl ieškovės veiksmų.
  4. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovei (užsakovei) įrodžius, jog trinkelės yra su trūkumais (ant trinkelių yra atsiradusios rudos spalvos dėmės), o atsakovei (rangovui) neįrodžius, kad ieškovė pažeidė trinkelių eksploatavimo sąlygas, taip pat neįrodžius kitų jos atsakomybę šalinančių trinkelių defektų atsiradimo priežasčių (pvz., aplinkos poveikio), teismas darė išvadą, kad atsakovė trinkelių klojimo darbams panaudojo nekokybiškas trinkeles. Teismas vertino, kad ieškovės kiemas yra išklotas trinkelėmis, tačiau tai atlikta netinkamai, su defektais. Ieškovė trinkeles užsisakė siekdama estetiškai sutvarkyti ir pagražinti aplinką, o trinkelėms pasidengus rudomis dėmėmis, kurios nenusiplauna ir matosi beveik visoje teritorijoje. Iš to akivaizdu, jog minėtos dėmės gadina visą estetinį vaizdą ir neatitinka tikslo, dėl kurio ieškovė užsisakė trinkeles ir jų klojimo darbus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau mėgino pakeisti parudavusias trinkeles naujomis, tačiau trinkelės rudavo ir toliau, antstolei konstatavus, kad rudos dėmės matosi beveik visoje teritorijoje, teismas sprendė, kad trinkelių defektus galima ištaisyti tik jas perklojant. Ieškovė turės iš naujo pirkti trinkeles, už kurias jau yra sumokėjusi atsakovei, todėl tam reikės bent jau tokios pačios sumos lėšų, kaip ir reikėjo pirminių trinkelių pirkimo atveju. Pripažinus, jog atsakovės darbai buvo atlikti naudojant nekokybiškas trinkeles, ieškinio reikalavimas dėl parduotų netinkamos kokybės trinkelių kainos sumažinimo teismas tenkino ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 8910,11 Eur sumą. Iš UAB ,,Vikstata“ 2015 m. balandžio 8 d. pateikto komercinio pasiūlymo matyti, kad atsakovės padaryto broko ištaisymo darbai (be trinkelių kainos), t. y. atsakovės įrengtos trinkelių dangos išardymas, betono trinkelių grindinio įrengimas, užpilant siūles smėliu, pagrindinių išlyginamųjų ir paruošiamųjų sluoksnių iš 5 cm smėlio-žvyro mišinių įrengimas, kainuos 11 559,25 Eur, todėl teismas šią sumą priteisė ieškovei iš atsakovės, kaip nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą (CK 6.363 str. 9 d.).
  5. Teismas nurodė, kad rangos sutarties 6.2 punkte numatyta, kad vykdytojas (atsakovė) garantuoja atliktiems darbams penkių metų garantiją. Šis atsakovės ieškovei suteiktas garantijos terminas nėra pasibaigęs. Iš pradžių pretenzijos buvo teikiamos trečiajam asmeniui UAB ,,Betono mozaika”. Ieškovė pretenziją atsakovei dėl netinkamai atliktų darbų pateikė 2015 m. sausio 7 d., pagal byloje nustatytas aplinkybes senaties terminas skaičiuotinas nuo minėtos datos, todėl jis nepasibaigęs, nes ieškinys teismui pateiktas 2015-05-06. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ir atsakovės atstovė pripažino, jog ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11

  1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Minvalda“, atstovaujama advokatės Alinos Vosiliūtės, prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 129-138). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus bei pats nesiėmė jokių veiksmų tiesai byloje nustatyti, todėl padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas, jog atsakovės sumontuotos trinkelės buvo netinkamos kokybės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad defektai atsirado dėl normalaus trinkelių nusidėvėjimo, jų eksploatavimo ir galimai netinkamo naudojimo, o ne dėl trinkelių gamyklinio broko ar netinkamai atliktų rangos darbų klojant tokias trinkeles.
    2. Teismas netinkamai vertino nepriklausomos statybinių medžiagų ir gaminių bandymų laboratorijos UAB „Alzida“ išvadą, kurioje nurodytos galimos ant trinkelių atsiradusių dėmų atsiradimo ir susiformavimo priežastys, tokių priežasčių atsiradimo galimas mechanizmas. Teismas analizavo ne visą išvadą, kaip vientisą dokumentą, o tik pavienius tokios išvados sakinius ar dalis, todėl susidarė klaidingą poziciją apie galimą trinkelių broką. Tai, kad teismas netinkamai suvokė specialisto išvadą, patvirtina papildoma specialisto išvada.
    3. Teismas, pažeisdamas įrodymų viseto vertinimo taisyklę nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvada, nurodydamas, kad ji neatitinka antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotų faktinių aplinkybių. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei specialisto išvada neprieštaravo vienas kitam, nes tiek faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tiek specialisto išvada patvirtina, kad rudų dėmių ant trinkelių susidarymą lėmė ne rangovo netinkamai parinktos medžiagos ar netinkamai atlikti darbai, nes analogiškos kilmės, spalvos ir pobūdžio dėmės buvo susidariusios ir ant kitų žemės sklype esančių daiktų, tokių kaip namo siena, žemės sklype esantys akmenys, trinkelių tarpų užpildas, net žemės sklype auganti veja.
    4. Teismas, nesuvokdamas specialisto išvados, pats nesiėmė jokių veiksmų ištirti visus byloje galimus įrodymus, nes ne tik neapklausė specialisto ir neišsiaiškino jam nepakankamai aiškių išvados dalių, bet ir nepasiūlė šalims pateikti prašymo skirti ekspertizę, pats nesiėmė veiksmų ekspertizei skirti. Tokiu būdu teismas padarė esminių proceso normų pažeidimų, dėl kurių nebuvo ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir priimtas nepagrįstas bei neteisingas sprendimas.
    5. Teismas pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas bei teismų praktiką parinkdamas ieškovės, kaip vartotojos, teisių gynimo būdą. Įstatymas numato keletą alternatyvių užsakovo teisių gynimo būdų, tačiau keli šie būdai negali būti taikomi vienu metu. Šiuo atveju ieškovė prašė sumažinti rangos sutarties kainą, tačiau teismas pritaikė du skirtingus ieškovės teisių gynimo būdus - nuostolių atlyginimą ir darbų kainos sumažinimą, kurie buvo panaudoti tai pačiai pažeistai teisei apginti.
    6. Teismas, pažeisdamas proporcingumo principą, nepagrįstai tenkino abu ieškinio reikalavimus, kuriais ieškovė prašė sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių kainą bei sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą, bei priteisti šias sumas iš atsakovės. Pati ieškovė nurodė, jog rangos darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai. Šiuo atveju pats vartotojas nekėlė jokių pretenzijų dėl darbų kokybės, todėl šioje sutarties dalyje sutartis nebuvo pažeista, o ieškovė negalėjo reikalauti sumažinti tinkamai įvykdytos sutarties dalies kainą.
    7. Betoninių trinkelių paskirtis, priešingai nei nurodė teismas, yra ne estetinis vaizdas, o kietos dangos padengimas, kuria būtų galima sausai, švariai vaikščioti, naudoti transporto priemones ir pan. Šiuo atveju vien subjektyvus estetinio vaizdo suvokimo klausimas nepaneigia aplinkybių, kad betoninės trinkelės ir toliau gali būti tinkamai naudojamos. Todėl visos trinkelių kainos priteisimas iš atsakovės būtų nesąžiningas, neprotingas ir neproporcingas.
  2. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ prašo panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti pilna apimtimi, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (2 t. b. l. 119-128). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas netinkamai suprato/interpretavo nepriklausomos UAB „Alzida“ statybinių medžiagų bei gaminių laboratorijos 2013 m. lapkričio 12 d. Bandymų protokolo turinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė trinkelių klojimo darbams panaudojo nekokybiškas trinkeles. Eksperto atsakymas patvirtina, kad trinkelių užterštumas yra paviršinis; jokių užterštumo pėdsakų neaptikta trinkelės vidiniuose sluoksniuose; užterštume rasti geležies, aliuminio ir kitų metalų katijonai negalėjo atsirasti tirtoje trinkelėje jos gamybos procese arba susidaryti tos trinkelės sudėtinėms dalims reaguojant su aplinka ar vandeniu. Užterštumas trinkelių paviršiuje atsirado ne dėl gamybos ypatumų arba pažeidimų, o dėl eksploatacijos sąlygų.
    2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog trinkelės yra su trūkumais, ignoravo bandymų protokole konstatuotą aplinkybę, kad dėmės ant ginčo trinkelių atsirado iš aplinkos. Ieškinyje įvardijamos ginčo trinkelių vizualios savybės nėra jų trūkumai. Iš apeliančių pusės nebuvo sudaryta pagrindo ieškovės lūkesčiui, jog ginčo trinkelių vizualinis vaizdas nepakis, susiformavimui. Garantijos ginčo trinkelių spalvai bei išoriniam (estetiniam) vaizdui bendrovė nėra suteikusi, taip pat deklaravusi, kad trinkelės yra absoliučiai neįgeriančios.
    3. Teismas, padaręs išvadą, kad gaminant trinkeles buvo nukrypta nuo standartų ir teisės aktų reikalavimų, taip ir neįvardijo, kokie konkretūs Standarto ir teisės aktų reikalavimai UAB „Betono mozaika“, kaip trinkelės gamintojo, buvo pažeisti.
    4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė darbų iš atsakovės nepriėmė ir pastabas dėl tų darbų kokybės pareiškė per garantinį laikotarpį. Darbai, dėl kurių vyksta ginčas, ieškovės buvo priimti 2014 m. spalio 10 d. Atliktų darbų aktu, ieškovė pastabų dėl atliktų darbų neturėjo, todėl ieškovė neteko teisės vėliau remtis darbų trūkumų faktu. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokia pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių, jis nenuginčytas.
    5. Teismas sprendime nepagrįstai remiasi Panevėžio apygardos teismo 2015 m gegužės 6 d nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-312-227/2015, kuri šiai bylai precedento galios neturi. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl darbų defektų, atsiradusių per garantinį terminą, pašalinimo, o ne dėl trūkumų, buvusių ieškovui perduodant darbus atsakovui. Tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškinyje nurodytų trinkelių ypatumų, kurie dar nuo 2013 m. rudens ieškovei buvo akivaizdūs ir tebeegzistavo 2014 m. spalio 10 d., t. y. darbų rezultato perdavimo - priėmimo momentu.
  3. Ieškovė I. B., atstovaujama advokato Gintaro Dabkevičiaus, atsiliepime į apeliacinius skundus prašo ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti apeliacinius skundus, priteisti bylinėjimosi išlaidas (3 t. b. l. 1-8). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Skundai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepaneigia teismo sprendime nustatytų išvadų. Teismas, tinkamai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, įvertino jų prieštaringumą ir padarė teisingas išvadas, paremtas byloje surinktais rašytiniais įrodymais. Neįrodžius, kad ieškovė pažeidė trinkelių eksploatavimo sąlygas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas trinkelių klojimo darbams panaudojo netinkamos kokybės trinkeles. Kadangi tiek trinkelės, tiek jų klojimo darbai - buvo atsakovės rangos sutartimi prisiimta pareiga, jos neįvykdžius, teismas pagrįstai ieškovei priteisė jos patirtus nuostolius.
    2. Atsakovė savo prievolės - iškloti ieškovės kiemą trinkelėmis, kurios papuoštų ir sudarytų grąžų estetinį vaizdą, neįvykdė. Tą patvirtina byloje esantis antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo aktas, kuriame nurodyta, kad kiemas išklotas šviesiomis trinkelėmis, ant kurių visoje teritorijoje matosi pavienės rudos, rusvos, gelsvos dėmės. Šio fakto neginčija nei atsakovė, nei trečiasis asmuo. Bandymų protokolas nepatvirtina, kad ieškovė trinkeles eksploatavo netinkamai.
    3. Teismas pagrįstai nesivadovavo Bandymų protokolu. Rudos dėmės yra ne tik ant automobilių važiuojamosios dalies, tačiau ir kitose vietose, dėl to teismas pagrįstai atmetė protokole nurodytą argumentą, kad dėmės susidarė dėl automobilių išleidžiamų cheminių medžiagų ar kitų skysčių.
    4. Atsižvelgiant į tai, kad trinkelėmis išklotas kiemas esantis lauke, ieškovė pagrįstai tikėjosi, jog trinkelės bus atsparios aplinkos poveikiui - lietui, sniegui, smėliui, moliui ar žemėms. Teismas teisingai pažymėjo, jog ieškovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, laiko stokos yra nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi - atsakove. Be to, atsakovė, kaip savo srities profesionalas, turintis patirties trinkelių klojimo darbuose, turėjo suteikti reikiamą informaciją ieškovei apie trinkeles, jų eksploatavimo sąlygas, priežiūrą, impregnavimą.
    5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė kokiomis cheminėmis medžiagomis užteršė trinkeles, netinkamai jas eksploatavo, ar kad kokiu kitokiu būdu pati šias trinkeles būtų sugadinusi. Jokio dėmėtumo galimybės, išskyrus laikiną baltų dėmių atsiradimą, kuris nusiplauna, gamintojas viešai nenurodo.
    6. Teismui pakako įrodymų, kad galėtų išsiaiškinti tikrąsias bylos aplinkybes ir nustatyti materialią tiesą, teismas taip pat aptarė kiekvieną į bylą pateiktą įrodymų ir pagrįstai bei argumentuotai pasisakė tiek dėl antstolės faktinių konstatavimo aplinkybių protokolo, tiek ir dėl Bandymų protokolo. Todėl nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias teisės nuostatas, kitokia apeliantų nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis.
    7. Apeliantai galėjo laiku pasikreipę į UAB „Alzida“ pateikti ir su skundais teikiamą raštą dėl informacijos pateikimo, tačiau nedėjo visų pastangų savo teiginiams įrodyti surinkti reikiamus įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti šį įrodymą.
    8. Ieškovė reiškia reikalavimą iš esmės dėl vienos pažeistos teisės, kuri buvo pažeista atliktus kelis, tačiau vientisus veiksmus - perpardavus netinkamos kokybės trinkeles ir jas sumontavus. Dėl šios priežasties, išreikšti du reikalavimai sumažinti trinkelių kainą, ir sumažinti darbų, reikalingų trinkelių klojimo darbams atlikti kainą. Ieškovės pažeista teisė yra vientisa ir šie reikalavimai yra vienas susiję, dėl ko teismas priėmė atitinkamą sprendimą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atsakovės UAB „Minvalda“ ir trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ apeliaciniai skundai tenkintini

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. birželio 1 d. tarp ieškovės I. B. ir atsakovės UAB „Minvalda“ (sutarties sudarymo metu buvusi IĮ „Minvalda) buvo sudaryta Rangos sutartis (toliau – Sutartis), kuria vykdytojas (atsakovė) įsipareigojo atlikti važiuojamosios dalies bei aikštelių įrengimą, adresu ( - ) (t. y. ir iškloti kiemą betoninėmis trinkelėmis), o užsakovė (ieškovė) pagal 2.4 punktą įsipareigojo atsiskaityti užbaigus darbus per tris darbo dienas nuo darbų pridavimo (Sutarties 2.4 ir 5.5 p.) (t. 1, b. l. 7-11). Minėtam tikslui pasiekti atsakovė UAB „Minvalda“ iš trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“ įsigijo 732,30 m3 betoninių trinkelių (t. 1, b. l. 141 – 158). 2014 m. spalio 10 d. atsakovė surašė Atliktų darbų aktą (t. 1, b. l. 14 – 17) ir ieškovė už atsakovės atliktus darbus iš dalies atsiskaitė (pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 109 410,99 Eur sumai sumokėjo 91 000 Eur) (t. 1, b. l. 12 – 13, 18- 19). Trinkelių klojimo darbai buvo atlikti 2012 m. Ieškovės teigimu, 2013 m. rudenį ji pastebėjo, jog dalis trinkelių pasidengusios rudomis dėmėmis, o tai akivaizdžiai gadina visą estetinį vaizdą ir neatitinka tikslo, dėl kurio trinkelės buvo įsigytos. Antstolės S. V. 2015 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 17 nurodyta, kad adresu ( - ), užfiksuota, jog kiemas išklotas šviesios spalvos betoninėmis trinkelėmis. Beveik visoje teritorijoje vizualiai matosi ant trinkelių esančios pavienės gelsvos, rusvos, rudos dėmės, kurios ant vienų trinkelių yra didesnės, ant kitų trinkelių mažesnės, vienur ryškesnės, kitur ne tokios ryškios (t. 2, b. l. 63 – 64). Ieškovė I. B. ieškiniu prašė sumažinti parduotų netinkamos kokybės trinkelių kainą 8 910,11 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „Minvalda“, sumažinti netinkamai atliktų statybos darbų kainą 11 559,25 Eur suma ir šią sumą priteisti iš atsakovės UAB „Minvalda“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai.
  3. Nagrinėjamu atveju esminis ginčas kyla dėl rangovo atliktų darbų kokybės, o tiksliau – dėl betono trinkelių, kuriomis atsakovė išklojo ieškovės kiemą, kokybės, nes dėl pačių darbų atlikimo kokybės byloje ginčo nėra.
  4. Byloje nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sudaryta Sutartis dėl kiemo išklojimo betoninėmis trinkelėmis, šie šalių sutartiniai santykiai vertintini kaip kylantys iš rangos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šalis sieja vartojimo rangos teisiniai santykiai (CK 6.681 straipsnio 4 dalis).
  5. Teisėjų kolegija, spęsdama dėl ginčo santykių teisinio kvalifikavimo pažymi, kad nors ieškovė Sutartį pasirašė kaip fizinis asmuo, tačiau jos šeimai priklausantis laidojimo paslaugų verslas, o tokią aplinkybę patvirtino ieškovės atstovas teismo posėdyje ir tai patvirtina viešai prieinami duomenys, esantys VĮ Registro centro Juridinių asmenų registro duomenų bazėje (CPK 179 straipsnio 3 dalis), leidžia konstatuoti, kad ieškovės supratimas apie sandorius neabejotinai yra platesnis nei vidutinio vartotojo, ir elgtis ji turėjo rūpestingai. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad Atliktų darbų akto surašymo metu (2014 m. spalio 10 d.), kada galėjo būti pažeistos ieškovės teisės, galiojo (įsigaliojo nuo 2014 m. birželio 13 d.) CK 6 knygos XVIII1 skyrius, reglamentuojantis vartojimo sutartis. CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad Civilinio kodekso nuostatos dėl vartojimo sutarčių netaikomos statybos rangos sutartims dėl naujo statinio statybos ar statinio rekonstrukcijos. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl ieškovei priklausančiame žemės sklype važiuojamosios dalies bei aikštelių įrengimo, kas atitinka statinio sampratą pagal LR statybos įstatymo 2 straipsnio 16 ir 84 dalis, todėl šalių ginčui išspręsti taikytinos Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios statybos rangą, o ne vartojimo teisinius santykius. Tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šalis siejusių santykių netinkamas kvalifikavimas nagrinėjamu atveju savaime negalėjo nulemti neteisingo ginčo išsprendimo.
  6. Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai). Apibendrindama aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutarties dalyką sudaro tam tikro darbo rezultatas, kuris šios sutarties atveju turi esminę reikšmę.
  7. Rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
  8. Sutarties 6.1 punktas numato, kad vykdytojas atsako už panaudotų darbams medžiagų bei įrangos ir atliktų darbų kokybę. Vykdytojas darbams parenka medžiagas ir įrangą su įprastomis tokiai medžiagų rūšiai taikomomis gamintojo garantijomis. Pagal Sutarties 6.2 punktą, vykdytojas garantuoja atliktiems darbams penkerių metų garantiją. Jeigu garantinio laikotarpio metu iškyla trūkumai atliktuose darbuose, tai užsakovas turi teisę reikalauti, kad vykdytojas juos ištaisytų savo sąskaita (Sutarties 6.3 p.).
  9. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 10 d. Atliktų darbų priėmimo aktas pasirašytas atsakovės vienašališkai. Nors ieškovė nėra pasirašiusi minėto akto, tačiau atsakovei 2014 m. spalio 10 d. išrašius PVM sąskaitą faktūra atsiskaitymui pagal atliktų darbų aktą 2012-06-01 – 2014-10-10, ieškovė tą pačią dieną kasos pajamų orderiu Nr. 065182 sumokėjo atsakovei 91 000 Lt, dokumente pažymėdama priedėlį – Atliktų darbų aktą 2012-06-01 – 2014-10-10. Atsiskaitymas atliktas iš esmės nepažeidžiant Sutarties 2.5 punkto, kuris numato, kad užsakovas pagal 2.4 punktą atsiskaito užbaigus darbus per tris darbo dienas nuo darbų pridavimo.
  10. Kasacinio teismo išaiškinta, kad abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo – priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima. Nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009; kt.). Darbų perdavimo - priėmimo aktas yra sutarto darbo atlikimo faktą patvirtinantis dokumentas.
  11. Vienasmeniškai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią, kaip ir pasirašytas abiejų šalių (CK 6.694 str. 4 d.). Toks aktas galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu, o iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo pasekmės, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007).
  12. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama kvalifikuoto teisininko (advokato), byloje nėra pareiškusi reikalavimo 2014 m. spalio 10 d. Atliktų darbų priėmimo aktą pripažinti negaliojančiu. Taigi, ieškovei tenka tokio akto surašymo teisiniai padariniai.
  13. Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą, o pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų ar kitus trūkumus, nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; trūkumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimą patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau; užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs (jeigu ko kito nenustato sutartis), netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trūkumus, užsakovas privalo pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
  14. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad būtent darbų perdavimo–priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą bei draudimą ateityje remtis trūkumų faktu (CK 6.662 str. 2 d.), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).
  15. Statybos rangos darbų trūkumų akivaizdumas ar neakivaizdumas yra vertinamasis požymis, kuris gali būti įrodinėjamas įvairiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, pateikė fotonuotraukas, kuriose matosi ant trinkelių esančios dėmės. Atsakovės prašymu Antstolės S. V. 2015 m. rugsėjo 17 d. faktiniu aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 17 užfiksuota, kad beveik visoje kiemo teritorijoje vizualiai matosi ant trinkelių esančios pavienės gelsvos, rusvos, rudos dėmės, kurios ant vienų trinkelių yra didesnės, ant kitų trinkelių mažesnės, vienur ryškesnės, kitur ne tokios ryškios. Tačiau tiek iš paties ieškinio turinio, tiek iš 2013 m. lapkričio 7 d. IĮ „Minvalda“ pretenzijos UAB „Betono mozaika“, 2014 m. gegužės 26 d. ieškovės I. B. pretenzijos atsakovei UAB „Betono mozaika“, 2014 m. liepos 4 d. UAB „Betono mozaika“ atsakymo į pretenziją I. B. turinio ( t. 1, b. l. 41 – 43) yra akivaizdu, kad ieškovė matė ant trinkelių paviršiaus esančias rudos spalvos įvairaus dydžio dėmes dar iki Atliktų darbų priėmimo akto pasirašymo. 2015 m. sausio 7 d. ieškovę atstovaujančio advokato parengtoje pretenzijoje atsakovei UAB „Minvalda“ aiškiai nurodyta (t. 1, b. l. 44), kad atlikti darbai kartu su atliktų darbų aktu I. B. perduoti 2014-10-10 <...>, dar iki darbų perdavimo, t. y. 2013 m. rudenį, klientė pastebėjusi, kad trinkelės dengiasi rudomis dėmėmis ir neatitinka žadėtos kokybės, kreipėsi į Jus (t. y. UAB „Minvalda“) ir į trinkelių gamintoją UAB „Betono mozaika“ su pretenzijomis, <...> trinkelių trūkumai buvo pastebėti dar iki darbų užbaigimo ( t. y. likus metams iki darbų galutinio perdavimo) <...>. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad trūkumai, kuriais grindžiami ieškovės reikalavimai, yra akivaizdūs, ir jie galėjo būti konstatuoti normaliai priimant darbą.
  16. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė I. B. darbų trūkumų priimdama atsakovės UAB „Minvalda“ atliktus darbus nenurodė, atsakovės pateiktą sąskaitą apmokėjo, todėl pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį ir kasacinio teismo praktiką toks elgesys eliminuoja užsakovės (ieškovės) teisę remtis akivaizdžiu darbų trūkumų faktu.
  17. Nors aukščiau nustatytos aplinkybės, aptartas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika yra pakankami ieškinio atmetimui, tačiau atsižvelgiant, kad pirmosios instancijos teismas vertino atsakovę trinkelių klojimo darbams panaudojus nekokybiškas trinkeles, o atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, kad atsakovės atsakomybės dėl paminėtų trūkumų nėra, teisėjų kolegija toliau pasisako paminėtais aspektais.
  18. Rangovo atsakomybė už darbų kokybę išlieka ir pasibaigus statybos rangos sutarčiai; įstatyme nustatyta rangovo atliktų darbų kokybės garantija – rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį; rangovas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Šios materialinės teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CPK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias, defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; ir kt.). Faktinės iš statybos rangos santykių kilusios ginčo aplinkybės turi būti nustatinėjamos laikantis įstatymo ir teismų praktikos nuostatų dėl įrodinėjimo taisyklių.
  19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus teismas privalo įvertinti byloje esančių įrodymų sąsajumą, leistinumą, patikimumą, įrodomąją reikšmę, palyginti tiriamose įrodinėjimo priemonėse esančią informaciją ir patikrinti, ar ji nėra prieštaringa. Objektyvus įrodymų įvertinimas reiškia, kad teismas juos privalo vertinti nešališkai, visapusiškai ir pagrįsti savo išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-409/2008; kt.).
  20. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tyrė ir vertino du įrodymus, t. y. jau minėtą antstolės S. V. 2015 m. rugsėjo 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 17 ir UAB „Alzida“ 2013 m. lapkričio 12 d, bandymų protokolą Nr. 1408 (t. 2, b. l. 132-133), susijusius su šalių rangos sutarties pagrindu kiemo išklojimui panaudotų trinkelių kokybe. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina dėmių buvimą ant trinkelių, t. y. aplinkybę, kuri šalių byloje nėra ginčijama, tačiau neįrodo rangos darbams atlikti panaudotų trinkelių kokybės. Atsakovė ir trečiasis asmuo laikosi pozicijos, kad ieškovės įvardijamos ginčo trinkelių vizualios savybės nėra jų kokybės trūkumai. Trečiojo asmens iniciatyva UAB „Alzida“, atlikusi bandymus padarė išvadą, kad užterštumas trinkelių paviršiuje atsirado ne dėl gamybos ypatumų arba pažeidimų, o dėl eksploatacijos sąlygų. Pirmosios instancijos teismas UAB „Alzida“ bandymų protokolą vertino kritiškai, o atsakovei neįrodžius, kad ieškovė pažeidė trinkelių eksploatavimo sąlygas, taip pat kitų jos atsakomybę šalinančių trinkelių defektų atsiradimo priežasčių, sprendė, kad atsakovė trinkelių klojimo darbams panaudojo nekokybiškas trinkeles. Teisėjų kolegija su tokiu aplinkybių vertinimu nesutinka.
  21. Byloje nustatyta, kad 2012 m. kovo 21 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 12-09-56 pagrindu atsakovė iš trečiojo asmens įsigijo standartinį gaminį – atidengtos faktūros 501 spalvos betonines trinkeles GT 19-6, viso 51 172 vnt. arba 732,30 kv. m. (t. 1, b. l. 141 -158). Pagal Pirkimo-pardavimo sutarties 3.10 punktą, nuo prekių perdavimo momento prekių nuosavybės teisė, atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika pereina pirkėjui (t. y. atsakovei). Pagal jau minėtą Sutarties 6.1 punktą vykdytojas (t. y. atsakovė) atsako už panaudotų darbams medžiagų bei įrangos ir atliktų darbų kokybę.
  22. Atsakovei išduotose Atitikties deklaracijose (t. 1, b. l.155-158) trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ deklaravo, kad betoninės grindinio trinkelės atitinka LST EN 1338:2003, LST EN 1338:2003/AC:2006 „Betoninės grindinio trinkelės. Reikalavimai ir bandymo metodai“ (toliau –Standartas) reikalavimus. Deklaracijoje kaip informacija vartotojui nurodyta, kad betoninės grindinio trinkelės naudojamos pėsčiųjų takams, transporto priemonių teritorijoms, teritorijoms apie pastatus, automobilių aikštelėms, keliams, autostradoms, pramonės zonoms, uostų grindiniams, autobusų stotims, degalinėms. Taip pat pažymėta, kad, nesilaikant statybos projekte nustatytų statybos ir eksploatavimo taisyklių (užtikrinti pagrindo sutankinimo minimalią ribą 75 Mpa, nepažeisti gaminių paviršiaus, valant teršalus ir ledą, nebarstyti druska ir kt.), produkto atitiktis deklaruojamiems rodikliams negarantuojama.
  23. Nagrinėjamu atveju trečiojo asmens (gamintojo ir pardavėjo) užtikrinti ginčo trinkelių kokybiniai rodikliai apibrėžti Standarte. Ieškinio tenkinimas priklauso nuo įrodymų, ar betoninių trinkelių deklaruojamos savybės išliko pardavėjo garantuotą laikotarpį. Pardavėjas, siekdamas paneigti ieškovės pretenzijas dėl trinkelių kokybės, gali įrodinėti, kad pirkėjo įsigytų trinkelių kokybiniai rodikliai pablogėjo ne dėl jo kaltės. Ne trinkelių išorinio pažeidimo faktas (nagrinėjamų atveju – dėmių atsiradimas) gali patvirtinti netinkamą jų kokybę, bet tik prekės (trinkelių) neatitiktis pardavėjo deklaruotiems kokybiniams rodikliams, nesant dėl to pirkėjo, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos poveikio. Trinkelių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis ir kiti veiksniai gali būti reikšmingi tik nustačius trinkelių neatitiktį kokybės reikalavimams, sprendžiant, ar nesant šių veiksnių trinkelių pažeidimai vis tiek būtų atsiradę, jei ne – kokią faktinę reikšmę ši neatitiktis turi trinkelių naudojimo galimybėms, t. y. nustatinėjant, ar trinkelių kokybės trūkumai gali būti vertinami kaip nedideli (CK 6.334 str. 1 d. 1 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545-916/2015).
  24. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centro 2017 m. rugsėjo 13 d. Bandymų protokole Nr. 641/17 yra pateikiamos išvados, kad betoninės grindinio trinkelės, kurių pavyzdžiai paimti iš ( - ), GTA19-6 a/f 501, tenkina LST RN 1338:2003, LST EN 1338:2003/AC:2006, LST EN 1338:2003/P:2008 p. 6.3.8.3 reikalavimus tempimo stipriui skeliant; 4.1 lentelės reikalavimus vandens įgėriui ir atitinka klasę 2, žymėjimas B; 5 lentelės reikalavimus dilumui (t. y. AV=5409<= 18000cm3/50cm2) ir atitinka 4 klasę, žymėjimas 1 (t. 4, b. l. 18-23), o 2017 m. spalio 17 d. Bandymų protokole Nr. 735/17 (t. 4, b. l. 29-32), - 4.2 lentelės reikalavimus atsparumui šalčiui ir atitinka 3 klasę, žymėjimas D. Šie rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo trinkelės atitinka trečiojo asmens UAB „Betono mozaika“, kaip gamintojo, deklaruotus kokybinius rodiklius, t. y. ginčo trinkelės atitinka trečiojo asmens deklaruotus vandens įgeriamumo, atsparumo dilumui, stiprio tempiant skilimui, atsparumo šalčiui rodiklius pagal Standartą (CPK 185 str.).
  25. Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimo centro (toliau – KTU tyrimų centras) 2017 m. rugsėjo 18 d. rašte Nr. 0941-708 (t. 4, b. l. 21 – 22) pažymima, kad atrenkant bandinius (atliktų bandymų išvados pateiktos nutarties 37 p.) ant kai kurių iš jų buvo pastebėtos rudos spalvos dėmės. Siekiant išsiaiškinti rudos dėmės kilmę, buvo patikrinta, kokiame bandinio gylyje yra ši rudos spalvos dėmė, ir nustatyta, kad rudos spalvos dėmė yra atsiradusi ne iš trinkelės vidaus, ji yra tik bandinio paviršiuje. Rašte taip pat konstatuota, kad bandymo rezultatai, kurie pateikiami bandymų protokole Nr. 641/17, 2017 -09-13, rodo, jog minėto atspalvio dėmės betoninių trinkelių deklaruojamoms savybių vertėms įtakos neturėjo (t. 4, b. l. 29 - 31).
  26. Trečiasis asmuo nėra deklaravęs, kad ginčo trinkelės yra absoliučiai neįgeriančios. Atitikties deklaracijose bendrovė deklaravo, kad ginčo trinkelių įgeriamumas atitinka Standarto reikalavimus, t. y. jų vandens įgeriamumo 2 klasė (B) (vidurkis <= 6 procentai pagal masę) ir tokį trinkelių atitikimą Standarto reikalavimas patvirtina KTU tyrimų centras.
  27. Dar iki bylos iškėlimo teisme šalys bandė išsiaiškinti dėmių atsiradimo priežastis ant grindinio trinkelių ir vieną iš jų perdavė ištirti nepriklausomai UAB „Alzida“ statybinių medžiagų bei gaminių laboratorijai. 2013 m. lapkričio 12 d. bandymų protokole Nr. 1408 UAB „Alzida“ pateikė išvadą, kad užterštumas trinkelių paviršiuje atsirado ne dėl gamybos ypatumų arba pažeidimų, o dėl eksploatacijos sąlygų (t. 1, b. l. 40). 2015 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 10 UAB „Azida“ papildomai paaiškino, kad protokolo turinys bei jo išvados reiškia, kad užterštume rasti geležies, aliuminio ir kitų metalų katijonai negalėjo atsirasti tirtoje trinkelėje jos gamybos procese, arba, pavyzdžiui, susidaryti tos trinkelės sudėtinėms dalims reaguojant su aplinka (t. 2, b. l. 139).
  28. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „Alzida“ išvadą vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad išvada neatitinka byloje esančių antstolės S. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksuotų faktinių aplinkybių. Teisėjų kolegija vertina, kad šiais dviem rašytiniais įrodymais yra įrodinėjamos skirtingos, tačiau viena kitai neprieštaraujančios aplinkybės: antstolės faktiniu aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos ant trinkelių ir vejos akmenukų atsiradusios dėmes, o UAB „Alzida“ bandymų protokolu siekiama įrodyti trinkelių užterštumo pobūdį, dėmių atsiradimo mechanizmą, priežastis, kurios lėmė dėmių atsiradimą.
  29. Apeliacinės instancijos teismas 2016 m. spalio 25 d. nutartimi paskyrė byloje teismo ekspertizę, trinkelių, sumontuotų ( - ), kokybei, dėmių, atsiradusių ant trinkelių, kilmei nustatyti (t. 3, b. l. 51-52). Byloje yra 2017 m. gegužės 29 d. teismo ekspertizės aktas (t. 3, b. l. 65-87), kuriame pateikiami atsakymai į ekspertui užduotus klausimus. Teismo ekspertizės akte padarytos išvados, kad apžiūrėjus betoninio grindinio trinkeles jose nenustatyta mechaninių pažeidimų, tokių kaip plyšiai arba ištrupėjimai, dėl ko galima teigti, kad betoninės trinkelės yra kokybiškos ir jas galima naudoti pagal paskirtį. Rudų dėmių atsiradimo ant betoninių trinkelių priežastis yra išorinis paviršiaus užterštumas. Esamas parudavimas ant trinkelių yra atsiradęs ne tik važiuojamojoje dalyje, bet ir ant pėsčiųjų takų bei šalia esančios skaldos. Trinkelę perpjovus pusiau nustatyta, kad užterštumas yra paviršinis, todėl galima teigti, kad tai ne dėl trinkelėje esančių medžiagų, o dėl užterštumo iš išorės. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo ekspertizės akte pateikiamos išvados leidžia spręsti, kad ginčo trinkelės yra kokybiškos ir nėra galimybės tiksliai nustatyti, iš kur atsirado medžiagų (medžiagų junginių) ant trinkelių.
  30. Teisėjų kolegija pastebi, kad Standarto 5 dalyje įtvirtinti „Reikalavimai gaminiams“, vienas iš kurių yra grindinio trinkelių vizualios savybės (t. 1, b. l. 68 -131), numato, kad betoninių grindinio trinkelių viršutinė dalis turi būti be matomų defektų, tokių kaip plyšiai arba ištupėjimai, tikrinant pagal J priedą, o tokių defektų jau minėtame teismo ekspertizės akte (nutarties 40 pastraipa) nėra konstatuota, kas taip pat leidžia vertinti, jog ginčo trinkelės atitinka Standarte apibrėžtus jų išvaizdos reikalavimus.
  31. Pirmiau nurodytų UAB „Alzida“ bandymų protokolo, KTU tyrimų centras bandymų protokolų, teismo ekspertizės akto, papildančių vienas kito nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, sisteminė analizė lemia išvadą, kad ginčo trinkelės atitinka jų deklaruojamus kokybės reikalavimus ir tokiu atveju trinkelių eksploatavimo sąlygos, jų poveikis bei kiti veiksniai nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, ir todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako (šios nutarties 34 pastraipa).
  32. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus rašytinius įrodymus ir šalių, trečiojo asmens atstovų paaiškinimus, sprendžia, kad atsakovė (ir trečiasis asmuo) įrodė jos atsakomybę šalinančias priežastis, nes, išklodama kiemą betoninėmis trinkelėmis, panaudojo kokybiškas trinkeles, o ieškovė byloje neįrodė ginčo trinkelių defekto fakto, nes vien tik pavienių dėmių ant grindinyje esančių ginčo trinkelių paviršiaus buvimas šio fakto nepatvirtina (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovės į bylą pateiktas UAB „Betono mozaika“ jau vėliau patvirtintas (2016 m. birželio 1 d.) dokumentas „Minimalūs betoninių gaminių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“, kuriame pateikiami grindinio trinkelių klojimo raštai, parodo ne šių gaminių vizualias savybes (grožį), o skirti užtikrinti didesnį jų atsparumą skilimui ( t. 4, b. l. 39 – 41).
  33. Atsižvelgdama į šios nutarties 43 pastraipoje padarytas išvadas, teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina kitų apeliacinių skundų argumentų, jų tarpe ir užsakovės pasirinkto teisių gynimo būdo pagal CK 6.665 straipsnio nuostatas tinkamo taikymo, kaip neturinčių teisinės reikšmės procesiniam sprendimui.
  34. Dėl nurodytų aplinkybių visumos teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ištyrė reikšmingas faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialinės teisės normas, ir padarė procesinės teisės normų taikymo klaidų, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose. Todėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
  35. Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos priklausomai nuo visos bylos baigties, o ne nuo atskiro procesinio veiksmo byloje rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-686/2016; kt.).
  36. Šis procesinis sprendimas byloje rodo, kad atsakovės ir trečiojo asmens apeliaciniai skundai tenkinami, o ieškovės ieškinys atmetamas. Trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ byloje dalyvavo be savarankiškų reikalavimų atsakovės UAB „Minvalda“ pusėje ir pagal CPK 47 straipsnio 2 dalies nuostatas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, priteistinos atsakovės ir trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės.
  37. Nustatyta, kad atsakovė UAB „Minvalda“ nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme už advokato teisines paslaugas sumokėjo 1 210 Eur (t. 4 b. l. 50 - 53). Šios iš ieškovės atsakovei priteistinos teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus bei neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.10, 8.19 punktai). Trečiasis asmuo UAB „Betono mozaika“ į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą sumokėjo 1 500 Eur sumą kaip avansą teismo ekspertizės išlaidoms padengti ir 2017 m. birželio 2 d. nutartimi ekspertui D. K. apmokėta 1 500 Eur už atliktą teismo ekspertizę byloje (t. 3, b. l. 88). Antstolei R. M. už 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarties dėl įrodymų užtikrinimo vykdymo UAB „Betono mozaika“ sumokėjo 456 Eur (t. 4, b. l. 13-17). Kauno technologijos universitetui už ginčo trinkelių tyrimus UAB „Betono mozaika“ sumokėjo 1 628,66 Eur (t. 4, b. l. 45 – 49). Teisėjų kolegija šio procesinio sprendimo išvadas dėl ginčo trinkelių kokybės, jų atitikimo Standarte apibrėžtiems kokybės reikalavimams grindė tiek teismo ekspertizės akto, tiek KTU tyrimų centro bandymų protokolų išvadomis, todėl trečiajam asmeniui atlygintinos šiems įrodymams gauti turėtos išlaidos, kurios buvo būtinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punktai). Atsakovė UAB „Minvalda“, paduodama apeliacinį skundą, sumokėjo 461 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 157), o trečiasis asmuo UAB „ Betono mozaika“ – 614 Eur žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 140). Tenkinus apeliacinius skundus, atsakovei ir trečiajam asmeniui priteistinas jų sumokėtas žyminis mokestis - kiekvienam po 461 Eur, iš bylą pralaimėjusios šalies – ieškovės (CPK 80 straipsnio 4 dalis ir 1 dalies 1punktas). Sudėjus aukščiau paminėtas išlaidas, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 671,00 Eur (1 210 + 461 = 1 671) bylinėjimosi išlaidų, o trečiajam asmeniui – 4 045,66 Eur (461 + 1 500 + 456 + 1 628,66 = 4 045,66) bylinėjimosi išlaidų.
  38. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, valstybė patyrė 20,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, o apeliacinės instancijos teisme – 18,75 Eur išlaidų, todėl 39,30 Eur šių išlaidų suma (20,55 + 18,75 = 39,30) priteistina iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  39. Trečiajam asmeniui UAB „Betono mozaika“ pateikus apeliacinį skundą el. ryšių priemonėmis, grąžintina 153 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. sausio 5 d. mokėjimo nurodymu, permoka (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

15Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

16Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės I. B. ieškinį atmesti.

17Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. ( - ) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Minvalda“, j. a. k. 300015884, 1 671,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

18Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. ( - ) trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Betono mozaika“, j. a. k. 141524826, 4 045,66 Eur (keturis tūkstančius keturiasdešimt penkis eurus ir 66 ct) bylinėjimosi išlaidų.

19Priteisti iš ieškovės I. B., a. k. ( - ) valstybei 39,30 Eur (trisdešimt devynis eurus 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimų, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

20Grąžinti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Betono mozaika“, j. a. k. 141524826, 153 Eur (vieno šimto penkiasdešimt trijų eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. sausio 5 d., permoką.

21Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai