Byla B2-2330-254/2013
Dėl atsakovės BUAB „INGERO“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administratoriaus ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens, 2013 m. liepos 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius

1Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kreditoriaus A. I. skundą dėl atsakovės BUAB „INGERO“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB Įmonių bankroto administratoriaus ir teisinių paslaugų biuro įgalioto asmens, 2013 m. liepos 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuotas asmuo Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, ir

Nustatė

2pareiškėjas atsakovės kreditorius A. I. (toliau pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės BUAB „INGERO“ (toliau atsakovės) 2013 m. liepos 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą (b. l. 17–20), kuriuo nutarta nepritarti pasiūlymui įpareigoti atsakovės bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant pripažinti negaliojančiomis atsakovės ir Nordea Bank Finland PLC (toliau Bankas) 2008 m. balandžio 7 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. ( - ) su visais pakeitimais ir papildymais (toliau Kredito sutartis) nuostatas (specialiosios dalies 3.3 punktą ir bendrosios dalis 5.2.1, 5.2.2, 10.3.6 bei 14.1.2 punktus ir kt.), pagrindais, kurie išdėstyti BUAB „Garliavos kasyba“ 2013 m. gegužės 23 d. prašyme (b. l. 48–52) „Dėl BUAB „INGERO“ kreditorių susirinkimo sušaukimo“. Skunde nurodoma, kad Bankas, balsuodamas pakartotiniame kreditorių susirinkime, sukėlė interesų konfliktą, kuris apibrėžiamas kaip siekis tik sau palankaus darbotvarkėje numatyto klausimo dėl bankroto administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Kredito sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis išsprendimo, kas taip pat pažeidė kitų kreditorių interesus. Susidarė situacija, kai Bankas pats sprendė klausimą, ar inicijuoti bylą prieš save. Be to, skundžiamas nutarimas buvo priimtas Bankui piktnaudžiaujant ir nesąžiningai naudojantis savo kaip didžiausio atsakovės kreditoriaus padėtimi – skundžiamas nutarimas ignoruoja kitų kreditorių interesus ir bankroto procesą kreipia tik Bankui palankia linkme. Banko piktnaudžiavimas savo kaip didžiausio kreditoriaus padėtimi atsakovės bankroto byloje yra konstatuotas nemažoje dalyje teismų procesinių sprendimų, t. y. pareiškėjas nurodo tris aplinkybes, kurios pagrindžia šį jo argumentą: bandymą nutraukti atsakovės vykdomą jungtinę veiklą; atsakovės likvidavimo klausimo inicijavimą; bei atsakovės administratoriaus ataskaitų ginčijimą. Bankas taip pat užkirto kelią administratoriui ginčyti Kredito sutarties nuostatas, o skundžiamas nutarimas užkirto kelią nustatyti aplinkybes, susijusias su paties Banko, kaip atsakovės kreditoriaus, statusu.

3Atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepimu (b. l. 30–34) prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.

4Suinteresuotas asmuo atsiliepimu (b. l. 37–46) prašo skundą atmesti šiais argumentais:

51. Dėl interesų konflikto nebuvimo. Įmonių bankroto įstatymas (toliau ĮBĮ) neriboja Banko, kaip atsakovės kreditoriaus, teisės dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime, nepriklausomai nuo to, koks klausimas yra sprendžiamas. Bankas negali būti vertinamas kaip veikęs interesų konflikte, nes jis tiesiog įgyvendino ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisę. Banko pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo ir balsavimo kreditorių susirinkime taip pat nenumato ir Lietuvos teismų praktika. Administratorius jokių veiksmų dėl Banko dalyvavimo pakartotiniame kreditorių susirinkime nesiėmė, kas tik patvirtina, jog pats administratorius Banko dalyvavimo ir balsavimo pakartotiniame kreditorių susirinkime nelaikė neteisėtu ar netinkamu bei nematė pagrindo Banko nušalinimui, kaip 2013 m. gegužės 23 d. prašymu (b. l. 48–52) reikalavo BUAB „Garliavos kasyba“ ir 2013 m. birželio 26 d. pareiškimu R. K.. Laikantis skunde nurodomos pozicijos, kad interesų konfliktas turi būti konstatuojamas tuomet, kai siekiama tik sau palankaus tam tikro klausimo išsprendimo, reikėtų konstatuoti, kad bankroto procese kreditoriai visuomet veikia esant interesų konfliktui, nes santykyje su kitais bankrutuojančios bendrovės kreditoriais visų kreditorių interesai yra priešingi – kiekvienas kreditorius siekia būtent savo finansinio reikalavimo patenkinimo kuo didesne apimtimi, dėl ko visi nutarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, kas būtų nelogiška ir prieštarautų bankroto proceso esmei.

62. Dėl Banko piktnaudžiavimo savo padėtimi. Įvertinant pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių finansinių reikalavimų sumos procentinę išraišką matyti, kad „prieš“ skundžiamo sprendimo priėmimą balsavo ne tik Bankas, bet ir daugiau kreditorių, ir nors pakartotinio kreditorių susirinkimo protokole nėra įvardinti konkretūs kreditoriai, balsavę „už“ ir „prieš“, tai nesunku apskaičiuoti – „prieš“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo net trys iš penkių pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, o būtent – Bankas, VĮ Turto bankas ir VSDFV Kauno skyrius (78,51 % + 0,19 % + 0,15 % = 78,85 %), o „už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo tik pareiškėjas ir R. K. (12,98 % + 8,17 % = 21,15 %). Be to, pats administratorius per ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą ir jau seniai pasibaigusį 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, bet ir per visą atsakovės bankroto procesą, kuris vyksta jau daugiau nei 3 metus, nesikreipė į teismą dėl Kredito sutarties nuginčijimo ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis. Vadinasi, pats administratorius nelaikė Kredito sutarties pažeidžiančia atsakovės ar jos kreditorių interesus, dėl ko nebuvo pagrindo Kredito sutartį ginčyti. Klausimą dėl administratoriaus įpareigojimo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Kredito sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis iškėlė buvęs atsakovės kreditorius BUAB „Garliavos kasyba“ savo 2013 m. birželio 10 d. prašyme dėl kreditorių susirinkimo sušaukimo, kurį vėliau 2013 m. birželio 18 d. pareiškimu palaikė reikalavimo teisę iš BUAB „Garliavos kasybos“ perėmęs R. K.. Tačiau, kaip matyti iš BUAB „Garliavos kasyba“ prašymo (b. l. 48–42), juo yra keliamas iš esmės tapatūs klausimas, kurie ne kartą buvo patikrinti teismų išnagrinėtose/nagrinėjamose bylose. Bankas nesutiko su pasiūlymu įpareigoti atsakovės administratorių ginčyti Kredito sutarties nuostatas ne siekdamas išvengti Kredito sutarties nuostatų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo (kadangi tai buvo atlikta net keletą kartų anksčiau ir visus kartus Banko finansinis reikalavimas, kylantis iš Kredito sutarties, buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu), bet siekdamas išvengti pakartotinio, neperspektyvaus ginčo inicijavimo, kuris, be kita ko, pareikalautų papildomų atsakovės piniginių lėšų investavimo ir sąlygotų bankroto proceso tolesnį vilkinimą. Be to, ne Bankas, o pats pareiškėjas, ignoruodamas kitų atsakovės kreditorių interesus, sistemingai inicijuoja teisminius procesus, būtent ką atlieka ir šio nepagrįsto skundo pagalba (pirmojo kreditorių susirinkimo metu, įvykusio 2011-02-10, kreditoriai priėmė nutarimą siūlyti teismui taikyti atsakovei likvidavimo procedūras. Pareiškėjas šį nutarimą apskundė atskiruoju skundu. Bylai pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, šis įsiteisėjusia 2011-06-16 nutartimi c. b. Nr. 2-1780/2011 minėtą kreditorių susirinkimo sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu bei paliko jį galioti; trečiojo kreditorių susirinkimo metu, įvykusio 2011-11-09, kreditoriai priėmė nutarimus (i) nepratęsti termino likviduoti įmonę dėl bankroto bei (ii) nesudaryti taikos sutarties, kuriuos Pareiškėjas vėlgi apskundė, o bylai pasiekus Lietuvos apeliacinį teismą, šis įsiteisėjusia 2013-02-07 nutartimi c. b. Nr. 2-377/2013 pripažino kreditorių susirinkimo nutarimus teisėtais ir paliko galioti; ketvirtojo kreditorių susirinkimo metu, įvykusio 2012-04-20, kreditoriai priėmė nutarimą parduoti atsakovės turtą ir patvirtinti turto pardavimo tvarką. Pareiškėjas šį nutarimą taip pat apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas įsitesėjusia 2012-09-17 nutartimi c. b. B2-1964-485/2012 kreditorių susirinkimo nutarimus dėl Bendrovės turto pardavimo, paliko galioti).

73. Šį klausimą inicijavo BUAB „Garliavos kasyba“, kurios teises ir pareigas vėliau perėmė R. K., ir kuris 2013 m. birželio 18 d. pareiškime išreikė savo palaikymą nurodytam klausimui bei pateikė siūlomus nutarimo projektus, tačiau nei BUAB „Garliavos kasyba“ pareiškimo metu, nei 2013 m. birželio 18 d. kreditorių susirinkimo metu R. K. dar neturėjo atsakovės kreditoriaus teisių ir atitinkamai negalėjo reikšti jokių prašymų ar reikalavimų bankroto administratoriui atsakovės bankroto byloje, o taip pat dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime (ĮBĮ 21 straipsnis).

8Skundas atmetamas.

9Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2171-485/2010 (dabartinis Nr. B2-1228-254/2013) atsakovei iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras, šiuo metu administratoriaus įgaliotas asmuo Kęstutis Stankus. Nutartis nebuvo apskųsta, todėl, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 13 dalimi, įsiteisėjo ir pareiškėja bankrutuojančios įmonės statusą įgijo 2010 m. gegužės 21 d. Šiuo metu 2013 m. balandžio 10 d. nutartis, kuria atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto apskųsta kasacine tvarka.

102013 m. liepos 15 d. įvyko pakartotinis atsakovės kreditorių susirinkimas (b. l. 17–20), kurio nutarimą, nepritarti pasiūlymui įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant pripažinti negaliojančiomis Kredito sutarties nuostatas, šioje byloje prašoma panaikinti (ĮBĮ 21 straipsnis).

11Ginčo nutarimu buvo svarstomas klausimas dėl įpareigojimo bankroto administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant pripažinti negaliojančiomis atsakovės ir Banko 2008 m. balandžio 7 d. sudarytos Kredito sutarties Nr. ( - ) (toliau – Kredito sutartis) specialiosios dalies 3.3 punktą („jog bankas teiks finansavimą, jei atsakovė bankui pateiks preliminariąsias statomų statinių nuomos sutartis“) ir bendrosios dalies 5.2.1, 5.2.2 (šiomis nuostatomis nustatytos palūkanos), 10.3.6 (šia nuostata Bankui suteikiama teisė už pažeidimus nutraukti sutartį) bei 14.1.2 (šia nuostata už įsipareigojimų grąžinti kreditą ir išvestinius reikalavimus nevykdymą atsakoma Bankui be kaltės) ir kitas nuostatas. Bankas ir atsakovė sudarė šią Kredito sutartį, kuri buvo papildyta 2008 m. balandžio 15 d., 2008 m. gegužės 13 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. Susitarimais, dėl 3 700 000 eurų dydžio kredito suteikimo kredito gavėjui (atsakovei) tam, kad pastarasis galutinai atsiskaitytų už žemės sklypą, esantį ( - ) g. 10, Kaune, pastatytų sandėlį, esantį ( - ) g. 10, Kaune, bei rekonstruotų minėtame žemės sklype esančias stalių dirbtuves. 2008 m. balandžio 15 d. tarp Banko ir pareiškėjo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. ( - ), kuri buvo papildyta 2008 m. gegužės 13 d. ir 2008 m. lapkričio 4 d. Susitarimais, kuria buvo užtikrintas kredito gavėjo įsipareigojimų tinkamas įvykdymas pagal Kredito sutartį. Bankas 2010 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 3803 informavo pareiškėją apie tai, kad atsakovė nevykdo savo prievolių pagal Kredito sutartį bei kad Kredito sutartis nuo 2010 m. balandžio 8 d. nutraukta. Be to, Bankas pareikalavo pareiškėjo iki 2010 m. balandžio 20 d. sumokėti visą atsakovės įsiskolinimą pagal Kredito sutartį. Tačiau Banko reikalavimų nei pareiškėjas, nei atsakovė neįvykdė (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-765/2013 duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)). Banko iniciatyva minėta 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartimi atsakovės bankroto byloje buvo patvirtintas Banko 11 393 671,77 Lt dydžio finansinis reikalavimas.

12Šio klausimo įtraukimą į kreditorių susirinkimo darbotvarkę 2013 m. gegužės 23 d. prašymu (b. l. 48–52) „Dėl BUAB „INGERO“ kreditorių susirinkimo sušaukimo“ inicijavo BUAB „Garliavos kasyba“, kurios teises ir pareigas vėliau perėmė R. K.. R. K. 2013 m. birželio 18 d. pareiškimu išreikė savo palaikymą BUAB „Garliavos kasyba“ inicijuotam klausimui ir pateikė siūlomus nutarimo projektus (b. l. 53). Kaip matyti iš BUAB „Garliavos kasyba“ prašymo (b. l. 48–52), juo yra keliami iš esmės tapatūs klausimai (Bankas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus, neteisėtai sustabdė finansavimą pagal Kredito sutartį, o tai lėmė visą eilę neigiamų pasekmių atsakovės atžvilgiu (įskaitant bankroto bylos iškėlimą)), kurie ne kartą buvo patikrinti žemiau nurodytose teismų išnagrinėtose/nagrinėjamose bylose, kurių duomenis teismas naudoja šioje nutartyje, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalimi. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-632-560/2011, iškeltoje pagal Banko ieškinį pareiškėjui kaip atsakovės laiduotojui, pareiškėjas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė jį, kaip laiduotoją, atleisti nuo atsakomybės tuo pagrindu, kad Bankas tariamai laikytinas prievolę pažeidusiu kreditoriumi, tačiau pareiškėjo priešieškinis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu buvo atmestas, o Banko reikalavimas patenkintas visa apimtimi. Tuo pačiu pagrindu (t. y. teigdamas, kad Bankas laikytinas prievolę pažeidusiu kreditoriumi), pareiškėjas ginčijo Kauno apygardos teismo patvirtintą banko kreditorinį reikalavimą atsakovės bankroto byloje, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2011 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-349/2011 patvirtino Banko reikalavimo pagrįstumą ir teisėtumą, bei atmetė argumentus, analogiškus R. K. pateiktiems argumentams. Pareiškėjas padavė prašymą dėl proceso atsakovės bankroto byloje atnaujinimo toje bylos dalyje, kurioje buvo patenkintas Banko kreditorinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, dėl ko pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12/2012 atmetė ir paliko Kauno apygardos teismo sprendimą nepakeistą. Teigdamas, kad Bankas laikytinas prievolę pažeidusiu kreditoriumi, pareiškėjas atsakovės vardu iniciavo netiesioginio ieškinio bylą dėl nuostolių, prašydamas priteisti atsakovei iš Banko atsakovės tariamai patirtus nuostolius. Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-684-230/2012 netiesioginis ieškinys buvo atmestas, pareiškėjui jį apskundus, Lietuvos apeliacinis teismas skundą atmetė ir 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-270-454/2013, iškelta pagal BUAB „Garliavos kasyba“ atsakovės vardu pareikštą netiesioginį ieškinį Bankui dėl tarp atsakovės ir Banko sudarytų hipotekos sutarčių, užtikrinančių atsakovės įsipareigojimų pagal su Banku sudarytas kredito sutartis, būtent iš kurių kyla Banko teisėtas ir pagrįstas finansinis reikalavimas į atsakovę, tinkamą įvykdymą, modifikavimo (šiuo metu byla sustabdyta dėl atliekamos ekspertizės). BUAB „Garliavos kasyba“ 2013 n. gegužės 20 d. pateikė teismui prašymą dėl Banko išbraukimo iš kreditorių sąrašo atsakovės bankroto byloje, tačiau Kauno apygardos teismas 2013 n. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti šį prašymą kaip nenagrinėtiną teisme, o R. K. (BUAB „Garliavos kasyba“ teisių perėmėjui) pateikus atskirąjį skundą, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1939/2013 nutraukė apeliacinį procesą. Taigi, aplinkybės, susijusios su Banko finansinio reikalavimo, kylančio iš Kredito sutarties, pagrįstumu ir teisėtumu buvo ne kartą patikrintos.

13Pareiškėjo teigimu, Bankas užkirto kelią administratoriui ginčyti Kredito sutarties nuostatas, su kuo teismas visiškai nesutinka. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas tiesiogiai įtvirtina bankroto administratoriaus pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų gavimo dienos pareikšti ieškinius teisme dėl bankrutuojančios bendrovės sandorių, priešingų bendrovės veiklos tikslams ir/ ar galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Šią įstatyminę pareigą Bendrovės bankroto administratorius turi nepriklausomai nuo kreditorių prašymo ginčyti tam tikras bankrutuojančios bendrovės sudarytas sutartis. Tačiau ne tik per ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje 8 punkte įtvirtintą ir jau seniai pasibaigusį 6 mėnesių ieškinio senaties terminą, bet ir per visą Bendrovės bankroto procesą, kuris vyksta jau daugiau nei 3 metus, bankroto administratorius nesikreipė į teismą dėl Kredito sutarties nuginčijimo ar jos sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, kas tik patvirtina, jog pats Bendrovės bankroto administratorius nelaikė Kredito sutarties pažeidžiančia Bendrovės ar jos kreditorių interesus, dėl ko nebuvo pagrindo Kredito sutartį ginčyti.

14Pareiškėjas Banko piktnaudžiavimą savo teisėmis grindžia aplinkybe, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas išimtinai Banko balsų dauguma. Susirikime dalyvavo penki atsakovės kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma sudaro 98,31 % visų atsakovės kreditorių finansinių reikalavimų, t. y. Bankas, valstybės įmonė Turto bankas, VSDFV Kauno skyrius, pareiškėjas ir R. K.. Visi kreditoriai savo nuomonę išreiškė raštu (b. l. 21). Kreditoriai balsų dauguma, t. y. 78,85 % visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių finansinių reikalavimų sumos, nutarė nepritarti pasiūlymui įpareigoti administratorių kreiptis į teismą su ieškiniu, prašant pripažinti negaliojančiomis Kredito sutarties nuostatas. „Prieš“ administratoriaus įpareigojimą kreiptis į teismą su ieškiniu balsavo Bankas (78,51 %), valstybės įmonė Turto bankas (0,19 %) ir VSDFV Kauno skyrius (0,15 %), o „už“ skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo tik pareiškėjas (12,98 %) ir R. K. (8,17 %). Akivaizdu, kad už skundžiamo nutarimo priėmimą balsavo netgi trys iš penkių pakartotiniame kreditorių susirinkime dalyvavusių kreditorių, kurie taip po gi nematė pagrindo administratoriaus įpareigoti kreiptis į teismą dėl Kredito sutarties nuostatų ginčijimo. Kita vertus, ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtu kreditorių susirinkimo nutarimu yra laikomas toks nutarimas, už kurį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, t. y. ĮBĮ teisėtu nutarimo priėmimą sieja ne su kreditorių, o su jų turimų balsų dauguma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pažymima, kad bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti tuomet, kai jie yra priimami balsų dauguma, nepriklausomai nuo to, ar tokią balsų daugumą turi tik vienas kreditorius: „vien ta aplinkybė, kad dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių nutarimo tvarkos nesilaikymo, priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų absoliučia dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumą“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012).

15Be to, apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimą skundžia ir tuo argumentu, kad Bankas neturėjo teisės balsuoti svarstant klausimą dėl sandorio nuostatų nuginčijimo, nes tai yra didžiausias atsakovės kreditorius, atsižvelgdamas tik į savo interesus, nulemia kiekvieno balsavimo rezultatus ir daro lemiamą įtaką priimamiems nutarimams, tokiu būdu užkerta kelią neteisėto sandorio nuginčijimui. Teismas atmeta šį apelianto argumentą, nes vien aplinkybė, kad ginčijamas nutarimas priimtas didžiausio kreditoriaus, turinčio daugumą kreditorių balsų, nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, ar, kad Bankas elgėsi nesąžiningai. Kaip teisingai nurodė Bankas, visi kreditoriai turi vienodas teises, taip pat ir dalyvauti kreditorių susirinkime, ir neturėjo pagrindo nusišalinti svarstant prašymo, nes būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Minėtas kreditorius turi suinteresuotumą dėl iškelto klausimo, todėl turėjo teisę dalyvauti jo svarstyme ir išdėstyti savo nuomonę. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog minėtas kreditorius balsuodamas kreditorių susirinkimuose užkerta kelią neteisėto sandorio nuginčijimui, nes pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6. 66 straipsnio 1 dalis). Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui, kreditorius savo pažeistas teises turi teisę ginti ir kitais įstatyme numatytais būdais (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1566/2011). Kaip matyti iš aukščiau paminėtų bylų, atsakovės kreditoriai, o būtent – BUAB „Garliavos kasyba“ ir pareiškėjas, tokiomis savo teisėmis aktyviai naudojasi.

16Dėl kitų pareiškėjo ar suinteresuoto asmens argumentų (pvz.: dėl Banko piktnaudžiavimo siejimo su Banko veiksmais, atliktais iki pakartotinio kreditorių susirinkimo, ar dėl BUAB „Garliavos kasyba“ ir R. K. teisės inicijuoti ginčo klausimą, dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkime) teismas plačiau nepasisako, kaip neturinčių įtakos šio ginčo išsprendimo rezultatui.

17Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą dėl 2013 m. liepos 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmeta.

18Bankas prašo priteisti jam iš pareiškėjo 5 508,65 Lt (4 552,6 Lt + 956,05 Lt PVM) bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatomis bei bylos medžiaga, suinteresuotam asmeniui priteistina 1 500 Lt suma už atsiliepimo į skundą surašymą, įvertinus, jog klausimo nagrinėjimas buvo išskirtas į atskirą bylą, buvo sprendžiama dėl taikytinos teisės, teismų praktikos, – taigi teisininko dalyvavimas buvo būtinas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 93, 98 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-634/2012), ir neįžvelgus pagrindų maksimalios 3 000 Lt sumos už atsiliepimo surašymą priteisimui (CK 1.5 straipsnis).

19Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Įmonių bankroto įstatymo 24, 25 straipsniais,

Nutarė

20pareiškėjo A. I. skundą dėl 2013 m. liepos 15 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo atmesti.

21Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui (juridinio asmens kodas 112025592) iš pareiškėjo A. I. (asmens kodas ( - ) 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

22Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo teisėja Dalė Burdulienė, rašytinio proceso tvarka... 2. pareiškėjas atsakovės kreditorius A. I. (toliau pareiškėjas) kreipėsi į... 3. Atsakovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, atsiliepimu (b. l. 30–34)... 4. Suinteresuotas asmuo atsiliepimu (b. l. 37–46) prašo skundą atmesti šiais... 5. 1. Dėl interesų konflikto nebuvimo. Įmonių bankroto įstatymas (toliau... 6. 2. Dėl Banko piktnaudžiavimo savo padėtimi. Įvertinant pakartotiniame... 7. 3. Šį klausimą inicijavo BUAB „Garliavos kasyba“, kurios teises ir... 8. Skundas atmetamas.... 9. Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.... 10. 2013 m. liepos 15 d. įvyko pakartotinis atsakovės kreditorių susirinkimas... 11. Ginčo nutarimu buvo svarstomas klausimas dėl įpareigojimo bankroto... 12. Šio klausimo įtraukimą į kreditorių susirinkimo darbotvarkę 2013 m.... 13. Pareiškėjo teigimu, Bankas užkirto kelią administratoriui ginčyti Kredito... 14. Pareiškėjas Banko piktnaudžiavimą savo teisėmis grindžia aplinkybe, jog... 15. Be to, apeliantas kreditorių susirinkimo nutarimą skundžia ir tuo argumentu,... 16. Dėl kitų pareiškėjo ar suinteresuoto asmens argumentų (pvz.: dėl Banko... 17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pareiškėjo skundą dėl 2013 m.... 18. Bankas prašo priteisti jam iš pareiškėjo 5 508,65 Lt (4 552,6 Lt + 956,05... 19. Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,... 20. pareiškėjo A. I. skundą dėl 2013 m. liepos 15 d. pakartotinio kreditorių... 21. Priteisti suinteresuotam asmeniui Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriui... 22. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali...