Byla I-750-422/2016
Dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo

1Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,

2sekretoriaujant Deivydui Aidukui,

3nedalyvaujant pareiškėjai J.K. ir atsakovo Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

4rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J.K. skundą atsakovui Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Nustatė

5Pareiškėja J.K. prašė priteisti jai iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d.

6Pareiškėja skunde (b.l.3-4) nurodė, jog nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki šiol dirba karjeros valstybės tarnautoja Marijampolės apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Pažymėjo, jog nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. buvo sumažintas darbo užmokestis, sumažinus nustatytus priedų už suteiktas kvalifikacines klases ir pareiginių algų koeficientų dydžius. Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismą su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo skirtumo priteisimo.

7Atsakovas pašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 11-14) nurodė, kad, mokėdamas pareiškėjai darbo užmokestį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, todėl atsakovo veiksmuose nebuvo neteisėtų veiksmų ar kaltės.

8Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

9Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja ir atsakovo Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas, apie posėdį jiems pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

10Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

11Nagrinėjamoje byloje pareiškėja – Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos karjeros valstybės tarnautoja kreipėsi į teismą, reikalaudama priteisti iš atsakovo dalį darbo užmokesčio, kuris jai laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. rugsėjo 30 d. buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieštaraujančiu Konstitucijai, pagrindu.

12Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu ėjo karjeros valstybės tarnautojos pareigas (b.l. 5-9).

13Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: 1) pareiginė alga; 2) priedai; 3) priemokos; 4) apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategoriją ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato šis įstatymas (1 priedas). Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2009-08-01, buvo numatyti atitinkami priedai už kvalifikacines klases.

14Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymą, kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedą ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009-08-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartą, sumažinant 11 ir aukštesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami. 2009-07-17 Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymu Nr. XI-363 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas, nuo 2009-08-01 sumažinant priedų už suteiktas kvalifikacines klases dydžius.

15Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiškėjai nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2013 m. spalio 1 d. buvo neišmokėta dalis darbo užmokesčio. Ginčo šalys nesutaria tik dėl klausimo, kokia tvarka ir kokia apimtimi turi būti kompensuojami dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirti praradimai.

16Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

17Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 15 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016). Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiamas pareiškėjos J.K. reikalavimas, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjos teisinė padėtis ar jos teikiami argumentai šioje byloje nėra išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

18Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016 m. vasario 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, apibendrinusi Konstitucinio Teismo jurisprudenciją dėl asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, konstatavo, kad: 1) įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą; 2) kompensavimo mechanizmas turi būti nustatytas per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui); 3) asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; 4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015 m. gegužės 1 d. – neprieštarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu.

19Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, kartu numatė konkretų šio prieštaravimo pasekmių šalinimo būdą– įpareigojimą įstatymų leidėjui nustatyti mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį (Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, 2014-04-16 sprendimas, 2015-11-19 nutarimas).

20Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas. Iš šio įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad Grąžinimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas).

21Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui Grąžinimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėja dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjos patirtus praradimus. Pareiškėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti jos reikalavimo priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. .

22Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja

Nutarė

23Pareiškėjos J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

24Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,... 2. sekretoriaujant Deivydui Aidukui,... 3. nedalyvaujant pareiškėjai J.K. ir atsakovo Marijampolės apskrities... 4. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal... 5. Pareiškėja J.K. prašė priteisti jai iš atsakovo neišmokėtą darbo... 6. Pareiškėja skunde (b.l.3-4) nurodė, jog nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki... 7. Atsakovas pašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime... 8. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 9. Į teismo posėdį neatvyko pareiškėja ir atsakovo Marijampolės apskrities... 10. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.... 11. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja – Marijampolės apskrities valstybinės... 12. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, jog pareiškėja ginčo laikotarpiu... 13. Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnyje... 14. Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1... 15. Byloje nėra ginčo, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 1 d. nutarimu... 16. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje... 17. Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo... 18. Išplėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija... 19. Konstitucinis Teismas, pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo... 20. Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos... 21. Darytina išvada, kad Konstituciniam Teismui 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir... 22. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88... 23. Pareiškėjos J.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.... 24. Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...