Byla 2S-157-275/2016

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kauno apygardos teismui, šio teismo teisėjui J. K., Kaišiadorių rajono apylinkės teismui, šio teismo teisėjai J. K., Vilniaus apygardos teismui, šio teismo teisėjams V. K., V. Z. ir A. R., Vilniaus miesto apylinkės teismui, šio teismo teisėjoms K. L., E. Z., J. G.-L. ir R. B. dėl žalos atlyginimo

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. 2015 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 1) pripažinti, kad atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuva taip vadinamos „teismų“ institucijos ir taip vadinami „teisėjai“ J. K. ir J. K. organizuotai šališkai ir priklausomai instancine tvarka nepatikrinę panaudojo suklastotus faktus ir aplinkybes mano atžvilgiu baudžiamoje byloje Nr.l-5-840/2013 nagrinėjimo metu, kad pažeisti mano nekaltumo prezumpciją ir kitas teises, tame, o kitos taip vadinamų „teismų“ institucijos ir taip vadinami „teisėjai“ V. K., V. Z., A. R., K. L., E. Z., J. G.-L., R. B. civilinėse bylose Nr.2-5763-590/2012, Nr.2-26996-863/2014, Nr.2-25467-545/2015 ir kitose vilkino šio ieškinio priėmimą ir išnagrinėjimą iš esmės priklausomai nuo baudžiamos bylos Nr.l-5-840/2013 eigos, iš anksto įtakodami man nepalankų procesinį sprendimą ir dengė instancine tvarka vieni kitų veiksmus, dėl ko atsakovas taip vadinama teritorija Lietuva privalo man atlyginti žalą, 2) priteisti man iš atsakovo taip vadinamos teritorijos Lietuva 1150 000 litų arba 333063 eurų padarytai ir patirtai žalai atlyginti.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Teismas nustatė, kad reikalavimas suformuluotas ydingai, sąmoningai vartojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardinant „taip vadinamas teismas“, „taip vadinama Lietuva“, „taip vadinami teisėjai“ „taip vadinamas prokuroras“). Ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, išvadinant Lietuvos institucijų pareigūnus „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai“ ir pan. Teismas konstatavo, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą, ir sprendė, jog dėl to nėra tikslinga sąmoningai piktnaudžiaujančiam savo teisėmis asmeniui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo instituto ir tokio turinio ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Atskiruoju skundu ieškovas A. B. prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti iš esmės kitos apygardos kitam teismui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

  1. Pažeistas CPK 292 straipsnis.
  2. Pažeistas CPK 21 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnis ir Konstitucijos 109 straipsnis, nes nutartį priėmė šališkas teismas – nutartį priėmė teisėja teismo, kuris ieškinyje nurodytas atsakovu.
  3. Pažeistas CPK 137 straipsnio 3 dalis, nes teisėja, atsisakydama priimti ieškinį, nenurodė ieškovui, į kurią instituciją jam kreiptis.

9IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Atskirasis skundas atmestinas.

11Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tiktai tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 str. 1 d. 1 p.). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

12Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai apylinkės teismo išvadai, kadangi, kaip matyti iš ieškinio turinio, jo reikalavimas suformuluotas ydingai, sąmoningai vartojant įžeidžiamo pobūdžio išsireiškimus atsakovais nurodytų asmenų atžvilgiu (juos įvardinant „taip vadinamas teismas“, „taip vadinama Lietuva“, „taip vadinami teisėjai“ „taip vadinamas prokuroras“), ieškinio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, išvadinant Lietuvos institucijų pareigūnus „kriminaliniai nusikaltėliai ir recidyvistai“ ir pan. Tokio turinio ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, kurių laikosi sąžiningas asmuo, nepiktnaudžiaujantis savo teise į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

13Apeliantas ieškinyje atsakovais įvardino Vilniaus apygardos teismą, Vilniaus miesto apylinkės teismą bei šio teismo teisėją, tačiau ši aplinkybė per se nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiamą nutartį priėmė šališkas teismas ir (ar) buvo pažeistos atskirajame skunde nurodytos esminės tarptautinės ir nacionalinės teisės nuostatos. Remiantis informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), apeliantas analogišku argumentu procesiniuose dokumentuose (prašymuose, atskiruosiuose, apeliaciniuose skunduose) remiasi ne pirmą kartą. Apeliantui jau ne kartą buvo išaiškinta, kad, remiantis CK 6.272 straipsniu, visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie tik veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas turi būti traukiamas atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-119/2012, 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-298/2014). Antra, teisėjų nušalinimo sprendimo tvarka yra nustatyta CPK 68 - 69 straipsniuose. Šia tvarka apeliantas gali pasinaudoti, tačiau įstatymas reikalauja, jog nušalinimo pareiškimas būtų motyvuotas ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams, tik esant vienam iš CPK 64 - 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų (CPK 68 str. 2 d., 4 d.).

14Apylinkės teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, nenurodė, į kurią instituciją jam kreiptis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinės teisės pažeidimo nepadarė, nes iš esmės ieškiniai dėl žalos yra žynibingi teismams, tačiau tik įstatymo reikalavimus atitinkantys ieškiniai, o nagrinėjamoje byloje ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo tokių reikalavimų, kaip jau anksčiau minėta, neatitinka.

15Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas apelianto skundžiamos 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutarties patvirtintą kopiją 2015 m. rugpjūčio 25 d. išsiuntė ieškovui jo ieškinyje nurodytu adresu, todėl CPK 292 straipsnio pažeidimas nebuvo padarytas.

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, neturi įgalinimų spręsti dėl bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui. Pagal CPK 34 straipsnio 3 dalies nuostatą, klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Todėl apelianto prašymas perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti kitos apygardos teismui nenagrinėjamas.

17Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

18Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

19Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai