Byla e2-5455-223/2015
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pagal ieškovo bankrutavusio Žemės ūkio kooperatyvo „Evertos maistas“ ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui Uždarai akcinei bendrovei „Vijana“

1Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,

2sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui K. P.,

4atsakovo atstovei advokato padėjėjai S. Š.,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pagal ieškovo bankrutavusio Žemės ūkio kooperatyvo „Evertos maistas“ ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui Uždarai akcinei bendrovei „Vijana“ ir

Nustatė

6Ieškovo atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai, prašo pripažinti atsakovo E. K. ieškovui BŽŪK „Evertos maistas“ 2014 m. vasario 1 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EK 01-014 ir 2014 m. kovo 20 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. EK 04-014 negaliojančiomis; pripažinti negaliojančiais BŽŪK „Evertos maistas“ ir E. K. atliktus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus; priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 12 265,41 EUR įsiskolinimo.

7Nurodo, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais, papildomai nurodo, kad atsakovas buvo ieškovo valdybos narys ir artimas kooperatyvo vadovės V.O. L. giminaitis, todėl konsultacijas galėjo teikti kaip valdybos narys ir tai nereiškia, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė teisiniai paslaugų (konsultacijų) teikimo santykiai. Nėra duomenų, kokias konkrečiai konsultacijas ieškovui teikė atsakovas, kokia forma tai buvo atliekama, kodėl toks paslaugų įkainis ir pan. Nebuvo sudaryta rašytinė paslaugų teikimo sutartis, nėra duomenų apie paslaugų teikimo trukmę ir apimtį, nėra ataskaitų apie atliktas konsultacijas. Visa tai kelia daug abejonių ar tokios konsultacijų paslaugos buvo iš tiesų teikiamos , todėl yra pagrindas laikyti tai tariamu sandoriu. Tariamas sandoris yra niekinis sandoris ir negalioja nuo sudarymo momento. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti esant sunkiai ieškovo finansinei padėčiai, jam esant nemokiu. Tokiais mokėjimais vienam iš kreditorių- UAB „Vijana“ buvo suteiktas pranašumas prieš kitus kreditorius, todėl tai laikytina kreditorių teisių pažeidimu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad realiai vykdė sandorį. Vien liudytojo paaiškinimai negali būti laikomi pakankamu įrodymu, nes jų nepatvirtina rašytiniai bylos įrodymai.

8Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Palaiko atsakovo atsiliepime ir kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, kuriuose išsamiai išsakė savo poziciją dėl atsakovo atžvilgiu pareikštų ieškininių reikalavimų. Papildomai nurodė, kad atsakovas nuo 2005 metų vykdo individualią veiklą, teikdamas konsultacines paslaugas dėl produkcijos ir veiklos organizavimo. Tarp atsakovo ir jo klientų susiklostė praktika, kad konsultacijos yra teikiamos žodžiu. 2012 metais ieškovo vadovybė kreipėsi dėl konsultacijų suteikimo, buvo susitarta sumokėti už faktiškai suteiktas konsultacijas pagal atsakovo pateiktas PVM sąskaitas-faktūras. UAB „Vijana“ tiekė ieškovui maisto priedus ir buvo svarbiausia ieškovo tiekėja. Ieškovui neapmokant sąskaitų, UAB „Vijana“ ėmė grasinti jog nutrauks tiekimą, atsakovas, suprasdamas sutartinių santykių svarbą. Apsiėmė sumokėti UAB „Vijana“ ir atlikti įskaitymus. Atsakovas realiai suteikė ieškovui konsultacines paslaugas, todėl laikyti sandorį tariamu nėra pagrindo.

9Trečiojo asmens UAB „Vijana“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuotas. Gautas atsiliepimas ( b.l. 28-32 tomas 2), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo konsultacinėmis paslaugomis naudojosi ir pati UAB „Vijana“, o konsultacijos buvo teikiamos žodžiu tiesiogiai bendraujant su atsakovu arba kalbant su juo telefonu. 2013 metų kovo mėnesį UAB „Vijana“ informavo ieškovą, kad dėl susidariusio įsiskolinimo, nutraukia maisto priedų tiekimą. 2014 metų pradžioje UAB „Vijana“ informavo ieškovą, kad kreipsis dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Netrukus ieškovas informavo, kad skolą jam padengs atsakovas. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nėra visų sąlygų actio Pauliana ieškinio taikymui, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

10Ieškinys tenkintinas pilnai.

11Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2014-07-30 nutartimi ( b.l. 8-10 tomas 1) ŽŪK „Evertos maistas“ buvo iškelta bankroto byla, jos administratoriumi paskiriant UAB „Inovestus“. Iš 2013-06-28 PVM sąskaitos-faktūros EVR 03305 ( b.l. 11 tomas 1) matyti, kad E. K. už ieškovo jam suteiktas patalpų nuomos paslaugas turėjo mokėti 8470 Lt. Iš 2013-12-31 PVM sąskaitos –faktūros EVR 03337 ( b.l. 12 tomas 1) matyti, kad E. K. už ieškovo jam suteiktas patalpų nuomos paslaugas turėjo mokėti 42 350 Lt. Iš atsakovo E. K. 2014-12-08 elektroninio laiško ( b.l. 13 tomas 1) matyti, jog jis informavo ieškovo atstovą, kad nėra skolingas ŽŪK „Evertos maistas“, nes už sąskaitas EVR 03278, EVR 03305 yra apmokėta orderiu BLB 4909665, o už sąskaitą EVR 03337 padarytas sudengimas ,t.y. 2014-02-01 sudengta 10 648 Lt sumai išrašyta sąskaita už konsultacijas 2014-02-20 UAB „Vijana“ orderis 9104 Lt, 2014-03-19 sudengta grynais orderis BLB4909696, 2014-03-20 9680 Lt sumai išrašyta sąskaita už konsultacijas, 2014-03-31 12 707,74 LT UAB „Vijana“ orderis. Iš 2014-02-01 PVM sąskaitos-faktūros EK 01-014 ( b.l. 14 tomas 1) matyti, kad atsakovas E. K. už suteiktas ŽŪK „Evertos maistas“ konsultacijas pateikė sąskaitą 10 648 LT sumai. Iš 2014-03-20 PVM sąskaitos-faktūros EK 04-014 ( b.l. 15 tomas 1) matyti, kad atsakovas E. K. už suteiktas ŽŪK „Evertos maistas“ konsultacijas pateikė sąskaitą 9680 LT sumai. Iš 2005-05-10 Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr.21-37-963 ( b.l. 69 tomas 1) matyti, kad E. K. vykdo individualią veiklą: finansinis tarpininkavimas, nekilnojamas turtas, nuoma, kita verslo, konsultacinė veikla. Iš 2009-02-13 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties ( b.l. 71-72 tomas 1) matyti, kad tarp ŽŪK „Evertos maistas“ ir E. K. buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią ŽŪK „Evertos maistas“ E. K. išnuomojo patalpas su įranga , nustatant 5000 Lt ( plius PVM) nuomos mokestį už mėnesį. Iš 2014-03-19 Pinigų priėmimo kvito serija BLB Nr.4909696 ( b.l. 73 tomas 1) matyti, kad E. K. už nuomą įmokėjo 210,26 Lt. IŠ PVM sąskaitų –faktūrų ( b.l. 112-148 tomas 1) matyti, kad 2012-2013 metų laikotarpiu UAB „Vijana“ ŽŪK „Evertos maistas“ tiekė įvairius maisto priedus. Iš 2015-09-28 pažymos ( b.l. 149-150 tomas 1) matyti, kad per 2012 metus UAB „Vijana“ pateikė ŽŪK „Evertos maistas“ maisto priedų 20 152,42 Lt sumai, o 2013 metais- 24 752,44 Lt sumai.

12Šioje byloje ieškovas savo ieškininius reikalavimus dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais grindžia dviem sandorių negaliojimo pagrindais, t.y. nurodo, kad 2014-02-01 ir 2014-03-20 atsakovo sąskaitos už suteiktas konsultacijas( toliau Sandoris Nr.1) yra negaliojantis , nes yra tariamas sandoris, o taip pat Sandoris Nr.1 ir atsakovo atliktas sudengimas 20 328 Lt ir 22 022 Lt sumai su mokėtinomis sumomis už patalpų nuomą pagal 2013-12-31 sąskaitą Nr. EVR 03337 42 350 Lt sumai( toliau Sandoris Nr.2) yra pripažintini negaliojančiais CK 6.66 str. (actio Pauliana) pagrindu.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio Pauliana instituto taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str. ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu.

14CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Kaip matyti iš bylos medžiagos ginčijamų sandorių Nr. 1 ir Nr.2 sudarymo metu atsakovas buvo skolingas ieškovui už patalpų nuomą 14 718,49 EUR ( 50 820 Lt). Šią aplinkybę patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai: 2009-02-13 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, 2013-06-28 PVM sąskaita-faktūra EVR 03305 , 2013-12-31 PVM sąskaita –faktūra EVR 03337 . Iš 2014-02-01 PVM sąskaitos-faktūros EK 01-014 ir iš 2014-03-20 PVM sąskaitos-faktūros EK 04-014 matyti, kad atsakovas E. K. suteikė konsultacinių paslaugų ieškovui 5887,40 EUR ( 20 328 Lt ). sumai. Nurodytų aplinkybių neginčija ir atsakovas E. K., todėl tai laikytina visiškai įrodyta ( CPK 178-179 str., 187 str.). Ieškovo pradelsti įsiskolinimai 2014 metų vasario 1 dienai viso sudarė 135 921,98 EUR (469 311,44 Lt)( b.l. 32-33 tomas1 ), o bendra ieškovo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma jau sudarė 243 076 EUR ( 839 292,82 LT ) ( b.l. 34-36 tomas 1) . Taigi, iš to seka išvada, kad ieškovo finansinė padėtis nepilnų metų laikotarpyje žymiai pablogėjo. Ieškovas teigia, kad dėl ginčo sandorių sudarymo buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, nes minėtais sandoriais buvo suteikta pirmenybė atsakovui prieš kitus ieškovo kreditorius ir tuo pačiu ženkliai sumažėjo kitų ieškovo kreditorių galimybės išsiieškoti skolą. Iš esmės sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditorių teisės ieškovo byloje ginčijamais Sandoriu Nr.1 ir Sandoriu Nr.2 suteikiant pirmenybę atsakovui , reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tačiau, nežiūrint to, šis kasacinio teismo nutartyse suformuluotas aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2013). Svarbu, kad sandoris nepažeistų kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti sudaryti tokį sandorį (įsigyti tą patį turtą, įskaityti savo reikalavimus ir pan.) tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčijami Sandoris Nr.1 ir Sandoris Nr.2 sudaryti suėjus visai eilei ieškovo skolinių įsipareigojimų, t.y. ieškovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 135 921,98 EUR .Taigi ŽŪK „ Evertos maistas“ būdamas nemokus Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 d. prasme, suteikė pirmenybę vienam kreditoriui, taip sumažindamas savo galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, todėl atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas iki ne teismo tvarka vykdomų įmonės bankroto procedūrų pradžios pažeidė kreditorių teisių ir gali būti pripažintas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu. Šioje byloje priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas įvyko tuo metu, kai ŽŪK „Evertos maistas“ ir atsakovui E. K. (kaip kooperatyvo valdybos nariui) buvo žinoma apie didelės apimties skolinių prievolių neįvykdymą. Tokioje situacijoje, teisiškai reikšmingas reikalavimas keliamas ŽŪK „Evertos maistas“ kaip verslo subjektui veikti ypač apdairiai, kad nebūtų pažeisti protingo asmens elgesio standartai, t. y. susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais vienų kreditorių teisės būtų įgyvendinamos nepaisant kitų į tokią pačią situaciją patekusių kreditorių teisių. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad ŽŪK „Evertos maistas“ veikimas vieno kreditoriaus - E. K. naudai nebuvo suderinamas su verslo subjekto protingo elgesio standartais, kai sąžiningai siekiama naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka.

15Atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 str. pagrindu, turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 str. taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Asmens sąžiningumas teisėje vertinamas pagal asmens informatyvumą apie tam tikrus faktus. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti“ suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2013). Vertinant atsakovo nesąžiningumą, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad jis žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015). Kaip matyti iš bylos duomenų tretysis asmuo UAB „ Vijana“ buvo pakankamai gerai informuota apie ŽŪK „Evertos maistas“ sunkią finansinę padėtį, nes savo atsiliepime pripažino faktą, kad bendrovė 2013 metų kovo mėnesį kreipėsi į atsakovą, informuodama, kad nutraukia maisto priedų tiekimą ieškovui, o ieškovas ją informavo , kad visos skolos padengti negali, todėl UAB „Vijana“ atsisakė atnaujinti tiekimą iki kol bus padengtas visas įsiskolinimas. Atsakovas E. K. kaip ( - ) valdybos narys, taip pat buvo informuotas apie sunkią finansinę kooperatyvo padėtį. Tokiu būdu, pripažintina, kad šalys sudarydamos ginčijamus sandorius buvo nesąžiningos, t.y. atsakovas ir tretysis asmuo skubėjo priimti bet kokį atsiskaitymą, nors būdami verslininkais galėjo ir turėjo suprasti, jog ŽŪK „Evertos maistas“ turi atsiskaitymo su kitais kreditoriais sunkumų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad tarpusavio skolų užskaitymas būtų įprastinė šalių skolų padengimo praktika, todėl atsakovas, elgdamasis protingai ir apdairiai (sąžiningai), turėjo pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo turi kitų kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo veiksmai atitiko kasacinio teismo praktikoje suformuotus kontrahento sąžiningumo apibrėžties standartus – prieinamomis priemonėmis pasidomėti dėl ŽŪK „Evertos maistas“ mokumo būsenos (įsipareigojimų kreditoriams) sudarant ginčijamą sandorį, – ir tokio kvalifikuoto versle veikiančio subjekto neapdairumo pakanka, kad atsakovo neveikimas būtų pripažįstamas kaip jo nesąžiningumas. Pažymėtina, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandorio, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, todėl pripažintino negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, teisiniam vertinimui nėra svarbu, kad vadovaujantis CK 6.131 str. 1 d. įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitymas kaip sandoris, pažeidžiantis kreditoriaus teises ir pripažintinas negaliojančiu CK 6.66 str. pagrindu, yra draudžiamas vadovaujantis CK 6.134 str. 1 d. 7 p., o tai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, taigi ir sąžiningai, turėtų pareikšti prieštaravimus atlikti įskaitymą būtent dėl kreditorių teisių pažeidimo ir įskaitymo draudimo šiuo pagrindu.

16CK 6.66 str. normų pagrindu yra įtvirtinta galimybė kreditoriui nuginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Byloje nėra jokių duomenų ir tokių duomenų nenurodė atsakovas, kad ginčijami Sandoris Nr.1 ir Sandoris Nr.2 privalėjo būti sudaryti , t.y. nėra duomenų, kad šalys turėjo pareigą sudaryti minėtus sandorius, kurios negalėjo išvengti.

17Taigi, nurodytų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad yra visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos actio Pauliana taikymui, todėl Sandoris Nr.1 ir Sandoris Nr.2 pripažintini negaliojančiais.

18Kas liečia ieškinyje nurodytus argumentus dėl ginčijamo Sandorio Nr.1 pripažinimo tariamuoju sandoriu, tai iš tiesų sutarčių sudarymo srityje pasitaiko atvejų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių nenorėdamos atskleisti savo tikrųjų ketinimų, šalys sudaro sutartis, kuriose jų valia įtvirtinama tik fiktyviai arba kuriomis dengiami kitokius teisinius padarinius nustatantys susitarimai. Lietuvos teisėje skiriami tariamieji sandoriai (kartais vadinami fiktyviais) ir apsimestiniai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių padarinių – CK 1.86 str.). Fiktyvumas yra laikomas tokių sandorių negaliojimo pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių . Taigi, tariamojo sandorio šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino, o sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju).

19Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, būtina nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, būtina aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.).Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011). Taigi, kaip jau minėta, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė pripažinti negaliojančias atsakovo E. K. 2014-02-01 ir 2014-03-20 sąskaitas už konsultacijas įmonės uždarymo klausimu (Sandoris Nr.1). Rašytinės sutarties dėl konsultacijų teikimo tarp ieškovo ir atsakovo sudaryta nebuvo.

20CK 6.716 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi, šalys, sudarydamos ginčijamą paslaugų teikimo sutartį, turėjo siekti sukurti vienai kita tam tikras teises ir pareigas.

21Kaip matyti iš bylos medžiagos, paslaugų sutartinių santykių faktą tarp ieškovo ir atsakovo patvirtina tik atsakovo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Šiuose dokumentuose yra nurodyta tik, jog suteiktos konsultacijos įmonės uždarymo klausimu, jų kiekis valandomis, įkainis ir bendra suma. Nėra jokių duomenų nei kokiu laikotarpiu, nei kuo konkrečiai pasireiškė konsultacijų teikimas. Teikdamas paslaugas. Paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus ( CK 6.718 str. 1 d.) Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais ir t.t. (CK 6.719 str. 1 d.). Tokių duomenų nėra. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. P., dirbęs ( - ), nurodė , kad darbo pas ieškovą metu jam teko bendrauti su atsakovu E. K., kuris teikdavo konsultacijas gaminamos produkcijos technologiniais klausimais ir maisto priedų klausimais. Tokiu būdu, liudytojo paaiškinimai nepatvirtina, kad atsakovas teikė konsultacijas įmonės uždarymo klausimu, kaip nurodyta ginčijamose sąskaitose. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, šalių paaiškinimus, liudytojo paaiškinimus, labiau tikėtina išvada, kad atsakovas E. K., būdamas kooperatyvo valdybos nariu, galėjo dalyvauti ir dalyvavo kooperatyvo veikloje, tame tarpe ir savo patarimais (konsultacijomis), tačiau ši veikla nebuvo susijusi su paslaugų (konsultacijų) sutartiniais teisiniais santykiais. CK 6.722 str. nustatyta, kad jei paslaugų sutartis nenustato ko kita, paslaugų teikėjas privalo kliento reikalavimu pranešinėti jam visą informaciją apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą, kliento reikalavimu nedelsdamas pateikti klientui ataskaitą. Tokių faktų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, kad atsakovo sąskaitose nurodytų konsultacijų pobūdis- įmonės uždarymo klausimais- leidžia teigti, kad tokio pobūdžio konsultacijos, jei jos buvo realiai suteiktos, vis dėlto greičiausiai turėjo būti įformintos rašytiniais dokumentais (projektais), paskaičiavimais ir pan. Tuo labiau, kad atsakovas, iš jo pateiktų dokumentų, konsultavimo paslaugas teikia nuo 2005 metų, taigi yra pakankamai patyręs verslo srityje asmuo, o ieškovas yra juridinis asmuo, kuris taip pat privalo veikti apdairiai ir rūpestingai visais įmonės veiklos klausimais.

22Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo principu, duoda pagrindą išvadai, jog šalys tik siekė sudaryti vaizdą, kad yra sudaryta sutartis, tam, kad būtų sukurtas fiktyvus pagrindas atsakovui gauti lėšas, todėl realiai nė viena iš šalių jokių teisių ir pareigų pagal neįgijo. Nors įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, tačiau tokiu atveju, kai nė viena šalis jokių teisių ir pareigų pagal sandorį neįgyja, o išorinė sandorio forma panaudojama tik tam, kad viena šalis iš kitos gautų lėšas, nėra pagrindo konstatuoti, kad sandoris buvo įvykdytas. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas jokių paslaugų ieškovui neteikė, Sandoris Nr.1 buvo sudarytas dėl akių, todėl išmokėjimas pinigų už nesuteiktas paslaugas, kurias nei teikti, nei jų teikimo reikalauti ir nebuvo ketinama, negali būti pripažįstamas sandorio įvykdymu. Taigi dėl nurodytų aplinkybių, konstatuotina, kad yra pagrindas ginčijamą sandorį pripažinti tariamuoju (CK 1.86 str.).

23CK 1.80 str. 2 d. yra numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką ji yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo padarinių. Sandorio pripažinimas negaliojančiu bei negaliojančio sandorio padarinių taikymas yra vienas iš pažeistų civilinių teisių gynimo būdų. Taigi, įprastas ir pagrindinis sandorio negaliojimo padarinys – restitucija. Restitucija taikoma pagal CK šeštosios knygos normas, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. CK 6.145, 6.147 str. nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos, kurių esmė – užtikrinti sąžiningą ir pagrįstą šalių interesų pusiausvyrą. Kasacinis teismas, savo nutartyse detalizuodamas restitucijos taikymo taisykles, yra pažymėjęs, kad, taikant restituciją konkrečiu atveju, turi būti įvertinta įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) . Taigi, restitucija, kaip sandorio negaliojimo padarinys, yra taikoma tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių, jos tikslas – šalių grąžinimas į status quo. Restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkurta dėl neteisėto sandorio pažeista šalių turtinės padėties pusiausvyra. Byloje nenustatyta aplinkybių dėl kurių restitucija negalėtų būti taikoma, todėl pripažinus Sandorį Nr.1 ir Sandorį Nr.2 negaliojančiais, taikytina restitucija ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 12 265,41 EUR.

24Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai( CPK 88 str., 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., b. l. 63-65 tomas 1) . Duomenų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra.

25Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str. teismas

Nutarė

26Ieškinį tenkinti pilnai.

27Pripažinti atsakovo E. K., a.k. ( - ) ŽŪK „Evertos maistas“, kodas 147922947, 2014 m. vasario 1 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr.EK 01-014 ir 2014 m. kovo 20 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr.EK 04-014 negaliojančiomis; pripažinti negaliojančiais ŽŪK „Evertos maistas“, kodas 147922947, ir atsakovo E. K., a.k. ( - ) atliktus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus; priteisti iš atsakovo E. K., a.k. ( - ) ieškovo BŽŪK „Evertos maistas“, kodas 147922947, naudai 12 265,41 EUR ( dvylika tūkstančių du šimtus šešiasdešimt penkis eurus 41 euroct).

28Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. ( - ) 368 EUR žyminio mokesčio ir 5,84 EUR išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. ( - ), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

29Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Birutė Mėlinauskienė,... 2. sekretoriaujant Vitalijai Kliukienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui K. P.,... 4. atsakovo atstovei advokato padėjėjai S. Š.,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl sandorių... 6. Ieškovo atstovas ieškininius reikalavimus palaiko pilnai, prašo pripažinti... 7. Nurodo, kad ieškinį palaiko jame nurodytais motyvais ir argumentais,... 8. Atsakovo atstovė su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Palaiko... 9. Trečiojo asmens UAB „Vijana“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo... 10. Ieškinys tenkintinas pilnai.... 11. Iš byloje esančių ir ištirtų įrodymų nustatyta, kad Panevėžio... 12. Šioje byloje ieškovas savo ieškininius reikalavimus dėl ginčo sandorių... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskirtos būtinosios actio... 14. CK 6.66 str. 1 d. nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai... 15. Atlygintinį sandorį ginčijant CK 6.66 str. pagrindu, turi būti nustatomas... 16. CK 6.66 str. normų pagrindu yra įtvirtinta galimybė kreditoriui nuginčyti... 17. Taigi, nurodytų argumentų pagrindu, darytina išvada, kad yra visos CK 6.66... 18. Kas liečia ieškinyje nurodytus argumentus dėl ginčijamo Sandorio Nr.1... 19. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo... 20. CK 6.716 str. 1 d. nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų... 21. Kaip matyti iš bylos medžiagos, paslaugų sutartinių santykių faktą tarp... 22. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, vadovaujantis įrodymų tikėtinumo... 23. CK 1.80 str. 2 d. yra numatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis... 24. Ieškinį tenkinus iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybės... 25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 270 str. teismas... 26. Ieškinį tenkinti pilnai.... 27. Pripažinti atsakovo E. K., a.k. ( - ) ŽŪK „Evertos maistas“, kodas... 28. Priteisti iš atsakovo E. K., a.k. ( - ) 368 EUR žyminio mokesčio ir 5,84 EUR... 29. Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti...