Byla 2A-620-236/2016
Dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Kazio Kailiūno (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Autodersva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3540-614/2015 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „AUTOMOBILIS“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Autodersva“ dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė BUAB „AUTOMOBILIS“ kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovę BAUB „Autodersva“ grąžinti ieškovei priklausantį turtą: 1) keltuvą, 300 kg, modelis RAV 421.S, serija 0062, pagamintą 2003 m.; 2) keltuvą KPN 337 W-WK-WR, 3200 kg, serija 02902, pagamintą 2003 m.; 3) keltuvą KPN 306, serija 08387, pagamintą 2002 m.; 4) ratų suvedimo įrangą (stendą), modelis RAV TD 1700; 5) vieną darbastalį.
  2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2011-04-13 pasirašė pasaugos sutartį Nr.04/13, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei neatlygintinai saugoti 2 kolonų keltuvą DHD 3500 kg GABLIFT, serija 0062; darbastalį; hidraulinį keltuvą 2 kolonų su el. privedimu 3200 kg, serija 02902; keltuvą 3000 kg, serija 08387; kompiuterinę programą – atnaujinimas ratų suvedimo stendas, modelis RAV TD 1700 (toliau - turtas).
  3. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-29 nutartimi nutarė iškelti UAB „Autodersva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“.
  4. Ieškovė pažymėjo, kad 2012-06-14 ji ir UAB „Arnoldo automobiliai“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.12/06/14, pagal kurią UAB „Arnoldo automobiliai“ perėmė teisę į minėtą turtą. 2012-06-14 UAB „Arnoldo automobiliai“ kreipėsi į atsakovės bankroto administratorių, prašydama grąžinti perduotą saugoti turtą, tačiau gavo atsakymą, jog nei atsakovės turtas, nei dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2012-07-27 nutartimi nutarė iškelti UAB „AUTOMOBILIS“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „UBC“.
  6. Ieškovė nurodė, kad 2014-10-28 atsakovės BUAB „Autodersva“ bankroto administratorius perėmė iš Gamtos tyrimo centro turtą, kurio dalis priklausė ieškovei.
  7. Ieškovė pažymėjo, kad ji ir UAB „Arnoldo automobiliai“ 2014-11-12 abipusiu susitarimu Nr.14/11/12 prie 2012-06-14 reikalavimų perleidimo sutarties Nr.12/06/14 nuo 2014-11-12 nutraukė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.12/06/14. Ieškovė 2014-11-12 išsiuntė atsakovei reikalavimą dėl turto grąžinimo iki 2014-11-19, tačiau atsakovė 2014-11-13 rašte pareikalavo ieškovės pateikti turto nuosavybės dokumentus. Ieškovė BUAB „AUTOMOBILIS“ 2014-11-13 raštu tokį atsakovės reikalavimą laikė pertekliniu ir prieštaraujančius įstatymui, kadangi atsakovė neturi teisės reikalauti, kad davėjas (ar kitas asmuo, kuriam turi būti grąžintas turtas) įrodytų, kad jis yra saugomo daikto savininkas arba turi kitokią teisę į daiktą (CK 6.832 str. 3 d.).
  8. Į ieškovės BUAB „AUTOMOBILIS“ 2014-11-13 raštą, atsakovės bankroto administratorius 2014-11-27 rašte nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-4325-567/2014 vienas iš paskutiniųjų faktiškai UAB „Autodersva“ valdžiusių asmenų pateikė procesinius dokumentus, kuriuose buvo nurodytas UAB „Autodersva“ priklausantis turtas, procesiniuose dokumentuose ieškovės reikalaujamas grąžinti turtas nurodytas kaip UAB „Autodersva“ turtas. Ieškovė pažymėjo, kad BUAB „Autodersva“ administratorius nurodė procesinį dokumentą - 2011-10-06 Gamtos tyrimo centro prašymą Nr. SR1099 UAB „Autodersva“, kuriame nurodyta, koks turtas yra saugomas Gamtos tyrimo centro patalpose, esančiose Mokslininkų g. 18, Vilniuje.
  9. Ieškovė BUAB „AUTOMOBILIS“ 2014-11-28 kreipėsi į BUAB „Autodersva“ buvusį vadovą A. A. T., prašydama paaiškinti susiklosčiusią situaciją remiantis 2014-11-27 rašte pateiktu bankroto administratoriaus atsakymu. UAB „Autodersva“ buvęs vadovas 2014-12-03 raštu nurodė, kad turtas buvo saugomas UAB „Autodersva“ vardu, nes tuo metu buvo UAB „Autodersva“ žinioje, įmonė juo disponavo, saugojo. Nei Gamtos tyrimo centrui, nei kitiems asmenims apie tai, kad turtas priklauso ne UAB „Autodersva“ žinoma nebuvo. Dėl to posėdžio metu buvo nurodyta, kad turtas priklauso UAB „Autodersva“, tačiau nuosavybės teisė į dalį perimto turto, kuris nurodytas 2011-04-13 pasaugos sutartyje, priklauso UAB „AUTOMOBILIS“.
  10. Ieškovė nurodė, kad 2014-11-28 kreipėsi į UAB „AUTOMOBILIS“ akcininką R. S. apie jam žinomą informaciją dėl turto ir jis 2014-12-31 atsakymu patvirtino faktą, kad 2011-04-13 pasaugos sutartyje nurodytas turtas buvo saugomas Gamtos tyrimo centro patalpose ir priklauso ieškovei.
  11. Ieškovės teigimu, tarp šalių susiklostė prievoliniai pasaugos teisiniai santykiai.
  12. Ieškovės BUAB „AUTOMOBILIS“ atstovė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad buvęs įmonės vadovas R. S. liudydamas parodė, kad turtą ieškovė įsigijo išsimokėtinai. Finansinio lizingo sutartys, 2015-09-03 antstolio R. Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina apie ieškovės įsigytus keltuvus. Įrodymų dėl darbastalio ir ratų suvedimo įrangos įsigijimo nepavyko gauti, tačiau liudytojai parodė, kad ieškovė juos įsigijo, galimai mokėjo grynais pinigais. Be to, banko raštas dėl lizingo patvirtino, kad klientas visiškai įvykdė įsipareigojimus ir turtas buvo perduotas jo nuosavybėn. Banko išrašų saugojimo terminai pasibaigę, yra tik SEB banko sąskaitos išrašas, taip pat galėjo būti apmokama per kitus bankus. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad minėtas turtas nuosavybės teise priklausė jai.
  1. Atsakovė BUAB „Autodersva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
  1. Atsakovės teigimu, ieškovė nepagrindė ieškinio reikalavimų, nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų nuosavybės teisę į prašomą grąžinti turtą. Ieškovė reikalavimą grindžia pasaugos sutartimi, tačiau jokių kitų dokumentų, kurie patvirtintų turto įsigijimą nepateikė. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad turto įsigijimo dokumentų pateikti negali, kadangi jie yra Gamtos tyrimo centro užplombuotose patalpose,
  1. Atsakovė BUAB „Autodersva“ pažymėjo, kad ieškovė nebuvo sudariusi nuomos sutarties su Gamtos tyrimo centru, nuomos sutartį buvo sudariusi tik atsakovė.
  1. Atsakovė nurodė, kad jos bankroto administratorius perėmė iš Gamtos tyrimo centro visus esančius dokumentus, kurie buvo saugomi minėtose patalpose pagal sudarytą nuomos sutartį, tačiau tarp perduotų dokumentų nebuvo nė vieno ieškovės dokumento. Tai patvirtina 2012-12- 10 pasirašytas perdavimo – priėmimo aktas.
  1. Atsakovės BUAB „Autodersva“ teigimu, ginčo turtas priklauso jai ir tai patvirtina faktinės aplinkybės ir buvusių UAB „Autodersva“ vadovų paaiškinimai.
  1. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuria jai buvo iškelta bankroto byla, įmonės valdymo organai buvo įpareigoti perduoti turimą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, tačiau nutarties dalis dėl turto ir dokumentų perdavimo bankroto administratoriui nebuvo tinkamai įvykdyta. Siekdamas perimti visą įmonės turtą ir dokumentus, BUAB „Autodersva“ bankroto administratorius ne kartą kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti buvusius valdymo organus turtą ir dokumentus perduoti administratoriui bei skirti baudas. Iš paskutinių įmonės valdymo organų teikiamų teismui paaiškinimų bei atsiliepimų dėl turto neperdavimo atsakovės bankroto administratoriui tapo žinoma, jog dalis įmonei priklausančio turto ir dokumentų yra Gamtos tyrimo centro patalpose. Tarp BUAB „Autodersva“ buvusių vadovų ir Gamtos tyrimų centro buvo kilęs ginčas dėl įmonei priklausančio turto ir dokumentų negrąžinimo. Buvę įmonės vadovai nekartą yra kreipęsi į Gamtos tyrimų centrą su prašymu leisti pasiimti įmones dokumentus ir turtą, esančius Gamtos tyrimo centro patalpose. Dar iki iškeliant bankroto bylą atsakovei, Gamtos tyrimo centras UAB „Autodersva“ vadovui, šiam siekiant pasiimti įmonės dokumentus, yra įteikęs prašymą, kuriame nurodyta, jog saugomas turtas yra patalpose ir prašo pateikti nuosavybės teisę pagrindžiančius dokumentus. Gamtos tyrimo centro pateiktame prašyme, kuriame nurodytas saugomo turto sąrašas, yra nurodomas ir ieškovės prašomas grąžinti turtas. Pažymėjo, jog tiek įmonės vadovas A. A. T., tiek akcininkas R. S., teismams nagrinėjant ginčus dėl dokumentų ir turto neperdavimo, teismui rašytiniuose paaiškinimuose bei atsiliepimuose, ne kartą yra nurodę, jog Gamtos tyrimo centro prašyme nurodytas turtas ir dokumentai priklauso atsakovei UAB „Autodersva“, šį turtą Gamtos tyrimų centras yra piktavališkai užvaldęs. Be to, teismo posėdžio metu vienas iš paskutiniųjų UAB „Autodersva“ faktiškai valdžiusių asmenų pateikė procesinius dokumentus, kuriuose buvo nurodytas UAB „Autodersva“ nuosavybės teise priklausantis turtas ir ieškovės ieškinyje reikalaujamas turtas nurodytas kaip atsakovės UAB „Autodersva“ nuosavybė, taip pat teismas pripažino, kad šis turtas priklauso šiai įmonei.
  1. Atsakovė pažymėjo, kad BUAB „Autodersva“ trečiojo kreditorių susirinkimo metu BUAB „AUTOMOBILIS“ ir A. B., kuris yra ir UAB „Troleita“ ir UAB „Arnoldo automobiliai“ direktorius, patvirtino, jog turtas priklauso atsakovei, ir pateikė pastabas dėl tokio turto pardavimo kainos ir tvarkos. Tiek UAB „Autodersva“, tiek UAB „AUTOMOBILIS“, tiek UAB „Arnoldo Automobiliai“ yra tarpusavyje susiję asmenys per savo akcininkus: R. S. yra buvęs UAB „AUTOMOBILIS“ akcininkas, kuriam priklausė daugiau nei 70 % įmonės akcijų. Atsižvelgiant į tai, kad minimi asmenys susiję su ieškove, galimas šių asmenų nesąžiningas susitarimas.
  1. Atsakovės BUAB „Autodersva“ atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovė kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo už ne visų dokumentų ar turto neperdavimą buvusiam vadovui. Patalpų, kuriose buvo turtas, nuomos teisiniai santykiai su ieškove yra nutrūkę ir nėra priežasčių dokumentams būti Gamtos tyrimo centre. Ieškovės nurodomi keltuvai nesutampa su tais keltuvais, kuriuos perėmė atsakovės bankroto administratorius, ir nesutampa su nurodytais lizingo sutartyse. Nėra duomenų, kad atsakovė perėmė tuos pačius keltuvus, pavadinimai ir serijų numeriai nesutampa. Dėl trečio keltuvo, darbastalio, ratų suvedimo įrangos - įrodymų apskritai nėra. Kreditorių susirinkimo medžiaga patvirtina, kad buvęs ieškovės direktorius V. Morkvėnas perdavė visus bendrovės dokumentus ir turtą pagal balansą.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai, įpareigoti BUAB „Autodersva“ bankroto administratorių perduoti ieškovei BUAB „AUTOMOBILIS“ šį turtą: 1) keltuvą, 300 kg, modelis RAV 421.S, serija 0062, pagamintą 2003 m.; 2) keltuvą KPN 337 W-WK-WR, 3200 kg, serija 02902, pagamintą 2003 m.; 3) keltuvą KPN 306, serija 08387, pagamintą 2002 m.; 4) ratų suvedimo įrangą (stendą), modelis RAV TD 1700; 5) vieną darbastalį; išieškoti valstybei 21 Eur iš BUAB „Autodersva“ bankroto administravimui skirtų lėšų; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovės BUAB „Autodersva“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo kontorai“ parduoti ar kitaip disponuoti iš Gamtos tyrimų centro patalpų perimtu turtu: keltuvu, modelis RAV 421.S, serija 0062, pagamintu 2003 m.; keltuvu KPN 337 W-WK-WR, serija 02902, pagamintu 2003 m.; keltuvu KPN 306, serija 08387, pagamintu 2002 m.; ratų suvedimo įranga (stendu), modelis RAV TD 1700 ir darbastaliu (1 vnt.) palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „AUTOMOBILIS“ yra UAB „Autodersva“ steigėja ir vienintelė akcininkė, UAB „Autodersva“ buvo įregistruota 2003-12-03 pagal 2003-11-30 steigėjo sprendimą, UAB „Autodersva“ vadovas nuo 2011-04-12 buvo A. A. T.. Ieškovės ir atsakovės buveinių adresai buvo Mokslininkų g. 18, Vilnius. Ieškovė 1990-2004 m. m. iš VU Ekologijos instituto nuomavosi patalpas, esančias Mokslininkų g. 18, Vilniuje, automobilių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugoms teikti, nuo 2004 m. patalpų nuomos sutartis buvos pasirašyta su dukterine UAB „AUTOMOBILIS“ įmone UAB „Autodersva“. Reorganizavus VU Ekologijos institutą, visas teises ir pareigas pagal 2007-01-02 nuomos sutartį perėmė Gamtos tyrimų centras, kuris nuomininkui UAB „Autodersva“ pažeidus sutartį - nesumokėjus nuomos mokesčio, sutartį 2011-06-10 vienašališkai nutraukė ir nurodė, jog patalpose esantį turtą grąžins tik pateikus nuosavybės dokumentus. Gamtos tyrimo centras su antstolio pagalba aprašė patalpose rastą turtą, akte antstolis nurodė 16 turtinių vienetų, tarp jų – 1) keltuvą, 3500 kg, modelis RAV 421.S, serija 006202, pagamintą 2003 m; 2) keltuvą, KPN 337 W-WK-WR, 3200 KG, serija 02902, pagamintą 2003 m.; 3) keltuvą, KPN 306, 3000 KG, serija 08387, pagamintą 2002 m.; 4) ratų suvedimo įrangą (stendą), modelis RAV TD 1700; 5) darbastalį (13 pozicija sąraše) ir kt.
  3. Vilniaus apygardos teismas 2011-12-29 nutartimi nutarė iškelti UAB „Autodersva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankroto administravimo kontora“. Nutartis įsiteisėjo 2012-02-24.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2012-07-27 nutartimi nutarė iškelti UAB „AUTOMOBILIS“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „UBC“. Nutartis įsiteisėjo 2012-08-07. UAB „AUTOMOBILIS“ administratorius ataskaitoje nurodė, kad teismo nutarčiai įsiteisėjus, BUAB „AUTOMOBILIS“ direktorius V. Morkvėnas 2012-08-21 perdavė bankroto administratoriui bendrovės dokumentus.
  5. Teismas pažymėjo, kad pagal 2012-08-21 UAB „AUTOMOBILIS“ dokumentų perdavimo –priėmimo aktą buvo perduotos „įvairios sutartys“ (5 eilutė) nuo 2005 m., įvairūs dokumentai“ (3 eilutė) – nuo 2012 m., todėl teismas sprendė, kad ginčo turto 2002 m. – 2003 m. pirkimo dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti.
  6. Teismas nustatė, kad UAB „AUTOMOBILIS“ administratoriaus ataskaitoje taip pat nurodyta, kad bendrovė buvo įsteigta 1991-02-15, bendrovės akcininkai buvo R. S., R. D., A. M.. UAB „AUTOMOBILIS“ turėjo 100 proc. akcijų UAB „Autounija“ ir UAB „Autodersva“. Tarp bankrutuojančios bendrovės turimo turto ginčo turtas nebuvo aprašytas. Atsakovė 2014-10-28 perėmė patalpose, esančiose Mokslininkų g. 18, Vilniuje, buvusį turtą iš Gamtos tyrimo centro dalyvaujant antstoliui M. D. ir atlikus dėl to faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr.28-173-2014K.
  7. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atstovė nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-4325-567/2014 dėl dokumentų ir turto perdavimo bankroto administratoriui 2014-10-16 vykusiame teismo posėdyje paskutinio valdžiusio UAB „Autodersva“ ir disponavusio turtu direktoriaus A. A. T. atstovas advokatas I. M. pripažino, jog išvardintas turtas priklauso bendrovei UAB „Autodersva“. Tačiau perklausius garso įrašą girdėti, jog advokatas nurodė, jog dokumentų A. A. T. neturėjo, dokumentacija buvo užrakintose patalpose arba dalis dokumentų galėjo būti sunaikinta, A. A. T. perdavė viską, ką turėjo, bankroto administratoriui. Atsakydamas į klausimą ar visos tos 16 pozicijų turto priklauso UAB „Autodersvai“ advokatas atsakė, jog taip. Tačiau advokatas pažymėjo, jog jis gali nežinoti tam tikrų aplinkybių, kalba iš kliento žodžių.
  1. Teismas nurodė, kad R. S. paaiškino, kad bandė gelbėti UAB „Autodersvą“, UAB „AUTOMOBILIS“ dotavo bendrovę, bet tai nepadėjo. Pagal jo įsakymą iš UAB „Autodersva“ pastato (SEB lizingas areštavo tas patalpas) buvo perneštos dėžės ir sukrautos į tas patalpas, kurios nuomojamos iš Gamtos tyrimo centro, o paskui, kadangi buvo nuomos skola, patalpos buvo užrakintos su visa įranga, su visais dokumentais. Įrangos ten buvo likę ir visa dokumentacija. Jis nurodė, kad derėjosi su centro direktoriumi, A. A. T. kreipėsi į prokuratūrą, bet tai nepadėjo. Dokumentų perdavimas iš Gamtos tyrimo centro UAB „Autodersva“ buvo tik antstolio nufotografuotas. Turtas buvo užrakintas, A. A. T. žinioje neliko dokumentų ar turto, kuriuos jis turėtų perduoti bankroto administratoriui. Į UAB „Autodersva“ bankroto administratoriaus atstovės klausimą - ar visos tos 16 turto pozicijų turto priklauso UAB „Autodersvai“, R. S. atsakė – „Taip, taip“. Tačiau turto priklausymo ar įsigijimo aplinkybės nebuvo komentuojamos.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, šiuos atsakymus vertino kaip nepakankamus atsakovės pozicijai pagrįsti, kadangi, teismo teigimu, šios bylos tyrimo ribos buvo dėl panaikinimo teismo nutartimis skirto įpareigojimo A. A. T. bankroto byloje perduoti turtą ir dokumentus bankroto administratoriui ir teismo 2014-01-13 nutartimi skirtos baudos. Teismas darė išvadą, kad pagal Vilniaus apygardos teismo 2014-12-22 nutartį (LITEKO, garso įrašą) nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas nebuvo UAB „Autodersva“ ar UAB „AUTOMOBILIS“ konkretaus ginčo turto nuosavybės fakto nustatymas. Teismo vertinimu, civilinė byla Nr.2-4325-567/2014 nesukuria prejudicinio fakto CPK 182 str. 2 p. prasme, kadangi dalyvavo ne tie patys asmenys (nedalyvavo UAB „AUTOMOBILIS“) ir byloje buvo kitas įrodinėjimo dalykas.
  1. Teismas pažymėjo, kad byloje pateiktame 2014-01-30 procesiniame dokumente, pateiktame A. A. T. į bylą Nr. B2-323-611/2014, iš esmės buvo nurodoma apie Gamtos tyrimo centro dokumentų užvaldymo aplinkybes, dėl turto nuosavybės aplinkybių aiškinimo šiame šalies dokumente duomenų nepateikta. Teikdamas rašytinius paaiškinimus minimoje byloje R. S. kaip tretysis asmuo teikė atsiliepimą dėl baudos A. A. T. panaikinimo, kuriame nurodė, jog dokumentus ir turtą užvaldė Gamtos tyrimo centras, tačiau nepasisakė dėl turto nuosavybės. Rašytiniai dokumentai patvirtina, jog A. A. T. kreipėsi į prokuratūrą, 2011-09-23 kreipimesi nurodė, kad patalpose yra UAB „AUTOMOBILIS“ turtas.
  1. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-4325-567/2014 liudytoju apklaustas D. Š. parodė, jog jis dirbo VU Ekologijos institute iki 2008 m., paaiškino, kad Gamtos tyrimo centras nuomojo patalpas, vyko automobilių techninis remontas ir aptarnavimas, turto ir dabar yra, nežinojo, ar tai UAB „Autodersva“ turtas, dokumentų tuo metu nebuvo, o turtas laikomas dėl to, kad susisiekus su bankroto administratoriumi jis nurodė kai buvo kreiptasi, kad turtas dar tegu pabūva. Liudytojas taip pat parodė, kad nėra dokumentų ten, kad turtas priklauso UAB „Autodersvai“ (pateiktas garso įrašas neatsidarė, todėl perklausytas LITEKO bylos garso įrašas).
  1. Teismo vertinimu, minėtose bylose R. S. duoti paaiškinimai nėra prieštaringi nagrinėjamoje byloje jo kaip liudytojo duotiems parodymams. Teismo posėdžio metu liudydamas R. S. parodė, jog nuo 1992 m. jis buvo UAB „AUTOMOBILIS“ bendrovės vadovas maždaug iki 2004 m. Nuo 1991 m. UAB „AUTOMOBILIS“ buvo išnuomotos patalpos iš Ekologijos instituto, nupirkta panešiota įranga ir pradėta veikla, UAB „AUTOMOBILIS“ užsiėmė remontu, įranga nuolat buvo atnaujinama ir iki liudytojo vadovavimo pabaigos, visa įranga buvo atnaujinta ir supirkta nauja. 2003 m. pabaigoje buvo įkurta UAB „Autodersva“, kuri užsiiminėjo tik remontu, jai buvo palikta visa UAB „AUTOMOBILIS“ įranga, kuri buvo supirkta lizingu. Kai buvo sukurta UAB „Autodersva“, jai buvo atiduota panaudai technika. Vienas iš didžiausių kreditorių UAB „Autodersva“ buvo UAB „AUTOMOBILIS“, kuris dukterinę bendrovę UAB „Autodersva“ kreditavo. UAB „Autodersva“ iš savo pajamų sugebėjo nupirkti tik du padėvėtus automobilius. Pasaugos sutarčių ir daugiau buvo sudaryta ir dėl kito turto, tik jos nerastos. Už įrangą visiškai buvo sumokėta. Liudytoju apklaustas M. Ž. paliudijo, kad jis dirbo VU Ekologijos institute, po to – Gamtos tyrimo centre, 2003-2010 m. m. buvo VU Ekologijos instituto direktorius, o po to – Gamtos tyrimo centro direktorius iki 2013-02-12. Patalpos buvo išnuomotos, nuomininko pavadinimai keitėsi – buvo ir UAB „AUTOMOBILIS“, ir UAB „Autodersva“, po to jie pradėjo nemokėti, todėl buvo įpareigoti susigrąžinti tuos pinigus, buvo sudaryta komisija, kurios pirmininkas S. M., tam kad perimti patalpas bankrotui esant. Signalizaciją pastatė, įranga ir dokumentai buvo nufotografuoti ir perduoti saugojimui saugos įmonei. Liudytoja T. V. reikšmingų bylai aplinkybių dėl saugomo turto nuosavybės nenurodė, tačiau prieštaravimų jos liudijime ankstesnių liudytojų nurodytoms aplinkybėms teismas nenustatė.
  1. Teismas, įvertinęs byloje patiektus dokumentus ir byloje nustatytas aplinkybes sprendė, kad šalis faktiškai sieja pasaugos teisiniai santykiai su panaudos elementais. Ieškovės ieškinys, grindžiamas 2011-04-13 šalių sudaryta pasaugos sutartimi, atsakovės nėra nuginčytas CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovė nepareiškė reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo. Tuo tarpu ieškovė reikalavo, kad pasaugai atiduotas turtas jai būtų grąžintas.
  1. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė UAB „AUTOMOBILIS“ ir UAB „Sampo banko lizingas“ (SB Lizingas) sudarytas 2002-03-14 ir 2003-08-20 lizingo sutartis Nr.200308F-1452 bei Nr. 2002/03F-239 Nr., pagal kurių specialiąsias dalis nustatyta, kad ieškovė iš pardavėjo UAB „Tua res“ įsigijo prekes: 2002 m. autokeltuvus KPN 306 MIK, du vienetus ir 2003 m. 2 kolonų keltuvą KPN 337 RAVGLIOLI. Serijos lizingo sutartyse nebuvo nurodytos. Mokėjimo grafikai buvo sudaryti dvylikai mėnesių, ieškovė buvo mokėtoja pagal grafikus ir sutartis. Vienos sutarties mokėjimai buvo pratęsti, tačiau elektroniniu laišku ieškovės bankroto administratoriaus gautas sutarties šalies patvirtinimas, jog už turtą sumokėta, turtas atiduotas nuosavybėn. Be to, antstolis R. Vižainiškis 2015-09-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr.128-902 konstatavo, kad patalpose, esančiose Mokslininkų g. 18, Vilniuje, rasta ieškovės ieškinyje nurodyta įranga, turtas buvo aprašytas ir nufotografuotas.
  1. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovė perdavė ginčo turtą dukterinei įmonei – atsakovei UAB „Autodersva“ pasaugos sutarties pagrindu. Teismas ieškovės reikalavimą laikė pagrįstu, įrodytu ir tenkintinu visa apimtimi, kadangi ginčo šalis siejo nuolatiniai neatlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai, kilę iš rašytinės sutarties. Tuo tarpu, atsakovė nenurodė argumentų ar aplinkybių, kokiu kitu pagrindu ginčo turtas galėtų priklausyti atsakovei.
  1. Teismas pažymėjo, kad bendrovė UAB „Autodersva“ buvo įsteigta po ginčo turto įsigijimo. Teismo vertinimu, tam tikri nesutapimai dokumentuose nesudaro pagrindo abejoti, jog šis turtas ieškovės atsakovei buvo perduotas, kadangi sutampa gamybos metai ir serijos numeriai. Liudytojų parodymai patvirtina šias nustatytas aplinkybes, jie nėra prieštaringi minėtoje civilinėje byloje Nr.2-4325-567/2014 teismo 2014-12-22 nutartyje nustatytoms aplinkybėms.
  1. Teismas nurodė, kad teismo 2015-01-21 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovės BUAB „Autodersva“ bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimo kontorai“ parduoti ar kitaip disponuoti iš Gamtos tyrimų centro patalpų perimtu turtu: keltuvu, modelis RAV 421.S, serija 0062, pagamintus 2003 m.; keltuvu KPN 337 W-WK-WR, serija 02902, pagamintas 2003 m.; keltuvu KPN 306, serija 08387, pagamintus 2002 m.; ratų suvedimo įranga (stendu), modelis RAV TD 1700 ir darbastaliu (1 vnt.), paliktinos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  1. Teismas sprendė, kad priteistinos iš atsakovės bankroto administravimui skirtų lėšų 21 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 79 str., 88 str., 93 str.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Autodersva“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-21 sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės BUAB „AUTOMOBILIS“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netyrė visų į bylą pateiktų įrodymų, todėl nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių. Teismas nepasisakė dėl 2013-02-07 BUAB „AUTOMOBILIS“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 bei bankroto administratoriaus ataskaitos už 2012-08-08 – 2013-01-13 laikotarpį, kurioje buvo nurodyti detalūs duomenys apie ieškovės turimą turtą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Ieškovės ilgalaikį materialų turtą sudarė negyvenamosios patalpos, finansinį turtą sudarė turimos akcijos ir paskolos, o kitas ilgalaikis turtas - UAB „Autodersva“ skola. Tuo tarpu, ieškiniu išreikalaujamo turto ieškovė neturėjo.
    1. Pirmosios instancijos teismas pagal 2012-08-21 ieškovės dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, sprendė, kad 2002-2003 m. pirkimo dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti, tačiau neanalizavo, kodėl jie nebuvo perduoti. Nors atsakovė ne kartą prašė teismo išreikalauti iš ieškovės ginčo turto nuosavybės dokumentus, tačiau ieškovė šio teismo įpareigojimo neįvykdė, o teismas nesiėmė priemonių, kad šis įpareigojimas būtų įvykdytas. Teismui, patenkinus atsakovės prašymą išreikalauti iš ieškovės dokumentų priėmimo - perdavimo akte nurodytas 1 ir 2 pozicijas, t. y. ilgalaikio turto žiniaraščius nuo 2007-01- 01 iki 2012-07-31, ieškovė teigė, kd ji minėtų dokumentų neturėjo. Ieškovė neįrodė, jog BUAB „AUTOMOBILIS“ bankroto administratoriui nebuvo perduoti visi bendrovės dokumentai;
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai lizingo sutartis vertino kaip įrodymus, patvirtinančius ieškovės nuosavybės teisę į ieškiniu prašomą grąžinti turtą. Lizingo sutartys nepatvirtina ieškovės nuosavybės teisės į ginčo dalyką, kadangi nuosavybės teisę į lizingo sutartimis įgytą turtą įgijo SB lizingas. Tik įvykdžius lizingo sutarčių sąlygas, ieškovė galėjo įgyti nuosavybės teisę į turtą, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog lizingo sutartys buvo įvykdytos ir ieškovė įgijo nuosavybės teises į lizinguotą turtą;
    1. Ieškovė ieškinį grindžia pasaugos sutartimi, kurios objektas bei ieškinio dalykas nesutampa, todėl darytina išvada, kad šia pasaugos sutartimi ieškovė ieškinio grįsti negalėjo. Ieškovas su ieškiniu nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių jo nuosavybės teisę į prašomą grąžinti turtą, todėl ieškinio reikalavimo taip nepagrindė;
    1. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs kad ginčo šalis siejo nuolatiniai neatlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai, kilę iš rašytinės sutarties, neteisingai vertino šalių tarpusavio santykius. UAB „Autodersva“ buvo įregistruota 2003-12-03, pasaugos sutartis buvo sudaryta 2011-04-13, todėl santykiai su panaudos elementu galėjo atsirasti tik 2011-04-13, kuomet buvo sudaryta panaudos sutartis;
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad ginčo šalys ir UAB „Arnoldo automobiliai“ yra tarpusavyje susiję asmenys per savo akcininkus, todėl tikėtina, pasaugos sutartis gali būti fiktyvi, kadangi galimas šių asmenų tarpusavio nesąžiningas susitarimas bei siekis, jog prašomas grąžinti turtas atitektų būtent BUAB „AUTOMOBILIS“;
    1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-4325567/2014 nustatytos faktinės aplinkybės nėra svarbios, kad nesukūrė prejudicinio fakto, kadangi byloje dalyvavo ne tie patys asmenys ir byloje buvo kitas įrodinėjimo dalykas. Atsakovės teigimu, mintos bylos nagrinėjimo dalykas buvo ne tik įmonės turto perdavimas bankroto administratoriui, bet ir nustatinėjama koks turtas priklauso BUAB „Autodersva“ nuosavybės teise ir šioje byloje buvo nustatyta, jog UAB „AUTOMOBILIS“ prašomas grąžinti turtas priklauso, ne BUAB „AUTOMOBILIS“, tačiau atsakovei;
    1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė į bylą pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų, tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, kadangi tenkindamas ieškinį, iš esmės rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie esant skirtingoms situacijoms buvo skirtingo turinio. Ieškovės pozicija nebuvo nuosekli ir prieštaravo į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, liudytojų ir į bylą pateikti kitų asmenų paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir nebuvo laikomasi tos pačios pozicijos kiekvieną kartą teikiant paaiškinimus dėl tų pačių aplinkybių.
  1. Atsiliepime į atsakovės UAB „Autodersva“ apeliacinį skundą ieškovė BUAB „AUTOMOBILIS“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015-12-21 sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai nekeičia sprendimo esmės ir yra iš esmės grindžiami prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus į bylą pateiktus įrodymus, rėmėsi vidiniu įsitikinimu, padarė pagrįstas išvadas, kadangi ieškovė, neatsižvelgiant į reikalaujamo grąžinti turto specifiką (kilnojamas, neregistruotinas turtas, už kurį ieškovė galėjo atsiskaityti tiek bankiniais pavedimais, tiek ir grynais pinigais) bei ilgą laiko tarpą nuo šio turto įsigijimo, visais įmanomais (prieinamais) būdais (įrodinėjimo priemonėmis) pagrindė savo ieškinio reikalavimą (CPK 178 str.). Šioje byloje nesant tiesioginių nuosavybės teisės įrodymų, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tikimybių pusiausvyros principu, t. y., jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

5Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

6Dėl vindikacijos sąlygų

  1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, kitaip tariant, ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu ir kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, reikšdamas vindikacinį ieškinį, privalėjo įrodyti visas pirmiau išvardytas vindikacinio ieškinio faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes.
  2. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl BUAB „AUTOMOBILIS“ bankroto administratoriaus ataskaitos už 2012-08-08 – 2013-01-13 laikotarpį, kurioje buvo nurodyti detalūs duomenys apie ieškovės turimą turtą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas aiškino ir vertino administratoriaus veiklos ataskaitos duomenis, o vien tai, kad pirmosios instancijos teismas nelaikė reikšminga bylai turinčia aplinkybe faktą, kad administratoriaus veiklos ataskaitoje ginčo turtas neatsispindėjo, nesudaro pagrindo teigti, kad priešingai nei teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė šio įrodymo bei pažeidė procesinės teisės normas.
  3. Apeliantės teigimu, ieškovė pirmosios instancijos teismui nepateikė ginčo turto nuosavybės dokumentų. Teisėjų kolegija laiko šiuos apeliantės argumentus nepagrįstais, prieštaraujančiais byloje surinktiems įrodymams.
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė UAB „AUTOMOBILIS“ ir UAB „Sampo banko lizingas“ 2003-08-20 sudarytą lizingo sutartį Nr. 200308F-1452, pagal kurią ieškovė iš UAB „Tua res“ įsigijo 2003 m. 2 kolonų keltuvą KPN 337 RAVGLIOLI (t. 2, b. l. 2-11), 2002-03-14 lizingo sutartį Nr. 2002/03F-239, pagal kurią ieškovė iš UAB „Tua res“ įsigijo 2002 m. autokeltuvus KPN 306 MIK 2 vnt. (t. 2, b. l. 12-20). Mokėjimo grafikai buvo sudaryti dvylikai mėnesių, ieškovė buvo mokėtoja, serijos lizingo sutartyse nebuvo nurodytos. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis taip pat nustatė, kad byloje pateiktas Danske bank A/S atstovės Probleminių kreditų departamento projektų vadovės G. D. atsakymas, pateiktas elektroniniu paštu, kuriame nurodyta: „Klientas pilnai padengė įsipareigojimus ir buvo atiduota nuosavybės teisė į turtą pačiam klientui“ (t. 2, b. l. 79), patvirtina lizingo sutarčių įvykdymą ir paneigia apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad lizingo sutartys nepatvirtina ieškovės nuosavybės teisės į ginčo dalyką.
  5. Teisėjų kolegija taip pat laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad ieškovė ieškinį grindžia pasaugos sutartimi, kurios objektas bei ieškinio dalykas nesutampa.
  6. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys 2011-04-13 sudarė pasaugos sutartį Nr.04/13, pagal kurią atsakovė UAB „Autodersva“ (saugotoja) ir ieškovė UAB „AUTOMOBILIS“ (pasaugos davėja) susitarė, kad saugotoja įsipareigoja saugoti pasaugos davėjos perduotus kilnojamuosius daiktus: 2 kolonų keltuvą DHD, 3500 kg, GABLIFT, serija 0062; darbastalį; hidraulinį keltuvą 2 kolonų su el. privedimu, 3200 kg, serija 02902; keltuvą, 3000 kg, serija 08387; kompiuterinę programą –atnaujinimą ratų suvedimo stendą, modelis RAV TD 1700. Antstolio R. Vižainiškio 2015-09-03 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr.128-902 tai pat patvirtina, kad patalpose, esančiose, Mokslininkų g. 18, Vilniuje, rasta ieškovės ieškinyje nurodyta įranga, turtas buvo aprašytas ir nufotografuotas (t. 2, b. l. 29-33). Kaip minėta, ieškovė ieškiniu reikalavo grąžinti ieškovei priklausantį turtą: 1) keltuvą, 300 kg, modelis RAV 421.S, serija 0062, pagamintą 2003 m.; 2) keltuvą KPN 337 W-WK-WR, 3200 kg, serija 02902, pagamintą 2003 m.; 3) keltuvą KPN 306, serija 08387, pagamintą 2002 m.; 4) ratų suvedimo įrangą (stendą), modelis RAV TD 1700; 5) vieną darbastalį. Teisėjų kolegijas vertinimu, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam tikri nesutapimai dokumentuose nesudaro pagrindo abejoti, jog šis turtas ieškovės atsakovei buvo perduotas, kadangi sutampa gamybos metai ir serijos numeriai. Nežymūs rašymo apsirikimai dokumentuose nekeičia dokumentų esmės.
  7. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė 2011-04-13 pasaugos sutarties nėra nuginčijusi CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. atsakovė reikalavimo dėl sutarties nuginčijimo nepareiškė, todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino šalių tarpusavio santykius, laikytini nepagrįstais.
  8. Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2014-12-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4325-567/2014 nusprendė atmesti BUAB „Autodersva“ bankroto administratoriaus prašymą įpareigoti A. A. T., ėjusį BUAB „Autodersva“ įmonės vadovo pareigas iki 2011-10-17, perduoti turimą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, ir visus dokumentus. Teisėjų kolegijos nuomone, minėta byla nebuvo UAB „Autodersva“ ar UAB „AUTOMOBILIS“ konkretaus ginčo turto nuosavybės fakto nustatymas, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad civilinė byla Nr.2-4325-567/2014 nesukuria prejudicinio fakto CPK 182 str. 2 p. prasme, kadangi dalyvavo ne tie patys asmenys (nedalyvavo UAB „AUTOMOBILIS“) ir byloje buvo kitas įrodinėjimo dalykas.

7Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

  1. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė į bylą pateiktų įrodymų ir liudytojų parodymų, tokiu būdu pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo bei įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles, kadangi, tenkindamas ieškinį, iš esmės rėmėsi tik liudytojų parodymais, kurie esant skirtingoms situacijoms buvo skirtingo turinio. Ieškovės pozicija nebuvo nuosekli ir prieštaravo į bylą pateiktiems rašytiniams įrodymams, liudytojų ir į bylą pateikti kitų asmenų paaiškinimai buvo nenuoseklūs ir nebuvo laikomasi tos pačios pozicijos kiekvieną kartą teikiant paaiškinimus dėl tų pačių aplinkybių.
  2. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011 ir kt.).
  3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Apeliacinis teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs įstatyme ir teismų praktikoje suformuotas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.
  4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas reikšmingas bylai aplinkybes, nuosekliai ir išsamiai ištyrė bei įvertino ginčo šalių pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, kurių pagrindu pagrįstai sprendė, kad ieškovė perdavė ginčo turtą atsakovei UAB „Autodersva“ pasaugos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagal įstatymo reikalavimus tinkamai ir teisingai įvertino į bylą pateiktus į bylą įrodymus, teisingai nustatė turinčias bylai reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčo šalis siejo neatlygintiniai pasaugos teisiniai santykiai, kilę iš rašytinės sutarties, todėl pagrįstai ieškovės reikalavimą laikė įrodytu bei pagrįstu ir tenkintinu visa apimtimi.

8Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų

  1. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9Dėl apeliacinio skundo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo

  1. Vadovaudamasi prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovės BUAB „AUTOMOBILIS“ ieškinį atsakovei BUAB „Autodersva“ dėl turto išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė panaudos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, civilinio kodekso bei civilinio proceso normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
  1. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

11Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai