Byla 2A-98/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. V. ir A. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-921-370/2011 pagal ieškovų M. V. ir A. V. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys – K. R., D. K. S., AAS „Gjensidige Baltic“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė draudimo kompanija „PZU Lietuva“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovai M. V. ir A. V. 2010 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurio reikalavimai buvo patikslinti ir prašė priteisti iš atsakovų VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų 3 517 Lt turtinės ir kiekvienam po 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, taip pat prašė atnaujinti terminą ieškiniui pareikšti.

5Ieškovai nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. apie 11 val. jų sūnus K. V. ( - ), iškrito iš medžio ir susimušė kairįjį petį. Ieškovai 2006 m. birželio 21 d. kreipėsi į šeimos gydytoją A. L., kuri pasiuntė pas traumatologą A. V., o pastarasis nusiuntė į Klaipėdos vaikų ligoninę, kur sūnų apžiūrėjo gydytojas K. R. Po apžiūros sūnus buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Dėl pablogėjusios sveikatos 2006 m. birželio 24 d. vaikas skubos tvarka buvo stacionarizuotas Šilutės ligoninėje, iš kurios tą pačią dieną pervežtas į Klaipėdos vaikų ligoninę, o 2006 m. birželio 25 d. pervežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur 2006 m. birželio 29 d. mirė. Mykolo Riomerio Universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialistas J. V. davė išvadą, kad vaiko mirties priežastis – kairės mentės srities sumušimas su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva, lydimas kraujosruvos supūliavimo bei minkštųjų audinių flegmonos, kraujo užkrėtimo (sepsio), židininio abscenduojančio hemoraginio plaučių uždegimo, progresuojančio septinio šoko ir poliorganinio nepakankamumo. Klaipėdos apskrities VPK Šilutės rajono policijos komisariate dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 94-1-00572-06. Ieškovai 2010 m. kovo 18 d. kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, tačiau 2010 m. rugpjūčio 5 d. priimtas sprendimas jų prašymo netenkinti. Valstybinio medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atliko patikrinimą VšĮ Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje, VšĮ Šilutės ligoninėje, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje ir VšĮ Kauno klinikose dėl teiktų paslaugų kokybės ir pateikė išvadas, kad Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje ir Šilutės ligoninėje teiktos paslaugos buvo tinkamos, o Klaipėdos vaikų ligoninėje ir Kauno medicinos universiteto klinikose sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Pažeidimai taip pat konstatuoti ir Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. EDM 31 (148)/09 (01). Ieškovų teigimu, kadangi gydytojai yra savo srities profesionalai, kuriems taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, o jų veiksmų neteisėtumas gali pasireikšti nepakankamai atidžiu, nepakankamai rūpestingu profesinių pareigų atlikimu, todėl vertinant gydytojų veiksmus reikia analizuoti, ar medicininės paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių, jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai. Nors CK 1.125 straipsnio 8 dalis numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą, tačiau apie tai, kad atsakovų veiksmais padaryta žala, ieškovai objektyviai galėjo suvokti tik 2007 m. spalio viduryje, kai susipažino su audito išvadomis bei po 2009 m. lapkričio mėnesio paaiškėjus, jog ikiteisminis tyrimas užsitęsė ir nėra nustatyti kalti asmenys. Todėl, ieškovų teigimu, yra pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Ieškovai taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taikytinos atsakovams. Ieškovai pažymėjo, jog teismo medicinos ekspertai nurodė, kad Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojui ortopedui D. K. S. laiku įtarus pūlingą procesą ir paskyrus adekvatų gydymą, vaiko ligos išeitis galėjo būti kitokia. Ieškovų teigimu, ekspertai nepaneigė galimybės, kad Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojui ortopedui traumatologui K. R. atlikus bendrą kraujo tyrimą ir paskyrus ligoniui antibakterinį gydymą ligos išeitis būtų kitokia. Kauno medicinos universiteto klinikose vaikų intensyviosios terapijos vaikų chirurgo konsultacija buvo tinkama, tačiau pavėluota, o apie privalomą gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją medicinos dokumentuose įrašų nėra. Taip pat išvadose nurodyta, kad gydytojo traumatologo ir gydytojo chirurgo konsultacijos buvo gerokai pavėluotos, nes šių specialistų konsultacijų reikėjo atvykimo dieną, o pirminis sepsio židinys buvo atvertas tik mirties dieną. Geriausio gydymo rezultato galima buvo tikėtis kuo anksčiau išsiaiškinus tikslią karščiavimo priežastį ir anksti paskyrus agresyvų gydymą. Ieškovų nuomone, gydymo įstaigų paslaugos buvo teiktos nepakankamai kvalifikuotai, atidžiai ir rūpestingai, nebuvo atlikti visi būtini ir įmanomi veiksmai, kad būtų patikrinta vaiko sveikatos būklė, ir tai buvo tiesioginė vaiko mirties priežastis, todėl atsakovai privalo atlyginti ieškovams turtinę žalą, kurią sudaro 3 517 Lt sūnaus laidotuvių išlaidų, bei neturtinę žalą, kadangi vaiko mirtis jiems sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė visą šeimos gyvenimą.

6Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ta aplinkybė, jog užsitęsė ikiteisminis tyrimas, nėra pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, todėl prašė minėto termino neatnaujinti. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai savo vaiko mirties priežastį iškart siejo su netinkamu gydymu, teikė skundus dėl patikrinimo, apie savo teisių pažeidimą žinojo, todėl ieškinio senaties terminas suėjo dar 2009 m. birželio 25 d. Taip pat atsakovas nurodė, kad ieškovai turi įrodyti atsakovo kaltę, tuo tarpu ekspertų išvadose nėra konstatuota gydytojų K. R. ir D. K. S. kaltė ar netinkamai suteikta medicininė pagalba.

7Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikos su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad pacientas K. V. 2006 m. birželio 25 d. į klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyrių atvežtas ypatingai sunkios terminalinės būklės dėl sepsio ir jo sąlygoto daugelio organų nepakankamumo. Medicinos personalo darbuotojai šiam pacientui taikė gydymo paslaugas konkrečioje situacijoje dėdami maksimalias pastangas, laikėsi ypatingo atidumo, rūpestingumo ir atsargumo standartų. Objektyvios aplinkybės – bendra ypatingai sunki ligonio būklė – stabdė greitesnę sepsinio židinio paiešką bei šio židinio pašalinimą. Įstaigos teiktos pacientui paslaugos atitiko bendrą paciento būklę, buvo adekvačios ir teiktos laiku, todėl ne įstaigos specialistų veiksmai, o žaibiškai progresuojantis sepsis (ypač reta komplikacija) nulėmė blogą ligos baigtį. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai nepateikė įrodymų dėl priežastinio ryšio, be to, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.

8Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Trečiasis asmuo nurodė, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nenustatė jokių neteisėtų kaltų Kauno klinikų darbuotojų veiksmų, kuriais būtų padaryta žala vaiko sveikatai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad tarp sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų veiksmų ir vaiko mirties nei faktinio, nei teisinio priežastinio ryšio nėra. Be to, nagrinėjamu atveju yra suėjęs ieškinio senaties terminas, o ieškovų nurodomos termino atnaujinimo priežastys nelaikytinos svarbiomis.

9II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinio senaties terminą atnaujino, ieškinį atmetė bei iš ieškovų M. V. ir A. V. atsakovui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninei priteisė 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

11Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių teisinio įvertinimo, t. y. ar atsakovų darbuotojų veiksmai gydant ieškovų sūnų lėmė pastarojo mirtį ir dėl to ieškovams kilusios žalos atsiradimą, t. y. byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

12Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Taigi CK 1.127 straipsnio 1 dalies prasme ieškovai įgijo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu tik po Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kreipėsi tik 2010 m. kovo 18 d., t. y. praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo jų sūnaus mirties. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl ieškovų sūnaus mirties 2006 m. rugsėjo 29 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 94-1-00572-06, ieškovai patys ir per atstovą jame aktyviai dalyvavo nuo pat pradžių, o ikiteisminis tyrimas buvo baigtas tik 2011 m. sausio 28 d. Atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių įtakos priežastinio ryšio nustatymui, teismas laikė, jog vykęs ikiteisminis tyrimas byloje nagrinėjamu atveju laikytinas svarbia ieškinio senaties praleidimo priežastimi, todėl ieškinio senaties terminą atnaujino ir nusprendė ieškinį nagrinėti iš esmės.

13Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo nurodė, kad byloje iš esmės keliamas netinkamos diagnostikos kaip gydytojų neteisėtų veiksmų klausimas. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju gydytojo veiksmų standartą apibrėžia medicinos mokslo ir praktikos lygis. Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, ekspertų ir specialistų išvadomis ir paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovų vaiko traumos atveju hematomos susidarymas ir supūliavimas yra labai retas ir netipiškas atvejis. Tai patvirtinta VšĮ Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjo J. V., Vaikų ir pilvo chirurgijos poskyrio vyriausiojo ordinatoriaus P. G. bei I-ojo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojos V. B. išvadomis, pateiktomis Valstybinei medicinos audito inspekcijai, trečiųjų asmenų K. R., D. K. S. parodymais, atsakovo atstovų V. G., H. D., gydytojos G. T. paaiškinimais. Teismo vertinimu, VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje nebuvo objektyvių duomenų pūliniui įtarti po mentės kaulu, tačiau objektyvūs duomenys leido įtarti plaučių uždegimą, nes buvo nustatyti plaučių uždegimui, infekuotai pneumonijai būdingi židiniai plaučiuose, vaikas buvo iškritęs iš medžio, įtarta plaučių kontūzija, vaikas duso. Taigi galima buvo pagrįstai įtarti, kad plaučių uždegimas buvo sepsio priežastimi, todėl buvo paskirti atitinkami antibiotikai. Be to, apčiuopiant vaikui ties mente neskaudėjo, skaudėjo ties stuburu, paraudimų, fluktuacijų ar pūlių nebuvo. Buvo darytos rentgenogramos, spondiliograma, echoskopija, kurios nesuteikia galimybės nustatyti hematomos ar pūlinio. Pagrindinis būdas nustatyti hematomai yra apžiūra ir apčiuopa, tačiau šiais būdais nustatyti hematomos ir pūlinio nebuvo įmanoma dėl ypatingos vietos – tarp krūtinės ląstos ir mentės kaulų, kraujosruva nebuvo išryškėjusi, nes ją dengė kaulas. Hematomą galima buvo nustatyti magnetiniu rezonansu, tačiau Klaipėdos vaikų ligoninėje tokie tyrimai neatliekami, vaikas buvo išvežtas į Kauno klinikas. Diagnostiniais tyrimais sepsio vietos nustatyti neįmanoma, kraujo tyrimas nerodo infekcijos sukėlėjo. Situacijos išskirtinumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nė vienas specialistas negalėjo nustatyti uždegimo židinio, jis buvo nustatytas tik mirties dieną. Gydžiusių gydytojų veiksmai, atliekant tyrimus, reikalingus ieškovų sūnaus ligos diagnozei nustatyti, vertintini atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir medicinos mokslo ir praktikos žiniomis paremtus faktus apie ligos ir jo diagnostikos ypatumus. Nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad atsakovų darbuotojų – gydytojų – veiksmai konkrečioje situacijoje buvo adekvatūs, paslaugos teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.

14Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinė medicinos audito inspekcija nustatė tik vidaus ir išorės teisės aktų pažeidimo faktus gydant ieškovų sūnų, t. y. atsakovų sveikatos įstaigos darbuotojų veiksmus CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme, tačiau nevertino šių faktų įtakos atsakovų sūnaus mirčiai, t. y. priežastinio ryšio (CK 6.247 str.). Tuo tarpu Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendime įvertino audito konstatuotų sveikatos įstaigos darbuotojų padarytų pažeidimų įtaką pasekmėms, t. y. ieškovų sūnaus mirčiai, ir priežastinio ryšio nenustatė. Komisija rėmėsi VšĮ Vilniaus universitetinės vaikų ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjo J. V., Vaikų ir pilvo chirurgijos poskyrio vyriausiojo ordinatoriaus P. G. bei I-ojo vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojos V. B. išvadomis, kuriose pažymima, kad diagnozė pacientui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje remiantis tuometiniais tyrimais nustatyta teisingai, teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos atitiko tuometinę ligonio būklę, klaidų, kurios turėtų įtakos ligos galutinei išeičiai, nepadaryta, paciento traumos išeitis buvo nulemta ypač retos komplikacijos – minkštųjų audinių hematomos supūliavimo su išsivysčiusiu ir žaibiškai progresuojančiu sepsiu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojų veiksmai gali būti vertinami kaip žala, padaryta paciento sveikatai. VšĮ Kauno klinikose teiktos paslaugos atitiko bendrą ligonio būklę, tačiau išsivystęs žaibiškai progresuojantis sepsis nulėmė blogą ligos išeitį. VšĮ Vilniaus universiteto klinikų specialistai taip pat pažymėjo, kad pasaulyje mirštamumas nuo žaibinės sepsio eigos sudaro 50 proc. teikiant net ir adekvatų gydymą. Buką mentės traumą patyrusiems vaikams hematomos susidarymas ir supūliavimas yra labai retas ir netipiškas atvejis. 2006 m. birželio 21 d. pacientui, patyrusiam mentės traumą, pakilusi temperatūra buvo susijusi su hematomos rezorbcija. Bendras kraujo tyrimas, atliktas 2006 m. birželio 21 d., nebūtų suteikęs informacijos, kuri leistų atskirti besirezorbuojančią hematomą nuo supūliavusios hematomos. Tuo tarpu duomenų, kad pacientui hematoma supūliavo nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2006 m. birželio 22 d., nėra. Teismas pažymėjo, kad 2006 m. birželio 23 d. pablogėjus paciento būklei delsimas kreiptis į gydytojus galėjo turėti įtakos ligos baigčiai. Įvertinus visus veiksmus Klaipėdos vaikų ligoninės reanimacijos skyriuje, gydymas buvo adekvatus, tačiau, progresuojant sepsiui, nebuvo gauta teigiamo atsako. 2006 m. birželio 25 d. priimtas sprendimas pacientą perkelti į Kauno klinikas buvo teisingas ir pagrįstas. Kauno klinikų Reanimacijos skyriuje teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo adekvačios, tačiau pirminio sepsio židinio lokalizacija kliniškai buvo neaiški, objektyvūs specifiniai pūlinio požymiai atsirado išryškėjus flegmonai ir gavus pūlius punkcijos metu.

15Teismas taip pat pažymėjo, kad Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. – 2009 m. vasario 17 d. atliktos ekspertizės akte Nr. EDM31(148)/09(01) padaryta išvada, kad neatmetama tikimybė, jog 2006 m. birželio 24 d. įtarus pūlingą procesą ir paskyrus adekvatų gydymą, pacientui ligos išeitis galėjo būti kitokia. Taip pat padaryta išvada, kad 2006 m. birželio 26 d. – 2006 m. birželio 28 d. Kauno medicinos universiteto klinikose Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vaikų chirurgo konsultacija (suteikta pagalba) buvo pavėluota, o klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje 2006 m. birželio 25 d. – 2006 m. birželio 28 d. organizavus gydytojo ortopedo traumatologo ir vaikų chirurgo konsultacijos, egzistuoja tikimybė, nors ir maža, kad tai būtų turėję įtakos paciento sveikatai ar mirčiai. Tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. gruodžio 23 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM101/10(01) išvados prieštarauja ankstesnės ekspertizės išvadoms, t. y. paskutinėje ekspertizėje paneigta bet kokia nustatytų pažeidimų įtaka paciento ligos baigčiai. Teismas nurodė, kad netgi jei nebūtų vertinamos paskutinės ekspertizės išvados ir vadovaujamasi Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus atliktos ekspertizės išvadomis, pastarosiose konstatuotos tikimybės per daug mažos, kad galima būtų konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaitose ir Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus konstatuotų pažeidimų ir ieškovų sūnaus ligos baigties. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad VšĮ Vilniaus universiteto klinikų specialistai taip pat pažymėjo, kad pasaulyje mirštamumas nuo žaibinės sepsio eigos sudaro 50 proc. teikiant net ir adekvatų gydymą. Teismas pažymėjo, kad sveikatos priežiūros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, kadangi gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, todėl gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Nustatytų bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovų ieškinio faktiniu pagrindu nurodyti neteisėti atsakovių darbuotojų veiksmai (neveikimas, pavėluotas veikimas) neturi priežastinio ryšio su ieškovų sūnaus mirtimi. Teismas, nenustatęs civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą atmetė.

16Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad byloje pateikta 2010 m. spalio 15 d. PVM sąskaita faktūra GM Nr. 47 ir AB SEB banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė atstovei už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme sumokėjo 6 050 Lt. Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytas maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už atsiliepimą į ieškinį yra 3 MMA (8.2 p.), už vieną atstovavimo valandą teisme – 0,15 MMA (8.18 p.). Atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės atstovė advokatė G. Mauručaitienė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose ir bendras atstovavimo teisme laikas sudaro 7 val., už kurį apskaičiuotas maksimalus užmokesčio dydis sudaro 712,43 Lt. Atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės atsiliepimas pasirašytas ligoninės vyriausiosios gydytojos K. Bobianskienės, surašytas 2010 m. spalio 12 d., tuo tarpu atstovavimo sutartis su advokate sudaryta tik 2010 m. spalio 15 d. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčijamų sumų dydį, teismas padarė išvadą, kad ieškovai atsakovui privalo atlyginti 2 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18Ieškovai M. V. ir A. V. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

191. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet apima ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis. Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama.

202. 2006 m. birželio 21 d. gydytojai A. L. ir A. V., atlikę paciento K.V. objektyvų ištyrimą, nustatė jam pakilusią kūno temperatūrą, ir įtardami kairės mentės lūžimą nedelsiant nusiuntė K.V. į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, t. y. į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai bei gydymui. Gydytojas A.V. siuntimo medikiniuose dokumentuose nurodė galimą tarpraumeninę uždegiminę hematomą. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje pacientą apžiūrėjo gydytojas ortopedas traumatologas K. R., kuris paskyrė atlikti kairės mentės rentgenogramą, o ją įvertinęs gydymui uždėjo Dezo tvarstį bei rekomendavo atvykti po vienos savaitės. Gydytojas ortopedas traumatologas K. R. kaip aukštesnio gydymo lygio įstaigos specialistas, neatliko reikalingų papildomų veiksmų.

213. Gydytojas ortopedas traumatologas K. R. K. V. gydymo antibiotikais neskyrė, kadangi nemanė, jog sumušimo vietoje yra infekcija. Be to, gydytojas neskyrė hematomos tyrimo kompiuteriniu tomografu, kadangi nematė tam pagrindo. Tačiau norint patikrinti ar ieškovų sūnui yra infekcija, jį reikėjo stebėti, tuo tarpu gydytojas, nematydamas reikalo guldyti jo į ligoninės skyrių, paskyrė paciento stebėjimą jo tėvams namie.

224. Gydytojas ortopedas traumatologas K. R. nepakankamai įvertino duomenis iš 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų, ligos anamnezę ir karščiavimo priežastis. Be to, gydytojas neatliko kraujo tyrimo, nepaskyrė stebėti ligonį stacionare, paskiriant ligoniui antibakterinį gydymą.

235. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas D. K. S. 2006 m. birželio 24 d. K.V. nesant objektyvių požymių neįtarė hematomos supūliavimo. Gydytojas D. K. S., nustatydamas diagnozę pacientui ir paskirdamas gydymą net nesikonsultavo su gydytoju K. R., kuris pirmas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje apžiūrėjo K.V. ir kuris galėjo suteikti gydytojui D. K. S. informacijos apie infekcijos židinį, kadangi būtent tokią informaciją gydytojas K. R. pranešė Kauno klinikų gydytojui E. Č. iš karto po to, kai pacientas 2006 m. birželio 25 d. buvo išvežtas į Kauno klinikas.

246. Nuo 2006 m. birželio 25 d. iki 2006 m. birželio 29 d. Kauno klinikų chirurgijos ortopedijos traumatologijos skyriuje dirbo E. Č., t. y. gydytojas, kuriam gydytojas K. R. nurodė galimą paciento infekcijos vietą, t. y. po kairiąja mentimi, tačiau gydytojas E.Č. niekam iš gydytojų neminėjo apie ligonį K. V. ir apie jam perduotą informaciją iš kolegos Klaipėdoje. Dėl tokių priežasčių gydytoja G. T. inciziją minėtoje vietoje atliko tik K.V. mirties dieną, t .y. 2006 m. birželio 29 d.

257. Atsakovų darbuotojų veiksmai neatitiko rūpestingumo ir dėmesingumo standarto, taikomo profesionalams, t. y. pacientui nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių išvengti sunkių pasekmių, todėl nagrinėjamu atveju konstatuotinas faktinio ir teisinio priežastinio ryšio tarp K.V. mirties ir atsakovų neteisėtų veiksmų buvimas.

268. Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė prašydamas priteisti išlaidas turėtas advokato pagalbai pateikė tik PVM sąskaitą – faktūrą, tačiau nepateikė šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinančių dokumentų (byloje pateiktas sąskaitos išrašas nepatvirtintas banko), todėl šios bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos.

27Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno klinikos atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pacientas K. V. 2006 m. birželio 25 d. į Kauno klinikų Vaikų intensyvios terapijos skyrių atvežtas ypatingai sunkios terminalinės būklės dėl sepsio ir jo sąlygoto daugelio organų nepakankamumo. Kauno klinikų medicinos personalo darbuotojai šiam pacientui teikė gydymo paslaugos konkrečioje situacijoje dedant maksimalias pastangas, laikantis ypatingo atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo ir atsargumo standartų. Pacientas buvo dirbtinai ventiliuojamas dėl plaučių pakenkimo, arterinis kraujo spaudimas palaikomas pastoviai lašinamais vaistais, buvo sutrikusi ligonio sąmonė. Vėliau ryškėjo inkstų ir kitų organų nepakankamumas, t. y. buvo gydomos toli pažengusio, kaip vėliau paaiškėjo – negrįžtamo sunkaus sepsinio proceso pasekmės. Dėl Kauno klinikų kokybiškai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, terminalinės būklės su pakenktais gyvybiškai svarbiais organais, sunkiu sepsiu sergančio ligonio gyvybę pavyko išlaikyti net 4 paras. Pirmosios instancijos teismas teisingai priimtame sprendime pažymėjo, kad Kauno klinikose pacientui K. V. teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko bendrą ligonio būklę, tačiau išsivystęs žaibiškai progresuojantis sepsis nulėmė blogą ligos išeitį. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai turėjo įrodyti atsakovo darbuotojų atliktų netinkamų veiksmų, pareigos teikti kvalifikuotą ir rūpestingą pagalbą pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp gydytojo nerūpestingumo ir padarytos žalos, tačiau to nepadarė. Atsakovas pažymėjo, kad byloje nėra nustatyta civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, t. y. nėra nustatyta Kauno klinikų medicinos personalo darbuotojų, teikusių sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, kaltės bet kokia jos forma, o atlikti sveikatos priežiūros darbuotojų veiksmai, neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovų sūnaus mirtimi. Kauno klinikose gydant pacientą jam buvo savalaikiai ir tinkamai suteiktos visos būtinos sveikatos priežiūros paslaugos, jų metu medicinos personalas kvalifikuotai atliko savo pareigas, dedant maksimalias pastangas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Todėl nesant atsakovo darbuotojų kaltės, ieškovų reikalavimas, kad atsakovas jiems atlygintų turtinę ir neturtinę žalą yra visiškai nepagrįstas.

28Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį kaip nepagrįstą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad apeliantai skunde nenurodo, koks priežastinis ryšys yra tarp šių nurodytų veiksmų neatlikimo ir atsiradusių pasekmių. Atsakovas pažymėjo, kad gydytojo atsakomybė nepreziumuojama: tam, kad atsirastų gydymo įstaigos kaltė, turi būti įrodytos visos deliktinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Analogiška situacija susiklosčiusi ir dėl VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo – ortopedo D. K S. veiksmų neteisėtumo. Kaltinti gydytoją, kad jis nediagnozavo pacientui hematomos supūliavimo apeliantai neturi pagrindo. Atsakovas nurodė, jog tą aplinkybę, jog yra prasidėjęs sepsis, gydytojas D. K. S. diagnozavo ir dėl tos priežasties pacientas buvo išsiųstas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikas, tačiau tuo metu objektyviai nebuvo įmanoma nustatyti, kurioje organizmo dalyje yra sepsis, o jo buvimo vieta paaiškėjo tik 2006 m. birželio 29 d. Tą aplinkybę, jog pacientui teikiant medicininę pagalbą VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė nepažeidė jokių sveikatos priežiūrą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, įrodo Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 metų sausio 28 dienos nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 94-1-00572, kuriame nurodyta, jog K.V. gydžiusių medikų veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 229 straipsnyje požymių, o nustatyti sveikatos priežiūros paslaugų teikimo trūkumai neturėjo įtakos paciento sveikatai bei mirčiai, arba neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad jei šių trūkumų nebūtų buvę, ligos išeitis būtų kitokia. Atsakovas taip pat nurodė, kad Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. ekspertizės akto Nr. EDM 31(148)/09 (01) išvadose taip pat nurodyta, kad apeliantų skunde nurodytų veiksmų gydytojas K. R. atlikti neprivalėjo, kadangi nukentėjusiojo negalavimų priežastimi buvo trauma, o ne somatinis susirgimas, o gydytojui D. K. S. net ir įtarus hematomos supūliavimą, ligos baigtis galėjo būti tokia pati. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2010 metų rugpjūčio 5d. sprendimu Nr. 56-44 konstatavo, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai ir žalos paciento sveikatai nepadaryta. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akto Nr. EDM 101/10(01) išvadose VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojų traumatologų – ortopedų K. R. ir D. K. S. veiksmuose jokių pažeidimų teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas nenustatyta. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovas nurodė, kad pateiktas dokumentas yra patvirtintas advokatės antspaudu ir ieškovai, esant abejonei dėl šio dokumento tikrumo, turėjo teisę teismo posėdžio metu pareikalauti jo originalo, tačiau to nepadarė, be to, neprieštaravo dėl jo priėmimo ir prijungimo prie bylos, todėl teismas pagrįstai priteisė atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

29IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

31Dėl faktinių bylos aplinkybių

32Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006 m. birželio 15 d. apie 11 val. ieškovų sūnus K. V. ( - ), iškrito iš medžio ir susimušė kairįjį petį. Ieškovai 2006 m. birželio 21 d. kreipėsi į šeimos gydytoją A. L., kuri pasiuntė pas traumatologą A. V., o pastarasis nusiuntė į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, kur ieškovų sūnų apžiūrėjo gydytojas K. R. Po apžiūros ieškovų sūnus buvo išleistas į namus gydytis ambulatoriškai. Dėl pablogėjusios sveikatos 2006 m. birželio 24 d. pacientas skubos tvarka buvo stacionarizuotas Šilutės ligoninėje, iš kurios tą pačią dieną pervežtas į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę. Siuntimo diagnozė: kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, kairės mentės kaulo lūžimas, potrauminė pneumonija, įtartas sepsis. Paciento būklė negerėjo. 2006 m. birželio 25 d. 10 val. gydytoja V. G. patikslino klinikinę diagnozę: sepsis, dauginio organų nepakankamumo sindromas, pneumonija, ūmus respiratorinis distreso sindromas, serozonis meningitas. Dėl sunkios paciento būklės ir blogos prognozės tolimesniam gydymui pacientą nutarta perkelti į Kauno medicinos universiteto klinikas. 2006 m. birželio 25 d. 14 val. 30 min. pacientas reanimobiliu atvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas bei stacionarizuotas Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje. Nustatyta preliminari diagnozė: sepsis, poliorganinis nepakankamumas, kvėpavimo nepakankamumas, kardialinis nepakankamumas, meningitas, ūmus respiratorinis distreso sindromas. 2006 m. birželio 29 d. 18 val. 30 min. pacientas mirė.

33Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2006 m. birželio 30 d. – 2006 m. liepos 3 d. atliktoje tyrimo išvadoje Nr. M927/06(02) K. V. mirties priežastis nurodyta – kairės mentės srities sumušimas su poodine ir minkštųjų audinių kraujosruva, lydimas kraujosruvos supūliavimo bei minkštųjų audinių flegmonos, kraujo užkrėtimo (sepsio), židininio absceduojančio hemoraginio plaučių uždegimo, progresuojančio septinio šoko ir poliorganinio nepakankamumo.

34Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2007 m. spalio 1 d. ataskaitoje Nr. 1A-196-566-1K padaryta išvada, kad 2006 m. birželio 21 d. pacientui VšĮ Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje šeimos gydytojo asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2007 m. spalio 8 d. ataskaitoje Nr. 1A-198-566-2K padaryta išvada, kad 2006 m. birželio 21 d. – 2006 m. birželio 24 d. pacientui VšĮ Šilutės ligoninėje traumatologijos ir vaikų ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2007 m. spalio 8 d. ataskaitoje Nr. 1A-199-566-3K padarytos išvados: 1) 2006 m. birželio 21 d. ir 2006 m. birželio 24 d. – 2006 m. birželio 25 d. pacientui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje traumatologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, 2) 2006 m. birželio 24 d. – 2006 m. birželio 25 d. pacientui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje reanimacijos ir intensyviosios terapijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2007 m. spalio 8 d. ataskaitoje Nr. 1A-200-566-4K padaryta išvada, kad 2006 m. birželio 25 d. – 2006 m. birželio 29 d. pacientui VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikų Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje gydytojų ortopedo traumatologo ir vaikų chirurgo konsultacijos buvo nesavalaikės.

35Pagal Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. – 2009 m. vasario 17 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM31(148)/09(01) išvadas paciento mirties priežastimi buvo dauginis organų nepakankamumas, sunkus sepsis, išsivystęs dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių kraujosruvos supūliavimo, flegmonos. 2006 m. birželio 21 d. pacientui VšĮ Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje šeimos gydytojo asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. 2006 m. birželio 21 d. ir 2006 m. birželio 24 d. pacientui VšĮ Šilutės ligoninėje traumatologijos ir vaikų ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Komisijos (ekspertų) nuomone, 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. apžiūrėjęs ligonį nepakankamai įvertino duomenis iš 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicininių dokumentų išrašo, ligos amnezę ir karščiavimo priežastis. Vertinant retrospektyviai, šiuo atveju įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės mentės srities minkštųjų audinių, buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare bei paskirti jam antibakterinį gydymą. Tačiau atsižvelgiant į ligos pobūdį (sunkus ir žaibiškai progresuojantis sepsis) bei literatūros duomenis teigti, kad ir atlikus šiuos veiksmus, ligos išeitis būtų kitokia, negalima. 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. pacientui diagnozavo kairės mentės lūžimą. Tokio pobūdžio sužalojimai visada yra lydimi kraujosruvų minkštuose audiniuose, todėl negalima teigti, kad gydytojas K. R. nebuvo diagnozavęs hematomos (kraujosruvos minkštuose audiniuose). 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. organizuoti pacientui vaikų ligų gydytojo konsultaciją neprivalėjo, kadangi objektyvūs tyrimo duomenys rodė, kad nukentėjusiojo negalavimo priežastimi buvo trauma, o ne somatinis susirgimas. Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas D. K. S. 2006 m. birželio 24 d. nesant objektyvių požymių pacientui neįtarė hematomos supūliavimo. Galimybė, kad tuo metu įtarus pūlingą procesą ir paskyrus adekvatų gydymą paciento ligos išeitis galėjo būti kitokia, neatmetama. Echoskopijos įvadinio kurso baigimo pažymėjimo neturėjimas neleidžia teigti, kad Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas vaikų chirurgas R. L. 2006 m. birželio 24 d. pacientui pilvo organų echoskopiją atliko netinkamai. Tai neturėjo įtakos K. V. sveikatai ar mirčiai. Klaipėdos vaikų ligoninės intensyviosios terapijos gydytojos V. G. 2006 m. birželio 25 d. neįforminimas raštiško paciento tėvų sutikimo perkeliant vaiką tolimesniam tyrimui į Kauno medicinos universiteto klinikas neturėjo įtakos jo sveikatai ar mirčiai. 2006 m. birželio 26 d. – 2006 m. birželio 28 d. Kauno medicinos universiteto klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vaikų chirurgo konsultacija (suteikta pagalba) buvo tinkama, tačiau pavėluota. Apie gydytojo ortopedo traumatologo konsultaciją medicininėje dokumentacijoje įrašų nėra. Kauno medicinos universiteto klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje 2006 m. birželio 25 d. – 2006 m. birželio 28 d. turėjo būti organizuotos gydytojo ortopedo traumatologo ir vaikų chirurgo konsultacijos. Komisijos (ekspertų) nuomone, yra mažai tikėtina, kad šių konsultacijų nebuvimas būtų turėjęs įtakos paciento sveikatai ar mirčiai, kadangi sunkus sepsis jau buvo negrįžtamų pakitimų fazėje.

36Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, išnagrinėjusi ieškovų pareiškimą 2010 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu Nr. 56-44 nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikose bei VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje pacientui buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai, žalos jo sveikatai nepadaryta.

37Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. gruodžio 23 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM101/10(01) išvadas (b. l. 114–118) paciento mirties priežastimi buvo dauginis organų nepakankamumas, sunkus endogeninis sepsis (nesant išorinių sužalojimų, kaip galimo egzogeninio sukėlėjo šaltinio), išsivystęs galbūt dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių kraujosruvos supūliavimo, flegmonos. 2006 m. birželio 21 d. pacientui VšĮ Žemaičių Naumiesčio ambulatorijoje šeimos gydytojo asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. K. V. pagrįstai buvo nukreiptas traumatologo konsultacijai. 2006 m. birželio 21 d. iki 2006 m. birželio 24 d. pacientui VšĮ Šilutės ligoninėje traumatologijos ir vaikų ligų profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos. Gydytojas ortopedas traumatologas, 2006 m. birželio 21 d. atlikęs paciento objektyvų ištyrimą, įvertinęs rentgenologinio tyrimo duomenis ir įtaręs tarpraumeninę uždegiminę kraujosruvą, pagrįstai nukreipė pacientą į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai. 2006 m. birželio 24 d. buvo įvertinta paciento bendra būklė ir jis pagrįstai buvo nukreiptas į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę. 2006 m. birželio 21 d. Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. apžiūrėjęs ligonį pagal klinikinius duomenis, remdamasis rentgenologinio tyrimo išvada, nustatė kairės mentės lūžį, hematomos supūliavimo požymių nebuvo, suteikė atitinkamą pagalbą (imobilizacija). Tos dienos gydytojo ortopedo traumatologo K. R. įraše nėra duomenų apie 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų, ligos anamnezės ir karščiavimo priežasties vertinimą. Vertinant retrospektyviai, įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių sumušimo, būtų tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą ir paskirti ambulatorinį stebėjimą. Tačiau atsižvelgiant į ligos pobūdį (sunkus ir žaibiškai progresuojantis sepsis) bei literatūros duomenis teigti, kad ir atlikus šiuos veiksmus ligos išeitis būtų kitokia, negalima. 2006 m. birželio 21 d. Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. pacientui diagnozavo kairės mentės lūžimą. Tokio pobūdžio sužalojimai visada yra lydimi kraujosruvų minkštuosiuose audiniuose, todėl negalima teigti, kad gydytojas K. R. nebuvo diagnozavęs hematomos (kraujosruvos minkštuosiuose audiniuose). 2006 m. birželio 21 d. Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. organizuoti pacientui vaikų ligų gydytojo konsultaciją neprivalėjo, kadangi objektyvūs tyrimo duomenys rodė, kad nukentėjusiojo negalavimo priežastimi buvo trauma, o ne somatinis susirgimas. Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas D. K. S. 2006 m. birželio 24 d. nesant objektyvių požymių K. V. neįtarė hematomos supūliavimo. Galimybė, kad tuo metu įtarus pūlingą procesą ir paskyrus adekvatų gydymą K. V. ligos išeitis galėjo būti kitokia, negalima. Echoskopijos įvadinio kurso baigimo pažymėjimo neturėjimas neleidžia teigti, kad Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas vaikų chirurgas R. L. 2006 m. birželio 24 d. pacientui pilvo organų echoskopiją atliko netinkamai. Tai neturėjo įtakos paciento sveikatai ar mirčiai. Klaipėdos vaikų ligoninės intensyviosios terapijos gydytojos V. G. 2006 m. birželio 25 d. neįforminimas raštiško paciento tėvų sutikimo perkeliant vaiką tolimesniam tyrimui į Kauno medicinos universiteto klinikas neturėjo įtakos jo sveikatai ar mirčiai. 2006 m. birželio 26 d. – 2006 m. birželio 28 d. Kauno medicinos universiteto klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje vaikų chirurgo konsultacija (suteikta pagalba) buvo tinkama. Kadangi pacientas į Kauno medicinos universiteto klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyrių paguldytas kraštutinai sunkios būklės, sunkus sepsis jau buvo negrįžtamų pakitimų fazėje, vaikų chirurgo ir gydytojo ortopedo traumatologo konsultacija tik 2006 m. birželio 29 d. neturėjo įtakos jo sveikatai ar mirčiai. Kauno medicinos universiteto klinikos Vaikų intensyviosios terapijos skyriuje 2006 m. birželio 25 d. – 2006 m. birželio 28 d. turėjo būti organizuotos gydytojo ortopedo traumatologo ir vaikų chirurgo konsultacijos. Komisijos (ekspertų) nuomone, šių konsultacijų nebuvimas neturėjo įtakos paciento sveikatai ar mirčiai, kadangi sunkus sepsis jau buvo negrįžtamų pakitimų fazėje.

38Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 28 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl paciento mirties nutrauktas, tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas), požymių.

39Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų veiksmais padarytą žalą sąlygų

40Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, CPK 178 str). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas).

41Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teismų praktika šios kategorijos bylose, gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).

42Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005). Pacientą ir gydytoją (sveikatos priežiūros įstaigą) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi būti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).

43Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).

44Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviąsias ribas, kurias nubrėžia objektyvūs žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Teismas, spręsdamas sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytą žalą klausimą, gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).

45Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašo kvalifikuoti neteisėtais gydytojų veiksmus, laiku neatliekant visų veiksmų, kurie turėjo būti nagrinėjamu atveju atlikti, t. y. nepakankamai įvertinti duomenys iš medicininių dokumentų, ligos anamnezė, karščiavimo priežastys, nebuvo padaryti kraujo, šlapimo tyrimai, o pacientas turėjo būti paguldytas į stacionarą ir stebimas bei jam paskirtas gydymas antibiotikais, dėl tokių aukščiau nurodytų veiksmų netinkamai gydant apeliantų sūnų, patyrusį kairės mentės srities sumušimą (su poodine ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruva), dėl kurio išsivystė kraujosruvos supūliavimas bei minkštųjų audinių flegmonos, kraujo užkrėtimas (sepsis), židininio absceduojančio hemoraginio plaučių uždegimas, progresuojantis septinis šokas bei poliorganinis nepakankamumas ir nustatyti priežastinį šių veiksmų ryšį su paciento mirtimi.

46Sveikatos priežiūros įstaigą ir pacientą sieja prievolė užtikrinti atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatą, nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tai gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. išsaugoti paciento galimybę pasveikti. Byloje yra keliamas klausimas dėl netinkamos diagnostikos bei netinkamo gydymo, ieškovams teigiant, kad atlikus auksčiau nurodytus veiksmus bei pakankamai įvertinus duomenis iš medicininių dokumentų bei taikant adekvatų gydymą antibiotikais bei atlikus kitus medicininius tyrimus, pacientas būtų turėjęs galimybę išgyventi ir galimai nebūtų miręs, t. y. tinkama diagnostika ir adekvatus gydymas būtų padidinęs jo galimybę išgyventi bei pasveikti. Atsižvelgdama į nurodytą gydytojo pareigos pobūdį – išsaugoti paciento galimybę pasveikti, taip pat į tai, kad K. V. mirties priežastis buvo dauginis organų nepakankamumas, sunkus endogeninis sepsis (nesant išorinių sužalojimų, kaip galimo egzogeninio sukėlėjo šaltinio), išsivystęs galimai dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių kraujosruvos supūliavimo, flegmonos, teisėjų kolegija vertina, ar pagal byloje esančius duomenis, yra pagrindo konstatuoti netinkamą (pavėluotą) kairės mentės srities sumušimo, kraujosruvos supūliavimo, minkštųjų audinių flegmonos bei kraujo užkrėtimo (sepsio), dėl kurių išsivystė daugybinis paciento organų nepakankamumas, diagnostiką ir suteiktą neadekvatų gydymą bei paciento galimybę išgyventi tuo atveju, jeigu minėtos traumos tolimesnės pasekmės ir galimas kraujo užkrėtimo (sepsio) įsivyravimas būtų diagnozuotas anksčiau negu nagrinėjamu atveju buvo padaryta ir būtų atlikti nagrinėjamu atveju reikalingi medicininiai tyrimai – kraujo, šlapimo tyrimai, o pacientas būtų buvęs paguldytas į ligoninės stacionarą ir jame stebimas bei jam skirtas gydymas antibiotikais.

47Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų neteisėtumo, atliekant tyrimus, reikalingus ligos diagnozei nustatyti bei skiriant gydymą

48Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).

49Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojų veiksmus jų atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui aspektu, t. y. siekdamas išsiaiškinti, ar buvo pagrindas apeliantų sūnų K. V. nuo kairiojo peties sumušimo (traumos) gydžiusiems gydytojams įtarti kvėpavimo funkcijos nepakankamumo, kairės mentės kaulo lūžimą, potrauminę pneumoniją, kraujosruvos supūliavimą, minkštųjų audinių flegmoną bei kraujo užkrėtimą (sepsį) ir skirti atitinkamus medicininius tyrimus bei kitokį gydymą antibiotikais, tyrė ir vertino dviejų teismo medicinos ekspertizių aktus bei juose suformuluotas išvadas, Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ataskaitas, ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei priimtus procesinius sprendimus ir kitus duomenis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra paneigta bet kokia nustatytų pažeidimų įtaka paciento ligos baigčiai, be to, ekspertizių išvadose konstatuotos tikimybės yra pernelyg mažos, kad būtų galima konstatuoti esant priežastinį ryšį tarp atitinkamuose dokumentuose nustatytų pažeidimų ir paciento ligos baigties, todėl nenustatęs visų civilinės atsakomybės sąlygų, pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį kaip nepagrįstą atmetė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiomis pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis nesutinka.

50Apeliantai, nesutikdami su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nurodė, jog VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė gydytojas ortopedas traumatologas K. R. neatliko reikiamų atlikti veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantų teiginiais sutinka iš dalies.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2008 m. gruodžio 9 d. – 2009 m. vasario 17 d. atlikto ekspertizės akto Nr. EDM31(148)/09(01) išvadose (b. l. 27–42, t. 1) nurodyta, jog K. V. mirties priežastimi buvo dauginis organų nepakankamumas, sunkus sepsis, išsivystęs dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių kraujosruvos supūliavimo, flegmonos (b. l. 27 – 42, t. 1). Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad minėto ekspertizės akto išvadose taip pat nurodyta, kad 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. apžiūrėjęs ligonį nepakankamai įvertino duomenis iš 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicininių dokumentų išrašo, ligos anamnezę ir karščiavimo priežastis. Vertinant retrospektyviai, šiuo atveju įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl sumuštų kairės mentės srities minkštųjų audinių, buvo tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą, stebėti ligonį stacionare bei paskirti jam antibakterinį gydymą (b. l. 41 – 42, t. 1). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadai, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas, apžiūrėjęs pacientą bei įvertinęs jo esamą sveikatos būklę elgėsi pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartą, kuris, kaip minėta aukščiau, yra taikytinas medicinos srityje dirbantiems atitinkamos srities gydytojams. Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas nepaskyrė reikiamo paskirti bendro kraujo tyrimo, antibakterinio gydymo bei stebėjimo ligoninės stacionare. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, jog kaip konstatuota minėtame ekspertizės akte VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. apžiūrėjęs ligonį nepakankamai įvertino duomenis iš 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės medicininių dokumentų išrašo, ligos anamnezę ir karščiavimo priežastis. Teisėjų kolegija laiko, jog minėtas gydytojas, kaip atitinkamos medicinos srities profesionalas turėjo ir galėjo atidžiau vertinti pas jį atvykusio paciento sveikatos būklę, ypatingai atkreipiant dėmesį į tą aplinkybę, jog pacientas kurį laiką karščiavo (jam kūno temperatūra buvo pakilusi iki 39 laipsnių), tačiau šios aplinkybės minėtas medikas neįvertino ir į ją neatsižvelgė. Tuo tarpu ši nurodyta aplinkybė, teisėjų kolegijos nuomone, yra itin reikšminga vertinant tolimesnę paciento ligos eigą ir jos sukeltas negrįžtamas pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės akte Nr. EDM 31 (148)/09 (01) pagal asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelės Nr. 3503 iš VšĮ Šilutės ligoninės duomenis nurodyta, kad gydytojas A. V. įtarė kairės mentės lūžimą su tarpraumenine kraujosruva, paskyrė atlikti kairės mentės rentgenologių tyrimą bei įvertino atliktą rentgenogramą Nr. 3445 – mentės lūžimų nestebėjo, nurodė, kad karščiavimas, skausmo ir patinimo sustiprėjimas galėjo būti dėl tarpraumeninės uždegiminės hematomos, ir nusiuntė K. V. į VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę gydytojo ortopedo traumatologo konsultacijai bei gydymui (b. l. 30 – 31, t. 1). Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas K. R. gydytojo A. V. nurodytų paciento uždegiminės hematomos ir didelio karščiavimo nevertino bei netyrė. Trūkstant VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje reikiamos įrangos tyrimams atlikti (kraujo visapusiško tyrimo, magnetinio rezonanso tomografijos, kompiuterinės tomografijos ir t. t.) gydytojas pagal profesionalaus elgesio standartą turėjo nukreipti pacientą į kitas gydymo įstaigas tyrimams atlikti. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas medicinos paslaugų teikimas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje paciento atžvilgiu yra konstatuotas ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2007 m. spalio 8 d. ataskaitoje Nr. 1A-199-566-3K, kurioje nurodyta, jog 2006 m. birželio 21 d. ir 2006 m. birželio 24 d. – 2006 m. birželio 25 d. pacientui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje traumatologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus, be to, 2006 m. birželio 24 d. – 2006 m. birželio 25 d. pacientui VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje reanimacijos ir intensyviosios terapijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus (b. l. 19 – 22, t. 1). Aukščiau minėtos išvados taip pat yra nurodytos ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. – 2010 m. gruodžio 23 d. atliktos ekspertizės akto Nr. EDM101/10(01) išvadose (b. l. 114 – 118, t. 1), kuriose taip pat nurodyta, jog tos dienos gydytojo ortopedo traumatologo K. R. įraše nėra duomenų apie 2006 m. birželio 21 d. VšĮ Šilutės ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų, ligos anamnezės ir karščiavimo priežasties vertinimą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad vertinant retrospektyviai, įtarus besivystantį uždegiminį procesą dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių sumušimo, būtų tikslinga atlikti bendrą kraujo tyrimą ir paskirti ambulatorinį stebėjimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad aukščiau paminėti į bylą pateikti dokumentai ir jų visapusiškas vertinimas patvirtina, jog VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje teiktos traumatologijos profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo netinkamos, jos teiktos pažeidžiant teisės aktuose ir įstaigos vidaus dokumentuose nustatytus reikalavimus. Be to, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal nurodytus medicininius duomenis bei nurodytas ekspertizės ataskaitas bei išvadas yra pagrindas konstatuoti, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės darbuotojas gydytojas ortopedas traumatologas K. R. neatliko visų reikiamų veiksmų, kad pacientui K. V. išgelbėtų gyvybę.

52Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojo veiksmai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas K. V. neatitiko sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo standartą, o apelianto sūnaus mirties priežastis buvo dauginis organų nepakankamumas, sunkus endogeninis sepsis, išsivystęs dėl kairės mentės srities minkštųjų audinių kraujosruvos supūliavimo, flegmonos, t. y. netiksliai nustačius ligos diagnozę, nepaskiriant reikalingų gydymo veiksmų ir jų pavėluotai imantis. Kaip minėta aukščiau, gydytojas negali padaryti daugiau, nei objektyviai leidžia medicinos mokslo galimybės ir ligonio būklė, tačiau nustačius, kad atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojai savo darbo neatliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuotų gydytojų (jų veiksmai buvo neteisėti) ir tokie jų veiksmai sukėlė paciento sveikatai negrįžtamas pasekmes, t. y. pacientas mirė, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė privalo būti taikoma.

53Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės (jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246 straipsnis). Taip pat, įvertinant tai, jog pagal bylos duomenis atsakovo darbuotojas neatliko reikiamų veiksmų, dėl ko nebuvo tinkamai nustatyta paciento ligos diagnozė bei paskirtas netinkamas gydymas, kurių pasekmių (paciento mirties) nagrinėjamu atveju konkrečioje situacijoje galimai galima buvo išvengti, todėl teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryšio kaip atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimą (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nustatytiems neteisėtiems veiksmams bei priežastiniam ryšiui, yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę vieno iš atsakovų, t. y. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės, atžvilgiu, kadangi minėto atsakovo darbuotojų veiksmai gydant pacientą K. V. buvo netinkami, neatitiko teisės aktų reikalavimų ir profesionalaus elgesio standartų.

54Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovų procesiniuose dokumentuose dėstomais argumentais dėl netinkamo ir nesavalaikio medicininių įrašų įvertinimo bei nepaskyrimo atitinkamų medicininių tyrimų, t. y. kraujo, šlapimo tyrimo, neatlikimo kitų reikiamų medicinių veiksmų bei neatsižvelgimo į realią paciento būklę.

55Nustačius, kad atsakovo darbuotojo veiksmai neatitiko profesionalams keliamo kvalifikuotumo, rūpestingumo standartų, medicinos mokslo principų, tai yra, kad Kastyčiui V. nebuvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, nebuvo imtasi visų priemonių kad išvengti komplikacijų, ko pasekoje pacientas mirė, konstatuotinas faktinis ir teisinis ryšis tarp žalos (mirtis) ir atsakovo neteisėtų veiksmų.

56Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylą įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tik atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė atliko veiksmus, kuriais ieškovams padaryta žala, kiti atsakovai tokių veiksmų neatliko.

57Dėl ieškinio senaties

58Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis dėl ieškinio senaties termino. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškinio senaties terminas ieškovams atnaujintinas, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių bei pateisinamų priežasčių, t. y. dėl užsitęsusio ikiteisminio tyrimo.

59Dėl turtinės žalos atlyginimo

60Bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės veiksmų ieškovai patyrė 3 517 Lt turtinę žalą (b. l. 47, t. 1). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis, sprendžia, kad atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė privalo atlyginti ieškovams M. V. ir A. V. po 1 758,50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

61Dėl neturtinės žalos atlyginimo

62Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato taip pat atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką. Svarbu yra išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2010).

63Kaip minėta aukščiau, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į žalą padariusios asmens kaltę, jo turtinę padėtį, žalos dydį, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, vienas iš kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra žalą padariusio asmens kaltė. Atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojų tyčinių veiksmų, t. y. siekio padaryti žalą nenustatyta. Šią aplinkybę patvirtina ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 28 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 135 – 139, t. 1). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija gydymo įstaigos gydytojų veiksmus vertina kaip neatsargius. Didelio neatsargumo gydytojų veiksmuose nebuvo. Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, kad atsakovo gydytojai, kaip savo srities profesionalai, nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai rūpestingi. Be to, teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad ieškovai M. V. ir A. V. yra mirusio K. V. tėvai. Ieškovai nurodė, kad jų ir sūnaus santykiai buvo artimi, netikėta sūnaus mirtis jiems sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus bei skaudžiai paveikė jų gyvenimą, tuo labiau, kad K. V. buvo jauniausias iš jų vaikų. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartais aptartais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ieškovams M. V. ir A. V. nustato po 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam (CK 6.250 str. 2 d.).

64Dėl atsakovo, turinčio prievolę atlyginti žalą

65Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, reikšdami ieškinį teisme, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis bei įgyvendindami dispozytyvumo principą, turi teisę pasirinkti, kuriems iš jų teises pažeidusių subjektų pareikš ieškinį ir kuriuos patrauks atsakovais nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovui, kurio atžvilgiu yra priimtas teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo, apsidraudusiam savo civilinę atsakomybė privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei atlyginus tokiu teismo sprendimu priteistą žalą, atsiranda teisė žalą regreso tvarka reikalauti atlyginti iš jo civilinę atsakomybę apdraudusio draudiko.

66Dėl bylinėjimosi išlaidų

67Ieškovai M. V. ir A. V. prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų prašymas yra nepagrįstas, kadangi jie į bylą nepateikė jokių tokias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (CPK 98 str. 1 d.).

68Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje tenkintina ieškinio reikalavimo dalis sudaro 103 517 Lt, todėl iš atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės valstybės naudai priteistina 3 070 Lt. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovai buvo atleisti ir nuo žyminio mokesčio už pateiktą apeliacinį skundą sumokėjimo, todėl iš atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės valstybės naudai priteistina ir 3 070 Lt žyminio mokesčio už ieškovų pateiktą apeliacinį skundą. Dėl to iš atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės valstybės naudai priteistina iš viso 6 140 Lt žyminio mokesčio.

69Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovų M. V. ir A. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovų ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

70Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

71Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovų M. V. ir A. V. ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Klaipėdos vaikų ligoninei ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninei viešajai įstaigai Kauno klinikoms dėl žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.

72Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės atsakovams M. V. ir A. V. po 1 758,50 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus 50 ct) kiekvienam turtinės žalos atlyginimo bei po 50 000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų) kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo.

73Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės 6 140 Lt (šešis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybės naudai.

74Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovai M. V. ir A. V. 2010 m. rugsėjo 29 d. kreipėsi į teismą su... 5. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. birželio 15 d. apie 11 val. jų sūnus K. V. (... 6. Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė su ieškiniu nesutiko. Atsakovas... 7. Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikos su... 8. Trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko.... 9. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 10. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinio... 11. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl faktinių aplinkybių teisinio... 12. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio senaties termino nurodė, kad Pacientų... 13. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio pagrįstumo nurodė, kad byloje iš... 14. Teismas taip pat nurodė, kad Valstybinė medicinos audito inspekcija nustatė... 15. Teismas taip pat pažymėjo, kad Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos... 16. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 18. Ieškovai M. V. ir A. V. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo... 19. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų... 20. 2. 2006 m. birželio 21 d. gydytojai A. L. ir A. V., atlikę paciento K.V.... 21. 3. Gydytojas ortopedas traumatologas K. R. K. V. gydymo antibiotikais neskyrė,... 22. 4. Gydytojas ortopedas traumatologas K. R. nepakankamai įvertino duomenis iš... 23. 5. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės gydytojas ortopedas traumatologas D. K.... 24. 6. Nuo 2006 m. birželio 25 d. iki 2006 m. birželio 29 d. Kauno klinikų... 25. 7. Atsakovų darbuotojų veiksmai neatitiko rūpestingumo ir dėmesingumo... 26. 8. Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė prašydamas priteisti išlaidas... 27. Atsakovas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VšĮ Kauno... 28. Atsakovas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė atsiliepimu į apeliacinį skundą... 29. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 30. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2011 m.... 31. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 32. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2006 m. birželio 15 d. apie 11 val. ieškovų... 33. Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus... 34. Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos... 35. Pagal Mykolo Riomerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus... 36. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo... 37. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie teisingumo ministerijos... 38. Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. sausio 28 d. nutarimu... 39. Dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už joje... 40. Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų... 41. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teismų... 42. Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos... 43. Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad, sprendžiant dėl... 44. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad be formaliųjų teisinių,... 45. Nagrinėjamoje byloje apeliantai prašo kvalifikuoti neteisėtais gydytojų... 46. Sveikatos priežiūros įstaigą ir pacientą sieja prievolė užtikrinti... 47. Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų... 48. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo... 49. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo VšĮ... 50. Apeliantai, nesutikdami su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylą pirmosios... 51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos... 52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 53. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 54. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su ieškovų procesiniuose... 55. Nustačius, kad atsakovo darbuotojo veiksmai neatitiko profesionalams keliamo... 56. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pateikti į bylą įrodymai ir byloje... 57. Dėl ieškinio senaties... 58. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame... 59. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 60. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl atsakovo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės... 61. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 62. Neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 63. Kaip minėta aukščiau, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 64. Dėl atsakovo, turinčio prievolę atlyginti žalą... 65. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, reikšdami ieškinį teisme,... 66. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 67. Ieškovai M. V. ir A. V. prašo priteisti iš atsakovų bylinėjimosi... 68. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškovai yra atleisti nuo žyminio... 69. Dėl nurodytų motyvų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija... 70. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 71. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti,... 72. Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės... 73. Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Klaipėdos vaikų ligoninės 6 140... 74. Kitoje dalyje ieškinį atmesti....