Byla 2-3571-723/2019
Dėl skolos už atliktus darbus priteisimo

1Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Birutei Kapustienei, dalyvaujant ieškovui P. Š., jo atstovui advokatui Kęstučiui Žviniui, atsakovo UAB „Devinta“ atstovams D. S., advokato padėjėjai Linai Alksnienei, teismo vertėjai Alicijai Stančinskajai,

2teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovui UAB „Devinta“ dėl skolos už atliktus darbus priteisimo,

Nustatė

31. Ieškovas P. Š. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Devinta“ 1 438,00 Eur skolos už atliktus darbus, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 16-18).

4Ieškinyje nurodė, kad ieškovas P. Š., 2018 metais vykdydamas individualią veiklą pagal verslo liudijimą, teikė statybos apdailos darbų paslaugas. 2018 m. rugsėjo pabaigoje tarp šalių buvo sudarytas statybos rangos darbų susitarimas dėl apdailos ir renovacijos darbų atlikimo atsakovo statybos objekte, esančiame ( - ). Šalys susitarė dėl darbų kainos ir numatė, kad galutinė suma bus nustatyta pagal faktiškai atliktų darbų apimtį. Ieškovas, vykdydamas statybos rangos darbų susitarimą atsakovo objekte atliko šiuos darbus: nudažė 619 kv.m sienų paviršių po 8 Eur/kv.m, užtaisė 262 m kampų po 2 Eur/m, 80 m angokraščių po 7 Eur/m, apšiltino 29 kv.m sienų po 8 Eur/kv.m bei atliko papildomai dažymo darbus ( - ) g. 400 eurų sumai. Tokiu būdu, ieškovas atliko atsakovui statybos darbų už 6 668,00 Eur. Atsakovas sumokėjo 2 450,00 Eur avansą, kurį atskaitė iš mokėtinos sumos. Atsakovo nesumokėtas ieškovui likutis sudarė 4 218,00 Eur. Atsakovės darbų vadovas išmokėjo ieškovui dar 2 780,00 Eur, todėl atsakovas liko skolingas ieškovui 1 438,00 Eur. Ieškovo, kaip rangovo, darbų atlikimo ir priėmimo faktą patvirtina atsakovo darbų vadovo surašytas raštelis , kuriame aptartos atliktų darbų apimtys, darbų kainos, sumokėtas avansas, dalinis mokėjimas ir įsiskolinimo likutis, sudarantis 1 438,00 Eur. Atsakovo darbų vadovo pasirašytas raštelis praktiškai atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatas dėl darbų perdavimo ir priėmimo įforminimo aktu. Akivaizdu, kad po darbų atlikimo užsakovas dėl darbų apimties, kainos ir kokybės pretenzijų ieškovui neturėjo, o tik vengia sumokėti už atliktus darbus.

52. Atsakovas UAB „Devinta“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad žodinis rangos darbų susitarimas tarp šalių buvo sudarytas 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje. Nors į bylą pateiktame lapelyje yra nurodyti darbai ir jų kainos, tačiau tai savaime nereiškia to, kad darbai buvo atlikti. Atsakovas savo prievolės ieškovui niekada nevengė ir su juo atsiskaitė už faktiškai atliktus darbus. Nesutinka su ieškovo argumentu, kad pateiktas raštelis gali būti prilyginamas darbų priėmimo-perdavimo aktui, nes iš jo negalima nustatyti nei kas, nei kada, nei kokius darbus priėmė. Iš raštelio turtinio tik galima matyti, kokius darbus ieškovas turėjo atlikti ir kokias pinigų sumas iš atsakovo jis yra gavęs, tačiau tas raštelis niekaip nepatvirtina, kad visi raštelyje nurodyti darbai yra atlikti. Raštelyje teisingai nurodyta, kad ieškovas turėjo atlikti antrą dažymą, o atsakovas už jį ieškovui turėjo sumokėti 1 438,00 Eur sumą, tačiau ieškovas antro dažymo neatliko, dėl to atsakovui nekilo pareiga ieškovui sumokėti 1 438,00 Eur. Dėl ieškovo kaltės atsakovas vėlavo atlikti gyvenamojo namo, esančio ( - ), darbus. Ieškovas atliko pirmąjį dažymą, tačiau tam, kad darbai būtų visiškai atlikti, privalo būti antras dažymas. Ieškovas atsakovo buvo raginamas ne vieną kartą atlikti antro dažymo darbus, kadangi šių darbų neatlikus atsakovas negalėjo organizuoti gyvenamojo namo darbų priėmimo-perdavimo užsakovams. Ieškovui buvo nustatytas galutinis darbų atlikimo terminas iki 2018-11-09, tačiau ieškovas objekte iki 2018-11-09 nepasirodė ir antro dažymo darbų neatliko. Siekiant išvengti nuostolių (negauti apmokėjimo), atsakovas savo jėgomis organizavo antrojo dažymo darbus, dėl ko 2018 m. lapkričio 9, 10 ir 12 d. atsakovo samdomi darbuotojai atliko antro dažymo darbus gyvenamajame name. Vieną darbuotoją netgi teko atšaukti iš atostogų, darbuotojams teko dirbti ilgesnėmis darbo valandomis, dėl ko atsakovui teko skirti jiems papildomų poilsio dienų, t.y. teko perorganizuoti visą atsakovo darbo laiką tam, kad būtų atlikti darbai, kuriuos atlikti turėjo ieškovas. Ieškovas turi įrodyti, kad jis iš tiesų atliko antro dažymo darbus ir įgijo teisę į 1 438,00 Eur sumos apmokėjimą. Ieškovas jokių įrodymų šiai aplinkybei įrodyti nėra pateikęs, taip pat nėra pateikęs jokios atsakovui išrašytos sąskaitos-faktūros. Ieškovui buvo puikiai žinoma, kad tuos darbus, kuriuos turėjo atlikti jis, atlieka atsakovo darbuotojai, kadangi ieškovas 2018-11-10 atvyko į objektą pasiimti savo daiktų ir matė, jog yra atliekami antro dažymo darbai. Jokių pretenzijų ar priekaištų iš atsakovo nebuvo sulaukta, taip pat iš ieškovo nebuvo sulaukta jokios iniciatyvos prisidėti prie darbų atlikimo.

63. Teismo posėdyje ieškovas P. Š. prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad su atsakovu supažindino vienas draugas ir pasakė, kad užsiima irgi apdaila ir turi objektų. Sutarties kažkokios nesudarė. Su atsakovu jokios sutarties nepasirašinėjo. Kainas sutarė žodžiu, už kvadratą 8 Eur, plius kampai po 2 Eur. Atsakovui padarė viena, antrą objektą, sumokėjo. Pradėjo trečią daryti. Už Pirmą etapą viską sumokėjo ir liko antras etapas. Visi darbai buvo padaryti. Padarė apie 620 kv.m. Atsakovas sumokėjo už glaistymą ir pirmą dažymą. Jis dirbo su dar vienu asmeniu. Aštuntą dieną viską nudažė. Devintą dieną nieko dažyti nereikėjo, ten buvo tik A. S., kuris valė garažą. Pirmas dažymas buvo padarytas maždaug per mėnesį. Per vieną dieną galima 100 kv.m nudažyti ir daugiau. Užbaigimui reikia daugiau laiko. Ten kiekviename kambaryje buvo po tris spalvas, todėl per vieną dieną nebuvo galima nudažyti. Viena dieną lubos, kitą viena spalva, trečia dieną kita spalva. Per savaitę galima padaryti. Pora spalvų tame pačiame kambaryje per dieną negalima nudažyti. Nepriklijuosi lipnios juostos, nes nuplėš šviežiai nudažytus dažus. Darbų vadovas Simonas jam pinigus išmokėdavo grynais. Tyrėjo savo sąsiuvinį, kuriame užrašė visus kvadratus darbų. Jis pasirašė kiek sumokėta, kiek nesumokėta. Visas tekstas parašytas Simono. Dėl nesumokėtos sumos už antrą dažymą buvos susitarimas sumokėti po antro dažymo. Kai buvo valymo darbai, objektas buvo jau nudažytas. Atsakovas jam dėl darbų jam sakė, kad sugadintos grindys, tačiau jos ne jo buvo sugadintos. Jokių raštiškų pretenzijų iš atsakovo nėra gavęs. Pirmą dažymą pabaigė spalio 4 d., o sumokėjo ketvirto ar penkto. Sumokėjo už pirmą dažymą, kartu paskaičiavo su avansu ir liko likutis 1 438 Eur už antrą dažymą. Antro dažymo terminas jam nebuvo nustatytas, tiesiog kuo greičiau. Po sumokėjimo, pradėjo antro dažymo darbus, darė apie mėnesį laiko, nes buvo pataisymų, elektrikai išpjovė skyles lubose, reikėjo taisyti. Nekvietė ieškovo priimti antro dažymo darbų. Tada buvo penktadienis, 9 diena, jis negalėjo atvažiuoti. Šeštadienį atvažiavo tik savo instrumento pasiimti. Po to kreipėsi į atsakovą telefonu šeštadienį, kad sumokėtų už atliktus darbus. Nieko nepasakė, tik paprašė raktą atnešti. Šeštadienį susitiko su S. ir atidavė raktą. Jam pasakė, kad net jis liko skolingas, nes labai daug broko ir viską taisė iki nakties, bet viskas jau buvo padaryta. Ragino atsakovą telefonu savaitę ar pusantros sumokėti. Siuntė pretenziją atsakovui raštu per paštą. Sąskaitos-faktūros nebuvo išrašomos. Ginčo byloje pateiktas lapelis surašytas gal lapkričio penktą, šeštą dieną. Lapkričio 9 d. buvo pas jį šeimoje problemos ir negalėjo atvažiuoti. Kai atidavė raktą, kalbos apie pinigus nebuvo. Lapkričio 8 d. buvo pabaigti darbai. Jau buvo atliekamas valymas. Pateiktos nuotraukos rodo, kad buvo nudažyta iki galo, nes negalima valyti langų ir paskui dažyti antrą kartą. Elektros mechanizmai statomi po antro dažymo. Verslo liudijimą išsiėmė prieš mėnesį, gal spalį. Sumokėjo iki lapkričio 15 d. mokestį.

7Ieškovo atstovas adv. K. Žvinys nurodė, kad atsakovo direktorius patvirtino, jog buvo vėluojama priduoti objektą dviem savaitėmis. Tačiau jokių rodymų, kad buvo vėluojama, nėra pateikta. Liudytojas S. parodė, kad ieškovas prašė jo išvalyti ginčo objektą nuo statybinių šiukšlių. Jis dirbo ketvirtadieni, lapkričio 8 d., ir penktadienį, lapkričio 9 d. Dažymo darbai buvo užbaigti. S. dirbo iki vakaro, pats užrakino ir įjungė signalizaciją. Darbų vadovas S. G. parodė, kad darbai turėjo būti užbaigti lapkričio pradžioje. Lapkričio 8 d. objekte nedalyvavo, nematė kas vyko. Už atliktų darbų etapus G. mokėjo rugsėjį ir spalio mėnesį pinigus ieškovui. G. nurodė, kad pinigų mokėjimo faktas buvo įformintas buhalterijoje. Tačiau atsakovo atstovė nurodė teismui, kad jokių buhalterinės apskaitos dokumentų, pagal kuriuos buvo mokama ieškovui, nėra. Tai parodo, kad duomenys buvo slepiami nuo teismo, nes jie ne naudingi atsakovui. G. nurodė, kad L., N. dažė sienas antrame aukšte, o G. dažė pirmo aukšto sienas. V. parodė, kad jis kabino šviestuvus. G. D. nurodė, kad lapkričio 9 dieną atliko dažymo darbus garaže, katilinėje, laiptinėje, darbu užbaigė 21 val. ir patys išvalė patalpas. N., kuris buvo atšauktas iš atostogų, parodė, kad lapkričio 9 dienai jį iškvietė iš atostogų ir jis į darbą atvyko jau po pietų, dirbo iki 21 val. Tokiu būdu, lapkričio 9 diena jis negalėjo dirbti 12 valandų kaip nurodyta darbo apskaitos žiniaraštyje. Patvirtino, kad patys darbuotojai tvarkė ir valė bei klijavo popierius, nes popierių tuo metu nebuvo. Tai reiškia, kad popierinė apsauga, kuri matoma nuotraukose, buvo nuimta. 9 dieną jų jau nebuvo. Taip pat nurodė, kad L. dažė sienas, S. dažė lubas, sienos buvo dažomos įvairiomis spalvomis. Tai patvirtina, kad lapkričio 8 d. buvusius popierius kažkas nuėmė, surinko. Tačiau koks tikslas nuimti popierių, jei nebaigti dažymo darbai. Tai dar kartą patvirtina, kad lapkričio 8 dieną dažymo darbai buvo pilnai užbaigti. Liudytojas S. parodė, kad ( - )gatvės objekto apskritai nežino, bet galimai ten buvo. Atstovas pats kalbėjo su objekto šeimininkais ir jie patvirtino, kad lapkričio 9 dieną, jie buvo vakare atvykę ir viskas vyko darniai, niekas objekto priduoti nevėlavo, buvo tvarkomos šiukšlės ir ruošiamas objektas pridavimui. S. patvirtino, kad šiukšles tvarkė jam nepažįstamas vyras, tai būtent tas asmuo buvo S.. Visus darbus užbaigė pirmadienį. Pagal atsakovo pateiktą darbo apskaitos laiko žiniaraštį lapkričio 10 d. G. D. ir R. N. apskritai nedirbo. Tuo tarpu N. nuo 10 dienos toliau tęsė atostogas. Tai parodo, kad profesionalus apdailininkas, kuris yra N., buvo iš atostogų iškviestas vos kelioms valandoms darbo. Pagal liudytojų parodymus seka, kad jie iki lapkričio 8 d., niekas iš vadovų, objektu nesidomėjo ir užbaigti darbų neskubino, nors teigė, kad buvo vėluojama. Atsakovas turėdamas sutartį su objekto savininkais ir atliktų darbų aktus, jų nepateikė teismui, todėl neįrodė, kad objektą vėlavo priduoti. Ieškovo pateiktos nuotraukos darytos būtent 2018-11-08. Jose užfiksuotas vandens išliejimas ant grindų plaunant langus. Atsakovo darbuotojai patvirtino, kad durys nebuvo objekte įstatytos, nes savininkai jų neturėjo. Ta aplinkybė, kad langai buvo išvalyti, sienose įrengtos rozetes patvirtina, kad dažymo darbai galutiniai užbaigti lapkričio 8 d. Atsakovo direktorius neneigė matęs dirbant liudytoją S. lapkričio 9 d. tvarkant patalpas. S. taip pat patvirtino, kad kažkoks vyras tvarkė patalpas. Tokiu būdu akivaizdu, kad dažymo darbai, kuriuos atliko ieškovas, užbaigti lapkričio 8 d. Nei vienas atsakovo liudytojas apie lapkričio 8-10 atliktus darbus nepaminėjo jokių paruošiamųjų darbų, nors dažus reikėjo paruošti, išplakti, nuplauti dažymo įrankius, apklijuoti apsauginėmis juostomis skirtingai dažomus paviršius. Baigus dažymą viena spalva, vėl išplauti įrankius. Nei vienas iš liudininkų neparodė konkrečiai kokios spalvos buvo dažomos sienos. Atsakovo teiginiai prieštarauja logikai, nes koks tikslas samdyti ieškovą, jeigu atsakovo 4 darbuotojai neva per 8 valandas nudažė antrą kartą visas sienas ir lubas. Akivaizdu, kad darbus galėjo atlikti savo darbuotojų jėgomis be ieškovo pagalbos. Ieškovas susitarimą dėl apmokėjimo sudarė su G., todėl perduodant raktą direktoriui reikalauti apmokėti už darbus nebuvo jokio pagrindo, nes direktorius vargu ar žinojo visus susitarimo niuansus ir sąlygas. Ieškovo atliktų darbų priėmimą ir perdavimą patvirtiną atsakovo darbų vadovo surašytas raštelis, kuriame aptartos atliktų darbų apmintys, darbų kainos, sumokėtas avansas, dalinis mokėjimas ir įsiskolinimo likutis. Pagal CK 6.694 straipsnį atsakovas atliko darbų priėmimą. Apmokėjimo terminai nebuvo sutarti, todėl atsakovas turėjo sumokėti per protingą terminą arba gavusi pirmąją pretenziją.

8Atsakovo UAB „Devinta“ direktorius D. S. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad šeimininkai skubėjo ir norėjo jau kraustytis savaitgalį, todėl valė langus. Jis atvažiavo devintą dieną į objektą pas ieškovą, bet jo nebuvo, darbai neatlikti. Skambino ir kvietė savo darbininkus, kad atliktų darbus, nes neturėjo kur dėtis. Buvo vėluojama dvi savaites ir šeimininkai juos iškraustyti norėjo. Ieškovas nekėlė telefono ragelio. Reikėjo taisyti, paglaistyti, džiovinti. Džiovino su fenais. Nesąmonė, kad negalima keliomis spalvomis nudažyti. Patalpa šilta, todėl džiūsta daug greičiau. Namas buvo šiltas. Vieną sieną nudažo, daro kitą, tada grįžta prie tos sienos. Buvo iškviesti dažymo specialistai, elektrikas ėjo iš paskos, nes jam reikėjo sudėti lempas ir visą kitą. Elektrikas pabaigė tik šeštadienį.

9Atsakovo UAB „Devinta“ atstovė adv. pad. L. Alksnienė nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas iš tikrųjų atliko antrojo dažymo darbus. S. G. avansinės apyskaitos pagrindu buvo išduoti pinigai, tačiau kadangi ieškovas neišdavė jokių buhalterinę apskaitą patvirtinančių dokumentų, tai tie pinigai toliau ir negalėjo būti apskaityti. Taip ir išėjo, kad S. G. atsiskaitė savo asmeniniais pinigais, o ne įmonės. Nei vienas iš liudytojų nepatvirtino, kad būtent ieškovas atliko antro dažymo darbus. Liudytojų parodymai buvo priešingi ir jie buvo nuoseklūs. Nelogiška ieškovo pozicija, kad jis atlikus darbus atėjo atiduoti raktus ir nereikalavo jokio apmokėjimo už darbus. Manytina, kad darbai nebuvo atlikti ir ieškovas tą dieną, atėjęs atiduoti rakto, neturėjo ką reikalauti. Tada sužinojęs, kad tuos darbus už jį atliko kiti asmenys, bando pasinaudoti situacija savo naudai. Byloje pateiktos nuotraukos nepatvirtina, kad visose sienose buvo sumontuotos rozetės, kadangi, kiek žino, šeimininkai buvo paprašę keletą jungtukų, kad galėtų įsijungti elektrą. Atsakovo logika labai paprasta, jis turėjo ir kitų objektų ir jo darbuotojai buvo kitame objekte, buvo tikimasi vienu metu dirbti keliuose objektuose. Ieškovui pavedus atsakovą, atsakovui nebeliko nieko kito kaip gelbstint savo reputaciją siųsti savo darbuotojus ir tuos darbus užbaiginėti. Raštelis negali būti darbų priėmimo-perdavimo aktas, nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors darbų priėmimo-perdavimo aktui nėra nustatoma kažkokia privaloma forma, tačiau jo turinys turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Bent jau turi būti išreikšta šalių valia priimti ir perduoti darbus bei nurodyti duomenys apie atliktus darbus ir pažymėti galbūt kažkokių darbų trūkumai. Pats ieškovas nurodė, kad raštelis galėjo būti surašytas kažkur apie lapkričio 5-6 dieną. Teigia, kad darbai atlikti lapkričio 8 dieną, tai vėl gi atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas surašomas jau padarius darbus ir juos perduodant. Pats ieškovas patvirtino, kad nekvietė atsakovo priimti darbų. Tas lapelis atlieka informacinę funkciją tarp pačių šalių, kad konstatuoti kokius darbus turėjo atlikti ir kokias sumas sumokėjo ar turėjo sumokėti. Parašas lapelyje atlieka ne darbų perdavimo funkciją, o sumokėtų pinigų funkciją. Kad atsakovui kiltų pareiga sumokėti, turi pirmiau būti nustatytas tinkamai atliktų darbų perdavimo faktas, tačiau to nėra. LAT 3K-3-423/2011 yra išaiškinęs, kad nesant darbų perdavimo akto gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kitų klausimų, tačiau vien šio akto nepateikimas, byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei atliktus darbus galiam nustatyti kitais įrodymais. Kitų įrodymų byloje nėra.

10Liudytojas A. S. nurodė, kad pažįsta ieškovą, tolimi giminaičiai. Atsakovą pažįsta, dirbo ten pora dienų. Jis tuo metu buvo be darbo ir jam paskambino pakvietė padirbėti. Buvo ketvirtadienis, nuvažiavo ir viską darė. Dėl apmokėjimo tarėsi su ieškovu. Atsakovo direktorius atvažiavęs penktadienį pasakė, kad jis sumokės. Viskas buvo objekte padaryta. Surinkto pilnai popierius antrame aukšte, grindis išplovė. Pirmame tik pradėjo popierius nuiminėti, garaže grindis išplovė, šiukšles supylė į krūvą ir į lauką išnešinėjo. Patalpose dar buvo valytojos, tvarkė viską ir langus plovė. Iš objekto išėjo po 15 val., o buvo nuo 8 ryto. Ketvirtadienį išvažiavo paskutinis, įvedė kodą. Sienos buvo pilnai nudažytos. Neatsimena, ar elektros instaliacija buvo suvesta. Penktadienį jam išėjus objekte liko direktorius ir dar vienas asmuo, kartu sėdėjo ir šnekėjosi. Su juo (liudytoju) neatsiskaitė. Pats nematė kaip ieškovas sienas dažė, bet viskas buvo padaryta.

11Liudytojas S. G. nurodė, kad pažįsta ieškovą, jis dirbo ( - )gatvės objekte. Su ieškovu buvo sutartas glaistymas ir dažymas. 1 438,00 Eur nesumokėti už antrą dažymą, nes jis nebuvo padarytas. Antras dažymas turėjo būti padarytas lapkričio pradžioje ir iki lapkričio 9 d. nebuvo padarytas. Lapkričio 8 d. jis objekte nebuvo, o lapkričio 9 d. buvo. Nematė objekte liudytojo A. S.. Nuotraukose panašu į objektą. Panašu, kad nenudažyta nuotraukose. Lapelis buvo surašytas dar nepabaigus pirmojo dažymo. Su ieškovu atsiskaitymus vykdė jis (liudytojas). Ieškovui buvo atlikti du mokėjimai. Vienas spalio mėnesį ir kitas rugsėjo mėnesį. Pirmas dažymas buvo pabaigtas spalio mėnesį į pabaigą. Ieškovas turėjo antrą dažymą turėjo padaryti iki lapkričio mėnesio. Terminas paskui buvo pratęstas, nes buvo neatliktas. Galutinis terminas devinta diena. Devintą dieną D. (S.) buvo objekte ir paskambinęs pasakė, kad ieškovo nėra ir darbai neatlikti, ką darom. Nusprendė visus kviesti ir daryti darbus. Jis pats dalyvavo atliekant darbus, darė pirmo ir antro aukšto lubas, plius tualetus. Statybose dirba 14 metų, yra viską praėjęs. Dažymo darbus užbaigė šešiese vėlai vakare devintą dieną. Ten yra 600 kv.m. Vienas per vieną dieną nenudažysi. Dirbo ir šeštadienį bei buvo atvažiavę pirmadienį. Popierius nurinkinėjo visi po truputį, padarai ir nurenki. Ieškovas pirmą dažymą kvietė priimti paskambindamas telefonu, nuvažiavo apžiūrėti. Lapkričio 9 d. jis dažė lubas, R. N. dažė antrą aukštą, G. pirmame aukšte, o D. garažą ir katilinę, o elektrikas viską iš paskos tvarkė. Ieškovui sumokėjo grynaisiais pinigais už pirmą dažymą. Buvo išimti iš įmonės pinigai ir sumokėta. Tarp užsakovo ir atsakovo įmonės darbų perdavimo aktas buvo pasirašyti truputėlį vėliau, nes užtrunka buhalterija. Direktorius tą dieną padėjo visiems. Dažai buvo objekte. Dažai „Kliuberis Bp 5“ ir „Dekso 5“. Dažai gali per valandą išdžiūti, gali ir tris džiūti. Per dvi valandas tikrai turi išdžiūti, namas buvo šiltas. Sienų uždengti nereikėjo dažant lubas. Sienas dažė teptuku, voluku ir dideliu voiluku. Valymo darbų neatlikinėjo, tačiau popierius ir šiukšlės išsirinko.

12Liudytojas M. V. nurodė, kad pažįsta ieškovą, buvo susitikę objekte. Ieškovas ten dažė, tvarkė patalpas. Pamena, kad buvo objekte lapkričio 9 d., statė šviestuvus. Jo pareigos elektrikas. Ieškovo objekte nebuvo. Kiti dažė, taisė, glaistė. Skydas dar buvo nepabaigtas. Teko jam ir šeštadienį dar atvažiuoti. Objekte sienos ir lubos buvo regis skirtingų spalvų. Valymo darbų 9 dieną neatlikinėjo. Objektas buvo kotedžas per du aukštus, apie 200 kv.m.

13Liudytojas G. D. nurodė, kad ieškovo nepažįsta, nematęs. Dirbo objekte ( - )gatvėje. 2019-11-09 dirbo ten. Pagrinde darė pataisymo, dažymo darbus. Jis yra apdailininkas. Atlikinėjo antro dažymo darbus. Dar buvo objekte direktorius D. S., S. G., D., M., R. N.. Nematė, kad kas lapkričio 9 d. kas nors valymo darbus atlikinėjo. Jis dažė svetainę, laiptinę dalinai, garažą, katilinę. Dažė voleliu. Lapkričio 9 d. dažymo darbus užbaigė apie 21.00 val. Patalpų valymo darbus patys atliko. Nepamena, ar grindys buvo uždengtos. Šitame objekte dirbo pirmą kartą.

14Liudytojas D. S. nurodė, kad pažįsta ieškovą, matė objekte. Objekte ( - ) jo nematė. Ten dirbo penktadienį, šeštadienį. Tada ieškovo ten nematė. Tame objekte jis dažė garažą. Jo specialybė dažytojas. Tuo metu objekte buvo R., G., D., S.. Pašalinių asmenų nematė. Po pietų pasakė valdžia ir ten nuvažiavo visi dirbti. Dažymas buvo antras. Šiukšles tvarkė kažkas, nežino ar iš jų įmonės. Reikėjo prie garažo kambaryje angokraščius pataisyti. Kai baigė darbus, susitvarkė patys. Dažė vandeniniais dažais. Jei sausa išdžiūsta per valandą. Pirmiausia nudažai lubas, tada sienas. Name tuo metu buvo normaliai šilta. Dažė voleliais. Darbai buvo užbaigti gal pirmadienį, jis pats buvo dar pirmadienį. Buvo penktadienį atvažiavę šeimininkai. Direktorius irgi kažką dažė.

15Liudytojas R. N. nurodė, kad pažįsta ieškovą, matė objekte link ( - ) važiuojant, galėjo būti ( - ). Lapkričio 9 dieną jį išsikvietė iš atostogų. Atvažiavo apie pietus. Namą turėjo užbaigti prieš dvi savaites, todėl jį ir iškvietė. Buvo dar D. dažytojas, M. elektrikas, S. ir direktorius, bei dar G. dažytojas. Buvo pirmas dažymas atliktas, bet prieš tai pasiklojo grindis, nes nebuvo uždangstytos antram dažymui. Kitų asmenų nebuvo. Popieriaus patiesto nebuvo. Jis pats antrame aukšte pataisinėjo ir perdažinėjo sienas. Simonas dažė lubas. Buvo labai daug spalvų, aštuonios gal. Darbus baigė vėlokai, po devintos. Patalpas po darbų nežino, kas sutvarkė. Jie popierių išsinešė.

16Ieškinys atmestinas.

17Dėl įrodinėjimo

184.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.).

19Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, nes, minėta, tik šalims suteikta teisė laisvai disponuoti ginčo objektu. Taigi, ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. LAT yra pažymėjęs, kad draudimas peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribas atitinka ne tik dispozityvumo principą, bet ir užtikrina rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimą. Rungimosi principo esmė yra tai, kad nešališkas teismas nagrinėja šalių ginčą, todėl šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, t. y. šalys procese turi būti aktyvios, siekdamos įrodyti tai, ką teigia. Rungimosi principas yra glaudžiai susijęs su lygiateisiškumo principu, kuris įtvirtina nuostatą, kad šalių procesinės teisės yra lygios, t. y. nė viena ginčo šalis nėra labiau privilegijuota ir vienos šalies teisės atitinka kitos šalies teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, aiškinant ir taikant šiuos principus, pažymima, kad ginčo nagrinėjimo ribas, įrodinėjimo dalyką nustato ginčo šalys, o teismas turi spręsti bylą, vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. D. D., V. D., bylos Nr. 3K-3-282/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. S. v. UAB ,,Klaipėdos technikos mokykla”, bylos Nr. 3K-3-684/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 27 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. J. Č. v. AB bankas „Hansabankas“, A. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-114/2007; ir kt.); dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui atlikti minėtų veiksmų už ieškovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Klaipėdos apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-74/2008).

20Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus. Pagal CPK normų nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylą. Ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011).

21Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ieškovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. Puišis, I.Puišei, Kauno apskrities viršininko administracija, Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007).

22Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Metekas“ v. UAB „Projektana“, bylos Nr. 3K-3-287/2010; EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją, pareiškimo Nr. 16034/90, 61 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).

23Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą, yra įtvirtintas onus probandi principas, t. y. kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

24Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais.

25Įrodymai byloje

265. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas P. Š. 2018 metų rugpjūčio-lapkričio mėnesiais ne pagal 2018-10-02 verslo liudijimą Nr. ( - ) (veiklos vykdymo laikotarpiai nurodomi paties jį gauti ketinančiam asmeniui: spalio 3, 4, 9-11, 16-18, 23-25, 30, 31, lapkričio 6-8, 13-15) (b.l. 6)) pradėjo teikti statybos baigimo apdailos ir valymo darbų paslaugas atsakovui.

27Ieškovas P. Š. ir atsakovas UAB „Devinta“ patvirtina aplinkybes, kad tarp jų buvo sudarytas žodinis statybos rangos darbų susitarimas dėl apdailos ir statybos darbų atlikimo atsakovo statybos objekte, esančiame ( - ). Ieškovas teigia, kad susitarimas buvo sudarytas 2018 m. rugsėjo pabaigoje, o atsakovas nurodo, kad susitarimas buvo sudarytas 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje.

286.Byloje pateiktas atsakovo UAB „Devinta“ darbų vadovo S. G. surašytas sąsiuvinio lapas, kuriame nurodyti darbai, jų apimtys ir kainos: dažymas – 4952 (619 x 8); kampai – 524 (262 x 2); langų angokraščiai – 560 (80 x 7); sienų šiltinimas – 232 (29 x 8); dažymas ( - ) – 400, t.y. iš viso 6 668 Eur. Lape taip pat pažymėta, kad paimtas 2 450 Eur avansas bei sumokėta 2 780,00 Eur, atitinkamai nesumokėta antras dažymas 1 438 Eur sumai (b.l. 5).Nustatyti kada buvo surašytas raštelis nėra galimybės nei iš jo turinio,nei teksto,tačiau analizuojant šalių parodymus galima daryti išvadą,kad šis raštelis buvo surašytas prieš antro dažymo atlikimą,nes jame konstatuojama,kad „nesumokėtas antras dažymas“,o tai yra spalio antra pusė,nes abi šalys pripažino,kad spalio pabaigoje antras dažymas dar nebuvo atliktas dėl nemažo dažymo ploto.

297.Atsakovo UAB Devinta“ direktorius D. S. 2018-11-09 įsakymu Nr. K-18-17, atsižvelgdamas į susidariusias aplinkybes vėluojant užbaigti objektą ( - ), įsakė 2018-11-09 pratęsti darbo laiką iki 21.00 val. šiems darbuotojams: pačiam direktoriui D. S., darbų vadovui S. G., apdailininkui G. D., apdailininkui D. S., elektrikui M. V., taip pat įsakė 2018-11-10 dirbti 4 val. šiems darbuotojams: direktoriui D. S., darbų vadovui S. G., apdailininkui D. S., elektrikui M. V. (b.l. 37). Atsakovo direktorius 2018-11-09 įsakymu Nr. K-18-18, atsižvelgdamas į susidariusias aplinkybes vėluojant užbaigti objektą ( - ), įsakė apdailininką R. N. 2018-11-09 atšaukti iš atostogų ir 2018-11-09 pratęsti darbo laiką iki 21.00 val. (b.l. 38).

30Atsakovo UAB „Devinta“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2018-11-01 iki 2018-11-30 (b.l. 39).

31Šie įrodymai formaliai patvirtina aplinkybes,kurias nurodo ne ieškovas,o atsakovas,kad būtent ne ieškovas atliko antrą dažymą.

328.Į bylą yra pateiktos 4 fotonuotraukos(b.l.57),kurios darytos ieškovo ir rodo,kad prie langų juos plaunant prilaistyta,apie ką ieškovas paaiškino teisme,nors ir teigia,kad tai įrodymas,kad dažymas užbaigtas.

33Be to tai įrodymas,kad ieškovas,elgdamasis protingai,apdairiai ir sąžiningai galėjo nufotografuoti visis savo atliktus darbus po jų atlikimo,tačiau to nedarė,o fiksavo ne su jo darbu susijusias aplinkybes.

34Teismas šiais įrodymais remtis,kad konstatuoti ieškovo teiginį,kad dažymas buvo užbaigtas, negali,nes iš nuotraukų to padaryti negalima(CPK 185 str.).

35Dėl ieškinio pagrįstumo

369.Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, toliau – CK, 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai: neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 str. 1 d. 1, 2, 4 p.). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

3710. Byloje nėra ginčo,kad ieškovas su atsakovu buvo sutarę dėl dažymo darbų atlikimo,nusistatę įkainius ir numatę darbų apimtis.Tiek ieškovas ,tiek atsakovas teigia,kad ieškovas turėjo atlikti antrą dažymą objekte už 1438 eurus.Ieškovas įrodinėja,kad darbus atliko.Atsakovas įrodinėja,kad neturi prievolės mokėti už darbus,nes ieškovas darbų neatliko,o darbus atliko jis pats savo darbuotojų pagalba.

38Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką.

3911.CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą; darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymas ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, o pagal 4 dalį, tuo atveju, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis; vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai.

40Sisteminė CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad pradėti (organizuoti) darbų priėmimą užsakovas privalo, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad forma, kuria turi būti daromas pranešimas, įstatyme nenustatyta, dėl to tai turėtų būti aptarta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2010). Nagrinėjamu atveju šalys rangos sutarties rašytinės formos nesudarė,todėl šalys net neaptarė, kokios formos turi būti rangovo pranešimas apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Taigi galima spręsti, kad šalys pranešimo formai neteikė reikšmės. Vadinasi, pranešimas galėjo būti bet kokios formos.

41Iš bylos medžiagos matyti,kad nėra jokių įrodymų,kad ieškovas buvo pranešęs atsakovui,kad šis priimtų galutinį jo darbą ieškovo nurodomu terminu 2018-11-09. Teismas iš šalių ir liudytojų paaiškinimų daro išvadą,kad darbai turėjo būti pabaigti būtent minėtą dieną.

42Ieškovas pripažino,kad minėtą dieną jo darbo vietoje nebuvo.Sekančią dieną, kai jis buvo darbo vietojeIeškovas pats nekabėjo su S. G. apie užsakovo pareigą jam sumokėti už atliktus darbus.Toks ieškovo elgesys yra logiškai nesuprantamas ieškinio reikalavimo kontekste.

4312.Į bylą pateiktas raštelis dėl esamos skolos nepatvirtina,kad ieškovas padarė darbus,nes jame tik konstatuojama,kad nesumokėtas antras dažymas,o išmokėtas nurodyta suma,kurią ieškovas kaip pats nurodo gavo spalio 4-5 dienomis.Tokiu atveju tai ne darbų priėmimo-perdavimo aktą atitinkantis raštelis,o buvusio spalio 4-5 dienomis sumokėjimą 2450 eurų sumai patvirtinantis raštelis ir būsimo antro dažymo darbų kainos konstatavimas ir tokio susitarimo įrodymas(CPK 185 str.).

4412.Ieškovas turėjo galimybę fiksuoti visus savo atliktus darbus,fiksavo fotonuotraukose langų valytojų darbo broką(esantį vandenį ant grindų),tačiau nefiksavo savo darbų galutinio atlikimo,neprašė ieškovo atstovo priimti atliktus darbus,tik galimai pareikalavo sumokėti 1438 eurus nenustatytu laiku ir nenustatytu būdu(apie tokį pareikalavimą jokių įrodymų byloje nėra) po 2018-11-09,kas yra nesuprantama ir nelogiška.

4513.Byloje yra ieškovo ir jo giminaičio liudytojo parodymai,kad ieškovas dažymo darbus atliko.Atsakovo 5 liudytojai ir pats direktorius,buvęs ginčo vietoje, paneigė ieškovo parodymus.

46Jeigu nesiremti šalių ir liudytojų paaiškinimais,o vadovautis esamais kitais įrodymais,galima konstatuoti,kad nėra nei vieno įrodymo,kad ieškovas užbaigė darbus,kuriuos galėjo pats užfiksuoti,prašyti priimti darbus(tam yra elementarus telefonas,kuris fotografuoja,siunčia žinutes,kuriuo skambinama ir skambučiai fiksuojami operatoriaus arba net paties telefono savininko),bet kažkokiu būdu darė viską,kad to nebūtų ir net nereiškė jokių pretenzijų atsakovui du mėnesius(CPK 178,185 str.).

47Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir analizuojant ne tik formaliai,bet ir pavieniui, ir sistemiškai esamus įrodymus,šalių liudytojų paaiškinimus teismas daro išvadą,kad atsakovas paneigė ieškinio pareiškimą,o ieškovas neįrodė savo reikalavimą ir jo pagrįstumą(CPK 185 str.).Todėl ieškinys atmetamas.

48Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

4914.Ieškovas P. Š. už pareikštą ieškinį sumokėjo 43,14 Eur žyminį mokestį (10,78 Eur + 32,36 Eur) (b.l. 4, 19). Ieškovas taip pat turėjo 100,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 7).

50Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos(CPK 93 str.).

51Atsakovas UAB „Devinta“ turėjo 600,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų (b.l. 40-43).Jos yra priteisiamos iš ieškovo atsakovo naudai(CPK 88,93 str.).

52Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185,259 str., 260 str., 269 str., 270 str., teismas

Nutarė

53ieškinį atmesti.

54Priteisti iš ieškovo P. Š. (a.k( - ) atsakovui UAB“Devinta“(į.k.303295929) 600 eur(šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

55Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vilmantas... 2. teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo P. Š.... 3. 1. Ieškovas P. Š. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Devinta“ 1... 4. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas P. Š., 2018 metais vykdydamas individualią... 5. 2. Atsakovas UAB „Devinta“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį... 6. 3. Teismo posėdyje ieškovas P. Š. prašė ieškinį tenkinti visiškai.... 7. Ieškovo atstovas adv. K. Žvinys nurodė, kad atsakovo direktorius patvirtino,... 8. Atsakovo UAB „Devinta“ direktorius D. S. prašė ieškinį atmesti.... 9. Atsakovo UAB „Devinta“ atstovė adv. pad. L. Alksnienė nurodė, kad byloje... 10. Liudytojas A. S. nurodė, kad pažįsta ieškovą, tolimi giminaičiai.... 11. Liudytojas S. G. nurodė, kad pažįsta ieškovą, jis dirbo ( - )gatvės... 12. Liudytojas M. V. nurodė, kad pažįsta ieškovą, buvo susitikę objekte.... 13. Liudytojas G. D. nurodė, kad ieškovo nepažįsta, nematęs. Dirbo objekte ( -... 14. Liudytojas D. S. nurodė, kad pažįsta ieškovą, matė objekte. Objekte ( - )... 15. Liudytojas R. N. nurodė, kad pažįsta ieškovą, matė objekte link ( - )... 16. Ieškinys atmestinas.... 17. Dėl įrodinėjimo... 18. 4.Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių... 19. Teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama... 20. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13... 21. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni... 22. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymo nustatyta teismo... 23. Pažymėtina, kad proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso šalių... 24. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo... 25. Įrodymai byloje... 26. 5. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad ieškovas P. Š. 2018 metų... 27. Ieškovas P. Š. ir atsakovas UAB „Devinta“ patvirtina aplinkybes, kad tarp... 28. 6.Byloje pateiktas atsakovo UAB „Devinta“ darbų vadovo S. G. surašytas... 29. 7.Atsakovo UAB Devinta“ direktorius D. S. 2018-11-09 įsakymu Nr. K-18-17,... 30. Atsakovo UAB „Devinta“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis už laikotarpį... 31. Šie įrodymai formaliai patvirtina aplinkybes,kurias nurodo ne ieškovas,o... 32. 8.Į bylą yra pateiktos 4 fotonuotraukos(b.l.57),kurios darytos ieškovo ir... 33. Be to tai įrodymas,kad ieškovas,elgdamasis protingai,apdairiai ir... 34. Teismas šiais įrodymais remtis,kad konstatuoti ieškovo teiginį,kad dažymas... 35. Dėl ieškinio pagrįstumo... 36. 9.Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais... 37. 10. Byloje nėra ginčo,kad ieškovas su atsakovu buvo sutarę dėl dažymo... 38. Rangos sutarties samprata įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso... 39. 11.CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 1... 40. Sisteminė CK 6.694 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų analizė leidžia... 41. Iš bylos medžiagos matyti,kad nėra jokių įrodymų,kad ieškovas buvo... 42. Ieškovas pripažino,kad minėtą dieną jo darbo vietoje nebuvo.Sekančią... 43. 12.Į bylą pateiktas raštelis dėl esamos skolos nepatvirtina,kad ieškovas... 44. 12.Ieškovas turėjo galimybę fiksuoti visus savo atliktus darbus,fiksavo... 45. 13.Byloje yra ieškovo ir jo giminaičio liudytojo parodymai,kad ieškovas... 46. Jeigu nesiremti šalių ir liudytojų paaiškinimais,o vadovautis esamais... 47. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir analizuojant ne tik formaliai,bet... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 49. 14.Ieškovas P. Š. už pareikštą ieškinį sumokėjo 43,14 Eur žyminį... 50. Netenkinus ieškinio bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos(CPK 93 str.).... 51. Atsakovas UAB „Devinta“ turėjo 600,00 Eur teisinių paslaugų išlaidų... 52. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88,93,185,259... 53. ieškinį atmesti.... 54. Priteisti iš ieškovo P. Š. (a.k( - ) atsakovui... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas...