Byla 3K-3-74/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno ir Antano Simniškio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretieji asmenys D. R., A. B., dėl nuosavybės teisės gynimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjami ieškovo 2006 m. vasario 10 d. pareikšti reikalavimai pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 13.6-2109 ir panaikinti šio įsakymo 2 ir 3 punktus. Ieškovo nuomone, ginčijamu įsakymu pažeidžiamos jo nuosavybės teisės. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas yra namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), bendraturtis. 1992 m. spalio 23 d. sutartimi ieškovas, O. J. (kurios teisių perėmėja D. R.) ir A. B. nusistatė naudojimosi žemės sklypu tvarką: 0,18 ha kiemu sutarė naudotis bendrai, ieškovui atiteko 2788 kv. m žemės, už kurią 1992 m. spalio 23 d. Kretingos žemėtvarkos tarnybai jis sumokėjo 3119 investicinių čekių. Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 599v namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomininkams suteikta teisė išsipirkti žemę prie namo. Anot ieškovo, išsipirkus žemės sklypą, šis 1993 m. rugpjūčio 20 d. buvo inventorizuotas, be to, sklypas buvo aptvertas, jame buvo pasodinti medeliai, pastatytas ūkinis pastatas, įvesta kanalizacija. Ieškovo teigimu, jis dėl namų valdos sklypo suformavimo niekur nesikreipė, nes naudojosi kaip nuosavu, tačiau 2005 m. liepos 21 d., gavęs iš atsakovo laišką su ginčijamu įsakymu, jis sužinojo apie žemės sklypo, kurio plotas sumažintas iki 0,31 ha, esančio (duomenys neskelbtini), naują padalijimą.

5II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

6Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovas ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šio gyvenamojo namo namų valdos žemės sklypo inventorizacija atlikta 1992 m. gegužės mėnesį ir buvo inventorizuotas 6371 kv. m žemės sklypas. 1992 m. spalio 23 d. gyvenamojo namo bendraturčiai sutartimi pasidalijo bendrai valdomą žemės sklypą ir ieškovui atiteko 2788 kv. m, A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių perėmėja D. R.) – 2958 kv. m šio sklypo. 1992 m. spalio 23 d. pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą ieškovas pervedė 3119 investicinių čekių. Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 599v ieškovui buvo leista nusipirkti 2788 kv. m žemės sklypą. 2004 m. vasario 5 d. buvo sudarytas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas pagal Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir žemės sklypo dydis yra 0,31 ha. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 13.6-2109 buvo nustatyti bendraturčių žemės sklypo dydžiai ir ribos: A. B. – 0,16 ha, A. B. – 0,09 ha, D. R. – 0,06 ha ir leista jiems nusipirkti nurodytus sklypus. Tretieji asmenys 2005 m. liepos 21 ir 22 d. d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir nurodytus sklypus nusipirko bei įregistravo viešajame registre. Teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido nustatyto trijų mėnesių ieškinio senaties termino, nes dėl ginčijamo įsakymo panaikinimo 2005 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, kuris atsisakė priimti skundą kaip neteismingą, ir tai nutraukė ieškinio senatį. Teismas pažymėjo, kad pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė parduodama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 385 buvo padarytas Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį ginčo namų valda yra 0,31 ha, o ne 0,6371 ha, kaip nurodyta inventorinėje byloje. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo žemės sklypą kerta geležinkeliui aptarnauti skirtas kelias, greta esančios žemėnaudos yra suprojektuotos kaip asmeninio ūkio žemė ir su jų savininkais yra sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys, ieškovas pretenduoja į žemės sklypo dalį, kurioje nebūtų gyvenamojo namo ar jo priklausinių, o keliu atskirtas žemės sklypas neturėtų namų valdos statuso. Teismo vertinimu, žemės sklypo inventorizacija 1992 metais buvo atlikta nesuderinus su bendraturčiais, neatsižvelgus į greta esančių žemėnaudų statusą ir sklypą kertančius kelius. Atsižvelgęs į tai, kad pagal žemės reformos žemėtvarkos projektą namų valdos žemės sklypas yra mažesnis nei nurodyta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje, ieškovui ir tretiesiems asmenims tenka mažesni žemės sklypai, teismas sprendė, jog ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti. Atkreipęs dėmesį į tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, teismas nurodė, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis yra ginčijamo žemės sklypo savininkas, todėl, teismo vertinimu, ieškovo nuosavybės teisės nepažeistos. Teismas pažymėjo, kad ieškovas savo reikalavimų netikslino, neprašo įpareigoti sudaryti su juo valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį, naikinti greta esančių žemėnaudų pirkimo-pardavimo sutarčių.

7Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 21 d. sprendimu Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: panaikino Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 13.6-2109 2 ir 3 punktus. Kolegija nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkte nustatyta, kad kiekvieno namų valdos bendraturčio perkamo žemės sklypo dalis nustatoma visų bendraturčių rašytiniu susitarimu. Kolegija pažymėjo, kad byloje nebuvo atsižvelgta į ginčo žemės sklypo žemės naudotojų 1992 m. spalio 23 d. susitarimą bei Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkį Nr. 599v, kuriuo buvo patvirtinti A. B. – 2788 kv. m, A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių ir pareigų perėmėja D. R.) – 2958 kv. m sklypai. Remdamasi Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi bei minėto Vyriausybės nutarimo nuostatomis, kolegija darė išvadą, kad dėl to paties žemės sklypo negali būti priimti du tos pačios institucijos sprendimai, nustatantys naudotojams skirtingus žemės sklypo dydžius. Kolegija konstatavo, kad skundžiamas įsakymas nelaikytinas teisėtu iki nepanaikintas Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkis Nr. 599v. Kolegijos vertinimu, bendraturčių susitarimas ir Kretingos rajono valdybos potvarkis sukuria šalims nuosavybės teisinius santykius į žemę, todėl ginčo administracinis aktas negali būti vertinamas kaip teisėtas. Kolegija sprendė, kad ginčijamas įsakymas prieštarauja Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 daliai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimui Nr. 260, todėl ginčo namų valdos ploto klausimas turi būti sprendžiamas iš naujo, įvertinus, kad tuo pačiu klausimu yra priimti du administracinio pobūdžio aktai, nepašalinus juose prieštaravimų.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

9Kasaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. sprendimą ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto nuostata, kuri, priimant ginčijamą Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 13.6-2109, buvo panaikinta, tuo tarpu ginčijamo įsakymo priėmimo metu galiojusiame ir dabar galiojančiame 7 punkte nustatyta, kad kiekvieno gyvenamojo namo bendraturčio perkama žemės sklypo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nustatoma apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią namo dalį. Skundžiamo įsakymo priėmimo dieną įstatyme įsakmiai buvo nustatyta, kad perkamos žemės dalys tarp gyvenamojo namo bendraturčių nustatomos tik proporcingai gyvenamojo namo valdomoms dalims, ir nenurodyta kitų alternatyvų, o teismas rėmėsi nebegaliojančia įstatymo nuostata.

112. Kritiškai vertintinas bendraturčių 1992 m. spalio 23 d. surašytas susitarimas dėl pretenduojamų valdyti namų valdos dalių. Šiuo susitarimu bendraturčiai pasidalijo nekilnojamąjį daiktą, kuris susitarimo pasirašymo dieną nebuvo nei suprojektuotas, nei suformuotas, nei inventorizuotas, todėl negalėjo būti dalybų objektas. Kasaciniame skunde pažymima, kad šiuo susitarimu pasidalytas žemės sklypas visiškai neatitinka namų valdos žemės sklypo, suprojektuoto Kretingos rajono Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 325, kuriuo Klaipėdos apskrities viršininkas rėmėsi, priimdamas ginčijamą 2005 m. gegužės 31 d. įsakymą. Šiuo aspektu kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.

123. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo reikalaujamas 0,78 ha namų valdos žemės plotas buvo inventorizuotas tik 1993 m. rugpjūčio 20 d., t. y. ne tik bendraturčių 1992 m. spalio 23 d. susitarimas, bet ir Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkis Nr. 599v buvo priimti iki inventorizacijos. Kasatoriaus teigimu, kritiškai vertintina ir 1993 m. rugpjūčio 20 d. namų valdos inventorizacija, atlikta nesuderinus su kitais gyvenamojo namo bendraturčiais, jiems nežinant, neatsižvelgiant į jų naudojamas sklypo dalis, taip pat nesuderinus su žemės reformą vykdančia institucija. Inventorizuojant sklypą, neatsižvelgta į tai, kad sklypas geležinkeliui aptarnauti skirtu keliu dalijamas į dvi dalis, tuo tarpu Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 33.2 papunktyje nustatyta, jog žemės sklypai, kuriuos skiria kiti nekilnojamojo turto objektai, formuojami kaip atskiri žemės sklypai. Ieškovo reikalaujama bei 1993 m. rugpjūčio 20 d. inventorizuota 0,78 ha namų valda negalėjo būti suprojektuota ir suformuota jau todėl, kad iki inventorizacijos atlikimo greta esančios žemėnaudos buvo suprojektuotos ir naudojamos trečiųjų asmenų asmeniniam ūkiui, ją kirto nekilnojamojo turto objektas.

134. Kasatoriaus teigimu, Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 599v tik leista asmenims pirkti namų valdas, tačiau toks potvarkis neįpareigojo žemės reformą vykdančią instituciją projektuoti bei formuoti sąrašuose pažymėtus žemės sklypus, nenustatė parduodamų sklypų privalomojo ploto, neįpareigojo, o tik leido parduoti namų valdų žemės sklypus. Analogiškai, kasatoriaus manymu, vertintinas ginčijamo įsakymo 3 punktas, pagal kurį tik leista gyvenamojo namo savininkams nusipirkti žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoto bei Klaipėdos apskrities viršininko vardu įregistruoto žemės sklypo dalis, tačiau būsimo sandorio šalys neįpareigotos privalomai sudaryti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį. Dėl to, anot kasatoriaus, abejotina, ar 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkis Nr. 599v bei ginčijamo įsakymo 3 punktas sukelia administracinių aktų koliziją. Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad, sprendžiant administracinių aktų galiojimo laiko atžvilgiu klausimą, turėtų galioti vėliau priimtas administracinis aktas.

145. Nurodydamas, kad pasikeitus parduodamo žemės sklypo plotui ir riboms turėjo būti sprendžiamas ir administracinių aktų kaitos klausimas, apeliacinės instancijos teismas nevertino tos aplinkybės, kad ginčo namų valdos sklypo ribos ir plotas galiojančiame žemės reformos žemėtvarkos projekte niekada nebuvo keičiami, tikslinami ar pan. Anot kasatoriaus, ginčijamas įsakymas priimtas vadovaujantis galiojusiu ir dabar galiojančiu žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendiniu.

156. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininkas negalėjo 2005 m. gegužės 31 d. ir negali šiuo metu kitaip, nei nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos tvarkos 7 punkte, padalyti tarp gyvenamojo namo bendraturčių suprojektuotos bei suformuotos namų valdos. Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte greta suprojektuoto 0,31 ha namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos yra suprojektuoti ir suformuoti trečiųjų asmenų – D. R. ir A. B. – asmeniniai ūkiai, kuriuos šie valdo nuosavybės teisėmis ir kurie yra įregistruoti viešajame registre. Anot kasatoriaus, keisti suprojektuotos ir suformuotos namų valdos plotą ir ribas nėra nei įstatyminio pagrindo, nei galimybės, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių ir yra neįvykdytinas, nes iš esmės nepakeitė esamos žemėtvarkinės situacijos, taip pat situacijos, susijusios su nekilnojamojo turto naudojimu ir valdymu.

167. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Kretingos rajono apylinkės teismas jau buvo nagrinėjęs ginčo žemėnaudos suformavimo, naudojimo bei valdymo klausimus administracinės teisės pažeidimo byloje Nr. A-3-1-666/2005 ir 2005 m. liepos 26 d. nutarimu nubaudė A. B. bauda už ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą pažeidimą.

178. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal CK 1.125 straipsnio 4 dalį reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais nustatytas sutrumpintas trijų mėnesių terminas.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. B. prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad, galiojant Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiui Nr. 599v, skundžiamu įsakymu buvo iš esmės pakeistos (sumažintos) žemės sklypų dalys, nors tam nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovo teigimu, galiojančio, iki šiol nenuginčyto 1992 m. spalio 23 d. bendraturčių susitarimo kritiškas vertinimas yra nepagrįstas. Anot ieškovo, nurodyto susitarimo pagrindu jam atiteko 2788 kv. m žemės, už kurią jis (ieškovas) 1992 m. spalio 23 d. sumokėjo Kretingos žemėtvarkos tarnybai. Ieškovo teigimu, jam ir tretiesiems asmenims buvo leista atsidalyti ir išsipirkti žemės sklypus, taip jie tapo žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovo nuomone, jo nuosavybės teisė į išpirktą 2788 kv. m žemės sklypą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 nuostatomis, buvo įteisinta tinkamai.

19Ieškovas A. B. prašymu, teisme gautu 2008 m. sausio 7 d., prašo atsakovo kasacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Ieškovas ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Šio gyvenamojo namo namų valdos žemės sklypo inventorizacija atlikta 1992 m. gegužės mėnesį ir buvo inventorizuotas 6371 kv. m žemės sklypas. 1992 m. spalio 23 d. žemės sklypo prie namų valdos pasidalijimo sutartimi gyvenamojo namo bendraturčiai susitarė, kad ieškovas perka 2788 kv. m, A. B. – 2028 kv. m, O. J. (jos teisių perėmėja D. R.) – 2958 kv. m namų valdos žemės sklypo. Pagal Kretingos rajono žemėtvarkos tarnybos mokėjimo pranešimą ieškovas 1992 m. spalio 23 d. pervedė 3119 investicinių čekių. Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 599v ieškovui buvo leista nusipirkti 2788 kv. m žemės sklypą. 2000 m. vasario 14 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 325 patvirtintas Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra 0,31 ha. 2004 m. vasario 5 d. sudarytas ginčo žemės sklypo planas pagal Kūlupėnų kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, žemės sklypo dydis yra 0,31 ha. Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymo Nr. 13.6-2109 1 punkte Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjas įpareigotas teikti valstybės įmonės Registrų centrui duomenis apie sklypų įregistravimą Klaipėdos apskrities viršininko vardu Kretingos rajone pagal 1 priedą; 2 punkte nustatyti žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,31 ha, esančio (duomenys neskelbtini), dalių dydžiai tarp bendraturčių proporcingai kiekvienam iš jų priklausančiai gyvenamojo namo daliai: A. B. – 0,16 ha, A. B. – 0,09 ha, D. R. – 0,06 ha; 3 punkte leista bendraturčiams pirkti minėtus sklypus. Greta ginčo namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos suprojektuotos kaip asmeninio ūkio žemė ir parduotas privačion nuosavybėn. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimis, sudarytomis 2005 m. liepos 21 d. ir 2005 m. liepos 22 d., tretieji asmenys D. R. ir A. B. nusipirko atitinkamai 0,26 ha ir 0,17 ha žemės sklypus ir juos įregistravo viešajame registre.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio teismo paskirtis – spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasatoriaus Klaipėdos apskrities viršininko administracijos paduotame kasaciniame skunde bei ieškovo A. B. atsiliepime į kasacinį skundą iš dalies neatsižvelgta į kasacinio proceso specifiką. Dėl to kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai, kuriuose yra formuluojamos teisės aiškinimo ir taikymo problemos, reikšmingos formuojant vienodą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką.

25Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra materialinės teisės normų, reglamentuojančių žemės reformą bei valstybinės žemės pardavimą gyvenamojo namo bendraturčiams, aiškinimo ir taikymo klausimai.

26Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo, kuriuo prašė pripažinti iš dalies neteisėtu ir negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2005 m. gegužės 31 d. įsakymą Nr. 13.6-2109, t. y. panaikinti šio įsakymo 2 ir 3 punktus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas nurodė, kad ieškinio reikalavimo nekeis ir netikslins (T. 2, b. l. 28), nors jo dėmesys ir buvo atkreiptas į reikšmingus jo interesų patenkinimo galimybei faktus, tarp jų ir į tai, kad gretimos ginčo 0,31 ha žemės sklypo žemėnaudos yra parduotos kitiems fiziniams asmenims.

27Žemės reforma yra procesas, apimantis žemės naudojimo dabartinės situacijos analizę, parengiamuosius žemėtvarkos darbus, žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą, jų derinimą, teisinį, ekonominį ir ekologinį pagrindimą bei tvirtinimą, tikslinės žemės naudojimo paskirties, žemės, miško ir vandens telkinių naudojimo specialiųjų sąlygų, žemės servitutų ir kitų įstatymuose numatytų ūkinės veiklos apribojimų nustatymą. Teisės normos, reglamentuojančios tam tikrus šio proceso santykius, tarp jų ir valstybinės žemės pardavimą asmenims prie nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų namų, turi būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo tikslus, į tai, kokie įstatyme nustatyti būdai jiems pasiekti, taip pat į atskirų įstatymo normų teisines ir logines sąsajas. Žemės reformos tikslai – užtikrinant gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ir suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei parduodant pageidaujantiems ją pirkti, išnuomojant ar suteikiant naudoti valstybinę žemę; sudaryti teisines ir ekonomines prielaidas žemės rinkai plėtotis, įgyvendinti socialinį teisingumą privatizuojant valstybinę žemę. Viena iš žemės reformos vykdymo sąlygų yra tai, kad žemės reforma vykdoma pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus, atsižvelgiant į suformuotas privačias ir valstybines žemėnaudas (Žemės reformos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Žemės reformos metu žemė asmenims parduodama pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, kitus teritorijų planavimo dokumentus (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 9 straipsnio 2 dalis). Ne žemės ūkio paskirties žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Teritorijų planavimo politiką formuoja ir įgyvendina valstybės valdžios ir savivaldybių institucijos. Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendimai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų, o žemėtvarkos planas (projektas) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės (Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 32, 50 punktai). Patvirtinto specialiojo plano sprendimai yra privalomi planuojamai veiklai, taip pat jie nustato privalomus reikalavimus kitiems to paties ar žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams rengti (Teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalis).

28Nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindą pripažinti, kad iš 1992 metais ieškovo atliktų veiksmų bei administracinių aktų nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo dalį ieškovui neatsirado (1964 m. CK 149, 255 straipsniai, 2000 m. CK 4.47 straipsnis). Turėtos asmenų teisės nebuvo galutinai įgyvendintos. Ieškovas nėra jo nurodomo žemės sklypo savininkas, tačiau yra namų valdos žemės sklypo atitinkamos dalies teisėtas valdytojas. Bylos duomenys rodo, kad per laikotarpį nuo 1992 m., vykstant žemės reformos procesui, pakito ir atsirado naujos teisiškai reikšmingos aplinkybės, t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. 235 buvo patvirtintas Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, pagal kurį namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), žemės sklypas yra 0,31 ha, greta tokio dydžio namų valdos žemės sklypo esančios žemėnaudos buvo suprojektuotos kaip asmeninio ūkio žemė ir buvo perduotos kitiems asmenims. Esant pakitusiai teisinei situacijai, ieškovo teisė, kuri yra ginčijama, ir teisėti lūkesčiai negali būti įgyvendinami įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis nepašalinus tam trukdančių teisinių kliūčių, t. y. Kūlupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto atitinkamų nuostatų, sandorių, administracinių teisės aktų. Žemės reformos procesas, jo eigos metu atsiradę teisiškai reikšmingi faktai lemia abiejų šios bylos šalių veiksmus, teises ir pareigas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vykdant žemės reformą priimti savivaldybių sprendimai dėl tam tikrų asmens teisių, kurie nebuvo visiškai įgyvendinti, ir tais pačiais klausimais priimti apskrities viršininko aktai, kuriais toliau sprendžiami tie patys klausimai, nevertinami kaip prieštaraujantys. Esant tokiai, kaip šioje byloje susiklosčiusiai teisinei situacijai, yra pagrįstas kasatoriaus argumentas, kad keisti suprojektuotos ir suformuotos namų valdos plotą ir ribas nėra nei įstatyminio pagrindo, nei galimybės, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepakeitė esamos žemėtvarkinės situacijos, taip pat situacijos, susijusios su nekilnojamojo turto naudojimu ir valdymu.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 straipsnis). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą.

30Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalis). Jį panaikinus, paliktinas galioti byloje priimtas pirmosios instancijos teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimas.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

32Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kretingos rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 14 d. sprendimą.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjami ieškovo 2006 m. vasario 10 d. pareikšti reikalavimai... 5. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 6. Kretingos rajono apylinkės teismas 2007 m. vasario 14 d. sprendimu ieškinį... 7. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 8. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 9. Kasaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 10. 1. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės... 11. 2. Kritiškai vertintinas bendraturčių 1992 m. spalio 23 d. surašytas... 12. 3. Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovo reikalaujamas 0,78 ha namų valdos... 13. 4. Kasatoriaus teigimu, Kretingos rajono valdybos 1992 m. lapkričio 26 d.... 14. 5. Nurodydamas, kad pasikeitus parduodamo žemės sklypo plotui ir riboms... 15. 6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininkas... 16. 7. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad Kretingos rajono... 17. 8. Apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pagal CK 1.125... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas A. B. prašo skundžiamą... 19. Ieškovas A. B. prašymu, teisme gautu 2008 m. sausio 7 d., prašo atsakovo... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Ieškovas ir tretieji asmenys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinio teismo paskirtis – spręsti teisės aiškinimo ir taikymo... 25. Nagrinėjamoje byloje kasacijos dalykas yra materialinės teisės normų,... 26. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį dėl... 27. Žemės reforma yra procesas, apimantis žemės naudojimo dabartinės... 28. Nagrinėjamos bylos duomenys teikia pagrindą pripažinti, kad iš 1992 metais... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra... 30. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...