Byla 2-1210-370/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-4523-603/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodyti „kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“ ir „pseudo teisėja“ Z. S..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį. Teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybą nėra absoliuti ir turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismą prielaidos ar šios teisės įgyvendinimo sąlygos, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį.

7Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, nurodė, kad ieškinys nepriimamas nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškovas pateikė CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį, juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekiant ginti savo galbūt pažeistų teisių. Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis c. b. Nr. 2-287-157/2015).

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėji iš naujo. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. Be to, yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį, jeigu ieškinys nenagrinėjamas teisme, tai nutartyje privaloma motyvuotai nurodyti, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinio reikalavimai būtų išnagrinėti ir įvertinti organizuoti nusikalstami kriminalinių nusikaltėlių ir recidyvistų pseudo teisėjų, pseudo prokurorų ir antstolių organizuoti neteisėti ir nusikalstami veiksmai. Teismas motyvuotai nutartyje nenurodė, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas, taip pažeisdamas CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.
  2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, atsisakydamas priimti ieškinį dėl netikslumų, nesudarančių esminių kliūčių tolesnei proceso eigai. Klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas nėra kliūtis priimti ieškinį ir jį išnagrinėti iš esmės. Teismas nenurodė motyvų ir įstatymo, kuriais remiantis padaryta išvada apie kriminalinės Lietuvos ar jos kriminalinių institucijų neegzistavimą, ir įstatymo, kurio pagrindu privaloma pašalinti kriminalinę Lietuvą ir kitas institucijas iš ieškinio.
  3. Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 21 straipsnis, Konvencijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) 6 straipsnis, Konstitucijos 109, 117 straipsniai bei yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, nes niekas negali būti teisėju savo byloje. Pirmosios instancijos teismo teisėja negali nagrinėti bylos dėl teisėjų veiksmų, dirbančių tame pačiame Vilniaus apygardos teisme.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

11CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

12Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl 144 866,77 Eur žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK reikalavimų, juo reiškiamas ydingai suformuluotas reikalavimas neegzistuojantiems atsakovams, o ieškovas ieškiniu nesiekia galimai pažeistų teisių gynimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama ieškinio priėmimo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis c. b. Nr. 2-287-157/2015).

14Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, o atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais.

15Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CPK įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138, 316 str.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto paskirtis susijusi su galimybe per teismo nustatytą terminą ištaisyti procesiniame dokumente padarytas klaidas, siekiant ekonomiškumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimo (CPK 115 str., 138 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015). Dėl to, sprendžiant ieškinio trūkumų pašalinimo ir atsisakymo priimti ieškinį institutų taikymo klausimą, būtina įvertinti faktines bylos aplinkybes, byloje esančius duomenis t. y. atsižvelgti į procesinio dokumento netikslumų pobūdį ir spręsti, ar procesinio dokumento trūkumus galima laikyti kaip padarytus dėl klaidos, ar tai yra sąmoningas subjekto, teikiančio procesinį dokumentą, elgesys, kuris negali būti pašalintas, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

16Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiek ieškovo ieškinys, tiek atskirasis skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, juose nesivadovaujama elementariomis dokumento įforminimo taisyklėmis, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimais. Ši išvada daroma atsižvelgiant į procesinių dokumentų (ieškinio ir atskirojo skundo) turinį, kuriuose vartojami tokie išsireiškimai kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinė Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudo teismai“, „pseudo prokuratūros“, „pseudo teisėjos“, taip pat įžeidžiančios ir žeminančios frazės – „teisėja turi rimtų protinių sveikatos sutrikimų“ ir kt. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantui ne kartą buvo išaiškinta, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus, turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose, taip pat, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovus naudojami tokie epitetai kaip „kriminalinė Lietuva“ ir kt., negali būti traktuojami tik kaip rašymo apsirikimas ar tiesiog netikslumas. Nagrinėjamu atveju apeliantui ir toliau teismui teikiant analogiško turinio procesinius dokumentus, kuriuose nepagarbiai, žeminančiu tonu įvardijamos valstybės institucijos, apelianto elgesys negali būti vertinamas kaip klaida, priešingai – ieškovas, įvardydamas atsakovus kaip kriminalines institucijas, taip iškreipdamas oficialius valstybės ir jos institucijų pavadinimus, tai daro sąmoningai, tikslu pažeminti, sumenkinti šiuos subjektus, todėl ieškinio trūkumų pašalinimo institutas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.). Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžia, kad šalis, įgyvendindama teisę į teisminę gynybą, neturi piktnaudžiauti procesine kreipimosi į teismą teise, o sistemingi procesinės teisės pažeidimai šaliai išaiškinus ir teisines pasekmes, sudaro pagrindą imtis veiksmingų priemonių užkirsti kelią sąmoningam piktnaudžiavimui procesine teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1024-370/2015).

17Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeista apelianto nurodoma CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostata. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, taip pat CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

18Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kur tokia situacija, kai apeliantui prieš tai daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, jau buvo išaiškinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigūnų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau sistemingai teikia aiškiai nepagarbia forma surašytus procesinius dokumentus, sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

19Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis c. b. Nr. 2-1191-186/2015). Apeliantui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių nešališkumo principo pažeidimą, atskirojo skundo argumentai, susiję su minėto principo pažeidimu, laikytini nepagrįstais ir neturinčiais įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

20Vertinant apelianto argumentą, grindžiamą CPK 137 straipsnio 3 dalies pažeidimu, pirmosios instancijos teismui skundžiamoje nutartyje nenurodžius institucijos, į kurią apeliantas galėtų kreiptis, siekdamas savo reikalavimų patenkinimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pašalinus aplinkybes, kurios sudarė pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, šalis gali pakartotinai kreiptis į teismą (CPK 137 str. 4 d.).

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis atitinka šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015), pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo ieškinio priėmimo... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 10. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo... 13. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl... 14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su tokia... 15. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos... 16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiek... 17. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje... 18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei vadovaujantis aktualia Lietuvos... 19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visais atvejais... 20. Vertinant apelianto argumentą, grindžiamą CPK 137 straipsnio 3 dalies... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 22. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 23. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartį palikti...