Byla 2-1090-464/2015
Dėl Lietuvos Respublikos teismų neteisėtų veiksmų ir 279 729,49 Eur žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4251-275/2015, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. B. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliaciniam teismui ir ieškinyje nurodytiems šių teismų teisėjams dėl Lietuvos Respublikos teismų neteisėtų veiksmų ir 279 729,49 Eur žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Vilniaus apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams ir šių teismų teisėjams, prašydamas priteisti 279 729,49 Eur žalos atlyginimą dėl organizuoto sistemingo dengimo vieni kitų neteisėtų veiksmų ir trukdymo gintis nuo pareigūnų vykdomų neteisėtų veiksmų civilinėse ir baudžiamosiose bylose (b. l. 1–2).

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, konstatavęs, kad šis ieškinys teisme nenagrinėtinas (b. l. 5). Tokia išvadą teismas padarė vadovaudamasis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, kurioje apeliacinės instancijos teismas sprendė, jog ieškovo A. B. ieškinys atsakovams „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinis Vilniaus apygardos teismas“ yra nenagrinėtas teisme civilinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad ieškinio trūkumų šalinimo taikymas nagrinėjamu atveju nėra galimas, atsižvelgus į pirmiau teismų jau konstatuotą ieškovo piktnaudžiavimą proceso teisėmis, ne dėl klaidos ar nežinojimo, bet sąmoningai savo procesiniuose dokumentuose šalių pavadinimus nurodant kaip „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“ ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015). Nepaisant to, ieškovas ir šioje byloje pareikštame ieškinyje atsakovus pavadino kriminaliniais, o teisėjus – pseudo teisėjais, nors toks įvardijimas civiliniame procese yra nepriimtinas, nepagarbus teismui ir proceso dalyviams.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8Ieškovas atskirajame skunde (b. l. 14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo tokius skundo argumentus:

91. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui netinkamai taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas motyvuotai nutartyje nenurodė, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Dėl to teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nukrypo nuo Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, nustatyta, jog ieškinys nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.

102. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, tai nesudaro pagrindo taikyti CPK 115 straipsnio 2 dalį ar CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

113. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109, 117 straipsnius, ir yra absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai, kadangi nutartį patys už save priėmė kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir jo pseudoteisėjai. Niekas negali būti teisėju savo paties byloje, nes pažeistas bendras objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas. Toks precedentas nustatytas Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2KT-83-658/2012 ir kt. Kai civilinę bylą nagrinėja kiti to paties teismo teisėjai, prieš kuriuos pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo, tai vertinamas teisėjų veiksmų teisėtumas. Kadangi to paties teismo teisėjai yra pažįstami, nuolat bendrauja, procesinio sprendimo turiniui turi įtakos subjektyvaus pobūdžio nuostatos ar kriterijai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių civilinio proceso nešališkumu dėl neteisėtos teismo sudėties.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atskirasis skundas atmestinas.

14Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, prieš tai netaikęs trūkumų šalinimo instituto ir atsisakęs priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka apelianto ieškinį, kuriame šis naudoja neprocesinę retoriką, t. y. nepagarbiai ir įžeidžiančiai įvardija dalyvaujančius byloje asmenis, teisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, ankstesnę Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje jau ne kartą buvo konstatuotas procesiškai netinkamas šio ieškovo elgesys, kreipiantis į teismą su analogiško turinio pareiškimais, pripažįstant tokį elgesį piktnaudžiavimu teise, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškovo ieškinį joje išdėstytais motyvais. Atskirajame skunde išdėstyti argumentai neteikia pagrindo skundžiamą nutartį pakeisti ar panaikinti.

15Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų

16Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso principų - teisminės gynybos prieinamumo, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pasisakydamas dėl šios konstitucinės normos aiškinimo bei taikymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad paminėtos teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti, o teisės ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas byloje Nr. 7/04-8/04; 2008 m. birželio 30 d. nutarimas byloje Nr. 38/06 ir kt.). Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto paminėto konstitucinio teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, jog vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų išnagrinėjimo. Pagal EŽTT praktiką teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes jo pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Užtikrinant bylos šalims efektyvią teisę kreiptis į teismus dėl „civilinio pobūdžio teisių ir pareigų“ klausimo išsprendimo Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje valstybei suteikta galimybė pasirinkti taikytinas priemones šiame kontekste, pabrėžiant, kad yra svarbu tai, jog taikomi apribojimai nesuvaržytų ar nesumažintų pareiškėjui suteiktos teisės kreiptis į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kuri pažeistų teisės į teismą esmę. Taikomi apribojimai suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, jeigu atitiks teisėtą tikslą ir egzistuos pagrįstas proporcingas ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Golder v. United Kingdom, Nr. 4451/70, 1975 m. vasario 21 d, sprendimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009).

17Pirmiau nurodytas bei kitas konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai įstatymai, kuriuose nurodyta teisės kreiptis į teismą realizavimo tvarka. CK 1.138 straipsnis reglamentuoja civilinių teisių gynimą ir civilinių teisių gynimo būdus, o CPK normos – teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo procesinę tvarką. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau šia teise, kaip ir visomis kitomis teisėmis, suinteresuotas asmuo turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 95 str.). Kiekvienu atveju teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą, įgyvendindamas proceso tikslus ir principus, kontroliuoti šalių naudojimąsi procesinėmis teisėmis, šalinti bet kokius procesinio įstatymo nesilaikymo atvejus, o tuo atveju, jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 str. 3 d.).

18Pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, be kita ko – taip pat ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas, turi būti atsižvelgiama į šias paminėtas principines nuostatas, nes tik tokiu atveju gali būti pasiektas civilinio proceso tikslas – atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 str.), užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims, lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitus visuotinai pripažintus demokratinius principus (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas.).

19Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinimo būdų, gali būti įgyvendinamas tik tada, kai pateikiamas ieškinys atitinka įstatymo reikalavimus. Todėl siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, CPK normos nustato bendruosius bei specialiuosius reikalavimus teismui paduodamo ieškinio formai ir turiniui (CPK 111 str., 114 str., 135 str.). Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų turi paisyti visi asmenys, norintys pasinaudoti teismine gynybos teise, nes teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, ex officio privalo patikrinti, ar ieškinys atitinka įstatymo jam keliamus reikalavimus ir ar jis gali būti nagrinėjamas teisme. Tokie reikalavimai yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą.

20Pirmiau išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad asmuo, manydamas, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, realizuoti teisę į teisminę gynybą gali tik tokiu atveju, jei kreipdamasis į teismą laikysis nustatytų taisyklių, reikalavimų ir tvarkos.

21Dėl apelianto veiksmų įvertinimo ir tokio elgesio padarinių

22Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto A. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pripažino, kad šis, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Tokią savo išvadą teismas grindė apelianto sistemingai atliekamais veiksmais, anksčiau teikiant analogiškai suformuluotus ieškinius, kuriuose tiek pats teismas, į kurį kreipiamasi teisminės gynybos, tiek ir byloje dalyvaujantys asmenys yra įžeidinėjami, vadinant juos „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, išaiškinimais. Apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 str., 138 str.), tačiau apelianto elgesio nevertino kaip klaidos, pripažindamas sąmoningą piktnaudžiavimą procesu. Tokios pačios išvados dėl apelianto A. B. piktnaudžiavimo teise analogiškose faktinėse situacijose, t. y. kai vartojama neprocesinė retorika ir įžeidimai, yra prieita ir kitose Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtose civilinėse bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938-117/2015).

23Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3 d.), apeliantas pirmosios instancijos teismuose civiline tvarka iš viso yra inicijavęs daugiau kaip 400 teisminių procesų dėl, jo nuomone, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų, vykdant politines represijas, dvigubų standartų taikymo ir diskriminacijos vykdymo; tyčinio civilinių bylų vilkinimo ir atsisakymo apginti pažeistas teises, turtinius interesus Lietuvos teismuose; teisėjų / teismų nušalinimo; žalos atlyginimo iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir t. t. Vien apeliacinio teismo 2014 m. išnagrinėtoje 31 byloje pagal A. B. atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių, kuriomis jis buvo įpareigotas pašalinti pateikiamų ieškinių trūkumus, atsisakyta priimti jo ieškinius / patikslintus ieškinius / ieškiniai palikti nenagrinėti / pradėtos bylos nutrauktos ir t. t., o taip pat 2015 m. išnagrinėtose daugiau kaip 20 bylų, kildinamų iš tokio pat pobūdžio procesinių klausimų, - apeliantui buvo išsamiai išaiškintos tiek konstitucinės, tiek tarptautinių teisės aktų, tiek civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, jos įgyvendinimo tvarką, be kita ko, atsakovų tinkamumo ir pan. ( Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-564/2014, 2014 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-298/2014, 2014 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1120/2014, 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-178-196/2015, ir t.t..). Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, išsamiai ir detaliai išanalizavęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis apie A. B. inicijuotus 400 teisminių procesų, nurodė, jog jam, turinčiam teisininko išsilavinimą, ypatingą patirtį naudojantis savo konstitucinėmis bei procesinėmis teisėmis, iš esmės yra žinomi tiek įstatymų reikalavimai, tiek jų įgyvendinimo tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas, pateiktame ieškinyje įvardydamas atsakovą ir jo atstovus kriminaliniais, o teisėjus – „pseudoteisėjais“, sąmoningai siekia piktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Teisėjų kolegija pritaria tokiems pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams. Apeliantui ne kartą buvo aiškinama, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovais įvairius subjektus naudojami epitetai – „kriminalinė Lietuvos Respublika“ ir pan., negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks ieškovo pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti, pateikiant dėl jų subjektyvų apelianto vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015).

24Nepaisant nevienkartinių teismų išaiškinimų, nagrinėjamoje byloje pateiktame procesiniame dokumente vėl buvo pavartota įžeidžiama kalba valstybės ir jos institucijų atžvilgiu ‑ „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminalinis Lietuvos apeliacinis teismas“, „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, kurią pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimą, bet ir kaip teismo bei proceso šalies negerbimą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teisės norma, reglamentuojanti procesinių dokumentų trūkumų šalinimą, neturėtų būti suteikta ir ginama teisė remtis asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t. y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-938-117/2015). Pažymėtina, kad ir EŽTT praktikoje yra pripažįstama, jog peticijos teise piktnaudžiaujama tada, kai susirašinėdamas su teismu pareiškėjas vartoja itin nemalonią, įžeidžiamą, grasinamą ar provokuojamą kalbą, - nesvarbu, ar tai būtų nukreipta prieš vyriausybę, jos atstovą, valstybės atsakovės valdžios institucijas, patį teismą, jo teisėjus, kanceliariją ar jos darbuotojus (žr. pvz. Rehak v. the Czech Republic; Duringer and Grunge v. France; Stamoulakatos v. the United Kingdom). Tam, kad pareiškėjo kalba nebūtų laikoma užgaulia, nepakanka, kad ji būtų tik kandi, polemiška ar sarkastiška, ji turi viršyti įprastos, pilietinės ir pagrįstos kritikos ribas (Di Salvo v. Italy).

25Atsižvelgdama į nustatytas šioje byloje konkrečias faktines aplinkybes ir nacionalinių bei tarptautinių teismų išaiškinimus bei siekdama suvienodinti Lietuvos apeliacinio teismo praktiką tokioje situacijoje, kai apeliantui prieš tai daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, įskaitytinai ir nutartyse dėl trūkumų pašalinimo, jau buvo išaiškinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigūnų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau sistemingai teikia aiškiai nepagarbia forma surašytus procesinius dokumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Kolegijos vertinimu, apeliantas nesiekia CPK 2 straipsnyje nustatytų tikslų, o CPK 5 straipsnyje įtvirtintą asmenų teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos institutą naudoja ne pagal įstatymo leidėjo nustatytą paskirtį, o siekia kitų, įstatyme nenumatytų tikslų. CK 1.137 straipsnyje yra nustatyta asmenų pareiga elgtis sąžiningai, nustatytas draudimas piktnaudžiauti teise ar įgyvendinti savo teises bei pareigas tokiu būdu bei priemonėmis, kurios prieštarautų pačiai subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja savo subjektine teise (viena jos formų yra teisė į teisminę gynybą), teismas gali atsisakyti ją ginti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio ieškovo elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti ieškovo teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 str. 2 d.). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti ieškinį kaip teisme nenagrinėtiną, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 str. 3 d., CPK 95 str.). Procesinių dokumentų trūkumai, kuriais sistemingai, ilgą laiką, sąmoningai demonstruojama nepagarba, niekinama ir įžeidinėjama valstybė, jos institucijos, teismai, teisėjai ir pareigūnai, bei, dar daugiau, atsisakoma pakeisti tokį savo elgesį, kliudo įgyvendinti pirmiau teisėjų kolegijos aptartus civilinio proceso tikslus. Pažymėtina, kad sąmoningai atliekant neteisėtus, priešingus teisei veiksmus, negali susiformuoti ir teisėti apelianto lūkesčiai, juolab kad teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti / išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą, kurios iš esmės net nesiekiama, nebūtų įgyvendinta.

26Todėl atskirojo skundo argumentai, kad klaidingas teismo pavadinimo nurodymas ar nenurodymas ir kiti netikslumai nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, ir pirmosios instancijos teismas pirmiau turėjo nustatyti terminą jiems ištaisyti, atmestini kaip deklaratyvūs ir faktiškai nepagrįsti. Šiuo atveju, vertinant skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista apelianto nurodoma CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostata. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį konstatavęs ne CPK 115 straipsnio 4 dalyje nurodytus formalius ieškinio netikslumus, o ieškovo netinkamą elgesį, prilyginamą piktnaudžiavimui teise, kuris yra nesuderinamas su teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo prielaidomis. Atsižvelgiant į šią konkrečią situaciją, kurioje ieškovas, akivaizdžiai žinodamas teismų pateikiamus išaiškinimus, susijusius su teisės į teisminę gynybą tinkamu įgyvendinimu, juos nuolat ignoruoja, jo sąmoningai vartojamą įprastos, pilietinės ir pagrįstos kritikos ribas viršijančią įžeidžiamą kalbą, nukreiptą valstybės, jos institucijų bei pareigūnų, kitų proceso dalyvių atžvilgiu, yra pagrindas pripažinti tokį ieškovo elgesį prieštaraujantį realios ir veiksmingos teisminės gynybos siekiui.

27Dėl šios priežasties atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai dėl to, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, tačiau nenurodydamas, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Nustačius, kad ieškovas teisę į teisminę gynybą naudoja ne pagal įstatyme nustatytą paskirtį, nėra pagrindo konstatuoti CPK 137 straipsnio 3 dalies įtvirtintos procesinės teisės normos pažeidimo.

28EŽTT praktikoje nurodoma, kad jeigu nagrinėjant bylą po oficialaus teismo įspėjimo pareiškėjas neteikia įžeidžiamų pastabų, aiškiai jas atsiima arba, dar geriau, atsiprašo, peticija nebeatmetama dėl piktnaudžiavimo peticijos teise (Chernitsyn v. Russia). Šiuo aspektu apeliantui išaiškintina, kad jam nutraukus sistemingus, teisei priešingus veiksmus, jo kreipimasis į teismą nebus atmetamas dėl piktnaudžiavimo teise.

29Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

30Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad „niekas negali būti teisėjas savo byloje“, todėl atsižvelgiant į šį principą, pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi šioje byloje atsakovai yra Vilniaus apygardos teismo teisėjai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Vilniaus apygardos teismo teisėja, priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališkas subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir / ar prielaidomis. Ieškovo nurodomos abejonės savaime nelemia teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo. Aplinkybė, kad ieškovas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teismo teisėjams, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kita Vilniaus apygardos teismo teisėja, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Tai, kad teisėjai yra kolegos ir bendrauja darbo vietoje, vertintina tik kaip apelianto subjektyvus teisėjo galimo šališkumo suvokimas. Be to, apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų buvo/yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra/gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju pažeidžiamas principas „niekas negali būti teisėju savo byloje“, nes byloje nebuvo keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo neteisėtų veiksmų.

31Dėl nurodytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

32Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. pateikė ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, Lietuvos... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. III. Atskirojo skundo argumentai... 8. Ieškovas atskirajame skunde (b. l. 14) prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 9. 1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui... 10. 2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas teismo... 11. 3. Teismas pažeidė CPK 21 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą,... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Atskirasis skundas atmestinas.... 14. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, prieš... 15. Dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo sąlygų... 16. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei... 17. Pirmiau nurodytas bei kitas konstitucines nuostatas konkretizuoja ir... 18. Pažymėtina, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas privalo nagrinėti... 19. Kreipimasis su ieškiniu į teismą, kaip vienas iš teisės kreiptis į... 20. Pirmiau išdėstytos nuostatos suponuoja išvadą, kad asmuo, manydamas, kad jo... 21. Dėl apelianto veiksmų įvertinimo ir tokio elgesio padarinių... 22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti... 23. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 str. 3... 24. Nepaisant nevienkartinių teismų išaiškinimų, nagrinėjamoje byloje... 25. Atsižvelgdama į nustatytas šioje byloje konkrečias faktines aplinkybes ir... 26. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad klaidingas teismo pavadinimo nurodymas... 27. Dėl šios priežasties atmestini, kaip nepagrįsti, apelianto argumentai dėl... 28. EŽTT praktikoje nurodoma, kad jeigu nagrinėjant bylą po oficialaus teismo... 29. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ... 30. Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad „niekas negali būti teisėjas... 31. Dėl nurodytų argumentų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis... 32. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą....