Byla 2-1191-186/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-4457-467/2015 pagal ieškovo A. B. ieškinį dėl žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodyti kriminalinė Lietuva, atstovaujama kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos, kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas ir pseudo teisėja R. K., kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas ir pseudo teisėja J. G. – L., kriminalinė institucija Lietuvos apeliacinis teismas ir pseudo teisėja R. G., kriminalinės Lietuvos Generalinė prokuratūra.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. ieškinį.

7Teismas nurodė, kad ieškinys nepriimamas nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieškovas pateikė CPK reikalavimų neatitinkantį ieškinį ir juo reikšdamas ydingai suformuluotą reikalavimą neegzistuojantiems atsakovams, nesiekia ginti savo galimai pažeistas teises. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartyje išdėstytus motyvus, nėra pagrindo šioje byloje reiškiamam ieškiniui taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nes ieškovas atsakovus sąmoningai įvardija kriminaline Lietuva, kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerija, kriminaline institucija Vilniaus miesto apylinkės teismu, kriminaline institucija Vilniaus apygardos teismu, kriminalinės Lietuvos apeliaciniu teismu, kriminalinės Lietuvos generaline prokuratūra, pseudo teisėja R. K., pseudo teisėja J. G.-L., pseudo teisėja R. G., ne dėl klaidos ar nežinojimo, jog toks atsakovų įvardinimas civiliniame procese yra negalimas, o dėl to, kad tokiu būdu sąmoningai siekia piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, rodyti nepagarbą teismui bei proceso dalyviams.

8III. Atskirojo skundo argumentai

9Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą kitos apygardos teismui nagrinėji iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui netinkamai taikant CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nurodydamas, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, teismas motyvuotai nutartyje nenurodė, į kurią instituciją kreiptis, kad ieškinys būtų išnagrinėtas. Dėl to teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartis yra be motyvų, kadangi teismas nenurodė, kuom remiantis padarė išvadą, jog byla nenagrinėtina teisme.

112. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Teismas nenurodė motyvų ir įstatymo, kuom remiantis jis padarė išvadą, kad neegzistuoja kriminalinė Lietuva ar jos kriminalinės institucijos.

123. Skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą, taip pat dėl to, jog buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 109 ir 117 straipsniai, kadangi pirmosios instancijos teismo teisėja negali nagrinėti bylos dėl teisėjų veiksmų, dirbančių tame pačiame Vilniaus apygardos teisme.

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

14CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

15Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK griežtai ir aiškiai reglamentuoja specialią tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti minėtą savo teisę. Teisė kreiptis į teismą realizuojama CPK bei kitų įstatymų nustatyta tvarka. Kreipdamasis į teismą su ieškiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurias teismas, gavęs ieškinį, privalo aiškintis ex officio.

17Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam dokumentui reikalingi tam, jog nuo pat pradžių bylos nagrinėjimas būtų aiškus, kad ginčo šalys žinotų priešingos šalies reikalavimus ir galėtų tinkamai į juos atsikirsti. Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimą. Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminą trūkumams šalinti (CPK 115 str. 2 d., 138, 316 str.), o jeigu šį dokumentą padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

18Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto A. B. ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pripažino, kad apeliantas, reikšdamas ieškinį, sąmoningai siekia piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, rodo nepagarbą teismui ir proceso dalyviams. Tokią savo išvadą teismas grindė apelianto sistemingai atliekamais veiksmais, anksčiau teikiant analogiškai suformuluotus ieškinius, kuriuose tiek pats teismas, į kurį kreipiamasi teisminės gynybos, tiek ir byloje dalyvaujantys asmenys yra įžeidinėjami, vadinant juos „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „kriminaliniai teismai“, „kriminalinė Lietuvos Respublika“, „kriminalinė Lietuvos teisingumo ministerija“, „pseudoteisėjai“, taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015, išaiškinimais. Apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje akcentavo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas yra nustatytas siekiant sudaryti galimybę besikreipiančiam į teismą asmeniui ištaisyti ieškinyje padarytas klaidas, užtikrinti proceso koncentruotumą ir ekonomiškumą (CPK 115 str., 138 str.), tačiau apelianto elgesio nevertino kaip klaidos, pripažindamas sąmoningą piktnaudžiavimą procesu. Apeliantui ne kartą buvo aiškinama, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus, turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Taip pat išaiškinta, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Apeliantui ne kartą nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovus naudojami epitetai „kriminalinė Lietuvos Respublika“ ir pan., negali būti vertinami rašymo apsirikimu ar tiesiog netikslumu. Toks ieškovo pasirinktas atsakovų įvardijimas, aiškiai iškreipiant oficialius valstybės bei jos institucijų pavadinimus, vertintinas ne kaip klaida, o kaip sąmoningas veiksmas, kuriuo siekiama šiuos subjektus pažeminti, pateikiant dėl jų subjektyvų apelianto vertinimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-219/2015). Nors apeliantui ne kartą buvo išaiškinta apie jo pateikiamų procesinių dokumentų trūkumus, apie juose vartojamas įžeidžiančias frazes, tačiau nagrinėjamoje byloje apeliantas vėl pateikė ieškinį teismui, kuriame buvo pavartota įžeidžianti kalba valstybės ir jos institucijų atžvilgiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai netaikė trūkumų šalinimo instituto. Tokios išvados priėjo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, nurodydama, kad teismo veiksmai, atsisakius priimti ieškinį teisme kaip nenagrinėtiną, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas. Apeliantui sąmoningai atliekant neteisėtus, priešingus teisei veiksmus, negali susiformuoti ir teisėti jo lūkesčiai, juolab kad teismui priėmus tokį jo reikalavimą ir pradėjus nagrinėti ar išnagrinėjus bylą, teisė į teisminę gynybą, kurios iš esmės net nesiekiama, nebūtų įgyvendinta. Todėl atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista apelianto nurodoma CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostata. Taip pat nepagrįstais laikytini ir apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį, 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

19Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolimesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių prašoma pateiktame procesiniame dokumente (CPK 115 str. 4 d.). CPK 3 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, jog teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios (CPK 115 str. 4 d.) normos paskirtis yra neapsunkinti teisės į teisminę gynybą realizavimo asmenims, kurie dėl nesusipratimo, klaidos, nepakankamo įstatymo supratimo, informacijos stygiaus ir pan. procesiniame dokumente ne visai tinkamai nurodo, ar nenurodo tam tikrus neesminius duomenis. Tačiau neturėtų būti suteikta ir ginama teisė remtis šia norma asmenims, sąmoningai naudojantiems ją ne tik pagal paskirtį, t.y. remtis ja siekiant ne tik inicijuoti bylos iškėlimą, bet ir akivaizdžiai pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę bei kitus proceso dalyvius. Akivaizdu, kad nagrinėjamu (ir ne tik) atveju apeliantas procesiniame dokumente atsakovą bei jį atstovaujančius asmenis įvardino ne per klaidą, o sąmoningai, juo labiau, kad ieškinyje nurodomos minėtos sąvokos taip pat yra nurodytos ir paduotame atskirajame skunde. Kaip minėta, suinteresuotas asmuo savo teisėmis, inter alia ir teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 str. 5 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nereikšmingus klausimo išsprendimui apelianto teiginius, kad atsakovais įvardinti asmenys egzistuoja; skundžiamojoje nutartyje nenurodyta, į kurią instituciją kreiptis; nutartis be motyvų, nes akivaizdu, jog apeliantui žinoma, kaip jis turėtų įvardinti traukiamus į bylą asmenis, kur ir kokiu būdu kreiptis dėl jo teisių gynimo.

20Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad „niekas negali būti teisėjas savo byloje“, todėl atsižvelgiant į šį principą, pirmos instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta, kadangi šioje byloje atsakovė yra kita Vilniaus apygardos teismo teisėja. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad teisėja A. U., priėmusi atskiruoju skundu apskųstą nutartį, turi išankstinį nusistatymą ar asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. yra šališka subjektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis. Iš apelianto atskirojo skundo matyti, kad jis abejoja ne tik teisėjos A. U. nešališkumu sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, bet visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nes panaikinus skundžiamą nutartį prašo bylą perduoti nagrinėti kitam teismui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo nurodomos abejonės savaime nelemia teisėjos, priėmusios nutartį, šališkumo. Aplinkybė, kad ieškovas reiškia ieškinį Vilniaus apygardos teisėjams, o ieškinio priėmimo klausimą sprendžia kita Vilniaus apygardos teismo teisėja, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Tai, kad abi teisėjos yra kolegės, vertintina tik kaip apelianto subjektyvus teisėjos galimo šališkumo suvokimas. Be to, apeliantui iš jo paties inicijuotų bylų yra žinoma teisminė praktika, kad tokios kategorijos bylose atsakovas yra ne konkretus teismas ar teisėjas, o valstybė, tuo tarpu sprendžiant byloje teisėjo (ne)šališkumo klausimą vertintina tai, ar yra/gali būti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-796/2012). Todėl nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad šiuo atveju pažeidžiamas principas „niekas negali būti teisėju savo byloje“, nes byloje nebuvo keliamas klausimas dėl bylą nagrinėjusios teisėjos neteisėtų veiksmų.

21Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama nutartis atitinka šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl... 5. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė priimti... 7. Teismas nurodė, kad ieškinys nepriimamas nagrinėti Lietuvos Respublikos... 8. III. Atskirojo skundo argumentai... 9. Ieškovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus... 10. 1. Skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta teismui... 11. 2. Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, nes klaidingas procesinio... 12. 3. Skundžiama nutartis turi būti naikinama dėl absoliutaus nutarties... 13. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria... 16. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės... 17. Pažymėtina, kad proceso įstatyme numatyti reikalavimai procesiniam... 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti... 19. Atmestini apelianto argumentai, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo... 20. Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad „niekas negali būti teisėjas... 21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundžiama nutartis atitinka šiuo... 22. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 23. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį palikti...