Byla e2A-1021-407/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. I. (A. I.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo A. I. ieškinį atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Start Vilnius“ (teisių ir pareigų perėmėja uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vystymo kompanija“), T. P., S. P. dėl nuosavybės teisių gynimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje – Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaras Edgaras Normantas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, G. Š., J. Š..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovas A. I. 2018 m. vasario 5 d. patikslintame ieškinyje prašė: 1) pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Ūkinis pastatas), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), priklausiniu; 2) pripažinti ieškovui A. I. nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą; 3) pripažinti 1992 m. rugpjūčio 31 d. Buto privatizavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus m. III notarinės kontoros, registro Nr. 4-1978, papildymą galiojančiu; 4) pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo akto Nr. 2143-01 dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, negaliojančia; 5) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“ negaliojančia; 6) pripažinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m rugsėjo 12 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutartį negaliojančia; 7) pripažinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto dėl turto perdavimo ir priėmimo Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“, negaliojančia; 8) pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 30-3155 dalį, susijusią su Ūkinio pastato pardavimu viešo konkurso būdu, ir šio viešo konkurso rezultatą, pagal kurį atsakovas T. P. buvo pripažintas konkurso laimėtoju, negaliojančiais; 9) pripažinti atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P. sudarytą Ūkinio pastato 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 10959, negaliojančia; 10) pripažinti Ūkinio pastato 2014 m. sausio 8 d. priėmimo–perdavimo aktą, sudarytą tarp atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P., registro Nr. 124, negaliojančiu; 11) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovas nurodė, kad jo prosenelė R. M. 1992 m. rugpjūčio 31 d. sudarė Buto privatizavimo sutartį, kurios pagrindu nuosavybės teise įgijo Butą. Per klaidą į privatizavimo sutartį nebuvo įtrauktas priklausinys – Ūkinis pastatas, kuriuo R. M. naudojosi nuo jo pastatymo momento. R. M. sumokėjo valstybės nustatytą kainą už Ūkinį pastatą ir toliau jį valdė bei naudojosi juo, tačiau nebuvo pakviesta atvykti pasirašyti privatizavimo sutarties papildymo. Po R. M. mirties nuosavybės teises į Butą ir dalį žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas bei Ūkinis pastatas, paveldėjo ieškovo senelė J. I., kuri 2012 m. birželio 19 d. padovanojo šį turtą ieškovui.

93.

10Ieškovo teigimu, Ūkinio pastato kainos sumokėjimas ir šių pinigų negrąžinimas R. M. patvirtina, kad privatizavimo sandorio papildymas buvo sudarytas ir įvykdytas. Šio sandorio papildymo, kuris atskirai nebuvo įformintas notarine tvarka, pagrindu R. M. įgijo nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą. Dėl to tiek 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo akto dalis, susijusi su Ūkinio pastato perdavimu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, tiek kiti juridinę reikšmę turintys dokumentai, kurių pagrindu buvo perleidžiama nuosavybės teisė į ginčo pastatą ir priimami sprendimai dėl šios teisės perleidimo turi būti pripažinti negaliojančiais, kadangi nuosavybės teisę pagal Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.48 straipsnio 1 dalį gali perduoti tik pats savininkas arba jo įgaliotas asmuo.

114.

12Ūkinio pastato perdavimas nuosavybės teise savivaldybei neteisėtas dar ir dėl to, kad tuo metu galiojusiame Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme nebuvo numatyti tokio pobūdžio pastatai, t. y. gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Nuo 2008 m. spalio 19 d. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 1 dalis papildyta, įtraukiant į turto, perduodamo savivaldybių nuosavybėn , sąrašą ginčo pastato pobūdžio pastatus. Šios įstatymo nuostatos papildymo tikslas buvo suteikti savivaldybėms teisę parduoti visose gyvenamųjų namų valdose iki šiol neprivatizuotus pagalbinio ūkio pastatus šių namų savininkams. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė ignoravo šį įstatymo tikslą ir perdavė Ūkinį pastatą ne gyvenamojo namo, kurio valdoje šis pastatas yra, savininkui, o kitam asmeniui – UAB „Start Vilnius“. Tokiu atveju, kuomet viešojo administravimo subjektas priima administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų, jis piktnaudžiauja valdžios principu (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Dėl to pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu. Be to, UAB „Start Vilnius“ savivaldybės turtas buvo perduotas kaip apmokėjimas už atsakovės UAB „Start Vilnius“ akcijas. Tokius anksčiau atliktus mokėjimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs neteisėtais, kadangi sprendimai dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto investavimo nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, dėl to atitinkamai savivaldybės tarybos sprendimai ir jų pagrindu sudarytos akcijų pasirašymo sutartys pripažintos negaliojančiais. Ginčijama Ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias CK 6.394 straipsnio nuostatas, nes sutartyje konkrečiai neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kurio dalis priklauso ieškovui, o kita dalis – valstybei. Sudarant šią sutartį nebuvo gautas nei ieškovo, nei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas parduoti nekilnojamąjį daiktą.

135.

14Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko, taip pat prašė ieškinį atmesti dėl praleisto senaties termino.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

187.

19Teismas nustatė, kad Buto privatizavimo sutarties papildymas niekuomet nebuvo surašytas ir pasirašytas. Be to, toks sandoris per tris mėnesius nebuvo įregistruotas registre, kaip buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 straipsnį. Todėl teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti šį sutarties papildymą galiojančiu. Teismo vertinimu, aplinkybė, jog R. M. yra sumokėjusi už Ūkinį pastatą įkainojimo dokumentuose nurodytas sumas, neįrodo, jog sandoris įvyko, nes po pinigų sumokėjimo jos valia ir tikslas pirkti ūkinį pastatą galėjo pasikeisti. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad nėra pateiktą įrodymų, jog R. M. sumokėjo 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akte nurodytą mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą, be kurio Privatizavimo sutartis negalėjo būti sudaroma.

208.

21Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl Ūkinio pastato privatizavimo buvo derinamas papildomas susitarimas prie privatizavimo sutarties, darė išvadą, jog Ūkinis pastatas yra savarankiškas daiktas dėl kurio šalys tarėsi atskirai. Teismas nustatė, kad Buto privatizavimo metu Ūkinio pastato plotas į Buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įtrauktas. Pagal inventorizacinius duomenis Ūkinis pastatas nepriskirtas būtent ieškovo Butui, bet priskirtas visam namui, esančiam (duomenys neskelbtini). Teismas išvažiuojamojo posėdžio metu nustatė, kad Ūkiniame pastate yra pastatytas ne stacionarus, bet nešiojamas biotualetas, kuris gali būti perkeliamas ir pastatomas laisvai bet kurioje vietoje. Ūkiniame pastate nėra duobės, vandens, kanalizacijos, todėl negalima teigti, jog visuomet tualetas buvo įrengtas ūkiniame pastate ir jie susiję funkciniais ryšiais. Ūkiniame pastate yra sandėliuojamos malkos ir ūkinis inventorius, tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, neįrodo, kad funkcinis ryšys yra nuolatinio pobūdžio ir pasižymėjo ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui. Ūkinis inventorius yra skirtas daržui ir aplinkai prižiūrėti, bet ne pagrindiniam daiktui – Butui aptarnauti. Ieškovas malkas ir ūkinį inventorių gali sandėliuoti bet kurioje jam nuosavybės tiese priklausančioje vietoje. Teismas pažymėjo, kad vien naudojimosi fakto nepakanka, asmuo turi įrodyti naudojimosi teisėtumo faktą, kurio ieškovas neįrodė. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti Ūkinį pastatą Buto priklausiniu ir pripažinti ieškovo nuosavybės teises į šį daiktą.

229.

23Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovo prosenelė R. M., nei jos paveldėtoja J. I., savo ruožtu ir ieškovas nuosavybės teisių į ginčo pastatą neįgijo ir jų neturėjo, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ginčijamą 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo akto Nr. 2143-01 dalį, susijusią su Ūkinio pastato perdavimu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, negaliojančia.

2410.

25Teismas pažymėjo, kad Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 dalies 2 punkte ginčijamo akto sudarymo metu buvo nurodyta, kad savivaldybių nuosavybėn perduodami „pastatai, jų dalys ir atskiros patalpos, kuriuose yra savivaldos institucijos arba kurie reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti, išskyrus pastatus ir patalpas, kuriuos nuomoja ar kitaip teisėtai naudoja valdžios ir valdymo institucijos bei jų padaliniai, teismai, kitos teisminės valdžios institucijos bei jų padaliniai, periodinių leidinių (laikraščių, žurnalų) leidyklų, periodinių leidinių redakcijų nuomojamas ar kitaip teisėtai naudojamas patalpas, politinių partijų ir politinių organizacijų nuomojamas ar kitaip teisėtai naudojamas patalpas“. Todėl teismas sprendė, kad Vyriausybės įgaliotas atstovas turėjo teisę perduoti savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar jų dalis, įskaitant ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus.

2611.

27Teismas, nustatęs, kad ieškovas Ūkinio pastato nuosavybės teisių neįgijo, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti ir kitų ieškovo ginčijamų sprendimų, sandorių ir aktų negaliojančiais.

2812.

29Teismas nurodė, kad savivaldybės taryba neturi civilinio procesinio teisnumo, todėl ji negali būti atsakove šioje byloje. Dėl to ieškinio reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės tarybai teismas atmetė kaip pareikštus netinkamam atsakovui.

3013.

31Teismas nustatė, kad ginčo pastato perdavimo UAB „Start Vilnius“ metu ieškovas nebuvo vienintelis gyvenamojo namo, kurio valdoje yra ginčo pastatas, savininkas. Žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamasis namas turi du atskirus butus, vienas iš kurių nuosavybės teise tuo metu priklausė Vilniaus miesto savivaldybei. Pasak teismo, ieškovas nepagrindė, kodėl Ūkinis pastatas turėjo būti perduotas tik ieškovui, kuris buvo tik vienas iš dviejų gyvenamojo namo savininkų. Teismas pažymėjo, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuriame nėra numatyta galimybė tiesiog perleisti savivaldybei priklausantį turtą fiziniam asmeniui. Priešingai, minėtas teisės aktas nurodo, kad savivaldybės turtas, kaip viešosios nuosavybės teisės objektas, turi būti naudojamas tik siekiant patenkinti tam tikrus viešuosius interesus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto savivaldybės sprendimas investuoti į UAB „Start Vilnius“, padidinant įmonės įstatinį kapitalą turtiniu įnašu, buvo teisėtas ir ekonomiškai bei socialiai pagrįstas. Be to, teismas pažymėjo, kad šie ieškovo argumentai yra labiau susiję su viešo intereso, nei su jo paties interesų gynimu, todėl atmestini kaip reiškiami subjekto, neturinčio procesinės teisės ginti viešąjį interesą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnis).

3214.

33Po ūkinio pastato perdavimo, atsakovė UAB „Start Vilnius“ tapo teisėta jo savininke ir įgijo teisę šiuo turtui disponuoti. Nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendime Nr. 1-1978 „Dėl UAB „Start Vilnius“ įstatinio kapitalo didinimo“, nei 2014 m. rugsėjo 12 d. UAB „Start Vilnius“ Akcijų pasirašymo sutartyje nebuvo numatyta apribojimų ar draudimų atsakovei UAB „Start Vilnius“ parduoti jai perduotą turtą, todėl teismas sprendė, kad ši atsakovė teisėtai perleido Ūkinį pastatą atsakovui T. P..

3415.

35Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra Ūkinis pastatas, šio pastato pardavimo atsakovui T. P. metu atsakovei UAB „Start Vilnius“ nuosavybės teise nepriklausė. Atsakovų pirkimo–pardavimo 3.1 punkte yra aptartas žemės klausimas. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė, kad Ūkinio pastato pardavimas prieštarauja įstatymo ar sutarties nuostatoms.

3616.

37Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 1998 m. liepos 14 d., t. y. praėjus trims metams po to, kai R. M. buvo informuota apie tai, jog ginčo statinio privatizavimas nėra įvykdytas. Ieškovas pareiškė ieškinį, praleidęs senaties terminą net 17 metų, todėl reikalavimams pripažinti nuosavybės teises į Ūkinį pastatą, pripažinti Ūkinį pastatą priklausiniu ir pripažinti Buto privatizavimo sutarties papildymą galiojančiu yra pasibaigę senaties terminai, todėl šiuos reikalavimus teismas, be kita ko, atmetė ir šiuo pagrindu (tuo metu galiojusio CK 90 straipsnio 1 dalis). Pagrindų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą teismas nenustatė.

38III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

3917.

40Ieškovas A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

4117.1.

42Teismas klaidingai išaiškino pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą reglamentuojančias teisės normas, todėl atitinkamai padarė ir klaidingą išvadą, kad ieškovo prosenelė nesudarė ginčo pastato pirkimo–pardavimo sutarties. Šiuo atveju šalių veiksmai patvirtina, kad buvo sudarytas toks sandoris, o jo įforminimą gali atlikti ir teismas savo sprendimu, kuomet pripažįsta, kad sandorio šalys įvykdė savo susitarimą. Ieškovo prosenelė sumokėjo daikto kainą. Dokumentų įforminimo mokestis nepatenka į daikto kainos sąvoką, dėl to ši aplinkybė neturi įtakos juridiniam sandorio šalių veiksmų įvertinimui. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jeigu sutarties papildymas būtų pasirašytas, šis papildymas vis tiek būtų negaliojantis, nes jis per tris mėnesius nebuvo įregistruotas registre (1964 m. CK 255 straipsnis). Tai yra tik prielaida. Neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad ieškovo prosenelė atsisakytų registruoti ginčo pastato pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu tokia sutartis būtų buvusi įforminta. Be to, teisinės registracijos terminas gali būti atnaujintas.

4317.2.

44Teismas ignoravo teisės normas, reglamentuojančias valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarką. Ūkinio pastato perdavimo nuosavybės teise savivaldybei metu galiojusiame Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme nebuvo numatyti tokio pobūdžio pastatai, t. y. gyvenamųjų namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys. Atitinkamas įstatymo papildymas įsigaliojo tik nuo 2008 m. spalio 19 d. Teismas šiuos ieškovo argumentus ignoravo.

4517.3.

46Teismas taip pat ignoravo įstatymo nustatytą tikslą, dėl kurio valstybės turtas buvo perduotas savivaldybių nuosavybėn. Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos papildymo tikslas buvo suteikti savivaldybėms teisę parduoti visose gyvenamųjų namų valdose iki šiol neprivatizuotus pagalbinio ūkio pastatus šių namų savininkams. Tačiau Vilniaus miesto savivaldybė ignoravo šį įstatymo tikslą ir perdavė Ūkinį pastatą ne gyvenamojo namo, kurio valdoje šis pastatas yra, savininkui, o kitam asmeniui – atsakovei UAB „Start Vilnius“ (UAB „Vilniaus vystymo kompanija“). Tokiu atveju, kuomet viešojo administravimo subjektas priima administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų, jis piktnaudžiauja valdžios principu (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 punktas). Dėl to pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu.

4717.4.

48Savivaldybės turtas buvo perduotas kaip apmokėjimas už atsakovės UAB „Start Vilnius“ akcijas. Tokius anksčiau atliktus mokėjimus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pripažinęs neteisėtais, kadangi sprendimai dėl savivaldybės nuosavybės teise priklausančio turto investavimo nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįsti, dėl to atitinkamai savivaldybės tarybos sprendimai ir jų pagrindu sudarytos akcijų pasirašymo sutartys pripažintos negaliojančiais. Aplinkybę, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 1-1978 dėl savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo nebuvo ekonomiškai ir socialiai pagrįstas, patvirtina atsakovų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 4 d. raštas Nr. A51-7209/14 (2.14.1.6-EK5), kuris buvo priimtas dar iki Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 29 ir 2015 m. kovo 6 d. nutarčių priėmimo, dėl ko atitinkamai šiame rašte negalėjo ir nebuvo aptarti tie kasacinio teismo nutartyse išsakyti aspektai, kurie galėtų patvirtinti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto investavimo ekonominį ir socialinį pagrįstumą. Įvykių eiga patvirtina, kad savivaldybė iš anksto planavo nurodytą turtą parduoti, o ne jį investuoti.

4917.5.

50Teismas klaidingai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias privalomą pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties turinį. Ginčijama Ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant imperatyvias CK 6.394 straipsnio nuostatas, nes sutartyje konkrečiai neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, kurio dalis priklauso ieškovui, o kita dalis – valstybei. Sudarant šią sutartį nebuvo gautas nei ieškovo, nei Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas parduoti nekilnojamąjį daiktą.

5117.6.

52Teismas nepagrįstai sprendė, kad Ūkinis pastatas nebuvo ir nėra Buto priklausinys. Teismas ignoravo aplinkybę, kad valstybė šį pastatą pripažino Buto priklausiniu, kai nusprendė jį parduoti ieškovo prosenelei. Ginčo pastato priklausinio statusą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys apie žemės sklype esančius statinius, pagal kuriuos žemės sklype yra gyvenamasis namas su priklausiniais. Teismas sprendime nepasisakė dėl šio ieškovo argumento. Be to, ieškovo prosenelei buvo parduota valstybinės žemės sklypo dalis, esanti po Ūkiniu pastatu, o tai taip pat patvirtina ginčo pastato kaip priklausinio statusą.

5317.7.

54Teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, todėl atitinkamai padarė klaidingą išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovo prosenelė nežinojo, kad ji neįgijo nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą, kadangi ji visiškai įvykdė savo sandorio dalį, t. y. sumokėjo pastato kainą, kurią nustatė valstybė, kuomet siekė ištaisyti savo klaidą dėl šio pastato neįtraukimo į Buto privatizavimo sutartį; po kainos sumokėjimo ieškovo prosenelė toliau valdė ir naudojo Ūkinį pastatą ir nereikalavo, kad valstybė grąžintų už jį sumokėtus pinigus.

5517.8.

56Teismas priteisdamas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, J. Š. ir G. Š. naudai, neatsižvelgė į tai, kad jie yra sutuoktiniai, todėl galėjo išsiversti ir su vieno advokato pagalba. Todėl šios išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus ir ekonomiškumo principo.

5718.

58Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Vilniaus vystymo kompanija“, T. P. ir S. P. bei trečiasis asmuo J. Š. atsiliepimuose prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos atsikirtimus:

5918.1.

60Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimo, nes jame nenurodytas nė vienas materialinės ar proceso teisės normos pažeidimas, kurį pirmosios instancijos teismas galimai padarė priimdamas skundžiamą sprendimą, t. y. apeliantas nepagrindžia skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Skunde iš esmės perrašytas ieškovo patikslinto ieškinio turinys.

6118.2.

62Lietuvos Aukščiausiais Teismas analogiškose byloje jau yra konstatavęs, kad „ne visos gyvenamojo namo rūsio ar pagalbinės patalpos galėjo būti įgytos privatinės nuosavybės teise perkant gyvenamąsias patalpas, todėl kitos negyvenamosios patalpos liko viešosios nuosavybės objektu iki jų pardavimo. Faktinio pobūdžio aplinkybė, butas buvo privatizuotas su priklausiniu ar be, nustatoma iš privatizavimo sandorio“. Apelianto prosenelė pasirašė tokią privatizavimo sutartį, kurioje aiškiai nurodyta, kad be buto ir rūsio joks kitas pastatas nėra privatizuojamas. Įkainojimo aktas nėra privatizavimo sutarties papildymas. Privatizavimo sutarties papildymas niekuomet nebuvo surašytas ir pasirašytas.

6318.3.

64Ieškovas neįrodė, kad Ūkinis pastatas yra funkciniais ryšiais susijęs su Butu ir ieškovas juo naudojasi teisėtai. Todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą pripažinti Ūkinį pastatą privatizuoto Buto priklausiniu.

6518.4.

66Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas turėjo teisę perduoti savivaldybių nuosavybėn valstybei nuosavybės teise priklausančius pastatus ar jų dalis, įskaitant ir pagalbinio ūkio paskirties pastatus – tokia teisė yra įtvirtinta ir išsamiai detalizuota Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme, kuris nustato valstybės turto, priskiriamo savivaldybių nuosavybėn, dalį ir jo perdavimo tvarką (2 str. 1 d., 3 str. 2 d.).

6718.5.

68Apelianto minimame Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XP-2675(2) aiškinamajame rašte aptariamos problemos, kurias buvo siekiama išspręsti minėto įstatymo pakeitimu, yra visiškai nesusijusios su ieškovo (jo prosenelės ir senelės) atveju.

6918.6.

70Jokia pareiga, įskaitant ir pareigą parduoti pagalbinio ūkio paskirties pastatus savininkui gyvenamojo namo, kurioje valdoje yra Ūkinis pastatas, savivaldybei nėra įtvirtina nei Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatyme, nei pačiame perdavimo–priėmimo akte. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto naudojimo sąlygos ir tvarka yra aptartos kitame – Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Nė vienas iš šiame įstatyme numatytų savivaldybės turto naudojimo būdų nenumato galimybės tiesiog perleisti ar parduoti savivaldybei priklausantį turtą fiziniam asmeniui.

7118.7.

72Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį išsamiai pasisakyta dėl ieškovo argumentų apie turto investavimo pagrįstumo tariamo nebuvimo, kurie kartojami apeliaciniame skunde (taip pat ir apie tai, kodėl šis turto investavimas nėra tapatus investavimui, apie kurį ieškovo apeliaciniame skunde cituojamoje nutartyje pasisakė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas).

7318.8.

74Ieškovas nėra Ūkinio pastato savininkas ar teisėtas naudotojas, todėl neturi teisės reikšti reikalavimo dėl UAB „Start Vilnius“ ir T. P. 2014 m. gruodžio 29 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Apelianto nurodyta CK 6.394 straipsnio 2 dalies imperatyvūs reikalavimai taikomi tik tuo atveju, jeigu nekilnojamojo daikto pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas. Teismas pagrįstai vadovavosi to paties straipsnio 3 dalimi, pagal kurią be žemės sklypo savininko sutikimo Ūkinio pastato nebūtų buvę galima parduoti tik tuo atveju, jeigu tai prieštarautų įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Tokių aplinkybių apeliantas neįrodė.

7518.9.

76Teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo (jo šeimos) aplaidumu, pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas pripažinti ieškovo nuosavybės teises į Ūkinį pastatą pareikštas suėjus nustatytam bendrajam ieškinio senaties terminui. Be to, R. M. turto paveldėtoja (kuri vėliau šį turtą padovanojo ieškovui) bei pats ieškovas jau nuo 2003 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos žinojo arba turėjo žinoti, kad R. M. Ūkinio pastato neprivatizavo, t. y. net ir tokiu atveju, pirminis ieškinys (kuris teismui buvo pareikštas tik 2015 m. birželio 22 d.) buvo pareikštas daugiau nei 2 metais praleidus naujos redakcijos Civiliniame kodekse nustatytą 10 metų senaties terminą.

7719.

78Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

79Teisėjų kolegija konstatuoja:

80IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8120.

82Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų.

83Dėl Ūkinio pastato privatizavimo sandorio sudarymo ir nuosavybės teisės pripažinimo

8421.

85Ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą grindžiamas 1992 m. rugpjūčio 31 d. jo prosenelės sudaryta Buto privatizavimo sutartimi, pagal kurią kaip priklausinys buvo privatizuotas ir Ūkinis pastatas. Ieškovo teigimu, jo prosenelė 1995 m. birželio 2 d. sumokėjo visą nustatytą kainą už Ūkinį pastatą, tačiau nebuvo pakviesta atvykti pasirašyti Buto privatizavimo sutarties papildymo. Po prosenelės mirties jos turtą paveldėjo ieškovo senelė, kuri jam padovanojo Butą kartu su privatizuota žemės sklypo dalimi, kurioje yra Ūkinis pastatas.

8622.

87Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK 168 straipsnyje nustatyta, kad sutartis laikoma sudaryta, kada šalys, atitinkamais atvejais – reikalaujama forma, tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jos punktų. Esminiai yra tie sutarties punktai, kurie tokiais laikomi pagal įstatymą arba yra būtini tos rūšies sutartims, taip pat visi tie punktai, dėl kurių, vienos iš šalių pareiškimu, turi būti susitarta.

8823.

89Buto su priklausiniais privatizavimo sutartis pagal savo esmę yra pirkimo–pardavimo sandoris. CK 253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo–pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pagal CK 255 straipsnio 1 dalį, nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Tokia pati sandorio forma įtvirtinta ir tuo metu galiojusio Butų privatizavimo įstatymo 10 straipsnyje.

9024.

91Pagal CK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tačiau pažymėtina, kad to paties straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis – jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia. Analogiškos nuostatos įtvirtintos atitinkamai ir šiuo metu galiojančio CK 1.93 straipsnio 3 dalyje bei 4 dalyje.

9225.

93Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. 1992 m. rugpjūčio 31 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu privatizavo Butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76–77). Sutarties 1 punkte, kuriame įrašytas perkamas–parduodamas Butas, laukelyje „ir kitus pastatus“ įrašyta „nėra“. Byloje pateiktas Vilniaus miesto Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. liepos 14 d. raštas patvirtina apelianto teiginį, kad privatizuojant Butą, Ūkinis pastatas kaip Buto priklausinys neprivatizuotas per klaidą (1 t., b. l. 19). Šiame rašte dėl tos priežasties Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos seniūno buvo prašoma įforminti Buto privatizavimo sutarties papildymą. Byloje pateiktas Buto privatizavimo sutarties papildymo egzempliorius, kuriame nurodyta, kad pirkėja R. M. perka Butą ir Ūkinį pastatą, tačiau šis dokumentas šalių nėra pasirašytas ir notaro nėra patvirtintas (1 t., b. l. 20).

9426.

95Vilniaus miesto Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. vasario 7 d. raštas patvirtina, kad Privatizavimo tarnyba leido privatizuoti Buto priklausinį – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl to prašė inventorizuoti minėtą patalpą bei išduoti įkainojimo aktą (1 t., b. l. 18). Iš bylos medžiagos matyti, kad 1995 m. gegužės 24 d. patvirtintas Ūkinio pastato įkainojimo aktas, o 1992 m. rugpjūčio 14 d. patvirtintame Buto įkainojimo akte jokių priklausinių kaina atskirai nėra nurodyta (1 t., b. l. 50–53). Pagal tuo metu galiojusių Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (toliau – Privatizavimo taisyklės) 7 punktą, privatizuojamų butų priklausiniai turi būti įkainojami atskirai.

9627.

97Taip pat nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 14 d. Buto įkainojimo akte R. M. pasirašė, jog su Buto kaina susipažino ir sutinka. 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akte R. M. parašo nėra. Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. birželio 2 d. mokėjimo pranešimu R. M. informuota, kad prieš pasirašydama pirkimo–pardavimo sutartį, turi sumokėti 0,06 Lt valstybinį mokestį ir 12,04 Lt kainą (1 t., b. l. 79). Byloje pateikti kvitai patvirtina, kad tą pačią dieną, t. y. 1995 m. birželio 2 d. R. M. sumokėjo minėtame pranešime nurodytas sumas už Ūkinį pastatą (1 t., b. l. 12–15). R. M. sumokėta 12,04 Lt suma atitinka 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akte nurodytą šio turto kainą.

9828.

99Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad R. M., sumokėdama visą nustatytą Ūkinio pastato kainą, taip sutiko su jos dydžiu ir išreiškė savo valią pirkti Ūkinį pastatą (CPK 185 straipsnis). Pardavėja nustatydama kainą, o pirkėja ją sumokėdama faktiškai susitarė dėl esminių Ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, todėl ši sutartis laikytina sudaryta (CK 168 straipsnis). Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog R. M. ar jos teisių perėmėjai kreipėsi į savivaldybės ar valstybės kompetentingą instituciją dėl sumokėtos Ūkinio pastato privatizavimo kainos sugrąžinimo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. M. ar jos teisių perėmėjams pardavėja pranešė apie susitarimo dėl Ūkinio pastato privatizavimo nutraukimą, ir kad grąžino pinigų sumą, kuri buvo sumokėta už Ūkinį pastatą. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad po pinigų sumokėjimo R. M. valia ir tikslas pirkti Ūkinį pastatą galėjo pasikeisti. Pažymėtina ir tai, kad R. M. sumokėjus nustatytą Ūkinio pastato kainą, po to nuosavybės teisė į šį turtą buvo perduota savivaldybei ir Ūkinis pastatas parduotas atsakovams T. P. ir S. P., taigi, faktiškai tas pats daiktas buvo parduotas du kartus skirtingiems pirkėjams.

10029.

101Skundžiamame sprendime atsižvelgta ir į tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog R. M. sumokėjo 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akte nurodytą mokestį už dokumentų rengimą ir įforminimą. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia minėtos išvados dėl R. M. veiksmais išreikštos valios pirkti Ūkinį pastatą. Apeliantas teisingai nurodo, kad mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą nėra privatizuojamo turto kainos dalis. Tai patvirtina tiek 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akto turinys, iš kurio matyti, kaip buvo apskaičiuota ir nustatyta Ūkinio pastato kaina, tiek Privatizavimo taisyklės, kuriose reglamentuotas parduodamų gyvenamųjų namų, butų ir jų priklausinių įkainojimas. Kaina yra esminė pirkimo–pardavimo sutarties sąlyga. R. M. sumokėjo visą nustatytą Ūkinio pastato kainą, todėl faktiškai įvykdė savo, kaip pirkėjos, prievoles pagal ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį.

10230.

103Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad R. M. turėjo žinoti apie jos prievolę sumokėti už dokumentų rengimą ir įforminimą, nes tokį mokestį jau mokėjo prieš sudarydama Buto privatizavimo sutartį. Kaip minėta, paties 1995 m. gegužės 24 d. Ūkinio pastato įkainojimo akto, kuriame nurodytas šio mokesčio dydis, R. M. nepasirašė. Minėtame Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. birželio 2 d. mokėjimo pranešime, adresuotame R. M., nenurodyta pirkėjos pareiga prieš pasirašant pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti ir dokumentų rengimo bei įforminimo mokestį.

10431.

105Gyvenamojo namo ar buto su priklausiniais privatizavimo sandorio kaip specifinės pirkimo–pardavimo sutarties pobūdis pasižymi tuo, kad asmuo, teisėtai valdantis ir naudojantis valstybei ar savivaldybei priklausantį nekilnojamąjį daiktą, šį turtą įsigyja asmeninės nuosavybės teise. Iš to galima daryti išvadą, kad pirmiausia pirkėjas turi išreikšti savo valią įsigyti jo valdomą ir naudojamą turtą, o jam tai padarius, tuomet valstybė ar savivaldybė kaip pardavėja per atitinkamas institucijas, atsakingas už privatizavimo sandorių sudarymą, turi inicijuoti konkretaus pirkimo–pardavimo sandorio įforminimo procedūrą. Jeigu asmuo, sumokėjęs perkamo daikto kainą, nėra tinkamai informuojamas apie tai, kada ir kur jis turi atvykti pasirašyti ir notariškai įforminti pirkimo–pardavimo sandorį, tokiu atveju laikytina, kad kita šalis (t. y. pardavėja) vengia sandorį įforminti notariškai.

10632.

107Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad R. M. buvo tinkamai informuota apie Buto privatizavimo sutarties papildymo (dėl Ūkinio pastato įsigijimo) įforminimą (CPK 178 straipsnis). Taip pat nėra duomenų, kad R. M. ar jos teisių perėmėjams buvo grąžinta pinigų suma, kurią ji sumokėjo už Ūkinį pastatą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nurodytų aplinkybių, todėl netinkamai taikė CK 1.93 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, šiuo atveju taikytina ne minėto straipsnio 3 dalis, pagal kurią įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, o 4 dalis, pagal kurią teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį, kurį kita šalis vengia įforminti notarine tvarka, galiojančiu.

10833.

109Kol ginčo atveju sandoris dėl Ūkinio pastato įsigijimo nebuvo pasirašytas ir notaro patvirtintas, tol šis sandoris negalėjo būti įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, kaip buvo reikalaujama pagal tuo metu galiojusio CK 255 straipsnio 1 dalį. Teismui pripažinus ginčo sandorį galiojančiu pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį, negali būti taikoma jau nebegaliojančio CK 255 straipsnio 2 dalies nuostata, kad notaro nepatvirtinta ir per tris mėnesius neįregistruota nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis negalioja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis).

11034.

111Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė apelianto ieškinio reikalavimus pripažinti Buto privatizavimo sutarties papildymą galiojančiu ir pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą.

112Dėl Ūkinio pastato pripažinimo Buto priklausiniu

11335.

114Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 straipsnio 1 dalis). Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Privatizavimo sandorio sudarymo metu galiojusio CK 153 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta iš esmės analogiška nuostata – priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita.

11536.

116Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu pasireiškia per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008).

11737.

118Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat prašo pripažinti Ūkinį pastatą Buto priklausiniu. Apelianto teigimu, jo šeimos nariai naudojasi Ūkiniu pastatu nuo jo pastatymo momento. Iš byloje pateiktų kadastro duomenų nustatyta, kad Ūkinis pastatas pastatytas 1980 m., jo paskirtis – pagalbinio ūkio (2 t., b. l. 5). VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išraše nurodyta, kad Butas šildomas krosnimi (1 t., b. l. 49). Antstolio M. Dabkaus 2015 m. lapkričio 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad kito šildymo Bute nėra, o Ūkiniame pastate yra sandėliuojamos malkos bei kiti ūkio reikmėms skirti daiktai; protokole taip pat užfiksuota, kad viena iš Ūkinio pastato patalpų naudojama kaip tualetas, joje stovi ekologinis klozetas (2 t., b. l. 63–75). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas šias nustatytas faktines aplinkybes, kurios pagrindžia funkcinio ryšio tarp Buto ir Ūkinio pastato egzistavimą – šios (gyvenamosios ir negyvenamosios) patalpos yra susijusios bendra ūkine paskirtimi, ginčo patalpų paskirtis – tenkinti Buto savininko poreikius. Patys atsakovai nenurodo kitos šių patalpų paskirties.

11938.

120Vien ta aplinkybė, kad dėl Ūkinio pastato privatizavimo turėjo būti pasirašytas Buto privatizavimo sutarties papildymas, nesudaro pagrindo pripažinti ginčo pastatą savarankišku daiktu. Visų pirma, iš jau minėto Vilniaus miesto Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. liepos 14 d. rašto, kuriame nurodyta, kad privatizuojant Butą, per klaidą nebuvo privatizuotas jo priklausinys – Ūkinis pastatas (1 t., b. l. 19), matyti, kad abi sandorio šalys ginčo pastatą laikė būtent Buto priklausiniu, o ne savarankišku daiktu, kurį reikėtų privatizuoti atskira sutartimi. Antra, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje nelemia priklausinio teisinio statuso, t. y. neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje ir 1964 m. CK 153 straipsnio 1 dalyje, nebent pagrindinio daikto perleidimo (įsigijimo) ar kitame sandoryje aiškiai įtvirtinta išlyga, kad priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2017 27 punktą). Nagrinėjamu atveju Buto privatizavimo sutartyje nėra tokios išlygos, kuri aiškiai patvirtintų šalių atsisakymą privatizuoti Ūkinį pastatą. Nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad šiuo atveju Ūkinis pastatas kaip priklausinys į pagrindinio daikto – Buto privatizavimo sutartį per klaidą nebuvo įtrauktas dėl abiejų sandorio šalių kaltės.

12139.

122Teismas nepagrįstai vadovavosi Privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 pastraipa, kurioje nustatyta, kad buto bendrąjį (naudingąjį) plotą sudaro kambarių, virtuvės, koridorių, tualeto, vonios, taip pat kūrybinių dirbtuvių ir kitų patalpų, turinčių su butais bendrą funkcinį ryšį, plotas. Teismas nustatė, kad Buto privatizavimo metu Ūkinio pastato plotas į Buto bendrąjį (naudingąjį) plotą nebuvo įtrauktas. Tačiau ši aplinkybė nepaneigia nustatyto Ūkinio pastato funkcinio ryšio su Butu. Pačios sutarties šalys pripažino, kad Ūkinis pastatas į Buto privatizavimo sandorį neįtrauktas dėl klaidos.

12340.

124Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad Ūkiniame pastate yra pastatytas ne stacionarus, bet nešiojamas biotualetas; kad šiame pastate nėra duobės, vandens, kanalizacijos. Todėl teismas sprendė, kad tokio tualeto 1992 m. Ūkiniame pastate galėjo nebūti. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad ūkinis inventorius yra skirtas daržui ir aplinkai prižiūrėti, bet ne pagrindiniam daiktui – butui aptarnauti. Ieškovas malkas ir ūkinį inventorių gali sandėliuoti bet kurioje jam nuosavybės tiese priklausančioje vietoje. Teisėjų kolegija nepritaria šiems argumentams, nes tai yra tik prielaidos, kad Ūkinis pastatas gali būti naudojamas kaip savarankiškas daiktas. Tačiau tokios prielaidos nepaneigia šioje byloje nustatytų aplinkybių, kurios patvirtina faktiškai egzistuojantį nuolatinio pobūdžio funkcinį ryšį tarp Buto ir Ūkinio pastato. Be to, kaip minėta, tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl Ūkinio pastato paskirties.

12541.

126Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi antstolio V. Milevičiaus 2016 m. sausio 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, kaip įrodymu, kad Ūkinis pastatas nebuvo valdomas ir naudojamas Buto savininkų (2 t., b. l. 152–156). Šiame protokole užfiksuota Ūkinio pastato būklė konkrečiu momentu, priešingai nei nurodė teismas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo daiktas nėra naudojamas. Juolab kad tokia išvada prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, įskaitant ir paties teismo išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatytoms aplinkybėms.

12742.

128Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog Ūkinis pastatas (ar jo dalis) buvo naudojamas kitiems, ne su Buto naudojimu susijusiems poreikiams tenkinti. Teismas pagal inventorizacinius duomenis nustatė, kad Ūkinis pastatas, kurio adresas yra (duomenys neskelbtini), priskirtas prie tuo pačiu adresu esančio viso dvibučio gyvenamojo namo, kuriame yra ieškovo Butas. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad be ieškovo ir ankstesnių Buto savininkų, Ūkiniu pastatu (ar jo dalimi) naudojosi ir kaimyninio buto savininkai. Taip pat nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad iki Buto privatizavimo sandorio sudarymo Ūkinis pastatas buvo naudojamas kaip savarankiškas daiktas kitų nuomininkų poreikiams tenkinti.

12943.

130Byloje nustatyta, R. M. turėjo teisę privatizuoti Ūkinį pastatą kaip Buto priklausinį. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad R. M. faktiškai įvykdė savo, kaip pirkėjos, prievoles pagal ginčo objekto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl yra pagrindas pripažinti šį sandorį galiojančiu. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad tiek R. M., tiek jos palikimą paveldėjusi J. I., tiek ir ieškovas, kuriam J. I. dovanojimo sutarties pagrindu perleido Butą su žemės sklypu, teisėtai naudojosi Ūkiniu pastatu. Dėl to teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas neįrodė ginčo pastato naudojimosi teisėtumo fakto.

13144.

132Byloje nustatyti visi būtini kriterijai Ūkinį pastatą pripažinti Buto priklausiniu, todėl teismas nepagrįstai atmetė ir šį apelianto ieškinio reikalavimą.

133Dėl ieškinio senaties taikymo

13445.

135Atsakovai, be kita ko, prašė atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio senaties termino.

13646.

137Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 1, 2 dalys, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Analogiškos ieškinio senaties termino taikymo, eigos pradžios ir pasibaigimo pasekmių taisyklės buvo įtvirtintos ir ginčo sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. CK 85, 86 ir 90 straipsniuose.

13847.

139Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).

14048.

141Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Vilniaus miesto Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. liepos 14 d. raštu R. M. buvo informuota apie tai, jog ginčo statinio privatizavimas nėra įvykdytas. Minėtame rašte informuojama apie tai, kad dėl per klaidą neprivatizuoto priklausinio – Ūkinio pastato, reikia padaryti Buto privatizavimo sutarties papildymą; Vilniaus miesto Žvėryno seniūnijos seniūno, kuriam adresuotas šis raštas, prašoma įforminti sutarties papildymą, nes Buto privatizavimas buvo įformintas Žvėryno seniūnijoje (1 t., b. l. 19). Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad R. M. buvo pakviesta atvykti pasirašyti Buto privatizavimo sutarties papildymą. Ji įvykdė savo prievoles, t. y. sumokėjo nustatyto dydžio Ūkinio pastato kainą ir valstybinį mokestį, šie pinigai R. M. nebuvo grąžinti, pardavėja nepranešė pirkėjai, kad nutraukia susitarimą privatizuoti Ūkinį pastatą, ir R. M. toliau šiuo daiktu naudojosi kaip Buto priklausiniu, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad Ūkinis pastatas liko neprivatizuotas. Atitinkamai ir J. I., kuri po R. M. mirties paveldėjo jos turtą, bei ieškovas, kuriam šis turtas vėliau buvo perleistas, pagrįstai manė, kad kartu su Butu jiems perėjo ir nuosavybės teisė į priklausinį – Ūkinį pastatą.

14249.

143Atsakovai teigia, kad R. M. turto paveldėtoja jau nuo 2003 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo dienos žinojo arba turėjo žinoti, kad R. M. Ūkinio pastato neprivatizavo. Šis argumentas atmestinas dėl tos pačios priežasties – Ūkinio pastato pirkimo–pardavimo sandoris faktiškai buvo įvykdytas ir pradinė įgijėja šiuo daiktu naudojosi kaip jai nuosavybės teise priklausančio Buto priklausiniu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien aplinkybės, kad Ūkinis pastatas nėra nurodytas paveldėjimo teisės liudijime, nepakanka konstatuoti, kad J. I. žinojo arba turėjo žinoti, jog nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą ji neįgijo. Byloje nustatyta, kad Ūkiniu pastatu naudojosi tik Buto savininkai. Be to, Ūkinis pastatas yra žemės sklype, kurio 515/911 dalį R. M. taip pat privatizavo. Jokie kiti asmenys teisių į Ūkinį pastatą nebuvo įgiję nei iki 2003 m. vasario 11 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nei iki 2012 m. birželio 19 d. dovanojimo sutarties, kuria ieškovui buvo perleistas iš R. M. paveldėtas nekilnojamasis turtas, sudarymo.

14450.

145Apeliantas pradiniame ieškinyje nurodė, kad VĮ Registrų centro 2012 m. rugpjūčio 24 d. raštu buvo informuotas, jog Ūkinis pastatas ir daiktinės teisės į jį teisės aktų nustatyta tvarka Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti. 2015 m. gegužės 1 d. apeliantas iš VĮ Registrų centro gavo dokumentus, iš kurių sužinojo, kad nuosavybės teises į Ūkinį pastatą 2015 m. sausio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu yra įregistravę T. P. ir S. P.. Ieškinio reikalavimams pripažinti Ūkinį pastatą Buto priklausiniu, pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą, pripažinti Buto privatizavimo sutarties papildymą galiojančiu taikomas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Šis terminas, jį skaičiuojant tiek nuo 2015 m. gegužės 1 d., tiek ir nuo 2012 m. rugpjūčio 24 d., bet kuriuo atveju nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą, todėl nepagrįstai atmetė minėtus apelianto ieškinio reikalavimus dėl praleisto senaties termino.

146Dėl kitų ieškovo reikalavimų

14751.

148Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Sandoriai, kurie sudaryti pažeidžiant šią imperatyvią įstatymo nuostatą, yra niekiniai ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

14952.

150Pripažinus, kad šalių sudarytas susitarimas papildyti Buto privatizavimo sutartį dėl nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą įgijimo yra teisėtas ir galiojantis sandoris, ir dėl to pripažinus, kad R. M. turto paveldėtoja teisėtai nuosavybės teisę į šį turtą perleido ieškovui, yra teisinis pagrindas tenkinti ir kitus išvestinius apelianto pareikšto ieškinio reikalavimus, t. y. pripažinti negaliojančiais: 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo akto dalį, pagal kurią Ūkinis pastatas perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn; Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį dėl Ūkinio pastato perdavimo UAB „Start Vilnius“; Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m rugsėjo 12 d. akcijų pasirašymo sutarties ir 2014 m. rugsėjo 30 d. akto dėl turto perdavimo ir priėmimo atitinkamas dalis, susijusias su Ūkinio pastato perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymo dalį, susijusią su Ūkinio pastato pardavimu viešo konkurso būdu, ir šio viešo konkurso rezultatą, pagal kurį atsakovas T. P. buvo pripažintas konkurso laimėtoju; UAB „Start Vilnius“ ir T. P. sudarytą Ūkinio pastato 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir pasirašytą 2014 m. sausio 8 d. priėmimo–perdavimo aktą.

15153.

152Pastarąjį sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina vienašalė restitucija, priteisiant iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (UAB „Start Vilnius“ teisių ir pareigų perėmėjos) atsakovui T. P. jo sumokėtą 20 000 Lt, t. y. 5 792,40 Eur sumą už Ūkinį pastatą (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnio 2 dalis).

15354.

154Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl nurodytų materialinės teisės ir įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimų ir netinkamo jų taikymo pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė šį ginčą, todėl skundžiamas sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – apelianto ieškinį patenkinti visiškai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

155Dėl bylinėjimosi išlaidų

15655.

157Naujas sprendimas priimamas ieškovo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

15856.

159Pagal byloje pateiktus dokumentus, apeliantas sumokėjo 316 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir po 316 Eur žyminio mokesčio už byloje pateiktus du apeliacinius skundus (iš viso 948 Eur). Taip pat sumokėjo 1 900 Eur už advokatės teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmąjį kartą ir 3 935 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš naujo (iš viso 5 835 Eur). Pastarosios išlaidos yra detalizuotos, jų dydis iš esmės atitinka bylos sudėtingumą, apelianto atstovų darbo ir laiko sąnaudas, neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, todėl visą šių išlaidų suma priteistina iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo naudai (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš viso ieškovui iš kiekvieno atsakovo priteistina po 1 356,60 Eur (948 Eur + 5 835 Eur ÷ 5) bylinėjimosi išlaidų.

16057.

161Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistinos teismo patirtos 44,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, t. y. po 8,84 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 96 straipsnis).

162Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

163panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai.

164Pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu.

165Pripažinti ieškovui A. I. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

166Pripažinti 1992 m. rugpjūčio 31 d. Buto privatizavimo sutarties, patvirtintos Vilniaus m. III notarinės kontoros, registro Nr. 4-1978, papildymą galiojančiu.

167Pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo–priėmimo akto Nr. 2143-01 dalį, susijusią su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, negaliojančia.

168Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 1-1978 dalį, susijusią su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“ negaliojančia.

169Pripažinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“ 2014 m rugsėjo 12 d. sudarytą akcijų pasirašymo sutarties dalį ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2014 m. rugsėjo 30 d. akto dėl turto perdavimo ir priėmimo Nr. A403-51/14(2.2.6.23-FN4) dalį, susijusias su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimu atsakovei UAB „Start Vilnius“, negaliojančiomis.

170Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 30-3155 dalį, susijusią su ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimu viešo konkurso būdu, ir šio viešo konkurso rezultatą, pagal kurį atsakovas T. P. buvo pripažintas konkurso laimėtoju, negaliojančiais.

171Pripažinti atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P. sudarytą ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2014 m. gruodžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. 10959, ir 2014 m. sausio 8 d. priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiais.

172Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163) 5 792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) atsakovui T. P. (asmens kodas ( - )

173Priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188602370), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061), uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163), T. P. (asmens kodas ( - ) ir S. P. (asmens kodas ( - ) po 1 356,60 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt šešis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. I. (asmens kodas ( - ) naudai.

174Priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 188602370), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188710061), uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ (juridinio asmens kodas 120750163), T. P. (asmens kodas ( - ) ir S. P. (asmens kodas ( - ) po 8,84 Eur (aštuonis eurus 84 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovas A. I. 2018 m. vasario 5 d. patikslintame ieškinyje prašė: 1)... 7. 2.... 8. Ieškovas nurodė, kad jo prosenelė R. M. 1992 m. rugpjūčio 31 d. sudarė... 9. 3.... 10. Ieškovo teigimu, Ūkinio pastato kainos sumokėjimas ir šių pinigų... 11. 4.... 12. Ūkinio pastato perdavimas nuosavybės teise savivaldybei neteisėtas dar ir... 13. 5.... 14. Atsakovai su ieškovo reikalavimais nesutiko, taip pat prašė ieškinį... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 18. 7.... 19. Teismas nustatė, kad Buto privatizavimo sutarties papildymas niekuomet nebuvo... 20. 8.... 21. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl Ūkinio pastato privatizavimo buvo... 22. 9.... 23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei ieškovo prosenelė R. M., nei jos... 24. 10.... 25. Teismas pažymėjo, kad Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn... 26. 11.... 27. Teismas, nustatęs, kad ieškovas Ūkinio pastato nuosavybės teisių neįgijo,... 28. 12.... 29. Teismas nurodė, kad savivaldybės taryba neturi civilinio procesinio teisnumo,... 30. 13.... 31. Teismas nustatė, kad ginčo pastato perdavimo UAB „Start Vilnius“ metu... 32. 14.... 33. Po ūkinio pastato perdavimo, atsakovė UAB „Start Vilnius“ tapo teisėta... 34. 15.... 35. Teismas nustatė, kad žemės sklypas, kuriame yra Ūkinis pastatas, šio... 36. 16.... 37. Teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas baigėsi 1998 m. liepos 14... 38. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 39. 17.... 40. Ieškovas A. I. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 41. 17.1.... 42. Teismas klaidingai išaiškino pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymą... 43. 17.2.... 44. Teismas ignoravo teisės normas, reglamentuojančias valstybės turto perdavimo... 45. 17.3.... 46. Teismas taip pat ignoravo įstatymo nustatytą tikslą, dėl kurio valstybės... 47. 17.4.... 48. Savivaldybės turtas buvo perduotas kaip apmokėjimas už atsakovės UAB... 49. 17.5.... 50. Teismas klaidingai išaiškino teisės normas, reglamentuojančias privalomą... 51. 17.6.... 52. Teismas nepagrįstai sprendė, kad Ūkinis pastatas nebuvo ir nėra Buto... 53. 17.7.... 54. Teismas klaidingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią, todėl... 55. 17.8.... 56. Teismas priteisdamas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas trečiųjų asmenų,... 57. 18.... 58. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos aplinkos... 59. 18.1.... 60. Ieškovo apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 6 punkto... 61. 18.2.... 62. Lietuvos Aukščiausiais Teismas analogiškose byloje jau yra konstatavęs, kad... 63. 18.3.... 64. Ieškovas neįrodė, kad Ūkinis pastatas yra funkciniais ryšiais susijęs su... 65. 18.4.... 66. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas atstovas turėjo teisę perduoti... 67. 18.5.... 68. Apelianto minimame Valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn... 69. 18.6.... 70. Jokia pareiga, įskaitant ir pareigą parduoti pagalbinio ūkio paskirties... 71. 18.7.... 72. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose į ieškinį ir... 73. 18.8.... 74. Ieškovas nėra Ūkinio pastato savininkas ar teisėtas naudotojas, todėl... 75. 18.9.... 76. Teismas, įvertinęs bylai reikšmingas aplinkybes ir byloje esančius... 77. 19.... 78. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 79. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 80. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 81. 20.... 82. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 83. Dėl Ūkinio pastato privatizavimo sandorio sudarymo ir nuosavybės teisės... 84. 21.... 85. Ieškovo reikalavimas pripažinti jam nuosavybės teisę į Ūkinį pastatą... 86. 22.... 87. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio 1964 m. CK 168 straipsnyje nustatyta,... 88. 23.... 89. Buto su priklausiniais privatizavimo sutartis pagal savo esmę yra... 90. 24.... 91. Pagal CK 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, įstatymo... 92. 25.... 93. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. M. 1992 m. rugpjūčio 31 d. sudarė... 94. 26.... 95. Vilniaus miesto Šeškinės seniūnijos valdybos 1995 m. vasario 7 d. raštas... 96. 27.... 97. Taip pat nustatyta, kad 1992 m. rugpjūčio 14 d. Buto įkainojimo akte R. M.... 98. 28.... 99. Nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą,... 100. 29.... 101. Skundžiamame sprendime atsižvelgta ir į tai, kad nėra pateikta įrodymų,... 102. 30.... 103. Be to, teismas nepagrįstai sprendė, kad R. M. turėjo žinoti apie jos... 104. 31.... 105. Gyvenamojo namo ar buto su priklausiniais privatizavimo sandorio kaip... 106. 32.... 107. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad R. M. buvo tinkamai informuota apie... 108. 33.... 109. Kol ginčo atveju sandoris dėl Ūkinio pastato įsigijimo nebuvo pasirašytas... 110. 34.... 111. Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad... 112. Dėl Ūkinio pastato pripažinimo Buto priklausiniu... 113. 35.... 114. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti... 115. 36.... 116. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais –... 117. 37.... 118. Nagrinėjamu atveju apeliantas taip pat prašo pripažinti Ūkinį pastatą... 119. 38.... 120. Vien ta aplinkybė, kad dėl Ūkinio pastato privatizavimo turėjo būti... 121. 39.... 122. Teismas nepagrįstai vadovavosi Privatizavimo taisyklių 7 punkto 5 pastraipa,... 123. 40.... 124. Pirmosios instancijos teismas išvažiuojamojo teismo posėdžio metu nustatė,... 125. 41.... 126. Teismas taip pat nepagrįstai vadovavosi antstolio V. Milevičiaus 2016 m.... 127. 42.... 128. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog... 129. 43.... 130. Byloje nustatyta, R. M. turėjo teisę privatizuoti Ūkinį pastatą kaip Buto... 131. 44.... 132. Byloje nustatyti visi būtini kriterijai Ūkinį pastatą pripažinti Buto... 133. Dėl ieškinio senaties taikymo... 134. 45.... 135. Atsakovai, be kita ko, prašė atmesti ieškinį dėl praleisto ieškinio... 136. 46.... 137. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 138. 47.... 139. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos... 140. 48.... 141. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad... 142. 49.... 143. Atsakovai teigia, kad R. M. turto paveldėtoja jau nuo 2003 m. vasario 11 d.... 144. 50.... 145. Apeliantas pradiniame ieškinyje nurodė, kad VĮ Registrų centro 2012 m.... 146. Dėl kitų ieškovo reikalavimų... 147. 51.... 148. Pagal CK 4.48 straipsnio 1 dalį, perduoti nuosavybės teisę gali tik pats... 149. 52.... 150. Pripažinus, kad šalių sudarytas susitarimas papildyti Buto privatizavimo... 151. 53.... 152. Pastarąjį sandorį pripažinus negaliojančiu, taikytina vienašalė... 153. 54.... 154. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad dėl nurodytų materialinės... 155. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 156. 55.... 157. Naujas sprendimas priimamas ieškovo naudai, todėl jo patirtos bylinėjimosi... 158. 56.... 159. Pagal byloje pateiktus dokumentus, apeliantas sumokėjo 316 Eur žyminio... 160. 57.... 161. Iš atsakovų taip pat lygiomis dalimis priteistinos teismo patirtos 44,22 Eur... 162. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 163. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 7 d. sprendimą ir... 164. Pripažinti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį... 165. Pripažinti ieškovui A. I. nuosavybės teisę į ūkinį pastatą (unikalus... 166. Pripažinti 1992 m. rugpjūčio 31 d. Buto privatizavimo sutarties,... 167. Pripažinti 2004 m. lapkričio 9 d. kai kurių valstybės nekilnojamojo turto... 168. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. rugsėjo 10 d.... 169. Pripažinti atsakovių Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Start Vilnius“... 170. Pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m.... 171. Pripažinti atsakovų UAB „Start Vilnius“ ir T. P. sudarytą ūkinio... 172. Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės UAB „Vilniaus vystymo... 173. Priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos... 174. Priteisti iš atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos...