Byla 2A-1006-730/2016
Dėl vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, vykdomojo rašto įrašo pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Almanto Padvelskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. T. ieškinį atsakovei AB „Baltic Research“ dėl vartojimo sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis, vykdomojo rašto įrašo pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2013-06-13 pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties sąlygas nesąžiningomis bei negaliojančiomis, pripažinti 2015-04-29 vykdomąjį įrašą Nr. KIES-3108 negaliojančiu nuo išdavimo momento ir priteisti iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė R. T. ir AB „Baltic Research” 2013-06-13 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį (notarinio reg. Nr. ( - )) dėl žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), esančio ( - ), bei gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), įsigijimo išsimokėtinai: 24 617,70 Eur (85 000 Lt) ieškovė atsakovei sumokėjo iki šios sutarties sudarymo, likusią pirkimo kainos dalį – 102 815,11 Eur (355 000 Lt) – ieškovė įsipareigojo sumokėti iki 2023-05-29, mokant linijiniu būdu lygiomis dalimis po 856,79 Eur (2 958,33 Lt) kas mėnesį. Sutarties 2.3 punkte nustatyta, kad iki momento, kol visa pirkimo kaina bus sumokėta, ieškovė atsakovei mokės palūkanas nuo likusios pirkimo kainos. Palūkanos bus mokamos kiekvieną mėnesį kartu su mėnesinėmis pirkimo kainos dalies įmokomis. Sutarties 2.3.l punkte nustatyta, kad iki visiško atsiskaitymo ieškovė nuo likusios nesumokėtos pirkimo kainos mokės atsakovei 5 procentų dydžio metines palūkanas. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo šios sutarties sudarymo dienos ir skaičiuojamos iki visos pirkimo kainos sumokėjimo. Nurodė, jog Sutarties 7.7 punkte nustatyta, jog ieškovės įsiskolinimui viršijus sutarties 9.4 punkte nustatytą sumą 3475,44 Eur (12000 Lt), atsakovė, kaip hipotekos kreditorė, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Sutarties 9.4 punkte nustatyta, kad atsakovė gali vienašališkai nutraukti sutartį, jei ieškovė netinkamai vykdo sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimas viršys 3475,44 Eur (12000 Lt) sumą. Paaiškino, kad šalių sudarytoje sutartyje ieškovei nenustatytas papildomas terminas įvykdyti įsipareigojimų, praleistų sutartyje nustatytu terminu, tai, ieškovės manymu, pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Be to, sutarties 9.6 punkte nenustatyta sąlyga, kad apie numatomą vienašališką sutarties nutraukimą atsakovė turi iš anksto tinkamai pranešti ieškovei, tai, ieškovės manymu, yra pripažintina nesąžininga vartojimo sutarties sąlyga. Papildomai nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, patvirtinančių įstatymuose nurodytus pagrindus, kuriais vadovaudamasis hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą. Be to, tiek šalių sudarytoje pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartyje, tiek hipotekos sandoryje nenustatytos sąlygos įvykdyti hipoteka užtikrintą reikalavimą prieš terminą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-09 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Dėl 2013-06-13 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties 7.7 p., 9.4 p., 9.5 p., 9.9 p., 9.7 p. sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prievolės nevykdymas nebuvo vienkartinio pobūdžio, sutartis po jos sudarymo buvo nevykdoma, traktuojant, kad ieškovė pripažintina vartotoja, darytina išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė nesąžiningai pasinaudojo pranašumu prieš vartotoją sudarant sutartį ir joje nurodant išieškojimo iš įkeisto turto sąlygas, juolab, kad šiuo nagrinėjamu atveju nurodytos sąlygos buvo taikomos ieškovės naudai, nukeliant sutarties nutraukimą bei šalims derantis dėl tolesnio jos įvykdymo ir tik nesuradus galimybių ieškovei įvykdyti sutartį, atsakovė kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo dėl išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti šalių sudaryto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų 7.7 p., 9.4 p., 9.5 p., 9.9 p., 9.7 p. nesąžiningomis. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad ieškovė netinkamai vykdė prievoles atsakovei, todėl atsakovė turėjo pagrindą patenkinti savo reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto, nepažeisdama ieškovės teisių, o tarp šalių sudarytos sutarties nuostatos ieškovės teisių nepažeidžia. Teismas nustatė, kad atsakovė, pateikdama prašymą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, reikalaujant prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, pateikė pirkimo–pardavimo sutartį išsimokėtinai, jos 9.4., 9.5. punktų pagrindu atsakovei pagal šalių susitarimą atsirado teisė ieškovės įsiskolinimui viršijus 12000 Lt, įsiskolinimą išieškoti pardavus hipoteka įkeistą turtą. Šiuo pagrindu notaras E. S. 2015-04-29 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. K1ES-3108. Atsižvelgiant į tai, yra visi įstatymo nustatyti reikalavimai vykdomojo įrašo išdavimui, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašymui vykdomąjį įrašą pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.

4Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamų sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, apsiribodamas tik motyvu, jog ieškovė sutarties nevykdė, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
  2. Kadangi nebuvo CK 4.196 straipsnyje nustatytų sąlygų prieš terminą reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą bei nesant sąlygų prieš terminą reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą sutartyje bei hipotekos sandoryje, atsakovė neturėjo teisės reikalauti patenkinti reikalavimą prieš terminą bei kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo.

5Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

6Apeliacinis skundas netenkintinas.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo argumentus, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

9Dėl 2013-06-13 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties 7.7 p., 9.4 p., 9.5 p., 9.6 p., 9.7 p. sąlygų pripažinimo nesąžiningomis ir negaliojančiomis.

10Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ginčijamų sutarties sąlygų atitikties bendriesiems sąžiningumo reikalavimams, apsiribodamas tik motyvu, jog ieškovė sutarties nevykdė, todėl neatskleidė bylos esmės ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

11Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalys 2013-06-13 sudarė pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartį Nr. K1ES-5620 dėl žemės sklypo, esančio ( - ), bei gyvenamojo namo, esančio tuo pačiu adresu, pirkimo išsimokėtinai (b. l. 6). Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2013-03-20 buvo sudaryta priverstinės hipotekos sutartis, kurios pagrindu įkeisti daiktai: žemės sklypas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), ir pastatas, esantis adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ) (b. l. 24–25). Apeliaciniame skunde neginčijama, jog šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (CK 6.2881 straipsnis).

12Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė prašė pripažinti 2013-06-13 pirkimo–pardavimo sutarties 7.7 p., 9.4 p., 9.5 p., 9.6 p., 9.7 p. numatytas sąlygas nesąžiningomis ir negaliojančiomis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu (verslininkui suteikiama teisė be pakankamo pagrindo vienašališkai nutraukti neterminuotą sutartį, apie numatomą sutarties nutraukimą iš anksto tinkamai neįspėjus vartotojo), 6 dalies pagrindu (bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis).

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai ginčo šalių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iš vartojimo teisinių santykių, bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus (CK 6.2284 straipsnyje – redakcija, galiojanti nuo 2014 m. birželio 13 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2006; 2008 m. vasario 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2008). Ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas.

14CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia asmenims galimybę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susitarti dėl sutarties sąlygų, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi šalims įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma, laikantis įstatyme nustatytos pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys).

15Vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai). Dėl to vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

16Sutarties 7.7 punkte šalys susitarė, jog pirkėjo įsiskolinimui pagal Sutartį viršijus 9.4 punkte nurodytą sumą, pardavėjas (atsakovė), kaip hipotekos kreditorius, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Sutarties 9.4 punkte nurodyta, kad pardavėjas (atsakovė) gali vienašališkai nutraukti Sutartį, jei pirkėjas (ieškovė) tinkamai nevykdo Sutartimi prisiimtų finansinių įsipareigojimų ir pirkėjo įsiskolinimas pardavėjui viršys 12000 Lt sumą. Sutarties 9.5 punktu susitarta, kad esant pirkėjo įsiskolinimui pagal Sutartį pardavėjas turi teisę pasirinkti ar vienašališkai nutraukti Sutartį joje nustatyta tvarka ar įgyvendinti savo hipotekos kreditoriaus teisę ir išieškoti iš pirkėjo įsiskolinimą pardavus priverstine hipoteka įkeistą turtą. Sutarties 9.6 punktu šalys susitarė, kad, jeigu yra Sutarties 9.3.1, 9.3.2, 9.4 punktuose numatyti Sutarties nutraukimo pagrindai, šalis, kuri gali remtis nutraukimo pagrindu, turi teisę vienašališkai, nesikreipdama į teismą, nutraukti Sutartį. Tokiu atveju šalis turi kreiptis į notarą su prašymu. Kartu aptarta pranešimo apie sutarties nutraukimą siuntimo, įteikimo tvarka. 9.7 punkte susitarė, kad vienašališkai nutraukia Sutartį dėl pirkėjo kaltės, turtas yra grąžinamas pardavėjui, yra nustatoma grąžinamo turto vertė jo grąžinimo dieną.

17Taigi ieškovės prašomos pripažinti nesąžiningomis 7.7, 9.4, 9.5 punktų sąlygos susijusios su Sutarties netinkamo vykdymo pasekmėmis, o 9.6, 9.7 punktų sąlygos iš esmės yra susijusios su Sutarties nutraukimo tvarka ir pasekmėmis.

18Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Sutarties 7.7 ir 9.4 punkto sąlygų atitikties sąžiningumo kriterijams, nes jose pagrindas nutraukti sutartį ar pasinaudoti kreditoriaus teise patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto atsiranda, kai įsiskolinimas viršija 12000 Lt, kai visa įsiskolinimo suma sudaro 355000 Lt.

19Kaip matyti iš minėtų ginčijamų Sutarties sąlygų, įsiskolinimo viršijimas 12000 Lt laikytinas esmine sąlyga, kuriai esant atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį arba patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Kaip matyti iš įmokų mokėjimo grafiko, ieškovė įmokas turėjo mokėti nuo 2013-06-29 iki 2023-05-29, įmokų, ieškovė teigė, jog nebemoka nuo 2014-06-29. Atsakovė į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo kreipėsi tik 2015-04-03, tai yra, beveik po metų laiko nuo sutarties pažeidimo bei esant ieškovės pradelsto 17639,24 Eur įsiskolinimo dydžiui. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė turėjo teisę imtis 9.5 punkte numatytų veiksmų, esant 3475,44 Eur įsiskolinimui, tačiau tokių veiksmų ėmėsi tik esant 17639,24 Eur įsiskolinimui, į nepagrįstai ilgą prievolės netinkamo vykdymo trukmę, pagrindo pripažinti, jog sutarties 7.7. ir 9.4 punktų sąlygas, tai yra nustatytą įsiskolinimo dydį, kuris yra pagrindas nutraukti sutartį arba pradėti skolos dengimą iš įkeisto turto, nesąžiningomis nėra pagrindo. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutartyje konkretus įsiskolinimo dydis, kuriam esant hipotekos kreditorius galės kreiptis dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, nesudaro pagrindo minėtas sutarties sąlygas laikyti nesąžiningomis.

20Ieškovė Sutarties 9.5 punktą ginčijo tuo pagrindu, jog ši sąlyga nėra pakankamai aiškiai išreikšta ir suprantama (CK 6.2284 straipsnio 6 dalis). Ieškovės teigimu, šioje sąlygoje aiškiai neaptarta, ar susidarius įsiskolinimui, atsakovė turi teisę išieškoti iš ieškovės visą įsiskolinimą pagal sudarytą Sutartį ar tik dėl netinkamo sutarties vykdymo susidariusį įsiskolinimą.

21Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinat sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2014).

22Sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas matyti, kad Sutarties 7.7 punktas reglamentuoja atvejį, kai atsakovė turi teisę patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, tai yra, kai įsiskolinimas viršija 12000 Lt. 9.4 punktas nurodo atvejį, kai atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra, esant tai pačiai esminei sąlygai, viršijus įsiskolinimui 12000 Lt sumą. Sutarties 9.5 punktas apibendrina minėtus du punktus, konkrečiai nurodant, kad atsakovė turi pasirinkimą, ieškovei netinkamai vykdant sutartį, imtis arba 7.7., arba 9.4 punktuose numatytų veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su ieškove, jog 9.5 sąlyga yra nesąžininga CK 6.2884 straipsnio 6 dalies pagrindu, kadangi 7.7 punkte aiškiai ir suprantamai nurodyta, jog viršijus 12000 Lt įsiskolinimo sumą, atsakovė kaip hipotekos kreditorius turi teisę Lietuvos teisės aktų nustatyta tvarka patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Šiame punkte nenurodyta, jog esant jame nurodytoms sąlygoms, atsakovė gali patenkinti tik susidariusį įsiskolinimą dėl netinkamo sutarties vykdymo iš įkeisto turto.

23Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino Sutarties 9.6 punktą sąžiningu, kadangi šiame punkte nenustatyta sąlyga, kad apie numatomą vienašališką sutarties nutraukimą turi iš anksto tinkamai pranešti ieškovei. Nesutiktina su šiuo argumentu.

24Kaip jau buvo minėta anksčiau, Sutarties 9.6 punktas susiję su Sutarties vienašališko nutraukimo tvarka bei sąlygomis.

25Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnio 1 dalis).

26CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdai ir tvarka, todėl dėl šių klausimų šalys gali susitarti sutartyje. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad šalys 9.6 punkte, priešingai nei teigia ieškovė, buvo susitarusios dėl rašytinės pranešimo apie sutarties nutraukimą formos (šalis turi teisę pati kitai šaliai persiųsti pranešimą apie vienašališką sutarties nutraukimą arba kreiptis į notarų biurą dėl tokio pranešimo išsiuntimo). Kadangi kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas, nes toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2013), todėl esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms bei 9.6 punkte numatytai pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą tvarką, tai yra, jog pranešimo gavimo diena laikoma ketvirtoji darbo diena po pranešimo išsiuntimo dienos, nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog 9.6 punkto sąlyga yra nesąžininga.

27Ieškinyje ieškovė teigė, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 3 dalimi, kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusioji šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą, tačiau tokios sąlygos sutartyje nėra numatyta, todėl, ieškovės teigimu, tai pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Nesutiktina su ieškovės argumentu pirmiausia todėl, kad iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Sutartis tarp šalių nėra nutraukta, o atsakovė yra pasirinkusi 7.7 punkte numatytą pažeistų teisių gynimo būdą, todėl papildomo termino sutarties įvykdymui nebuvimas nedaro 9.5 punkto negaliojančiu. Tačiau atsakant į šį argumentą pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu iš pateiktų susirašinėjimų tarp šalių nustatė, jog šalys bendravo, buvo ieškoma galimybių sutarties įvykdymui. Kaip nustatyta, ieškovės ir atsakovės darbuotojo R. K. susirašinėjimai vyko tarp 2014 m. gruodžio mėn. – 2015 m. kovo mėn. Taigi ieškovei buvo sudarytos sąlygos ir pakankamai papildomo laiko tinkamai vykdyti Sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad ieškovė turėjo galimybę pasinaudoti ir Sutarties 9.8 punktu, tai yra ieškovei negalint tinkamai vykdyti Sutarties ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų įsiskolinimui neviršijant 3478,26 Eur (12000 Lt), ieškovė galėjo kreiptis su prašymu į atsakovą leisti jai per 6 mėnesius nuo pranešimo dienos parduoti turtą trečiajam asmeniui, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad faktiškai ieškovė turėjo beveik vienerius metus (nuo 2014-06-29 iki 2015-04-03) pradėti tinkamai vykdyti Sutartį, tačiau to nedarė.

28Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Sutarties 10.2 punktu šalys patvirtino, kad Sutarties sąlygos buvo aptartos individualiai, derybos vyko sąžiningai, derybų rezultate pasiektu susitarimu nei Sutartis, nei bet kuri atskira jos sąlyga negali būti laikoma nepagrįstai suteikiančia kitai šaliai perdėtą pranašumą. Esant šių aplinkybių visumai, įvertinę tai, kad ieškovė neginčija, jog sutartį pasirašė pati, jog sutarties nevykdo nuo 2014-06-29, sutartis patvirtinta notaro, ieškovė pasirašydama sutartį patvirtino, kad Sutartis yra suprasta dėl turinio, pasekmių ir, kaip atitinkanti jos valią bei tikruosius ketinimus, priimta bei pasirašyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl minėtų Sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis nepagrįstas.

29Apeliaciniame skunde ieškovė teisinių argumentų dėl Sutarties 9.7 punkto pripažinimo nesąžiningu nenurodo, be to, šiame punkte aptartos sąlygos dėl turto grąžinimo ir jo vertės nustatymo nutraukus Sutartį. Kadangi Sutartis tarp šalių yra nenutraukta, nes atsakovė pasinaudojo teise patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto, todėl dėl šio punkto sąžiningumo apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

30Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu

31Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nebuvo CK 4.196 straipsnyje nustatytų sąlygų prieš terminą reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą. Bei nesant sąlygų prieš terminą reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą Sutartyje bei hipotekos sandoryje, atsakovė neturėjo teisės reikalauti patenkinti reikalavimą prieš terminą bei kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo padarymo. Nesutiktina su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

32Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio kodekso ketvirtosios knygos Hipotekos skyriaus nuostatoms, pasikeitė išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto procedūra. Nustatyta, kad kreditorius, turintis teisę inicijuoti išieškojimo iš jo naudai sutartine hipoteka įkeisto turto procedūrą, gali gauti vykdomąjį dokumentą, kreipdamasis į notarą su prašymu dėl vykdomojo įrašo padarymo. Remiantis nauju teisiniu reglamentavimu, notaras vykdomuosius įrašus išduoda vadovaudamasis CK 4.192 straipsniu, Notariato įstatymo 491 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. 1R-144 patvirtintu Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašu. Tačiau notaro funkcijos yra siauresnės apimties, nei buvo hipotekos teisėjo. Notaras, gavęs hipotekos kreditoriaus prašymą išduoti vykdomąjį įrašą, turi patikrinti šiuos duomenis (CK 4.192 straipsnio 4 dalis, Notariato įstatymo 491 straipsnis, Aprašo 7 punktas): ar prašymą pateikia asmuo, kuris yra hipotekos kreditorius; ar šiame prašyme nurodyti duomenys atitinka nurodytus Hipotekos registre; ar pasibaigęs hipoteka užtikrintos prievolės įvykdymo terminas, o tuo atveju, kai kreditorius reikalauja prieš terminą patenkinti hipoteka užtikrintą reikalavimą, – ar kreditoriaus nurodyti pagrindai yra nustatyti įstatymuose ar hipotekos sandoryje. Notaras tik nustatęs, kad prašyme yra visi Aprašo 6 punkte išvardyti duomenys, pateikti visi nurodyti dokumentai, duomenys atitinka Aprašo 7 punkto reikalavimus bei prieš tai išsiuntęs skolininkui ir įkaito davėjui Apraše nurodyto turinio pranešimą, atsižvelgdamas į kreditoriaus ir skolininko pateiktus duomenis, atlieka vykdomąjį įrašą arba motyvuotai atsisako jį atlikti (CK 4.192 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 78-90).

33Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-03 Klaipėdos miesto pirmajam notarų biurui atsakovas pateikė prašymą atlikti vykdomąjį įrašą. Pareiškime nurodė, kad skolininkė R. T. yra skolinga 103752,03 Eur, skolą sudaro 83965,70 Eur turto vertės dalis, kuriai mokėjimo terminas dar nesuėjęs; 12366,39 Eur turto vertės dalis, kuriai mokėjimo terminas jau pasibaigęs; 5272,85 Eur palūkanos, kurioms mokėjimo terminas jau pasibaigęs; 2147,09 Eur delspinigiai už pradelstas įmokas iki 2015-03-31. Pareiškime taip pat nurodyta, jog R. T. tinkamai ir laiku nevykdė įsipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos 1-ojo notarų biuro 2013-06-13 registro Nr. K1ES-5620, todėl 7.7 punktu prašė atlikti vykdomąjį įrašą.

34Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė kreipdamasi į notarą pateikė visus reikalingus duomenis, nurodytus Vykdomųjų įrašų dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą atlikimo tvarkos aprašo 6.1–6.5 punktuose. Minėto aprašo 6.5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai reikalaujama prieš terminą patenkinti hipoteka (įkeitimu) užtikrintą reikalavimą, nurodyti tokio reikalavimo teisinius pagrindus ir pateikti notarui tokį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė kaip pagrindą vykdomajam įrašui atlikti prieš terminą nurodė Sutarties 7.7 punktą. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Sutarties 7.7 punktu šalys susitarė dėl atsakovės teisės įsiskolinimui viršijus 12000 Lt sumą, patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto. Sutarties 2.7 punkte ieškovė su atsakovė susitarė, kad užtikrinant visišką pirkėjo prievolių pagal Sutartį įvykdymą, turtas pardavėjo naudai įkeičiamas priverstine hipoteka. Hipotekos lakštą pasirašo ir įregistruoja pardavėjas (atsakovė). Iš hipotekos lakšto matyti, kad lakštas, kaip numatyta Sutarties 2.7 punkte, pasirašytas atsakovės įgalioto asmens R. K.. Nors hipotekos sutartyje nenumatyta sąlygų, kurioms esant atsakovė turėtų teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotą reikalavimą prieš terminą iš įkeisto turto, tačiau Sutarties 2.7 punkte numatyta, kad prievolės įvykdymo užtikrinimui bus sudarytas hipotekos lakštas, o Sutarties 7.7. bei 9.5 punktuose numatyta atsakovės teisė patenkinti reikalavimą iš įkeisto turto esant numatyto dydžio įsiskolinimui, tai yra prieš terminą.

35Esant šioms aplinkybėms bei apeliacinės instancijos teismui pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pripažinti Sutarties 7.7, 9.5 punktus nesąžiningais bei negaliojančiais nėra teisinio pagrindo, darytina išvada, kad atsakovė turėjo pagrindą kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo atlikimo, todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas pripažinti 2015-04-29 vykdomąjį įrašą Nr. KIES-3108 negaliojančiu nepagrįstas.

36Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliantės teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje

37Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

38Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), nepažeidė Civilinio kodekso teisės normų, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

39Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

40palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti 2013-06-13... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-03-09 sprendimu ieškovės ieškinį... 4. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą... 5. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.... 6. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 8. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 9. Dėl 2013-06-13 pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties 7.7 p., 9.4 p.,... 10. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo... 11. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad šalys 2013-06-13 sudarė... 12. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė prašė pripažinti... 13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai... 14. CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia... 15. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės... 16. Sutarties 7.7 punkte šalys susitarė, jog pirkėjo įsiskolinimui pagal... 17. Taigi ieškovės prašomos pripažinti nesąžiningomis 7.7, 9.4, 9.5 punktų... 18. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas... 19. Kaip matyti iš minėtų ginčijamų Sutarties sąlygų, įsiskolinimo... 20. Ieškovė Sutarties 9.5 punktą ginčijo tuo pagrindu, jog ši sąlyga nėra... 21. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama... 22. Sistemiškai aiškinant sutarties sąlygas matyti, kad Sutarties 7.7 punktas... 23. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad teismas nepagrįstai pripažino... 24. Kaip jau buvo minėta anksčiau, Sutarties 9.6 punktas susiję su Sutarties... 25. Esant esminiam sutarties pažeidimui šalis gali pasinaudoti vienašališko... 26. CK 6.218 straipsnyje nedetalizuota pranešimo įteikimo būdai ir tvarka,... 27. Ieškinyje ieškovė teigė, kad vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 3 dalimi,... 28. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog Sutarties 10.2 punktu... 29. Apeliaciniame skunde ieškovė teisinių argumentų dėl Sutarties 9.7 punkto... 30. Dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu... 31. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad nebuvo CK 4.196 straipsnyje... 32. Nuo 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojus papildytoms ir pakeistoms Civilinio... 33. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-03 Klaipėdos miesto... 34. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė kreipdamasi į notarą pateikė... 35. Esant šioms aplinkybėms bei apeliacinės instancijos teismui pritarus... 36. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 37. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.... 38. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 39. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 40. palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d....