Byla eA-1542-146/2016
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Voslkienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų N. S., T. S. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų N. S. ir T. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. B. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjai N. S. ir T. S. (toliau – ir pareiškėjai) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydami iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba, NŽT, atsakovo atstovas), priteisti 178 543,67 Eur turtinės žalos ir 43 443,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

5Pareiškėjai paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, konstatavo, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 2575 bei sprendimas Nr. 55/6449, kurių pagrindu L. B. Klaipėdos rajone, ( - ) kaime buvo suprojektuoti neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, yra neteisėti ir negaliojantys nuo jų priėmimo. Tuo pačiu teismo sprendimu pripažinus negaliojančiomis sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurias T. S. įgijo sklypus nuosavybėn iš L. B., bei grąžinus šiuos sklypus valstybei, pareiškėjai patyrė žalą, kurią sudaro netekto turto vertė, turėtos išlaidos ir negautos pajamos. Pareiškėjai paaiškino, kad jis sumokėjo 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur) 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčių notarui bei 293,86 Lt (85,11 Eur) sandorių įregistravimo mokesčių. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš jo buvo priteista 300,00 Lt (86,89 Eur) žyminio mokesčio valstybei. Patirtą žalą sudaro ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš pareiškėjų išreikalautas 97 284,00 Lt (28 175,39 Eur) vertės turtas, t. y. žemės sklypai, kadangi pagal 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 9,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 82 802,00 Lt, o 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 14 482,00 Lt. Valstybei išreikalavus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pareiškėjai neteko ir 518 382,70 Lt (150 134,01 Eur) vertės turto, t. y. kertamos miško medienos. Pareiškėjai pažymėjo, kad naudotis savo turtu jiems buvo trukdoma daugiau kaip 10 metų. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš pareiškėjų išreikalavus turtą, kuris yra jų ir jų nepilnamečių vaikų pajamų šaltinis, pareiškėjai prarado šeimos pragyvenimo pajamas, pasunkėjo kredito grąžinimas, todėl pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas sudaro neturtinę žalą, kurią pareiškėjai įvertino 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur).

6Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus atsakovo atstovas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju sprendimai atkurti nuosavybės teises buvo panaikinti ne dėl Klaipėdos rajono viršininko administracijos tarnautojų kaltės, o dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo – išvadoje, kurios pagrindu buvo priimti panaikinti sprendimai, buvo suklastotas ją turėjusio pasirašyti asmens parašas bei išvados blankas, tačiau kas suklastojo išvadą nebuvo nustatyta. Be to, pareiškėjų patirta žala yra kildinama iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu pritaikytos restitucijos, tačiau restitucija negali būti laikoma neteisėtu valstybės veiksmu, nes jai taikyti buvo nustatytos visos teisės aktuose numatytos sąlygos. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Šiuo atveju vykdant teismo sprendimą pareiškėjams buvo grąžinta suma, kurią jie sumokėjo L. B. Nuostolių, kurie yra piniginė žalos išraiška, turi būti atlyginama tiek, kiek pareiškėjai prarado, nes tik toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją, o didesnio, nei faktiškai asmens patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Net jei ir būtų galima sutikti su tuo, kad pareiškėjams pritaikius restituciją, jie patyrė žalą, tokiu atveju pareiškėjai turėtų pateikti įrodymus apie ginčo žemės sklypų vertę, buvusią 2013 m. lapkričio 7 d., bet ne vėliau. Pareiškėjai, reikalaudami prarasto turto vertės, iš esmės reikalauja priteisti jiems netiesioginius nuostolius, t. y. negautas pajamas, arba prarastos galimybės piniginę vertę, tačiau nei vieno, nei kito instituto taikymui nėra būtinų sąlygų. Negautos pajamos turi būti pagrįstos ne tikėtinomis, hipotetinėmis, o realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis pajamomis, tačiau pareiškėjai tokių įrodymų nepateikė. Teisinėmis priemonėmis gali būti ginama tik teisėta galimybė, tuo tarpu šiuo atveju teisėta galimybė pareiškėjams įsigyti nuosavybėn žemės sklypus būtų egzistavusi tik tuo atveju, jeigu ginčo žemės sklypai būtų buvę neatlygintinai perleisti teisėtai, t. y. nebūtų suklastota išvada. Pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad turtinė žala atsirado būtent dėl atsakovo ar jo valstybės tarnautojų neteisėtų veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Pareiškėjų nurodoma atsiradusi žala yra pernelyg nutolusi nuo Klaipėdos rajono viršininko administracijos veiksmų. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad pareiškėjai visą laiką nuo ginčo žemės sklypų įsigijimo galėjo naudotis ir naudojosi miškų ūkio paskirties žemės sklypais, apribota buvo tik disponavimo teisė. Pareiškėjai skunde teismui apsiribojo abstrakčiu faktų konstatavimu, neįrodė, kad dėl valstybės tariamai neteisėtų veiksmų jie patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, kurių pobūdis lemtų būtinybę priteisti jiems neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjai nepagrindė pasirinkto neturtinės žalos atlyginimo dydžio, t. y. nepaaiškino kaip pasireiškė reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, nepateikė įrodymų dėl atsiradusių keblumų su banku, nepagrindė teiginio, kad išreikalautas turtas buvo jų pragyvenimo šaltinis.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio metu palaikė NŽT poziciją.

9II.

10Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjams N. S. ir T. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 172 Eur turtinės žalos ir 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

11Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjų prašomos priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 178 543,67 Eur turtinės žalos ir 43 443 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų. Proceso šalys iš esmės nesutaria dėl deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ir turtinės bei neturtinės žalos dydžio.

12Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius, vienas tokių padarinių – žala. Žalos padarymas neteisėtais veiksmais yra juridinių faktų sudėtis, sukelianti teisines pasekmes, t. y. neteisėtais veiksmais padarius žalą, tarp šalių susiklosto nauji teisiniai santykiai – santykiai dėl žalos atlyginimo. Bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą, taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra neatsiejamas nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, t. y. įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti.

13Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-614/2010), valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

14Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pažymėjo, kad asmuo, realizuodamas savo teisę į teisminę gynybą, turi autonomiją pasirinkti elgesio modelį, t. y. suinteresuotas asmuo turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų teisminės gynybos pobūdį bei apimtį. Remdamasis dispozityvumo principu, jis pateiktu skundu, be kita ko, įvardytais neteisėtais veiksmais, žalos grindimu, nurodo aspektus, su kuriais yra siejama konkreti prašoma priteisti žala. Šie pareiškėjo įvardyti aspektai apibrėžia nagrinėjamo ginčo ribas, vertinimą, ar būtent įvardytais aspektais kyla atsakovo deliktinė atsakomybė. Teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo (patikslintų skundų) turinį, priėjo prie išvadų, kad pareiškėjai, remdamiesi dispozityvumo principu, patirtą turtinę ir neturtinę žalą iš esmės sieja su tuo, kad nebuvo teisėto pagrindo priimti administracinius aktus dėl L. B. nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypus, kurie 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp L. B. ir T. S., buvo parduoti pareiškėjui. Vėliau sprendimai, kuriais atkurtos nuosavybės teisės, buvo pripažinti negaliojančiais ir, taikius restituciją, žemės sklypai buvo grąžinti Lietuvos valstybei.

15Teismas pažymėjo, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Papildomai teismas pažymėjo, kad CK 6.271 straipsnis buvo rengiamas, be kita ko, atsižvelgiant į 1984 m. priimtoje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(84)15 „Dėl viešosios atsakomybės“ (toliau – ir Rekomendacijos) suformuotus valstybės institucijų atsakomybės principus, todėl norint geriau suvokti CK reguliavimą reikia atsižvelgti į Rekomendacijų nuostatas. LVAT praktikoje taip pat remiamasi Rekomendacijomis kaip papildomu šaltiniu (pvz., LVAT 2014 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-602-495/2014, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-643/2014). Rekomendacijos 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

16Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. S., L. B. dėl administracinių teisės aktų, pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir kt., kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti bei: 1) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 „Dėl Klaipėdos rajono Judrėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ dalį, kuria L. S. (B.) Klaipėdos rajone, ( - ) kaime, buvo suprojektuoti perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiems du miško sklypai, kurių bendras plotas 12,35 ha; 2) pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiems žemės sklypus Klaipėdos rajone“ dalį, kuria L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės Skuodo rajone, ( - ) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha ploto žemės sklypą miškų ūkio veiklai Klaipėdos rajone, ( - ) kaime; 3) pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei L. S.“, kuriuo L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės Skuodo rajone, ( - ) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško sklypą Klaipėdos rajone, ( - ) kaime; 4) pripažinti negaliojančiomis Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure 2002 m. gruodžio 18 d. L. B. ir T. S. sudarytas Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 5622 ir Nr. 5620, kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 2,95 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius Klaipėdos rajone, ( - ) kaime; 5) grąžinti valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kurių unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas 2,95 ha, esančius Klaipėdos rajone, ( - ) kaime; 6) taikyti restituciją ir įpareigoti L. B. grąžinti T. S. 15 000 Lt, gautų pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės, registro Nr. 5622, ir 5000 Lt, gautų pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės, registro Nr. 5620; 7) priteisti iš atsakovų L. B. ir T. S. po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei; 8) laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartimi, palikti galioti iki sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo T. S. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 7 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-940/2013, kuria Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 paliko nepakeistą. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 yra įsiteisėjęs, turi res judicata galią, todėl šioje administracinėje byloje teismas nusprendė į jį atsižvelgti.

17Teismas pabrėžė, kad administracinio akto panaikinimas savaime nėra pakankamas valstybės ar savivaldybės deliktinės atsakomybės pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (LVAT 2009 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1155/2009, 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2265/2011, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1337/2010, 2014 m. kovo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-643/2014).

18Pirmiau nurodytais teismų sprendimais buvo nustatyta, jog Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 2575 bei sprendimas Nr. 55/6449, kurių pagrindu atsakovei L. B. Klaipėdos rajone, ( - ) kaime, buvo suprojektuoti neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotą dokumentą – Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. patvirtintą išvadą Nr. 4887 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 4887), todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo sudarymo momento). Tyrimo metu nustatyta, kad Išvadoje Nr. 4887 įrašytos aiškiai melagingos žinios apie tai, kad L. S. (B.) turi teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią dalį 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos 22,78 ha žemės ir 1,18 ha miško, suklastotas ją turėjusio pasirašyti asmens – išvadą parengusio projekto autoriaus parašas bei išvados blankas. Teismo vertinimu, tai lemia, kad minėta valdžios institucija, priimdama pirmiau nurodytus administracinius teisės aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės, administracinės teisės požiūriu neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, inter alia priimant sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo srityje, užtikrinant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms. Tokio vertinimo nepaneigia ir tai, kad neteisėtų veiksmų atlikimas, t. y. neteisėtų sprendimų priėmimas, buvo nulemtas asmens, kuris nebuvo nustatytas, t. y. nenustatyta kas kaltas dėl Išvados Nr. 4887 suklastojimo. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo – šiuo atveju neteisėtus sprendimus priėmusio asmens – kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežtoji atsakomybė ir ji iš esmės lemia prievolę atlyginti žalą, padarytą valdžios institucijų, vykdant joms pavestas valdžios funkcijas. Be to, tai gali būti siejama ir su tuo, jog valstybės institucijas, pareigūnus (tada, kai jie vykdo jiems patikėtas funkcijas, ir tada, kai neįgyvendina jokių savo įgaliojimų) asmenys pagrįstai gali laikyti valstybės valios reiškėjais ar vykdytojais (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).

19Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir toliau tirtina, ar yra kitos dvi būtinos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp žalos bei neteisėtų veiksmų.

20Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra apibrėžiama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.). Taigi, pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, ji nėra preziumuojama, todėl jos faktą ir dydį paprastai privalo įrodyti pareiškėjas. Be to, pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Minėtoje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

21Dėl netiesioginės turtinės žalos pareiškėjai paaiškino, kad dėl minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų jie patyrė turtinę žalą, kurią sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš pareiškėjų išreikalautas 97 284,00 Lt (28 175,39 Eur) vertės turtas, t. y. valstybei grąžinti miškų ūkio paskirties žemės sklypai, kurių unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas – 2,95 ha, esantys Klaipėdos rajone, ( - ) kaime. Tokį žalos dydį pareiškėjai grindė 2013 m. gruodžio 17 d. Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kuriame nurodyta, jog 9,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 82 802,00 Lt, o 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertė – 14 482,00 Lt. Be to, pareiškėjai teigė, kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų jie patyrė turtinę žalą, kurią sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu iš jų išreikalavus miškų ūkio paskirties žemės sklypus netektas 518 382,70 Lt (150 134,01 Eur) vertės turtas, t. y. kertama miško mediena. Šį žalos dydį pareiškėjai grindė Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis (pateiktos pažymos), kurie rodo, jog Lietuvos Respublikoje vieno kubinio metro miško vidutinė rinkos kaina yra 151,00 Lt (43 7326 Eur). Pareiškėjai pateikė tokius viso netekto turto vertės skaičiavimus: 150 134,01 Eur (3 433 kub. m x 43 7326 Eur (151,00 Lt) = 150 134,01 Eur (518 382,70 Lt)).

22Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 taikyta restitucija ir žemės sklypai, kurių plotas 9,4 ha ir 2,95 ha, grąžinti valstybei, o L. B. įpareigota grąžinti T. S. 20 000 Lt, gautų pagal 2002 m. gruodžio 18 d. minėtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims – tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Teismas pažymėjo, kad šioje dalyje žala nėra kildinama iš to, kad atlikus neteisėtus veiksmus, pareiškėjai neteko iki neteisėtų veiksmų turėto turto ar jis buvo sužalotas arba kad pareiškėjai dėl neteisėtų veiksmų turėjo išlaidų (tiesioginių nuostolių). Šiuo atveju patirta turtinė žala kildinama iš pajamų, kurias pareiškėjai galbūt būtų gavę pardavus minėtus žemės sklypus ir kertamą medieną rinkos kaina.

23Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra nurodęs, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į minėtą nutarimą, turtinės žalos atlyginimas pirmiausia turi būti vertinamas kaip kompensacinė priemonė, būtina atkurti realius, o ne menamus turtinius praradimus. Taigi priteistinomis pareiškėjo negautomis pajamomis negali būti tokios pajamos, kurių gavimas grindžiamas prielaidomis. Netiesioginė žala teisės doktrinoje apibrėžiama kaip dėl neteisėtų veiksmų patiriamos išlaidos arba turto sumažėjimas. Turto sumažėjimas ar negautos pajamos yra kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų skolininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr. LVAT 2013 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-735/2013). Nukentėjęs asmuo paprastai privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) savo jurisprudencijoje nurodo, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, pajamomis (LAT 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007), ir tai, kad ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai bei ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (LAT 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

24Teismas, atsižvelgęs į nurodytus aspektus, su kuriais yra siejama prašoma priteisti žalos dalis, pažymėjo, kad nei iki neteisėtų veiksmų, nei po jų nebuvo ir nėra aišku, kas ir už kiek minėtus sklypus bei kertamą medieną būtų nupirkęs ir kada bei už kiek pareiškėjai juos būtų pardavę. Nepagrįsta, jog būtent tokio dydžio pajamos būtų buvusios nesant atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl nurodytų priežasčių teismas vertino minėtus pareiškėjų argumentus kaip iš esmės grindžiamus prielaidomis bei pažymėjo, kad prašoma priteisti suma iš esmės nėra grindžiama pagrįstais įrodymais, leidžiančiais prašomą žalą vertinti kaip negautas pajamas. Papildomai teismas atkreipė dėmesį į tai, kad suma, kurią pareiškėjas T. S. sumokėjo L. B. už įsigytus žemės sklypus, priteista T. S. iš L. B. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 taikant restituciją, tačiau pareiškėjai negautas pajamas už galimai parduotus žemės sklypus vertina neatsižvelgdami į šią priteistą sumą. Pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų dėl to, kad suma, priteista iš L. B., nebus sumokėta pareiškėjui T. S. Pareiškėjas T. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad iki šiol jis net nesikreipė į antstolius dėl jam priteistos sumos išieškojimo. Teismo vertinimu, pareiškėjams prašant negautų pajamų, siejant jas su nurodytais neteisėtais veiksmais, ir jas priteisus, pareiškėjai, iš esmės nesant teisinio pagrindo, praturtėtų.

25Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė patirtos netiesioginės turtinės žalos sąlygos, todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, nustatymas yra betikslis. Esant nustatytoms teisinėms ir faktinėms bylos aplinkybėms, teismas aptartą pareiškėjų skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

26Dėl tiesioginės turtinės žalos pareiškėjai paaiškino, kad dėl minėtų neteisėtų atsakovo veiksmų jie taip pat patyrė turtinę žalą, kurią sudaro T. S. sumokėti 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur) 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčiai notarui, 293,86 Lt (85,11 Eur) sandorių įregistravimo mokesčiai bei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 iš T. S. priteistas 300,00 Lt (86,89 Eur) žyminis mokestis valstybei. Šias pareiškėjo T. S. patirtas išlaidas iš dalies patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. priimtas sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 bei kiti byloje pateikti dokumentai: VĮ Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Klaipėdos filialo 2003 m. vasario 24 d. kvitas, Swedbank AB 2014 m. sausio 7 d. įmokos mokėjimo kvitas. Iš byloje pateiktų Klaipėdos miesto 4-ajame notarų biure tarp L. B. ir T. S. 2002 m. gruodžio 18 d. sudarytų Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarčių (registro Nr. 5622 ir Nr. 5620) matyti, kad 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčiai sudarė 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur), tačiau nepateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjai apmokėjo šias sumas.

27CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismas, įvertinęs atsakovo neteisėtus veiksmus, pareiškėjo veiksmus įsigyjant nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus, kurių unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas – 9,4 ha, bei unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), plotas – 2,95 ha, esančius Klaipėdos rajone, ( - ) kaime, ir kitas minėtas bylos aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjai patyrė turtinę žalą, kuri pasireiškė pareiškėjų turėtomis išlaidomis dėl sandorių įregistravimo mokesčių 293,86 Lt (85,11 Eur) ir Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 iš T. S. priteisto 300,00 Lt (86,89 Eur) žyminio mokesčio. Teismo vertinimu, pareiškėjų prašoma priteisti žala 293,86 Lt (85,11 Eur) ir 300,00 Lt (86,89 Eur) yra reali, tarp jos ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys. Esant visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), teismas nusprendė šią skundo dalį tenkinti ir priteisti iš atsakovo pareiškėjams 172 Eur žalos atlyginimą.

28Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog apmokėjo 156,00 Lt (45,18 Eur) ir 59,00 Lt (17,09 Eur) 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčių notarui, teismas pripažino, kad pareiškėjai neįrodė patirtos turtinės žalos sąlygos, todėl šią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

29Dėl neturtinės žalos pareiškėjai paaiškino, kad naudotis savo turtu jiems buvo trukdoma daugiau kaip 10 metų, teigė, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 iš jų išreikalavus turtą, kuris yra pareiškėjų ir jų nepilnamečių vaikų pajamų šaltinis, prarandamos šeimos pragyvenimo pajamos, apsunkintas kredito grąžinimas, todėl pareiškėjai ir jų nepilnamečiai vaikai patiria dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, kas sudaro neturtinę žala, kurią pareiškėjai įvertino 150 000,00 Lt (43 443,00 Eur).

30Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausio administracinio teismo praktikoje, kurioje yra pažymėta, kad neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (LVAT 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atveju svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teismų praktikoje (pvz., LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/07, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/08, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14), 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, kad neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

31Minėta, kad atsakovo priimtų sprendimų neteisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, todėl, remiantis ABTĮ 58 straipsnio 2 dalimi, iš naujo šių veiksmų neteisėtumas nebeįrodinėtinas. Teismas sprendė, kad byloje nustatyti įrodomieji faktai neabejotinai patvirtina pareiškėjams padarytos neturtinės žalos padarymo faktą. Pareiškėjams neturtinė žala kilo iš atsakovo neteisėtų sprendimų, kurie buvo panaikinti teismine tvarka, priėmimo. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti (CK 6.246 str., 6.271 str. 4 d.).

32Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių išgyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje pripažino, kad neturtinė žala apima traumas, nerimą ir neteisybės jausmą (pvz., EŽTT 1995 m. vasario 24 d. sprendimas byloje McMichael prieš Jungtinę Karalystę), bejėgiškumo jausmą, frustraciją (pvz., EŽTT 1995 m. spalio 31 d. sprendimas byloje Papamichalopoulus prieš Graikiją), nepatogumus, nerimą ir sielvartą (pvz., EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją), įžeidinėjimą, pažeminimą, įtampą (pvz., EŽTT 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Lopez Ostra prieš Ispaniją) ir pan. Plačią neturtinės žalos sampratą įtvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kt., teismo įvertintą pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).

33Teismas vertino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjai patyrė stipresnius bei emocingesnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami socialinėje aplinkoje, susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų aktais bei veiksmais, taip pat neteisybės jausmą. Būtent dėl šių neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese nevykdant savo pareigų pareiškėjai patyrė neturtinę žalą, todėl tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjų patirtos neturinės žalos yra priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjams buvo sukeltas neigiamas poveikis, kuris nepriimtinas asmens gero vertinimo ir valstybės valdžios institucijos gero administravimo požiūriu. Atsižvelgęs į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pareiškėjų patirtus dvasinius išgyvenimus, teismas už pareiškėjų patirtą moralinę skriaudą nusprendė priteisti neturtinės žalos atlyginimą CK 6.250 straipsnio pagrindu, pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija. Teismas pripažino, kad neteisėti atsakovo veiksmai pareiškėjams neabejotinai sukėlė nepatogumų, įtampą, neigiamų išgyvenimų, kurie, įvertinus kartu su kitomis aplinkybėmis, patvirtina, kad šiuo atveju egzistuoja sąlygos viešajai atsakomybei atsirasti. Esant visoms trims CK 6.271 straipsnyje numatytoms sąlygoms (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), įvertinęs bylos medžiagą, teisingumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas aptartą skundo dalį nusprendė tenkinti iš dalies ir priteisė pareiškėjams 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

34III.

35Pareiškėjai N. S. ir T. S. (toliau – ir apeliantai) apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeisti ir jų skundo reikalavimus dėl 178 543,67 Eur turtinės ir 43 443,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai.

36Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jų reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bei pažymi, kad apeliantas T. S. nuo 2002 metų verčiasi ūkininkavimo miške veikla, gauna pajamas iš prekybos miško mediena, Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 grąžinti valstybei žemės sklypai buvo įsigyti miško auginimui, kirtimui ir medienos realizavimui. Apeliantai akcentuoja, kad jie pateikė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui įrodymus, jog pareiškėjas T. S. pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą 1999 m. liepos 8 d. yra baigęs Ūkininkavimo miške pagrindų kursus (pažymėjimas Nr. 17), 2002 m. balandžio 30 d. įregistravęs ūkininko ūkį (pažymėjimas ŪP Nr. 0054045), 2003 m. kovo 5 d. yra įregistruotas Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registre (pažymėjimas Nr. 20012670), yra sudarytos medienos pirkimo–pardavimo sutartys ir iš miško medienos pardavimo reguliariai gaunamos pajamos. Teismui buvo pateikti įrodymai, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype yra 953 m3 kertamo miško, 9,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklype yra 2480 m3 kertamo miško. Remiantis Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos Respublikoje vieno kubinio metro miško vidutinė rinkos kaina yra 43,7326 Eur (151,00 Lt). Todėl valstybei nusavinus miškų ūkio paskirties žemės sklypus, pareiškėjai neteko 150 134,01 Eur (3433 m3 x 43,7326 Eur (151,00 Lt) = 150 134,01 Eur (518 382,70 Lt)) vertės turto (kertamos miško medienos). Pareiškėjų įsitikinimu, ši netekto turto vertė turi būti vertinama kaip jų patirta žala, tačiau teismas šių įrodymų netyrė ir nevertino. Teismas netenkino prašymo iškviesti į teismo posėdį Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos vyriausiąjį specialistą, nors byloje yra svarbus klausimas dėl teismo grąžintuose valstybei miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančios medienos tūrio, kokybės ir kainos nustatymo bei galimybės šią medieną realizuoti, o sprendime nurodė esą byloje nėra įrodymų kas ir už kiek minėtus sklypus bei kertamą medieną būtų nupirkęs ir kada bei už kiek pareiškėjai juos būtų pardavę. Teismas, nagrinėdamas bylą, nesilaikė ABTĮ 10, 57, 81, 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, nenustatė bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neatlikęs pareigos ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus, pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė formaliu motyvu, kad pareiškėjai nepateikė žalą pagrindžiančių tiesioginių įrodymų. Tai lėmė neteisėto teismo sprendimo priėmimą.

37Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai, jog pripažinus negaliojančia žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį buvo pritaikyta restitucija, neatima iš asmens teisės reikalauti iš atsakingų už šią žalą asmenų žalos, jeigu tokia atsirado dėl panaikinto sandorio, atlyginimo (LVAT 2011 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2586/2011). Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo pateikti įrodymai, kad pagal 2013 m. gruodžio 17 d. (t. y. faktinio teismo sprendimo įvykdymo ir turto paėmimo valstybei metu) Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, 9,4 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) vertė – 82 802,00 Lt, 2,95 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) vertė – 14 482,00 Lt. Nagrinėjant bylą pareiškėjai įrodinėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu taikant restituciją ir įpareigojus L. B. grąžinti T. S. 20 000 Lt, jiems nebuvo priteista kompensacija, pagrįstai susijusi su turto rinkos verte, nustatyta turto grąžinimo valstybei metu, taigi pareiškėjams dėl valstybės institucijų padarytų klaidų ištaisymo buvo padaryta žala, kurią valstybė privalo atlyginti. Teismas šią situaciją įvertino priešingai, t. y., nurodė, kad teismo sprendimu L. B. įpareigota grąžinti T. S. 20 000 Lt, gautų pagal 2002 m. gruodžio 18 d. minėtų žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartis, todėl atmetė pareiškėjų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliantų nuomone, tokios teismo išvados prieštarauja EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisės taikymo praktikai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 yra suformuota taisyklė, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo, kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad, nenustačius tikrojo žalos dydžio, negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-44/2015). Nagrinėjant šią administracinę bylą teisme buvo keliamas klausimas, kad žemės sklypai jau yra išformuoti, pareiškėjai jais nebegali disponuoti bei pateikti reikiamus įrodymus, pareiškėjams yra sudėtinga įrodyti tikslų nuostolių dydį, taigi, šio dydžio nustatymui iniciatyvos turėtų imtis teismas. Teismas ginčą išsprendė nenustatęs tikrojo turtinės žalos dydžio, nepaisydamas LVAT 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 suformuotos teisės taikymo praktikos.

38Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyse, patvirtintose Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės G. Kazlaučiūnienės, registro Nr. 5622 ir Nr. 5620, yra nurodyti notarui sumokėti sutarčių sudarymo mokesčiai, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra įrodymų apie mokesčių sumokėjimą notarui.

39Teismas nusprendė priteisti pareiškėjams 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau neturtinės žalos dydžio apskaičiavimo nemotyvavo išsamiai. Ikiteisminis tyrimo ir civilinės bylos procesas, susijęs su pareiškėjams priklausiusių sklypų grąžinimu valstybei, vyko daugiau kaip dešimt metų, visą šį laikotarpį pareiškėjų turtinė padėtis buvo neapibrėžta, dėl nesugebėjimo surasti ir nuteisti nusikaltimą padariusius asmenis buvo pakirstas pareiškėjų pasitikėjimas Lietuvos valstybės institucijomis, todėl pareiškėjams priteistas 1 300 Eur neturtinės žalos dydis yra neadekvatus jų patirtiems išgyvenimams, neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

40Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti visiškai.

41Atsakovo atstovas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į CK 6.271 straipsnio 4 dalį, kurioje aiškiai nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 konstatavo, kad sklypą jo savininkas (valstybė) prarado dėl padaryto nusikaltimo. Sprendime pažymėta, kad Klaipėdos rajono policijos komisariatas buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo, tyrimo metu buvo renkami duomenys, kurių pagrindu buvo konstatuotos nusikalstamos veikos – Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. išvados Nr. 4887 suklastojimas ir panaudojimas (pateikimas) nuosavybės teisių atkūrimo procese. Specialistai nustatė, kad Išvados Nr. 4887 blankas suklastotas, ją pasirašė ne išvadoje nurodytas asmuo. Bylos medžiaga patvirtina, kad tyrimo veiksmai buvo atliekami aktyviai, siekiant atskleisti ir ištirti nusikalstamas veikas, tačiau nesurinkus pakankamai įrodymų dėl žemėtvarkos skyriaus darbuotojų piktnaudžiavimo bei suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už dokumentų klastojimą senaties terminui, Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra 2007 m. spalio 5 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 68-1-00445-04. Teismo sprendimu valdžios institucijų neteisėti veiksmai nenustatyti. Administracinius aktus teismas panaikino ne dėl Klaipėdos apskritis viršininko administracijos tarnautojų kaltės ( L. B., tuo metu dirbusios Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio), o dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Spręsdamas dėl pareiškėjų reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo, Klaipėdos apygardos administracinis teismas privalėjo nustatyti, ar atsakovo veiksmai pareiškėjų atžvilgiu buvo teisėti. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant administracinės teisės subjekto veiklos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiamos tam tikros veikos pasekmės savaime negali būti laikomos pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (LVAT 2005 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1642/2005). Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas, ar yra viešosios atsakomybės sąlyga – neteisėti veiksmai, turėjo nustatyti ir įvertinti, ar Klaipėdos apskrities viršininko pareigūnai, vykdydami nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, veikė taip, kaip pagal įstatymus institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo sprendime (civilinė byla Nr. 2-95-538/2012) nustatytomis aplinkybėmis. Tačiau minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai (2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 2575 ir sprendimas Nr. 55/6449), kurių pagrindu L. B. Klaipėdos rajone, ( - ) kaime buvo suprojektuoti neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, buvo panaikinti ne dėl Klaipėdos rajono viršininko administracijos tarnautojų kaltės (L. B., tuo metu dirbusios Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis), o dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo – Išvadoje Nr. 4887 buvo suklastotas ją turėjusio pasirašyti asmens – išvadą parengusio projekto autoriaus R. M. parašas bei išvados blankas. Kas suklastojo Išvadą Nr. 4887, nenustatyta. Klaipėdos rajono viršininko administracijos tarnautojai priėmė sprendimus vadovaudamiesi Išvada Nr. 4887, preziumuodami, kad ji yra teisėta, neturėdami specialiųjų žinių, kad galėtų savarankiškai nuspręsti, jog dokumentas yra galimai suklastotas. Išvados Nr. 4887 suklastojimo faktas buvo nustatytas tik atlikus ikiteisminį tyrimą. Todėl negalima teigti, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai neatliko savo funkcijų ar pareigų. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama tuometinės Klaipėdos rajono viršininko administracijos, negalėjo numatyti nei galimos žalos, kuri tariamai atsirado po 13 metų, juo labiau jos dydžio. Sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo priimti vadovaujantis tuo metu galiojusiais nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais ir nežinant, kad Išvada Nr. 4887 buvo suklastota. Pareiškėjų tariamai patirta žala yra kildinama iš įsiteisėjusiu teismo sprendimu pritaikytos restitucijos. Restitucija negali būti laikoma neteisėtu valstybės veiksmu, nes jai taikyti buvo nustatytos visos reikalaujamos teisės aktuose įtvirtintos sąlygos – nekilnojami daiktai valstybei grąžinti iš svetimo neteisėto valdymo taikant vindikacijos institutą – dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo. Nagrinėjamu atveju po negaliojančiais pripažintų Klaipėdos apskrities viršininko sprendimų (2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 ir sprendimo Nr. 55/6449) priėmimo įvyko žemės sklypų perleidimo sandoris. Šio sandorio sudarymui (nei sudarymo laikui, nei sandorių kainoms) atsakovas taip pat neturėjo jokios įtakos. Tokiu būdu, pareiškėjų nurodoma jiems tariamai atsiradusi žala yra pernelyg nutolusi nuo buvusios Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų. Teismo sprendimas priteisti pareiškėjams 172 Eur turtinės žalos atlyginimą yra nepagrįstas ir naikintinas.

42Pareiškėjai nepagrindė savo skundo teiginių dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaaiškino, kaip pasireiškė jų reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, nepateikė jokių įrodymų dėl keblumų su banku (ar tokių buvo ir kada jie atsiradę) ar, kad išreikalautas turtas buvo jų pragyvenimo šaltinis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens reikalavimas atlyginti jam padarytą neturtinę žalą yra vertintinas itin individualiai, todėl nukentėjusysis privalo nurodyti ir pagrįsti, kuo konkrečiai jam, kaip asmeniui, buvo padaryta žala, kokios konkrečios pasekmės dėl to jam atsirado, ar tos pasekmės atsirado būtent dėl atsakovo veiksmų (LVAT 2010 m. gegužės 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-523/2010). Sprendžiant dėl neturtinės žalos, svarbiausia yra ne žmonių reakcijos į išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir t. t., o pačios pasekmės, t. y. būtina įrodyti konkrečiai patirtas pasekmes, tai, kad jos buvo atsakovo veiksmų padarinys ir nukentėjusio asmens patyrimai vertintini kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Nors pareiškėjai, apsiribodami tik abstrakčiu faktų konstatavimu, neįrodė, kad dėl valstybės tariamai neteisėtų veiksmų jie patyrė konkrečių neigiamų išgyvenimų, kurių pobūdis lemtų būtinybę priteisti pareiškėjams neturtinės žalos atlyginimą, tačiau teismas, nesivadovaudamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika, nusprendė priteisti pareiškėjams iš atsakovo 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovo nuomone, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas ir tuo pagrindu, kad neįrodytos kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys.

43Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

44Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovo atstovas dėsto iš esmės tuo pačius argumentus, kuriais grindė savo apeliacinį skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjai, reikalaudami prarasto turto vertės, nepagrįstai prašo priteisti netiesioginius nuostolius (t. y. negautas pajamas) arba prarastos galimybės piniginę vertę, kadangi nei vieno, nei kito instituto taikymui nėra būtinų sąlygų. Pareiškėjų teismui pateiktose Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. birželio 8 d. pažymose Nr. 58678 ir Nr. 58681 „Apie taksacinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis“ žemės sklypams (kadastro Nr. ( - ) ir Nr. ( - )) nurodyti žemės sklypuose esančių medžių rūšis, amžius ir skalsumas neįrodo pareiškėjų tariamai patirtos žalos fakto. Pateiktoje lentelėje II nurodytos urėdijų medienos prekybos 2014 m. gruodžio mėnesio kainos yra VĮ Miškų urėdijos prekybos vidaus ir užsienio rinkose Lietuvos Respublikoje. Ginčo žemės sklypai grąžinti valstybei 2013 metais, o ne 2014 metais, todėl neaišku, kokiais dokumentais remiantis apskaičiuotas turtinės žalos dydis 178 543,67 Eur. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tik tikėtinomis, hipotetinėmis pajamomis. Pareiškėjai tokių įrodymų teismui nepateikė. Pareiškėjai nepateikė pagrįstų argumentų dėl to, kad suma, priteista iš L. B., nebus sumokėta pareiškėjui T. S. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis iki šiol nesikreipė nei į L. B., nei į antstolius dėl jam priteistos sumos išieškojimo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismui priteisus negautas pajamas, pareiškėjai, iš esmės nesant tam teisinio pagrindo, praturtėtų, kas prieštarautų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai teismų praktikai.

45Pareiškėjai N. S. ir T. S. su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei patenkinti jų apeliacinį skundą.

46Pareiškėjai nesutinka su atsakovo atstovo argumentu, esą negalima teigti, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai neatliko savo funkcijų ar pareigų. Atkreipia dėmesį į Vidaus reikalų ministerijos VRM 2004 m. sausio 14 d. raštą Nr. 1D-184 ir NŽT 2005 m. kovo 30 d. išvadą Nr. 4B-(9.6)-330, kuri rodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmai (neveikimas) buvo neteisėtų administracinių aktų priėmimo priežastis ir sudarė sąlygas neigiamoms pasekmėms, kurios atsirado pareiškėjams, kilti.

47Pareiškėjai taip pat nesutinka su atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentais, kad byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir pareiškėjams atsiradusios žalos. Pareiškėjų teigimu, jie vykdė visas teisės aktuose numatytas pareigas, jų nesąžiningų veiksmų nebuvo nustatyta, todėl jie turėjo objektyviai pagrįstus ir teisėtus lūkesčius elgtis su nuosavu turtu taip, kad inter alia gautų ekonominę naudą, tačiau Lietuvos valstybė daugiau kaip dešimt metų jiems trukdė naudotis savo turtu. Teismui nusprendus, kad sklypai grąžintini valstybei, pareiškėjai prarado savo turtą ir patyrė žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti teisingai.

48Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. su atsakovo atstovo apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį tenkinti, palaikydama atsakovo atstovo poziciją, išdėstytą NŽT apeliaciniame skunde, o su pareiškėjų apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

49Atsiliepime į apeliacinius skundus L. B. nurodo argumentus, kad klausimas dėl pareiškėjų patirtos turtinės ir neturtinės žalos buvo išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, kurioje teismas taikė restituciją ir priteisė pareiškėjui T. S. 20 000 Lt iš jos (L. B.), nors civilinėje byloje pareiškėjas T. S. buvo pateikęs didesnio dydžio civilinį reikalavimą. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, turi prejudicinę galią šioje administracinėje byloje, nes spręsdamas restitucijos klausimus, teismas kartu išsprendė ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo klausimus, todėl pareiškėjų pakartotinis reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos negali būti tenkinamas.

50Teisėjų kolegija

konstatuoja:

51IV.

52Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Apeliacinis procesas dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo. Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka, atsižvelgdama į Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

53Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjai T. S. ir N. S. iškėlė, prašydami priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 178 543,67 Eur turtinės žalos ir 43 443,00 Eur neturtinės žalos, kildinamos iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271straipsnis), atlyginimą.

54Žalos atsiradimą pareiškėjai siejo su tuo, kad dėl valstybės institucijos, įgaliotos priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę neteisėtų veiksmų (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos), nustatytų Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, buvo pripažinti negaliojančiais nuosavybės teisių atkūrimo L. B. sprendimai ir 2002 m. gruodžio 18 d. 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartys (registro Nr. 5622 ir Nr. 5620), kuriomis T. S. pirko iš L. B. du miško sklypus Klaipėdos rajone, ( - ) kaime (9,4 ha sklypą, unikalus Nr. ( - ) ir 2,95 ha sklypą, unikalus Nr. ( - )), teismo sprendimu grąžinant šiuos sklypus valstybei. Minėtu teismo sprendimu paėmus 2002 m. įsigytą nuosavybę, pareiškėjai patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

55Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjams iš atsakovo atitinkamai mažesnes sumas (172 Eur turtinės žalos ir 1 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą) nei prašė pareiškėjai.

56Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo pakeiti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jų skundą patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas (ABTĮ 10,57,81,86,87 straipsnius), nes nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, neištyrė pateiktų į bylą įrodymų, netenkindamas reikalavimo dalies dėl žalos atlyginimo, sprendimą pagrindė formaliais motyvais.

57Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašydamas jį panaikinti, o pareiškėjų skundą atmesti visiškai, apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (CK 6.271 straipsnį). Valdžios institucijos neteisėtų veiksmų buvimą byloje dėl žalos atlyginimo turėjo nustatyti administracinis teismas, tačiau to nenustatinėjo remdamasis Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, tačiau šiuo sprendimu valdžios institucijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti. Teismas administracinius aktus panaikino ne dėl Klaipėdos apskritis viršininko administracijos tarnautojų kaltės (L. B., tuo metu dirbusios Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, atžvilgiu nėra priimto apkaltinamojo nuosprendžio), o dėl kitų, ikiteisminio tyrimo institucijų nenustatytų, asmenų padaryto nusikaltimo – Išvados Nr. 4887 suklastojimo. Atsakovo atstovo nuomone, šio ginčo atveju teismas nenustatė valdžios institucijos neteisėtų aktų (CK 6.271 str. 3 d.).

58Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės, kad 2002 m. gruodžio 18 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimis T. S. pirko iš L. B. 2 sklypus ( - ) kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje: sutartimi Registro Nr.5622 pirko už 15 000 Lt 9,4 ha žemės sklypą (jame 9,12 ha miškas), kadastro Nr.( - ), o sutartimi Registro Nr. 5620 pirko už 5 000 Lt 2,95 ha žemės sklypą (jame 2,73 ha miškas), kadastro Nr.( - ). L. B. minėtomis sutartimis pardavė T. S. miško sklypą į kurį (iš viso į 12,35 ha, suprojektuotus dviejuose sklypuose) jai buvo atkurtos nuosavybės teisės Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr.55/6449.

59Pareiškėjai administracinį ginčą šioje byloje dėl žalos atlyginimo inicijavo 2014 m. gruodžio 19 d. skundu po to kai baigėsi teisminis procesas civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, kurioje T. S. buvo vienas iš atsakovų. Iš minėtos civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad teisminis procesas Klaipėdos apygardos teisme šioje civilinėje byloje prasidėjo pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, 2007 m. lapkričio 9 d. ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, T. S. ir L. B.. Iš ieškinyje išdėstytų argumentų matyti, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą remdamasis ikiteisminio tyrimo Nr. 68-1-00445-04, pradėto 2004 m. balandžio 19 d. pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio (piktnaudžiavimas) 1 dalyje, požymius dėl L. B. (ikisantuokinė pavardė – S.) žemės sklypų įsigijimo teisėtumo, duomenimis, pagal kuriuos L. B. neturėjo teisės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko V. B. turėtą žemės valdą ir jai nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn 12,35 ha miško plotą buvo atkurtos panaudojant suklastotą dokumentą - Klaipėdos apskrities viršininko 1999 m. gruodžio 30 d. išvadą Nr. 4887.

60Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr.2-95-538/2012) patenkino ieškovo (prokuroro, ginančio viešąjį interesą) patikslintą ieškinį ir: 1) pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko administracinius aktus (2000 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. 1573 dalį dėl 2 žemės sklypų, kurių bendras plotas 12,35 ha, suprojektavimo; 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymo Nr. 2575 dalį ir 2000 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 55/6449, kuriais L. S. (L. B.) buvo atkurtos nuosavybės teisės į 19,78 ha buvusio savininko V. B. nuosavybės teisėmis valdytos žemės Skuodo rajone, ( - ) kaime, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 12,35 ha miško sklypą Klaipėdos rajone, ( - ) kaime; 2) pripažino negaliojančiomis 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 5622 ir Nr. 5620, kuriomis L. B. pardavė T. S. 9,4 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )) ir 2,95 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius Klaipėdos rajone, ( - ) kaime; 3) grąžino valstybei šiuos miškų ūkio paskirties žemės sklypus; 4) taikė restituciją ir įpareigojo L. B. grąžinti T. S. pinigus, gautus iš jo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 5622 (15 000 Lt) ir registro Nr. 5620 (5 000 Lt); 4) priteisė iš atsakovų L. B. ir T. S. po 300 Lt žyminio mokesčio valstybei. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo T. S. apeliacinį skundą, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-940/2013) Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 paliko nepakeistą. Įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, atsakovė N. S. 2014 m. vasario 6 d. prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl proceso civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 atnaujinimo, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gegužės 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr.A2-1033-163/2014) atsisakė atnaujinti procesą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs atsakovės N. S. atskirąjį skundą, 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi (civilinė byla Nr.2-1436/2014) Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartį paliko nepakeistą.

61Iš minėto teisminio proceso civilinėje byloje duomenų matyti, kad pareiškėjai 2014 m. gruodžio 19 d. skundu kreipėsi į administracinį teismą dėl žalos atlyginimo (CK 6.271 straipsnis) įsiteisėjus Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimui civilinėje byloje Nr.2-95-538/2012.

62Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas nustačius šių civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

63Dėl CK 6.271 straipsnio taikymo sąlygos – valdžios institucijos neteisėtų veiksmų pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įsiteisėjusiame Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 nustatytas aplinkybes vertinant Klaipėdos apskrities viršininko administracijos veiksmų atitiktį įstatymams atkuriant L. B. nuosavybės teises į miško sklypus. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Nors administraciniame procese dėl žalos atlyginimo prokuroras nedalyvauja, tačiau kiti dalyvaujantys asmenys iš esmės yra tie patys. Taigi pareiškėjų iškelto ginčo administracinėje byloje dėl žalos atlyginimo atveju pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) neteisėti veiksmai neturėjo būti nustatinėjami iš naujo, nes jie yra nustatyti įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-940/2013) paliko nepakeistą.

64Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012, priešingai nė teigiama atsakovo atstovo apeliaciniame skunde, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos neteisėti veiksmai nustatyti. Šiame sprendime konstatuota, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. birželio 30 d. įsakymas Nr. 1573, 2000 m. lapkričio 3 d. įsakymas Nr. 2575 bei sprendimas Nr. 55/6449, kurių pagrindu atsakovei L. B. buvo suprojektuoti, neatlygintinai suteikti miško sklypai ir įregistruotos nuosavybės teisės Nekilnojamojo turto registre, prieštarauja Atkūrimo įstatymo 2, 9 ir 10 straipsnių reikalavimams ir imperatyvioms nuostatoms, parengti panaudojant suklastotą dokumentą — išvadą Nr. 4887, todėl yra neteisėti ir pripažintini negaliojančiais ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.80 str., 1.95 str. l d.). Konstatuota, kad pagal bendruosiuose teisės principuose įtvirtintą nuostatą neteisėto sprendimo ir įsakymų pagrindu negalėjo atsirasti ir neatsirado teisėtos sutartys, nes neteisės pagrindu negali atsirasti teisė.

65CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str.4 d.). Šiuo atveju Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymo 2,9,10,17,18 straipsnius ir jų nuostatas įgyvendinančius poįstatyminius norminius teisės aktus, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą nebūtų atkurtos asmeniui, neturinčiam tokios teisės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad CK 6.271 straipsnio taikymo prasme nėra svarbu kas būtent suklastojo Išvadą 4887, nes valstybės atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti kaltės elementas nereikalingas.

66Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 nustatyta ne tik tai, kad L. B. nepatenka į asmenų, išvardytų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje ir turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko V. B. Skuodo rajone valdytą žemę (į šio savininko žemę nuosavybės teisės 2002 ir 2006 m. sprendimais buvo atkurtos teisėtiems pretendentams), bet nustatytos ir kitos aplinkybės, kurios liudija apie tai, kad nuosavybės teisių atkūrimo L. B. procedūra apskritai negalėjo būti pradėta. Teismas nustatė, kad L. S. Skuodo rajono žemėtvarkos skyriui nebuvo pateikusi jokio prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, jos vardu nebuvo parengta jokia išvada dėl perdavimo jai neatlygintinai nuosavybėn žemės (miško) sklypo; išvadų registracijos žurnaluose nebuvo registruota 1999 m. gruodžio 30 išvada Nr. 4887, tokiu numeriu šiame žemėtvarkos skyriuje buvo registruota 2001 m. sausio 29 d. išvada, kuri remiantis 2001 m. sausio 29 d. įsakymu Nr.187, buvo parengta P. K. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2A-940/2013), be kita ko, konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog nuosavybės teisių atkūrimo procesas L. B., dirbusiai tuo metu Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje, buvo atliktas remiantis suklastota Išvada Nr. 4887, kurią žinodama apie joje esančių duomenų neatitikimą tikrovei ji panaudojo pateikdama žemėtvarkos skyriui ir šios išvados pagrindu buvo priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai, kurių pagrindu L. B. įregistravo nuosavybės teises į ginčo sklypus. Be to, šiuose procesiniuose sprendimuose teismai atkreipė dėmesį į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutraukė procesą nereabilituojančiu pagrindu, t.y. nustatęs aplinkybes dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas (suėjęs baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą senaties terminas).

67Iš civilinės bylos Nr. 2-95-538/2012 dokumentų matyti, kad L. B. (S.) nuo 1999 m. birželio 1 d. iki 2000 m. gruodžio 29 d. dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje specialiste žemės reformai, t.y. buvo institucijos, kuriai Atkūrimo įstatymu buvo suteikta kompetencija nagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, darbuotoja. Į bylą pateikti įrodymai, kad pagal suklastotą L. B. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus Judrėnų žemėtvarkos tarnybai pateiktą kartu su 2000 m. kovo 15 d. prašymu suteikti lygiavertį sklypą ( - ) kaime, Išvadą Nr.4887, šioje žemėtvarkos tarnyboje buvo suformuota nuosavybės teisių atkūrimo perduodant lygiavertį žemės sklypą byla Nr.03-08-5533-316 (toliau – ir NTA byla). Minėtoje byloje yra duomenys, kad L. B. 2000 m. rugsėjo 1 d. pasirašė žemės sklypų ribų paženklinimo – parodymo aktą, kad su sklypų (348-1 ir 348-2) ribomis sutinka ir prašo priimti sprendimą jai nedalyvaujant. NTA byloje taip pat yra duomenys, kad L. B. (S.) 2000 m. rugsėjo mėnesį (data neįrašyta) pasirašė sklypų plane ir Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo atkurti jai nuosavybė teises projekte. Šie L. B., ypač pabrėžiant tai, kad ji tuo metu dirbo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriuje specialiste žemės reformai, veiksmai rodo, kad ji, žinodama, jog neturi teisės atkurti nuosavybės teises į Išvadoje Nr.4887 nurodyto buvusio savininko žemę ir kad ši išvada yra suklastota, siekė neteisėto nuosavybės atkūrimo. Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Šioje įstatymo normoje aiškiai įtvirtinta institucijos pareiga priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagal piliečių prašymus ir dokumentus, patvirtinančius išlikusio nekilnojamojo turto savininko nuosavybės teises ir pretendento giminystės ryšį su savininku. Klaipėdos apskrities administracijai priimant sprendimus dėl nuosavybė teisės atkūrimo į žemę L. B., galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka) XV skyriuje, kuris nustato prašymų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėjimo tvarką, 105 punktas nustatė tvarką, kurios turi būti laikomasi rengiant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Pagal šią tvarką: 1) rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybė teisių atkūrimo bylą; 2) žemės reformos žemėtvarkos projektą (toliau – ir ŽRŽ projektas) rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo pateikimo Vyriausybės patvirtinta vertinimo metodika apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją apskrities viršininkui; 3) apskrities viršininkas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir Piliučiui sutikus priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn; 4) išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs apskrities viršininkas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo datos turi persiųsti tos apskrities viršininkui, kurios teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; 5) apskrities viršininkas, priėmęs ar gavęs iš kitos apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, ne vėliau kaip per mėnesį nuo išvados priėmimo ar gavimo raštu ir formuoja pilietį apie galimybes gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį; 6) gavęs pasiūlymą pilietis privalo per 15 dienų pranešti apskrities viršininkui, ar sutinka du tuo pasiūlymu; 7) ŽRŽ rengiantis specialistas, vadovaudamasis Žemės ūkio ministerijos patvirtinta projektų rengimo metodika, pagal esamus dokumentus, pateiktus piliečių prašymus bei sutikimus parengia ŽRŽ projektą. Iš minėtų Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 105 punkto nuostatų matyti, kad pirmasis veiksmas, kuris turi būti atliktas rengiant dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį – rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai seniūnijose išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Situacija, kai asmeniui (šiuo atveju L. B.), kuris net nebuvo pateikęs prašymo atkurti nuosavybės teises ir pagal Atkūrimo įstatymą neturi tokios teisės, priimamas sprendimas atkurti nuosavybės teises, akivaizdžiai liudija, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Atkūrimo įstatymą ir Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises būtų priimti įsitikinus, kad pilietis turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą ir yra pateikęs tai patvirtinančius įstatymo nustatytus dokumentus. Taigi priešingai nė teigia apeliantas (atsakovas), pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad šiuo atveju įgaliota institucija, priimdama administracinius teisės aktus, kuriais buvo atkurtos nuosavybės teisės L. B. neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija turėjo veikti vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas ir priimant sprendimus nuosavybės teisių atkūrimo srityje, užtikrinant, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos tik esant teisės aktuose numatytoms sąlygoms.

68Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo argumentą esą nenustatyta valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai, atmeta kaip nepagrįstą.

69Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, dėl kitų dviejų civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų) iš dalies sutinka su pareiškėjų skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai, nevertino kai kurių pateiktų įrodymų ir dėl jų nepasisakė teismo sprendime (ABTĮ 81 straipsnis), o tai pagal bylos aplinkybes laikytina procesinės teisės normų pažeidimu dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 str. 1 d.).

70Minėta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr.2-95-538/2012) pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais L. B. buvo atkurtos nuosavybė teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius miško sklypus, taip pat pripažinus negaliojančiais šių sklypų pirkimo – pardavimo sandorius ir nusprendęs išreikalauti iš atsakovo R. S. ginčo sklypus išreikalauti natūra valstybei, teismas sandorių šalims taikė vienašalę restituciją ir įpareigojo L. B. grąžinti T. S. pinigus, gautus iš jo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 5622 (15 000 Lt) ir registro Nr. 5620 (5 000 Lt).

71CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, pažymėta, kad turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjui turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais. Konstitucinis Teismas šiame nutarime taip pat konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina, kad teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai.

72Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr.2-95-538/2012) L. B. įpareigota grąžinti T. S. pinigus, kuriuos iš jo gavo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartis (registro Nr. 5622, Nr. 5620), pareiškėjams nėra teisinė kliūtis reikalauti iš valstybės turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu (CK 6.249, 6.250 straipsniai). Minėta, kad šiam ginčui aktualios valdžios institucijos (tuometinės Klaipėdos apskrities viršininko administracijos) neteisėti veiksmai nustatyti.

73Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai savo poziciją, išdėstytą 2014 m. gruodžio 19 d. skunde dėl žalos atlyginimo tikslino, pateikdami teismui patikslintus skundus (2015 m. sausio 20 d. ir 2015 m. birželio 26 d. patikslinti skundai). Galutiniai pareiškėjų pozicija suformuluota 2015 m. birželio 26 d. patikslintame skunde. Pareiškėjai, prašydami priteisti turtinė žalą, nurodė turėtas išlaidas (156,00 Lt (45,18 Eur) + 59,00 Lt (17,09 Eur) 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčiai notarui + 293,86 Lt (85,11 Eur) sandorių įregistravimo mokesčiai + sumokėtas 300,00 Lt (86,89 Eur) žyminis mokestis valstybei pagal Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012), vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 išreikalautų sklypų (netekto turto) vertę – 28 175,39 Eur (97 284,00 Lt) ir negautas pajamas – 150 134, 01 Eur (518 382,70 Lt), t. y. iš viso 178 543, 67 Eur turtinei žalai atlyginti.

74Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, priteisė dalį turėtų išlaidų (172 Eur), išskyrus 2002 m. gruodžio 18 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo mokesčius, nurodydamas, kad nepateikti įrodymai, jog pareiškėjai sumokėjo šias sumas. Sutiktina su apeliantais (pareiškėjais), kad jų pridėtose prie skundo teismui 2002 m. gruodžio 18 d. sutartyse yra nurodyta sumokėtos sumos. Teismas šią pareiškėjų reikalavimo dėl turtinės žalos (tiesioginių išlaidų) priteisimo dalį atmetė tuo motyvu, kad nepateikti įrodymai, jog pareiškėjai sumokėjo šias sumas. Pažymėtina, kad Sutarčių 18 punktuose įrašytas šalių susitarimas, kad Sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas. Sutartyse įrašytas jų tvirtinimo laikas (valandos), atlyginimo ir dokumentų parengimo mokesčių sumos. Sutartys buvo patvirtintos, po vieną egzempliorių buvo išduota Sutarčių šalims. Šis faktas suteikia pakankamą pagrindą išvadoms, kad Sutartyse nurodytos sumos buvo sumokėtos. Byloje nėra duomenų, kad tai buvo atlikta kitaip nė nurodyta Sutarčių 18 punktuose. Jei teismas turėjo pagrindą manyti kitaip, turėjo pasiūlyti pareiškėjams pateikti papildomus įrodymus (atitinkamas pažymas iš Sutartis tvirtinusio notarų biuro), tačiau to nepadarė.

75Pareiškėjai reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį - negautas pajamas, kurias būtų gavę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų (CK 6.249 straipsnis) grindžia argumentais, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 išreikalavus iš jų miškų ūkio paskirties sklypus, pirktus 2002 metais, jie neteko 150 134, 01 Eur (518 382,70 Lt) pajamų, kurias būtų gavę pardavę medieną. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, pagrįstais teismų praktika, kad bylos šalis, reikšdama reikalavimą dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis, pajamomis; ieškovo patirtais nuostoliais gali būti laikomos jo negautos pajamos (nauda), spręstina pagal tai, ar šios pajamos ieškovo buvo numatytos iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai ūkinei veiklai bei ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė, nurodydamas, kad nei iki neteisėtų veiksmų, nei po jų nebuvo ir nėra aišku, kas ir už kiek minėtus sklypus bei kertamą medieną būtų nupirkęs ir kada bei už kiek pareiškėjai juos būtų pardavę, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma grindžiama prielaidomis, o ne pagrįstais įrodymais. Pareiškėjai apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad teismas nevertino jų pateiktų į bylą įrodymų kuriuos jie teikė įrodinėdami, jog pareiškėjas T. S. nuo 2002 metų verčiasi ūkininkavimo miške veikla, prekyba mediena yra jo verslas bei pragyvenimo šaltinis ir 2002 m. gruodžio 18 d. Nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartimis (registro Nr. 5622, Nr. 5620) sklypus, kurie Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 buvo grąžinti valstybei, buvo įsigijęs miško auginimui, kirtimui ir medienos realizavimui. Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui į bylą buvo pateikę įrodymus, kad T. S. pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą 1999 m. liepos 8 d. yra baigęs Ūkininkavimo miške pagrindų kursus, 2002 m. balandžio 30 d. įregistravęs ūkininko ūkį (identifikavimo kodas 63592261) ir gavęs tai patvirtinantį pažymėjimą ŪP Nr.0054045, įsiregistravęs Klaipėdos apskrities VMI nuo 2003 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų registre (pažymėjimas Nr. 20012670). Pareiškėjo pateiktose medienos pirkimo–pardavimo sutartyse nurodomas jo ūkininko ūkio identifikavimo kodas 63592261. Be to, atsakovo atstovas, atsiliepime į pareiškėjų skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo, nesutikdamas su pareiškėjų argumentais kokią reikšmę jų šeimai kaip pajamų šaltinis turėjo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 grąžinti valstybei sklypai, nurodė, kad šie sklypai nebuvo vienintelis pareiškėjų turtas ir pajamų šaltinius, nes pareiškėjai Klaipėdos rajone nuosavybės teise valdo 16 žemė sklypų, iš jų 3 sklypai yra miškų ūkio paskirties. Visi šie bylos duomenys suteikia pagrindą manyti, kad pareiškėjai verčiasi prekybos miško mediena. Todėl pareiškėjų argumentai ir įrodymai dėl negautų pajamų, kurias jie būtų gavę iš 2002 metais pirktų miškų ūkio paskirties sklypų (medienos pardavimo), jeigu nebūtų buvę neteisėtų valdžios institucijos veiksmų (CK 6.249 straipsnis), kurie lėmė tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla Nr.2-95-538/2012) jų įsigyti nuosavybėn sklypai buvo grąžinti valstybei, turi būti ištirti ir įvertinti įrodymų visumos kontekste. Šiuo aspektu sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjų prašoma priteisti 150 134, 01 Eur (518 382,70 Lt) suma (negautos pajamos) nepagrįsta įrodymais. Iš pareiškėjų patikslinto skundo matyti, kad pareiškėjai šią sumą (negautas pajamas) apskaičiavo nemotyvuodami jokiais miškotvarkos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, o atitinkamus medienos (nenurodant kokios) kiekius kubiniais metrais (nemotyvuojant jų nustatymo) pagal atitinkamų miško kvartalų sklypus padaugindami iš 151 Lt (nurodant, kad tai vidutinė rinkos kaina). Byloje yra Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos 2015 m. liepos 27 d. pažyma Nr.6B(8)-723, kurios priedas „Urėdijų Medenos prekyba 2014 m. gruodžio mėn. Parduoti apvaliosios medienos asortimentai iš viso (čia įtraukti kiekiai apima VĮ miškų urėdijos prekybą vidaus ir užsienio rinkose)“. Šioje pažymoje yra 2014 m. gruodžio mėn. duomuo apie vidutinę kainą Lt/m3 - 151 Lt/m3 „padarinė m. su plokščių m.“. Pažymoje ši kaina vadinama „pardavimo kaina“, t.y. galimai rinkos kaina. Iš pareiškėjo pozicijos byloje galima spręsti, kad jis negautas pajamas apskaičiavo nemotyvuotai, vien tik atlikdamas aritmetinius veiksmus.

76Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas bylai aktualius sklypus įsigijo nuosavybėn pagal 2002 m. gruodžio 18 d. sutartis, šie sklypai grąžinti valstybei Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012. Pabrėžtina, kad miškų apsaugos, naudojimo ir tvarkymo reikalavimus nustato specialusis Miškų įstatymas ir jo nuostatas įgyvendinantys poįstatyminiai norminiai teisės aktai. Pažymėtina, kad miškų kirtimas yra reglamentuotas specialiųjų teisės aktų, todėl apeliantų (pareiškėjų) argumentai apie pateiktu į bylą būdu apskaičiuotas neva negautas pajamas negali būti pripažinti pagrįstais.

77Miškų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai organizuojami pagal miškotvarkos projektą. Pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį vienas iš miškotvarkos projektų tipų – vidinės miškotvarkos projektai. Šioje įstatymo normoje nurodyta, kad vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančio miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai juose nustatyti. Taigi pareiškėjai, teigdami, kad planavo atitinkamą ūkinę veiklą ir iš jos gauti pajamų, turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymus apie miškotvarkos projektu numatytas bylai aktualių sklypų tvarkymo planus ir su tuo susijusias motyvuotai apskaičiuotas galimai negautas pajamas, išdėstytas susietai su miškotvarkos projektu per sklypų buvimo pareiškėjo nuosavybėje laikotarpį. Tokių įrodymų pareiškėjai patys nepateikė, o pirmosios instancijos teismas nepasiūlė pateikti. Pareiškėjai, įrodinėdami negautas pajamas, byloje be kita ko, turėjo įrodymais (miškotvarkos projekto duomenimis ir kt.) pagrįsti, kad pagal teisinį reguliavimą ginčui aktualiuose sklypuose jų nurodyto masto kirtimai leistini.

78Vienas iš Miškų įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų yra Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas, kuris, be kita ko, reglamentuoja leidimų kirsti mišką išdavimo privačių miškų savininkams tvarką. Aprašo 8 punkte nustatyta, kad leidimai išduodami remiantis vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, ugdomųjų miško kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, detaliaisiais planais, kurių sprendiniai numato miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme numatytos procedūros dokumentais, kuriais eksploatuojamose naudingųjų iškasenų karjeruose, kitos pagrindinės paskirties žemės sklypuose, nepatenkančiuose į valstybinės reikšmės miškų plotus, leistina naudingųjų iškasenų gavyba, techniniais pastatų statybos, rekonstrukcijos ar remonto projektais ar kitais teisės aktų nustatytais dokumentais. Leidimai privačių miškų savininkams išduodami Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577, nustatytais biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentais. Pagal Aprašo VI skyriaus „Pranešimai apie ketinimą kirsti mišką“ nuostatas privataus miško savininkas (arba nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo) apie ketinimą kirsti mišką privalo raštu pranešti RAAD arba jos agentūrai, kurios kontroliuojamoje teritorijoje yra numatomas kirsti miškas, o šių institucijų pareigūnai turį įvertinti per nustatytą terminą ir priimti atitinkamą sprendimą. Pagal Aprašo 8 punktą vieną iš privalomų pateikti dokumentų siekiant gauti leidimą kirsti mišką privačioje valdoje – vidinės miškotvarkos projektas. Byloje yra duomenys, kad 2005 m. gegužės 20 d. Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas ginčui aktualių pareiškėjo sklypų areštas pagal Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūros nutarimą. Taigi bylai yra aktualus laikotarpis, ar pareiškėjai buvo suplanavę ginčui aktualiuose sklypuose atitinkamą ūkinę veiklą pagal miškotvarkos projektą nuo arešto sklypams uždėjimo, o jei buvo, ar miškotvarkos projekto atitinkamos pozicijų neįvykdymas priežastiniu ryšiu susijęs su pirmiau minėtais nustatytas valdžios institucijos neteisėtais veiksmais.

79Pareiškėjas prašė priteisti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-95-538/2012 išreikalautų sklypų (netekto turto) vertę – 28 175,39 Eur (97 284,00 Lt). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pagal šį teismo sprendimą L. B. pareiškėjui turi grąžinti tą sumą, kurią pareiškėjas jai sumokėjo pagal 2002 m. gruodžio 18 d. sutartis. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę į sklypų pagerinimo išlaidas, jei tokias patyrė. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra duomenys, jog L. S. 2001 m. vasario 1 d. buvo išduotas leidimas kirsti 1,5 ha miško Nr.030745, galiojęs iki 2001 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodyta, kad miškas turi būti atkurtas 2003 m. pavasarį, o 2001 m. birželio 26 d. buvo išduotas leidimas kirsti 1,2 ha miško Nr.039557, galiojęs iki 2001 m. gruodžio 31 d. , kuriame nurodyta, kad miškas turi būti atkurtas 2004 m. pavasarį. Miško atkūrimo (jei jis buvo iškirstas) pareigos perėjo mišką pirkusiam pareiškėjui. Byloje yra duomenys, kad pareiškėjas pirmajame skunde ir jo patikslinime nurodė, kad jis atsodino 2,7 ha miško ir patyrė 9180,00 Lt išlaidų. Paskutiniame patikslintame skunde pareiškėjas priteisti šias išlaidas (jei jas iš tiesų patyrė) neprašė. Nagrinėjant reikalavimus dėl žalos atlyginimo ši aplinkybė vertintina, nes gali būti reikšminga, tačiau teismas jos nevertino.

80Nors žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) faktą turi įrodinėti asmuo, prašantis žalos atlyginimo, tačiau tai neatleidžia teismo, kuriam administraciniame procese yra numatytas aktyvus vaidmuo (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.), nuo pareigos byloje dėl žalos atlyginimo nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.) ir pagrįsti sprendimą teismo posėdyje ištirtais įrodymais (ABTĮ 86 str.2 d., 87 str.4 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą nustatė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nebuvo pakankamai aktyvus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino kai kurių įrodymų ir dėl jų nepasisakė (ABTĮ 10 str., 57 str. 4 d., 81 str.). Pagal bylos aplinkybes (pareiškėjas įrodinėja, kad ūkininkavimas miške yra jo verslas) teismas turėjo pasiūlyti pareiškėjui pagrįsti savo poziciją apie galimai negautas pajamas (CK 6.249 str.), susijusias priežastiniu ryšiu su atsakovo atstovo neteisėtais veiksmais, konkrečiais įrodymais (miškotvarkos projektu, specialisto išvada, ekspertize, kt.). atitinkančiais miškotvarkos teisinio reguliavimo aspektus, atitinkamai įvertinti įrodymų visumą pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.6 d.) ir tik po to spręsti, kuria apimtimi yra nustatytas turtinės žalos, kuri yra priežastiniame ryšyje su valdžios institucijos neteisėtais veiksmais, faktas.

81Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą nenustatė visų bylai svarbų aplinkybių, neištyrė jų visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 81 straipsnis) ir dėl to galėjo būti galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

82Pagal įstatymu nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 136 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 57 str. 6 d., 79, 81, 82, 86 str.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus ginčui išspręsti faktinius duomenis, kurie nebuvo ištirti bei įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista su teismo sprendimu nesutinkančios bylos proceso šalies (šalių) teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą. Pareiškėjo reikalavimai atlyginti turtinę ir neturtinę žalą yra susiję, nes kildinami iš tų pačių neteisėtų veiksmų. Nustatymas aplinkybių, reikšmingų nagrinėjant reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo, gali turėti įtakos ir sprendžiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl abiejų skundo reikalavimų (ABTĮ 140 str. 1 d. 4 p.).

83Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmiau išdėstytos pirmosios instancijos teismo padarytos procesinės teisės normų pažaidos negali būti ištaisytos apeliacinės instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai išspręsti svarbių aplinkybių, jų neištyrė visapusiškai ir objektyviai (ABTĮ 10, 81 straipsniai), bylos aplinkybėms išaiškinti reikia surinkti naujus įrodymus, todėl pareiškėjų ir atsakovo apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas grąžinant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p., 142 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi nustatyti aplinkybes, kurios yra nurodytos šioje nutartyje, taip pat kitas aplinkybes, kurios nagrinėjant bylą iš naujo gali paaiškėti kaip reikšmingos pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo visapusiškam ir objektyviam išnagrinėjimui.

84Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

85Pareiškėjų N. S., T. S. apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

86Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

87Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjai N. S. ir T. S.... 5. Pareiškėjai paaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d.... 6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 7. Atsiliepimuose į skundą ir patikslintus skundus atsakovo atstovas paaiškino,... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio... 9. II.... 10. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 31 d.... 11. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo... 12. Neteisėti veiksmai gali sukelti įvairius teisinius padarinius, vienas tokių... 13. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT)... 14. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas pažymėjo, kad asmuo,... 15. Teismas pažymėjo, jog neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui... 16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė,... 17. Teismas pabrėžė, kad administracinio akto panaikinimas savaime nėra... 18. Pirmiau nurodytais teismų sprendimais buvo nustatyta, jog Klaipėdos... 19. Atsižvelgęs į tai, teismas priėjo prie išvadų, kad neteisėti veiksmai CK... 20. Žala, kaip viena iš būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, yra... 21. Dėl netiesioginės turtinės žalos pareiškėjai paaiškino, kad dėl... 22. Minėta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendimu... 23. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra nurodęs, kad... 24. Teismas, atsižvelgęs į nurodytus aspektus, su kuriais yra siejama prašoma... 25. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjai neįrodė patirtos... 26. Dėl tiesioginės turtinės žalos pareiškėjai paaiškino, kad dėl minėtų... 27. CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 28. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų,... 29. Dėl neturtinės žalos pareiškėjai paaiškino, kad naudotis savo turtu jiems... 30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala... 31. Minėta, kad atsakovo priimtų sprendimų neteisėtumas konstatuotas... 32. Neturtinės žalos sąvoka apima platų spektrą pačių įvairiausių... 33. Teismas vertino, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjai patyrė... 34. III.... 35. Pareiškėjai N. S. ir T. S.... 36. Apeliantai nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria atmesti jų reikalavimai... 37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tai,... 38. Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad 2002 m. gruodžio 18 d.... 39. Teismas nusprendė priteisti pareiškėjams 1 300 Eur neturtinės žalos... 40. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 41. Atsakovo atstovas teigia, kad teismas priimdamas skundžiamą sprendimą... 42. Pareiškėjai nepagrindė savo skundo teiginių dėl neturtinės žalos... 43. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės... 44. Atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą atsakovo atstovas dėsto iš... 45. Pareiškėjai N. S. ir T. S. su... 46. Pareiškėjai nesutinka su atsakovo atstovo argumentu, esą negalima teigti,... 47. Pareiškėjai taip pat nesutinka su atsakovo atstovo apeliacinio skundo... 48. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. B. su atsakovo atstovo... 49. Atsiliepime į apeliacinius skundus L. B. nurodo... 50. Teisėjų kolegija... 51. IV.... 52. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų... 53. Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjai T. S.... 54. Žalos atsiradimą pareiškėjai siejo su tuo, kad dėl valstybės... 55. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą tenkino iš dalies ir... 56. Pareiškėjai apeliaciniu skundu prašo pakeiti pirmosios instancijos teismo... 57. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir... 58. Nagrinėjamam ginčui yra reikšmingos byloje nustatytos aplinkybės, kad 2002... 59. Pareiškėjai administracinį ginčą šioje byloje dėl žalos atlyginimo... 60. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. kovo 26 d. sprendimu (civ. byla... 61. Iš minėto teisminio proceso civilinėje byloje duomenų matyti, kad... 62. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad reikalavimas... 63. Dėl CK 6.271 straipsnio taikymo sąlygos – valdžios institucijos... 64. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr.... 65. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 66. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr.... 67. Iš civilinės bylos Nr. 2-95-538/2012 dokumentų matyti, kad 68. Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija atsakovo apeliacinio skundo... 69. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, dėl kitų dviejų civilinės... 70. Minėta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. kovo 26 d.... 71. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 72. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai, jog įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos... 73. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai savo poziciją, išdėstytą... 74. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjų reikalavimą dėl... 75. Pareiškėjai reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo dalį - negautas... 76. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas bylai... 77. Miškų įstatymo 14 straipsnyje įtvirtinta, kad visi miškų atkūrimo,... 78. Vienas iš Miškų įstatymą įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų... 79. Pareiškėjas prašė priteisti vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2012 m.... 80. Nors žalos atsiradimo dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų (CK... 81. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo... 82. Pagal įstatymu nustatytą kompetenciją apeliacinės instancijos teismo... 83. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 84. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 85. Pareiškėjų N. S., T. S.... 86. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 31 d.... 87. Nutartis neskundžiama....