Byla 2A-137-640/2015
Dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti valstybės institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB korporacija „Matininkai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui UAB korporacija „Matininkai“ dėl skolos priteisimo, išvadą teikianti valstybės institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 840 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu, kurio vardu veikė Vilniaus geodezijos skyriaus inžinierius-geodezininkas J. Č., 2005 m. sudarė žodinę paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią atsakovas turėjo atlikti kadastrinius matavimus žemės sklypų, suteiktų ieškovei atkuriant nuosavybės teises Vilniaus rajono ( - ) kadastrinės vietovės ( - ) kaime, o ieškovė turėjo sumokėti atsakovui už suteiktą paslaugą. Paslauga tinkamai suteikta nebuvo.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 23 d. sprendimu priteisė iš atsakovo UAB korporacija „Matininkai“ 840 Lt skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-10) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. M.. Teismas nurodė, kad kadastrinių matavimų atlikimas yra atsakovo verslas. Remiantis nustatytais požymiais, šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo ranga. Nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus, be kitų veiksmų, yra parengiami ir nekilnojamojo turto objektų planai (Taisyklių 2 p.). Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nustačius ieškovės žemės sklypų posūkio taškų koordinates ir paženklinus sklypus riboženkliais, ieškovei buvo perduoti atitinkami šių sklypų planai. Atsakovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad paženklinus ieškovės žemės sklypų ribas vietovėje, buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kaip tai numatyta Taisyklių 29.7 punkte. Šalių pasirašytame 2005-10-25 atliktų darbų akte nurodyta, kad 840 Lt ieškovė sumokėjo atsakovui kaip avansą. Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovė, sudarydama žodinį susitarimą su atsakovu, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas atliks visus būtinus kadastrinių matavimų veiksmus ir parengs bei perduos jai visus būtinus dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovas iš esmės neatliko ieškovės užsakytų žemės sklypų kadastrinių matavimų darbų.

5Atsakovas UAB korporacija „Matininkai“ apeliaciniu skundu (b.l. 79-81) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-5117-779/2014 ir priimti naują sprendimą – nutraukti civilinę bylą dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Nurodo, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantą ir ieškovę siejo žodiniu pagrindu sudaryta vartojimo rangos sutartis. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė vertinti 2005-10-15 atliktų darbų aktą pagal pirminę ir vienintelę akto paskirtį, t.y. praeityje apelianto, kaip rangovo, atliktų darbų pagal žodinę vartojimo rangos sutartį, perdavimą ieškovei, kaip užsakovui. Pačiame akte nurodyta, jog apeliantas atliko atsakovės žemės sklypų kadastrinius matavimus ir už juos ieškovė atsiskaitė. Taip pat nurodo, kad aktas yra sudarytas ir patvirtintas 2005 m. spalio 15 d. Ieškovė privalėjo pareikšti pretenzijas, t. y. nustatyti aktu perduotų darbų trūkumus per dviejų metų laikotarpį. Tačiau šios pareigos neįvykdė, nebuvo pakankamai rūpestinga, dėl ko nebeturi teisės reikšti ieškinio ir reikalavimų apelianto atžvilgiu dėl akte fiksuojamų darbų atlikimo. Net jeigu būtų laikytina, jog ieškovė laiku, t. y. per dviejų metų laikotarpį po akto patvirtinimo nustatė darbų trūkumus, ieškovei suėjo senaties terminas ieškiniui pareikšti 2008 m. spalio 16 d. Dėl šių aukščiau išvardintų priežasčių, pagrįstai teigtina, jog šį byla turi būti nutrauktina, motyvuojant ieškinio senaties termino praleidimu.

6Ieškovė A. M. atsiliepimu (b.l. 88-89) į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apelianto reikalavimas dėl ieškinio senaties taikymo bylos nagrinėjimo metu nebuvo pareikštas ir nenagrinėtas pirmosios instancijos teisme, o sutinkamai su LR CPK 312 str. apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodo, kad pats apeliantas savo skunde pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog apeliantą ir ieškovę siejo žodiniu pagrindu sudaryta vartojimo rangos sutartis, pagal kurią apeliantas įsipareigojo atlikti ieškovei priklausančių dviejų žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad minėtą sutartį apeliantas įvykdė pilnai, kaip šalių buvo sutarta ir kaip tai numatė Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės. 2005-10-15 atliktų darbų aktas patvirtina tik dalį apmokėtų darbų - lauko kadastrinius matavimus, kas aiškiai nurodyta 2005-10-15 atliktų darbų akte. Likę privalomi darbai, už kuriuos buvo sumokėtas avansas, nebuvo atlikti, t.y. sutartis nebuvo pilnai įvykdyta, todėl užsakovas turi teisę reikalauti iš rangovo sugražinti jam avansu sumokėtus pinigus.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8CPK 320 str. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, jeigu nenustatomi absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ir jeigu peržengti apeliaciniu skundu apibrėžtas nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas nereikalauja viešasis interesas, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektu. Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

9Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia aplinkybe, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas, todėl byla turi būti nutraukiama. Atkreiptinas apelianto dėmesys į CPK 312 str., kuriame numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu nei karto nebuvo išreiškęs pozicijos dėl ieškinio senaties taikymo, pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu bylos nenagrinėjo, todėl įstatymui draudžiant apeliantui kelti naujus reikalavimus, apelianto argumentai dėl praleisto ieškinio senaties termino nenagrinėtini. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad CPK 293 str. reglamentuojantis bylų nutraukimo pagrindus, nenumato galimybės nutraukti bylą dėl ieškinio senaties termino praleidimo.

10Apeliantas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog darbą, už kurį gavo atlygį jis atliko, kadangi taip nurodyta 2005-10-15 atliktų darbų akte. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010;2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

11Tai, kad teismo padarytos išvados nesutampa su apelianto aplinkybių vertinimu, nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes, ir konstatuoti tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014). Byloje nėra duomenų patvirtinančių aplinkybę, jog apeliantas tinkamai įvykdė šalių sutartą darbą – t.y. kad nustačius ieškovės žemės sklypų posūkio taškų koordinates ir paženklinus sklypus riboženkliais, ieškovei perdavė atitinkamus šių sklypų planus, ką vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 2 p. privalėjo atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visetą, tame tarpe ir apelianto minimą 2005-10-15 atliktų darbų aktą, pagrįstai priėjo išvados, kad sutartis tinkamai nebuvo įvykdytą, kadangi ieškovei nebuvo perduoti atitinkami šių sklypų planai. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantys duomenys - ieškovės pateikti VĮ „Registrų centras“ pažymėjimai (b.l. 21-26), kurie patvirtina, kad Vilniaus rajono ( - ) kadastrinės vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ( - ) kaime 2009 m. parengė ir žemės sklypus ieškovei naujai suformavo bei preliminariai paženklino UAB „Arlitanus“.

12Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

13Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą – 289,62 EUR (1000 Lt) (b.l. 93-95) (CPK 98 str. 1 d.).

14Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., teismas

Nutarė

15Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

16Priteisti iš apelianto UAB korporacija „Matininkai“, į.k. 121913439, 289,62 EUR (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės A. M., a.k. ( - ) naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai