Byla 2A-580-516/2010

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės, kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės ir Neringos Švedienės, sekretoriaujant J.Štreimikienei dalyvaujant ieškovei S. T. atsakovui K. B.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal S. T. ieškinį atsakovui K. B. dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir turto atidalinimo bei pagal atsakovo K. B. S. T. dėl įpareigojimo atlaisvinti pastato dalį ir nuomos mokesčio priteisimo. Tretysis asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį (2 t., b.l. 147-150) prašė:

51) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo T. M. K. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 2I1/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - ) mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodyti vardu ir pavarde;

62) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė ( - ) mirusio tėvo M. T. palikimą, .t.y. 73/100 dalis ūkinio pastato 2I1/p, esančio ( - ), faktiškai pradėdamas jį valdyti;

73) atidalinti P. T. dalį ūkiniame pastate 2I1/p, esančio ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti P. T. nuosavybėn iš atsakovo K. B. 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1/p, esančio ( - ), bei priteisti atsakovui iš ieškovės 1820 Lt kompensaciją.

8Atsakovas K. B. pateikė teismui priešieškinį (2 t., b.l. 96-104, 128-133), kuriuo prašė įpareigoti S. T. , gyvenančią ( - )atlaisvinti jam priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1/p, esančio ( - ), netrukdyti jam naudotis minėto pastato 27/100 dalimis, priteisti iš ieškovės jam padarytą žalą (nuostolį) – nesumokėtą nuomos mokestį už priverstinę daikto nuomą bent už tris metus, t.y. 5385,60 Lt ir 1465,37 Lt bylinėjimosi išlaidas.

9Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo D. m.K. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 2I1/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - ) mirusiam M. T. (mirties liudijime- M. T. ), kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime A.A. Nr. ( - ) (įrašo Nr. ( - )) nurodyti vardu ir pavarde.

10Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. (gimęs ( - )., miręs ( - ).) priėmė ( - )mirusio tėvo M. T. palikimą.

11Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

12Atsakovo K. B. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo S. T. netrukdyti K. B. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato 2I1/p, esančio ( - ). Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį teismas atmetė.

13Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui K. B. 97,19 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 40,50 Tt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo ieškovei S. T. teismas priteisė 1120 Lt bylinėjimosi išlaidų, o valstybei – 1180 Lt.

14Teismas konstatavo, kad tiek dovanojimo sutartis, tiek Vilniaus m. Spalio raj. teismo sprendimas, tiek turto padalijimo sutartis įtakojo M. T. turtines teises (vienu atveju turtinės teisės pasibaigė, kitu atveju- turtinės teisės pasikeitė). Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo K.M. T. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 2I1/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - ) mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodytais vardu ir pavarde, yra nagrinėtinas teisme. Teismas pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų neginčytinai nustačius, kad visuose minėtuose dokumentuose yra minimas tas pats asmuo M. T. , ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir todėl tenkintinas.

15Atsižvelgdamas į tai, jog P. T. buvo pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, taip pat į tai, kad tiek palikėjas, tiek ir įstatyminis įpėdinis gyveno vienu adresu, įpėdinis po tėvo mirties liko gyventi ten pat, joks kitas asmuo M. T. palikimo nėra priėmęs, teismas padarė išvadą, jog pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad P. T. priėmė savo mirusio tėvo M. T. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kadangi ieškovės reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra susijęs su jos subjektinėmis teisėmis, įforminant mirusio vyro P. T. palikimą, teismas pripažino tenkintinus ir pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.

16Dėl ūkinio pastato 2I1/p teismas pažymėjo, jog ginčo ūkio pastato savininkai yra K. B. ir M. T. . Teismas, vadovaudamasis CK 4.80 str., nurodė, kad į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės turi teisę kreiptis tik bet kuris iš bendraturčių. Remdamasis šiais argumentais teismas padarė išvadą, jog S. T. yra netinkama ieškovė ieškinio dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. nebūdama bendraturtės, ji neturi reikalavimo teisės dėl P. T. dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti.

17Dėl žalos atlyginimo teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų sudarę rašytinę ūkinio pastato nuomos sutartį ir būtų sutarę dėl nuomos mokesčio dydžio. Todėl teisiniai santykiai susiklostę tarp atsakovo ir ieškovės valdant ir naudojant ūkinius pastatus, nelaikytini nuomos santykiais, tuo pačiu tai nesuteikia teisės atsakovui reikalauti nuomos mokesčio. Teismo teigimu, atsakovui padaryta žala, ieškovei neleidžiant naudotis jam nuosavybės teise priklausančia pastato dalimi, negali būti laikomi nuomos mokesčiu. Teismas taip pat pažymėjo, jog atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie jam padarytos žalos dydį – apie turėtas išlaidas ar negautas pajamas, todėl konstatuoti, jog jam ieškovės veiksmais būtų padaryta žala, nėra pagrindo. Atsakovas neįrodė, kad ieškovės veiksmais jam būtų padaryta žala, todėl atsakovo reikalavimą priteisti iš ieškovės 5385,60 Lt teismas pripažino atmestinu.

18Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo

191) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą dalyje „Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo K.M. T. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 211/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - ) mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodyti vardu ir pavarde. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė ( - )mirusio tėvo M. T. palikimą. Likusioje dalyje atsakovo priešieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės atsakovui K. B. 1120 Lt bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 1180 Lt bylinėjimosi išlaidų“ panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui iš naujo.

202) Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovui padarytą žalą (nuostolį) – 5385,60 nesumokėtą nuomos mokestį už priverstinę daikto nuomą;

213) Priteisti iš ieškovės atsakovui 271,17 Lt bylinėjimosi išlaidas;

224) Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą atsakovo patikslintą ieškininį pareiškimą priimti nagrinėti su visais atsakovo reikalavimais;

235) Patenkinti atsakovo 2009-10-21 prašymą ir priimti atsakovo 2009-10-21 patikslintą ieškininį pareiškimą;

246) Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-14 nutartį dalyje: „ prašymas nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme, t.y. pagal palikimo atsiradimo vietą – palikimo atsiradimo vieta laikoma paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, o iš mirties liudijimo matyti, kad A. T. mirė ( - )“ ir jų vietoje nustatyti – įrašyti: „prašymus priimti ir teisinę reikšmę turinčius veiksmus dėl palikimo atlikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pagal palikimo atsiradimo vietą – pagal palikėjos A. T. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą, o 2002-04-02 mirties įrašu nustatyta, kad A. T. paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu ( - )“;

257) Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-04 protokolinę nutartį. S. T. 2009-03-03 patikslintą ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir turto atidalinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o jeigu jis priimtas- palikti nenagrinėtu- tuo klausimu bylos nagrinėjimą nutraukti;

268) Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį. S. T. 2009-03-03 patikslintą ieškinį dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir turto atidalinimo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o jeigu jis priimtas- palikti nenagrinėtu- tuo klausimu bylos nagrinėjimą nutraukti;

279) Teismo veiksmus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atlikti Vilniaus m. 2 apylinkės teisme pagal palikimo atsiradimo vietą- palikėjos A. T. paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą ir išduoti apeliantui leidimą priimti palikimą;

2810) Neskaityti termino palikimui priimti praleisto arba tą terminą atstatyti;

2911) Netinkamas pradines šalis pakeisti į tinkamas šalis: tinkamą ieškovą K. B. ir tinkamą atsakovę S. T. ;

3012) 2001-08-08 pažymos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos nelaikyti įrodinėjimo priemone ir nagrinėti bylą remiantis Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1987-09-09 pastatų teisinei registracijai atlikti išvada. Apie suklastojimo faktą pranešti prokurorui;

3113) Iš 1987-09-09 pastatų teisinei registracijai atlikti išvados išrašytoje ir išduotoje 2001-08-08 pažymoje apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus statinius ir teises į juos esančius duomenis pripažinti negaliojančiais ir ištaisyti;

3214) Atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimo išlaidų;

3315) Netenkinti ieškovės patikslinto pareiškimo, jį atmesti kaip nepagrįstą ir nenagrinėtiną teisme dalyje: „Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo K.M. T. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 211/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - ) mirusiam M. T. . Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė ( - )mirusio tėvo M. T. palikimą;

3416) Išaiškinti, kad S. T. reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad teisę nustatantys dokumentai priklausė M. T. ir kad P. T. priėmė palikimą po tėvo mirties, yra patvirtinti pačios pareiškėjos pateiktais kitais reikiamą teisinę galią turinčiais dokumentais;

3517) Išaiškinti, kad 1962 m. vasario 17 d. planas, 1964 m. kovo 27 d. turto pasidalinimo sutartis, 1964 m. balandžio 1 d. mainų sutartis, 1979 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis, 1987-09-09, 1988-03-23 ir 1989-08-29, Vilniaus tarpmiestinio techninio inventorizacijos biuro pastatų teisinei registracijai atlikti išvados, 1988-03-28, 1989-07-19, 1989-08-07, 1990-12-28 pažymėjimai notarui, Namų valdos apskaitos kortelė, Vilniaus tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro planas ir Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2006-04-25 sprendimas ir kiti dokumentai yra teisės aktų nustatyti reikiamos galios dokumentai, patvirtinanti įstatymais, kuriais jau yra nustatyti juridinę reikšmę turintys faktai, nustatę A. T. vardu asmeninės nuosavybės teises į ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 2I1p

3618) Išreikalauti iį Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų bylą;

3719) Išreikalauti iš teismo civilinės bylos medžiagą.

38Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

391) ieškovė 2009-03-03 patikslintu ieškiniu reikalauja nustatyti M. T. vardu nuosavybės teisę į 73/100 dalis ūkinio pastato, pirmosios instancijos teismas pakeitė ieškovės reikalavimą į esminiai kitokį reikalavimą: nustatyti, kad paminėti trys dokumentai priklauso M. T. , kurio vardas ir pavardė nesutampa tuose dokumentuose. Teigia, jog teismas ginčą dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo neteisėtai laikė ginču dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso asmeniui, kurios vardas, pavardė ir tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo. Apelianto nuomone, teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, netinkamai taikė CPK 442 str. 1 p. ir 444 str. 2 d. 4 p. nuostatas, nes ginčo dėl M. T. tapatybės nustatymo nėra. Tai reiškia, jog teismas, nekreipdamas dėmesio į dokumento teksto turinį, sprendimu patenkino ieškovės reikalavimą vien todėl, kad tas pats asmuo M. T. minimas tuose dokumentuose;

402) pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės 2009-03-03 patikslintą ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, pažeidė CPK 135 str.., 137 str. 2 d. 1 p. 4 p. ir 8 p., nes yra įsiteisėjęs teismo ir VĮ Registrų centro sprendimas. Apelianto teigimu, teismas ieškovės patikslintą ieškinį privalėjo atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme, o jeigu jis priimtas, bylą tuo klausimu nutraukti;

413) pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas klaidingai grindė neegzistuojančia LAT nutartimi ir nieko bendra su jos padaryta išvada neturinčia LAT nutartimi c.b. nr. 3K-3-58/2007, todėl tokie veiksmai vertintini kaip bandymas šališkai sukčiauti. Apelianto nuomone, dėl to sprendimu buvo padaryta esminė neteisinga išvada, jog P. T. priėmė mirusio tėvo M. T. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti;

424) teigia, jog faktiškai M. T. jo mirties dieną adresu ( - ) neturėjo jokio nekilnojamojo turto, jo vardu teritorinis nekilnojamojo turto registratorius nei karto jokiu dokumentu nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į jokią ūkinio pastato 2I1 p dalį ne tik iki jo mirties 1986-03-13, ne tik iki jo sūnaus P. T. mirties ( - ), bet iki pat išvestinio akivaizdžiai suklastoto oficialaus dokumento 2001-08-08 pažymos, bei vėlesnių išvestinių išrašų, kuriuos apeliantas šioje byloje ginčija, išrašymo į juos inter alia įrašant naujus duomenis apie tariamą nuosavybės teisę M. T. vardu į ginčijamo ūkinio pastato 2I1p 73/100 dalis, skirtingus nuo duomenų, buvusių pagrindiniame reikiamos galios dokumente iš kurio išrašyti išrašai. Dėl to ginčijamu teismo sprendimu buvo padaryta neteisinga išvada, jog ginčo ūkinio pastato 2I1p savininkai yra K. B. ir M. T. . apeliantas pabrėžia, jog ši teismo išvada prieštarauja tuo pačiu teismo sprendimu nustatytam faktui, jog 1987-09-09, 1988-03-23 Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadose nurodyta, kad A. T. asmeninės nuosavybės teise priklauso 61/100 dalis pastato 1A2/p, 61/100 – 211/p, III b, P. T. priklauso 39/100 dalys pastato 1A2/p, 39/100 – 211/p, 1G1/p. Tokie duomenys užfiksuoti ir inventorizacinėje byloje;

435) ginčijamu teismo sprendimu nustatytas faktas, jog 1979-12-29 M. T. sutartimi padovanojo savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo be ūkinių pastatų. Apeliantas pažymi, jog P. T. niekada neturėjo nuosavybės teisės į jokią dalį ūkinio pastato 2I1/p ir niekada nesiekė jos turėti ar tai įrodyti, jokių aktyvių veiksmų, išreiškiančių jo valią įgyti nuosavybės teisę, neatliko;

446) ieškovė nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I1 p niekada neturėjo, todėl pagal Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį žemės sklypo po juo įsigyti negalėjo ir neįsigijo. Be to, iš jai apskaičiuotų 364 kv.m., ji faktiškai įsigijo tik 352 kv.m. Nei M. T. , nei P. T. nuosavybės teisės į žemės sklypą taip pat niekada neturėjo. Todėl 2001-08-08 pažyma, kurią išrašant iš 1987-09-09 išvados ir buvo padaryta esminė, tęstinę klaida – nuosavybės teisė į 73/100 dalis ūkinio pastato 211/p neteisėtai įrašyta M. T. vardu. Apelianto teigimu, nėra teisinio pagrindo tenkinti S. T. ieškinio reikalavimo dėl 73/100 dalių ūkinio pastato 2I1/p tariamo palikimo priėmimo. Yra teisinis pagrindas tenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimus ir atlikti teismo veiksmus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo bei išduoti atsakovui leidimą priimti palikimą į likusias 73/100 dalis A. T. asmeninės nuosavybės teise priklausiusio ūkinio pastato 2I1/p. ;

457) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti iš ieškovės 5385,60 Lt žalą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas vienašališkai padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą, nes netaikė apelianto teisę į nekilnojamojo daikto valdymo gynimą reglamentuojančios CK 4.34 str. 2 d. nuostatos ir CK 6.499 str. 2 d. teisės normos. Teismas ginčijamu sprendimui neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė faktiškai elgiasi kaip neteisėtas nesąžiningas nuomininkas, nenorintis nei daikto grąžinti atsakovui, nei mokėti nuomos mokestį, daro atsakovui žalą, ieškovės iniciatyva išreikšti veiksmai priverstinai nuomojantis, atsakovui priklausančio ūkio pastato 27/100 dalis, atitinka CK 1.64 ir 1.71 str. normas ir prilygsta nuomos sutarčiai. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nes padarė, neteisėtais veiksmais padarytos žalos ir nuostolių reglamentuojančių teisės normų, esminę aiškią taikymo klaidą, netinkami ir nepilnai taikė CK 6.249 str. 1 d., visiškai netaikė CK 6.246 str. 1 d. ir 6.249 str. 2 d. reikalavimų;

468) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d. nustatytus reikalavimus – imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Teigia, teismas neįvykdė šių prievolių, pažeidė teisės normas vienašališkai ir neteisingai nustatė aplinkybes, reikiamų nenustatė ir visiškai nevertino byloje užfiksuotų aplinkybių tam tikrais konkrečiais atvejais. Pavyzdžiui, vertindamas 1964-04-01 sutartį, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal šią sutartį M. T. išsimainė tik ½ dalį dviejų aukštų mūrinio gyvenamojo namo ( - ) (su teise naudotis pirmuoju aukštu). Tai reiškia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog M. T. įgijo nuosavybės teisę tik į gyvenamojo namo pirmąjį aukštą, net neįgijo nuosavybės teisės į jokį ūkinį pastatą. Teismas sprendimu nagrinėjo neegzistuojančią 1980-06-15 sutartį. Tai rodo, kad byla buvo nagrinėjama ir teismo sprendimas surašytas neatidžiai ir neatsakingai. Vertindamas 1987-09-09 Pastatų teisinei registracijai atlikti išvadą, teismas neįvertino jos teisinio statuso, kurį nustato CK 4.262 str. ir atkartoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. normos. Tai reiškia, kad teismas neįvertino tos aplinkybės, jog 1987-09-09 išvada yra reikiamos galios nekilnojamojo turto registro nuosavybės teisės įregistravimo momentą, faktą ir turinį nustatantis oficialus dokumentas, kuris nustatė asmeninės nuosavybės teisių atsiradimą ir teisių parėjimo pasekmes A. T. vardu į 61/100 dalį ūkinio pastato 211p, bet nenustatė jokios nuosavybės teisės M. T. vardu. Vertindamas 1996-11-26 Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovė nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 211p niekada neturėjo, todėl pagal šią sutartį žemės sklypo būtent po šiuo statiniu įsigyti negalėjo ir neįsigijo. Teismas neteisingai vertino ( - )A. T. mirties liudijimą, todėl priėmėm neteisingą dar tebegaliojančią, pripažintą niekine teismo 2009-01-14 nutartį, kuria nustatė, jog atsakovo prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti nagrinėtinas Alytaus rajono apylinkės teisme, t.y. pagal palikimo atsiradimo vietą – palikimo atsiradimo vieta paskutinė nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta, o iš mirties liudijimo matyti, kad A. T. mirė ( - ) Apeliantas teigia, jog tai neatitinka tikrovės faktų. Kad A. T. nuolatinai gyveno ( - ) nenuginčijamai įrodo nenuginčijami įrodymai, kurių teismas nevertino. Byloje esantys įrodymai įrodo, jog A. T. niekur kitur gyventi nebuvo išvykusi, be to, ji deklaravo savo 1963-06-23 pareiškimu ( - ) , kaip savo gyvenamąją vietą;

479) Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendimu neišnagrinėjo ir neįvertino daugybės atsakovo reikalavimų. Pavyzdžiui, teismas neišnagrinėjo apelianto reikalavimo neskaityti termino palikimui priimti praleisto arba tą terminą atstatyti. Teismas sprendimu neišnagrinėjo atsakovo reikalavimo netinkamas pradines šalis pakeisti į tinkamas šalis: tinkamą ieškovą K.B. ir tinkamą atsakovą S. T. ir kt.

48Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. T. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

49Teigia, kad teismo sprendimas atitinka teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes. Be to, ieškovė pažymi, jog atsakovo skundo argumentai didžiąja dalimi iš esmės jau yra paneigti įsiteisėjusiomis tiek Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartimis, priimtomis nagrinėjant atsakovo atskiruosius skundus šioje byloje, tiek LVAT 2008-09-05 nutartimi administracinėje byloje nr. A-261-1497/2008.

50Apeliacinis skundas netenkintinas.

51Dėl apeliacijos dalyko bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

52Remiantis Civilinio proceso kodekso 301 str. 1 d., apeliacine tvarka yra skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 312 str.). Tai reiškia, jog nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą tiek faktiniu, tiek teisniu aspektais, tačiau tik toje apimtyje, kurioje teismas priėmė ir civilinio proceso tvarka išnagrinėjo byloje pareikštus reikalavimus. Taip pat apeliacinis skundas gali būti grindžiamas tuo, kad tam tikri byloje pareikšti ir teismo nustatyta tvarka priimti reikalavimai nebuvo išnagrinėti, priimant sprendimą (Civilinio proceso kodekso 327 str. 2 d.) bei, sprendimo neteisumas ar nepagrįstumas gali būti grindžiamas motyvais dėl nutarčių, kurios Civilinio proceso kodekso 334 str. 1 d. pagrindu negali būti skundžiamos atskiraisiais skundais, teisėtumo ir pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso 334 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismo teisės, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, numatytos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., būtent, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą; pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio Kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės. Tai reiškia, kad paduodamas apeliacinį skundą, apeliantas skundo dalyką privalo suformuluoti būtent taip, kaip numatyta Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d., t.y. vienu iš alternatyvių šioje teisės normoje numatytų būdų.

53Taigi, apeliaciniame skunde, kaip savarankišką skundo dalyką sudarantys reikalavimai, negali būti reiškiami tie reikalavimai, kurių pirmosios instancijos teismas nepriėmė nagrinėti, iš esmės neišnagrinėjo ir sprendimo dėl jų nepriėmė (apeliacinio skundo 5, 9, 10, 11, 13, reikalavimai); taip pat reikalavimai panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartis (apeliacinio skundo 4, 6-8 reikalavimai). Be to, kaip apeliacinio skundo dalykas negali būti formuluojami prašymai dėl įrodymų vertinimo ar tam tikrų išaiškinimų pateikimo (apeliacinio skundo12, 16,17 reikalavimai). Taip pat kaip apeliacinio skundo dalyką sudarantys reikalavimai negali būti vertinami procesinio pobūdžio prašymai, kaip antai, dėl šalių procesinės padėties pakeitimo (apeliacinio skundo 11 reikalavimas), dėl įrodymų išreikalavimo (apeliacinio skundo 18 reikalavimas), dėl bylų išreikalavimo bei prijungimo (apeliacinio skundo 19 reikalavimas). Visi šie aptarti, apelianto įvardijami kaip apeliacinio skundo dalyką sudarantys reikalavimai gali būti vertinami tik kaip apeliacinio skundo pagrindą sudarančios aplinkybės, t.y. kaip teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą pagrindžiantys argumentai (Civilinio proceso kodekso 306 str. 1 d. 3 p.).

54Tokiu būdu, apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovo apeliacinio skundo 1-ojo punkto prašymas panaikinti teismo sprendimą patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; 2-ojo punkto prašymas patenkinti atsakovo priešieškinio reikalavimą ir priteisti jam iš ieškovė žalą (pažymėtina, jog šis reikalavimas nėra suformuluotas teisiškai teisingai, nes prašymo panaikinti teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas šis atsakovo priešieškinio reikalavimas, nėra, tačiau iš prašymo priteisti iš ieškovės atsakovui atitinkamą žalą galima suprasti, jog šioje dalyje prašoma priimti naują sprendimą, patenkinant priešieškinį, taigi, galima suprasti, jog teismo sprendimas atmestų priešieškinio reikalavimų dalyje yra apskųstas) bei apeliacinio skundo 3-iojo punkto reikalavimas priteisti papildomas bylinėjimosi išlaidas.

55Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

56Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės prašymus dėl juridinių faktų nustatymo patenkino iš dalies ir nustatė tokius juridinę reikšmę turinčius faktus: 1) kad teisę nustatantys dokumentai - 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo D. m. K. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 2I1/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - ) mirusiam M. T. (mirties liudijime- M. T. ), kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime A.A. Nr. ( - ) (įrašo Nr. ( - )) nurodyti vardu ir pavarde; 2) kad P. T. (gimęs ( - )., miręs ( - ).) priėmė ( - )mirusio tėvo M. T. palikimą.

57Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų argumentų, galima spręsti, jog su šia teismo sprendimo dalimi apeliantas nesutinka dėl to, kad teismas, pasak jo, išnagrinėjo ne tokį reikalavimą, kokį patikslintu ieškiniu buvo pareiškusi ieškovė; kad šie reikalavimai teisme nenagrinėtini, nes prašomus nustatyti juridinius faktus patvirtina kiti teisinę galią turintys dokumentai; kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių faktą, jog P. T. po tėvo mirties priėmė palikimą; kad teismas, spręsdamas šiuos reikalavimus, netinkami rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

58Dėl pirmojo argumento, jog teismas išnagrinėjo ne tuos reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo, kokius buvo pareiškusi ieškovė S. T. , teisėjų kolegija pažymi, jog šis argumentas visiškai nepagrįstas: patikslintame ieškinyje (2 t., b.l. 149 -150) suformuluotas ieškovės S. T. patikslinto ieškinio dalykas, būtent: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 1979-12-29 dovanojimo sutartis, kurioje nurodyta, kad T. M. K. dovanoja savo sūnui P. T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980-04-24 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo T. M. K. ieškinį ir 1980-03-05 turto padalijimo sutartis, pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio ( - ), plane pažymėto indeksu 211/p, įregistruota kaip M. T. (M. T. ) nuosavybė – priklauso ( - )mirusiam M. T. , kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime nurodyti vardu ir pavarde;

592) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė ( - ) mirusio tėvo M. T. palikimą, .t.y. 73/100 dalis ūkinio pastato 211/p, esančio ( - ), faktiškai pradėdamas jį valdyti;

603) atidalinti P. T. dalį ūkiniame pastate 211/p, esančio ( - ), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti P. T. nuosavybėn iš atsakovo K. B. 27/100 dalis ūkinio pastato 211/p, esančio ( - ), bei priteisti atsakovui iš ieškovės 1820 Lt kompensaciją.

61Būtent tokius reikalavimus ir nagrinėjo teismas, pirmąjį patenkindamas pilna apimtimi ir nustatydamas teisę nustatančių (patvirtinančių) dokumentų priklausymą mirusiam asmeniui M. T. (Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 4 p.), antrąjį reikalavimą patenkindamas iš dalies ir nustatydamas faktą, jog P. T. po tėvo mirties priėmė palikimą (Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d. 8 p.). Teismas sprendime nenurodė, kokį konkretų turtą, kaip palikimą, po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė P. T. , nors ieškovės prašymas buvo suformuluotas nurodant, jog buvo priimtas konkretus turtas- 73/100 dalys ūkinio pastato 2I1/p. Tokia teismo pozicija yra pagrįsta, nes nustatant palikimo priėmimo faktą, teisiškai nėra reikšminga, kokį konkretų turtą priėmėm įpėdinis, nes palikimas negalėjo būti priimtas dalimis, su sąlygomis ar išlygomis (palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 587 str. 1 d.). Todėl teismas, nustatydamas tokio pobūdžio juridinį faktą, sprendimo rezoliucinėje dalyje neturi konstatuoti turto, priimto kaip palikimas, sudėties, jo išvardinti. Koks turtas buvo paveldėtas, priimant jį faktiškai valdyti, aktualu tik aiškinantis patį palikimo priėmimo faktą; nustatęs, kad įpėdinis per įstatymo nustatytą terminą kaip savo pradėjo valdyti bet ką iš palikimą sudarančių daiktų (nesvarbu, ar tai kilnojamieji, ar nekilnojamieji daiktai), teismas turi pagrindą nustatyti palikimo priėmimo faktą, kaip juridinę reikšmę turintį faktą. Taigi, antrąjį ieškinio reikalavimą patenkinęs iš dalies ir nustatęs palikimo priėmimo faktą, teismas nesprendė valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimo, kaip kad nurodo apeliantas, o ieškinio formuluotė su nuoroda į konkretų paveldėtą turtą taip pat nepakeičia prašomo nustatyti juridinio fakto esmės.

62Dėl argumento, jog ieškovės reikalavimas dėl juridinių faktų nustatymo teisme nenagarinėtinas tuo pagrindu, jog faktus patvirtina kiti teisinę galią turintys dokumentai.

63Remiantis Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Be to, faktus teismas nustato tik tada, jeigu pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų (Civilinio proceso kodekso 445 str.).

64Nors apeliantas skunde vardija eilę įvairių dokumentų, kurie, jo manymu, patvirtina ieškovės prašytus nustatyti faktus ir dėl ko esą faktai neturėjo būti nustatinėjami teisme, nei vienas iš jo nurodomų dokumentų nėra toks, kuris nedviprasmiškai ir vienareikšmiai patvirtintų dovanojimo sutarties, teismo sprendimo, turto pasidalinimo sutarties priklausymą M. T. , kurio pavardė ir vardas paminėtuose dokumentuose nurodytas T. M. K. arba M. T. , taip pat patvirtintų palikimo priėmimo po M. T. mirties faktą. Apelianto minimi dokumentai pagal savo esmę gali būti vertinami tik kaip įrodymai, sprendžiant dėl prašomų nustatyti juridinių faktų egzistavimo, bet ne tuos faktus nustatantys bei patvirtinantys dokumentai. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju dokumentų priklausymą konkrečiam asmeniui (M. T. ) patvirtinančių tiesioginių dokumentų nėra ir nebegali būti, nes asmens pavardė ir vardas teismo sprendime galėtų būti ištaisyti tik kaip rašymo apsirikimas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau dėl to, kad M. T. yra miręs, tokios procesinės galimybės nėra, o asmens pavardė ir vardas sutartyse taip pat galėtų būti ištaisytas taip pat tik kaip sutarties pakeitimas, tokia pat tvarka kaip ji buvo sudaryta; tam reikalingas abiejų sandorio šalių dalyvavimas, kas nagrinėjamu atveju taip pat neįmanoma dėl to, kad sandorių šalys yra mirusios. Taigi, vienintelis teisinis kelias dokumentų priklausymui tam tikram asmeniui nustatyti yra teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimas, kas šiuo atveju pagrįstai ir buvo padaryta. Iš esmės tas pats pažymėtina ir dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo: jokios kitos tvarkos, kuria galėtų būti patvirtintas palikimo priėmimo faktas, kai palikimas buvo priimtas ne paduodant pareikšimą notarui, o faktiniu valdymu, įstatymai nenumato. Faktinis palikimo priėmimas sukuria tokias pat teisines pasekmes, kaip ir palikimo priėmimas, paduodant pareiškimą notarui (1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 587 str. 1, 2 ir 5 dalys), tačiau skirtumas yra tas, kad priėmus palikimą, paduodant pareiškimą notarui, yra galimybė palikimo priėmimo faktą įrodyti (patvirtinti) dokumentais(notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu ar parnešimu, kad paduotas įpėdinio pareiškimas apie palikimo priėmimą), tuo tarpu kai palikimas priimamas faktiniu valdymu, jokio patvirtinimo šiai aplinkybei pagrįsti įpėdinis neturi galimybės pateikti, nes tokių aplinkybių netvirtina, netiria ir nenustato jokia kita institucija, išskyrus teismą, kuris gali atitinkamą įpėdinio (ar kito suinteresuoto asmens) pareiškimą išnagrinėti ir, esant pagrindui, priimti palikimo priėmimo faktą nustatantį teismo sprendimą. Vadinasi, jokia kita tvarka, išskyrus teismo, ieškovė neturėjo galimybės gauti dokumentų, kurie patvirtintų jos prašomus nustatyti juridinius faktus, o tai reiškia, kad teismas pagrįstai priėmė nagrinėti S. T. ieškinį dėl atitinkamų faktų nustatymo ir jį išnagrinėjo, atitinkamus faktus nustatydamas. Šią išvadą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo: tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis, per įstatymo nustatytą terminą, pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007, 2008 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008 ir kt.).

65Remiantis šiais argumentais, apelianto motyvai dėl to, kad ieškovės reikalavimai nenagrinėtini teisme, pripažįstami nepagrįstais ir atmetami.

66Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas palikimo priėmimo faktą nustatė, nesant tam pagrindo ir įrodymų. Įrodymais civilinėje byloje pripažįstami bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Civilinio proceso kodekso 177 str. 1 d.). Šie duomenys nustatomi Civilinio proceso kodekso 177 str. 2-3 dalyse nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tarp kurių yra šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir kt.. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Civilinėje byloje, skirtingai nei baudžiamojoje byloje, nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tiek remdamasis ieškovės paaiškinimais (3 t., b.l. 60), tiek byloje nustatytomis aplinkybės, jog niekas kitas iš potencialių M. T. įpėdinių nesikreipė dėl palikimo priėmimo, taip pat įvertindamas aplinkybę, jog P. T. iki tėvo mirties gyveno su juo tuo pačiu adresu ir toliau liko ten gyventi po jo mirties, sprendė, jog pakanka duomenų, kad P. T. po tėvo mirties priėmė palikimą. Apeliantas šią teismo išvadą ginčija iš esmės formaliais pagrindais: jis nėra M. T. įpėdinis, kuris galėtų ginčyti palikimo priėmimo faktą; jo suinteresuotumas pasireiškia tik tuo, kad jis yra bendraturtis gyvenamojo namo su priklausiniais, kurio dalį ieškovė paveldėjo po sutuoktinio mirties ir siekė įrodyti, jog jos sutuoktinis po tėvo mirties paveldėjo savo tėvo turtą. Taigi, atsakovo suinteresuotumas šiuo atveju yra išvestinio pobūdžio, jis suinteresuotumą gali turėti tik nuosavybės dalių, naudojimosi tvarkos ir panašiais aspektais, tuo tarpu aplinkybė, ar po M. T. mirties palikimą priėmėjo sūnus P. T. , ar bet kuris kitas asmuo, apelianto teisėms ir pareigoms įtakos neturi. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nuosavybę į dalį namo su priklausiniais įgijo taip pat paveldėjimo būdu, po buvusios savininkės A. T. mirties, M. T. palikimo atsiradimo metu jis tame name negyveno ir negali žinoti faktinių aplinkybių, susijusių su M. T. palikimo priėmimu.

67Dėl nuorodų teismo sprendime į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Apeliantas spekuliatyviai kaltina pirmosios instancijos teismą sukčiavimu, nurodydamas, jog teismo minima nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-386/2007 apskritai neegzistuoja, o nutartis byloje Nr. 3K-3-58/2007 nieko bendra neturi su nagrinėjama byla ar joje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylos Nr. 3K-386/2007 nėra, tačiau pažymi, jog tai akivaizdus rašymo apsirikimas: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėjamos bylos žymimos numeriu 3K; po brūkšnelio nuoroda 3 (arba 7, arba P), reiškia nuorodą į kasacinės instancijos teismo, nagrinėjusio bylą, sudėtį (trijų teisėjų kolegija, septynių teisėjų kolegija ar plenarinė sesija), toliau po brūkšnelio žymimas bylos eilės numeris ir po pasvirojo brūkšnelio- metai. Akivaizdu, jog šiuo atveju teismas, darydamas nuorodą į bylos numerį, brūkšneliu neišskyrė nuorodos į kasacinės instancijos teismo sudėtį (trijų teisėjų kolegija), tačiau tai nėra joks sukčiavimas ar bylos dalyvių sąmoningas klaidinimas kaip bando teigti atsakovas. Bylos, kuria rėmėsi teismas, numeris yra 3K-3-86/2007 ir joje kalbama būtent apie palikimo priėmimo klausimus, kai palikimas priimtas faktiniu valdymu, taigi, teismas turėjo pagrindą remtis ir pagrįstai rėmėsi šia teismų praktika. Dėl argumento, susijusio su byla Nr. 3K-3-58/2007 teisėjų kolegija pažymi, jog kasacinės instancijos teismo išaiškinimai procesiniais klausimais, tame tarpe ir dėl įrodymų vertinimo taisyklių, yra universalaus pobūdžio, įrodymų vertinimo taisyklės iš esmės yra vienodos visų kategorijų bylose, teismo citata atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo taisyklių, o tai, kad nutartyje, kurios numeris nurodytas teismo sprendime, įrodymų vertinimo klausimai nėra išplėtoti, nepaneigia pacituotos praktikos esmės (detaliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodymų vertinimo jau nurodyta šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje paminint Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2003 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 79/2003, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008, 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009, 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009 ir kt.). Todėl šis apelianto argumentas jokios įtakos sprendimo teisėtumui neturi.

68Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius).

69Apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas šį reikalavimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas- Civilinio kodekso 4.34 str. 2 d. ir 6.499 str. 2 d.. Nuostolių atlyginimas yra vienas iš civilinės atsakomybės (sutartinės ar deliktinės) būdų. Apelianto nurodoma norma (Civilinio kodekso 4.34 str. 2 d.) numato valdytojo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, tačiau nuostolių padarymo faktas civilinėje teisėje nėra preziumuojamas; atsakovas, pareikšdamas šį priešieškinio reikalavimą, turėjo įrodyti tiek nuostolių padarymo jam faktą, tiek jų dydį (Civilinio proceso kodekso 178 str., Civilinio kodekso 6.249 str.). Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo argumentą, kad apeliantas neįrodė žalos padarymo jam fakto. Taip pat pagrįstai teismas sprendė, jog šiuo atveju negali kilti ir sutartinė atsakomybė, nes nuomos sutartis tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta (dėl to nėra pagrindo remtis Civilinio kodekso 6.499 str. 2 d. nuostatomis ir priteisti nuostolius nuomos mokesčio forma), o apelianto nuorodos į Civilinio kodekso 1.64 bei 1.71 str. nepagrįstos, nes nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui (nuompinigius prašoma priteisti už trejus metus) turi būti rašytinės formos (Civilinio kodekso 1.73 str.1 d. 10 p., 6.478 str. 1 d.). Apeliantas net neįrodinėjo, kad su ieškove buvo sudaręs susitarimą dėl jam priklausančių 27/100 dalių ūkinio pastato nuomos, t.y. kad ginčo šalys būtų išreiškusios suderintą valią dėl ieškovės teisės naudotis atsakovo turtu už užmokestį. Pripažindamas, jog ieškovė be teisėto pagrindo naudojasi ir atsakovui priklausančia ginčo ūkinio pastato dalimi, teismas apgynė atsakovo pažeistą teisę, įpareigodamas ieškovę netrukdyti naudotis turtu, tuo tarpu atsakovui neįrodžius nuostolių jam dėl šio neteisėto naudojimosi padarymo fakto, reikalavimas priteisti nuostolius pagrįstai nebuvo patenkintas.

70Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

71Teismas, priimdamas sprendimą, turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (Civilinio proceso kodekso 270 str. 5 d. 3 p.), t.y. nuspręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių (Civilinio proceso kodekso 93 str.) bei dėl jų atlyginimo valstybei (Civilinio proceso kodekso 96 str.). Taigi, apelianto argumentas, kad teismas neturėjo teisės priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų, nes nėra priimtas galutinis sprendimas, yra nepagrįstas. Yra pagrindas tik svarstyti, ar pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė teisingai, pagal Civilinio proceso kodekso normų reikalavimus.

72S. T. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios lygis yra 50 procentų (1 t., b.l. 29). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog apelianto argumentai dėl antrinės teisinės pagalbos skyrimo tvarkos pažeidimo, nepagrįsti. Apeliantas cituoja Civilinio proceso kodekso 99 str. 1 d. redakciją, pagal kurią valstybės teisinę pagalbą skiria teismas nutartimi. Pažymėtina, jog Civilinio proceso kodekso 99 str. 1 d. (2005 m. sausio 20 d. įstatymo Nr. X-80 redakcija, galiojanti nuo 2005 m. gegužės 1 d. numato kitokią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimo tvarką: asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d. nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Kaip minėta, toks sprendimas ir buvo priimtas šiuo atveju (1 t., b.l. 29). Todėl argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, susiję su antrinės teisinės pagalbos suteikimu ieškovei, grindžiami tuo metu nebegaliojusių teisės normų citatomis negali būti pripažįstami pagrįstais.

73Remdamasi tais pačiais argumentais teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto atskirai pateiktą apeliacinės instancijos teismui prašymą išsiaiškinti antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei teisėtumą bei pagrįstumą ir pažymi, jog šie klausimai nepriskiriami bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai: remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 str. 2 d., tarnybos sprendimų teisėtumui patikrinti numatyta speciali procesinė kontrolės forma- jie gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

74Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, teisėjų kolegija pažymi, jog teismas jas paskirstė pagal Civilinio proceso kodekso 93 bei 96 str. reikalavimus, proporcingai patenkintų bei atmestų ieškinio ir priešieškinio reikalavimų daliai. Nors apeliantas akcentuoja savo turtinę padėtį, kaip pagrindą jį atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų, pažymėtina, jog K. B. nepateikė įrodymų, kad jis yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei (Civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 14 p.). Tokiu atveju teismas asmens prašymu, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai reiškia, jog teismas negali visiškai atleisti nuo žyminio mokesčio, o teisė atleisti nuo kitų bylinėjimosi išlaidų teismui apskritai nenumatyta. Teismas 2009-02-13 nutartimi (2 t., b.l. 128-133) atleido K. B. nuo dalies (102 Lt) žyminio mokesčio mokėjimo būtent atsižvelgdamas į jo pateiktus ir apeliaciniame skunde minimus įrodymus apie jo turtinę bei socialinę padėtį. Minėta, jog atleisti atsakovą nuo kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei ir nuo bylinėjimosi išlaidų atlygimo kitai ginčo šaliai, teismas pagal įstatymą neturi teisės: Civilinio proceso kodekso 99 str. 2 d. nustato, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo kitai ginčo šaliai klausimai reglamentuoti Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. ir šios procesinė normos taip pat nenumato galimybės atleisti nuo tokių išlaidų atlyginimo, nepaisant turtinės padėties.

75Dėl argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kai kuriuos K. B. patikslinto priešieškinio reikalavimus, kad visos eilė reikalavimų neišnagrinėjo.

76Jau apibrėždama šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų kolegija pasisakė, kad kai kurie apelianto reikalavimai, formuluojami kaip skundo dalykas, nėra materialus teisino pobūdžio reikalavimai, reiškiami kitai ginčo šaliai, todėl jie negali sudaryti savarankiško procesinio dokumento (tiek apeliacinio skundo, tiek ir ieškinio) dalyko. Spręsdamas patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą, 2009-01-14 nutartimi teismas nurodė į kai kurių reikalavimų formulavimo ydingumą, tačiau atsakovas į tai neatsižvelgė, reikalavimai suformuluoti patikslintame priešieškinyje (2 t., b.l. 96-104), kaip pagrįstai nurodė teismas 2009-02-13 nutartyje arba nenagrinėtini teisme, kadangi nesukurtų pareiškėjui teisnių pasekmių, arba dėl to, kad prašomus nustatyti faktus patvirtina kiti dokumentai, arba- reiškiami procesinio pobūdžio prašymai, kurie nesudaro ieškinio dalyko. Iš aptariamo patikslinto priešieškinio turinio matyti, jog remdamasis juridinių faktų nustatymo teismo tvarka institutu atsakovas siekia išspręsti ginčą dėl nuosavybės teisės dalių ūkio pastate 2I1/p nustatymo tarp bendraturčių, tačiau jo prašyti nustatyti kaip juridinę reikšmę turintys faktai yra įrodinėtinos aplinkybės, teismui sprendžiant tokio pobūdžio ginčą. Kadangi nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl dalių nustatymo nebuvo suformuluotas, o reiškiami tariami reikalavimai neatitiko Civilinio proceso kodekso 143 str. 2 d. numatytų priešieškinio priėmimo sąlygų, teismas pagrįstai juos atsisakė priimti nagrinėti, priėmė bei išnagrinėjo būtent tuos reikalavimus, kurie buvo susiję su pareikštu ieškiniu, buvo nagrinėtini teisme ir atitiko Civilinio kodekso 1.138 str. numatytus civilinių teisių gynimo būdus.

77Kiti apeliacinio skundo argumentai pripažįstami teisiškai nereikšmingais, nesudarančiais pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl detaliau dėl jų kolegija nepasisako.

78Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta K. B. apeliacinį skundą, o Vilniaus m. 21 apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

79Dėl papildomų prašymų, pareikštų raštu apeliacinės instancijos teismui.

80Atskirai išdėstyti apelianto prašymai, atkartojantys apeliacinio skundo prašymus, nenagrinėjami, kadangi jie išnagrinėti (dėl jų pasisakyta) nagrinėjant apeliacinį skundą iš esmės.

81Prašymas teismui patvirtinti apelianto pateiktų rašytinių įrodymų kopijas, esančias byloje, netenkinamas, kadangi nei Civilinio proceso kodeksas, nei kiti įstatymai nenumato teismo pareigos tvirtinti pateiktus dokumentus: remiantis Civilinio proceso kodekso 198 str. 2 d., rašytiniai įrodymai teismui turi būti pateikiami šio kodekso 114 str. nustatytos formos. Teismui pateikti apžiūrai originalai dokumentų, kurių kopijas anksčiau apeliantas pateikė teismui, tinkamai nepatvirtintas. Originalų pateikimas atitinka Civilinio proceso kodekso 114 str. 1 d. numatytą jų formą. Kadangi jų kopijos yra byloje, visi pateikti dokumentai, išvardinti apelianto pareiškime, jam grąžintini.

82Prašymas įvardijamas kaip ,,Dėl civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų ištyrimo, svarbių faktų ir aplinkybių nustatymo“ vertintinas kaip prašymas, kuris iš esmės atitinka apeliaciniame skunde dėstomus argumentus dėl įrodymų vertinimo, jokio savarankiško prašymo juo nėra pareikšta, todėl teismas jį prijungia prie bylos, tačiau detaliau dėl jo nepasisako, nes jame nurodytos aplinkybės, kiek jos buvo reikšmingos nagrinėjamai bylai, yra įvertintos ir dėl jų pasiakyta. Teismas nesvarsto taip pat ir prašymo ,,civilinėje byloje nepažeisti privalomumo įsiteisėjusių, nutarčių, sprendimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56...“, nes tai taip pat yra argumentai, sudarantys apeliacinio skundo pagrindą, tokie prašymai nėra nei materialaus, nei procesinio teisinio pobūdžio, todėl kaip atskiri prašymai, nesvarstytini. Dėl prašymo įvertinti teisinės pagalbos teikimą ieškovei nutartyje pasisakyta.

83Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

84Kaip minėta apibrėžiant apeliacinio skundo dalyką, teismo sprendimas buvo skundžiamas patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje (dėl juridinių faktų nustatymo) ir atmestų priešieškinio reikalavimų dalyje (dėl nuostolių 5385,60 Lt dydžio priteisimo). Paduodant apeliacinį skundą, turėjo būti sumokėtas žyminis mokestis už visus apeliaciniu skundu ginčijamus reikalavimus, t.y. už reikalavimus dėl juridinių faktų nustatymo- 100 Lt, atsižvelgiant į vartojimo kainų indeksą (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 82 str.), t.y. 131,80 Lt, o už turtinio pobūdžio reikalavimą- 161,57 Lt (Civilinio proceso kodekso 80 str. 1 d. 1 p., 4 d.), iš viso paduodant apeliacinį skundą turėjo būti sumokėta 293,37 Lt žyminio mokesčio. Apeliantas sumokėjo 50 Lt (3 t., b.l. 117), nuo likusios žyminio mokesčio dalies prašė atleisti, atsižvelgiant į turtinę padėtį. Šį klausimą, priimdamas apeliacinį skundą, turėjo išspręsti pirmosios instancijos teismas (Civilinio proceso kodekso 306 str. 3 d., 315 str. 1 d.), t.y. teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti -sumokėti trūkstamą žyminį mokestį arba išspręsti atleidimo nuo jo klausimą Civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d. nustatyta tvarka, t.y. priimdamas šiuo klausimu nutartį. Tai padaryta nebuvo, byla su teisėjos rezoliucija priimti apeliacinį skundą išsiųsta apeliacinės instancijos teismui (3 t., b.l. 88). Kadangi pirmosios instancijos teismas, priimdamas priešieškinį, buvo atsakovą iš dalies atleidęs nuo žyminio mokesčio, o aplinkybės dėl jo turtinės padėties nepagerėjo, apeliantas nuo nesumokėtos žyminio mokesčio dalies atleistinas (Civilinio proceso kodekso 83 str. 3 d.), t.y. nesumokėta žyminio mokesčio dalis iš jo šia nutartimi nėra priteisiama.

85Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, remiantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 92 bei 96 str. iš jo į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme(pašto) išlaidos, kurios pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą (3 t., b.l. 122) sudarė 9,75 Lt.

86Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

Nutarė

90Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

91Priteisti iš K. B. į valstybės biudžetą 9,75 Lt (devynis litus ir 75 centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinė instancijos teisme (pašto) išlaidų (įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. Ieškovė S. T. kreipėsi į teismą ir, patikslinusi ieškinį (2 t., b.l.... 5. 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys... 6. 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė ( - )... 7. 3) atidalinti P. T. dalį ūkiniame pastate 2I1/p, esančio ( - ), iš... 8. Atsakovas K. B. pateikė teismui priešieškinį (2 t., b.l. 96-104, 128-133),... 9. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu... 10. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. (gimęs ( - ).,... 11. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.... 12. Atsakovo K. B. priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas įpareigojo S. T.... 13. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui K. B. 97,19 Lt... 14. Teismas konstatavo, kad tiek dovanojimo sutartis, tiek Vilniaus m. Spalio raj.... 15. Atsižvelgdamas į tai, jog P. T. buvo pirmos eilės įstatyminis įpėdinis,... 16. Dėl ūkinio pastato 2I1/p teismas pažymėjo, jog ginčo ūkio pastato... 17. Dėl žalos atlyginimo teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų apie tai,... 18. Apeliaciniu skundu atsakovas K. B. prašo... 19. 1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą... 20. 2) Priteisti iš ieškovės S. T. atsakovui padarytą žalą (nuostolį) –... 21. 3) Priteisti iš ieškovės atsakovui 271,17 Lt bylinėjimosi išlaidas;... 22. 4) Pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-02-13 nutartį ir... 23. 5) Patenkinti atsakovo 2009-10-21 prašymą ir priimti atsakovo 2009-10-21... 24. 6) Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-01-14 nutartį dalyje:... 25. 7) Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-03-04 protokolinę nutartį.... 26. 8) Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-04-07 nutartį. S. T.... 27. 9) Teismo veiksmus dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo atlikti Vilniaus m.... 28. 10) Neskaityti termino palikimui priimti praleisto arba tą terminą atstatyti;... 29. 11) Netinkamas pradines šalis pakeisti į tinkamas šalis: tinkamą ieškovą... 30. 12) 2001-08-08 pažymos apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus... 31. 13) Iš 1987-09-09 pastatų teisinei registracijai atlikti išvados... 32. 14) Atleisti atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir bylinėjimo... 33. 15) Netenkinti ieškovės patikslinto pareiškimo, jį atmesti kaip... 34. 16) Išaiškinti, kad S. T. reikalavimai nustatyti juridinę reikšmę... 35. 17) Išaiškinti, kad 1962 m. vasario 17 d. planas, 1964 m. kovo 27 d. turto... 36. 18) Išreikalauti iį Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo... 37. 19) Išreikalauti iš teismo civilinės bylos medžiagą.... 38. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 39. 1) ieškovė 2009-03-03 patikslintu ieškiniu reikalauja nustatyti M. T. vardu... 40. 2) pirmosios instancijos teismas priimdamas ieškovės 2009-03-03... 41. 3) pirmosios instancijos teismas sprendimo išvadas klaidingai grindė... 42. 4) teigia, jog faktiškai M. T. jo mirties dieną adresu ( - ) neturėjo... 43. 5) ginčijamu teismo sprendimu nustatytas faktas, jog 1979-12-29 M. T.... 44. 6) ieškovė nuosavybės teisės į ūkinį pastatą 2I1 p niekada... 45. 7) Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą priteisti... 46. 8) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 443 str. 8 d. nustatytus... 47. 9) Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendimu neišnagrinėjo ir... 48. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė S. T. prašo Vilniaus miesto 2... 49. Teigia, kad teismo sprendimas atitinka teismo nustatytas faktines bylos... 50. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 51. Dėl apeliacijos dalyko bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.... 52. Remiantis Civilinio proceso kodekso 301 str. 1 d., apeliacine tvarka yra... 53. Taigi, apeliaciniame skunde, kaip savarankišką skundo dalyką sudarantys... 54. Tokiu būdu, apeliacijos dalyką nagrinėjamoje byloje sudaro atsakovo... 55. Dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.... 56. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės prašymus dėl... 57. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų argumentų, galima spręsti,... 58. Dėl pirmojo argumento, jog teismas išnagrinėjo ne tuos reikalavimus dėl... 59. 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. T. priėmė ( - )... 60. 3) atidalinti P. T. dalį ūkiniame pastate 211/p, esančio ( - ), iš... 61. Būtent tokius reikalavimus ir nagrinėjo teismas, pirmąjį patenkindamas... 62. Dėl argumento, jog ieškovės reikalavimas dėl juridinių faktų nustatymo... 63. Remiantis Civilinio proceso kodekso 444 str. 1 d., teismas nustato faktus, nuo... 64. Nors apeliantas skunde vardija eilę įvairių dokumentų, kurie, jo manymu,... 65. Remiantis šiais argumentais, apelianto motyvai dėl to, kad ieškovės... 66. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog teismas palikimo priėmimo faktą... 67. Dėl nuorodų teismo sprendime į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.... 68. Dėl atsakovo reikalavimo atlyginti žalą (nuostolius).... 69. Apeliantas nurodo, kad teismas, atmesdamas šį reikalavimą, netinkamai taikė... 70. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. ... 71. Teismas, priimdamas sprendimą, turi išspręsti ir bylinėjimosi išlaidų... 72. S. T. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, kurios lygis yra 50... 73. Remdamasi tais pačiais argumentais teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą... 74. Pasisakydama dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių, teisėjų... 75. Dėl argumentų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti kai kuriuos K.... 76. Jau apibrėždama šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, teisėjų... 77. Kiti apeliacinio skundo argumentai pripažįstami teisiškai nereikšmingais,... 78. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija atmeta K. B.... 79. Dėl papildomų prašymų, pareikštų raštu apeliacinės instancijos teismui.... 80. Atskirai išdėstyti apelianto prašymai, atkartojantys apeliacinio skundo... 81. Prašymas teismui patvirtinti apelianto pateiktų rašytinių įrodymų... 82. Prašymas įvardijamas kaip ,,Dėl civilinėje byloje esančių rašytinių... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. ... 84. Kaip minėta apibrėžiant apeliacinio skundo dalyką, teismo sprendimas buvo... 85. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, remiantis Civilinio proceso... 86. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str.,... 90. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti... 91. Priteisti iš K. B. į valstybės biudžetą 9,75 Lt (devynis litus ir 75...