Byla 2-1182-871/2015
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovo K.B. priešieškinį ieškovei S.T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,

2sekretoriaujant Robertai Mikonytei,

3dalyvaujant ieškovei S.T., jos atstovei advokatei Loretai Groblienei,

4atsakovui K.B., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S.T. ieškinį atsakovui K.B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir atsakovo K.B. priešieškinį ieškovei S.T. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ir

Nustatė

6Ieškovė S.T. 2011-07-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 3-8), prašydama atidalinti atsakovui K.B. nuosavybės teise priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią ūkinio pastato dalį priteisiant ieškovei asmeninėn nuosavybėn, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 1 509,30 Lt piniginę kompensaciją bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise 28 kv. m. užstatyto ploto ūkinis pastatas, plane pažymėtas indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso 73/100 dalys, o atsakovui 27/100 dalys minėto ūkinio pastato. Nurodė, kad ieškovės šeima adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 1964 m., ieškovės sutuoktinio tėvui M.T. nuosavybėn įsigijus ½ dalį šios namų valdos gyvenamojo namo. Ūkinis pastatas 2I1 p buvo pastatytas savavališkai, statant ieškovės sutuoktiniui P.T. ir jo tėvui M.T. 1976-12-30 buvo atlikta pastato teisinė registracija, po ½ dalį pastato dalį įregistruojant M.T. ir gyvenamojo namo bendratutės A.T. vardu. 1980-03-05 turto pasidalijimo sutarties Nr. 5-1475 pagrindu visas ūkinis pastatas atiteko M.T., kuris 27/100 dalis šio pastato 1984-11-02 dovanojimo sutarties Nr. 5-3195 pagrindu padovanojo savo antrajai žmonai J.T. 1987-03-13 M.T mirė. Jo turtą, įskaitant 73/100 dalis ūkinio pastato pradėdamas faktiškai valdyti priėmė ieškovės sutuoktinis P.T, bet paveldėjimo dokumentų nesusitvarkė. J.T. 27/100 dalis jai priklausančio ūkinio pastato 1987-09-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-3271 pagrindu pardavė A.T. Apie 1988-1989 m. A.T. savo dalį ūkinio pastato pardavė P.T., už pastato dalį gavo 500 rublių, tačiau perleidimo sandorio neįformino. Kadangi ieškovė rūpinosi buvusia vieniša A.T., ir ji po savo mirties ieškovei ketino palikti visą savo turtą, pirkimo-pardavimo sandorio ieškovė neskubėjo įforminti. 2001 m. atsirado A.T. sūnėnas K.B., kuris ėmėsi rūpintis A.T., ir kuri jam 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties Nr. 6866 pagrindu perrašė visą savo turtą. Nepaisant perleidimo sandorio neįforminimo, ieškovė su sutuoktiniu nuo 1988-1989 galėjo naudotis visu ūkiniu pastatu, jį tvarkė, remontavo. Ieškovės žiniomis, atsakovui yra žinoma apie 1988-1989 perleidimo sandorį. 1996 m. visi trys bendraturčiai (1989-08-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-4319 pagrindu A.T. 25/100 dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių perleido M.V) iš valstybės išpirko namų valdos žemės sklypą, kurio bendras plotas 904 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė įsigijo 285 kv. m. žemės sklypo asmeniniam naudojimui ir 79 kv. m. bendram naudojimui, iš viso 364 kv. m. Šios aplinkybės nurodytos 1996-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. P01/96-11989. Dar prieš įforminant žemės sklypo-pirkimo pardavimo sutartis, visi trys bendraturčiai pasirašė žemės sklypo ribų planą, kuriame buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovė asmeniškai naudojasi žeme, pažymėta mėlynai (285 kv. m.), kartu su M.V. – žeme, pažymėta rudai (12 kv. m.), likusioje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje stovi gyvenamasis namas (67 kv. m.). Su A.T. bendrai naudojamos žemės, išskyrus tą, kur stovi gyvenamasis namas, nebuvo numatyta. Ginčo ūkinis pastatas yra ieškovei asmeniškai naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje. Įėjimas į šį ūkinį pastatą yra tik per ieškovei asmeniškai naudotis paskirtą žemės sklypą. A.T. mirė 2002-03-31. Apie keturis metus, ieškovei ir jos dukros šeimai naudojantis ūkiniu pastatu, ir jį remontuojant, atsakovas nereiškė jokių pretenzijų į ūkinį pastatą. 2006 m. ieškovė, norėdama savo dukrai perleisti namų valdos nuosavybės teises, išsiaiškino, kad ūkinis pastatas nėra įtrauktas į ieškovės paveldėjimo teisės liudijimą, kurį jį gavo po sutuoktinio mirties, tačiau registruotas M.T. vardu. 2009-11-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009, kuris paliktas nepakeistas 2010-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-516/2010, buvo nustatytas juridinis faktas, kad ieškovės sutuoktinis po M.T. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Ieškovei, kaip sutuoktinio įpėdinei, dėl 73/100 dalių ūkinio pastato nuosavybės 2010-09-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. RJ-2667. Nurodė, kad ūkinis pastatas yra ieškovei asmeniškai naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje, įėjimas į ūkinį pastatą yra tik iš jos žemės sklypo, įėjimas yra tik vienas, ūkinis pastatas nėra padalintas į atskiras patalpas, jame yra tik vien bendra erdvė, bei atsižvelgiant į tai, kad su atsakovu nuo 2006 m. yra kilusi konfliktinė situacija dėl ūkinio pastato, kurios metu buvo kreipiamasi į policiją, reiškiami skundai, ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė ūkinį pastatą atidalinti ieškovės nuosavybėn paliekant visą ūkinį pastatą natūrą, o atsakovui iš ieškovės priteisiant ūkinio pastato dalies vertės kompensaciją. Teismas šį ieškovės prašymą atmetė, kaip pareikštą reikalavimo teisės neturinčio asmens, nes tuo metu ieškovė dar nebuvo ūkio pastato dalies savininkė. Tik įsiteisėjus šiam teismo sprendimui ieškovė galėjo gauti ginčo ūkinio pastato paveldėjimo teisės liudijimą ir ūkinio pastato dalį įregistruoti kaip savo nuosavybę. Toje pačioje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis 27/100 dalimis ūkinio pastato. Atmesdamas ieškovės ieškinį dėl ūkinio pastato atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teismas patenkino atsakovo priešieškinį dėl įpareigojimo netrukdyti jam naudotis ūkinio pastato dalimi. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2010-06-30, kai buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis primos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nuo to laiko atsakovas vaikšto ieškovei paskirta namų valdos dalimi, rašo skundus policijai, skundžiasi dėl ieškovei paskirtoje naudotis paskirtoje namų valdos dalyje laikomo šuns, nuolatos ieškovės artimus giminaičius filmuoja mobiliuoju telefonu, trukdo gyventi asmeninį gyvenimą, reiškia nepasitenkinimą ir pretenzijas dėl to, kad jam trukdoma naudotis 27/100 dalimis ūkinio pastato. Antstolis V.M., nustatinėdamas, ar atsakovui yra trukdoma naudotis 27/100 dalimis ūkinio pastato, nustatė, kad ūkinio pastato durys 9.00 val. yra atrakintos, spyna nėra pakabinta, dalis ūkinio pastato yra atlaisvinta nuo ieškovės daiktų. Atsakovas vis tiek mano, kad jo teisės yra pažeidinėjamos, dėl ko padavė skundą dėl antstolio Vytauto Mitkaus veiksmų. Ieškovė nurodo, kad ginčo ūkinį pastatą būtina atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes tarp ieškovės ir atsakovo dėl ūkinio pastato yra nuolatinis konfliktas, bet kokių bendrų reikalų tvarkymas yra neįmanomas. Atsakovas toje pačioje namų valdoje turi kitą didesnį pastatą – 36,00 kv. m. užstatymo ploto ūkinį pastatą, pažymėtą indeksu 3I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės tise priklauso jam vienam ir yra pastatytas jam asmeniškai naudotis priklausančioje žemės sklypo dalyje. Ieškovė kito ūkinio pastato neturi. Įėjimas į šį ūkinį pastatą yra tik per ieškovei asmeniškai naudotis paskirtą žemės sklypą, jis pastatytas ant ieškovei priklausančios naudoti žemės sklypo dalies, ūkinis pastatas nėra padalintas į atskiras patalpas. Ieškovės manymu, atsakovo ūkinio pastato dalis priteistina jai natūra, o iš ieškovės atsakovui priteistina atsakovo ūkinio pastato dalies vertės piniginė kompensacija. Nurodo, kad toks ūkinio pastato atidalijimas nepažeidžia nė vieno iš bendratučių teisių. Ūkinio pastato objektyviai nėra galimybės padalinti natūra, nes visas ūkinis pastatas yra pastatytas ant ieškovei asmeniniam naudojimui paskirtos namų valdos dalies, ūkinis pastatas turi vieną įėjimą ir visas yra viena bendra erdvė. Atidalijus ūkinį pastatą natūra vis tiek būtų bendras ūkinio pastato stogas, sienos, tokiu būdu liktų bendros pastato konstrukcijos, kurias ieškovė su atsakovu turėtų bendrai prižiūrėti, o remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, daiktą galima atidalinti natūra tik tuo atveju, jei nelieka jokių bendrojo naudojimo objektų. Remiantis Nekilnojamojo turto registre 2011-01-01 pateikiamu ūkio pastato įvertinimu, atsakovui priklausančio ūkinio pastato dalies vertė – 1 509,30 Lt. Atsakovė minėtą sumą sutinka sumokėti atsakovui kaip kompensaciją už jo dalį ūkiniame pastate.

7Atsakovas K.B. 2011-08-09 pateikė atsiliepimą (1 t., b.l. 69-77), kuriuo su ieškiniu nesutinka, ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės ieškinys yra identiškas civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 ieškovės 2009-03-03 patikslintam ieškiniu, nes suformuluoti tokie patys reikalavimai. Ieškovė šioje civilinėje byloje pakartotinai kreipiasi dėl to paties ginčo to paties atsakovo atžvilgiu, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir motyvais, kuris jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, teismas nusprendė toje dalyje S.T. ieškinį atmesti. Atsakovo K.B. priešieškinį tenkinti iš dalies, įpareigoti S.T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) netrukdyti K.B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato 2I1/p, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė su teismo sprendimu sutiko, jo neskundė, jis įgijo įstatyminę galią, dėl ko ieškovė prarado teisę kreiptis į teismą pakartotinai. Teismas 2010-10-28 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-173-643/2009, kurį vykdo antstolis V.M. vykdomojoje byloje Nr. 0240/10/05311, tačiau skolininkė vengia jį vykdyti, todėl antstolis 2011-03-24 kreipėsi teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismas 2011-03-03 nutartimi įpareigojo ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis jam priklausančia pastato dalimi – nedaryti kliūčių patekti į pastatą, atlaisvinti atsakovui priklausančias patalpas. Antstoliui pavyko tik dalinai įvykdyti minėtą vykdomąjį raštą. Atsakovas pradėjo naudotis jam priklausančia pastato dalimi, jo patalpomis, tačiau ieškovė ir toliau trukdo naudotis atsakovo nuosavybe. Atsakovas 2011-04-29 skundu kreipėsi į teismą, ir prašė pakartotinai įpareigoti ieškovę netrukdyti atsakovui naudotis jam priklausančia pastato dalimi. Teismo žinioje yra civilinė byla 2-5860-852-2011 pagal atsakovo 2011-04-29 skundą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovė ieškinyje kelią ginčą dėl civilinėje byloje Nr. 2-5860-852/2011 nagrinėjamų dalykų, dėl antstolio V.M. veiksmų, juos kvestionuodama. Ieškovė, teikdama ieškinį, piktnaudžiauja teise. Europos žmogaus Teisių Teisme yra nagrinėjama byla Nr. 15174/11 „B. prieš Lietuvą“ dėl atsakovo teisių pažeidimo nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-173-643/2009, kurioje 2009-11-04 sprendimu dalis atsakovo priešieškinio buvo atmesta, tuo įvykdytas neteisingumas. Europos Žmogaus Teisių Teismui pripažinus, kad atsakovo teisės buvo pažeistos, ieškovui suteiks teisę siekti teismo proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009. Ieškovė melagingai nurodė aplinkybes dėl ginčo ūkinio pastato įgijimo. Ūkinis pastatytas teisėtai, ir pagal tuo metu galiojusią tvarką įteisintas, Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 11737 esančia 1962 m. vasario 17 d. žemės sklypo nuotrauka. Ūkinio pastato statybos pabaigos metus (1962) įrodo ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro 2011-06-29 išrašas, puslapyje 2 nurodyti statybos pabaigos metai – 1962 pastato priklausinių „Kitų statinių“, į kuriuos įeina betoninė kiemo aikštelė, esanti prieš pastato duris ir langus, kurios nei technologiškai, nei fiziškai neįmanoma įrengti anksčiau negu buvo pastatytas ūkinis pastatas 2I1p. Todėl ūkinio pastato nestatė ir niekaip negalėjo statyti nei ieškovė, nei jos sutuoktinis, kurie adresu (duomenys neskelbtini), apsigyveno tik 1964 m. gegužės 28 d., nei M.T., apsigyvenęs 1964-06-24. Faktiškai ūkinis pastatas nebuvo įregistruotas M.T. vardu ir 1980-03-05 turto pasidalijimo sutarties pagrindu visas pastatas neatiteko M.T., bet buvo įregistruotas A.T. vardu, ir tai įrodo 1987-09-09 Pastatų teisinei registracijai atlikti išvada su Registrų centro Vilniaus filialo 2011-08-25 sprendimu Nr. 2018/09-12807 Dėl klaidos ištaisymo ir Registrų centro Vilniaus filialo 2006-04-25 spendimu. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad jos sutuoktinis apie 1988-1989 metus nusipirko iš A.T. jos dalį pastato. Civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 esančiame įrodyme – 2001-09-01 sutartyje Nr. 6866, nurodoma, kad A.T. turtas nėra niekam perleistas. 1987-09-03 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 5-3271 pagrindu A.T. nupirko iš ieškovės anytos J.T. 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1p ir tokią pačią dalį kiemo statinių, už kuriuos sumokėjo 8500 rublių. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad ji nekliudomai nuo 1988-1989 galėjo naudotis visu pastatu. Ji su savo giminaičiais savavališkai užgrobė ir naudojo A.T. nuosavybės teise priklausantį ūkinį pastatą. Tuo laikotarpiu A.T. sunkiai sirgo, dėl ko negalėjo pasipriešinti ieškovės veiksmams. Faktiškai nei ieškovė, nei jos šeima neremontavo ir netvarkė ūkinio pastato, jokių savo lėšų nepanaudojo. Savo tariamos nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį po ūkiniu pastatu ieškovė grindžia netinkamu įrodymu: 1996-06-20 Namų valdos žemės sklypo ribų planu, kuris nustatė 904 kv. m. ploto perimetro ribų koordinates ir jas suderino su trečiaisiais asmenimis – gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininku B. S. ir gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininku J.S. Namų valdos žemės sklypo ribų planas yra surašytas iki žemės sklypo privatizavimo ir nėra nuosavybės teisę nustatantis dokumentas. Ieškovė tik pagal 1996-11-26 Valstybinės žemės (miško) pardavimo sutartį nupirko žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise 285 kv. m. ir bendros nuosavybės teise 67 kv. m. Ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad asmeniškai naudojasi žeme 285 kv. m., likusioje žemės sklypo dalyje stovi gyvenamais namas (67 kv. m.). Ši aplinkybė, atsakovo manymu, atleidžia jį nuo pareigos įrodyti faktą, kad ieškovė nuosavybės teisės į ūkinį pastatą neturi ir niekada neturėjo. Ieškovė neturi nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį būtent po ūkiniu pastatu 2I1p. Sklypas po visu ūkiniu pastatu priklauso atsakovui, kurį A.T. pagal 1996-11-28 Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/96-11880 pilnai įsigijo visus jai apskaičiuotus 321 kv. m., tame tarpe ir po jai nuosavybės teise priklausančiu ūkiniu pastatu 2I1p, ir visą perleido atsakovui pagal 2001-09-01 sutartį Nr. 6866, kurioje nurodyta, kad 321/904 dalis 0,0904 ha dydžio žemės sklypo, kurio tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė: privačioms namų valdoms išdėstyti, esančio (duomenys neskelbtini), su 27/100 dalimis pagalbinio ūkinio pastato, pažymėto plane ženklu 2I1p, unikalus Nr. 10/961-0288-02-5, užstatytas plotas 28 kv.m., tūris 78 kub.m.; 27/100 dalimis kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tai neginčijamai įrodo, kad ne ant ieškovės, o būtent ant atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo stovi 28 kv.m. užstatyto ploto, 78 kub. m. tūrio ūkinis pastatas 2I1p ir kiemo statiniai – betoninė kiemo aikštelė. Tai reiškia, kad ieškovė faktiškai neturi priėjimo prie ūkinio pastato. Atsakovo teigimu, pastatas nėra tik viena erdvė, ir yra galimybė jį atidalyti, Nekilnojamojo turto registre ir kadastro duomenų byloje Nr. 11737 esančiame plane užfiksuotais matavimais, ūkinis pastatas 2I1p yra padalintas į atskiras patalpas: viena atkira patalpa – 3,74 m x 2,00 m yra 7,48 kv.m., sudaranti 27/100 dalis ūkinio pastato, nuosavybės teise priklauso atsakovui, o kita atskira patalpa – 3,74 m. x 5,42 m yra 20,27 kv.m., sudaranti 73/100 dalis ūkinio pastato, priklausančio ieškovei. Ūkinis pastatas yra atidalintas dokumentaliai ir fiziškai natūra į atskiras patalpas. Atsakovas neprieštarauja tarp šių patalpų esančias duris aklinai užkalti ir taip šias atskiras patalpas visiškai aklinai izoliuoti vieną nuo kitos. Ieškovė prašo atidalinti ne jai priklausančia ūkinio pastato dalį, bet nori nusavinti atsakovui priklausančią pastato dalį, tuo pažeisdama atsakovo teisę į nuosavybę. Atsakovas nesutinka su ieškovės pateiktu ūkinio pastato įvertinimu (5 590,00 Lt), nes ji nustatyta masinio vertinimo metu. Civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 (3 tomas, b.l. 52) yra rašytinis įrodymas, kad ūkinio pastato vertė yra 96 740,00 Lt. Ieškovė trukdo atsakovui naudotis jam priklausančia pastato dalimi, nuolat teikia nepagrįstus pranešimus policijai, kelia konfliktus. Atsakovas prašė: 1) ieškovės 2010-06-30 ieškinį Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsisakyti priimti, o jeigu jis priimtas - palikti nenagrinėtu, bylą nutraukti; 2) ieškovės 2010-06-30 ieškinį Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmesti.

8Ieškovė 2011-09-12 pateikė dubliką (1 t., b.l. 87-88), kuriuo su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais nesutiko, palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamas ginčas nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 išnagrinėtam ginčui, nes nagrinėjant minėtą bylą ieškovė dar nebuvo ūkinio pastato bendrasavininkė, dėl ko ieškinys ir buvo atmestas. Tuo tarpu, šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė jau yra ūkinio pastato savininkė, dėl ko skiriasi ieškovės ieškinių pagrindai. Tai, kad teismas patenkino atsakovo priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 neužkerta kelio ieškovei, pasikeitus pagrindui, vėl reikšti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5860-852/2011 nėra tapati šiai civilinei bylai, nes civilinėje byloje Nr. 2-5860-852/2011 atsakovas skundžia antstolio veiksmus, o šioje byloje ieškovė reiškia reikalavimą dėl daiktinių teisių. Ieškovė patikslino ieškinyje nurodytas aplinkybes, nurodydama, kad ginčo ūkinis pastatas yra padalintas į tris pereinamas patalpas, tačiau nei vienos patalpos dydis neatitinka atsakovo ir ieškovės nuosavybės dalių. Nurodė, kad pateiks ginčo ūkinio pastato vertinimą, kurį atliks nekilnojamojo turto vertintojai.

9Atsakovas 2011-10-24 pateikė tripliką (1 t., b.l. 110-113), kuriuo su ieškovės ieškiniu bei dubliku nesutiko. Nurodė, kad ieškovė pripažįsta, kad civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko jau yra išnagrinėtas jos ieškinys, tapatus šioje civilinėje byloje pareikštam ieškiniui. Nežymiai skiriasi tik prašomos priteisti piniginės kompensacijos dydis. Atsakovo manymu, nepasikeitė ieškinio pagrindas, nes Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nuo 2001 m. lapkričio 14 d. atsakovas ir ieškovė yra bendraturčiai nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu Savanorių pr. 244, Vilniaus mieste, todėl pagrindas reikšti ieškiniui dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės nepasikeitė. Teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-5860-852/2011 pagal atsakovo 2011 m. balandžio 29 skundą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, kuriuo atsakovas prašė: „Už neįvykdytą 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo, 2011 m. kovo 30 d. nutarties ir antstolio V.M. 2010 m. lapkričio 10 d. Raginimo įvykdyti teismo sprendimą įpareigojusių skolininkę: „netrukdyti K.B. naudotis jam priklausančia pastato dalimi: nedaryti kliūčių patekti į pastatą atlaisvinti K.B. priklausančias patalpas", paskirti ieškovei vieno tūkstančio litų dydžio baudą mano, kaip išieškotojo naudai ir nustatyti naują terminą įvykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimui, 2011 m. kovo 30 d. nutarčiai ir 2010 m. spalio 28 d. vykdomajam raštui Nr. 2-173-643/2009, išduotam pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą (CPK 771 str. 5 d.)", kuri buvo iš esmės išnagrinėta š.m. spalio 19 d., o sprendimas bus skelbiamas š.m. lapkričio 8 d. Ieškovės ieškinys yra atsisakytinas priimti, paliktinas nenagrinėtu. Ieškovė 2011-09-09 dubliku žinomai melagingai teigia: „nė vienos patalpos dydis neatitinka mano ir atsakovo nuosavybės dalių, be to, visos šios patalpos yra pereinamos". Atsakovas nurodė, kad ūkinis pastatas 2Ilp, turintis 28 kv.m plotą, sutinkamai su Nekilnojamojo turto registre ir kadastro duomenų byloje Nr. 11737 esančiame plane užfiksuotais kadastriniais matavimais, yra padalintas į atskiras patalpas: viena atskira patalpa: 3,74 m x 2,00 m = 7,48 kv.m, tai sudaro 7,48 kv.m : 28 kv.m = 27/100 dalis ūkinio pastato, nuosavybės teise priklauso atsakovui, o kita atskira patalpa: 3,74 m x 5,42 = 20,27 kv. m., tai sudaro 20,27 kv.m : 28 kv.m = 73/100 dalis ūkinio pastato, šiuo metu priklauso ieškovei. Ūkinis pastatas yra atidalintas dokumentaliai ir fiziškai natūra (sienomis ir durimis) į atskiras patalpas. Uždarius duris tarp šių patalpų jos yra visiškai izoliuotos viena nuo kitos. Nėra jokių bendro naudojimo patalpų, nes atsakovas į savo patalpas gali patekti, nesinaudodamas ieškovės patalpomis. Patenkinus ieškovės ieškinį būtų įvykdytas neteisėtas atsakovo nuosavybės nusavinimas, pažeistos ir suvaržytos atsakovo teises ir įstatymų saugomi interesai, o ieškovė savanaudiškai pasipelnytų. Ūkinis pastatas stovi ant ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Atsakovas nuosavybės teise valdo 321/904 žemės sklypo Nr. 0101-0077-0075, aprašyto p. 2.1., kurio tikslinė naudojimo paskirtis – „kita" pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, kurio įregistravimo pagrindas - Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis 2001-09-01, Nr. 6866, pagal kurią A.T. atsakovui perleido „321/904 dalis 0,0904 ha žemės sklypo, kurio tikslinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė: privačioms namu valdoms išdėstyti, esančio (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. 0101/0077:75, unikalus Nr. 0101-00770075, sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 01/23799, registro versijos Nr. 4, su visais sklype esančiais sodiniais ir želdiniais; su 36/100 dalimis dviejų aukštų gyvenamojo namo (sienų medžiaga - plytos), pažymėto plane ženklu 1A2p, kurio bendras plotas 196,19 kv.m, unikalus Nr. 10/961-0288-01-4; su 27/100 dalimis pagalbinio pastato (sienų medžiaga - plytų mūras), pažymėto plane ženklu 2Ilp, unikalus Nr. 10/961-0288-02-5, užstatytas plotas 28 kv.m., tūris 78 kub.m; visu pagalbiniu ūkiniu pastatu (sienų medžiaga - betonas, blokai, šiai pažymėtu plane ženklu 311b, unikalus Nr. 10/961-0288-03-06, užstatytas plotas 36 kv.m. tūris 118 kub.m; 27/100 dalimis kitų kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. 10/961-0288- 05-8; Nekilnojamojo turto registre įregistruojant statinius suteiktas įrašo Nr. 10/204641. versijos Nr. 3, kadastro duomenų bylos Nr. 11737". Pagal Nekilnojamojo turto kadastro bylos Nr. 11737 Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis (priedas 3) aikštelės „sudėtinės dalys <...> Pavadinimas Betono dangą statybos metai 1962, Medžiaga betonas, Plotas 35,00". Tai įrodo, kad ant atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės stovi 28 kv.m užstatyto ploto, 78 kub.m tūrio ūkinis pastatas 2I1 p. Naudodamasi ūkiniu pastatu, nesant žemės servituto, ieškovė vaikšto per atsakovui nuosavybės teise priklausantį kiemo statinį - betoninę kiemo aikštelę ir žemę po ja. Ieškovė nuosavybės teisės į ūkinį pastatą ir kitus statinius neturėjo, todėl pagal Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartį Nr. P01/96-11989 žemės sklypo po šiuo ūkiniu pastatu ir kitais statiniais įsigyti negalėjo ir neįsigijo. Iš jai apskaičiuotų 364 kv.m, ji faktiškai įsigijo tik 352 kv.m (asmeninės nuosavybės teise 285 kv. m., bendros nuosavybės teise 67 kv.m). Nei M.T., nei P.T. nuosavybės teisės į žemės sklypą taip pat niekada neturėjo ir nesiekė jos turėti. Todėl iš Nekilnojamojo turto registratoriaus 1987-09-09 Pastatų teisinei registracijai atlikti išvados, kurioje nebuvo jokios nuosavybės teisės P.T. vardu, bet buvo įregistruota nuosavybės teisė A.T. vardu ir į „61/100 2I1/p", išrašant išvestinį dokumentą 2001-08-08 Pažymą Nr. 10/100074, joje buvo akivaizdžiai suklastoti duomenys, padaryta esminė, tęstinė klaida: neteisėtai įrašyta M.T. vardu nuosavybės teisė į 73/100 dalis ūkinio pastato 2Ilp, o A.T. vardu jau įrašyta nuosavybės teisė tik į 27/100 dalis ūkinio pastato 2IIp. Teismas, įvykdęs visą eilę teisės normų pažeidimų 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-516/2010 įteisino šį akivaizdžiai suklastotą juridinę reikšmę turintį faktą, dėl ko pareiškėjas kreipėsi Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuriame šiuo metu yra nagrinėjama byla „B. prieš Lietuvą“. Į kitus statinius (inžinerinius) - Kiemo statinius (šulinį, tvorą kiemo aikštelę) ieškovė nuosavybės teisės taip pat neturi. Ieškovė faktiškai neturi jokio priėjimo prie ūkinio pastato 2I1 p, o yra užgrobusi atsakovo valdas, trukdo naudotis ne tik betonine kiemo aikštele, bet ir po jais esančiomis, atsakovui nuosavybės teise priklausančiomis žemės sklypo dalimis, o tuo pačiu trukdo naudotis ūkiniu pastatu, leidžia naudotis kitiems asmenims, leidžia tose mano valdose lakstyti jos neteisėtai ir neleistinai laikomam dideliam agresyviam šuniui, kuris trukdo man prieiti ir naudotis ūkiniu pastatu, mano patalpomis. Ieškovė įrodinėja savo nuosavybės teisę neparemtu reikiamos galios dokumentu - Namų valdos žemės sklypo ribų planu, surašytu 1996 m. birželio 20 d. iki žemės privatizavimo pagal sutartį Nr. POI/96-11989, kuris nustatė tik bendro sklypo 904 kv. m. ploto perimetro ribų taškų koordinates ir jas suderino su trečiaisiais asmenimis: gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininku B.S. ir gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininku J.S.

10Atsakovas 2011-11-29 pateikė priešieškinį ieškovei (1 t., b.l. 141-145), kuriuo prašė atidalinti natūra K.B. 27/100 dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje su S.T., panaikinant ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu Savanorių pr. 244, Vilniuje, bendrąją dalinę nuosavybę ir priteisiant K.B. asmeninės nuosavybės teise atskiras patalpas, kurių kadastriniai matmenys yra: 3,74 m x 2,00 m, bendras plotas: 7,48 kv.m, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o S.T. asmeninės nuosavybės teise atskiras patalpas, kurių kadastriniai matmenys yra: 3,74 m x 5,42 m, bendras plotas: 20,27 kv.m. esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Nekilnojamojo turto registratoriaus 1987-09-09 Pastatų teisinei registracijai atlikti išvada nebuvo įregistruota nuosavybės teisė M.T. vardu, bet buvo įregistruota nuosavybės teisė A.T. vardu į „61/100 2I1/p". Išrašant išvestinį dokumentą 2001-08-08 Pažymą Nr. 10/100074 joje buvo akivaizdžiai suklastoti duomenys, padaryta esminė, tęstinė klaida. Atsakovas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą 2011 m. vasario 8 d. pareiškimu Nr. 15174/11, kuris yra priimtas ir šiuo metu yra nagrinėjama byla „B. prieš Lietuvą". Tai reiškia, kad ginčas dėl 73/100 dalių ūkinio pastato 2Ilp 73/100 dalių, priteistų ieškovei dar nėra galutinai išnagrinėtas ir galimas bei realiai tikėtinas teisminio proceso atnaujinimas. Išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi 2001-09-01, Nr. 6866 (b.l. 115), atsakovo teta A.T. atsakovui perleido „321/904 dalis 0,0904 ha dydžio žemės sklypo, kurio tikslinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė privačioms namų valdoms išdėstyti, esančio (duomenys neskelbtini).: kadastro Nr. 0101/0077:75, unikalus Nr. 0101-00770075, sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 01/23799, registro versijos Nr. 4, <...> su 27/100 dalimis pagalbinio pastato, sienų medžiaga - plytų mūras), pažymėto plane ženklu 2Ilp, unikalus Nr. 10/96i-0288-02-5. užstatytas plotas 28 kv.m. tūris 78 kv.m: <...> 27/100 dalimis kitų kiemo statinių, (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. 10/961-0288-05-8: Nekilnojamojo turto registre įregistruojant statinius suteiktas įrašo Nr. 10/204641. registro versijos Nr. 3. kadastro duomenų bylos Nr. 11737". Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 11737 Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis aikštelės sudėtinės dalys <...> Pavadinimas Betono danga, statybos metai 1962. Medžiaga betonas, Plotas 35.00", Ant atsakovui nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo stovi 28 kv.m užstatyto ploto. 78 kub.m tūrio ūkinis pastatas 2I1p ir betoninė kiemo aikštelė, o būtent ieškovė neteisėtai naudojasi šiais, jai nepriklausančiais, žemės sklypais, trukdo atsakovui jais naudotis. Atsakovo nuomone, šiuo atveju taikytinas tik atidalijimas natūra, atsakovas nesutinka gauti piniginę kompensaciją. Atidalijant natūra atskiras 7,48 kv.m bendro ploto patalpas, kurios sudaro 27/100 dalis ūkinio pastato atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o atskiras 20,27 kv.m bendro ploto patalpos, kurios sudaro 73/100 dalis ūkinio pastato ieškovės asmeninėn nuosavybėn, niekam nebūtų padaryta žala, nebūtų pažeistos teisės, jos taptų mažiau varžomos. Toks atidalijimas natūra techniškai paprastas, nes daiktai yra dalomi - patalpos atskirtos sienomis, kiekviena dalis savarankiškas daiktas, jų tikslinė paskirtis nepasikeičia, nereikalingi esminiai pakeitimai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso ne tik kiti statiniai (betoninė kiemo aikštelė), bet ir ūkinis pastas pažymėtas plane indeksu 311b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nepriklauso ieškovei, kurie betarpiškai jungiasi su 7,48 kv.m patalpa. Todėl atsakovo galimybės naudotis tokiu būdu padalinta nuosavybe yra žymiai didesnės nei ieškovės, kuri neturi priėjimo prie ūkinio pastato 2I1 p durų gali prieiti tik kitais statiniais (betonine kiemo aikštele), kuri jai nepriklauso. Atidalinti natūra atsakovo asmeninėn nuosavybėn 7,48 kv.m patalpą kuri sudaro 27/100 ūkinio pastato galima ir tikslinga, nes ji yra pastatyta ant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį atsakovas įgijo pagal 2001-09-01 sutartį Nr. 6866 ir valdo šiuo metu nuosavybės teise. 7,48 kv.m patalpa, sudaro atskirą erdvę, izoliuotą siena nuo 20,27 kv.m patalpų, kurios sudaro 73/100 dalis ūkinio pastato 2Ilp, šiuo metu priklausančias ieškovei. Nepatenkinus priešieškinio, ne tik būtų padaryta didelė žala atsakovui, bet susidarytų situacija, kai 27/100 dalys ūkinio pastato atitektų ieškovei, o žemė po 27/100 dalimi ūkinio pastato priklauso atsakovui. Būtų pažeista CK 4.40 str. 1 d. nuostata, nes ūkinis pastatas 2Ilp stovi ant atsakovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kurį atsakovas įgijo pagal 2001-09-01 sutartį Nr. 6866 ir valdo nuosavybės teise.

11Ieškovė 2011-12-16 pateikė atsiliepimą į priešieškinį (1 t., b.l. 151-153), kuriuo su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikė savo ieškinį ūkio pastatą atidalinti ieškovei paliekant ūkio pastatą natūra, o atsakovui iš ieškovės priteisint atsakovo ūkio pastato dalies rinkos vertės piniginę kompensaciją. Nurodė, kad sprendžiant dėl ieškovės ir atsakovo atidalijimo iš bendrosios dalinės ūkio pastato nuosavybės būdo, svarbu įvertinti, jog ūkinis pastatas yra pastatytas ant ieškovei asmeniškai naudotis nuo 1996 metų bendraturčių susitarimu paskirtos žemės sklypo dalies, jog į ūkinį pastatą yra tik vienas įėjimas iš ieškovei asmeniškai naudotis priskirtos žemės sklypo dalies, jog ūkiniame pastate nėra tokios izoliuotos patalpos, kuri atitiktų atsakovui tenkančią ūkio pastato dalį, jog, norint atidalinti ūkinį pastatą, būtų reikalinga ūkio pastato rekonstrukcija ūkio pastatą padalijant į dvi dalis, atitinkančias idealiąsias nuosavybės dalis, būtų reikalinga padaryti dar vieną įėjimą, jog ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 73/100, o atsakovui tik 27/100 dalys ūkinio pastato, jog atsakovas toje pačioje namų valdoje turi kitą didesnį ūkinį pastatą — 36,00 kv. m. užstatymo ploto ūkinį pastatą (ginčo ūkio pastatas yra 28,00 kv. m. užstatymo ploto, iš kurių atsakovo dalis 7,56 kv. m.), pažymėtą indeksu 3I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jam vienam ir yra pastatytas jam asmeniškai naudotis priklausančioje žemės sklypo dalyje, 1996 metų namų valdos žemės sklypo ribų plane pažymėtoje raudonai, o ieškovė kito ūkinio pastato neturi, į tai, jog ūkio pastatą atidalijant natūra liktų bendrojo naudojimo objektų - stogas, sienos, kuriuos bendru susitarimu reikėtų remontuoti, prižiūrėti, būtų kitų bendrų reikalų – ūkinį pastatą reikėtų rekonstruoti taip, kad jis tiktų atidalijimui, į tai, jog ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai dėl itin sunkaus atsakovo būdo yra įtempti, todėl bet kokių bendrų reikalų tvarkymas yra neįmanomas. Atsakovo ūkinio pastato dalis natūra priteistina ieškovei, o iš ieškovės atsakovui priteistina jo ūkinio pastato dalies vertės piniginė kompensacija. Toks ūkinio pastato atidalijimas nepažeidžia nė vieno iš bendraturčio teisių, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokiu būdu bus išspręsta atsakovo vaikščiojimo per ieškovei asmeniškai naudotis paskirtos namų valdos dalį problema. Nebekils problemų dėl to, jog ūkio pastatas nėra padalintas į izoliuotas patalpas, atitinkančias ieškovės ir atsakovo idealiąsias dalis nuosavybėje, jog ūkinis pastatas turi tik vieną įėjimą. Atsakovas dėl šitokio atidalijimo būdo neliks be ūkinio pastato, nes jis rudoje namų valdoje turi savo atskirą didelį ūkinį pastatą. Nebelikus bendros nuosavybės, nebūtų priežasties ieškovės ir atsakovo konfliktinei situacijai dėl šio ūkinio pastato, atsakovo vaikščiojimo po ieškovei asmeniškai naudotis paskirtą žemės sklypo dalį. Vienintelis ginčo sprendimo būdas yra ūkio pastatą atidalinti ne taip, kaip prašo atsakovas, bet ieškovei ūkio pastatą paliekant natūra, o atsakovui priteisiant jo dalies ūkinio pastato vertės piniginę kompensaciją. Ūkio pastatą atidalijant atsakovo nurodytu būdu, t. y. natūra, ginčas būtų išspręstas tik juridiškai, bet ne faktiškai. Ūkio pastatą atidalijant atsakovo nurodytu būdu ieškovė su atsakovu būtų tokioje pačioje situacijoje, kaip ir šiuo metu. Konfliktinė situacija nebūtų nutraukta, ji tik dar labiau paaštrėtų. Dėl konfliktiško atsakovo būdo ieškovė ūkio pastatu negalėtų racionaliai naudotis, kaip ir šiuo metu juo negali naudotis ji ir su ja gyvenančios dukros šeima, nes po šią namų valdos dalį nuolat vaikščios atsakovas ir trukdys asmeniniam gyvenimui.

12Atsakovas K.B. 2012-01-10 pateikė papildomus paaiškinimus (1 t., b.l. 179-184), kuriais visiškai palaikė priešieškinį ir prašė jį tenkinti, o ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, atmestu.

13Ieškovė S.T. 2012-06-06 pateikė pareiškimą dėl ieškinio padidinimo (4 t., b.l. 27-28), kuriame nurodė, kad ieškovės prašymu, atsakovui sutinkant teismo nutartimi buvo paskirta ekspertizė ginčo ūkinio pastato vertei nustatyti. Pagal ekspertizės išvadą, ginčo ūkinio pastato vertė – 15 000 Lt. Atsakovui priklausančios ūkinio pastato dalies vertė yra 4050,00 Lt. Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą išdėstydama jį taip: „atidalinti atsakovui K.B., nuosavybės teise priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią ūkinio pastato dalį priteisiant ieškovės nuosavybėn, o atsakovui iš ieškovės priteisiant 4050 Lt piniginę kompensaciją“.

14Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio padidinimo (4 t., b.l. 47-50), kuriuo su ieškinio padidinimu nesutiko. Nurodė, kad Ekspertizės akto Turto vertės nustatymo pažymoje Ekspertizes užsakovu įvardintas: „Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas", tačiau Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-1-034 (E.a. 1. 7) Užsakovas Teismas nepasirašė. Ekspertizės akte savininkais įvardinti: S.T., K.B., tačiau turto apžiūroje 2012 m. vasario 23 d. dalyvavo tik ieškovė, kuri vienašališkai pasirašė Ekspertizės aktą. Ekspertė I.K. atsakovui nepranešusi 2012 m. vasario 23 d. be atsakovo žinios įsiveržė į atsakovo valdas (kitą statinį - betoninę kiemo aikštelę ir ūkinį pastatą 2I1 p, nesuteikė galimybės dalyvauti turto apžiūroje, nesuteikė galimybės pasirašyti Ekspertizės aktą, pareikšti klausimus, pastabas ir prieštaravimus. Ekspertizės akte yra pateikti žinomai melagingi, neatitinkantys tikrovės ir neišsamūs duomenys, bylai svarbūs duomenys neįrašyti: Ekspertizės akto punkte „5.5. Stogas" nenurodyta stogo danga: „asbocementiniai lakštai", Ekspertizės akto punkte „5.8. Durys" nenurodytas durų skaičius, Ekspertizės akto punkte 5.10. Grindys melagingai įrašyta „betonas", nors faktiškai grindys yra keraminių plytelių, Ekspertizės akto punkte „7. Teritorija" nenurodyta danga. Nenurodyta prieš ūkinį pastatą 2I1 p, prieš jo lauko duris esanti, betoninė kiemo aikštelė, kuri yra užfiksuota pagal 2001-07-25 Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 11737 Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis (tomas I, b.l. 116): „Pavadinimas aikštelės <...> sudėtinės dalys <...> Betono danga, statybos metai 1962, Medžiaga betonas, Plotas 35,00". Ekspertizės akte įrašyta: pastaba: vertinamas pastatytas 0,0904 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame tuo pačiu adresu kaip ir vertinamas turtas - Savanorių pr. 244, Vilniuje. Iš byloje esančios medžiagos pastebėta, kad šiam žemės sklypui yra nustatyta daikto naudojimosi tvarka. Vertinamas pastatas stovi teritorijoje, kuria pagal naudojimosi tvarką naudojasi S.T.", kurioje tendencingai įrašyti melagingi duomenys nepagrįsti reikiamos galios įrodymais, jie neatitinka duomenų ir aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus ir nepaneigtų bendra tvarka, įrašytų į reikiamos galios juridinius teisės aktus. Faktiškai žemės sklypui po ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), yra nustatyta ne daikto naudojimosi tvarka, bet yra nustatyta būtent asmeninės nuosavybės teisė būtent atsakovo vardu, kurią atsakovas valdo: „321/904 žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), aprašyto p. 2.1., kurio tikslinė naudojimo paskirtis - kita", o pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, kurio įregistravimo pagrindas yra Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis 2001-09-01, Nr. 6866, pagal kurią atsakovo teta A.T. atsakovui perleido: „321/904 dalis 0,0904 ha (devynių šimtu keturių kv.m) dydžio žemės sklypo, kurio tikslinė naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė: privačioms namų valdoms išdėstyti, esančio Savanorių pr. 244, Vilniaus mieste, Vilniaus m. sav.; kadastro Nr. 0101/0077:75, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre įrašo Nr. 01/23799, registro versijos Nr. 4, su visais sklype esančiais sodiniais ir želdiniais; <...> su 27/100 dalimis pagalbinio pastato (sienų medžiaga -plytų mūras), pažymėto plane ženklu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas 28 kv.m, tūris 78 kub.m; <...> 27/100 dalimis kitų kiemo statinių (šulinio, tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Nekilnojamojo turto registre įregistruojant statinius suteiktas įrašo Nr. 10/204641, registro versijos Nr. 3, kadastro duomenų bylos Nr. 11737". Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. 11737 Kitų statinių ir jų dalių kadastro aikštelės „sudėtinės dalys <...> Pavadinimas Betono danga, statybos metai 1962, Medžiaga betonas, Plotas 55,00". Tai reiškia, jog atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ne tik po ekspertės vertinamu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 2I1 p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bet žemės sklypas ir po ūkinio pastato priklausiniu betonine kiemo aikštele - daiktu: kiti statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su ta aikštele. Po to, kai 1996-11-26 ieškovė įgijo nuosavybės teisę į žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini), nenustatyta nei naudojimosi tvarka, nei nuosavybės teisė jos vardu į žemės sklypą, esantį po vertinamu ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir į ūkinio pastato priklausinį betoninę kiemo aikštelę - daiktą kitą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei žemės sklypą esantį po juo. Ekspertizės akte „vertinamo turto vertė skaičiuojama pagal bendrąją formulę: AV = AK-AK + ŽV, kur AV - vertinamo objekto atkuriamoji vertė; AK - vertinamo objekto atkūrimo kaštai; ŽV - žemės sklypo vertė", tačiau ekspertė neskaičiavo vertės žemės sklypo, esančio po ūkiniu pastatu, plane pažymėtu indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip aprašyta pirmiau, priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ekspertizės akte nenurodyta, jog vertinamas pastatas turi šildymą nors vertinant pastatą kitų palyginamųjų objektų charakteristikose grafoje komunikacijos" yra nurodyta ar objektai turi, ar neturi šildymą. Ekspertizės akte Palyginamųjų objektų lentelėje yra pateikta informacija apie kitų objektų sandorius, tačiau ji nepagrįsta jokiais įrodymais, todėl kelia abejones ar gali būti nustatinėjama pastato vertė pagal abejotinus duomenis. Ekspertizės akte neaprašytas rūsys, matomas nuotraukoje ir esantis atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype po ūkinio pastato 2I1 p patalpa, kurios matmenys 3,74 m x 2,00 m yra užfiksuoti kadastriniais matavimais Plane. Rūsio plotas neįtrauktas į bendrąjį vertinamo pastato plotą todėl neteisingai nurodytas bendras plotas 28 kv.m ir visiškai nepagrįstai ir neteisingai „Skaičiavimuose vertinamo pastato užstatytas plotas prilyginamas bendram plotui". Todėl Ekspertizės akte yra neteisingai apskaičiuota vertinamo pastato rinkos vertė 15288 Lt, kuri dar papildomai sumažinta iki 15000 Lt. Ekspertizės aktu ekspertė pripažįsta, kad vertė „priklauso nuo pirkėjo ir pardavėjo interesų, tačiau, vertindama pastatą neatsižvelgė į atsakovo nuomonę, nesuteikė galimybės paaiškinti savo interesų ir neįvertino pastatų statytojos ir savininkės A.T. I. 1963-06-23 pareiškimo, kuris įrodo, kad vertinamą pastatą ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už atsakovo senelės M.B. lėšas ir „visos šeimos turtą" statė A.T. su jos broliu – atsakovo tėvu F. B.. Nuo 1964 m. kovo 27 d. pagal turto pasidalinimo sutartį reg. Nr. 1-3933 A.T. pradėjo faktiškai oficialiai valdyti ir naudoti paminėtą ūkinį pastatą. A. T. nekilnojamąjį daiktą pradėjo valdyti anksčiausiai, niekada niekam jo nepardavė, nepadovanojo ar kitaip neperdavė. Nesąžiningai besielgiančios, savavališkai užgrobusios visą ūkinį pastatą 2I1 p, ieškovės nesąžiningi, interesai šiuo atveju negali būti ginami. Vertinamas pastatas yra atsakovo ir atsakovo mirusių šeimos narių gyvenimo, jų nuosavybės ir jų rankų darbo relikvija, jis turi neįkainojamą vertę, todėl negali būti vertinamas vien tik formaliu, teoriniu, geografiniu, sociologiniu, komerciniu, buhalteriniu, aritmetiniu, atkuriamosios vertės metodu („atkuriamųjų kaštų požiūriu") ir palyginamuoju metodu. Ekspertė Ekspertizės akte pripažįsta, kad ,nustatant turto vertę atkuriamųjų kaštų požiūriu ne visada gaunamas rezultatas atitinka realia rinkos situacija", todėl atsakovas nesutinka, kad pastato vertė būtu apskaičiuota tokiais metodais ir nesutinka, kad jam būtų išmokama kompensacija. Ekspertizės akte yra aritmetinių klaidų skaičiuose bei sumų neatitikimų, todėl tai rodo, kad ekspertizė atlikta ir Ekspertizės aktas surašytas neatidžiai ir neatsakingai. Ekspertizės akte pripažįstama, jog gali būti klaidų ir netikslumų. Atsakovui nebuvo suteikta galimybė užduoti klausimus ekspertui. Ekspertizės akte nepateiktas, ekspertės I.K. pasirašytas, priesaikos tekstas, tuo yra pažeistas LR Civilinio proceso kodekso 217 str. 1 d. reikalavimas. I.K. ekspertizę atliko vienašališkai, formaliai ir nesąžiningai, jame įrašyti duomenys neatitinka faktinių aplinkybių, yra žinomai melagingi bei neišsamūs, padarytos išvados bei paaiškinimai yra neobjektyvūs, tendencingi ir melagingi, jie turėjo esminę įtaką neteisingam pastato vertės nustatymui. Ekspertizės aktas pripažintinas negaliojančiu, naikintinu ir suklastotu įrodymu. Ieškovė 2012-05-31 pareiškimu dėl ieškinio padidinimo nieko nepasisakė ir neginčijo atsakovo 2011-08-09 atsiliepimu pareikšto motyvo: „Teismo civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 3 tomas, b.l. 52 yra rašytinis įrodymas apie šio ūkinio pastato vertę: 96740 Lt. Ieškovė niekada nesikreipė ir neprašė atsakovo parduoti atsakovui priklausančią ūkinio pastato dalį, bet neteisėtai siekia ją savanaudiškai iš atsakovo nusavinti ir tuo turėti naudą, o atsakovui padaryti žalą, todėl darytina išvada, kad su tokiu ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimu ieškovė sutinka.

15Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Loreta Groblienė ieškinį palaikė, atsižvelgiant į tai, kad pakartotinės ekspertizės aktu ekspertas nustatė, kad ginčo ūkio pastato rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną 2015-06-16 yra 1560 EUR, prašė atidalinti atsakovui K.B., nuosavybės teise priklausančias 27/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią ūkinio pastato dalį priteisiant ieškovės nuosavybėn, o atsakovui iš ieškovės priteisti 421,20 EUR piniginę kompensaciją. Priešieškinį prašė atmesti. Ieškovė ir jos atstovė iš esmės pakartojo ieškovės procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus. Ieškovės atstovė paaiškino, kad šalių santykiai konfliktiški, kartu valdyti ir naudotis bendru daiktu – ūkiniu pastatu šalys negali. Yra nustatyta naudojimosi žeme tvarka, atsakovas į ūkinį pastatą turi vaikščioti per ieškovei naudojimuisi paskirtą žemę, kadangi konfliktiniai santykiai, ieškovė negali savo žemėje ramiai gyventi. Naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta 1995-04-21 teismo sprendimu ir pagal 1995-03-28 projektą. Prieš išperkant žemę buvo pasirašytas tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ta tvarka tokia pati, kaip 1995-04-21 teismo sprendimu. Priėjimas prie ūkinio pastato paliktas naudotis S.T., naudojimosi tvarka atitinka išperkamo žemės sklypo dalis. Atsakovas naudojasi T. dalimi pažymėta raudonai. Šalių santykiai konfliktiški. Atidalijus natūra, liks bendras stogas, bendros konstrukcijos, kas dėl konfliktiškų šalių santykių tik apsunkintų naudojimąsi daiktu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip reikės atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra. Ginčo ūkinio pastato kadastriniai matavimai neatlikti, todėl nėra aišku, kokią pastato dalį atitinka atsakovo dalis, kokią konkrečią patalpą prašo priskirti atsakovas. Į ūkinį pastatą yra vienas įėjimas. Jei iš atsakovo turimo ūkinio pastato būtų galimybė patekti, tai neaišku kieno lėšomis tai bus atlikta, nėra aišku ar rekonstrukcija galima. Be rekonstrukcijos pats savaime negali būti atidalintas ūkinis pastatas, nes yra vienas įėjimas.

16Atsakovas K.B. teismo posėdžio metu (5 t., b.l. 73-82) prašė ieškovės ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atskirą, izoliuotą patalpą, esančią atsakovui priklausančioje dalyje, 1980-04-16 plane (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180) kadastriniais matavimais pažymėtoje „3,74 x 2,00“, kuri sudaro atsakovo nuosavybės teise valdomas 27/100 dalis ūkinio pastato, pažymėto planuose 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas iš esmės pakartojo savo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad ginčo pastatas nėra bendra erdvė, jame yra izoliuotos atskiros patalpos. Teismo prašo nustatyti ar ginčo pastatas yra dalus, ar nedalus, išnaudoti visas galimybes padalyti daiktą natūra. 1980-04-16 planas įrodo, jog yra kadastriniais matavimais užfiksuotas ginčo pastato padalinimas į dvi dalis, planas įrodo, kad prieš ginčo pastatą yra kitas statinys – betoninė aikštelė, dėl kritulių nuo stogo dalinai jau suirusi. Atsakovui priklausanti ginčo pastato dalis, „3,74 x 2,00“, sudaranti 27/100 dalis betarpiškai jungiasi su atsakovui priklausančiu kitu ūkiniu pastatu, pažymėtu plane 1I1p. Ekspertizių aktuose esančios nuotraukos patvirtina, jog ginčo pastatas yra atidalintas į visiškai izoliuotas patalpas, viena nuo kitos fiziškai natūra kapitalinėmis sienomis ir durimis. Negali būti nusavintos 27/100 dalys ginčo pastato, nes tuo pačiu būdu būtų papildomai nusavintos 27/100 dalys kito statinio betoninės aikštelės ir pagal 2001-09-01 sutartį atsakovo įgyti žemės sklypai būtent po 27/100 dalimis ginčo pastato ir 27/100 dalimis kito statinio betoninės aikštelės. Antstolis Vytautas Mitkus, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-28 vykdomąjį raštą Nr. 2-173-643/2009 ir vadovaudamasis 2011-03-30 nutartimi galutinai įtvirtino atsakovo valdymą ginčo pastato 27/100 dalių – konkrečios patalpos. Įsiteisėjusios 2011-03-30 nutarties niekas nepakeitė ir ji nėra nuginčyta, todėl nagrinėjant šią bylą negali būti pažeidžiama nusistovėjusi interesu pusiausvyra, būsimas teismo sprendimas negali pabloginti atsakovo teisinės padėties. Atsakovas 2001-09-01 sutartimi įgijo asmeninės nuosavybės teise nedalomą kompleksą, susidedantį iš 27/100 dalių statinių (ginčo pastato ir prieš jį esančios betoninės aikštelės) su būtent po jais esančiomis žemės sklypo dalimis. Šie reikiamos galios dokumentai įrodo, jog būtent atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies stovi atsakovui priklausančios 27/100 dalys ginčo pastato ir kito statinio – betoninės aikštelės, o ieškovei nepriklauso nei 27/100 dalys paminėtų statinių, nei žemės sklypo dalys po šiais statiniais. Ieškovė remiasi ne nuosavybės teise, bet bando remtis iki žemės sklypo privatizavimo priimtu 1995-04-21 sprendimu civilinėje byloje ir niekieno nepasirašytu 1995-03-28 projektu. Ieškovė faktiškai neturi priėjimo prie ginčo pastato išorinių durų į jį gali patekti tik per atsakovui nuosavybės teise priklausantį kitą statinį – betoninę aikštelę. 1996-06-20 namų valdos žemės sklypo ribų planas nustatė tik suformuoto bendro ploto perimetro ribų taškų koordinates ir jas suderino su trečiaisiais asmenimis. Sklypo planas įrodo tik gretutinybes. Teismas 2012-05-25 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškovės ieškinį, todėl savo esme identiškas teismo atsisakytam priimti 2012-05-22 patikslintam ieškiniui, 2012-05-31 pareiškimas dėl ieškinio padidinimo taip pat paliktinas negarinėtu ir ši byla ieškovės ieškinio dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 3 p., 296 str. 1 d. 4 p. 2012-02-23 ginčo pastato turto vertinimo ekspertizė kelia abejones yra neteisinga. Tai netinkamas įrodymas, nes jis yra surašytas vienašališkai ir formaliai, įrašyti duomenys neatitinka tikrovės, todėl aktas pripažintinas niekiniu dėl motyvų, išdėstytų atsakovo 2012-05-07 pareiškime ( 2 t., b.l. 44-47). 2015-07-03 pakartotinės ekspertizės aktas akivaizdžiai suklastotas, todėl pripažintinas negaliojančiu ir nelaikytinas įrodinėjimo priemone dėl 2015-08-20 pareiškime atsakovo išdėstytų argumentų.

17Atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, o atsakovo priešieškinį tenkinti visiškai, iš esmės palaikė atsakovo išsakytus argumentus.

18Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas.

19Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

20Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t., b.l. 9-14) nustatyta, kad ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo pastatas), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenimis: 73/100 dalys priklauso ieškovei S.T., 27/100 dalys priklauso atsakovui K.B. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie ginčo pastatą įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Iš į bylą pateikto 2011-06-29 suformuoto nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo Nr. 10/204641 (1 t., b.l. 9-14), į bylą pateiktos nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 13/11737 (t. 1), Nr. 13/11737 (t. T-1) nustatyta tokia ginčo objektu esančio 28 kv. m užstatymo ploto, 78 kubinių metrų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registravimo nekilnojamojo turto kadastre ir registre istorija (3 t). Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 2I1p, statybos pabaigos metai - 1970, baigtumo procentas 100 %, sienos – plytų mūras, užstatytas plotas 28,00 kv. m., tūris 78 kub. m. (1 t., b.l. 9).

21Į bylą teiktas 1996 m. namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500 (1 t., b.l. 19); 1980-04-16 planas (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180), Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 1995-04-21 sprendimo civilinėje byloje Nr. 29-267 1995 kopija, 1 lapas (4 t., b.l. 57), 1995-03-28 projekto (grafinis priedas prie susitarimo pirkti žemės sklypą) kopija, 1 lapas (4 t., b.l. 58).

22Atsakovas į bylą teikė 1962-02-17 pastatų išdėstymo planą (5 t., b.l. 33), 1962-02-17 žemės sklypo nuotrauką (5 t., b.l. 35)

23Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995-04-21 sprendimu nuspręsta nustatyti tarp M. V., S. T. ir A. T. naudojimosi žemės valda (duomenys neskelbtini) tvarką pagal 1995-03-28 sudarytą projektą. M. V. paskirti naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu C/59, C/86. Žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu B/44 paskirti bendram M. V. ir A. T. naudojimuisi. Žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu E28 paskirti bendram M. V. ir S. T. naudojimuisi. A. T. paskirti naudojimuisi žemės sklypą plane pažymėtą indeksu A/229, A/10. S. T. paskirti naudojimuisi žemės sklypą plane pažymėtą indeksu D/130, D139. Įpareigoti S. T., A. T. netrukdyti M. V. naudotis jai paskirtu žemės sklypu (4 t., b. l. 57). Nurodytas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

24Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 nuspręsta ieškovės S.T. ieškinį tenkinti iš dalies, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad teisę nustatantys dokumentai – 1979 m. gruodžio 29 d. dovanojimo sutartis (registro Nr. 5-9757), kurioje nurodyta, kad T.M.k. dovanoja savo sūnui P.T. 39/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Spalio raj. teismo 1980 m. balandžio 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-301-80 pagal ieškovo T.M.K. ieškinį ir 1980 m. kovo 5 d. turto pasidalijimo sutartis (registro Nr. 5-1475), pagal kurią 73/100 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), plane pažymėto indeksu 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruota, kaip M.T. (M.T.) nuosavybė, - priklauso 1986 m. kovo 13 d. mirusiam M.T. (mirties liudijime – M.T.), kurio vardas ir pavardė nurodytuose dokumentuose nesutampa su jo mirties liudijime AA Nr. 389042 (įrašo Nr. 771) nurodytu vardu ir pavarde. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P.T. (gim. (duomenys neskelbtini)., mirės (duomenys neskelbtini).) priėmė 1986 m. kovo 13 d. mirusio tėvo M.T. palikimą. Likusioje dalyje S.T. ieškinį atidalyti P.T. dalį ūkiniame pastate 2I1/p, esančiame (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės tokiu būdu: priteisti P.T. nuosavybėn iš K.B. 27/100 dalis ūkinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini)bei priteisti atsakovo K.B. naudai iš jos 1820 Lt kompensaciją atmesti. Atsakovo K.B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priešieškinį tenkinti iš dalies. Įpareigoti S.T. (a.k. (duomenys neskelbtini)) netrukdyti K.B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Likusioje dalyje K.B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) priešieškinį atmesti (1 t., b.l. 20-29).

25Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-516/2010 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą (1 t., b.l. 30-43).

262010 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį dokumentą Nr. 2-173-643/2009 dėl S.T. įpareigojimo netrukdyti K.B. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

27Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 pagal antstolio V.M. pareiškimą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo išaiškino, kad antstolis V.M, vykdydamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-173-643/2009, privalo patikrinti ar K.B. turi realią galimybę naudotis jam priklausančiu turtu, t.y. 27/100 dalimis pastato, unikalus Nr. 1096-1028-8025, ar jis turi galimybę patekti į minėtą pastatą ar jam priklausanti pastato dalis yra atlaisvinta nuo S.T. daiktų. Patikrinęs situaciją, antstolis V.M. turi imtis LR CPK 771 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų veiksmų (1 t., b.l. 44-45).

282012-07-10 teismo nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2-6280-819/2012 pagal ieškovo K.B. ieškinį atsakovams S.T., Valstybės įmonei Registrų centras, Valstybės įmonei Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2516-819/2013 pagal ieškovo K.B. ieškinį atsakovei S.T. valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui, dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo, dalyje ieškovo ieškinį atmetė, kitoje dalyje byla nutraukta CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu (4 t., b.l. 107-128). 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas (4 t., b.l. 129-144).

29Byloje keliamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, vienam bendraturčiui pripažįstant teisę į visą turtą, o kitam skiriant piniginę kompensaciją, ieškovė pareikštu ieškiniu siekia ginčo pastatą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant iš atsakovo šio turimą 27/100 dalį ūkinio pastato, o atsakovui už jo dalį kompensuojant pinigais, atsakovas pareikštu priešieškiniu siekia ginčo pastatą atidalyti natūra. Atsakovas prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės atskirą, izoliuotą patalpą, esančią atsakovui priklausančioje dalyje, 1980-04-16 plane (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180) kadastriniais matavimais pažymėtoje „3,74 x 2,00“, taigi iš esmės savo reikalavimą atidalinti ūkinį pastatą grindžia 1980-04-16 planu (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180).

30Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000; Teismų praktika 14; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.), kadangi visiškas daikto atidalijimas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.

31Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenimis: 73/100 dalys priklauso ieškovei S.T., 27/100 dalys priklauso atsakovui K.B. Nekilnojamojo turto registre nurodyta ginčo pastato paskirtis – pagalbinio ūkio, pažymėjimas plane 2I1p, statybos pabaigos metai - 1970, baigtumo procentas 100 %, sienos – plytų mūras, užstatytas plotas 28,00 kv. m., tūris 78 kub. m., nusidevėjimas 37 % (1 t., b.l. 9). Byloje nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie ginčo pastatą įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl laikomi teisingais ir išsamiais (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d.).

32Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-459/2007). Atsakovas priešieškiniu prašo atidalinti jam iš bendrosios dalinės nuosavybės atskirą, izoliuotą patalpą, esančią atsakovui priklausančioje dalyje, 1980-04-16 plane (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180) kadastriniais matavimais pažymėtoje „3,74 x 2,00“, kuri sudaro atsakovo nuosavybės teise valdomas 27/100 dalis ūkinio pastato, pažymėto planuose 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o S.T. asmeninės nuosavybės teise atskiras patalpas, kurių kadastriniai matmenys yra 3,74 x 5,42 , bendras plotas 20,27 kv.m. (1 t., b.l. 141-145, 5 t., b.l. 73-82, 94-96). Atsakovo teigimu, 1980-04-16 planas (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180) įrodo bendrosios dalinės nuosavybės dalių (27/100 ir 73/100) apskaičiavimo kilmę, įrodo, kad yra kadastriniais matavimais užfiksuotas ginčo pastato padalinimas į dvi dalis: viena dalis, plane pažymėta matmenimis „3,74 x 2,00“, kuri sudaro 7,48 kv. m. : 28 kv.m. = 27/100 dalis ginčo pastato, kita atskira patalpa plane pažymėta matmenimis „3,74 x 5,42“, kuri sudaro 20,27 kv. m. : 28 kv. m. =73/100 dalis. Teismas su tokiu atsakovo teiginiu negali sutikti, nes šis teiginys neatitinka atsakovo nurodomų įrodymų turinio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.). Iš tiesų atsakovas teisingai teigia, kad 1980-04-16 plane (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180) kadastriniais matavimais buvo užfiksuoti atskirų dalių ilgiai „5,42“ ir „2,00“, o matmuo, fiksuojantis bendrą pastato ilgį „7,42“ yra perbrauktas, tačiau atsakovas ignoruoja šiame plane esantį spaudą „panaikinta“, 1988-02-08. 1988-02-08 statinių išdėstymo plane (2 t., b.l. 2, 4 t., b.l. 55) ginčo pastatas nėra padalintas į dalis, o visa patalpa 2I1p pažymėta matmenimis „3,74 x 7,42“, jame užfiksuotas bendras pastato ilgis „7,42“. Taigi atsakovas prašydamas atidalinti jam atskirą, izoliuotą patalpą, jo teigimu esančią atsakovui priklausančioje dalyje, 1980-04-16 plane (1 t., b.l. 114, 4 t., b.l. 178-180) kadastriniais matavimais pažymėtą „3,74 x 2,00“, remiasi panaikintu 1980-04-16 planu, tuo tarpu pagal 1988-02-08 statinių išdėstymo planą ginčo patalpa 2I1p pažymėta matmenimis „3,74 x 7,42“, jame užfiksuotas bendras pastato ilgis „7,42“, taigi 1988-02-08 plane nėra kadastriniais matavimais užfiksuotas ginčo pastato padalinimas, 1988-02-08 plane nėra pažymėta tokia atsakovo patalpa, kurios matmenys būtų „3,74 x 2,00“ ir 3,74 x 5,42. Teismas šį 1980-04-16 planą, kuriame yra įrašas „panaikintas“ „1988-02-08“, nelaiko leistinu ir pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, kad pagal jį atsakovui gali būti atidalinta jo dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės.

33Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principo esmė yra ta, kad nešališkas teismas nagrinėja privačių šalių privatų ginčą, todėl būtent šalims tenka įrodinėjimo pareiga. Šaliai, kuriai tenka atitinkamų faktinių aplinkybių įrodinėjimo pareiga, jų neįrodžius, teismas turi teisę konstatuoti, kad tos faktinės aplinkybės neįrodytos, neegzistuoja. Bendrosios įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims taisyklės bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo konkretinamos teismų praktikoje išaiškinant, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M. ir kt. v. L. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009; kt.).

34Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir pateikti teismui įstatymo reikalavimus atitinkantį nekilnojamojo daikto atidalijimo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2013). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kadastro objektais laikoma patalpa, suformuota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas. Nurodyto įstatymo 7 straipsnyje, nustatančiame nekilnojamųjų daiktų formavimo būdus, yra nustatytas vienas jų – atidalijant Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalis ir jas suformuojant kaip atskirus nekilnojamuosius daiktus (1 dalies 3 punktas). Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Nurodytina, kad, formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jų formavimo procedūras nustato STR 1.12.08:2010 „Statinių naudojimo priežiūros tvarkos aprašo“ 20 punkte nurodytos procedūros. Šio Reglamento 20.7 punkte nustatyta, kad pastate atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuojant tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis, patalpas rengiama Reglamento 6 priede nurodytos sudėties Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys. Tik esant statybos techninių reglamentų reikalavimus atitinkančiam projektui, atsakovo siūlomos atidalyti patalpos galėtų būti įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip atskiros. Atsakovo nurodomas 1980-04-16 planas panaikintas, be to neatitinka Reglamento 6 priede nurodytos naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėties reikalavimų, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, t.y. neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų. Atsakovas nepateikė teismui jokio tinkamo įstatymo reikalavimus atitinkančio nekilnojamojo daikto atidalijimo projekto, nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko.

35Kaip minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais. Nagrinėjamoje byloje atsakovas reikalavo, kad teismas išnaudotų visus būdus atidalinti ūkinį pastatą natūra (5 t., b.l. 5-9). 2015-08-21 atlikus vietos apžiūrą nustatyta, kad šiuo metu į ginčo pastatą yra tik vienas įėjimas, faktiškai ūkinis pastatas susideda ir trijų pereinamų vidaus patalpų, atskirtų durimis, taip pat yra du medinių rėmų su stiklais langai, galinėje patalpos dalyje yra įrengtas nedidelis rūsys, į kurį patenkama per grindyse įrengtą liuką su medinėmis durelėmis per medines kopėčias. Tačiau ta aplinkybė, kad faktiškai ginčo pastatas susideda iš trijų pereinamų patalpų, ginčo pastate yra patalpas atskirianti siena su vidinėmis durimis, nors Nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų ir registro dokumentų byloje nėra duomenų apie ūkinio pastato, plane pažymėto 2I1p vidaus patalpų išdėstymą (4 t., b.l. 5), nereiškia, kad byloje įrodyta, jog atidalijus ūkinį pastatą natūra gali būti suformuoti atskiri nekilnojamieji daiktai, kurie gali būti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre savarankiškais daiktais. Kaip minėta, atsakovo 1980-04-16 planas, kuriuo jis remiasi, neatitinka teisės aktų reikalavimų, jokio kito įstatymo reikalavimus atitinkančio nekilnojamojo daikto atidalijimo projekto, pagal kurį galėtų būti suformuoti du atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus, atsakovas teismui nepateikė.

36Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti ūkinio pastato atidalijimo (padalijimo) natūra galimumu. Pažymėtina, kad ginčo ūkinio pastato tikslieji kadastriniai matavimai neatlikti, o Nekilnojamojo turto registre nurodytas ginčo pastato užstatytas plotas 28,00 kv. m. (1 t., b.l. 9). Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie ginčo pastatą įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Atsakovo idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje tokiu būdu sudaro 7,56 kv. m., o ieškovės 20,44 kv. m. Ūkinio pastato plotas nėra didelis – 28 kv.m. Taigi atsakovo idealioji dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškove, yra gerokai mažesnė. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad galima ją realiai naudoti pagal paskirtį suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą, kuris atitiktų jam teisės aktų keliamus reikalavimus.

37Fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai. Atsakovas nurodė, kad ginčo pastatas yra atidalintas į visiškai izoliuotas patalpas, viena nuo kitos fiziškai sienomis ir durimis, užkalus tarp patalpų esančias vidines duris, o jeigu bus pageidaujama, aklinai jas užmūrijus, jos bus visiškai atidalintos, nes nėra bendro naudojimo objektų, o atsakovas į savo patalpą galės patekti, nesinaudodamas patalpa, pažymėta „3,74 x 5,42“, kuria naudojasi ieškovė, todėl ginčo ūkinio pastato atidalijimas natūra yra galimas. Teismas atsakovo teiginius, kad aklinai uždarius, užmūrijus duris tarp pereinamų patalpų, jos yra visiškai izoliuotos viena nuo kitos, nėra jokių bendro naudojimo patalpų, nes atsakovas į savo patalpas gali patekti nesinaudodamas ieškovės patalpomis, todėl ginčo ūkinio pastato atidalijimas natūra yra galimas, įvertina kritiškai, nes jie nepagrindžia, jog tokiu būdu galės būti suformuotas atskiras nekilnojamojo turto objektas, atitinkantis teisės aktų reikalavimus, tos pačios paskirties, kaip ir pastato paskirtis. Atsakovo nurodomu būdu izoliavus patalpas (užmūrijus duris tarp pereinamų patalpų), atsakovo nurodoma patalpa lieka su langu, tačiau be jokio įėjimo, kas akivaizdžiai neatitiktų teisės aktų reikalavimų, nustatytų ūkiniam pastatui. Be to, kaip minėta, atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį. Nagrinėjamu atveju padalijus ūkinį pagal atsakovo siūlomą variantą paskiriant šalims tik atskiras ūkinio pastato patalpas, atitinkančias jų dalis, jas izoliuojant, aklinai užkalant duris, kaip nurodo atsakovas, nebūtų galima padalyti pagrindinių pastato konstrukcijų (pamatų, sienų, stogo), liktų tik vienas įėjimas į ūkinį pastatą. Taigi, tokiu atidalinimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų būti pasiektas atidalinimo pasėkoje - bendroji dalinė nuosavybė tam tikroje apimtyje nepasibaigia. Atidalinimas pagal atsakovo siūlomą variantą neatitiktų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisinio ir faktinio turinio, kadangi po jo liktų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, kas reikštų bendrosios dalinės nuosavybės statuso išsaugojimą. Iš šalių pozicijų akivaizdu, kad šalys nesutaria dėl turto valdymo, naudojimosi juo, todėl toks ūkinio pastato padalinimas, paliekant ir toliau bendrai naudotis, valdyti bendrąja daline nuosavybe esančias pagrindines pastato konstrukcijas (stogą, sienas),kurias reikia prižiūrėti, remontuoti, nepalengvintų ir nesupaprastintų šalių teisių ir kartu ateityje neleistų išvengti ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Kaip minėta, tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas. Pažymėtina, kad atsakovas viso teisminio bylos nagrinėjimo metu neteikė jokio įstatymo reikalavimus atitinkančio nekilnojamojo daikto atidalijimo projekto, pagal kurį būtų galima pertvarkyti 28 kv. m. ūkinį pastatą į du atskirus turtinius vienetus, tik rėmėsi 1980-04-16 planu. Tuo tarpu bylos duomenų visetas sudaro pagrindą abejoti galimumu perplanuoti 28 kv. m. ūkinį pastatą taip, kad jame būtų įmanoma atidalyti atsakovui priklausiančias 27/100 dalis, kurios sudaro tik 7,56 kv. m bendrojo ūkinio pastato ploto, į atskirą ūkinį pastatą su atskiru įėjimu be neproporcingos žalos pastato paskirčiai, t.y. faktiškai suformuoti du atskirus ūkinius pastatus. Akivaizdu, kad padalyti 28 kv.m. ūkinį pastatą į atskirus turtinius vienetus pagal valdomo turto dalis (27/100 K.B. ir 73/100 S.T.), neatliekant statybos ar rekonstrukcijos darbų, neįmanoma, nes yra tik vienas įėjimas į ūkinį pastatą, o faktiškai ūkinis pastatas susideda ir trijų pereinamų vidaus patalpų. Izoliavus atsakovo nurodomas patalpas tik durimis, jos liktų su vienu langu ir be jokio įėjimo. Jei atsakovo teigimu, iš atsakovo turimo ūkinio pastato 3I1b, kuris turi bendrą sieną su ūkiniu pastatu 2I1p, būtų galimybė patekti į ginčo patalpas, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nepateikta jokių įrodymų, ar tokia rekonstrukcija apskritai leistina ir galima, ar tai įmanoma įgyvendinti techniškai, ar atsižvelgta į tai, kad ūkinis pastatas yra senos statybos 1970 m. bei įvertinta ar rekonstrukcija gali būti įgyvendinta ir nebus padaryta neproporcinga žala pastatui. Byloje nėra jokių duomenų, kiek kainuotų nurodytų darbų atlikimas, kas ir kaip juos atliktų, ar tokiam pastato rekonstravimo projektui pritartų atitinkamų institucijų įgalioti valstybės tarnautojai. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės šios bylos atveju sudaro pagrindą abejoti ūkinio pastato atidalijimo (padalijimo) natūra galimumu be neproporcingos žalos, o, kaip jau buvo nustatyta ir aukščiau nurodyta, atsakovas, prašęs ūkinį pastatą atidalyti natūra, nepateikė duomenų, inter alia pašalinančių nurodytą abejonę.

38Kaip žinia, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, todėl daiktas negali būti dalijamas taip, kad tarp savininkų sukurtų dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius. Nagrinėjamos bylos duomenys (1 t., b.l. 47, 48, 49, 50-51, 53-58, 59-62, 167, 168-169, 170-171, 173-176 ir kt.) patvirtina, jog tarp ūkinio pastato bendraturčių vyksta ilgalaikiai nesutarimai, teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į ginčo ūkinį pastatą įgyvendinimo, jų santykiai itin konfliktiški, esant tokiai padėčiai yra itin komplikuotas bendro turto valdymas, jo priežiūra. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu ūkinis pastatas būtų atidalytas (padalytas) natūra, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste tarp ginčo šalių būtų sukurti dar sudėtingesni faktiniai ir teisiniai santykiai, kas prieštarautų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslams, bei būtų sudarytos teisinės prielaidos tolimesniam šalių bylinėjimuisi ir atitinkamai bylinėjimosi išlaidų augimui, kas prieštarautų civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis).

39Byloje ieškovė teigė, kad ginčo ūkinis pastatas yra asmeniškai ieškovei naudotis skirtoje žemės sklypo dalyje pagal 1996 m. žemės sklypo ribų planą, atsakovas nurodė, kad žemės sklypas po ginčo ūkiniu pastatu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui pagal 2001-09-01 sutartį Nr. 6866. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (1 t., b.l. 9) nurodyta, kad 904 kv.m. žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ant kurio išdėstyti statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams: 321/904 dalys žemės sklypo priklauso atsakovui K.B., 364/904 dalys priklauso atsakovei S.T. ir 219/904 dalys priklauso M.V. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nustato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys apie žemės sklypą įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti nebuvo, todėl laikomi teisingais ir išsamiais. Taigi žemės sklypas yra visų trijų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, atsakovas nėra atsidalijęs savo dalies iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir nėra iš savo dalies suformavęs atskiro žemės sklypo, todėl teigti, kad konkreti žemės sklypo dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui šiuo metu pagal byloje esančią medžiagą nėra jokio pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas būtų įregistravęs savo daiktinę teisę, t.y. asmeninę nuosavybės teisę būtent į žemės sklypo dalį, ant kurios stovi ginčo ūkinis pastatas, nes šiuo metu atsakovo nuosavybės dalis bendrai valdomame žemės sklype nėra individualizuota teisės aktų nustatyta tvarka.

40Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995-04-21 sprendimu civilinėje byloje Nr. 29-267-1995 tarp žemės sklypo Savanorių pr. 244, Vilniuje, naudotojų M. V., S. T. ir A. T. buvo nustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka pagal 1995-03-28 sudarytą projektą. Naudotojos sutarė naudotis 896 kv. m ploto žemės sklypu, teismo sprendimu nutarta M. V. paskirti naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu C/59, C/86. Žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu B/44 paskirti bendram M. V. ir A. T. naudojimuisi. Žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu E28 paskirti bendram M. V. ir S. T. naudojimuisi. A. T. paskirti naudojimuisi žemės sklypą plane pažymėtą indeksu A/229, A/10. S. T. paskirti naudojimuisi žemės sklypą plane pažymėtą indeksu D/130, D139. Įpareigoti S. T., A. T. netrukdyti M. V. naudotis jai paskirtu žemės sklypu (4 t., b. l. 57, 58). Taigi pagal 1995-04-21 teismo sprendimu nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką ginčo ūkinis pastatas stovėjo ant žemės, kuri pagal teismo patvirtintą naudojimosi tvarką yra paskirta naudotis ieškovei S.T. asmeniškai (4 t., b.l. 57, 58). Atlikus kadastrinius matavimus, minėto žemės sklypo plotas nustatytas 904 kv. m (4 t., b.l. 59). Byloje nustatyta, kad atlikus kadastrinius matavimus, žemės sklypo naudotojos iš naujo susitarė dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. 1996 m. namų valdos žemės sklypo ribų plane M 1:500, suderintame su žemės sklypo naudotojomis A. T., S. T. ir M. V., nustatyta naudojimosi 904 kv. m. ploto žemės sklypu tvarka nurodant: „savininko vardas, pavardė – A. T., „asmeninė nuosavybė“ 239 kv.m., „bendros nuosavybės teise „61 kv.m, 21 kv.m., viso 321 kv. m.; S. T. asmeninė nuosavybė“ 285 kv.m., „bendros nuosavybės teise „67 kv.m, 12 kv.m., „viso“ 364 kv. m.; “M. V. asmeninė nuosavybė“ 143 kv.m., „bendros nuosavybės teise „43 kv.m, 21 kv.m., 12 kv.m., viso 219 kv. Šiame plane matosi sklypo dalių naudojimo pasidalinimo zonų nuspalvinimas pagal priklausymą naudotojams, su paaiškinamąja legenda. Pagal šį planą pažymėta, kad ieškovė asmeniškai naudojasi žeme, pažymėta mėlynai (285 kv. m.), kartu su M.V. bendrai naudojasi žeme, pažymėta rudai (12 kv. m.), likusioje bendrojo naudojimo žemės sklypo dalyje stovi gyvenamasis namas (67 kv. m.). Su A.T. bendrai naudojamos žemės, išskyrus tą, kur stovi gyvenamasis namas, nebuvo numatyta. Vadovaujantis atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų parašais patvirtintu namų valdos žemės sklypo ribų planu, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymu Nr. 1547-01 „Dėl namų valdos žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimo“ nuspręsta iš bendro 904 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo 364 kv. m parduoti S. T. (4 t., b.l. 59, 60); atitinkamai ir kitoms bendraturtėms: A. T. – parduoti 321 kv. m., M. V. - 219 kv. m. 1996-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/96-11989 S.T. buvo parduota 364 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 904 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal sutarties 9 punktą sklypo planas M1:500 su gretimybėmis yra sudėtinė šios sutarties dalis (1 t., b.l. 17-18, 19). Duomenys apie šį sklypą nuo 1996-12-05 įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. 1996-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. P01/96-11880 A.T. buvo parduota 321 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 904 kv. m ploto žemės sklype, (duomenys neskelbtini), o pagal sutarties 9 punktą sklypo planas M1:500 su gretimybėmis yra sudėtinė šios sutarties dalis (5 t., b.l. 37-38). Taigi visos žemės sklypo naudotojos tarėsi dėl naudojimosi tvarkos nustatymo žemės sklypu, kurio ribos buvo nustatytos Vilniaus miesto valdybos 1996-04-04 sprendimu Nr. 531V „Dėl privačių namų valdų ribų nustatymo Vilkpėdės seniūnijoje“, t. y. žemės sklypo (tiek 1995-03-28 sudarytas projektas, tiek 1996 m. gegužės mėn. atliktas ir naudotojų parašais patvirtintas namų valdos žemės sklypo ribų planas). Visos trys žemės sklypo naudotojos pasirašė žemės sklypo ribų planą, kuriame, atsižvelgiant į faktiškai naudojamą žemę bei statinius, o taip pat vadovaujantis teismo sprendimu dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, buvo pažymėta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Kadangi K. B. nuosavybės teisę į 321/904 dalį sklypo įgijo 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, reg. Nr. 6866, kurios neatsiejama dalis yra žemės sklypo planas (mastelis 1:500), apibrėžiantis žemės sklypo ribas ir plotą, naudojimosi tvarką ir 2001-09-01 priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 6867, (2 t., b.l. 15, 16) pagrindu, laikytina, kad vėliausiai nuo šio momento atsakovui tapo žinoma, kad jo įgytos dalies žemės sklypo, kurio bendras plotas yra 904 kv. m, ribos sudaro vieną uždarą kontūrą, į kurį patenka visi bendraturčių valdomi statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir apie nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. A. T. ir K. B. 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, reg. Nr. 6866, pasirašymo metu galiojo CK 4.48 straipsnio 2 dalies nuostata, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atsižvelgiant į tai, teismas nesutinka su atsakovo teiginiais, kad 1996 m. namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500, suderintas su žemės sklypo naudotojomis A. T., S. T. ir M. V, yra netinkamos galios įrodymas, nes planas suderintas su įgaliotais asmenimis, pasirašytas visų naudotojų, kurie tokiu būdu išreiškė savo valią. Teismas taip pat nesutinka su atsakovo teiginiais, kad šis planas nustatė tik bendro sklypo 904 kv. m. ploto perimetro ribų koordinates ir jas suderino su trečiaisiais asmenimis: gretimo namo Savanorių pr. 240 savininku B. S. ir gretimo namo (duomenys neskelbtini) savininku J. S., nes be šių duomenų, plane akivaizdžiai įtvirtinta ir bendraturčių suderinta valia, kaip bus naudojamasi žemės sklypu, taigi apibrėžta naudojimosi 904 kv. m ploto žemės sklypu tvarka. Atsakovo teiginiai, kad planas parengtas iki privatizavimo, todėl po privatizavimo juo nėra pagrindo vadovautis, vertintini kritiškai, nes būtent vadovaujantis atliktais žemės sklypo kadastriniais matavimais bei žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojų parašais patvirtintu namų valdos žemės sklypo ribų planu, Vilniaus apskrities valdytojo administracijos 1996-10-31 įsakymu Nr. 1547-01 „Dėl namų valdos žemės sklypų Vilniaus mieste pardavimo“ buvo nuspręsta iš bendro 904 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo 364 kv. m parduoti S. T. (4 t., b.l. 59, 60), kaip ir kitoms bendraturtėms atitinkamas dalis, o šis žemės sklypo planas (mastelis 1:500), apibrėžiantis žemės sklypo ribas ir plotą, naudojimosi tvarką yra neatsiejama tiek 1996-11-26 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. P01/96-11989 dalis (1 t., b.l. 17-18, 19, sutarties 9 p.), tiek ir 2001-09-01 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, reg. Nr. 6866, kurios pagrindu K. B. įgijo nuosavybės teisę į 321/904 dalį sklypo, dalis (2 t., b.l. 15, 16, sutarties 11 p.). Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu teismas vertina, kad pagal byloje esantį namų valdos žemės sklypo ribų M 1:500 planą ( 1t., b.l. 19), suderintą su visais sklypo naudotojais, buvo apibrėžtos žemės sklypo ribos ir plotas, naudojimosi tvarka. Ieškovė 2015-08-21 vietos apžiūros metu patvirtino, iki šiol yra nusistovėjusia tokia bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka. Teismui nepateikti jokie patikimi rašytiniai įrodymai, paneigiantys minėtus įrodymus, nagrinėjamos bylos atveju atsakovas nepareiškė reikalavimo dėl kitokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl teismas remiasi namų valdos žemės sklypo ribų M 1:500 planu ( 1 t., b.l. 19), kaip apibrėžiančiu žemės sklypo ribas, plotą ir naudojimosi tvarką. Šiame plane matosi sklypo dalių naudojimo pasidalinimo zonų nuspalvinimas pagal priklausymą savininkams, su paaiškinamąja legenda, pagal kurį ginčo ūkinis pastatas yra ant ieškovei asmeniškai naudotis paskirtos žemės sklypo dalies (1 t., b.l. 19, žymėjimas mėlynai). Tuo tarpu atsakovui toje pačioje namų valdoje nuosavybės teise priklausantis ūkinis pastatas, 36 kv.m. užstatymo ploto, pažymėtas indeksu 3I1b, stovi ant atsakovui asmeniškai naudotis paskirtos žemės sklypo dalies, pažymėta raudonai) (1 t., b.l. 19). Taigi šiuo metu pagal byloje esančią medžiagą ginčo ūkinis pastatas yra ieškovei asmeniškai naudotis pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500 skirtoje žemės sklypo dalyje, o žemės sklypas po ūkiniu pastatu 2I1p ir po kitu statiniu (betonine kiemo aikštele) nėra atidalintas asmeninės nuosavybės teise nei vienam iš bendraturčių, nes Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog visas 904 kv. m. žemės sklypas yra bendroji dalinė nuosavybė ir šios bylos atveju visas žemės sklypas yra valdomas bendrosios dalinės šalių nuosavybės teise. Todėl atsakovo atsiliepimo teiginiai, kad faktiškai žemės sklypas po ūkiniu pastatu 2I1p nuosavybės teise priklauso jam asmeninės nuosavybės teise pagal 2001-09-01 sutartį Nr. 6866, šia sutartimi žemės sklypas yra atidalintas tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise po ūkiniu pastatu 2I1p ir po kitu statiniu (betonine kiemo aikštele), atmestini kaip nepagrįsti, neatitinkantys atsakovo nurodomų įrodymų turinio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų apie žemės sklypą (CPK 185 str.). Niekas atsakovui nekliudė reikšti ieškinio dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

41Pažymėtina ir tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymu yra tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikromis nekilnojamojo daikto dalimis gali būti bendraturčių naudojamasi bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama. Todėl atsakovo teiginiai, kad patenkinus ieškinį, ieškovei atitektų ne tik 27/100 dalys ginčo pastato, bet ir atsakovo įgyta pagal 2001-09-01 sutartį žemės sklypo dalis būtent po ūkiniu pastatu, atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka atsakovo nurodomų įrodymų turinio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.).

42Taigi kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus – ginčo šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, 2015-08-21 atlikus ginčo ūkinio pastato apžiūrą vietoje, vadovaujantis laisvo įrodymo vertinimo, įrodymų pakankamumo ir tikėtinumo principais civiliniame procese (CPK 185 str.), teismo vertinimu, aukščiau nurodytų, byloje nustatytų aplinkybių, jog atsakovas, prašęs ūkinį pastatą atidalyti natūra, nepateikė teismui jokio įstatymo reikalavimus atitinkančio nekilnojamojo daikto visiško atidalijimo projekto, patvirtinančio, jog teisiškai ir faktiškai galėtų būti suformuoti du savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o nagrinėjamoje byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti ūkinio pastato atidalijimo (padalijimo) natūra galimumu be neproporcingos žalos, šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški daugelį metų, visetas sudaro pagrindą išvadai, jog nagrinėjamos bylos atveju neįrodyta, kad įmanoma natūra atidalyti atsakovui priklausančią nuosavybės teisės dalį tokiu būdu, kad galėtų būti suformuoti du atskiri, savarankiški nekilnojamojo turto objektai be neproporcingos žalos pastatao paskirčiai (CPK 185 str.). Atsakovas neteikė įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, o savo reikalavimus grindė vien 1980-04-16 planu ir jame užfiksuotais matavimais, kuris turi spaudą „panaikinta“, 1988-02-08, ir kuris neatitinka Reglamento 6 priede nurodytos naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėties reikalavimų, taigi neatitinka statybos techninių reglamentų reikalavimų, keliamų atidalijimo projektui, todėl pagal pateiktą tokį atsakovo planą negali būti atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, atsakovo priešieškinis atmestinas kaip neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

43Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog nėra galimybės atidalinti šio ginčo objekto, t.y. ūkinio pastato, sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos pastato paskirčiai, ginčo turtas atidalintinas vienam bendrasavininkui paskiriant ūkinį pastatą natūra, o kitam - priteisiant kompensaciją pinigais už jam tenkančią dalį. Šiame kontekste kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, kai nė vienas bendraturtis nesutinka gauti kompensacijos pinigais, aiškintinos kartu su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintu nuosavybės neliečiamumo principu ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis, todėl priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai, ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Šioje konkrečioje byloje yra nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad nuo 2009 m. tarp šalių vyko įvairūs teisminiai ginčai dėl nuosavybės teisių į šalių bendrosios dalinės nuosavybės teise įgytą ginčo turtą įgyvendinimo, nesutarimai ir konliktai, kurie buvo nagrinėjami įvairiose institucijose. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad konkrečių byloje nustatytų aplinkybių kontekste parinktas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais yra racionaliausias sprendimas, kuriuo įmanomas teisinės taikos tarp šalių atkūrimas. Be to, atsakovo dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškove, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, suformuojant atskirą nekilnojamąjį daiktą – ūkinį pastatą be neproporcingos žalos pastatui, bendras ūkinio pastato naudojimas apsunkintas dėl nuolatinių konfliktų tarp bendraturčių, o atsakovo poreikis naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus, nes ginčo statinys yra vienintelis ūkinis pastatas, kurio 73/100 dalis nuosavybės teise priklauso ieškovei, tuo tarpu atsakovo asmeninėje nuosavybėje yra dar vienas 36 kv. m. ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1b. Esant tokiai situacijai, teismas sprendžia, kad ginčo turtas atidalintinas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant iš atsakovo šio turimą 27/100 dalį ūkinio pastato, o atsakovui už jo dalį kompensuojant pinigais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, byloje yra nustatytos išimtinį atvejį apibūdinančios faktinės aplinkybės, kurios leidžia teismui atidalyti bendrąją dalinę nuosavybę priteisiant atsakovui kompensaciją pinigais, nors dėl to nėra atsakovo sutikimo (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, darytina išvada, kad šioje konkrečioje situacijoje, kuri neišvengiamai susijusi su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, remiantis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais, ieškovės siekis atidalyti ginčo pastatą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant iš atsakovo šio turimą 27/100 dalį ūkinio pastato, o atsakovui už jo dalį kompensuojant pinigais, laikytinas priimtiniausiu bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdu ir, nutraukiant bendrą nuosavybės valdymą, labiau pagrįsta kompensaciją priteisti iš ieškovės atsakovui (LAT nutartys Nr.3K-7-466/2008, Nr.3K-3-253/2011, Nr.3K-3-512/2011, Nr.3K-3-389/2012, kt.) (CPK 185 str.).

44Nepaisant to, kad šios aplinkybės yra savarankišku pagrindu spręsti dėl atsakovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumo, teismas, siekdamas visapusiškai išnagrinėti šią civilinę bylą, pasiekti kuo greitesnę taiką tarp šalių, trumpai pasisako dėl kitų atsakovo argumentų pagrįstumo.

45Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-03-30 įsiteisėjusia nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 nustatė, kad „K.B., kaip teisėto 27/100 dalių pastato savininko, valdymas turi būti apgintas (LR CK 4.35 str.). S.T. įpareigotina netrukdyti K.B. naudotis jam priklausančia pastato dalimi: nedaryti kliūčių patekti į pastatą, atlaisvinti K.B. priklausančias patalpas“ (1 t., b.l. 44-45), o antstolis V.M. galutinai įtvirtino atsakovo valdymą ginčo pastato 27/100 dalių konkrečios patalpos, nepaneigia ieškovės, kaip bendraturtės, teisės reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 str., nes tokia jos teisė įtvirtinta įstatyme. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Atsakovo prašymas išaiškinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-03-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 negali būti patenkintas, nes nutartį turi teisę išaiškinti tik ją priėmęs teismas (CPK 278 str.).

46Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas atidilinti tik ūkinį pastatą iš bendrosios dalinės nuosavybės, byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl atsakovo teiginiai, kad patenkinus ieškinį, ieškovei atitektų ne tik 27/100 dalys ginčo pastato, bet ir atsakovui priklausančios 27/100 dalys kito statinio – betono aikštelės su atsakovo įgyta pagal 2001-09-01 sutartį žemės sklypo dalimi būtent po jais, atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka atsakovo nurodomų įrodymų turinio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (1 t., b.l. 9) nurodyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso trims bendraturčiams: 321/904 dalys žemės sklypo priklauso atsakovui K.B., 364/904 dalys priklauso atsakovei S.T. ir 219/904 dalys priklauso M.V. Taigi žemės sklypas yra visų trijų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė, atsakovas nėra atsidalijęs savo dalies iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ir nėra iš savo dalies suformavęs atskiro žemės sklypo, todėl teigti, kad konkreti žemės vieta asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui šiuo metu pagal byloje esančią medžiagą nėra jokio pagrindo. Kaip aukščiau minėta, šiuo metu pagal byloje esančią medžiagą ginčo ūkinis pastatas yra ieškovei asmeniškai naudotis pagal namų valdos žemės sklypo ribų planą M 1:500 skirtoje žemės sklypo dalyje. Naudojimosi tvarkos nustatymu yra tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikromis nekilnojamojo daikto dalimis gali būti bendraturčių naudojamasi bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybė nenutraukiama. Todėl atsakovo teiginiai, kad patenkinus ieškinį, ieškovei atitektų ne tik 27/100 dalys ginčo pastato, bet ir atsakovo įgyta pagal 2001-09-01 sutartį žemės sklypo dalis būtent po ūkiniu pastatu, atmestini kaip nepagrįsti, nes neatitinka atsakovo nurodomų įrodymų turinio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, o šioje byloje yra sprendžiamas tik klausimas dėl ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o žemės sklypas ir toliau lieka visų trijų bendraturčių bendroji dalinė nuosavybė (CPK 185 str.).

47Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui K.B. nuosavybės teise priklauso 27/100 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), aprašymas kiti statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) (1 t., b.l. 10). Atsakovas nurodo, kad ši betoninė kiemo aikštelė yra prieš ūkinį pastatą 2I1p ir jo išorines duris, todėl patenkinus ieškinį, ieškovei atitektų ne tik 27/100 dalys ginčo pastato, bet ir atsakovui priklausančios 27/100 dalys kito statinio – betono aikštelės su atsakovo įgyta pagal 2001-09-01 sutartį žemės sklypo dalimi būtent po jais. Tokie atsakovo teiginiai neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.). Visų pirma, pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiti statiniai – kiemo statiniai (šulinys, tvora, kiemo aikštelė), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), (1 t., b.l. 10) nėra ginčo ūkinio pastato priklausiniai, todėl jų neištinka ginčo ūkinio pastato likimas. Antra, pagal Kitų statinių ir jų dalių kadastro duomenis, užfiksuotus 2001-07-25 (2 t., b.l. 8) „aikštelė“ yra 1962 statybos metų, betono danga, plotas 35 kv.m. Taigi pagal kadastro duomenis kiemo „kiemo aikštelės“ užimamas plotas yra 35 kv.m., ir pagal byloje esančius kadastro duomenis (pastatų išdėstymo planus, namų valdos techninės apskaitos korteles ir kt. dokumentus), kurie yra nuo 1962 m. iki 1993 m., matyti, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota „kiemo aikštelė“ yra betono pagrindo, 35 kv. m. ploto ir įvardinta pateiktose pastatų išdėstymo schemose, namų valdos techninės apskaitos kortelėse ir kituose dokumentuose įvairiu laikotarpiu „šaligatvis“, o rusiškame tekste kaip „trotuar“ (2 t., b.l. 8, 11, 3 t., b.l. 8, 11, 5 t, b.l. 35, 3 t., b.l. 81, 3 t., b.l. 22, 52, 54, 57, 59, 60, 61, 62) , „kiemo. grind.“ (3 t., b.l. 53). Išnagrinėjus Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/11737 esančius duomenis, bylos duomenis, jų viseto pagrindu darytina išvada, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kiti inžinieriniai statiniai – kiemo statiniai, o konkrečiai „kiemo aikštelė“ nuo seno buvo prie pagrindinio pastato, 1A2p, t.y. prie priekinės dalies pastato- gyvenamojo namo, t.y. tarp gatvės ir pastato gyvenamojo namo, kas aiškiai 1962-02-17 statinių išdėstymo plane (3 t., b.l. 48) yra pažymėta trumpiniu rusiškai „trot.“, taigi „trotuar“, 1976-08-21 statinių išdėstymo plane pažymėta „šalig.“ (3 t., b.l. 47). Todėl atsakovo teiginiai, kad prie ginčo ūkinio pastato įėjimo durų esantis išbetonuotas takelis (5 t., b.l. 72) (apie 1 kv. m. ploto) yra būtent Nekilnojamojo turto registre įregistruota „kiemo aikštelė“ neatitinka byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.). Pastatų išdėstymo planuose prie ginčo ūkinio pastato nėra pažymėta jokia kiemo aikštelė. Tuo tarpu 1962-02-17 plane (5 t., b.l. 33, 34), 1988-02-08 plane (2 t., b.l. 2) prieš ginčo pastatą ir jo išorines duris yra pažymėta, jog yra daržas. O 2015-08-21 vietos apžiūros metu ieškovė paaiškino, kad prie ginčo ūkinio pastato įėjimo durų esantis išbetonuotas takelis (5 t., b.l. 72) (apie 1 kv. m. ploto) yra padarytas ieškovės šeimos narių, kad būtų patogiau vaikščioti. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, atsakovo teiginiai, kad patenkinus ieškinį, ieškovei atitektų ne tik 27/100 dalys ginčo pastato, bet ir atsakovui priklausančios 27/100 dalys kito statinio – betono aikštelės su atsakovo įgyta pagal 2001-09-01 sutartį žemės sklypo dalimi būtent po jais, atmestini kaip visisškai nepagrįsti, nes byloje nustatyta, kad „kiemo aikštelė“ nėra prieš ginčo ūkinį pastatą ir jo išorines duris, „kiemo aikštelė“ nėra ūkinio pastato priklausinys, todėl 27/100 dalys kitų statinių – kiemo statinių (šulinys, tvora, kiemo aikštelė) ir po ginčo ūkinio pastato atidalijimo ir toliau lieka atsakovo nuosavybėje.

48Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ginčo ūkinis pastatas 2I1p buvo pastatytas teisėtai dar 1962 metais ir įteisintas Nekilnojamojo turto kadastro ir registro byloje Nr. 11737 esančia 1962-02-17 žemės sklypo nuotrauka (5 t., b.l. 35). Nekilnojamojo turto kadastro duomenyse yra užfiksuota, kad šis ūkinis pastatas yra 1970 m. statybos (1 t., b.l. 9). Pažymėtina, kad šie nekilnojamojo turto kadastro duomenys nėra įstatymų nustatyta tvarka nuginčyti, pakeisti, todėl vien tai leidžia teismui konstatuoti, kad jie yra teisingi ir išsamūs (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d., 15 str.). Nepaisant to, atsakovas teigė, kad šis statinys buvo statytas 1962 m., nes jis yra pažymėtas 1962-02-17 žemės sklypo nuotraukoje, 1962-02-17 plane (5 t., b.l. 35, 33). Teismas su tokiu atsakovo teiginiu negali sutikti, nes šis teiginys neatitinka ieškovo nurodomų įrodymų turinio, kitų byloje esančių rašytinių įrodymų (CPK 185 str.). Ieškovo minimi planai, kaip ir teisingai nurodo ieškovas, pirmą kartą buvo nubraižyti 1962-02-17, atliekant pagrindinę (pirminę) statinių žemės sklype Savanorių pr. 244, Vilniuje, inventorizaciją, tačiau ant šių planų esančios žymos, liudija, kad tam tikri žymėjimai pastaruosiuose planuose buvo atlikti ir atliekant vėlesnes, t.y. einamąsias, inventorizacijas. 1962-02-17 plane yra aiškiai nurodyta, kad viena einamoji inventorizacija buvo atlikta 1963-08-22, o kita 1976-08-21. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 13/11737 (t. 3) surinkti dokumentai leidžia išsamiai nustatyti, kokius konkrečius pakitimus kiekvienos konkrečios einamosios inventorizacijos metu užfiksavo tuometinis Vilniaus tarpmiestinis techninės inventorizacijos biuras. 1962-02-17 atlikta pagrindinė (pirminė) inventorizacija, 1963-08-23, 1976-08-21 atliktos einamosios inventorizacijos, jų metu nustatytos aplinkybės aprašytos kontroliniame lape, kuriame nurodyta 1976-08-21 sklype buvo fiksuoti esantys 4 ūkiniai pastatai, 2 šalti pastatai ir gyvenamasis pastatas. 1962-02-17 žemės sklypo nuotraukos kitoje pusėje nurodyta, kad nauji statiniai, iš esmės keičiantys naudojamo sklypo užstatytą plotą – nuo 113 iki 262, fiksuoti 1976-08-21. 1962-02-17 planą pakeitusiame 1976-08-21 plane yra aiškiai uždėtas spaudas, kad ūkinis pastatas 2I1p kaip savavališka statyba fiksuotas būtent 1976-08-21 einamosios inventorizacijos metu. Tokios aplinkybės fiksuotos ir kituose šioje byloje surinktuose dokumentuose (nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 13/11737, 3 t.). Aplinkybę, kad šis statinys buvo pastatytas po 1964 m. ir pastatytas savavališkai, neginčijimai liudija ir Vilniaus m. Spalio rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1976-12-30 sprendimas Nr. 576 „Dėl teisinės registracijos pravedimo savavališkai padarytų pakeitimų Raudonosios Armijos pr. 244“, kuriuo buvo leista M. T. ir A. T. individualioje gyvenamojo namo valdoje Raudonosios Armijos pr. 244 pravesti teisinę registraciją savavališkai pastatytų ūkinių pastatų, tarp jų 2I1p (2 t., b.l. 25). Įvertinus šias aplinkybes, pagrįstas byloje surinktais įrodymais, teismas nepasisako plačiau dėl atsakovo į bylą pateiktos fotonuotraukos, ieškovo teigimu, liudijančios, kad ginčo ūkinį statinį statė 1962 m., nes ji nepakankama paneigti byloje surinktų rašytinių įrodymų, kad jis buvo pastatytas 1970 m. savavališkai ir 1976 m. buvo įteisintas. Pažymėtina, jog dėl šios aplinkybės yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2516-819/2013 pagal ieškovo K.B. ieškinį atsakovei S.T. valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui, dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo (4 t., b.l. 107-128), kuris 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas (4 t., b.l. 129-144). Teismas padarė išvadą, kad ginčo ūkinis pastatas buvo pastatytas 1970 m. savavališkai ir 1976 m. buvo įteisintas. Teismo sprendimo privalomumas yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nustatyta teismo sprendimo prejudicinė galia, t. y. pagal šios normos nuostatas nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems toje byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Taigi ši teismo išvada nagrinėjamoje byloje turi prejudicinę reikšmę. Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

49Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas nesirėmė 2012-03-29 pareiškime dėl rašytinių įrodymų (2 t., b.l. 38-42) išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas jų plačiau neanalizuoja, nes iš esmės yra pasisakęs Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2516-819/2013 pagal ieškovo K.B. ieškinį atsakovei S.T. valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, Vilniaus miesto 32-ajam notarų biurui, dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo ir nuosavybės teisės teisinės registracijos panaikinimo, kuriuo ieškinys dalyje buvo atmestas, o kitoje dalyje byla nutraukta CPK 293 str. 1 d. 1 p. pagrindu (4 t., b.l. 107-128), o sprendimas 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi paliktas nepakeistas (4 t., b.l. 129-144). Pagal CPK 279 str. 4 d. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Teismas taip pat vertina, kad tiek įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009, tiek įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 19 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-2516-819/2013 nustatyti faktai patvirtina bylos šalių nuosavybės teisės į ginčo ūkinį pastatą įgijimo pagrindus ir šios teisės apimtį, todėl atsakovas šių faktų nebegali ginčyti nagrinėjamoje byloje, dėl to jo argumentai, susiję su ūkinio pastato teisiniu režimu, nuosavybės teisių į jį įgijimu, duomenų klastojimu yra nepagrįsti. Ginčo ūkinio pastato nuosavybės teisės klausimas yra išspręstas jau minėtais sprendimais, todėl atsakovo argumentai apie faktinį ginčo ūkio pastato naudojimą iki A.T. mirties ir po to, apie neteisėtą M.T. nuosavybės teisę į 73/100 dalis ūkinio pastato 2Ilp ir panašaus turinio argumentai šioje byloje tampa teisiškai nereikšmingi ir teismas plačiau šiuo klausimu nebepasisako.

50Dėl atsakovo teiginių, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu, byla nutrauktina

51Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį, triplike nurodė, kad ieškovės ieškinys yra identiškas civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 ieškovės 2009-03-03 patikslintam ieškiniu, nes suformuluoti tokie patys reikalavimai. Ieškovė šioje civilinėje byloje pakartotinai kreipiasi dėl to paties ginčo to paties atsakovo atžvilgiu, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir motyvais, kuris jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tokie atsakovo argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 nustatė, kad pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (tomas I, b.l.23-25, 117-120, tomas II, b.l. 53-55) nustatyta, kad ginčo ūkio pastato 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai yra K.B. (turintis nuosavybės teisę į 27/100 dalis) ir M.T. (turintis nuosavybės teisę į 73/100 dalis), miręs (1986 m. kovo 13 d.). Todėl padarė išvadą, kad S.T. yra netinkama ieškovė ieškinio dalyje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, t.y. nebūdama bendraturte ji neturi reikalavimo teisės dėl P.T. dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tai yra pagrindas ieškinį atmesti. Taigi bylos nagrinėjimo metu ūkinis pastatas vis dar buvo registruotas ieškovės sutuoktinio M.T. vardu. 2009-11-04 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009, kuris paliktas nepakeistas 2010-06-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-580-516/2010, buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovės sutuoktinis po M.T. mirties priėmė jo palikimą pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Tik įsiteisėjus šiam sprendimui, ieškovei, kaip sutuoktinio įpėdinei, 2010-09-20 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. RJ-2667 dėl 27/100 dalių ūkinio pastato nuosavybės, šio dokumento pagrindu nuo 2010-09-24 nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovės nuosavybės teisė į 27/100 dalis ginčo pastato. Taigi ieškovė nuo 2010-09-24 tapusi ginčo objekto bendraturte, 2011-07-04 turėjo teisę pagal CK 4.80 str. pareikšti ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tokiu būdu šis pareikštas ieškinys nėra tapatus civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 išnagrinėtam ieškiniui, kadangi skiriasi šių ieškinių pagrindas – 2009-11-04 priimant sprendimą ieškovė dar nebuvo ginčo bendraturtė, todėl neturėjo teisės tokio ieškinio reikšti.

52Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį, triplike nurodė, kad teismo žinioje yra civilinė byla Nr. 2-5860-852/2011 pagal atsakovo 2011-04-29 skundą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko. Tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Civilinėje byloje Nr. 2-5860-852/2011 buvo sprendžiamas ginčas dėl antstolio veiksmų, vykdant Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 pagal teismo 2010 m. spalio 28 d. išduotą vykdomąjį raštą ir 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo K.B. skundo netenkino, civilinę bylą dėl pareiškėjo K.B. reikalavimo pakartotinai įpareigoti skolininkę S.T. netrukdyti naudotis jam priklausančia pastato dalimi, nutraukė dėl to, kad šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu, pareiškėjo reikalavimą suteikti realią galimybę naudotis priklausančiu turtu, pašalinti konkrečias, S.T. savavališkai įrengtas kliūtis, paliko nenagrinėtu, nes šis pareiškėjo reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, o ne ypatingosios teisenos tvarka, kuria yra nagrinėjami skundai dėl antstolio veiksmų (1 t., b.l. 154-158). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 20 d. nutartimi atskirąjį skundą atmetė, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 str. 3 d.). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šioje byloje kilęs ginčas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra tapatus ginčui, kuris jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. 2-5860-852/2011 įsiteisėjusia teismo nutartimi.

53Atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad teismas 2012-05-25 nutartimi atsisakė priimti patikslintą ieškovės ieškinį, todėl savo esme identiškas teismo atsisakytam priimti 2012-05-22 patikslintam ieškiniui, 2012-05-31 pareiškimas dėl ieškinio padidinimo, taip pat paliktinas negarinėtu ir ši byla ieškovės ieškinio dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 3 p., 296 str. 1 d. 4 p. Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2012 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S.T. 2012-05-22 pateiktą patikslintą ieškinį atsakovui K.B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir iškeldinimo, nes patikslintu ieškiniu ieškovė pakeitė ir ieškinio dalyką, ir ieškinio pagrindą, o pagal CPK 141 straipsnio 1 d. abiejų ieškinio elementų keitimas nėra galimas, nes tokiu atveju pareiškiamas naujas ieškinys. Teismas taip pat vertino, kad ieškinys pareikštas pažeidžiant ir CPK 141 str. 1 d. nurodytą terminą. Tuo tarpu ieškovė S.T. 2012-06-06 pateikė pareiškimą dėl ieškinio padidinimo (4 t., b.l. 27-28), kuriame nurodė, kad pagal ekspertizės išvadą, ginčo ūkinio pastato vertė – 15 000 Lt, todėl atsakovui priklausančios ūkinio pastato dalies vertė yra 4050,00 Lt ir atsižvelgiant į tai, ieškovė padidino tik ieškinio reikalavimą dėl atsakovui priteistinos kompensacijos dydžio. Ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas, kas buvo atlikta 2012-05-22 pateiktu patikslintu ieškiniu, ir ieškinio padidinimas yra skirtingi procesiniai dalykai, todėl atsakovo argumentai, kad 2012-05-31 pareiškimas dėl ieškinio padidinimo taip pat paliktinas negarinėtu ir ši byla ieškovės ieškinio dalyje nutrauktina CPK 293 str. 1 d. 3 p., 296 str. 1 d. 4 p. atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio padidinimas atliktas po teismo paskirtos ekspertizės atlikimo, taigi aplinkybės dėl kurių pateiktas pareiškimas dėl ieškinio padidinimo paaiškėjo tik po ekspertizės atlikimo.

54Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

55Dėl ieškovo pareiškimų dėl įrodymų suklastojimo

56Susipažinus ir įvertinus visą bylos medžiagą, teismas nenustatė duomenų klastojimo atvejų, tad dėl šios priežasties nėra pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kreipiantis į prokurorą.

57Dėl kompensacijos dydžio

58Byloje konstatuota, kad nėra galimybės atidalinti šio ginčo objekto, t.y. ūkinio pastato, sukuriant du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos jo paskirčiai, todėl ginčo turtas atidalintinas iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant iš atsakovo šio turimą 27/100 dalį ūkinio pastato, o atsakovui už jo dalį kompensuojant pinigais. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, išmokant bendraturčiui kompensaciją, būtina atidalijimo sąlyga yra ta, kad piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos turto dalies vertę. Dėl to, prieš atidalijant bendraturčio dalį, būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R., kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008), ir pasirinkti teisingą kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008).

59Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą priteisti kompensaciją, pateikė teismui prašymą dėl ginčo turto rinkos vertės ekspertizės. 2012 m. sausio 16 d. teismo nutarties pagrindu (1 t., b.l. 192-193) buvo atlikta turto vertinimo ekspertizė. Pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-034 išvadą, vertinamo 28 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini)rinkos vertė vertinimo dieną (2012-02-23) sudarė 15 000 Lt, (2 t., b.l. 33), kas sudaro 4344,30 EUR. Turtas buvo įvertintas taikant lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) ir atkuriamosios (kaštų) vertės metodus (ekspertizės akto 4 psl.). 2012-07-10 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta (4 t., b.l. 66), o bylos nagrinėjimas atnaujintas 2015-04-01 (4 t., b.l. 145). Darant prielaidą, kad nuo 2012-02-23 ginčo ūkio pastato vertė dėl nekilnojamojo turto rinkos svyravimų galėjo pakisti, 2015-06-02 teismo nutartimi ieškovės prašymu buvo paskirta pakartotinė turto vertinimo ekspertizė (5 t., b.l. 44-45). Pagal 2015-07-03 pakartotinės ekspertizės aktą Nr. 15-07-03KK nekilnojamojo turto – pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas 2I1p), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną 2015-06-16 nustatyta išlaidų (kaštų) metodu yra 1560 EUR (5 t., b.l. 58).

60Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2012-05-31 pareiškimu dėl ieškinio padidinimo nieko nepasisakė ir neginčijo atsakovo 2011-08-09 atsiliepimu pareikšto motyvo apie ginčo ūkinio pastato vertę 96 740 Lt, todėl darytina išvada, kad ji sutinka su tokia ginčo pastato kaina. Teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė S.T. nesutiko su atsakovo nurodoma 96740 Lt verte, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovė sutinka su tokia atsakovo nurodoma verte. Aplinkybę, jog ieškove nesutiko su atsakovo nurodoma verte patvirtina ir tai, kad ieškovė du kartus byloje prašė skirti teismo ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

61Atsakovo atsiliepime (1 t., b.l. 76) įvardinta ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė, įvertinimą atliekant pagal 2008-06-01 rinkos būklę, yra 96740 Lt (civilinės bylos Nr. 2-173-643/2009 3 t., b.l. 52); pagal Nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-034 išvadą, vertinamo 28 kv. m. užstatyto ploto ūkinio pastato rinkos vertė vertinimo dieną (2012-02-23) sudarė 15 000 Lt, (2 t., b.l. 33), kas sudaro 4344,30 EUR; pagal 2015-07-03 pakartotinės ekspertizės aktą Nr. 15-07-03KK nekilnojamojo turto – pastato – ūkinio pastato rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną 2015-06-16 nustatyta išlaidų (kaštų) metodu yra 1560 EUR (5 t., b.l. 58). Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė yra ne konkretaus turto vertė, bet panašių požymių turinčių objektų vidutinė vertė tam tikroje teritorijoje juos įvertinus masiniu būdu, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 8, 9 dalys, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. 4 d., 10 d.). Kadangi atsakovo atsiliepime nurodyta vertė nustatyta masiniu būdu, be individualios turto apžiūros, neatsižvelgus į individualias ginčo turto savybes, ji nelaikytina tiksliu ir patikimu įrodymu apie ginčo turto rinkos vertę (CPK 177, 178, 185 str.). Be to, atsakovo atsiliepime (1 t., b.l. 76) nurodytus Registrų centro duomenis apie ūkinio pastato vidutinę rinkos vertę, įvertinimą atliekant pagal 2008-06-01 rinkos būklę, 96740 Lt, teismas nelaiko patikimu, objektyviu įrodymu ir dėl to, kad pagal civilinėje byloje Nr. 2-173-643/2009 II t., b.l. 151-152 esančią Registrų centro pažymą vidutinė rinkos vertė ginčo pastato vertinimą atlikus 2008-06-01 yra nurodyta 6740 Lt, o ne 96740 Lt, o 2015-05-11 – 1860 EUR (4 t., b.l. 184).

62Taigi ieškovė pateikė įrodymus dėl ūkinio pastato vertės, atlikus individualų vertinimą, o atsakovas tik prieštaravo ieškovės pateiktiems įrodymams dėl turto vertės, tačiau nepateikė jokių konkrečių patikimų rašytinių duomenų dėl ginčo turto vertės. Atsakovas 2012-05-07 pareiškime ( 2 t., b.l. 44-47) prašė pripažinti negaliojančiu ir nelaikyti įrodinėjimo priemone nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-034, padaryti išvadą, kad šis aktas suklastotas ir pranešti apie suklastojimo faktą prokurorui. Atsakovas 2015-08-20 pareiškimu dėl 2015-07-03 Pakartotinės ekspertizės akto Nr. 15-07-03KK civilinėje byloje Nr. 2-1182-871/2015 (5 t., b.l. 65-71) prašė pripažinti negaliojančiu ir nelaikyti įrodinėjimo priemone šio įrodymo, padaryti išvadą, kad šis aktas suklastotas ir pranešti apie suklastojimo faktą prokurorui tikslu ekspertą Kąstytį Kumpiną patraukti baudžiamojon atsakomybėn už melagingų išvadų ir paaiškinimų davimą. Įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, teismas nenustatė duomenų klastojimo atvejų, tad dėl šios priežasties nėra pagrindo imtis atitinkamų veiksmų, kreipiantis į prokurorą. Įvertinęs atsakovo nurodytus argumentus, teismas nenustatė pagrindų atskirajai nutarčiai priimti (CPK 299-300 str.). Pažymėtina, kad jeigu atsakovas mano, kad teismo ekspertai atliko nusikalstamas veikas ir turi tai pagrindžiančių įrodymų, gali pats savo iniciatyva kreiptis į atitinkamas institucijas, kad būtų atliktas ikiteisminis tyrimas.

63Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, jog ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, tačiau jie turi būti įvertinti pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tokio tyrimo metu gauti konkretūs faktiniai duomenys gali būti atmetami dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Pagrindas nesiremti eksperto išvada ar jos dalimi gali būti taip pat ir tai, kad ekspertizės akto turinys yra prieštaringas, išvada neišplaukia iš tyrimo eigos, yra neišsami, neaiški, pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas, kitais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; kt.). Teismas įvertinęs abi ekspertų išvadas kaip vieną iš įrodinėjimo priemonių, kuriomis civilinėje byloje nustatomi faktiniai duomenys (CPK 177 str. 2 d.), tai yra pagal CPK įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, – konstatuoja, kad jos iš esmės skiriasi dėl to, jog apskaičiuodami ginčo ūkinio pastato rinkos vertę ekspertai pasirinko skirtingus vertinimo metodus. 2015-07-03 pakartotinės ekspertizės akte yra taikomas vienintelis išlaidų (kaštų) metodas (ekspertizės akto psl. 9, 5 t., b.l. 58). Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 12-I-034 (2 t., b.l. 33) turtas buvo įvertintas taikant du metodus: lyginamosios vertės (pardavimo kainos analogų) ir atkuriamosios (kaštų) vertės metodus (ekspertizės akto 4 psl.). Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 64 punktą išlaidų (kaštų) metodu nustatoma atkuriamoji turto vertė. Pagal Metodikos 66 punktą išlaidų (kaštų) metodas taikomas apskaičiuojant specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų vertę, kai lyginamuoju metodu ar pajamų metodu turto rinkos vertės nustatyti neįmanoma. Esant nurodytoms aplinkybėms, išlaidų (kaštų) metodu nustatyta atkuriamoji turto vertė laikoma turto rinkos verte. Šioje byloje tokių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios ginčo turto rinkos vertės nustatymą vien būtent minėtuoju metodu, teismo vertinimu, nenustatyta. Teismo neįtikino pakartotinės ekspertizės eksperto pagrindimas, kodėl pasirinktas vienintelis vertinimo metodas, t.y. išlaidų (kaštų) metodas. Atsižvelgiant į tai, teismas nesivadovauja pakartotinės ekspertizės aktu dėl ginčo turto vertės, nes teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų sąlygojusios turto rinkos vertės nustatymą vien išlaidų (kaštų) metodu, nes, pirma, ūkinis pastatas nėra specialios paskirties ar retai rinkoje parduodamas objektas, antra, kaip matyti iš pirmosios ekspertizės, pirmoji ginčo turto vertės ekspertizė yra atlikta būtent ir lyginamuoju metodu, su kuria ieškovė sutiko iš esmės, reikšdama pareiškimą dėl ieškinio padidinimo.

64Byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 12-I-034 (2 t., b.l. 33), iš kurio matyti, kad ūkinio pastato rinkos vertė (15 000 Lt) 2012-02-23 buvo nustatyta taikant lyginamosios vertės ir atkuriamosios (kaštų) vertės metodą, turtą apžiūrėjus vietoje ir nufotografavus 2012 m. vasario 23 d. Taigi, ginčo turto rinkos vertė nustatyta, atsižvelgiant į individualias vertinamo turto savybes, taikant kelis metodus. Iš į bylą pateikto nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-034 (2 t., b.l. 33) turinio nėra pagrindo pripažinti, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, jog išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai ir pan. Teismas neturi byloje jokių patikimų, objektyvių rašytinių įrodymų, kurie leistų abejoti atliktos pirmosios ekspertizės išvados pagrįstumu, todėl ja vadovaujasi dėl viso ginčo ūkinio pastato vertės, o atsakovo 2012-05-07 pareiškime ( 2 t., b.l. 44-47) išdėstytus argumentus vertina kritiškai ir atmeta kaip nepagrįstus. Paminėtina, kad atsakovas minėtame pareiškime nurodė, kad ekspertė į ūkinio pastato vertę neskaičiavo žemės sklypo, esančio po ūkiniu pastatu, tačiau teismas vertina, kad žemės sklypo vertė ir neturėjo būti skaičiuojama, nes byloje sprendžiamas klausimas tik dėl ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nėra pareikštas reikalavimas dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, todėl žemės sklypas ir toliau lieka bendraturčių valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ekspertizę atlikusi ekspertė I.K. įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ji yra prisiekusi įrašant ją į teismo ekspertų sąrašą, todėl neturi prisiekti teisme ir laikoma įspėta dėl atsakomybės už melagingos išvados davimą (CPK 217 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo pareiškimo teiginiai, kad ekspertizės akte nepateiktas, ekspertės nepasirašytas priesaikos tekstas atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal CPK 217 str. 1 d. ekspertė yra prisiekusi įrašant ją teismo ekspertų sąrašą ir neturi prisiekti teisme. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kurie keltų abejonių dėl ekspertės nešališkumo. Kiti pareiškime išdėstyti atsakovo nesutikimo su pirmosios ekspertizės aktu argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, niekuo nepagrįsti, atsakovas, kritikuodamas ieškovės pateikto įrodymo – pirmosios ekspertizės akto įrodomąją vertę, pats bylos nagrinėjimo metu neteikė jokių įrodymų ginčo ūkinio pastato vertei nustatyti. Nesant kitų įrodymų, teismas vadovaujasi byloje esančiais įrodymais (CPK 179 str. 2 d., 197 str., 216 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr.3K-3-12/2008; Nr.3K-3-92/2008).

65Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovas nepateikė jokių patikimų rašytinių įrodymų apie kitokią ginčo ūkinio pastato rinkos vertę. Taigi įvertinus nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. 12-I-034, nėra pagrindo netikėti ar abejoti nekilnojamojo turto ekspertizės akto Nr. 12-I-034 (2 t., b.l. 33) teisingumu dėl ginčo ūkinio pastato vertės. Taip pat teismas pažymi, kad nors nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 12-I-034 (2 t., b.l. 33) ūkinio pastato rinkos vertė nustatyta 2012-02-23, t.y. daugiau negu prieš 3,5 metus iki turto atidalijimo, tačiau, teismo vertinimu, atsakovo teisės nebuvo pažeistos, o ši nustatyta rinkos vertė neprarado aktualumo ir 2015 metais. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad ginčo ūkinio pastato vertė per daugiau kaip trejus metus dėl rinkos pokyčių būtų žymiai pakitusi. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės prašymu atliktos pirmosios ekspertizės akte nustatyta ginčo ūkinio pastato vertė 15 000 Lt, kas sudaro 4344,30 EUR, yra kur kas didesnė nei VĮ Registrų centro duomenyse nustatyta ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė (1656,63 EUR) (1 t., b.l. 9), ir Registrų centro duomenyse 2015-05-11 nustatyta ūkinio pastato vidutinė rinkos vertė (1860 EUR) (4 t., b.l. 184). Taigi nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 12-I-034 nustatyta bendra nekilnojamojo turto vertė palankesnė atsakovui, tuo tarpu ieškovė teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu atskirai neginčijo šios pirmosios ekspertizės išvadų, nenurodė argumentų, kodėl ja negalima remtis ir iš esmės neprieštaravo, kad atsakovui galėtų būti taikoma palankesnė turto rinkos vertė. Atsakovas nepateikė jokių patikimų rašytinių įrodymų apie kitokią ginčo ūkinio pastato rinkos vertę. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į tai, kad teismo neįtikino pakartotinės ekspertizės akte parinkto išlaidų kaštų metodo parinkimas vertinant ginčo turtą, o objektyvių duomenų, kad nuo 2012 metų būtų žymiai padidėjusi ginčo ūkinio pastato vertė, nėra, teismas šioje byloje turi pagrindą vadovautis nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 12-I-034 nustatyta bendra dalytino nekilnojamojo turto verte, t.y. 4344,30 EUR.

66Matematiškai apskaičiavus atsakovo idealiosios turto dalies rinkos vertę, kompensacijos už atsakovo 27/100 dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo ūkininio pastato, dydis sudaro 1172,96 EUR (7,56 kv.m. x 4344,30 EUR/ 28 kv.m. = 1172,96 EUR). Daikto savininko nuosavybės teisės apsaugą nuo pažeidimų užtikrina konstitucinis teisės į teisminę gynybą principas, kuris gali būti įgyvendinamas civilinių teisių gynimo būdais ir nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., 30 str. 1d., CK 1.138 str.). Įvertinus bylos medžiagą ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovė atidalintina iš bendrosios dalinės nuosavybės ir 27/100 dalys ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklausančios atsakovui, priteistinos ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui iš ieškovės priteistina 1172,96 EUR piniginė kompensacija, o atsakovo priešieškinis atmestinas (CP 4.80 str. 1, 2d., CPK 177, 178, 185 str., LAT nutartys Nr.3K-7-466/2008, Nr.3K-3-285/2009, Nr.3K-3-401/2010, Nr.3K-3-213/2011, Nr.3K-3-492/2011, Nr.3K-3-389/2012, Nr.3K-3-421/2012, Nr.3K-3-544/2012, Nr.3K-3-274/2013, kt.).

67Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

68Dėl bylinėjimosi išlaidų

69Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamoje byloje atsakovo priešieškinis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra atmestas, o ieškovės reikalavimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės prašomu būdu, t.y. ieškovės asmeninėn nuosavybėn priteisiant iš atsakovo šio turimą 27/100 dalį ūkinio pastato, o atsakovui už jo dalį kompensuojant pinigais, patenkintas. Ieškovė 2012-06-06 pateikė pareiškimą dėl ieškinio padidinimo (4 t., b.l. 27-28), kuriuo prašė atsakovui iš ieškovės priteisti 4050 Lt (1172,96 EUR) piniginę kompensaciją, tuo tarpu teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovė, remdamasi 2015-07-03 pakartotinės ekspertizės aktu, prašė atsakovui iš ieškovės priteisti 421,20 EUR piniginę kompensaciją, taigi nebepalaikė savo pareiškimo dėl ieškinio padidinimo. Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1172,96 EUR piniginę kompensaciją. Taigi spręstina, kad ieškovės pagrindinis reikalavimas atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovės prašomu būdu patenkintas, o dėl piniginės kompensacijos dydžio patenkintas iš dalies, todėl vertintina, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 2/3. Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, byloje paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

70Už ieškinį mokėtinas 35,19 EUR žyminis mokestis. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 64,15 EUR žyminio mokesčio (1 t., b.l. 2, 4 t., b.l. 29). Patenkinus ieškinį 2/3, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 23,46 EUR žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė už ieškinį permokėjo 28,96 EUR žyminio mokesčio, kuris grąžinamas ieškovei CPK 87 str. 1 d. 1 p. pagrindu.

71Ieškovė už ekspertizių atlikimą sumokėjo 639,62 EUR (1 t., b.l. 199, 5 t., b.l. 53). Kadangi ieškinys patenkintas 2/3, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 426,41 EUR išlaidų už ekspertizes (CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d. 1 p.).

72Ieškovė sumokėjo 579,24 EUR išlaidų už advokato pagalbą byloje (5 t., b.l. 84-87). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos realiai patirtos, pagrįstos, neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose numatyto apmokėjimo dydžio, todėl ieškinį patenkinus 2/3, yra pagrindas iš atsakovo ieškovės naudai priteisti 386,16 EUR bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str.).

73Valstybė šioje byloje patyrė 645,59 EUR išlaidų už atsakovui suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Kadangi atsakovo priešieškinis atmestas, o ieškovės ieškinys atmestas 1/3 dalimi, iš ieškovės valstybės naudai priteisiama 215,19 EUR išlaidų valstybės garantuojamai teisinei pagalbai apmokėti proporcingų ieškovės atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 96 str. 3 d.).

74Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas

Nutarė

75Ieškovės S.T. ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovo K.B. priešieškinį atmesti.

76Atidalinti ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės - ieškovės S.T., a.k. (duomenys neskelbtini), asmeninėn nuosavybėn priteisiant iš atsakovo K.B., a.k. (duomenys neskelbtini), jo turimas 27/100 dalis ūkinio pastato, plane pažymėto indeksu 2I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovui K.B. už jo dalį kompensuojant pinigais - priteisiant iš ieškovės S.T., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovui K.B., a.k. (duomenys neskelbtini), 1172,96 EUR (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt dviejų eurų ir 96 eurocentų) piniginę kompensaciją.

77Priteisti iš atsakovo K.B. ieškovės S.T. naudai 836,03 EUR bylinėjimosi išlaidų.

78Priteisti iš ieškovės S.T. valstybės naudai 215,19 EUR bylinėjimosi išlaidų.

79Grąžinti ieškovei S.T. 28,96 EUR permokėto žyminio mokesčio.

80Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Beinoravičienė,... 2. sekretoriaujant Robertai Mikonytei,... 3. dalyvaujant ieškovei S.T., jos atstovei advokatei Loretai Groblienei,... 4. atsakovui K.B., jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,... 5. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S.T.... 6. Ieškovė S.T. 2011-07-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t., b.l. 3-8),... 7. Atsakovas K.B. 2011-08-09 pateikė atsiliepimą (1 t., b.l. 69-77), kuriuo su... 8. Ieškovė 2011-09-12 pateikė dubliką (1 t., b.l. 87-88), kuriuo su ieškovo... 9. Atsakovas 2011-10-24 pateikė tripliką (1 t., b.l. 110-113), kuriuo su... 10. Atsakovas 2011-11-29 pateikė priešieškinį ieškovei (1 t., b.l. 141-145),... 11. Ieškovė 2011-12-16 pateikė atsiliepimą į priešieškinį (1 t., b.l.... 12. Atsakovas K.B. 2012-01-10 pateikė papildomus paaiškinimus (1 t., b.l.... 13. Ieškovė S.T. 2012-06-06 pateikė pareiškimą dėl ieškinio padidinimo (4... 14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės pareiškimą dėl ieškinio... 15. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė advokatė Loreta Groblienė... 16. Atsakovas K.B. teismo posėdžio metu (5 t., b.l. 73-82) prašė ieškovės... 17. Atsakovo atstovas advokatas Mindaugas Paukštė teismo posėdžio metu... 18. Ieškinys tenkintinas iš dalies, o priešieškinis atmestinas. ... 19. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą,... 20. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo (1 t., b.l. 9-14) nustatyta, kad... 21. Į bylą teiktas 1996 m. namų valdos žemės sklypo ribų planas M 1:500 (1... 22. Atsakovas į bylą teikė 1962-02-17 pastatų išdėstymo planą (5 t., b.l.... 23. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1995-04-21 sprendimu nuspręsta nustatyti... 24. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-11-04 sprendimu civilinėje byloje Nr.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 30 d. nutartimi civilinėje byloje... 26. 2010 m. spalio 28 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išdavė vykdomąjį... 27. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje... 28. 2012-07-10 teismo nutartimi ši byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta... 29. Byloje keliamas klausimas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės,... 30. Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios... 31. Nagrinėjamu atveju ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),... 32. Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės... 33. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar... 34. Sprendžiant klausimą dėl nekilnojamojo daikto dalies atidalijimo, atsidalyti... 35. Kaip minėta, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios... 36. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esantys duomenys sudaro pagrindą abejoti... 37. Fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be... 38. Kaip žinia, galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra... 39. Byloje ieškovė teigė, kad ginčo ūkinis pastatas yra asmeniškai ieškovei... 40. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo... 41. Pažymėtina ir tai, kad naudojimosi tvarkos nustatymu yra tik nustatoma... 42. Taigi kompleksiškai įvertinus nagrinėjamoje byloje esančius įrodymus –... 43. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atsižvelgiant į tai, kad konstatuota,... 44. Nepaisant to, kad šios aplinkybės yra savarankišku pagrindu spręsti dėl... 45. Atsakovo nurodoma aplinkybė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas... 46. Nagrinėjamoje byloje yra pareikštas reikalavimas atidilinti tik ūkinį... 47. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui K.B. nuosavybės teise... 48. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad ginčo ūkinis pastatas... 49. Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas... 50. Dėl atsakovo teiginių, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu, byla... 51. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį, triplike nurodė, kad ieškovės... 52. Atsakovas atsiliepime į ieškovės ieškinį, triplike nurodė, kad teismo... 53. Atsakovas teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad teismas 2012-05-25... 54. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi teisinės reikšmės bylos... 55. Dėl ieškovo pareiškimų dėl įrodymų suklastojimo... 56. Susipažinus ir įvertinus visą bylos medžiagą, teismas nenustatė duomenų... 57. Dėl kompensacijos dydžio ... 58. Byloje konstatuota, kad nėra galimybės atidalinti šio ginčo objekto, t.y.... 59. Ieškovė, grįsdama savo reikalavimą priteisti kompensaciją, pateikė... 60. Atsakovas nurodė, kad ieškovė 2012-05-31 pareiškimu dėl ieškinio... 61. Atsakovo atsiliepime (1 t., b.l. 76) įvardinta ūkinio pastato vidutinė... 62. Taigi ieškovė pateikė įrodymus dėl ūkinio pastato vertės, atlikus... 63. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra ne kartą nurodęs, jog ekspertizės akte... 64. Byloje yra pateiktas nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 12-I-034 (2 t.,... 65. Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar... 66. Matematiškai apskaičiavus atsakovo idealiosios turto dalies rinkos vertę,... 67. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 68. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 69. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 70. Už ieškinį mokėtinas 35,19 EUR žyminis mokestis. Ieškovė už ieškinį... 71. Ieškovė už ekspertizių atlikimą sumokėjo 639,62 EUR (1 t., b.l. 199, 5... 72. Ieškovė sumokėjo 579,24 EUR išlaidų už advokato pagalbą byloje (5 t.,... 73. Valstybė šioje byloje patyrė 645,59 EUR išlaidų už atsakovui suteiktą... 74. Vadovaudamasis CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., teismas... 75. Ieškovės S.T. ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovo K.B. priešieškinį... 76. Atidalinti ūkinį pastatą, plane pažymėtą indeksu 2I1p, unikalus Nr.... 77. Priteisti iš atsakovo K.B. ieškovės S.T. naudai 836,03 EUR bylinėjimosi... 78. Priteisti iš ieškovės S.T. valstybės naudai 215,19 EUR bylinėjimosi... 79. Grąžinti ieškovei S.T. 28,96 EUR permokėto žyminio mokesčio.... 80. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...