Byla e2-825-798/2018
Dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. personalinei įmonei priėmimo klausimą

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties civilinėje byloje sprendžiant pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. personalinei įmonei priėmimo klausimą.

3Teismas

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Pareiškėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir VSDFV Vilniaus skyrius) ieškiniu prašo iškelti bankroto bylą atsakovei A. K. personalinei įmonei (toliau – ir PĮ), kadangi atsakovė nuo 2005 m. nevykdo mokestinių prievolių, VSDF biudžetui skolinga 5 774,04 Eur.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. PĮ. Išaiškino, jog teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą.
  2. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. sausio 17 d. registruotu laišku išsiuntė atsakovei pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Minėtas pranešimas 2018 m. vasario 21 d. sugrįžo pareiškėjui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Pareiškėjas dar kartą 2018 m. vasario 2 d. išsiuntė atsakovei pranešimą jos buveinės adresu. Šis pranešimas laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. 2018 m. vasario 7 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi 2018m. kovo 6 d., t. y. praėjus 29 dienoms nuo pakartotinio pranešimo išsiuntimo dienos. Teismas, atsižvelgęs į tai, nagrinėjamu atveju pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą tik 2018 m. kovo 9 d., t. y. praėjus 35 dienoms po pakartotinio pranešimo išsiuntimo, sprendė, jog pareiškėjas tinkamai nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos išankstinės ginčų dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei nagrinėjimo tvarkos, todėl jo pareiškimą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Atskirajame skunde trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. PĮ.
  2. Nurodo, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditoriaus pareigą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkei pareiškėjas įvykdė 2017 m. rugsėjo 12 d. Šiame pranešime buvo nurodytas skolos sumokėjimo terimimas – iki 2017 m. lapkričio 25 d. Atsakovė nurodytu terminu įsiskolinimo nepadengė, todėl pareiškėjas pateikė teismui ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Apeliantės nuomone, remiantis CPK 123 straipsnio 4 ir 4 dalimis skolininkei išsiųsti ankstesni pranešimai Nr. 3-3724 ir Nr. 3-8520 laikytini jai įteiktais.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl bylos ribų

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo VSDFV Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. PĮ.

12Dėl atskirojo skundo tenkinimo

  1. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas patikrina, ar buvo laikytasi kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygų. Išskirtinos šios kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo sąlygos: 1) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo privalo pateikti tokią teisę turintis subjektas; 2) pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turinys ir forma turi atitikti bendruosius ieškinio turiniui (CPK 135 str.) ir procesiniams dokumentams (CPK 111 str.) keliamus reikalavimus bei ĮBĮ nustatytus specialius reikalavimus; 3) pareiškimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo turi atitikti specifinius ĮBĮ nustatytus pareiškimo teismui dėl bankroto bylos pateikimo pagrindus (ĮBĮ 4 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010.).
  2. Subjektai, inicijuojantys bankroto bylos iškėlimą, nurodyti ĮBĮ normose. ĮBĮ nustato dvi subjektų, galinčių kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, grupes: I) subjektus, turinčius pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir II) subjektus, turinčius teisę kreiptis į teismą dėl tokios bylos iškėlimo. Remiantis ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktu kreditoriai – tai turintys teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp jų ir mokesčių, valstybinio socialinio draudimo įmokų bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjimo atveju – valstybės institucijos, įpareigotos juos surinkti. Pagal ĮBĮ 5 straipsnio 1 punktą inicijuoti bankroto bylą gali kreditorius (kreditoriai), kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 str. 3 p.).
  3. Šiuo atveju atsakovė nesumokėjo įstatymų nustatytų mokesčių ir yra skolinga 5 774,04 Eur kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui, kuris turi teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 4 str. 3 p.,5 str. 1 p.). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį.
  4. Pareiškėjas išsiuntė atsakovės registruotos buveinės Savičiaus g. 14/13-2, Vilnius ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos Popieriaus g. 70-16, Vilnius adresais 2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimą Nr. (8.1) 3-92933, kuriame nurodė apie įsiskolinimo padengimą bei ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šis pranešimas atsakovei neįsiteikė ir buvo sugrąžintas pareiškėjui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“.
  5. ĮBĮ 6 straipsnyje įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo (reguliavimo) tvarka. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti kreditorius (kreditoriai) nustato ne trumpesnį kaip 30 dienų laikotarpį nuo pranešimo įteikimo dienos (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
  6. Pažymėtina, kad klausimas dėl ĮBĮ 6 straipsnio reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus – ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalis yra skirta skolininko (bendrovės), kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių. Šia norma siekiama, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą, todėl norma turi būti aiškinama bei taikoma atsižvelgiant į tokią jos funkciją. Kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo teismų praktikoje laikytinas ultima ratio gynybos priemone, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei–skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015).
  7. Kadangi pirmąkart raštu registruotu laišku nepavyko pranešti atsakovei apie pareiškėjos ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantas pakartotinai išsiuntė 2017 m. spalio 24 d. pranešimą Nr. (8.1)3-107183 atsakovės registruotos buveinės Savičiaus g. 14/13-2, Vilnius adresu, kuriame nurodė apie 5 774,04 Eur įsiskolinimą bei įspėjo, jeigu nebus įvykdyti įsipareigojimai per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Nors šis pranešimas atsakovei taip pat neįsiteikė ir buvo sugrąžintas apeliantui su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, tačiau šis pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo, t. y. laikomas įteiktu 2017 m. spalio 30 d. (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
  8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas registruotu laišku išsiuntė atsakovės registruotos buveinės adresu ir įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2018 m. sausio 17 d. pranešimą Nr. (8.1)3-3724 apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuris grįžo su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Kadangi šio pranešimo įteikti nepavyko, pareiškėjas dar kartą išsiuntė 2018 m. vasario 2 pranešimą Nr. (8.1)3-8520 atsakovės registruotos buveinės adresu, kuriame nurodė skolą sumokėti per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos bei įspėjo apie ketinimą kreiptis į teismą. Šis pranešimas, kaip ir anksčiau išsiųstieji, neįsiteikė, tačiau laikomas įteiktu 2018 m. vasario 8 d. (ĮBĮ 6 str. 2 d.).
  9. Iš nurodytų aplinkybių visumos darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ankstesnių pareiškėjo išsiųstų atsakovei ir jos savininkui pranešimų (2017 m. rugsėjo 12 d. pranešimo Nr. (8.1) 3-92933 ir 2017 m. spalio 24 d. pranešimo Nr. (8.1)3-107183), taip pat neatsižvelgė į tai, jog 2017 m. spalio 24 d. pranešimas Nr. (8.1)3-107183 laikomas įteiktu 2017 m. spalio 30 d., todėl pareiškėjas galėjo realizuoti savo teisę kreiptis į teismą 2017 m. lapkričio 30 d. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, jog pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyrius šios teisės nerealizavo. 2018 m. vasario 2 pranešimas Nr. (8.1)3-8520 laikomas įteiktu 2018 m. vasario 8 d., todėl teisė kreiptis į teismą pareiškėjui atsirado 2018 m. kovo 9 d. Pareiškėjas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2018 m. kovo 6 d., t. y. prieš tris dienas iki suėjo tokia teisė.
  10. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad bankroto bylos priskirtinos prie bylų, kuriose yra viešojo intereso, todėl pirmosios instancijos teismas pagal įstatymą privalėjo veikti ex officio ir spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą į šias aplinkybės atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju skolininkei ne vieną kartą buvo suteikta galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, tačiau skolininkei pranešimai (įspėjimai) ĮBĮ 6 straipsnio nustatyta tvarka neįsiteikia. Atsakovė VSDF įmokų nemoka ilgą laiką (nuo 2005 m.) ir skola kreditoriui VSDFV Vilniaus skyriui kiekvienais metais didėja. Prie ieškinio pateikti antstolių raštai patvirtina, kad atsakovė ir jos savininkas jokio turto ir piniginių lėšų, į kuriuos gali būti nukreiptas priverstinis skolos išieškojimas, neturi. Kreditorius nuo 2017 m. pabaigos siuntė skolininkui raštus dėl skolos sumokėjimo su įspėjimu, jog kreipsis teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šie pranešimai nei įmonės registruotos buveinės adresu, nei įmonės savininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neįsiteikė, 2018 m. pradžioje pranešimų išsiuntimo procedūra buvo pakartota ir rezultatas išliko toks pats – pranešimai ir įspėjimai skolininkei ir jos savininkui neįsiteikia. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo klausimą sprendė 2018 m. kovo 19 d. ir šiai datai pareiškėjas buvo tinkamai realizavęs savo teisę kreiptis į teismą.

13Dėl bylos procesinės pabaigos

  1. Pirmosios instancijos teismo netinkamai taikytos procesinės teisės normos sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos nutarties priėmimą. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartis naikinama ir klausimas dėl pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. personalinei įmonei priėmimo parduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei A. K. personalinei įmonei priėmimo parduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai