Byla 2A-1006-613/2017
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lotidė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisė ir finansai“ ieškinį atsakovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lotidė“ dėl skolos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašė iš atsakovės priteisti 657,00 Eur skolą, susidariusią už suteiktas teisines paslaugas, 150,59 Eur delspinigius, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad teikė atsakovei teisines paslaugas ir už jas išrašė sąskaitas faktūras: 2015-05-12 Nr. 00000001 – 200,00 Eur sumai, 2015-05-12 Nr. 00000002 – 200,00 Eur sumai ir 2015-05-28 Nr. 00000003 – 200,00 Eur sumai, jas prašė apmokėti. Be to, ieškovė, vykdydama sutartį, teikė procesinius dokumentus teismui ir už atsakovę sumokėjo 57,00 Eur dydžio žyminį mokestį, kurį taip pat prašė priteisti iš atsakovės.
  3. Nurodė, jog atsakovė pateiktų sąskaitų faktūrų laiku neapmokėjo, ieškovės sumokėto žyminio mokesčio taip pat negrąžino, todėl susidarė 657,00 Eur įsiskolinimas. Atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi ieškovei už suteiktas teisines paslaugas.
  4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-27 preliminariu sprendimu ieškovės ieškinys buvo patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės UAB „Lotidė“ priteista 657,00 Eur skola, 150,59 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidos – 10,00 Eur žyminis mokestis.
  5. Atsakovė UAB „Lotidė“ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-27 preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė teisines paslaugas teikė netinkamai, jai pavestų užduočių neatliko, visiškai nebendradarbiavo su paslaugų užsakove UAB „Lotidė“, neteikė duomenų apie vykstančius teisminius procesus. Pažymėjo, jog daugumoje bylų, kuriose ieškovei UAB „Teisė ir finansai“ buvo pavesta atstovauti UAB „Lotidė“, ieškovė teikdavo teismui netinkamai paruoštus procesinius dokumentus, nesilaikė nustatytų procesinių terminų, dėl to daugelis teisminių procesų net neprasidėdavo, be to, dėl aplaidaus ieškovės darbuotojų darbo UAB „Lotidė“ patyrė turtinę žalą ir prarado originalius įmonės buhalterijos dokumentus. Nurodė, kad ieškovės veiksmai įrodo, jog ji netinkamai vykdė sutarties sąlygas ir elgiasi neteisėtai, reikalaudama sumokėti už paslaugas, kurių nesuteikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
  1. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-08 sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-27 preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
  2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp šalių 2015-05-04 sudarius atlygintinę paslaugų teikimo sutartį, ieškovė atliko realius aktyvius veiksmus, suteikė procesinių dokumentų ruošimo, konsultavimo paslaugas šalių sutartyje nustatyta tvarka, už parengtus procesinius dokumentus išrašė sąskaitas ir pateikė jas atsakovei apmokėti, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė.
  3. Teismas pažymėjo, jog atsakovė manydama, kad ieškovė netinkamai teikė sutartyje aptartas paslaugas, turėjo teisę vienašališkai šią sutartį nutraukti, tačiau byloje nėra duomenų, kad sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovė būtų reiškusi pretenzijas dėl sutarties vykdymo ar šią sutartį būtų nutraukusi, todėl padarė išvadą, jog ieškovė įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir įgijo teisę į šalių sutartyje nustatytą atlyginimą už suteiktas paslaugas.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
  1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lotidė“ (toliau – ir apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, juo prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nesąžiningą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas nevertino policijos medžiagos. Apeliantė yra likviduota įmonė, todėl negali gauti medžiagos iš policijos, o pirmosios instancijos teismas šios medžiagos nepareikalavo.
    2. Ieškovė nepateikė UAB „Izitas“ dokumentų, o teismas jų neišsireikalavo. Apeliantė

      52014-01-02 sudarė sutartį su UAB „Izitas“, kuriai atstovavo savininkas ir direktorius A. S., minėta sutartis 2015-05-04 buvo perrašyta su kita šio asmens įmone UAB „Teisė ir finansai“, kuri netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, dėl to apeliantė patyrė didelių nuostolių. Apeliantė apeliaciniame skunde dėsto daug faktinių aplinkybių apie ieškovės netinkamai teiktas teisines paslaugas.

  2. Teisme taip pat gautas ieškovės UAB „Teisė ir finansai“ atsiliepimas į apeliacinį skundą, su apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka. Nurodo, jog apeliacinis skundas grindžiamas spėlionėmis, neaiškiais faktais, nepateikiant jokių įrodymų. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, iš Klaipėdos apygardos prokuratūros išsireikalauti ikiteisminio tyrimo Nr. 04-2-00135-16 medžiagą, įpareigoti atsakovę atvesti liudytojus, kurie patvirtintų atsakovės dėstomas faktines aplinkybes, atsakovei vengiant dalyvauti teismo posėdyje, policijos pareigūnus įpareigoti ją atvesdinti, apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nustačius, kad atsakovė be pagrindo pateikė apeliacinį skundą, atsakovės atstovui J. J. skirti 5 000 Eur baudą, pusę šios sumos priteisiant ieškovei.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6Apeliacinis skundas netenkintinas

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą, todėl ieškovės UAB „Teisė ir finansai“ reikalavimas civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas. Atsižvelgiant į tai, jog byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, taip pat atmestinas ieškovės reikalavimas įpareigoti policijos pareigūnus atvesdinti apeliantės atstovą J. J. į teismo posėdį.
  3. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino policijos medžiagos. Apeliantė yra likviduota įmonė, todėl negalėjo pateikti policijos medžiagos, o teismas turėjo išsireikalauti policijos medžiagą. Be to, pirmosios instancijos teismas neišsireikalavo iš ieškovės sutarties bei kitų UAB „Izitas“ dokumentų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
  4. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011, 2017-01-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, ir kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl galbūt netinkamo įrodymų vertinimo, konstatuoja, jog nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų vertinant įrodymus. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tiek šalių pateiktus rašytinius įrodymus, tiek teismo posėdyje dalyvavusio ieškovės atstovo paaiškinimus. Pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl kiekvieno pateikto įrodymo, taip pat dėl jų viseto, kiekviena pirmosios instancijos teismo išvada padaryta pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantė nurodo, pirmosios instancijos teismas nevertino policijos medžiagos, tačiau pažymėtina, jog apeliantė policijos medžiagos į bylą nepateikė, taip pat nepateikė jokių duomenų, kodėl ji nurodytos medžiagos negali gauti, taip pat nepateikė duomenų, jog dėl šių duomenų gavimo kreipėsi į juos turinčią įstaigą, tačiau jos prašymas išduoti medžiagą nebuvo patenkintas.
  5. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentu, jog pirmosios instancijos teismas turėjo išsireikalauti medžiagą iš policijos. Vadovaujantis CPK 12, 178 straipsniais ir atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo taisykles, šalims tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. CPK 179 straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik šio Kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp privačių juridinių asmenų, todėl CPK nenustato teismo pareigos rinkti įrodymus savo iniciatyva, byloje taip pat nenustatyta viešojo intereso, visuomenės ar valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, todėl teismas neturėjo pareigos savo iniciatyva rinkti įrodymus, t. y. reikalauti iš policijos medžiagos, o renkant įrodymus kažkurios iš šalių naudai, būtų pažeistas vienas pagrindinių CPK įtvirtintų principų – šalių rungimosi principas (CPK 12 straipsnis).
  6. CPK 199 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti. Įvertinus apeliantės pateiktus procesinius dokumentus, nenustatyta, jog apeliantė būtų pateikusi prašymą pirmosios instancijos teismui išreikalauti rašytinius įrodymus, t. y. apeliantės nurodomą policijos turimą medžiagą. Nėra aišku, kokia medžiaga yra nurodoma apeliantės, kuris policijos komisariatas šią apeliantės minimą medžiagą turi, t. y. iš kurio policijos komisariato ir kokią medžiagą yra poreikis išsireikalauti, taip pat neaišku, kokios apeliantės nurodomos aplinkybės būtų pagrįstos. Be to, apeliantė galėjo kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą su prašymu duoti liudijimą apie teisę gauti prašomą išreikalauti įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (CPK 199 straipsnio 4 dalis), tačiau tokio prašymo pirmosios instancijos teismui neteikė.
  7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tarp ieškovės UAB „Teisė ir finansai" ir apeliantės UAB „Lotidė“ 2015-05-14 buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis, kuri patvirtina, kad šalys susitarė dėl tam tikrų nematerialaus pobūdžio paslaugų, nesusijusių su materialaus objekto sukūrimu, teikimo, taigi sudarė atlygintinę paslaugų teikimo sutartį (CK 6.716 straipsnis). CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti (CK 6.716 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys laisvos spręsti dėl sutarties sudarymo ir jos sąlygų nustatymo. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl šalys privalo tinkamai, sąžiningai ir laiku vykdyti sutartines prievoles (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, t. y. teikdama teisines paslaugas ir konsultacijas, būtų pažeidusi sutartį, apeliantės argumentai apie netinkamą sutarties vykdymą atmestini kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė įrodė aplinkybes, jog apeliantė neatsiskaitė su ieškove, be to, apeliantė neatsiskaitymo su ieškove ir neneigė, neatsiskaitymą grindė aplinkybe, kad ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, atsižvelgdama į tai, jog apeliantės argumentai dėl ieškovės neva netinkamo sutarties vykdymo atmesti kaip nepagrįsti, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė pažeidė savo sutartines prievoles, nes nustatytu terminu neatsiskaitė su ieškove už suteiktas teisines paslaugas, todėl pagrįstai iš apeliantės ieškovei priteisė 657,00 Eur skolą.
  8. Tarp šalių 2015-05-04 sudarytos Paslaugos sutarties 5.1 punktas nustato, jog jei paslaugų gavėjas (apeliantė) nevykdo šios sutarties 4 straipsnyje numatytų įsipareigojimų, jis moka paslaugų teikėjui (ieškovei) 0,05 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Minėtos sutarties 4 punktas nustato, jog paslaugų gavėjas (apeliantė) privalo sumokėti paslaugų teikėjui (ieškovei) ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas nuo sąskaitos faktūros pateikimo momento. CK 6.156 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. CK 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 6.156 straipsnio 1 dalimis, 6.189 straipsnio 1 dalimi, konstatuoja, jog, nustačius, kad apeliantė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir šalys sudarytoje sutartyje nustatė, kad už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą apeliantė, pažeidusi sutartyje nustatytą apmokėjimo tvarką, mokės delspinigius, atsižvelgiant į tai, jog yra konstatuotas apeliantės sutarties pažeidimas, yra pagrindas padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 150,59 Eur delspinigių.
  9. Be to, taip pat pažymėtina, jog CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato skolininko pareigą mokėti palūkanas už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (807,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  11. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą prašė apeliantei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti 5 000 Eur baudą, pusę sumos priteisiant ieškovei.
  12. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. To paties straipsnio 2 dalis nustato, jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
  13. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymą. Tam tikrais atvejais dalyvaujančio byloje asmens elgesys gali būti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad, pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010; 2013-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad apeliantė, pateikdama teismui apeliacinį skundą, naudojosi savo procesine teise pateikti apeliacinį skundą ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovės prašymas skirti apeliantei baudą netenkintinas.

7Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 326–330 straipsniais, teismas

Nutarė

8Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-02-08 sprendimą palikti nepakeistą.

9Netenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Teisė ir finansai“, juridinio asmens kodas 304034540, adresas Birutės g. 19-17, Klaipėda, prašymo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Lotidė“, juridinio asmens kodas 141826283, adresas Herkaus Manto g. 13, Klaipėda, pusę sumos priteisiant ieškovei.

Proceso dalyviai
Ryšiai