Byla 2-7582-294/2017

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,

2sekretoriaujant Ernestai Perednienei,

3dalyvaujant ieškovo atstovui A. B., atsakovo atstovei advokato padėjėjai J. R.

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“, dėl įpareigojimo nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimą, tretiesiems asmenims J. Z., L. G., N. K., A. K., V. M., L. B., B. R., Š. G., D. P., E. R., V. P., A. M., J. K., V. A., D. K., K. L., Č. B., A. K., L. J., I. V. Č., V. R., G. B., T. S., V. G., V. V., A. F., L. B., R. B., J. S., Ž. M., R. K., D. J., S. V., F. L., H. S., A. R., L. G., A. R., M. L., K. L., Teresei R. K., A. S., G. J. S., A. J., V. J., V. T., J. P., M. S., A. P., M. Ž.

Nustatė

5Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti UAB „VSA Vilnius“ nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 2 p., 31 p., 16 str. 2 d. 18 p., Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 1 ir 2 p., Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 31 str. ir įgyvendindama 2008-12-19 Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T3-408 patvirtintą Vilniaus rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planą 2009-2018, nuo 2012-05-01 įvedė vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje. Komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos nuo 2012-01-01 Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje teikiamos UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“, t. y. įmonių, su kuriomis Vilniaus rajono savivaldybės administracija sudarė sutartis. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. balandžio mėn. gavo informaciją apie tai, kad UAB „VSA Vilnius“ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje teikia komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugas, sudariusi sutartis tiesiogiai su atliekų turėtojais. Kadangi UAB „VSA Vilnius“ sutarties su Vilniaus rajono savivaldybe sudariusi nebuvo, tai Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012-04-24 raštu minėtą įmonę informavo apie tai, kad UAB „VSA Vilnius“ komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje yra neteisėtas, atkreipė dėmesį į tai, kad sutartys, sudarytos su Vilniaus rajono savivaldybės gyventojais, dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų, turi būti nutrauktos. Pažymi, kad UAB „VSA Vilnius“ Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje vykdoma neteisėta veikla, t .y. neteisėtai Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje teikiamos komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugos, pažeidžia Vilniaus rajono savivaldybės administracijos teises ir interesus. UAB „VSA Vilnius“ neteisėta veikla Vilniaus rajono savivaldybės administracijai sukėlė žalos (nuostolių) ir yra realus pavojus, jog dėl šios veiklos vėl gali būti padaryta žalos (nuostolių), todėl tik visiškas ūkinės veiklos nutraukimas Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje laikytinas pakankama tokių pažeidimų pašalinimo priemone. Kadangi UAB „VSA Vilnius“ elgiasi neteisėtai, tai ji turėtų prisiimti visas su tuo susijusias galimas neigiamas pasekmes. Be to, dėl UAB „VSA Vilnius“ neteisėtos veiklos yra apgaudinėjami Vilniaus rajono savivaldybės gyventojai, kurie už paslaugas yra priversti mokėti dvigubai. Minėti gyventojai UAB „VSA Vilnius“ taip pat moka avansinius mokėjimus dėl būsimų komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų tiekimo.

6Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Jiems draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Dėl šių Vilniaus rajono savivaldybės sprendimų, Konkurencijos taryba, atlikusi tyrimą, 2013-03-07 d. priėmė nutarimą Nr. 2S-1, nutariant pripažinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T3-447 „Dėl pavedimo eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą“ 1, 2 ir 3 punktus bei Vilniaus rajono savivaldybės administracijos su UAB „Nemenčinės komunalininkas“ sudarytą sutartį bei su UAB „Nemėžio komunalininkas“ sudarytą sutartį pažeidžiančiais Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus. Vilniaus rajono savivaldybė įpareigota ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Konkurencijos tarybos nutarimo paskelbimo panaikinti nurodytus punktus bei nutraukti šio sprendimo pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijos su UAB „Nemenčinės komunalininkas" ir UAB „Nemėžio komunalininkas" sudarytas sutartis. Vilniaus rajono savivaldybės administracija Konkurencijos tarybos nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniams teismui.

7Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė reikalavimus iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nors jokie veiksmai iš atsakovo pusės jau neatliekami, tačiau ieškovui yra būtina, kad teismas konstatuotų, jog atsakovas neteisėtus veiksmus savivaldybės atžvilgiu atliko 2012 m.

8Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad atliekų surinkimas jau seniai nevykdomas ginčo teritorijoje, todėl ieškinio reikalavimas neaktualus ir nevykdytinas.

9Ieškinys atmestinas.

10Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės – prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje bankrutavusi A. J. IĮ v. UAB „Jurgio baldai“, bylos Nr. 3K-3-41/2014).

11Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė atsakovas (ir jo atstovė teismo posėdžio metu) bylai prejudicinę galią turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-05-13 nutartis. Administracinėje byloje nustatyta, kad „Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T3-447 nusprendė pavesti UAB „Nemenčinės komunalininkas” ir UAB „Nemėžio komunalininkas” nuo 2012 m. sausio 1 d. teikti mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, biosklaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas atitinkamose seniūnijose (1 ir 2 punktai) bei įpareigojo UAB „Nemenčinės komunalininkas” ir UAB „Nemėžio komunalininkas” iki 2012 m. sausio 1 d. pasirašyti sutartį su Vilniaus rajono savivaldybe dėl mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, biosklaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugų teikimo 5 metų laikotarpiui (3 punktas). Vilniaus rajono savivaldybės administracija su UAB „Nemenčinės komunalininkas” ir UAB „Nemėžio komunalininkas” 2011 m. gruodžio 19 d. sudarė paslaugų teikimo sutartis dėl komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas sutartis, pagal kurias minėtoms įmonėms buvo pavesta nuo 2012 m. sausio 1 d. teikti mišrių komunalinių, buityje susidarančių pavojingų, biosklaidžių, elektros ir elektroninės įrangos, didelio gabarito, naudotų padangų atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo ir transportavimo į jų šalinimo vietas paslaugas, sutarties vykdymo laikotarpis nustatytas 5 metai nuo sutarties vykdymo pradžios. Konkurencijos taryboje buvo gauti UAB „VSA Vilnius” bei UAB „Tvar.com” pareiškimai su prašymais pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą dėl Savivaldybės sudarytų sutarčių su UAB „Nemenčinės komunalininkas” ir UAB „Nemėžio komunalininkas” dėl komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų. ... neužtikrinus vienodų konkurencijos sąlygų varžytis dėl teisės teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas, konkurencija komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų rinkoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje buvo absoliučiai panaikinta, Sutarčių sudarymas suteikė UAB „Nemenčinės komunalininkas“ ir UAB „Nemėžio komunalininkas“ monopolines teises teikti aptariamas paslaugas, nors savivaldybės teritorijoje komunalinių atliekų tvarkymu iki sutarties sudarymo užsiėmė ir kiti rinkos dalyviai. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad savivaldybė, norėdama pasiremti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi, privalo įrodyti, kad, sudarydama Sutartį, ji vykdė konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme pakankamai aiškiai įtvirtintą reikalavimą (įpareigojimą) pavesti savo įsteigtai bendrovei, įmonei ar organizacijai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. Tokių įrodymų pareiškėjas šioje byloje nepateikė. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusi Atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalis numatė, jog savivaldybė gali pavesti savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, tačiau šioje nuostatoje nėra imperatyviai įtvirtintas reikalavimas savivaldybei komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas pavesti teikti savo įsteigtai įmonei. Pažymėtina, kad ir nurodytoje Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje, kuria remiasi pareiškėjas, numatyta galimybė esant tam tikroms sąlygoms sudaryti vidaus sandorius nereiškia, kad neturi būti paisoma Konkurencijos 4 straipsnyje nustatytų konkurencijos apsaugos reikalavimų.

12Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo įpareigoti UAB „VSA Vilnius“ nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimą Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje.

13Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kartu akcentuotina, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis.

14Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.), o faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.); be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).

15Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2–3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).

16CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises ir neviršydamas savo kompetencijos, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – užkirsti kelią potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Reiškiant prevencinį ieškinį žala gali būti jau padaryta, bet gali būti dar nepadaryta, tuomet ieškovas turi įrodyti potencialią jos atsiradimo grėsmę ateityje, atsakovo veiksmų neteisėtumą, siekį pašalinti žalos grėsmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

17Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio ieškinio sąlyga, turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Prevencinio ieškinio pareiškimo atveju žala yra tik numanoma, tačiau ta žalos tikimybė turi būti reali ir pagrįsta. Ieškovas prevenciniu ieškiniu įrodinėdamas realų pavojų turi įrodyti, kad jo teisėms gresia konkretus pavojus, jog yra faktų ir aplinkybių, keliančių jo teisių pažeidimo pavojų. Realią grėsmę gali patvirtinti atsakovo konkretūs veiksmai, iš kurių gali atsirasti žalos, pasirengimas tokiems veiksmams. Pavojų gali rodyti teisę pažeidžiančių veiksmų nepripažinimas atsakovo, neteisėti veiksmai su žalos atsiradimo galimybe gali būti susiję netiesiogiai, bet sudaryti objektyvią galimybę asmens teisių pažeidimui – žalai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

18Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo būdas, kuriuo siekiama apsaugoti asmenį nuo teisių pažeidimo, įpareigojant nutraukti neteisėtus veiksmus arba draudžiant atlikti veiksmus, kurie realiai gali būti atlikti. Reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2013).

19Iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (atliekų tvarkymo ir surinkimo) Vilniaus rajono savivaldybės nurodytoje teritorijoje nevykdo ir neatlieka nei šiuo metu, nei praeityje. Dar daugiau, ieškovo atstovas prašo teismo sprendimu konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą bylos iškėlimo metu, tačiau kaip matyti iš prejudicinę galią turinčio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties pats ieškovas, sudarydamas sutartis su tam tikrais paslaugų teikėjais pažeidė teisės aktus ir būtent ieškovo veiksmai pripažinti neteisėtais.

20Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d. nutarime Nr. KT9-N5/2015, pasisakydamas dėl savivaldybės teisės pavesti eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą savivaldybės įsteigtai bendrovei įgyvendinimo sąlygų, pažymėjo, kad :

21– Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies nuostatoje (buvo) nustatytas vienas iš savivaldybių vykdomos komunalinių atliekų tvarkytojų, teikiančių šių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugas, atrankos būdų – pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti šią veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai; kitas šių paslaugų teikėjų atrankos būdas – konkursas;

22– savivaldybės, pasirinkdamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo paslaugų teikėjų atrankos būdą, turėjo vadovautis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimais, inter alia privalėjo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumą, gerą kokybę ir prieinamumą;

23– pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo veiklą savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai buvo galimas tik tokiu atveju, kai tokiu pavedimu šiai bendrovei, įstaigai, įmonei ar organizacijai neteikta privilegijų, nediskriminuoti kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, užtikrintas atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumas, gera kokybė ir prieinamumas;

24– toks pavedimas (buvo) galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių paslaugų teikėjų konkurso) būdu būtų neįmanoma užtikrinti atliekų naudojimo ir šalinimo viešųjų paslaugų teikimo nepertraukiamumo, geros kokybės ir prieinamumo;

25– reikalavimas atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų galimybes teikti nepertraukiamas, geros kokybės ir prieinamas paslaugas gali būti nevykdomas tik objektyviai pateisinamu pagrindu; tokiu pagrindu nelaikytina vien tai, kad savivaldybė yra įsteigusi ūkio subjektą, veikiantį atliekų tvarkymo srityje;

26– įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo teisinį reguliavimą, kad savivaldybės šioje srityje užtikrintų sąžiningos konkurencijos laisvę (inter alia kad atliekų tvarkymo rinka nebūtų monopolizuota, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas), taip pat vartotojų teisių, žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugą (inter alia kad būtų užtikrintas atliekų tvarkymo paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė).

27Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Patikimais gali būti pripažinti detaliai atskleisti ir nuoseklūs, pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais paaiškinimai. Šalies paaiškinimų patikimumo kriterijus yra ir tai, ar tokio įrodymo duomenis gali patvirtinti kiti byloje surinkti leistini įrodymai, kurių duomenys turi būti palyginti ir įvertinti kartu su ieškovo paaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2013).

28Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje teismas privalo išsiaiškinti šalių ginčo esmę ir apimtį, jų pateiktus įrodymus, preliminariai įvertinti teisinį santykį, dėl kurio kilo ginčas, surasti taikytiną teisės normą ir jos pagrindu nustatyti įrodinėjimo dalyką, patikrinti įrodymų ryšį su įrodinėjimo dalyku (įrodymų sąsajumą), įrodymų leistinumą, prireikus patikslinti šalių pareigą įrodinėti (LR CPK 159 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnio 1 dalis, 225 straipsnio 1 punktas, 226 straipsnis, 227 straipsnio 4 dalis, 230 straipsnio 1 dalis). Tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas dalyvauja įrodinėjimo procese, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir kita (LR CPK 179 straipsnio 1 dalis).

29Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių vykdymas būtų siejamas su tam tikrų sąlygų atsiradimu ar neatsiradimu. Visi teismo sprendimai turi būti besąlygiški.

30Nagrinėjamoje byloje jau aukščiau nurodyta, kad atsakovas jokių neteisėtų veiksmų nevykdo ginčo teritorijoje, pagal surinktus duomenis nėra pagrindo konstatuoti, kad tuo metu, kai ieškovas sudarė neteisėtas ir negaliojančias (konkurenciją pažeidžiančias) sutartis su paslaugų teikėjais, atsakovo veiksmai savivaldybės atžvilgiu būtų buvę neteisėti. Dėl šios priežasties ieškovo ieškinys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas visiškai.

31Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

32Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.

33Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1-2 d.).

34Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88, 93 str.).

35Atsakovas nurodė, kad patyrė 737,32 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Vadovaujantis LR CPK 98 str. nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. LR teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Atsakovo prašomos priteisti atstovavimo išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į vykusių teismo posėdžių skaičių, į reikalavimo sumą, į teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, yra nelaikytinos per didelėmis ir negali būti pripažintos neprotingomis, todėl yra priteistinos. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovo reikalavimą ieškovo ieškinys atmestas visiškai, iš ieškovo atsakovui priteistina 737,32 EUR išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 str.).

36Kiti klausimai

37Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti ginčo teritorijos gyventojai, kuriems apie teismo posėdžių vietą ir laiką būdavo pranešta tiek išsiunčiant šaukimus, tiek ir paskelbiant per teismo informacinę sistemą LITEKO (viešai), kadangi nei vienas iš trečiųjų asmenų nepageidavo aktyviai savo nuomonę reikšti teisme ar būti suinteresuoti šiuo teismo sprendimu bei pageidauti teismo priimtų procesinių dokumentų, priimto sprendimo rezoliucinė dalis tretiesiems asmenims J. Z., L. G., N. K., A. K., V. M., L. B., B. R., Š. G., D. P., E. R., V. P., A. M., J. K., V. A., D. K., K. L., Č. B., A. K., L. J., I. V. Č., V. R., G. B., T. S., V. G., V. V., A. F., L. B., R. B., J. S., Ž. M., R. K., D. J., S. V., F. L., H. S., A. R., L. G., A. R., M. L., K. L., Teresei R. K., A. S., G. J. S., A. J., V. J., V. T., J. P., M. S., A. P., M. Ž., paskelbtina viešai, sprendimo nesiunčiant tretiesiems asmenims paštu.

38Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas

Nutarė

39Ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kodas 188708224, ieškinį atsakovui UAB „VSA Vilnius“, dėl įpareigojimo nutraukti komunalinių atliekų surinkimo ir transportavimo paslaugų teikimą, tretiesiems asmenims J. Z., L. G., N. K., A. K., V. M., L. B., B. R., Š. G., D. P., E. R., V. P., A. M., J. K., V. A., D. K., K. L., Č. B., A. K., L. J., I. V. Č., V. R., G. B., T. S., V. G., V. V., A. F., L. B., R. B., J. S., Ž. M., R. K., D. J., S. V., F. L., H. S., A. R., L. G., A. R., M. L., K. L., Teresei R. K., A. S., G. J. S., A. J., V. J., V. T., J. P., M. S., A. P., M. Ž. atmesti visiškai.

40Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kodas 188708224, atsakovo UAB „VSA Vilnius“, juridinio asmens kodas 220074960, naudai 737,32 EUR (septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 32 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

41Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis,... 2. sekretoriaujant Ernestai Perednienei,... 3. dalyvaujant ieškovo atstovui A. B., atsakovo atstovei advokato padėjėjai J.... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę... 5. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo įpareigoti UAB „VSA Vilnius“... 6. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė,... 7. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė reikalavimus iš esmės... 8. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nesutiko su ieškiniu iš esmės... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų... 11. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė atsakovas (ir jo atstovė teismo... 12. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo įpareigoti UAB „VSA Vilnius“... 13. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes,... 14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad spręsdamas ginčą,... 15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo... 16. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo... 17. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė, kaip prevencinio... 18. Prevencinis ieškinys yra apsauginio-prevencinio pobūdžio teisių gynimo... 19. Iš byloje surinktų įrodymų aiškiai matyti, kad atsakovas jokių... 20. Dar daugiau, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015 m. kovo 5 d.... 21. – Atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4... 22. – savivaldybės, pasirinkdamos komunalinių atliekų naudojimo ir šalinimo... 23. – pavedimas (kaip privalomą užduotį) vykdyti komunalinių atliekų... 24. – toks pavedimas (buvo) galimas tik išskirtiniu atveju – kai kitu (šių... 25. – reikalavimas atliekų tvarkytojus atrinkti konkurso būdu pagal jų... 26. – įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokį atliekų tvarkymo organizavimo... 27. Pažymėtina, kad šalių paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose... 28. Lietuvos Aukščiausiasis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad jau... 29. Pagal CPK 267 straipsnį draudžiama teismui priimti sprendimus, kurių... 30. Nagrinėjamoje byloje jau aukščiau nurodyta, kad atsakovas jokių neteisėtų... 31. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 32. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 34. Ieškovo ieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui nėra atlyginamos jo... 35. Atsakovas nurodė, kad patyrė 737,32 EUR išlaidų advokato pagalbai... 36. Kiti klausimai... 37. Kadangi nagrinėjamoje civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis įtraukti... 38. Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 268, 270 str. teismas... 39. Ieškovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kodas 188708224,... 40. Priteisti iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos, kodas 188708224,... 41. Šalys turi teisę per 30 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos...