Byla 2AT-45-2014
Dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Prapiesčio, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuri, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujinta pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymą.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu P. M. nutraukta administracinė teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

4Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimas panaikintas – P. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 17318 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta administracinė nuobauda – 5000 Lt dydžio bauda.

5P. M. nubaustas už tai, kad, nuo 2006 m. kovo 29 d. eidamas VšĮ „L.“ prezidento pareigas, organizuodamas šios viešosios įstaigos veiklą ir veikdamas jos vardu kaip vienasmenis įstaigos valdymo organas, būdamas atsakingas už įstaigos veiklos organizavimą, tačiau nesidomėdamas, kokia informacija yra skelbiama jo vadovaujamai VšĮ „L.” priklausančioje interneto svetainėje ( - ), leisdamas, kad futbolo komandų „S.” ir „FK.” žaidėjų, vilkinčių marškinėlius su azartinius lošimus organizuojančios, tačiau neturinčios licencijos savo veiklą vykdyti Lietuvoje, bendrovės „T.” prekės ženklu, nuotraukos nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki futbolo čempionato pabaigos (iki 2012 m. spalio mėn.) būtų skelbiamos interneto svetainėje ( - ), pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – Azartinių lošimų įstatymas) 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, t. y. už tai, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 17318 straipsnio l dalyje.

6Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, 2014 m. kovo 31 d. nutartimi, vadovaudamasi ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 ir 8 dalimis, atnaujino administracinio teisės pažeidimo bylą ir sustabdė Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarimo vykdymą iki prašymo išnagrinėjimo.

7Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. pateikia alternatyvius prašymus: panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarimą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimą arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 30 straipsnio 1 dalimi, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė esminį administracinio proceso principą – teisę į teisminę gynybą ir taip suvaržė pareiškėjo procesines teises teisminiame procese (ATPK 272 straipsnis). Pareiškėjas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, nebuvo įteiktas Institucijos apeliacinis skundas, dėl to jis neturėjo galimybės pateikti apeliacinės instancijos teismui atsiliepimo į šį skundą ir aktyviai dalyvauti procese (ATPK 302 straipsnis). Kartu pareiškėjas teigia, kad, jam neturint apeliacinio skundo ir net nežinant apie apeliacinį procesą, buvo pažeistas rungimosi principas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog jis (pareiškėjas) nėra atsakingas už skundžiamame teismo sprendime nurodytų komandų dedamas nuotraukas interneto puslapyje ( - ), nes kiekviena komanda turi atskirą prisijungimą prie šio puslapio ir gali įdėti nuotraukas, t. y. pareiškėjas nėra tinkamas subjektas pagal ATPK17318 straipsnio 1 dalį, jo valia nebuvo nukreipta reklamuoti azartinius lošimus organizuojantį juridinį asmenį, o atsakingi asmenys už galimą neteisėtą reklamą gali būti vadovai minėtų futbolo komandų, kurios yra savarankiški juridiniais asmenys, formuojantys savo veiklą, ir kurių atstovai įdėjo interneto puslapyje ( - ) aptariamas nuotraukas. Pareiškime nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pareiškėjas siekė užsiimti azartinius žaidimus organizuojančios įmonės reklama. Dėl to jis teigia, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, teismas netinkamai aiškino ATPK 17318 straipsnio 1 dalies dispoziciją, azartinių žaidimų reklamą ir taip padarė esminį materialiosios teisės taikymo pažeidimą.

8Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto P. M. prašymą Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Lošimų priežiūros tarnybos, Institucijos) Kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, laikinai atliekanti direktoriaus funkcijas, Sandra Vitkevičiūtė prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Vyresnioji specialistė nurodo, kad pareiškėjas nepateikia informacijos apie pasikeitusį savo adresą ir kitų svarbių priežasčių, dėl kurių jis negavo institucijos apeliacinio skundo. Atsiliepime pažymima, kad Institucijos apeliacinis skundas pareiškėjui buvo išsiųstas jo (pareiškėjo) nurodytu adresu per ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Be to, pastaroji norma (ATPK 3028 straipsnio 1 dalis) nustato teisę, bet ne pareigą asmeniui, dėl kurio priimtas atitinkamas nutarimas, per nurodytą terminą nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą. Tai reiškia, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas priklauso tik nuo pareiškėjo valios, t. y. jis pasirinktinai nusprendžia, ar jam įgyvendinti savo teisę pateikti atsiliepimą. Kartu atsiliepime aptariamos pašto paslaugų teikimo taisyklių 26, 28, 30 punktų nuostatos ir teigiama, kad jei pareiškėjui pirmą kartą pasirašytinai nebūtų įteiktas institucijos apeliacinis skundas, galimybė pasinaudoti jam teise per atitinkamą terminą raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į tokį skundą turėjo būti sudaryta pareiškėjo gaunamųjų laiškų dėžutėje palikus pašto pranešimą, kurį suradęs pareiškėjas turėjo kreiptis į pranešime nurodytą pašto skyrių ir atsiimti Institucijos apeliacinį skundą. Dėl to atsiliepime teigiama, kad pareiškėjo argumentas, jog jis neturėjo galimybės pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, yra nepagrįstas. Be to, siekiant savo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinių teisių realizavimo, pareiškėjas turėjo elgtis atsakingai ir, gavęs pašto pranešimą, nuvykti į pranešime nurodytą pašto skyrių ir atsiimti Instuticijos apeliacinį skundą. Juolab kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Dėl to vyriausioji specialistė teigia, kad pareiškėjas pats nesielgė tinkamai, protingai ir sąžiningai dėl savo pažeistų teisių bei teisėtų interesų gynybos, ir vien jo (pareiškėjo) aplaidumas ir nesuinteresuotumas gavus pranešimą nuvykti į pašto skyrių ir atsiimti Institucijos apeliacinį skundą nepaneigia fakto, kad pareiškėjui buvo sudarytos visos galimybės įgyvendinti teisę į teisminę gynybą ir pasinaudoti kitomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.

9Aptardama teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-35-2014, vyriausioji specialistė teigia, kad, apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant P. M. bylą, proceso normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, nebuvo pažeistos. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, Vilniaus apygardos teismas tinkamai aiškino ATPK 17318 straipsnio dispoziciją ir nepadarė esminio materialinės teisės taikymo pažeidimo. Aptariamas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo). Aplinkybė, kad P. M. buvo atsakingas už jam priklausančioje svetainėje skelbiamos informacijos turinį ir turėjo galimybę kontroliuoti įkeliamas nuotraukas, patvirtina, kad jis turėjo būti atidus, rūpestingas ir domėtis įkeliamų nuotraukų turiniu ar informuoti prieigą prie jam priklausančios interneto svetainės turinčius atsakingus asmenis apie reklamos apribojimus Lietuvos Respublikoje. Kartu atsiliepime pažymima, kad azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutarime pažymėta, kad yra moksliškai įrodyta, jog dalyvavimas azartiniuose lošimuose gali sukelti daug neigiamų padarinių. Pasaulio sveikatos organizacijos taikomoje tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje nurodyta, kad įpročių ir potraukių sutrikimams priskiriamas patologinis potraukis lošti, be to, lošimai ir lažybos, kaip ir tabako rūkymas bei alkoholio vartojimas, priskirtini prie problemų, susijusių su gyvenimo būdu. Azartinių lošimų organizavimas yra ūkinė veikla, galinti sukelti neigiamų socialinių padarinių. Azartinių lošimų reklama yra viena iš priemonių skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš azartinių lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Be to, azartinių lošimų reklama vertintina kaip vienas sunkiausių Azartinių lošimų įstatymo pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, todėl ATPK prasme šis teisės pažeidimas įvertintas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Kartu vyriausioji specialistė pažymi, kad bet kokia azartinių lošimų reklamos apraiška turėtų būti vertinama preciziškai, laikantis teismų praktikos ir tiksliai aiškinat Azartinių lošimų įstatymo 8 straipsnio ir 10 straipsnio 9 dalies nuostatas.

10Priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamame nutarime teisingai konstatuota, kad jam (P. M.), atsakingam už jo vadovaujamos įstaigos interneto svetainės turinį, taikomi aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai visuomenės informavimo srityje ir jis privalo žinoti, kokia informacija gali būti skleidžiama viešai ir kokios informacijos skleidimas yra draudžiamas. Nors jokių specialių subjekto požymių ATPK 17318 straipsnyje nėra aprašyta, tačiau teismų praktikoje sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai lėmė skelbimo publikavimą. Dėl to Institucijos atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas, organizuodamas viešosios įstaigos veiklą ir būdamas atsakingas už jos vykdymą, atliko tiesioginius įstatymų draudžiamus veiksmus, t. y. savo neveikimu – neuždrausdamas veiksmų, pažeidžiančių Azartinių lošimų įstatymą, leido futbolo komandų „S.” ir „FK.” žaidėjų, vilkinčių marškinėlius su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės „T.” prekės ženklu, nuotraukas paskelbti interneto svetainėje ( - ) reiškia, kad būtent pareiškėjas, būdamas atsakingas už viešosios įstaigos veiklos organizavimą ir vykdymą (tai apima ir interneto svetainėje ( - ) skelbiamą informaciją), galėjo ir privalėjo užkirsti kelią šių nuotraukų, atitinkančių draudžiamą azartinių lošimų reklamą, paviešinimui, tačiau tokių veiksmų neatliko, todėl jis yra tinkamas nagrinėjamo administracinio teisės pažeidimo subjektas ir administracinė nuobauda jam paskirta pagrįstai. Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose yra neatsargi kaltės forma, t. y. jis nenumatė, kad savo veiksmais pažeis azartinių lošimų organizavimo tvarką, tačiau privalėjo ir galėjo tai numatyti. Be to, nagrinėjamoje situacijoje yra akivaizdus ryšys tarp P. M. neveikimo ir neteisėto azartinių lošimų reklamavimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad azartinių lošimų reklama draudžiama bet kokiu būdu skatinti asmenis naudotis azartinių lošimų paslauga, todėl galimybei taikyti Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalį nėra būtinos pasekmės ir teisiškai nėra reikšmingas būdas, kuriuo informacija skleidžiama, bei veiksmai, kurių turi imtis asmuo (vartotojas), kad šią informaciją pasiektų, svarbu – informacijos paskleidimo bet kuria forma faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N10–1062/2005, N16–559/2006, N16–651/2006, N5–1629/2007). Atsiliepime aptariant teismų praktiką, suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. N62–165 8/2011, teigiama, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminio materialinės teisės taikymo pažeidimo ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepažeidė jo (P. M.) procesinių teisių.

11Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymas netenkintinas.

12Dėl teisės į teisminę gynybą suvaržymo bei kitų procesinių principų pažeidimo

13Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje P. M. nurodo, kad buvo pažeisti rungimosi ir teisminės gynybos principai, nes pareiškėjui nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise, numatyta ATPK 3028 straipsnyje, t. y. pateikti apygardos teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kurį pateikė Lošimų priežiūros tarnyba, ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl jo bei aktyviai dalyvauti procese.

14Asmens teisė į teismą tiesiogiai (exspressis verbis) yra įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę kreiptis į teismą, yra pažymėjęs, kad ši teisė reiškia, jog Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi būti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių, taip pat įgytų teisių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Be to, pagal Konstituciją asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti, ši asmens konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas.

15ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, priėmus apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus skundą padavusį asmenį. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs Lošimų priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimo, išsiuntė skundo kopiją P. M., gyvenančiam ( - ) (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. raštas dėl bylos siuntimo Nr. A2.8-10637-119/2013, b. l. 150). Tai, kad Lošimų priežiūros tarnybos pateiktas apeliacinis skundas buvo išsiųstas P. M., patvirtina Lietuvos pašto spaudas ant voko (2013 m. lapkričio 25 d.), kuriame iš Vilniaus miesto apylinkės teismo ir buvo išsiųsta Lošimų priežiūros tarnybos apeliacinio skundo kopija P. M., gyvenančiam pirmiau minėtu adresu. Administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas jam siųstos pašto siuntos neatsiėmė (2014 m. sausio 3 d. užfiksuotas pašto siuntos grąžinimas).

16Remiantis pašto paslaugų teikimo taisyklių 26 punktu, gauti registruotieji / apdraustieji (įvertintieji) laiškai turi buti pristatomi asmeniškai pasirašytinai siuntėjo nurodytam gavėjui arba gavėjo raštu nurodytam asmeniui, nurodžius to asmens vardą ir pavardę vieną kartą, gavimo pašte dieną. Šių taisyklių 28 punktas nustato, kad pranešimai K 11, adresuoti gavėjams, pristatomi į gaunamųjų laiškų dėžutes ar pašto dėžutes. Jei pašto darbuotojas, pristatydamas registruotąjį / apdraustąjį (įvertintąjį) laišką, neranda gavėjo, jis gaunamųjų laiškų dėžutėje palieka pranešimą K 11. Taigi šiuo atveju, neradus gavėjo, pranešimas K 11 buvo paliktas P. M. gaunamųjų laiškų dėžutėje, adresu: ( - ). Tų pačių taisyklių 30 punktas nustato, jog gavėjas, gavęs pranešimą K 11, atvykstą į pranešime K 11 nurodytą paštą ir pašto darbuotojui pateikia pranešimą K 11 bei asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šio administracinio teisės pažeidimo byloje P. M., kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, siekdamas savo procesinių teisių realizavimo, elgėsi neatsakingai ir neišnaudojo galimybės gavus pašto pranešimą nuvykti į pranešime nurodytą pašto skyrių ir atsiimti Lošimų priežiūros tarnybos apeliacinio skundo kopiją. Kartu pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų apie pasikeitusį P. M. gyvenamosios vietos adresą. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismo Lošimų priežiūros tarnybos apeliacinio skundo kopija jam buvo išsiųsta teisingu adresu. Pažymėtina dar ir tai, jog P. M., pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje taip pat nurodė tą patį adresą – ( - ).

17Pareiškėjas taip pat konstatuoja, jog, pažeidžiant ATPK 272 straipsnio nuostatas, jis negalėjo pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos (pavyzdžiui, byla Balsytė–Lideikienė v. Lithuania, Judgment of 4 November 2008, Ap. No 72596/01) darytina vienareikšmiška išvada, kad bylose dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo turi būti laikomasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, t. y. turi būti taikomi pagrindiniai baudžiamajame procese galiojantys principai (viešumo, teisingo (sąžiningo) bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt.), administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamojo proceso metu gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-20/2013). ATPK 3028 straipsnio 1 dalis taip pat reglamentuoja tai, kad asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Vadinasi, asmens, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl kurio priimtas teismo nutarimas, atsiliepimas byloje nėra privalomas procesinis dokumentas. Atsiliepimo pateikimas įstatyme reglamentuotas kaip galimybė, bet ne kaip privalomas dalykas, be kurio pateikimo ar įvertinimo nebūtų galima teisingai išnagrinėti bylos. Pažymėtina ir tai, kad pagal ATPK 3029 straipsnio 3 dalį, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija nusprendžia bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėti žodinio proceso tvarka, išsiunčiami pranešimai šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims. Prireikus į teismo posėdį šaukiami liudytojai, ekspertai, specialistai, išreikalaujama papildoma medžiaga. Taigi teisę nuspręsti dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo žodinio proceso tvarka turi teisėjas. ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip, o to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, nagrinėjant bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje rašytinio proceso tvarka, byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, teismo posėdžio protokolas nerašomas, apie teismo posėdį pranešama teismo skelbimų lentoje ir teismo interneto svetainėje. Šiuo atveju teisėjas nematė pagrindo skirti žodinį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, todėl proceso normos, reglamentuojančios apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, nebuvo pažeistos.

18Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas P. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, proceso normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimą, nepažeidė. Todėl P. M. teiginiai, kad jis neturėjo galimybės pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, yra nepagrįsti.

19Dėl ATPK 17318 straipsnio taikymo

20Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje pareiškėjas nurodo, kad jo veiksmai neatitinka ATPK 17318 straipsnio sudėties ir apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, padarė esminį materialiosios teisės taikymo pažeidimą.

21Žmogaus teisė gauti bei skleisti informaciją yra įteisinta Konstitucijoje (25 straipsnis), tačiau daugelis įstatymų, ypač reguliuojančių visuomenei jautrias sritis, šią teisę labai riboja. Ribojimo priežastis gana aiški – apsaugoti visuomenę nuo žalingo tam tikrų produktų ar paslaugų poveikio, kaip antai alkoholio ar tabako žalos sveikatai, priklausomybės nuo azartinių lošimų išsivystymo ir pan. Azartinių lošimų reklama yra viena iš labiausiai reklamuojamų reklamos sričių. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje pažymima, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose.

22ATPK 17318 straipsnyje „Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimas“ už tokį pažeidimą numatyta bauda nuo penkių iki penkiolikos tūkstančių litų, o asmenims, anksčiau baustiems už šį pažeidimą, – nuo penkiolikos iki dvidešimt penkių tūkstančių litų. Straipsnyje įtvirtintos ganėtinai didelės sankcijos parodo įstatymo leidėjo griežtą požiūrį ne tik į azartinių lošimų reklamos reglamentavimą, bet ir į tokio reglamentavimo pažeidimus.

23ATPK 17318 straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį administracinėn atsakomybėn asmenys traukiami už kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos pažeidimą arba už lošimo organizatoriaus parengto ir Priežiūros komisijos patvirtinto lošimų reglamento pažeidimus. Taigi, sprendžiant klausimą, ar asmuo padarė ATPK 17318 straipsnyje numatytą pažeidimą, reikia nustatyti, kokio teisės akto ir kokius reikalavimus asmuo pažeidė arba kurių lošimo reglamento nuostatų nesilaikė. Administracinis pažeidimas, numatytas ATPK 17318 straipsnyje, gali būti padaromas tiek veiksmais, tiek ir neveikimu. Šio pažeidimo objektas yra azartinių lošimų organizavimo tvarka, o tvarka paprastai imperatyviai nurodo ja besivadovaujantiems subjektams atlikti kažkokius veiksmus arba atvirkščiai – nuo jų susilaikyti. Priešingi veiksmai yra vertinami kaip tvarkos, kartu ir administracinis, pažeidimas. Kiti šio pažeidimo sudėties elemento pagrindiniai požymiai – žala ir priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos – nėra svarbūs ir patraukimui administracinėn atsakomybėn įtakos neturi, nes pati veika (tvarkos pažeidimas) yra pavojinga ir baudžiama.

24Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus taikytinas tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims. Šio straipsnio dispozicija nenumato specialaus atsakomybės subjekto, todėl atsakomybėn už šio straipsnio pažeidimą asmenys traukiami bendra tvarka. Be to, svarbu nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai lėmė informacijos paskelbimą. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, jog P. M., būdamas VšĮ „L.“ prezidentu, atsakingu už įstaigos veiklą bei VšĮ „L.“ priklausančią interneto svetainę ( - ), turėjo galimybę kontroliuoti jam priklausančioje svetainėje skelbiamos informacijos turinį, įkeliamas futbolo komandų „S.“ ir „FK.“ žaidėjų, vilkinčių marškinėlius su „T.“ prekės ženklu, nuotraukas. Kitaip tariant, P. M. turėjo būti atidus, rūpestingas ir domėtis internetinėje svetainėje esančių nuotraukų turiniu ar informuoti prieigą prie interneto svetainės ( - ) turinčius atsakingus asmenis apie reklamos apribojimus Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju asmens, turinčio prieigą prie VšI „L.“ interneto svetainės, nepatraukimas administracinėn atsakomybėn, nešalina šios įstaigos prezidento administracinės atsakomybės dėl skundžiamame nutarime nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo.

25ATPK 17318 straipsnio dispozicijoje kaltės forma nėra tiesiogiai nustatyta, todėl darytina išvada, kad atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimų reglamento pažeidimus atsiranda tiek dėl tyčios, tiek dėl neatsargumo padarytos veikos. Tokią išvadą lemia dvi aplinkybės: pažeidimo objekto ypatumai ir galimų pažeidimo subjektų ratas.

26Šio straipsnio dispozicijoje atsakomybė numatoma už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą arba už lošimo reglamento pažeidimą. Tam tikra prasme tai nėra lygiaverčiai objektai. Azartinių lošimų organizavimo tvarka suprantama kaip norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą, visuma. Tai, kad šie teisės aktai yra norminiai, reiškia, kad jie yra skelbiami nustatyta tvarka ir todėl preziumuojama, kad jie yra visiems žinomi. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.6 straipsnis įtvirtina principą ignorantia legis non est argumentum (įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas) ir nustato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.

27Teisiškai nėra svarbi informacijos pateikimo forma, svarbu nustatyti, ar pateikiama informacija yra siekiama atkreipti dėmesį ir sudominti. Tai, kad asmenys turi patys imtis veiksmų norėdami pasiekti interneto svetainę, nėra kriterijus aiškinantis, ar tai reklama, ar tiesiog informacija. Įstatymas neišskiria būdų, kuriais pateikiama reklama būtų leistina. Taip pat pažymėtina, kad konstatuojant draudžiamos azartinių lošimų reklamos platinimo faktą nėra svarbūs reklamos platinimo mastas, laikas, būdas, vieta. Šios aplinkybės yra reikšmingos tik individualizuojant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinę nuobaudą. Visiškai pagrįstai apeliacinės instancijos teismas pasisakė, jog naudojant užrašą „T.“ ant vietinių ir regioninių futbolo komandų aprangos ir tokią informaciją platinant siekiama daryti poveikį atitinkamai grupei sportu besidominančių asmenų, atkreipti dėmesį į bendrovės „T.“ internetinę svetainę, kuri organizuoja azartinius lošimus. Manytina, kad tokios futbolo komandų nuotraukos garsina prekinį ženklą „T.“ ir tiesiogiai skatina asmenis apsilankyti jos interneto svetainėje bei formuoja pozityvų požiūrį į minėto prekės ženklo naudotoją. Taip pat teigiamą vartotojo požiūrį siekiama sukurti atkreipiant dėmesį į elementus, teikiančius šios bendrovės išskirtinumą, o tai nėra suderinama su Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalimi. Pareiškėjas savo prašyme nurodo, kad jo atlikti veiksmai nerodo jokio siekio reklamuoti azartinius lošimus ar su jais susijusią bendrovę, tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, tokios informacijos skelbimą interneto svetainėje vertina kaip bendrovės „T.“ vykdomos kampanijos dalį. Tokia informacija turėtų būti vertinama kaip reklama net ir tada, kai ji nėra tiesiogiai orientuota į paslaugos vartotoją.

28Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 m. sausio 7 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-19–195/2014, nepadarė esminio materialiosios teisės taikymo pažeidimo ir nepažeidė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. procesinių teisių.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymą atnaujinti bylą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Teisėjų kolegija... 3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarimu P. M. nutraukta... 4. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 7 d. nutarimu Vilniaus miesto... 5. P. M. nubaustas už tai, kad, nuo 2006 m. kovo 29 d. eidamas VšĮ „L.“... 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo P. M. pateikia alternatyvius... 8. Atsiliepimu į administracine tvarka nubausto P. M. prašymą Lošimų... 9. Aptardama teismų praktiką, suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 10. Priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamame nutarime teisingai... 11. Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymas... 12. Dėl teisės į teisminę gynybą suvaržymo bei kitų procesinių principų... 13. Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje P.... 14. Asmens teisė į teismą tiesiogiai (exspressis verbis) yra įtvirtinta... 15. ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog, priėmus apeliacinį... 16. Remiantis pašto paslaugų teikimo taisyklių 26 punktu, gauti registruotieji /... 17. Pareiškėjas taip pat konstatuoja, jog, pažeidžiant ATPK 272 straipsnio... 18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad apeliacinės... 19. Dėl ATPK 17318 straipsnio taikymo... 20. Prašyme dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje... 21. Žmogaus teisė gauti bei skleisti informaciją yra įteisinta Konstitucijoje... 22. ATPK 17318 straipsnyje „Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo... 23. ATPK 17318 straipsnio dispozicija yra blanketinė – pagal šį straipsnį... 24. Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis... 25. ATPK 17318 straipsnio dispozicijoje kaltės forma nėra tiesiogiai nustatyta,... 26. Šio straipsnio dispozicijoje atsakomybė numatoma už azartinių lošimų... 27. Teisiškai nėra svarbi informacijos pateikimo forma, svarbu nustatyti, ar... 28. Darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2014 m. sausio 7... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės... 30. Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. M. prašymą...