Byla 1A-720-312/2015

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, teisėjų Audriaus Cinino, Arūno Kisieliaus, sekretoriaujant Darjai Bočekovai, dalyvaujant prokurorei Ingridai Gureckienei, nuteistajam A. K., gynėjai advokatei Annai Grinevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 232 str. ir jam paskirta 25 MGL (941,5 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 105 str. 1 d., proceso išlaidas – 521,31 eurų nuspręsta išieškoti iš A. K. ir įpareigoti sumokėti Lietuvių kalbos institutui už kalbinės ekspertizės atlikimą.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

3A. K. nuteistas už tai, kad jis viešai žodžiais užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją dėl jos veiklos, t. y. jis, 2011 m. gegužės 12 d., apie 16.15 val., Vilniuje, Laisvės pr. 79 A, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo patalpose, teismo posėdžių salėje Nr. 111, viešame teismo posėdyje, nagrinėjant pareiškėjo A. K. 2011 m. balandžio 21 d. skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo Nr. 83-1-10384-09 trukmės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo, viešai, girdint kitiems teismo posėdyje dalyvavusiems asmenims, reikšdamas nušalinimą ikiteisminio tyrimo teisėjai J. V., užgauliai, pakeltu tonu kalbėdamas apie teisėjos asmenybę ir profesines savybes, vadino ją šališka, atmestinai, aplaidžiai dirbančia darbą, nesigilinančia į ikiteisminio tyrimo medžiagos dokumentus, esančią prokuroro įtakoje. Jis nurodė, kad: „teisėja visiškai šališka, atmestinai ir aplaidžiai dirbanti, nesigilina į bylos dokumentus, net nepastebi, kad byla tiria nušalintas prokuroras“, „aš nurodžiau ir pažeidimų bylos lapus, tačiau teisėja nusprendė prokuroro nenušalinti, net bylos neskaičiusi“, „aš nurodžiau ir pažeidimų bylos lapus, kad L. klastoja dokumentus, kad jį reikia nušalinti, tačiau teisėja buvo prokuroro įtakoje“. Taip pat A. K. kaltino teisėją dėl jo sutuoktinės sveikatos pablogėjimo, nurodė, kad: „jūs mano skundo neišnagrinėjot, kur nurodžiau net bylos lapus, ką L. padarė, tai įtakojo mano visos šeimos likimą, aš buvau uždarytas įkalinimo įstaigoje specialiai, mano sunkiai serganti sutuoktinė patyrė stresą“, „jei būtumėte nustačiusi terminą dėl tyrimo trukmės, viskas būtų išsisprendę“, „kai mane uždarė, prokuroras neišsprendė mano ūkio reikalų, mano žmona turėjo tampyti vandenį bidonais avims, viso to nebūtų, jei jūs, teisėja, būtumėt įsigilinusi ir neaplaidžiai pažiūrėjusi į mano prašymą nušalinti prokurorą“.

4Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį arba perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

5Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja yra pripažinta Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja J. V.. Kaip matyti iš duomenų, pateiktų internetiniame tinklalapyje www.atts.lt/valdyba, teisėja J. V., kaip ir Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis, yra Apylinkės teismų teisėjų sąjungos nariai, nukentėjusioji - ir šios sąjungos valdybos narė. Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 450 apylinkių teismų teisėjų. Nacionalinės teismų administracijos leidžiamo žurnalo „TEISMAI.LT“ 2014 m. birželis Nr. 2 (13) straipsnyje „Apylinkių teisėjai įrodė, kad yra lygiateisiai teisėjų bendruomenės nariai“ nurodyta, kad Apylinkių teismų teisėjų sąjungą sudaro beveik 200 narių. Apylinkių teismų teisėjų sąjungos įstatų 11 p., be kitų tikslų, nurodyta, kad sąjungos tikslas yra atstovauti apylinkių teismų teisėjų interesams valstybinėse valdžios, valdymo ir vietos savivaldos institucijose, taip pat kitose įstaigose ir organizacijose. 17.1 p. nurodyta, kad sąjungos narys privalo laikytis šių įstatų. Šios aplinkybės, nuteistojo teigimu, leidžia pagrįstai manyti, kad teisėjas Tadeušas Volkovskis baudžiamąją bylą nagrinėjo ne objektyviai, o gindamas nukentėjusiosios teisėjos J. V. interesus, kaip jį įpareigoja minėtos Apylinkių teismų teisėjų sąjungos įstatų normos. Apeliantas šioje byloje pareiškė nušalinimą teisėjui Tadeušui Volkovskiui, remdamasis minėtomis aplinkybėmis, tačiau pareiškimas dėl nušalinimo paties teisėjo nutartimi buvo atmestas. Teisėjo šališkumą patvirtina ir tai, kad po teisiamojo posėdžio metu liudytojo J. L. užduoto klausimo: „Gerbiamas Teisme, aš norėjau paklaust, mes čia susirikom manęs teisti ar nagrinėti 2011 m. gegužės 12 d. K. elgesį“, teisėjas Tadeušas Volkovskis, kreipdamasis į minėtą liudytoją, nurodė: „Į tą klausimą reikia atsakyt, kadangi čia kaltinime pažymėta, kad būtent jis pasakė taip, žiūrėkit: „teisėja visiškai šališka, atmestinai ir aplaidžiai dirbanti, nesigilina į bylos dokumentus, net nepastebi, kad bylą tiria nušalintas prokuroras“, kitaip sakant, jis išreiškė nepagarba ir Jums, ne tik teisėjai, bet ir Jums.“ Tuo tarpu, teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad teismas pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką gali tik priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, prieš tai teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, o nuosprendį gali grįsti įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš to seka, kad bet kokie teismo veiksmai, kuriais išreiškiama teismo nuomonė dėl kaltinamojo kaltės iki nuosprendžio priėmimo, t. y. dar neištyrus visų bylos aplinkybių, laikytini išankstiniu nusistatymu kaltinamojo atžvilgiu. Iš minėtų teisėjo teiginių seka, kad kaltinamajame akte nurodytus teiginius teisėjas įvertino kaip nepagarbos išraišką nukentėjusiajai teisėjai J. V. bei liudytojui J. L. dar iki nuosprendžio priėmimo. Taip pat teisiamojo posėdžio pirmininkas 2015 m. sausio 1 d. teisiamojo posėdžio metu davė pastabą kaltinamajam: „Prokuroras atsakė Jums ir galėsit vertinti per baigiamąją kalbą ir paduodant skundą dėl galutinio sprendimo liudytojo atsakymą.“ Iš šių teiginių matyti, kad teisėjas A. K. skundą dėl nuosprendžio šioje byloje suvokė kaip neišvengiamą dalyką, kas jau tuo metu reiškė, kad teismo nuosprendis pastarajam bus nepalankus. Teisėjo šališkumą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad A. K. yra teistas du kartus, tuo tarpu, pastarasis padavė apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio. Ginčas dėl šio skundo priėmimo vyko iki 2015 m. gegužės 4 d., šiuo metu baudžiamoji byla yra Lietuvos apeliaciniame teisme ir bus nagrinėjama apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Teismas į pasitarimų kambarį išėjo 2015 m. liepos 2 d., t. y. jau išsprendus minėtą ginčą. Šios aplinkybės apeliantui leidžia manyti, kad skundžiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis buvo rašomas ne teismui išėjus į pasitarimų kambarį, o dar nagrinėjant baudžiamąją bylą, o konkrečiai laikotarpyje nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. Iš to, kas išdėstyta, seka, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, todėl yra BPK 326 str. 1 d. 4 p. numatytas pagrindas panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

6Apeliaciniame skunde pažymima, kad pripažindamas A. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 232 str., teismas įrodymais laikė (be kitų) ir nukentėjusiosios J. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2011 m. birželio 13 d. ir 2012 m. kovo 15 d. apklausų metu) bei liudytojo J. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2011 m. liepos 21 d. apklausos metu). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, anksčiau išvardinti duomenys nebuvo perskaityti teisiamajame posėdyje, o buvo apsiribota tik šių duomenų išvardijimu. BPK 276 str. 4 d. yra numatyta speciali šių duomenų tyrimo tvarka, todėl nukentėjusiojo ar liudytojo parodymų protokolų išvardijimas BPK 290 str. 3 d. numatyta tvarka negali būti laikomas tinkamu šių duomenų ištyrimu. Iš to seka, kad skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi duomenimis, kurie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį, taip pat rėmėsi duomenimis, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje BPK numatyta tvarka. Be minėtų duomenų, skundžiamame nuosprendyje teismas rėmėsi ir nukentėjusiosios J. V. parodymais, duotais 2012 m. gruodžio 17 d. teismo posėdyje, bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, nukentėjusiosios parodymai nebuvo balsu perskaityti teisiamajame posėdyje, kaip tai yra numatyta BPK 276 str. 1 d., o teisiamojo posėdžio protokolas, surašytas bylą nagrinėjant kitos sudėties teismui, buvo išvardintas BPK 290 str. 3 d. numatyta tvarka. Šio teisiamojo posėdžio protokolo išvardijimas negali būti laikomas tinkamu nukentėjusiosios parodymų ištyrimu. A. K. 2014 m. liepos 21 d. pareiškė pastabas dėl šio teisiamojo posėdžio protokolo, kurios yra neišnagrinėtos, todėl yra pagrindas abejoti minėtame protokole užfiksuotų duomenų patikimumu. Tokių duomenų negalima pripažinti įrodymais ir jais remtis nuosprendyje.

7Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje teismas prie įrodymais pripažintinų duomenų išvardino ir 2011 m. rugsėjo 5 d. Lietuvių kalbos instituto raštą Nr. 01-12-286 (t. 1, b. 1. 69) bei 2014 m. gegužės 28 d. Lietuvių kalbos ekspertizės aktą Nr. E-14-11 (t. 8, b. 1. 3-10), tačiau darydamas išvadą dėl nusikalstamos veikos sudėties A. K. veikoje buvimo, šiuose dokumentuose esančių duomenų nepagrįstai nevertino, taip pat neatmetė jų kaip įrodymų, neargumentavo, kodėl nuosprendyje jais nesiremia. Tokiu būdu buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintos įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodyti pažeidimai laikytini esminiais BPK pažeidimais, kadangi jie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, todėl yra BPK 329 str. 4 p. numatytas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį.

8Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vienas iš esminių motyvų teismui vertinant apelianto pasakytų žodžių įžeidžiamą ir užgauliai žeminantį pobūdį, buvo pačios nukentėjusiosios teiginiai, kad tokie žodžiai ją įžeidė ir pažemino, tačiau teismo argumentacija kartu su kitomis aplinkybėmis sudaro pagrindą abejoti šiais jos teiginiais. Nukentėjusioji, duodama parodymus kitos sudėties teismui, naudojosi užrašais ir savo parodymus iš esmės perskaitė, nors šios bylos aplinkybės nėra susijusios su kokiais nors skaičiais ar duomenimis, kuriuos sunku atsiminti. Net ir susipažinus su bylos medžiaga, nukentėjusioji savarankiškai nesugebėjo papasakoti jokių esminių aplinkybių, prašė pagarsinti jos ankstesnius parodymus, dažnai akcentavo neprisimenanti aplinkybių. Apelianto nuomone, asmuo, nukentėjęs nuo tokio, kaip teigiama, įžūlaus nusikaltimo, taip užgauliai pažemintas ir įžeistas, turėtų įvykį prisiminti iki smulkiausių detalių net ir praėjus ilgesniam laiko tarpui. Abejonių dėl teisėjos įsižeidimo kelia ir tai, kad ji aktyviai nesistengė ginti savo pažeistas teises, po 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio nesikreipė į teisėsaugos institucijas dėl jos atžvilgiu galimai padarytos nusikalstamos veikos. Be to, kaip matyti iš liudytojos V. G. parodymų, jai aptariamas teismo posėdis nebuvo kažkuo išskirtinis, nuteistojo išsakyti teiginiai liudytojai nepasirodė esantys nepagarbūs, liudytoja nežino, kokie žodžiai galėjo įžeisti nukentėjusiąją, nurodė, kad dėl šio įvykio gali būti iškelta baudžiamoji byla niekas negalvojo. Apelianto teigimu, nukentėjusioji galimai yra suinteresuota duoti jo teisinę padėtį bloginančius parodymus, taip siekdama atkeršyti už tai, kad jis yra kreipęsis į įvairias institucijas dėl jos veiklos.

9Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusioji padarė teismo posėdžio pertrauką todėl, kad dėl apelianto išsakytų žodžių patyrė psichologinį stresą, minėti žodžiai ją įžeidė. Šioje dalyje nukentėjusiosios parodymai laikytini abejotinais dėl jų nelogiškumo. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 12 d. - 13 d. teismo posėdžio protokolo bei liudytojos V. G. parodymų, nukentėjusioji jokių pastabų dėl nuteistojo elgesio, balso tembro, garsumo, sakomų teiginių neišsakė, nors BPK 259 str. tokia galimybė yra numatyta. Grįžusi po teismo posėdžio pertraukos, nukentėjusioji taip pat nedavė jokių pastabų apeliantui dėl jo sakomų teiginių ar elgesio. Lieka neaišku, kodėl nukentėjusioji, eidama teisėjo pareigas ir įžeista apelianto, po minėtos pertraukos grįžo į posėdžių salę, o ne nusišalino, kaip to reikalauja BPK nuostatos ir Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodeksas. Argumentuodamas savo pasisakymą, apeliantas nurodė, kad teisėjos J. V. neatidumo faktai nurodyti ir spaudoje, turėdamas omenyje du žurnalisto T. Č. straipsnius, vieno iš kurių spausdintą variantą apeliantas matė ant teisėjos stalo. Tada teisėja paskelbė teismo posėdžio pertrauką ir išėjo iš teismo posėdžių salės. Apeliantas yra įsitikinęs, kad išeidama teisėja neverkė. Ji grįžo po kokių 2-3 min. ir leido jam tęsti pasisakymą. Šios aplinkybės nuteistajam leidžia manyti, kad nukentėjusioji teismo posėdžio pertrauką padarė ne todėl, kad ją įžeidė apelianto žodžiai ar elgesys, o todėl, kad galimai susijaudino apeliantui paminėjus, kad apie nukentėjusiosios kaip teisėjos darbą yra rašoma ir spaudoje.

10Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas savo teiginius išsakė pakeltu tonu, kalbėjo piktai ir šaukė ant teisėjos. A. K. visą laiką kalba garsiau negu kiti žmonės, nes turi klausos problemų, ką patvirtina byloje pateikti medicininiai dokumentai (t 2, b. l. 143-145). Teisėja jokių pastabų dėl balso tono nepareiškė. Tą patvirtino ir liudytoja V. G., jokių pastabų nėra užfiksuota ir teismo posėdžio protokole, todėl nuteistasis nesuvokė, kad elgiasi netinkamai. Tuo tarpu, liudytojo J. L. parodymai dėl apelianto balso tono yra subjektyvūs ir vertinamojo pobūdžio, kiti teismo posėdyje dalyvavę asmenys tokių liudytojo parodymų nepatvirtino. Be to, nėra aiškios ribos tarp riksmo, šauksmo ar tiesiog garsaus kalbėjimo. Taigi, šioje dalyje liudytojo J. L. parodymai laikytini nepatikimais. Be pakelto tono liudytojas J. L. nurodo, kad teismo salėje nuteistasis elgėsi netinkamai, grubiai. Nukentėjusioji savo parodymuose taip pat mini užgaulų elgesį. Kita vertus, nei liudytojas, nei nukentėjusioji nenurodo, kokius konkrečiai veiksmus nuteistasis atliko. Jokių pastabų iš teisėjos dėl užgaulaus ar netinkamo elgesio pastarasis negavo. Taigi, aplinkybė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje apeliantas kalbėjo pakeltu tonu ar šaukė ant teisėjos, negali būti laikoma nustatyta dėl ją pagrindžiančių duomenų nepatikimumo ir jų šaltinių subjektyvumo.

11Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nustatyta, kad siekiant įvertinti nepagarbos teismui objektyviuosius požymius, yra reikalingos specialistų ar ekspertų (lingvistų) išvados ir paaiškinimai, tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. Lietuvių kalbos instituto rašto ir 2014 m. gegužės 28 d. ekspertizės akto nevertino. Minėtame rašte nurodoma, kad teiginiai, kuriuos apeliantas pripažįsta pasakęs, nelaikytini užgauliai pažeminančiais teisingumą vykdantį teismą ar teisėją. Galima vertinti tik teiginių turinį, t. y. kiek jie atitinka tikrovę. Ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, kad teiginiai vertintini kaip kritika, kuri savaime nėra užgauli ar žeminanti. Užgaulus ar žeminantis gali būti kritikos turinys, jeigu pasakytas vertinimas ar pateikti to vertinimo argumentai (faktai) neatitinka tikrovės. Iš šių teiginių seka, kad patys savaime pasakyti žodžiai nėra užgaulūs, jie gali užgauti tik tuo atveju, kai jie neatitinka tikrovės. Taigi, esminis klausimas šioje byloje, siekiant įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, yra klausimas, ar A. K. pasakyti žodžiai objektyviai atitinka tikrovę. Dėl šių priežasčių, apelianto nuomone, yra būtina aptarti aplinkybes, vykusias iki 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio.

12Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras J. L. praeityje atliko ne vieną ikiteisminį tyrimą, kurio metu jis buvo šališkas A. K. atžvilgiu. Nors pastarasis daug kartų reiškė nušalinimus šiam prokurorui, jie būdavo neperduodami ikiteisminio tyrimo teisėjui arba teismai atmesdavo juos kaip nepagrįstus ar deklaratyvius. Matydamas, kad ankstesnis pareiškimas išnagrinėtas neįsigilinus į pateiktus argumentus, 2010 m. sausio 18 d. nuteistasis vėl kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl prokuroro J. L. nušalinimo (t. 2, b. 1. 16-54), kurį nagrinėjo nukentėjusioji teisėja J. V.. Pareiškimas buvo atmestas. Nors pareiškime buvo nurodyti konkretūs duomenys, patvirtinantys prokuroro šališkumą, teisėja nurodė, kad pateiktos nuorodos į konkrečius bylos dokumentus yra laikomos subjektyvia nuomone, kas, apelianto nuomone, reiškia, kad ji A. K. pareiškimą dėl prokuroro J. L. nušalinimo nagrinėjo tyčia ignoruodama esminius pareiškimo argumentus ir juos patvirtinančius objektyvius bylos duomenis, galimai neišsireikalavusi ikiteisminio tyrimo medžiagos. Iš to seka, kad teisėja J. V. nesilaikė Lietuvos Respublikos teisėjų etikos kodekso reikalavimų, atmestinai ir aplaidžiai dirbo savo darbą, neįsigilino į bylos dokumentus. Tokie veiksmai suponuoja išvadą, kad teisėja pati turėjo išankstinį palankumą bylą tiriančiam prokurorui, taigi, ji buvo šališka. 2010 m. birželio 4 d. apeliantas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 83-1-00384-09 vilkinimo (t. 2, b. 1. 68-69). 2010 m. birželio 15 d. prokuroras J. L. pateikė raštą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjai J. V. (t. 2, b. l. 70), kuriame išdėstė atsikritimus į skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir nurodė, kad ikiteisminis tyrimas nebaigiamas dėl to, kad nėra surašytas Klaipėdos apygardos teismo teisiamojo posėdžio protokolas. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teisėja J. V., kuriai apeliantas taip pat buvo pareiškęs nušalinimą, 2010 m. birželio 23 d. nutartimi (t. 2, b. 1. 73-74) atmetė A. K. skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo analogiškais argumentais, kuriuos nurodė prokuroras J. L.. Tokia nutartis yra laikoma nepagrįsta, atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartį. 2011 m. balandžio 27 d. ir 2011 m. gegužės 11 d. spaudoje pasirodė straipsniai apie teisėjos J. V. neatidumą darbinėje veikloje ir jos santykius su prokuroru J. L.. Išdėstytos aplinkybės parodo, kad prokuroras J. L. galimai darė įtaką teisėjai J. V. šiai priimant procesinius sprendimus.

13Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad BK 232 str. numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaip matyti iš Lietuvių kalbos instituto rašto ir ekspertizės akto, kaltinime minimi teiginiai savaime nėra užgauliai pažeminantys teisingumą vykdantį teismą, todėl vien pasakydamas tokius žodžius apeliantas negalėjo suvokti, darantis nusikalstamą veiką. Visus pasakytus teiginius jis motyvavo aukščiau išdėstytais faktiniais duomenimis. Tyčios nebuvimo konstatavimui pakanka įrodyti tai, kad sakomus teiginius jis pats suvokė kaip teisingus, nepaisant jų objektyvaus atitikimo tikrovei. Kitas būtinasis tiesioginės tyčios elementas yra kaltininko noras pavojingai veikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad reikšdamas nušalinimą teisėjai J. V. apeliantas nenorėjo jos pažeminti ar įžeisti. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja V. G. patvirtino, kad A. K., reikšdamas nušalinimą nukentėjusiajai, dažnai kartojo „Gerbiama teisėja“. Visos šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis nenorėjo užgauliai pažeminti ar kitaip įžeisti teisingumą vykdančios teisėjos, jis tik norėjo, kad jo skundą nagrinėtų kitas ikiteisminio tyrimo teisėjas. Išsakyti teiginiai buvo teisėjos darbo kritika, o teisėjo kaip teisminės valdžios dalies veiklos kritikai netaikomi tokio griežtumo ribojimai kaip privataus asmens atžvilgiu reiškiamai kritikai. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliantas daro išvadą, kad jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 232 str., požymių, o konkrečiai pavojingos veikos t. y. užgaulaus pažeminimo, taip pat nėra tiesioginės tyčios, todėl yra BPK 329 str. 1 p. ir 326 str. 4 d. numatytas pagrindas panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - A. K. išteisinti.

14Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl veikos mažareikšmiškumo, galimo jos atitikimo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 1861 str. Bylos duomenimis yra nepagrįstos teismo išvados, kad apelianto veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, kryptingi, siekiant parodyti nepagarbą ir užgauliai pažeminti nukentėjusiąją kaip teisėją. Priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusioji neįsižeidė dėl apelianto išsakytų žodžių, o galimai sureagavo į paminėtą straipsnį, kuriame neigiamai vertinamas jos darbas, aplinkybė, kad nukentėjusioji verkė ar verkdama išėjo iš salės, nėra patikimai nustatyta, pati nukentėjusioji to nepatvirtino, nekilo ir negalėjo kilti jokie realūs žalingi padariniai - apelianto žodžius girdėjo tik 4 žmonės, dalyvavę teismo posėdyje, liudytoja V. G. nurodo nesupratusi, kas galėjo įžeisti nukentėjusiąją, taigi, ji net nesuvokė tariamo užgaulaus pažeminimo, įvykis nesukėlė rezonanso, nepasklido į visuomenę, nepakeitė frazes girdėjusių asmenų nuomonės apie nukentėjusiąją, ji ir toliau sėkmingai dirba teisėjos darbą. Taigi, net ir vertinant apelianto veiką kaip užgauliai pažeminusią teisingumą vykdžiusią teisėją, tokia veika nepasiekė būtino baudžiamajai atsakomybei kilti pavojingumo laipsnio, todėl nelaikytina veika, atitinkančia nusikalstamos veikos požymius.

15Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.

16Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

17Apeliacinis skundas tenkintinas.

18Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį arba dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

19Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo

20Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-425/2012, 2K-359/2014).

21Tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė A. K. teistumų skaičių, laikytina teismo sprendimo surašymo trūkumu, tačiau nepagrindžia fakto, kad teismas buvo šališkas.

22Teisėjo pasisakymai dėl liudytojo parodymų vertinimo galimybės ir vieno iš nuteistojo pasakytų ir kaltinime nurodytų teiginių komentavimas, atsižvelgiant į ramų teisėjo toną, taip pat negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumas objektyviąja prasme. Kiekvienas teisėjas, būdamas individuali asmenybė, turi savo kalbėjimo manierą bei toną ir turi teisę turėti vidinį įsitikinimą bet kokiu bylos nagrinėjimo ir proceso vedimo aspektu. Apeliantas skunde aprašytus tam tikrus teisėjo pasisakymus be pagrindo įvardina kaip rodančius išankstinę nuomonę. Pastebėtina, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas galbūt galėjo vykti šiek tiek solidžiau ir dalykiškiau, tačiau atsižvelgiant į aplinkybių visumą, teismo posėdžių metu spręstų klausimų pobūdį ir tvyrojusią įtampą, iš konteksto atskirai paimtų pasisakymų, suteikiant jiems atitinkamą atspalvį, šiuo atveju negalima vertinti kaip teisėjo šališkumo.

23Aplinkybės, kad teisėja J. V. ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas Tadeušas Volkovskis yra Apylinkės teismų teisėjų sąjungos nariai, nepatvirtina jų tarpusavio ryšio ir galimo suinteresuotumo vienas kito interesais. Kaip nurodyta apeliaciniame skunde, Apylinkių teismų teisėjų sąjungą sudaro beveik 200 narių, tačiau tai nereiškia, kad visi šie asmenys yra tarpusavyje susiję ir negali būti objektyvūs vienas kito atžvilgiu. Apelianto cituojamas Apylinkių teismų teisėjų sąjungos įstatų 11 punktas, kuris, be kitų tikslų, numato, kad sąjungos tikslas yra atstovauti apylinkių teismų teisėjų interesams valstybinėse valdžios, valdymo ir vietos savivaldos institucijose, taip pat kitose įstaigose ir organizacijose, nagrinėjamu atveju, negali būti taikomas. Teisėjas Tadeušas Volkovskis nėra Apylinkių teismų teisėjų sąjungos atstovas, kuris būtų įgaliotas teisminiame procese atstovauti teisėjos J. V. interesams.

24Taigi, išklausius apeliaciniame skunde nurodomo teisiamojo posėdžio metu darytą garso įrašą bei išanalizavus kitus pateikiamus argumentus dėl teismo šališkumo, yra pagrindas išvadai, jog nuteistojo teisė, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (BPK 44 str. 5 d.), pažeista nebuvo, faktinio pagrindo teigti, jog teisėjo veiksmuose buvo šališkumo požymių - nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nėra BPK 326 str. 1 d. 4 p. nustatytų pagrindų.

25Dėl įrodymų vertinimo

26A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu viešai žodžiais užgauliai pažemino teisingumą vykdančią teisėją J. V. dėl jos veiklos, nurodydamas, kad „teisėja visiškai šališka, atmestinai ir aplaidžiai dirbanti, nesigilina į bylos dokumentus, net nepastebi, kad byla tiria nušalintas prokuroras“, „aš nurodžiau ir pažeidimų bylos lapus, tačiau teisėja nusprendė prokuroro nenušalinti, net bylos neskaičiusi“, „aš nurodžiau ir pažeidimų bylos lapus, kad L. klastoja dokumentus, kad jį reikia nušalinti, tačiau teisėja buvo prokuroro įtakoje“, „jūs mano skundo neišnagrinėjot, kur nurodžiau net bylos lapus, ką L. padarė, tai įtakojo mano visos šeimos likimą, aš buvau uždarytas įkalinimo įstaigoje specialiai, mano sunkiai serganti sutuoktinė patyrė stresą“, „jei būtumėte nustačiusi terminą dėl tyrimo trukmės, viskas būtų išsisprendę“, „kai mane uždarė, prokuroras neišsprendė mano ūkio reikalų, mano žmona turėjo tampyti vandenį bidonais avims, viso to nebūtų, jei jūs, teisėja, būtumėt įsigilinusi ir neaplaidžiai pažiūrėjusi į mano prašymą nušalinti prokurorą“.

27Pažymėtina, kad pagal BK 232 str. už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas tretysis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-476/2014).

28Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje prie įrodymais pripažintinų duomenų nurodė 2011 m. rugsėjo 5 d. Lietuvių kalbos instituto raštą Nr. 01-12-286 bei 2014 m. gegužės 28 d. Lietuvių kalbos ekspertizės aktą Nr. E-14-11, tačiau šiuose dokumentuose esančių duomenų nevertino, taip pat neatmetė jų kaip įrodymų, neargumentavo, kodėl nuosprendyje jais nesiremia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie dokumentai yra svarbūs, vertinant A. K. išsakytų žodžių turinį, todėl dėl jų pasisakoma. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.).

29Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja 2011 m. rugpjūčio 11 d. davė užduotį atlikti objektų tyrimą ikiteisminiame tyrime dėl nepagarbos teismui ir atsakyti į klausimą, ar tirti pateiktame 2011 m. gegužės 12 d., 2011 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio protokole Nr. ITS3-307-541/2011 pareiškėjo įtariamojo A. K. išsakyti teiginiai, pareiškiant nušalinimą, yra vertinami, kaip užgauliai pažeminantys teisingumą vykdantį teismą ar teisėją dėl jų veiklos (t. 1, b. l. 68). Lietuvių kalbos institutas 2011 m. rugsėjo 5 d. pateikė išvadą, kad protokole fiksuotais teiginiais - „teisėja visiškai šališka, atmestinai ir aplaidžiai dirbanti, nesigilina į bylos dokumentus“ ir „teisėja buvo prokuroro įtakoje“ - reiškiamas kritiškas požiūris į teisėjos darbą konkrečioje byloje, tačiau nėra vartojama įžeidžiamos (niekinamosios ar vulgarios, necenzūrinės) leksikos, todėl šie teiginiai nelaikytini užgauliai pažeminančiais teisingumą vykdantį teismą ar teisėją. Galima vertinti tik teiginių turinį – kiek jie atitinka tikrovę (t. 1, b. l. 69).

30Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo paskirta lingvistinė ekspertizė. Lietuvių kalbos institutas 2014 m. gegužės 28 d. pateikė lietuvių kalbos ekspertizės aktą Nr. E-14-11, kuriame įvertintos visos A. K. pareikštame kaltinime nurodytos jo kalbos citatos ir padaryta išvada, kad šiais pasakymais išreikštas kritiškas požiūris į teisėjos J. V. darbą A. K. byloje, vertinamieji teiginiai argumentuoti, kalbiniu požiūriu kritika pareikšta neutraliu stiliumi, nėra necenzūrinės ar vulgarios leksikos, kalbinė raiška neprasilenkia su bendrosiomis kalbos etikos normomis, taigi, pati savaime pagal kalbinę raišką ji nėra užgauli ar žeminanti. Užgaulus ar žeminantis gali būti kritikos turinys, jeigu pasakytas vertinimas ir pateikti to vertinimo argumentai (faktai) neatitinka tikrovės (t. 1, b. l. 3-10).

31Taigi, kaip matyti iš lingvistų pateiktų vertinimų, nuteistojo A. K. 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje pasakyti žodžiai kalbiniu požiūriu nėra užgaulūs ar žeminantys, jie neprasilenkia su bendrosiomis kalbos etikos normomis. Šiais pasakymais A. K. reiškė kritiką dėl teisėjos J. V. darbo, kritika buvo pareikšta neutraliu stiliumi, argumentuota. Vienok, lingvistai pateiktas kalbos citatas vertino atsietas nuo konteksto, neatsižvelgiant į žodžiams suteiktą emocinį krūvį, todėl svarbu išanalizuoti, kaip šiuos pasakymus vertino nukentėjusioji, juos girdėję tretieji asmenys ir pats A. K..

32Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, įvykio aplinkybių ji nedetalizavo, pilnai palaikė savo ankstesnius parodymus. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad faktas, jog nukentėjusioji neprisiminė visų įvykio detalių, o, duodama parodymus kitos sudėties teismui, naudojosi užrašais, patvirtina, kad nukentėjusioji iš tiesų nebuvo taip stipriai įžeista, o yra suinteresuota duoti nuteistojo teisinę padėtį bloginančius parodymus, taip siekdama atkeršyti už tai, kad jis yra kreipęsis į įvairias institucijas dėl jos veiklos. Šie apeliacinio skundo argumentai vertinami kritiškai, kadangi tai yra išskirtinai subjektyvi apelianto nuomonė, nepagrindžiama jokiais objektyviais duomenimis. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad ji tiek 2011 m. gegužės mėnesį, tiek duodama paaiškinimus ankstesnio bylos nagrinėjimo metu, patyrė didžiulį stresą ir išgyvenimus, jai sunku tai patirti iš naujo, įvykiai vyko prieš keturis metus, todėl ji negalinti visko prisiminti ir, siekdama išvengti dviprasmybių, palaiko savo ankstesnius parodymus. Sutiktina, kad nukentėjusioji dėl nuo įvykio praėjusio ilgo laiko tarpo ir dėl jai buvusių nemalonių išgyvenimų, galėjo detaliai neprisiminti visų aplinkybių.

33Nors nukentėjusiosios J. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir ankstesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kai byla buvo nagrinėjama kitos sudėties teismo, nebuvo balsu perskaityti, šie apklausos protokolai buvo išvardinti pirmosios instancijos teismui garsinant baudžiamosios bylos rašytinę medžiagą (t. 8, b. l. 182, t. 9, b. l. 3). BPK 290 str. 3 d. numatyta, kad tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Nagrinėjamu atveju, proceso dalyviai su baudžiamosios bylos medžiaga buvo susipažinę, todėl teisėjas nutarė dokumentus išvardinti (t. 8, b. l. 182). Skelbiant baudžiamosios bylos lapus, kuriuose yra nukentėjusiosios apklausos protokolai, nuteistasis neprašė jų pagarsinti, nors ties kitais dokumentais yra matomos A. K. pastabos, prašymai pagarsinti konkrečius dokumentus ar jų dalis. Be to, 2015 m. vasario 10 d. teisiamojo posėdžio, kuriame buvo apklausiama nukentėjusioji, metu nuteistasis nurodė, kad jos ankstesnių parodymų garsinti nėra pagrindo (t. 8, b. l. 127). Apeliaciniame skunde nurodomos A. K. 2014 m. liepos 21 d. pareikštos pastabos dėl 2012 m. gruodžio 17 d. teisiamojo posėdžio protokolo, kuriame yra užfiksuota nukentėjusiosios apklausa, yra prijungtos prie baudžiamosios bylos, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas su jomis sutiko, nes kitu atveju, jos turėjo būti pateiktos nagrinėti teismo posėdyje (BPK 261 str. 8 d.). Pastabose keliami klausimai, kad dalyje nukentėjusiosios ir liudytojo J. L. parodymai šiame protokole yra užrašyti neįskaitomai, yra išspręsti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 30 d. neskundžiama nutartimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir ankstesnio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, kuriuose ji nurodo, kad 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu nuteistojo žodžiai buvo išsakyti pakeltu tonu, jie buvo užgaulūs, nepagarbūs, įžeidžiantys ir žeminantys jos garbę ir orumą, dėl ko ji bandė daryti pastabas, patyrė psichologinį stresą ir buvo priversta daryti posėdžio pertrauką.

342011 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje dalyvavo ir prokuroras J. L.. Apklaustas liudytoju jis iš esmės nurodė tokį patį A. K. išsakytų teiginių vertinimą kaip ir nukentėjusioji, papildomai parodė, kad J. V., padariusi posėdžio pertrauką, iš teismo posėdžių salės išėjo verkdama. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, papildomai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors jie ir nebuvo balsu perskaityti. Baudžiamosios bylos lapai, kuriuose yra šio liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas, buvo paminėti vardinant rašytinę bylos medžiagą (t. 8, b. l. 183), tačiau A. K. parodymų pagarsinti neprašė. Pažymėtina, kad BPK 276 str. nurodomi atvejai, kada kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi, tačiau tai nėra įstatymo leidėjo įtvirtintas imperatyvas.

352011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio protokolą rašė ir posėdyje taip pat dalyvavo teismo posėdžių sekretorė V. G.. Apklausiama liudytoja, ji nurodė, kad A. K. kalbėjo garsiai ir emocionaliai, vis kreipdavosi „gerbiama teisėja“, ar buvo pasakyti įžeidžiantys žodžiai, nežino, taip pat nežino, kokie žodžiai galėjo įžeisti teisėją, tačiau pastaroji padarė posėdžio pertrauką ir kai grįžo, liudytoja suprato, kad teisėja apsiverkusi, ji neprisiminė, ar posėdžio metu kas nors darė kažkokias pastabas dėl A. K. elgesio.

36Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 12 d. – 2011 m. gegužės 13 d. teismo posėdžio protokolo, patvirtino teisėjos ir posėdžių sekretorės parašais, teismo posėdyje dalyvavo ir įtariamojo A. K. gynėjas advokatas R. A., tačiau jis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu apklaustas nebuvo.

37Analizuojant šio teismo posėdžio protokolo turinį, matyti jame užfiksuotos A. K. kaltinime nurodytos frazės. Taip pat matyti, kad 16.30 val. teisėja paskelbė pertrauką, o 16.33 val. teismo posėdis jau buvo tęsiamas toliau. Kyla pagrįstų abejonių, ar patyrus didelį psichologinį stresą, iš teismo posėdžių salės išeinant su ašaromis akyse, pakanka 3 minučių pertraukos emocinei būklei stabilizuoti. Teismo posėdžio protokolas taip pat paneigia nukentėjusiosios J. V. nurodomas aplinkybes, kad ji bandė daryti pastabas dėl A. K. netinkamo elgesio, nes šios pastabos protokole nėra užfiksuotos, o pagal BPK 261 str. 1 d. tai turi būti nurodoma. Pastabų davimo fakto nepatvirtino ir teismo posėdžių sekretorė. Nuteistasis neigia sulaukęs bet kokių pastabų dėl savo netinkamo elgesio. BPK 258 str. 3 d. numatyta, kad posėdžio tvarką teismo posėdžių salėje užtikrina teisiamojo posėdžio pirmininkas. Pagal BPK 259 str. 1 d. kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Taigi, teisėja J. V. turėjo imtis priemonių tvarkai teismo posėdžių salėje užtikrinti. A. K. galėjo būti įspėtas dėl to, kad rodo nepagarbą teismui, o vėl pažeidęs posėdžio tvarką – laikinai ar visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Šių veiksmų nukentėjusioji nesiėmė, atvirkščiai, grįžusi po pertraukos, ji toliau leido A. K. tęsti savo kalbą.

38Kadangi BK 232 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, svarbu aptarti ir tai, kaip pats A. K. suvokė savo išsakytas mintis ir galimas jų pasekmes. Nuteistasis sutinka, kad jis kalba garsiau nei kiti žmonės, tačiau teigia, kad tai jam yra įprasta, nes jis turi klausos problemų, ką patvirtina baudžiamojoje byloje esantys duomenys (t. 2, b. l. 143-145). Nuteistasis pripažįsta pasakęs visus kaltinime nurodytus teiginius, tačiau jis kategoriškai neigia tai daręs su tikslu užgauliai pažeminti teisėją J. V. dėl jos veiklos, jis buvo įsitikinęs savo teiginių teisingumu ir siekė tik vieno tikslo – kad jo skundas dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės būtų nagrinėjamas kito ikiteisminio tyrimo teisėjo.

39Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, A. K. yra įsitikinęs, kad prokuroras J. L. buvo šališkas jo atžvilgiu dviejuose atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose (Nr. 01-2-00111-09 ir Nr. 83-1-00384-09), dėl ko jis ne kartą reiškė prokurorui nušalinimus, kurie buvo atmetami. Nuteistojo manymu, jo pareiškimai dėl nušalinimo buvo tinkamai argumentuoti, tuo tarpu, ikiteisminio tyrimo teisėjai juos atmesdavo nemotyvuotomis nutartimis. Vieną iš tokių pareiškimų Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja G. D. 2010 m. sausio 6 d. nutartimi išnagrinėjo, neišsireikalavusi ikiteisminio tyrimo medžiagos ir, nuteistojo nuomone, nepagrįstai jį atmetė. Matydamas, kad ankstesnis pareiškimas išnagrinėtas neįsigilinus į jo pateiktus argumentus, 2010 m. sausio 18 d. nuteistasis vėl kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su pareiškimu dėl prokuroro J. L. nušalinimo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja J. V. 2010 m. sausio 26 d. nutartimi atmetė ir šį jo pareiškimą, lydraščių dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikimo teismui ar jos grąžinimo nebuvo. 2010 m. vasario 8 d. su skundais dėl teisėjos veiksmų nuteistasis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką bei Teisėjų tarybą. 2010 m. vasario 3 d. jis dar kartą pareiškė nušalinimą prokurorui J. L. ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-2-00111-09. Kartu su šiuo pareiškimu dėl nušalinimo pateikė prašymą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininkui, kad jo pareiškimas nebūtų perduotas nagrinėti tiems ikiteisminio tyrimo teisėjams, kurie tokius pareiškimus jau nagrinėjo, nes pareiškimai, nuteistojo nuomone, buvo nagrinėti paviršutiniškai. 2010 m. birželio 4 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui jis pateikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 83-1-00384-09 vilkinimo, kuris buvo paskirtas teisėjai J. V.. 2010 m. birželio 22 d. nuteistasis pateikė pareiškimą dėl šios teisėjos nušalinimo. 2010 m. birželio 23 d. nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja J. V. atmetė nuteistojo skundą dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, nurodydama prokuroro J. L. pateiktus argumentus. 2011 m. balandžio 27 d. portale www.balsas.lt buvo publikuotas straipsnis, kuriame pasisakoma apie prokuroro J. L. ir teisėjos J. V. veiklą ir santykius. 2011 m. gegužės 11 d., t. y. dieną prieš teismo posėdį, kurio metu nuteistasis išsakė kaltinime nurodytus teiginius, portale www.balsas.lt buvo publikuotas dar vienas straipsnis, kuriame taip pat minimi teisėjos J. V. neatidumo faktai ir santykiai su prokuroru J. L.. Dėl visų išdėstytų aplinkybių, nuteistasis 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu, nagrinėjant jo skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo Nr. 83-1-00384-09 trukmės, vėl pareiškė nušalinimą teisėjai J. V.. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 3 d. nutartimi nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 83-1-00384-09 dėl pernelyg ilgos jo trukmės.

40Iš nuteistojo dėstomų savo elgesio 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu motyvų matyti, kad jis buvo įsitikinęs, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas atliekanti teisėja J. V. jo atžvilgiu yra šališka ir priima neobjektyvius sprendimus. Taip pat jis buvo įsitikinęs, kad jo atžvilgiu yra šališkas ir prokuroras J. L.. Tokią nuomonę nuteistasis susidarė iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, t. y., anot nuteistojo, kad teisėja jo atžvilgiu priimdavo nepalankius sprendimus, juos motyvuodavo prokuroro J. L. nurodytais argumentais, neišsireikalaudavo skundo nagrinėjimui reikalingos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Šią nuteistojo poziciją dar labiau patvirtino žiniasklaidoje publikuoti straipsniai apie teisėjos J. V. ir prokuroro J. L. santykius. Apibendrinus A. K. išsakytų minčių turinį, akivaizdu, kad jos nebuvo orientuotos į teisėjos asmenines savybes, jų tikslas nebuvo užgauliai pažeminti teisėją, nuteistasis norėjo, kad jo skundas būtų perduotas nagrinėti kitam ikiteisminio tyrimo teisėjui, o teisėja J. V. nusišalintų nuo jo nagrinėjimo. Tai patvirtina ir liudytojos V. G. nurodyta aplinkybė, kad kalbėdamas, A. K. vis kreipėsi į J. V. žodžių junginiu „gerbiama teisėja“. Sutiktina, kad nuteistojo išsakyta teisėjos darbo kritika buvo nekorektiška, o teiginiai per daug emocionalūs, tačiau tokių veiksmų pavojingumas, nagrinėjamu atveju, negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Iš šių teiginių turinio matyti, kad A. K., pirmiausia, buvo nepatenkintas prokuroro J. L. veiksmais, o tuo pačiu ir teisėjos J. V. darbu, kadangi pastaroji buvo priėmusi prokurorui palankius sprendimus, neatsižvelgdama į nuteistojo pateikiamus motyvus dėl prokuroro šališkumo jo atžvilgiu. Sutiktina, kad teisėjo priimti sprendimai, kurie vėliau yra panaikinami aukštesniojo teismo ar kurie proceso dalyvio nuomone yra neteisėti ir nepagrįsti, nesuteikia teisės šiam proceso dalyviui rodyti nepagarbą teismui, tačiau nagrinėjamu atveju matyti, kad nuteistasis tokio tikslo neturėjo, t. y. jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios. A. K. išreikštas kritiškas požiūris į teisėjos J. V. darbą yra argumentuotas, jame nėra necenzūrinės ar vulgarios leksikos, kalbinė raiška neprasilenkia su bendrosiomis kalbos etikos normomis, taigi, jis nėra užgaulus ar žeminantis. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teisme nebandoma paneigti nukentėjusiosios vidinė emocinė būsena dėl išklausytos aštrios kritikos, sutiktina, kad ji galėjo patirti psichologinį stresą, turint omenyje tuo metu jaučiamą spaudimą iš žiniasklaidos, tačiau šiuo atveju, A. K. veiksmai vertinami baudžiamosios teisės, konkrečiau – BK 232 str. numatytos nusikalstamos veikos sudėties, kontekste.

41Svarbu pažymėti ir tai, kad visuomenėje apie žmogų, apie kurį yra paskleisti užgauliai jį pažeminantys duomenys, neabejotinai suformuojama neigiama nuomonė, tačiau šios bylos kontekste tokia išvada nėra teisinga ta prasme, kad į visuomenę šie teiginiai nepasklido ir nesukėlė rimtų žalingų pasekmių. Iš apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad tai nepadarė esminės įtakos šių asmenų nuomonės apie teisėją pakeitimui: liudytojas J. L. nesutiko su A. K. teiginiais, kas reiškia, kad buvusi jo nuomonė apie teisėją nepakito, o liudytoja V. G. nurodė nežinanti, kokie žodžiai galėjo įžeisti teisėją. Teismo posėdžio garso įrašas darytas nebuvo, pašaliniai asmenys teismo posėdyje nedalyvavo. Taigi, nepaneigiant viešumo požymio aplinkybės nustatymo šioje byloje, konstatuotina, kad šios bylos kontekste viešumas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio asmenį reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn.

42Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog teismai, kaip ir kitos valstybės institucijos, neturi imuniteto kritikai ir jų darbo stebėjimui, tačiau turi būti daromas aiškus skirtumas tarp kritikos ir įžeidimo (Skałka v. Poland, no. 43425/98, judgement of 27 May 2003). Vertinant A. K. pasisakymus bendrame kontekste, pažymėtina, kad jie nėra išskirtiniai. Teisingumą vykdantys teisėjai dažnai sulaukia proceso dalyvių kritikos dėl savo darbo, kuri ne visada yra korektiška ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kritikos riba peržengta nebuvo ir konstatuoti BK 232 str. numatyto nusikaltimo padarymo fakto nėra teisinio pagrindo, kadangi A. K. pareikštame kaltinime nurodyti teiginiai neatitinka užgaulaus teisėjo pažeminimo kriterijaus, be to, nenustatytas ir subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia, todėl vadovaujantis BPK 329 str. 1 p. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 15 d. priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis.

43Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir iš A. K. priteisė 521,31 Eur už atliktą tyrimą Lietuvių kalbos institutui, kadangi šis tyrimas buvo būtinas, nagrinėjant A. K. pareikšto kaltinimo pagrįstumą bei jo kaltę ir jos turi būti atlyginamos iš teismo lėšų (BPK 104 str. 1 d.).

44Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

45Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui prašymą priteisti iš nuteistojo A. K. valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro 63,69 Eur dydžio advokato užmokestis.

46Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Vertinant BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį.

47Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas ir šis nuosprendis naikinamas, priimant išteisinamąjį nuosprendį. BPK 322 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (2014 m. birželio 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Tokiu būdu, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

48Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 str. 1 p.,

Nutarė

49nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

50A. K. pagal BK 232 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo pažymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

51Kardomąją priemonę A. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

52Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K. netenkinti.

53Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 3. A. K. nuteistas už tai, kad jis viešai žodžiais užgauliai pažemino... 4. Nuteistasis A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono... 5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m.... 6. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pripažindamas A. K. kaltu padarius... 7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamame nuosprendyje... 8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad vienas iš esminių motyvų teismui... 9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo... 11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad baudžiamosios teisės doktrinoje ir... 12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prokuroras J. L. praeityje atliko ne vieną... 13. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad BK 232 str. numatyta... 14. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvadomis... 15. Atsikirtimų į apeliacinį skundą nepateikta.... 16. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 17. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 18. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina... 19. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ... 20. Teismo nešališkumo reikalavimas yra viena iš asmens konstitucinės teisės... 21. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nurodė A. K. teistumų... 22. Teisėjo pasisakymai dėl liudytojo parodymų vertinimo galimybės ir vieno iš... 23. Aplinkybės, kad teisėja J. V. ir baudžiamąją bylą nagrinėjęs teisėjas... 24. Taigi, išklausius apeliaciniame skunde nurodomo teisiamojo posėdžio metu... 25. Dėl įrodymų vertinimo... 26. A. K. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio metu... 27. Pažymėtina, kad pagal BK 232 str. už nepagarbą teismui atsako tas, kas... 28. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas... 29. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 30. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo... 31. Taigi, kaip matyti iš lingvistų pateiktų vertinimų, nuteistojo A. K. 2011... 32. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų teisminio baudžiamosios bylos... 33. Nors nukentėjusiosios J. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir... 34. 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdyje dalyvavo ir prokuroras J. L..... 35. 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio protokolą rašė ir posėdyje taip... 36. Kaip matyti iš 2011 m. gegužės 12 d. – 2011 m. gegužės 13 d. teismo... 37. Analizuojant šio teismo posėdžio protokolo turinį, matyti jame užfiksuotos... 38. Kadangi BK 232 str. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik... 39. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, A. K. yra... 40. Iš nuteistojo dėstomų savo elgesio 2011 m. gegužės 12 d. teismo posėdžio... 41. Svarbu pažymėti ir tai, kad visuomenėje apie žmogų, apie kurį yra... 42. Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencijoje pažymėta, jog teismai, kaip... 43. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino proceso... 44. Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo... 45. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui... 46. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę pripažinti proceso... 47. Šioje baudžiamojoje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų... 48. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 329 str. 1 p.,... 49. nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti. Vilniaus rajono apylinkės... 50. A. K. pagal BK 232 str. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio... 51. Kardomąją priemonę A. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti... 52. Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl... 53. Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....