Byla 2A-552-196/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir

2Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-158-656/2014 pagal ieškovų L. Z., R. V., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Anykščių šiluma“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Anykščių komunalinis ūkis“, išvadą teikiančios institucijos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl įpareigojimo perskaičiuoti mokėjimus už šilumos energiją ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos sprendimo panaikinimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Ieškovai L. Z., R. V., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau –Komisija) 2013-10-03 sprendimą Nr.R2-2892 ir 2013-10-30 sprendimą Nr.R2-3198; 2) įpareigoti atsakovę atlikti ieškovams name, esančiame (duomenys neskelbtini), patiektos centralizuotos šilumos energijos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2009 metų spalio mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant šilumos energijos kiekį, priskirtą bendro naudojimo patalpų šildymui ir neapskaitytam ir (arba) neteisėtai apskaitytam karštam vandeniui paruošti.

6Ieškovai nurodė, kad atsakovė pažeidžia Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodą Nr. 5, patvirtintą Komisijos 2005 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 03-41. Nepagrįstai mokestis už bendrųjų patalpų šildymą skaičiuojamas tik asmenims atsijungusiems nuo centralizuoto šildymo sistemos. Ieškovai prašė perskaičiuoti centralizuotai besišildantiems namo gyventojams mokestį už bendrojo naudojimo patalpas laikotarpiu nuo 2009-10-01. Ieškovai teigė, kad atsakovė neteisėtai apskaito karštą vandenį ir šilumą, o sąskaitas formuoja naudodamasi metrologiškai nepatikrinta karšto vandens ir šilumos duomenų nuotolinio perdavimo sistema. Ieškovai skunde Komisijai reikalavo, kad atsakovė perskaičiuotų mokėjimus už karštą vandenį ir šilumą. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi bei išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašu, patvirtintu 2011 m. balandžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 03-75, išnagrinėjo ieškovų skundą ir 2013 m. spalio 3 d. išvada Nr. R2-2892 ieškovų reikalavimus pripažino nepagrįstais ir skundą atmetė. Komisija išnagrinėjo ieškovų skundą dėl metrologiškai nepatikrintos karšto vandens ir šilumos duomenų nuotolinio perdavimo sistemos naudojimo ir 2013 m. spalio 30 d. išvada Nr. R2-3198 ieškovų reikalavimus pripažino nepagrįstais ir antrą skundą taip pat atmetė. Ieškovai prašė minėtus Komisijos sprendimus panaikinti kaip neteisėtus, įpareigoti atsakovę atlikti ieškovams pateiktos centralizuotos šilumos ir karšto vandens perskaičiavimą nuo 2009 m. spalio mėnesio iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, iš mokėtinų sumų atimant centralizuotos šilumos kiekį, priskirtą nešildomoms bendro naudojimo patalpoms ir karštam vandeniui ruošti, nes karšto vandens apskaita ginčo laikotarpiu nebuvo metrologiškai patikrinta. Ieškovai savo butus nuo centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens atsijungė 2000 metais. Atsakovė ginčo namui teikiamą energiją skirstė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtiną Šilumos bendro naudojimo patalpoms šilyti kiekio nustatymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, tačiau tai atliko neteisėtai ir netinkamai, nes nepagrįstai taikė metodą Nr. 5. Atsakovė taikydama Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5, neįvertino aplinkybės, kad bendro naudojimo patalpos ginčo name yra šildomos ne tik šiluma, kuria centralizuotai šildomi butai ir laiptinėje esantys centralizuoto šildymo šildytuvai, bet ir šiluma, kurią išskiria kitu (vietiniu) būdu šildomi butai. Todėl laikytina, kad visų butų savininkai proporcingai šildo bendro naudojimo patalpas, o už jų šildymą sumoka atitinkamiems centralizuotos šilumos arba kitos šildymui naudojamos energijos tiekėjams. Ieškovai, reikalaudami atlikti bendro naudojimo patalpoms priskirtos šilumos energijos perskaičiavimą, ieškinio pagrindu nurodė ir dėl atsakovės kaltės nesutvarkytą karšto vandens apskaitą ieškovų butuose, nes atsakovė į bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti. Ieškovai sutiko su įstatymuose numatyta pareiga išlaikyti bendrajam naudojimui skirtas patalpas, tačiau nurodė, kad jos šildomos ir vietiniu būdu, t. y. iš ieškovų butų patenkančia šiluma, dėl to ieškovai faktiškai negauna to šilumos kiekio, už kurį ieškovai privalo mokėti atsakovei.

7Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 parengiamajame teismo posėdyje ieškovų atstovas pateikė patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Anykščių šiluma“, kuriuo, papildydami jau pateiktą ieškinį, ieškovai prašė išnagrinėti kartu su ieškiniu ir atsakovės UAB „Anykščių šiluma“ 2014-01-19 atsisakymą skirstyti šilumos energiją pagal metoduose Nr. 10 ir Nr. 5 numatytą šilumos paskirstymo auditą, ir įpareigoti atsakovę paskirstyti centralizuotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų užsakymu atliktą šilumos paskirstymo auditą nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-10-03 sprendimo Nr.R2-2892 ir 2013-10-30 sprendimo Nr.R2-3198 panaikinimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovų reikalavimai panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-10-03 sprendimą Nr.R2-2892 ir 2013-10-30 sprendimą Nr.R2-3198 negali būti nagrinėjami civilinio proceso tvarka, todėl šią civilinės bylos dalį nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Dėl sprendimo pasirinkti šilumos paskirstymo vartotojams metodą teismas nurodė, kad matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio Kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų, kiti metodai gali būti taikomi tik suderinus su Komisija, o kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus labiausiai atitinkantis metodas. Ieškovai tvirtina, kad Pastato butų savininkai pasirinko Šilumos paskirstymo metodą Nr. 10. Teismas nurodė, kad CK 4.85 str. 4-7 dalys imperatyvai nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimai priimami butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašą, kuris nustato daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų dalinės nuosavybės savininkų susirinkimo, šaukiamo dėl sprendimų priėmimo bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo ar naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo, dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ar pakeitimo, taip pat susirinkimo darbotvarkės ir susirinkime ar butų ir kitų patalpų savininkams balsuojant raštu priimtų sprendimų skelbimo tvarką. Teismo vertinimu, daugiabučio namo butų savininkai teisės aktų nustatyta tvarka nepriėmė sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo parinkimo, nes ieškovų pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip priimtas sprendimas. Vartotojų siūlomi šilumos paskirstymo metodai rengiami ir Komisijos tvirtinami Komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų „Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių“ tvarka. Ieškovai taip pat nepateikė šilumos paskirstymo metodo, kuris būtų parengtas šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių nustatyta tvarka, įskaitant suderinimą su Komisija.

10Dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo pagrįstumo teismas nurodė, kad ieškovai iš esmės ginčija prievolę mokėti už bendrųjų patalpų šildymą. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, 29.2.4 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo Metodas Nr. 4. Jeigu dalis patalpų nėra prijungtos arba yra atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5. Teismo teigimu, pastate metodas Nr. 4 kartu su metodu Nr. 5 pagrįstai buvo taikomi kaip labiausiai atitinkantys daugiabučio namo šildymo sistemą metodai. Daugiabučiame name yra butų neprijungtų prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos, todėl ieškovai privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymui priskirtą šilumos kiekį, apskaičiuotą pagal metodą Nr. 5. Pareiga apmokėti už bendro naudojimo patalpų šildymą, nepaisant to, kad butas nėra prijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo ar yra atjungtas nuo centralizuoto šilumos tiekimo, kyla iš Civilinio kodekso bei Šilumos ūkio įstatymo nuostatų. Vartotojui kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų šilumos prietaisų, nes daugiabučiame name yra įrengti šilumos tiekimo vamzdžiai, be to šiluma yra išspinduliuojama iš kitų šildomų patalpų. Teismas nurodė, kad atsakovės pasirinktas metodas Nr. 4, kuris taikomas kartu su metodu Nr. 5, nenumato šilumos tiekėjui pareigos atsižvelgti į įvardinto šalto vandens skaitiklio parodymus. Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo – vartojimo riba daugiabučio namo individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso namo suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. (Taisyklių 1 priedo 61 punktas). Jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 kartu su šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 punktas). Todėl teismas sprendė, kad suvartotos šilumos energijos paskaičiavimai skirstant šilumą yra pagrįsti, atitinka teisės aktuose nustatytą tvarką. Teismas paskyrė techninę ekspertizę, ekspertizės akte suskaičiuota, koks šilumos kiekis iš ieškovų butų ginčo laikotarpiu buvo panaudotas bendro naudojimo patalpų šildymui. Teismo posėdyje ekspertas V. S. nurodė, kad jo atlikta ekspertizė atgaline data, t.y. ginčo laikotarpiu, negalioja. Atsižvelgdamas į tai teismas nurodė, kad ekspertizės išvada jokios įrodomosios reikšmės neturi, ja galima vadovautis, skaičiuojant ieškovų mokėjimus tik ateityje. Teismas nustatė, kad ieškovai atsakovės tiekiamu karštu vandeniu nesinaudoja, jų butuose nuotolinio nuskaitymo skaitiklių nėra, todėl sprendė, kad ieškovai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo sprendžiant klausimą, ar atsakovė neteisėtai apskaito karštą vandenį ir šilumą, o sąskaitas formuoja naudodamasi metrologiškai nepatikrinta karšto vandens ir šilumos duomenų nuotolinio perdavimo sistema. Be to, įrodymų, kad karšto vandens ir šilumos duomenų nuotolinio perdavimo sistema iškraipo duomenis, nėra.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: įpareigoti atsakovę atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą daugiabučiame name nuo 2009 metų iki 2014 metų; įpareigoti atsakovę paskirstyti centralizuotą šilumos energiją pagal 2014 metais atliktą šilumos paskirstymo auditą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

131. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, rungimosi principą, rėmėsi prielaidomis. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų faktiškai gauto šilumos energijos kiekio, už kurį ieškovai privalo mokėti atsakovei. Atsakovė neįrodė, kad faktiškai perdavė ieškovams centralizuotos energijos kiekį, už kurį reikalavo apmokėti pagal šilumos paskirstymą, kurį ieškovai reikalauja perskaičiuoti. Ieškovai faktiškai suvartotos centralizuotos šilumos energijos kiekį įrodinėjo šilumos paskirstymo auditu, kuris nustatė, kad ieškovai negavo jokio centralizuotos energijos kiekio, ir teismo paskirta ekspertize, kuri nustatė, kad atsakovės priskirtas ieškovams šilumos energijos kiekis neatitinka ieškovų faktiškai suvartoto energijos kiekio, nes faktinį kiekį viršija beveik du kartus. Atsakovė šių įrodymų nepaneigė, taip pat nepateikė jokių savo atliktų skaičiavimų, kurie patvirtintų atsakovės atlikto šilumos paskirstymo pagrįstumą. Teismas nepagrįstai atmetė visus ieškovų įrodymus dėl netinkamai atlikto šilumos paskirstymo ir netinkamai pasirinkto šilumos paskirstymo metodo ginčo name. Teismas nuspręsdamas nesivadovauti byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, turėjo tai motyvuoti. Ieškovai įrodė, kad negavo jokio centralizuoto šilumos energijos kiekio, nes bendro naudojimo patalpose faktiškai nebuvo suvartotas atsakovės paskaičiuotas šilumos energijos kiekis.

142. Teismas nepasisakė dėl atsakovės pasirinkto šilumos paskirstyto metodo Nr. 4 ir Nr. 5 tinkamumo, nors ieškovų energetikos audito išvadoje teigiama, kad ginčo namo tinkamesnis yra šilumos paskirstymo metodas Nr. 10, kuris turėtų būti taikomas vietoje metodo Nr. 5. Atsakovė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo pasirinkto metodo Nr. 5 pagrįstumą nepateikė, todėl teismas, spręsdamas dėl parinkto metodo Nr. 5 tinkamumo, vadovavosi tik prielaidomis.

153. Teismas neįvertino ir kitų šilumos paskirstymo pažeidimų ginčo name. Byloje pateikti VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad namo rūsyje yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), kurioms nėra priskiriama jokia dalis šilumos energijos, suvartotos bendro naudojimo patalpų šildymui, nes šie sandėliukai nėra bendro naudojimo patalpos, jie įregistruoti kaip asmeninio naudojimo patalpos. Teismas neįvertino aplinkybių, kad visos asmeninio naudojimo rūsio patalpos, kuriose yra kitų namo butų savininkų asmeninio naudojimo patalpos (sandėliukai), nėra centralizuotai šildomos, tačiau atsakovė nepagrįstai priskiria ieškovams dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos, nors kitiems butų savininkams tokia pati dalis už jų turimus sandėliukus nėra priskiriama. Šilumos tiekėja netinkamai skirsto šilumos energiją, pažeisdama namo butų ir kitų patalpų savininkų už bendro naudojimo objektų šildymą mokėjimo proporcingumo principą.

164. Ieškovai įrodė, kad per ginčo laikotarpį nevartojo atsakovės tiekiamos šilumos energijos. Vartotojas turi pareigą apmokėti tik už gautą prekę ar paslaugą. Kadangi vartojimas buvo nutrauktas, tai iš buvusio abonento negali būti išieškomas mokestis už nesuvartotą šilumos energiją. Teismas nagrinėjamoje byloje nukrypo ne tik nuo teismų praktikos analogiškose bylose (Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-36-803/2014; Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1242/2014; Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-16-124/2012), bet ir nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013.

175. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad butų ir kitų patalpų savininkų 2014 metais priimti sprendimai dėl šilumos paskirstymo metodo pagal šilumos auditą yra neteisėti. Atsakovė neginčijo daugiabučio namo butų savininkų ir kitų patalpų savininkų 2014 metų sprendimų dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 10 pasirinkimo. Šių sprendimų neginčijo ir nei vienas iš namo butų savininkų, todėl laikytina, kad šie gyventojų viešame susirinkime priimti būtų ir kitų patalpų savininkų sprendimai yra teisėti, galiojantys ir privalomi tiek šilumos tiekėjui, tiek butų savininkams. Atsakovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad butų ir kitų patalpų savininkų 2014 metais priimtais sprendimais dėl šilumos paskirstymo metodo buvo padaryta neigiama įtaka visų kitų patalpų savininkų teisėms ir pareigoms. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad atsakovė turėjo teisę ir toliau vienašališkai parinkti ir taikyti ginčo name paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai viešame bendrijos susirinkime yra priėmę sprendimą šilumą name skirstyti tik pagal šilumos paskirstymo metodą Nr. 4, netaikant metodo Nr. 5, šis sprendimas yra teisėtas ir galiojantis, kol nenuginčytas teismine tvarka, todėl privalomas tiek šilumos tiekėjui, tiek visiems butų ir kitų patalpų savininkams.

18Atsakovė UAB ,,Anykščių šiluma“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:

191. Ieškovai yra daugiabučio namo bendraturčiai, jiems priklauso ir dalis name esančios šildymo sistemos, todėl jie, kaip berdaturčiai, turi apmokėti už tą energijos kiekį, kuris sunaudotas bendrai šildymo sistemai. Byloje ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad būtų nešildoma namo laiptinė ir kitos bendros patalpos, ar, kad jie būtų atsidalinę savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. nesinaudoja atsakovės teikiama šilumine energija bendrojo naudojimo patalpoms šildyti.

202. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 patvirtintas Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo paskirstymo metodas Nr. 5 taikytinas kartu su metodu Nr. 4, kai dalis vartotojams priklausančių patalpų teisėtai atjungtos nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitu būdu. Taigi šis metodas bendrų patalpų šildymui apskaičiuoti taikytinas tol, kol vartotojai pasirenka kitą skaičiavimo metodą. Kitas metodas pasirinktas nebuvo. Nagrinėjamu atveju teisinis pagrindas skaičiuoti mokesčius už šildymą bendroms patalpoms atsirado pagal Šilumos ūkio įstatymą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-07-22 nutarimu Nr. 03-41 patvirtintą Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo paskirstymo metodą Nr. 5.

21IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23Dėl mokėjimų už bendrojo naudojimo patalpų šildymą perskaičiavimo ir taikomo šilumos paskirstymo metodo

24Nagrinėjamoje byloje ieškovai L. Z., R. V., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. pareikštą ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę atlikti daugiabučiame name, esančiame ( - ), patiektos centralizuotos šilumos energijos perskaičiavimą, motyvuoja tuo, kad jų butai, esantys minėtame name, yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos, todėl atsakovė nepagrįstai jiems paskaičiavo mokestį už bendro naudojimo patalpų šildymą.

25Pažymėtina, kad šilumos paskirstymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, kurioje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis, paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam paskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su jais suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartota šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daugiabučio namo buto ar kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisydamas to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. 2007 m. lapkričio 20 d. Šilumos ūkio įstatymo 25 straipsnyje taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo ir kitų patalpų savininkas apmoka jam tenkančią dalį šilumos, suvartotos daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nesvarbu, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos.

26Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti ir pan. (CK 4.83 str. 3 d.). Pagal CK 4.76 straipsnio nuostatą kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai turi tiek teisę į bendrai daikto duodamas pajamas, tiek pareigą apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Prie jų priskirtini ir mokesčiai už bendro naudojimo patalpų šildymui sunaudotą energiją.

27Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų savininkų padėtis šilumos energijos vartojimo atžvilgiu dvejopa. Be šilumos ir karšto vandens vartojimo santykių, yra ir atlyginimo už išlaidas, skirtas bendram turtui išlaikyti, aspektas. Kaip vartotojas, abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama bendroms patalpoms šildyti. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų, kita (bendrų patalpų šildymas, karšto vandens temperatūros palaikymas) – turi būti apmokėta kaip namo savininkų. Ši dalis tarp bendraturčių paskirstoma pagal nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 straipsnio nuostatas kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), proporcingai savo daliai, taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2004; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012; 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401-248/2015). Taigi, tiek pagal bendrąsias bendraturčių teises ir pareigas reglamentuojančias normas, tiek pagal Šilumos ūkio įstatymo nuostatas ieškovams, kaip turto – daugiabučio namo, esančiame (duomenys neskelbtini), savininkams, tenka pareiga proporcingai jų daliai atlyginti išlaidas bendro naudojimo patalpoms šildyti.

28Ieškovai neginčija fakto, kad ginčo name bendro naudojimo patapos (laiptinės) yra šildomos centralizuotai, tačiau teigia, kad jos šildomos ir vietiniu būdu, t. y. iš ieškovų butų patenkančia šiluma, dėl to ieškovai faktiškai negauna to šilumos kiekio, už kurį ieškovai privalo mokėti atsakovei, be to, kitos patalpos – sandėliukai, nėra centralizuotai šildomos, tačiau atsakovė nepagrįstai priskiria ieškovams dalį namo bendro naudojimo patalpų šildymui suvartotos šilumos.

29Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vartotojas privalo mokėti už bendrojo naudojimo patalpų šildymą tol, kol jis yra daugiabučio namo bendrasavininkas, vartotojui kyla pareiga mokėti už bendrųjų patalpų šildymą net kai bendrosiose patalpose nėra įrengtų šilumos prietaisų, nes daugiabučiame name yra įrengti šilumos tiekimo vamzdžiai, be to šiluma yra išspinduliuojama iš kitų šildomų patalpų. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią pripažįstama, jog aplinkybė, kad laiptinėse atjungti (neįrengti) šildymo įrenginiai – radiatoriai, nepagrindžia, kad laiptinė nešildoma ir namo bendraturčiai nepatiria dėl to šilumos energijos išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovai, kaip butų savininkai, yra namo bendrųjų konstrukcijų bei bendro naudojimo patalpų bendraturčiai ir yra atsakingi už jų tinkamą priežiūrą ir išsaugojimą. Bendrųjų namo konstrukcijų ir patalpų atžvilgiu jie turi tas pačias prievoles kaip ir kiti butų savininkai, nepriklausomai nuo to, kad savo butus atjungė nuo centralizuotai tiekiamo šildymo. Butų savininkai susiję bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomomis patalpomis, juos sieja tarpusavio teisės ir pareigos ir ieškovai, kaip kiekvienas kitas bendraturtis, proporcingai savo daliai atsako atsakovei už namo bendroms reikmėms tiekiamą ir bendro naudojimo patalpoms šildyti sunaudojamą energiją.

30Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė ginčo namui teikiamą energiją skirstė pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtiną Šilumos bendro naudojimo patalpoms šilyti kiekio nustatymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5, tačiau tai atliko neteisėtai ir netinkamai, nes nepagrįstai taikė metodą Nr. 5.

31Kaip minėta, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje atsiskaitymą už šilumos energiją, kai pastate yra daugiau negu vienas šilumos vartotojas, įtvirtinta, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti metodų.

32Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad daugiabučio namo, esančio Ramybės g. 12 Anykščiuose, savininkai iki ieškinio byloje pareiškimo būtų pasirinkę Šilumos paskirstymo metodą. Kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 29.2.4. p. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) kai ties tiekimo–vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas), o jeigu dalis patalpų atjungta nuo centralizuotos šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietuoju kuru ar kt.), taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4 (Taisyklių 1 priedo 61 punktas) kartu su Šilumos kiekio bendrosioms reikmėms nustatymo ir paskirstymo metodu Nr. 5 (Taisyklių 1 priedo 60 punktas). Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintų Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklių 9 dalyje numatyta, kad paskirstymo metodai rengiami ir taikomi, kai visi pastato vartotojai prijungti prie centralizuoto šildymo sistemos. Daliai vartotojų atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos, paskirstymo metodas papildomas metodu, leidžiančiu apskaičiuoti šilumos dalį, suvartotą daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpoms šildyti, nepaisant to, kokiu būdu šildomos jam priklausančios patalpos. Bylos duomenimis, ieškovams priklausantys penkti butai, esantys name (duomenys neskelbtini), yra atjungti nuo centralizuotai tiekiamos šilumos energijos šiam namui (t. 1, b. l. 29-38). Todėl negali būti taikomas vien tik Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, kuris nėra skirtas bendrojo naudojimo patalpoms šildyti suvartotai šilumai paskirstyti. Šilumos paskirstymo metodas Nr. 5 yra skirtas apskaičiuoti šilumos kiekį bendrojo naudojimo patalpoms, kai dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu; jis gali būti taikomas su bet kuriuo Komisijos rekomenduojamu ar vartotojų siūlomu su Komisija suderintu šilumos paskirstymo metodu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atmestini ieškovų argumentai, kad atsakovė nepagrįstai taiko Šilumos paskirstymo metodus Nr. 4 ir Nr. 5. Ieškovų nurodyta aplinkybė, kad ieškovų pateiktame energijos audito akte padaryta išvada, jog nagrinėjamu atveju pastatui tinkamesnis yra šilumos paskirstymo metodas Nr. 10, nepaneigia aplinkybių, kad ieškovams iki ginčo byloje iškėlimo nesikreipiant į atsakovę dėl atitinkamo šilumos paskirstymo metodo nustatymo, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais jiems buvo nepagrįstai taikomi Komisijos patvirtinti šilumos paskirstymo metodai Nr. 4 ir Nr. 5.

33Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nuspręsdamas nesivadovauti byloje paskirtos ekspertizės išvadomis, turėjo tai motyvuoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ekspertizės metu suskaičiuota, koks šilumos kiekis iš ieškovų butų ginčo laikotarpiu buvo panaudotas bendro naudojimo patalpų šildymui, tačiau teismo posėdyje ekspertas V. S. nurodė, kad jo atlikta ekspertizė atgaline data, t.y. ginčo laikotarpiu, negalioja, todėl teismas sprendė, kad ekspertizės išvada jokios įrodomosios reikšmės neturi, ja galima vadovautis, skaičiuojant ieškovų mokėjimus tik ateityje. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad priešingai nei nurodo apeliantai, pirmosios instancijos teismas nurodė motyvus, kuriais remiantis nusprendė nagrinėjamo ginčo sprendimui nesivadovauti byloje atliktos ekspertizės išvadomis.

34Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spręsdamas, ar ieškovams kyla pareiga apmokėti už bendrų patalpų šildymą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-36-803/2014, Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. 2A-1242/2014, Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-16-124/2012, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.

35Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2015) nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos.

36Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-608/2013, panaikinęs žemesnės instancijos teismų procesinius sprendimus, atmetė ieškinį, kuriuo buvo prašoma iš atsakovės priteisti už bendrų patalpų šildymą, konstatavęs, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose bylose, be kita ko, buvo nustatyta, kad namo bendro naudojimo patalpos nešildomos. Minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad esant res judicata galią turintiems teismo sprendimams, kuriais nustatytas ir šioje bylos prejudiciniu laikytinas faktas, kad namo bendro naudojimo patalpos nešildomos, yra pagrindas spręsti, kad ieškovo reikalavimas priteisti mokestį iš atsakovų už šių patalpų šildymą yra nepagrįstas. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad ieškovų atžvilgiu egzistuotų prejudiciniai faktai, nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais kitose civilinėse bylose, kuriose jie dalyvavo, reikšmingi ginčo sprendimui šioje byloje. Todėl šioje byloje negali būti remiamasi apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo nutartimi kaip precedentine.

37Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. 2A-1242/2014 ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iš esmės skiriasi, todėl skunde nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai negali būti laikomi precedentu, taikytinu nagrinėjamoje byloje. Teisėjų kolegija nepasisako dėl skunde nurodytų Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-36-803/2014 ir Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-16-124/2012 suformuotų išaiškinimų, nes bendrosios kompetencijos teismai yra saistomi tik savo pačių ir aukštesnės instancijos teismo sukurtų precedentų (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

38Dėl ieškovų patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų

39Ieškovai patikslintame ieškinyje pareiškė, kad 2014 m. daugiabučio namo savininkai pasirinko šilumos paskirstymo metodą Nr. 10 ir prašė išnagrinėti atsakovės UAB „Anykščių šiluma“ 2014-01-19 atsisakymą skirstyti šilumos energiją pagal metoduose Nr. 10 ir Nr. 5 numatytą šilumos paskirstymo auditą, bei įpareigoti atsakovę paskirstyti centralizuotą šilumos energiją daugiabučiame name Ramybės g. 12, Anykščių mieste, pagal ieškovų užsakymu atliktą šilumos paskirstymo auditą nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio.

40Pažymėtina, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Ginčams, kylantiems iš energetikos teisinių santykių, nagrinėti Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta išankstinė privaloma nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija yra išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo (Energetikos įstatymo 3 d.). Tiek vartotojas, tiek energetikos įmonės, manydamos kad kontrahentas nesilaiko energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia teisėtus interesus, turi teisę įstatymo numatytais atvejais dėl ginčo kreiptis su skundu į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, kuri yra privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme institucija.

41Nagrinėjamu atveju ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytas ginčas yra kilęs dėl šilumos paskirstymo metodo nustatymo bei šilumos paskirstymo daugiabučiame name, toks ginčas patenka į ginčų sritį, kurių išsprendimui Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalis numato privalomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką Valstybinėje kainų ir energetikos kontrolės komisijoje. Byloje nėra duomenų, kad ieškovai prieš pateikdami patikslintą ieškinį būtų laikęsi minėtos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas turi palikti ieškinį nenagrinėtą, jei ieškovas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.

42Dėl nurodytų aplinkybių ieškovų patikslintame ieškinyje pareikšti reikalavimai paliktini nenagrinėtais ir dėl to pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis pakeistina.

43Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti patiekto karšto vandens perskaičiavimą

44Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę atlikti ieškovams name, esančiame Ramybės g. 12 Anykščių mieste, patiekto karšto vandens perskaičiavimą, motyvuodami tuo, kad atsakovė į bendro naudojimo patalpoms priskirtą šilumos energiją įtraukdavo ir šilumos energiją, suvartotą neapskaitytam arba apskaitytam metrologiškai nepatikrintais skaitikliais karštam vandeniui paruošti.

45Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. spalio 30 d. išnagrinėjusi ieškovų skundą dėl atsakovės veiksmų, naudojant nuotoliniu būdu perduodamus karšto vandens skaitiklių rodmenis atsiskaitymams su vartotojais, atmetė ieškovų reikalavimus įpareigoti atsakovę perskaičiuoti mokėjimus už karštą vandenį nuo 2009 metų spalio mėnesio iki skundo nagrinėjimo dienos. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad bylos duomenimis, ieškovai atsakovės tiekiamu karštu vandeniu nesinaudoja, jų butuose nuotolinio nuskaitymo skaitiklių nėra, todėl neturi materialinio teisinio suinteresuotumo sprendžiant klausimą, ar atsakovė neteisėtai apskaito karštą vandenį ir šilumą, o sąskaitas formuoja naudodamasis metrologiškai nepatikrinta karšto vandens ir šilumos duomenų nuotolinio perdavimo sistema.

46Apeliantai apeliaciniame skunde dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies jokių argumentų nenurodė, todėl teisėjų kolegija dėl šio ieškovų ieškinyje nurodyto reikalavimo plačiau nepasisako.

47Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

48Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti.

49Sprendimo dalį, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai panaikinti.

50Patikslinto ieškinio reikalavimus – išnagrinėti atsakovės UAB „Anykščių šiluma“ 2014-01-19 atsisakymą skirstyti šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal šilumos paskirstymo metodus Nr. 10 ir Nr. 5 bei įpareigoti atsakovę UAB „Anykščių šiluma“ paskirstyti centralizuotą šilumos energiją name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal ieškovų užsakymu atliktą šilumos paskirstymo auditą nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio, palikti nenagrinėtus.

51Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka... 3. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 4. I. Ginčo esmė... 5. Ieškovai L. Z., R. V., J. Z., R. S., L. S., G. L., V. G., V. P. kreipėsi į... 6. Ieškovai nurodė, kad atsakovė pažeidžia Šilumos bendrojo naudojimo... 7. Vilniaus apygardos teismo 2014-02-27 parengiamajame teismo posėdyje ieškovų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimu nutraukė... 10. Dėl taikomo šilumos paskirstymo metodo pagrįstumo teismas nurodė, kad... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. Ieškovai apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m.... 13. 1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles,... 14. 2. Teismas nepasisakė dėl atsakovės pasirinkto šilumos paskirstyto metodo... 15. 3. Teismas neįvertino ir kitų šilumos paskirstymo pažeidimų ginčo name.... 16. 4. Ieškovai įrodė, kad per ginčo laikotarpį nevartojo atsakovės tiekiamos... 17. 5. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad butų ir kitų patalpų savininkų 2014... 18. Atsakovė UAB ,,Anykščių šiluma“ atsiliepime į apeliacinį skundą... 19. 1. Ieškovai yra daugiabučio namo bendraturčiai, jiems priklauso ir dalis... 20. 2. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41... 21. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 22. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 23. Dėl mokėjimų už bendrojo naudojimo patalpų šildymą perskaičiavimo ir... 24. Nagrinėjamoje byloje ieškovai L. Z., R. V., J. Z., R. S., L. S., G. L., V.... 25. Pažymėtina, kad šilumos paskirstymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos... 26. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad daugiabučio namo butų... 28. Ieškovai neginčija fakto, kad ginčo name bendro naudojimo patapos... 29. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad... 30. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė ginčo namui teikiamą... 31. Kaip minėta, Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje,... 32. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad daugiabučio namo, esančio Ramybės g.... 33. Atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad teismas nuspręsdamas... 34. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad spręsdamas, ar ieškovams kyla... 35. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24... 36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi, priimta... 37. Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr.... 38. Dėl ieškovų patikslintame ieškinyje pareikštų reikalavimų... 39. Ieškovai patikslintame ieškinyje pareiškė, kad 2014 m. daugiabučio namo... 40. Pažymėtina, kad pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį įstatymų numatytais... 41. Nagrinėjamu atveju ieškovų patikslintame ieškinyje nurodytas ginčas yra... 42. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovų patikslintame ieškinyje pareikšti... 43. Dėl ieškovų reikalavimo įpareigoti atsakovę atlikti patiekto karšto... 44. Ieškovai ieškiniu prašė įpareigoti atsakovę atlikti ieškovams name,... 45. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2013 m. spalio 30 d.... 46. Apeliantai apeliaciniame skunde dėl šios pirmosios instancijos teismo... 47. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą pakeisti.... 49. Sprendimo dalį, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai panaikinti.... 50. Patikslinto ieškinio reikalavimus – išnagrinėti atsakovės UAB... 51. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....